LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas
34 versijos
· 1995-02-21
2024-07-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 24, 18, 86 y 4 más
2024-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 81, 2, 86 y 14 más
2023-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 27, 45, 53 y 10 má
2022-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — art. 77
2021-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 61, 57, 77
2020-06-15
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 7, 8, 77
2020-04-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 21, 29, 5 y 4 más
2020-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 73, 75, 77
2019-06-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 21, 45, 51 y 6 más
2018-08-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — art. 49
2018-07-05
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 60, 77
2018-06-15
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 56, 64, 58 y 9 más
2018-04-28
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 66, 60, 34 y 3 más
2017-03-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 24, 18, 71 y 5 más
2017-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 19, 56 y 78 má
2015-12-03
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 73, 62
2015-07-04
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 49
2015-05-29
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 481
2015-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 19, 56 y 78 má
2014-11-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 12, 27 y 14 má
Pakeitimai 2014-11-01
@@ -226,6 +226,22 @@
kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Redakcija nuo
2014-11-01:
1. Kredito unija
privalo teikti šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą licencinę finansinę
paslaugą ir turi teisę teikti šio straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose
ir 3 dalyje nustatytas finansines paslaugas, įskaitant finansines paslaugas
užsienio valiuta, jeigu šios teisės neapribotos šio ar kitų įstatymų nustatyta
tvarka.
2. Licencinės finansinės paslaugos:
1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš
@@ -238,6 +254,10 @@
3) valiutos keitimas (grynaisiais pinigais);
Netenka galios nuo
2014-11-01.
4) elektroninių pinigų leidimas.
3. Nelicencinės finansinės paslaugos:
@@ -266,7 +286,15 @@
mokėjimo klausimais teikimas;
8) seifo kamerų nuoma.
8) seifo kamerų nuoma;
Papildyta nuo
2014-11-01:
9) valiutos keitimas (grynaisiais
pinigais).
4. Kredito unija turi teisę teikti finansines
@@ -410,6 +438,10 @@
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
Nr. XII-1042,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10857
ANTRASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS
@@ -678,6 +710,8 @@
unija yra pasirengusi teikti šią paslaugą.
Netenka galios nuo 2014-11-01.
2. Licencija išduodama neterminuotam
laikui.
@@ -772,11 +806,11 @@
Jeigu priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar informacijos,
sprendimas turi būti priimamas per 3 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir
informacijos gavimo dienos. Tačiau bet kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos
išdavimo turi būti priimtas per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.
sprendimas turi būti priimamas per 3 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir informacijos
gavimo dienos. Tačiau bet kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo turi
būti priimtas per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.
8. Licencijos prašančios steigiamos
@@ -858,6 +892,10 @@
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
Nr. XII-1042,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10857
10 straipsnis. Licencijos
atšaukimas ar jos galiojimo sustabdymas
@@ -962,9 +1000,9 @@
unijos dienos balansą.
4. Kredito unijos atstovybė neturi teisės teikti
finansinių paslaugų.
4. Kredito unijos atstovybė neturi teisės teikti finansinių
paslaugų.
5. Neteko
@@ -1012,17 +1050,17 @@
kredito unijos nario sutuoktinis (sugyventinis), kartu gyvenantys vaikai
(įvaikiai) ir tėvai (įtėviai), neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje
nurodytus kriterijus.
3. Konkretus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas
narystės kriterijus turi būti nurodytas kredito unijos įstatuose. Kredito
unijos nariu gali tapti asmuo, atitinkantis kredito unijos įstatuose nustatytą
kriterijų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį.
(įvaikiai) ir tėvai (įtėviai), neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus
kriterijus.
3. Konkretus šio straipsnio 1 dalyje
nurodytas narystės kriterijus turi būti nurodytas kredito unijos įstatuose.
Kredito unijos nariu gali tapti asmuo, atitinkantis kredito unijos įstatuose
nustatytą kriterijų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį.
4. Kredito unijos asocijuotais nariais
@@ -1090,11 +1128,11 @@
apskritimi besiribojančių kitų po reorganizavimo veikiančios kredito unijos
įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose. Šios nuostatos mutatis mutandis
taikomos ir po reorganizavimo veiklą tęsiančios kredito unijos asocijuotiems
nariams.
įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose. Šios nuostatos mutatis
mutandis taikomos ir po reorganizavimo veiklą tęsiančios kredito unijos
asocijuotiems nariams.
7. Kredito unijos asocijuotas narys
@@ -1222,13 +1260,11 @@
9) kredito unijos valdybos
sutikimu perleisti savo pagrindinį ir (ar) papildomus pajus kitų asmenų
nuosavybėn. Valdyba neduoda sutikimo perleisti pajų, jeigu jį įgyjantis asmuo
pagal šį įstatymą negali būti kredito unijos nariu ar neatitinka narystės
kriterijaus;
sutikimu perleisti savo pagrindinį ir (ar) papildomus pajus kitų asmenų nuosavybėn.
Valdyba neduoda sutikimo perleisti pajų, jeigu jį įgyjantis asmuo pagal šį
įstatymą negali būti kredito unijos nariu ar neatitinka narystės kriterijaus;
10) reikalauti, kad kredito unija grąžintų
@@ -1410,11 +1446,11 @@
grąžindama asmeniui, kurio narystė kredito unijoje pasibaigė, jo pajinį įnašą
už pagrindinį pajų, privalo jį proporcingai, atsižvelgdama į kredito unijos
praėjusių metų patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito
unijos nuostolių sumas, sumažinti.
už pagrindinį pajų, privalo jį proporcingai, atsižvelgdama į kredito unijos praėjusių
metų patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos
nuostolių sumas, sumažinti.
2. Pajinis įnašas už papildomus pajus turi būti grąžinamas
@@ -1560,11 +1596,11 @@
vadovams ir paskolų komiteto nariams;
6) nustatyti lėšų, kurias galima skirti finansinių ataskaitų
eksperto ar nepriklausomo auditoriaus arba audito
įmonės darbui apmokėti, limitą;
6) nustatyti lėšų, kurias galima skirti finansinių
ataskaitų eksperto ar nepriklausomo auditoriaus arba
audito įmonės darbui apmokėti, limitą;
7) tvirtinti metinę kredito unijos
@@ -1572,9 +1608,9 @@
8) tvirtinti metinių finansinių
ataskaitų rinkinį, priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo
tvarkos;
ataskaitų rinkinį, priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių
atlyginimo tvarkos;
9) pritarti Centrinės kredito unijos
@@ -1670,15 +1706,17 @@
24
straipsnis. Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų priėmimas
straipsnis. Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų
priėmimas
1. Visuotinis narių susirinkimas gali
priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos
narių, neįskaitant asocijuotų narių. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad
jis yra viso susirinkimo metu. Jeigu kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis
narių, neįskaitant asocijuotų narių. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis
yra viso susirinkimo metu. Jeigu kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis
susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus tik pagal neįvykusio
@@ -1858,61 +1896,1085 @@
unijos visuotinis narių susirinkimas kredito unijos nustatytam, bet ne
ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Stebėtojų taryba savo funkcijas atlieka kredito
unijos įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol naujai išrinkta stebėtojų taryba
pradeda eiti pareigas. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti visą
stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius ir nesibaigus jų kadencijai. Stebėtojų
tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų
ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Stebėtojų taryba savo funkcijas atlieka
kredito unijos įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol naujai išrinkta
stebėtojų taryba pradeda eiti pareigas. Visuotinis narių susirinkimas gali
atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius ir nesibaigus jų
kadencijai. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Jeigu
renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios
stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.
3. Stebėtojų tarybos nariu negali būti
kredito unijos administracijos vadovas, valdybos narys, paskolų komiteto narys,
revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys ar kitas
kredito unijos darbuotojas.
4. Stebėtojų taryba ar jos nariai savo
veiklą pradeda nuo visuotinio narių susirinkimo nustatytos datos, bet ne
anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas.
5. Kai kredito unijos įstatai keičiami dėl
stebėtojų tarybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti
stebėtojų tarybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų kredito
unijos įstatų įregistravimo dienos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija
išdavė leidimą eiti pareigas. Šiuo atveju sprendimo dėl kredito unijos įstatų
pakeitimo priėmimas ir naujų stebėtojų tarybos narių rinkimas gali vykti tame
pačiame visuotiniame narių susirinkime, jeigu tai numatyta susirinkimo
darbotvarkėje.
6. Stebėtojų tarybos narys gali
atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs
stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 dienų.
7. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų
tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos
pabaigos.
3. Stebėtojų tarybos nariu negali būti
kredito unijos administracijos vadovas, valdybos narys, paskolų komiteto narys,
revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys ar kitas
kredito unijos darbuotojas.
4. Stebėtojų taryba ar jos nariai savo
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
27 straipsnis.
Stebėtojų tarybos kompetencija
1. Stebėtojų taryba:
1) kontroliuoja, kaip paskolų
komitetas, valdyba ir administracijos vadovas vykdo visuotinio narių
susirinkimo nutarimus;
2) vertina kredito unijos, jos
valdybos, paskolų komiteto, vidaus audito tarnybos veiklą, finansinių išteklių
kaupimą ir naudojimą, darbo apmokėjimą, finansinę būklę;
3) pateikia kredito unijos visuotiniam
narių susirinkimui valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos
(revizoriaus), vidaus audito tarnybos ataskaitas su savo išvadomis ir
pasiūlymais;
4) įspėja kredito unijos valdybą,
paskolų komitetą ir administracijos vadovą, kad nedelsiant pašalintų
veiklos kredito unijoje pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam narių
susirinkimui, taip pat gali siūlyti visuotiniam narių susirinkimui atšaukti
valdybos ir paskolų komiteto narius, o valdybai – atšaukti administracijos
vadovą, jeigu jie, stebėtojų tarybos įsitikinimu, pažeidė šį įstatymą, kitus
teisės aktus, kredito unijos įstatus;
5) užtikrina, kad kredito unijoje būtų
veiksminga vidaus kontrolės sistema;
6) periodiškai vertina kredito unijos
vidaus audito tarnybos ataskaitas;
7) pateikia visuotiniam narių
susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus dėl metinių finansinių ataskaitų
rinkinio, pelno paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo tvarkos projektų bei
valdybos parengtos kredito unijos veiklos ataskaitos, taip pat dėl vidaus
audito tarnybos ir auditoriaus nustatytų pažeidimų bei kitų trūkumų;
8) nustato ir tvirtina skolinimo
kredito unijos vadovams ir su kredito unijos vadovais artimaisiais ryšiais
susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką;
9) atstovauja kredito unijai teisme,
kai nagrinėjami ginčai tarp kredito unijos ir valdybos, tarp kredito unijos
narių ir valdybos, tarp kredito unijos ir administracijos vadovo;
10) siūlo valdybai ir administracijos
vadovui atšaukti priimtus neteisėtus nutarimus;
11) vertina rizikų, atsirandančių
teikiant finansines paslaugas, valdymą kredito unijoje;
12) gali perduoti jos kompetencijai
priskirtus klausimus spręsti visuotiniam narių susirinkimui;
13) svarsto ar sprendžia kitus
klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ar kredito unijos įstatus turi
svarstyti ar spręsti kredito unijos stebėtojų taryba.
2. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi
būti protokoluojami. Protokole turi būti:
1) nurodyta posėdžio vieta ir laikas,
posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai, posėdžio pirmininkas, ar yra
kvorumas, posėdžio darbotvarkė;
2) išdėstyta kiekvieno svarstomo
klausimo esmė, nurodyti dokumentai ir informacija, kurių pagrindu svarstomas
kiekvienas klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio dalyviai, ir jų pasiūlymai
kiekvienu svarstomu klausimu, įrašyti balsavimo rezultatai ir priimti
sprendimai, pridėtos posėdžio dalyvių atskirosios nuomonės ir protestai.
3. Prie posėdžio protokolo turi būti
pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant darbotvarkės klausimus.
4. Surašytas kredito unijos stebėtojų
tarybos posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi būti
pateiktas susipažinti visiems stebėtojų tarybos nariams, tarp jų ir
nedalyvavusiems posėdyje, o jei galimybės pateikti visiems stebėtojų tarybos
nariams surašytą stebėtojų tarybos posėdžio protokolą per šį terminą nėra, –
nedelsiant, kai tik atsiranda galimybė. Kredito unijos stebėtojų tarybos narys
privalo patvirtinti, kad susipažino su stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu
nesutinka su priimtais sprendimais ar mano, kad jie įforminti netinkamai,
nedelsdamas raštu pareikšti protestą stebėtojų tarybai ir šie abu dokumentai
turi būti pridėti prie stebėtojų tarybos posėdžio protokolo.
5. Kiekvienas kredito unijos stebėtojų
tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad stebėtojų taryba spręstų
jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų
nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų įstatymų nustatytas pareigas.
Kredito unijos stebėtojų tarybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią
pareigą ar kitas teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo
organų nariai pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija
sudarytas sutartis.
6. Stebėtojų tarybos posėdis yra
teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas
priimtu, jei už balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje stebėtojų tarybos narių
negu prieš. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu
kiekvienas narys turi po vieną balsą. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali
atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio
projektu jis susipažinęs, ne vėliau kaip iki posėdžio pradžios gali pranešti
raštu.
7. Stebėtojų taryba turi
teisę pasikviesti ekspertą ar nepriklausomą auditorių arba audito įmonę
patikrinti ir įvertinti kredito unijos finansines ataskaitas ir buhalterinę
apskaitą.
8. Stebėtojų tarybos reikalavimu
kredito unijos valdyba ir administracijos vadovas privalo pateikti stebėtojų
tarybai dokumentus, susijusius su kredito unijos veikla, taip pat sudaryti
sąlygas patikrinti kredito unijos veiklą.
9. Stebėtojų tarybos darbo tvarką
nustato jos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas.
10. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi
būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Eilinius stebėtojų tarybos
posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Neeiliniai posėdžiai šaukiami,
kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių ar priežiūros
institucijos nurodymu. Posėdžių šaukimo tvarka nustatoma stebėtojų tarybos
darbo reglamente.
11. Stebėtojų taryba už savo veiklą
atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta
tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
28 straipsnis. Kredito
unijos valdyba
1. Kredito unijos valdyba yra kolegialus
kredito unijos valdymo organas. Valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas.
Valdybos narių skaičius nustatomas kredito unijos įstatuose, tačiau valdybos
narių skaičius negali būti mažesnis kaip 3. Valdybos nariais gali būti renkami
tik kredito unijos nariai.
2. Valdybos narius ir jos pirmininką renka
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas kredito unijos nustatytam, bet ne
ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Valdyba savo funkcijas atlieka kredito
unijos įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol naujai išrinkta valdyba pradeda
eiti pareigas. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti valdybos narį,
valdybos pirmininką arba visą valdybą ir nepasibaigus jų išrinkimo
laikotarpiui. Valdybos pirmininkas ar valdybos narys gali atsistatydinti iš
pareigų išrinkimo laikotarpiui nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs valdybą ne
vėliau kaip prieš 14 dienų. Valdybos nario išrinkimo laikotarpių skaičius
neribojamas. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki
veikiančios valdybos išrinkimo laikotarpio pabaigos.
3. Kredito unijos valdyba:
1) priima naujus narius į kredito uniją,
sprendžia narystės kredito unijoje pasibaigimo klausimus, išskyrus klausimus
dėl nario pašalinimo;
2) renka ir atšaukia administracijos
vadovą, tvirtina administracijos darbo reglamentą;
3) organizuoja ir šaukia kredito unijos
visuotinius narių susirinkimus;
4) rengia ir teikia kredito unijos
visuotiniam narių susirinkimui tvirtinti skaičiavimais pagrįstą metinę kredito
unijos pajamų ir išlaidų sąmatą;
5) tvirtina lėšų skolinimosi, įskaitant
indėlius, ir skolinimo taisykles;
6) priima sprendimus dėl disponavimo
kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo
ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto
vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Be
atskiro visuotinio narių susirinkimo sprendimo valdyba gali priimti sprendimus
dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, kredito
unijų ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų
asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito
unijos nuosavo kapitalo, jeigu kredito unijos visuotinis narių susirinkimas 2/3
balsų dauguma priėmė sprendimą suteikti valdybai tokią teisę ir tokia valdybos
teisė yra numatyta kredito unijos įstatuose;
7) rengia kredito unijos metinių
finansinių ataskaitų rinkinių, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo
tvarkos projektus;
8) tvirtina kredito unijos turto
investavimo taisykles;
9) nustato įkainius už kredito unijos
teikiamas paslaugas;
10) nustato stojamojo mokesčio dydį;
11) priima sprendimus dėl filialų
steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ar keitimo, jų veiklos nutraukimo, jų vadovų
skyrimo ir atšaukimo, taip pat dėl struktūrinių padalinių, kuriuose teikiamos
finansinės paslaugos, steigimo ir veiklos nutraukimo;
12) svarsto ir sprendžia kitus klausimus,
kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ar kredito unijos įstatus turi svarstyti ar
spręsti kredito unijos valdyba.
4. Kredito unijos valdybos posėdžių
protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta šio įstatymo
27 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse.
5. Kiekvienas kredito unijos valdybos
narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos
kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų
nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas.
Kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą
ar kituose teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito
unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis.
6. Valdybos posėdis yra teisėtas, kai jame
dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas priimtu, jeigu už
balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje valdybos narių negu prieš. Valdybos
nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi po vieną balsą.
Jeigu valdybos narys negali atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš
balsuojamą nutarimą, su kurio projektu jis susipažinęs, ne vėliau kaip iki
posėdžio pradžios gali pranešti raštu. Iš anksto balsavę valdybos nariai
laikomi dalyvavusiais posėdyje. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai
valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės
klausimas ar valdybos narys yra kitaip tiesiogiai suinteresuotas.
7. Valdyba ar jos nariai savo veiklą
pradeda nuo visuotinio narių susirinkimo nustatytos datos, bet ne anksčiau negu
priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas.
8. Kai kredito unijos įstatai keičiami dėl
valdybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti valdybos
nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų kredito unijos įstatų
įregistravimo dienos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija išdavė
leidimą eiti pareigas. Šiuo atveju sprendimo dėl kredito unijos įstatų
pakeitimo priėmimas ir naujų valdybos narių rinkimas gali vykti tame pačiame
visuotiniame narių susirinkime, jeigu tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.
9. Kredito unijos valdybos darbo tvarką
nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.
10. Valdybos posėdžiai, be valdybos darbo
reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos nurodymu.
11. Valdybos nariu negali būti kredito
unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto narys, revizijos komisijos
narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys.
12. Valdyba už savo veiklą atsiskaito
stebėtojų tarybai ir visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose
nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
29 straipsnis.
Kredito unijos administracija
1. Kredito unijos administraciją sudaro
kredito unijos administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir
kiti kredito unijos dokumentuose nurodyti kredito unijos darbuotojai. Kredito
unijos administracija vykdo visuotinio narių susirinkimo, stebėtojų tarybos,
valdybos nutarimus ir atlieka kitas įstatymuose, kredito unijos dokumentuose
nustatytas funkcijas.
2. Kredito unijos
administracijos vadovą renka ir atšaukia valdyba. Darbo sutartį su
administracijos vadovu sudaro valdybos pirmininkas, o jeigu valdybos
pirmininkas ir administracijos vadovas yra tas pats asmuo, darbo sutartį su
administracijos vadovu pasirašo kitas valdybos įgaliotas valdybos narys.
Administracijos vadovas pradeda eiti pareigas nuo darbo sutarties sudarymo
dienos, jeigu joje nenustatyta kitaip, bet ne anksčiau negu priežiūros
institucija išdavė leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas.
3. Kredito unijos administracijos
vadovas yra vienasmenis valdymo organas.
4. Kredito unijos administracijos
vadovas, nevykdantis ar netinkamai vykdantis teisės aktuose ar kredito unijos
įstatuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su
kredito unija sudarytas sutartis.
5. Kredito unijos administracijos
vadovu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto
narys, revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys,
kredito unijos vyriausiasis buhalteris (buhalteris), asmenys, esantys kitos
kredito įstaigos valdybos nariais ar administracijos vadovais. Kredito unijos
administracijos vadovas gali būti Centrinės kredito unijos valdybos nariu.
6. Kredito unijos vyriausiuoju
buhalteriu (buhalteriu) negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys,
valdybos narys, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos narys, revizijos
komisijos narys (revizorius), kredito unijos administracijos vadovas, asmenys,
esantys kitos kredito įstaigos valdybos nariais ar administracijos vadovais.
7. Administracijos vadovas:
1) organizuoja ir vykdo kredito unijos
ūkinę finansinę veiklą;
2)atstovauja kredito unijai teisme,
arbitraže ir kitose institucijose, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis;
3) kredito unijos vardu sudaro
sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis. Šio įstatymo 28
straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytus sandorius administracijos vadovas
gali sudaryti, kai yra kredito unijos valdybos sprendimas šiuos sandorius
sudaryti;
4) tvarko kredito unijos narių
registrą;
5) sudaro darbo sutartis su
darbuotojais, o kai jo nėra, darbo sutartis pasirašo kitas valdybos įgaliotas
asmuo;
6) atsako už kredito unijos metinių
finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą;
7) atsako už dokumentų ir duomenų pateikimą
juridinių asmenų registro tvarkytojui;
8) svarsto ir sprendžia kitus kredito
unijos veiklos ir valdymo klausimus, kurie pagal šį ir kitus įstatymus
nepriskirti išimtinei valdybos ar kitų kredito unijos organų kompetencijai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XI-1568,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4179 (2011-07-13)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
30 straipsnis. Kredito
unijos vadovai ir darbuotojai
1. Kredito
unijos vadovai yra:
1) stebėtojų tarybos nariai;
2) valdybos nariai;
3) administracijos vadovas;
4) vidaus audito tarnybos vadovas;
5) paskolų komiteto pirmininkas;
6) revizijos komisijos pirmininkas (revizorius).
2. Kredito unijos vadovai turi būti nepriekaištingos
reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti
pareigas. Kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus
nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Kredito unijos vadovu negali būti
asmuo, nesutinkantis, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais
atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir
sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie jį, įskaitant asmens duomenis ir
informaciją apie asmens teistumą, sveikatą.
3. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos
reputacijos, jeigu jis:
1) buvo nuteistas už Lietuvos Respublikos
baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba už
nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai
ir verslo tvarkai, finansų sistemai, arba už juos atitinkančias nusikalstamas
veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar
teistumas išnyko;
2) buvo nubaustas administracinėmis, drausminėmis
nuobaudomis arba jam buvo taikytos kitos įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio
priemonės), kai šios nuobaudos ar poveikio priemonės buvo skirtos už įstatymų
ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų
įstaigų veiklą, nuostatų pažeidimą ir už tai jis buvo baustas daugiau kaip
vieną kartą per metus;
3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis,
toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu.
4. Priežiūros institucija turi teisę pripažinti asmenį
nesančiu nepriekaištingos reputacijos ir atsižvelgdama į tai, ar:
1) jis buvo nuteistas už šio straipsnio 3 dalies 1
punkte nenurodytą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, arba juos
atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių įstatymus;
2) juridiniam asmeniui, kurio kvalifikuotąją įstatinio
kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį jis turi ar turėjo arba kurio vadovu
jis yra ar buvo, buvo pritaikytos įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio
priemonės) arba toks juridinis asmuo buvo likviduotas dėl nemokumo arba teismo
sprendimu ar nuosprendžiu dėl netinkamos veiklos ar už teisės aktų pažeidimus;
3) jam turint finansų įstaigos kvalifikuotąją
įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įstatymų nustatyta tvarka
jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo teise finansų įstaigos dalyvių
susirinkime;
4) nėra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių
asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga.
5. Kredito unijos vadovai gali pradėti eiti pareigas tik gavę
priežiūros institucijos leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas. Priežiūros
institucijos išankstinio leidimo nereikia šiais atvejais:
1) asmuo pakartotinai
išrenkamas kredito unijos vadovu į tas pačias pareigas toje pačioje kredito
unijoje, kurioje jam jau buvo išduotas leidimas, ir aplinkybės dėl šio asmens
nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties nepasikeitusios;
2) asmuo renkamas kredito
unijos vadovu į naujas pareigas toje pačioje kredito unijoje, kurioje jam jau
buvo išduotas leidimas, ir šis asmuo rinkimo į naujas pareigas metu atitinka
naujų pareigų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus, o aplinkybės dėl nepriekaištingos
reputacijos nepasikeitusios;
3) saugiai ir patikimai kredito unijos
veiklai užtikrinti būtina nedelsiant išrinkti kredito unijos vadovą ir dėl to
kredito unija negali gauti išankstinio leidimo. Šis asmuo rinkimo į naujas
pareigas metu privalo atitikti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir
patirties reikalavimus. Šiuo atveju kartu su kitais priežiūros institucijai
pateikiamais nustatytais duomenimis ir informacija turi būti nurodyti faktai ir
aplinkybės, kėlusios grėsmę saugiai ir patikimai kredito unijos veiklai.
6. Jeigu kredito unija pagrįstai mano, kad
kredito unijos vadovu gali būti renkamas ar skiriamas ir asmuo, neatitinkantis
nustatytų kvalifikacijos ir patirties reikalavimų, ji, be kitų priežiūros
institucijos nustatytų dokumentų, papildomai pateikia argumentuotą paaiškinimą,
patvirtinantį, kad numatomo rinkti kredito unijos vadovu asmens kvalifikacijos
ir patirties pakanka, kad renkamas asmuo galėtų tinkamai eiti šias pareigas, ir
sprendimą šį asmenį rinkti kredito unijos vadovu pagrindžiančius motyvus.
Priežiūros institucija išduoda leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas tik
tam asmeniui, kuris išlaikė vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą. Vadovo
kvalifikacijos ir patirties egzaminavimo tvarką nustato priežiūros institucijos
teisės aktai.
7. Be šio straipsnio 6 dalyje nustatyto
atvejo, priežiūros institucija įpareigoja asmenį laikyti vadovo kvalifikacijos
ir patirties egzaminą arba imasi įstatymuose nustatytų kitų priemonių, jeigu
priežiūros institucijos turimi duomenys kelia abejonių dėl kredito unijos
vadovo kvalifikacijos arba patirties:
1) kai kredito unijos vadovo vadovavimo
laikotarpiu kredito unijai buvo skirta daugiau negu viena poveikio priemonė;
2) kai kredito unijos inspektavimo
rezultatai rodo, kad kredito unijos vadovo vadovavimo laikotarpiu kredito unija
nesilaiko teisės aktų reikalavimų.
8. Kredito unija, išrinkusi kredito unijos vadovus, privalo per 10
dienų apie tai pranešti priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros
institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius,
kad asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
9. Priežiūros institucija atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl
leidimo eiti kredito unijos
vadovo pareigas išdavimo ar
neišdavimo per 30 darbo dienų nuo visos informacijos, reikalingos sprendimui
priimti, gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija kreipėsi dėl papildomos
informacijos pateikimo į kredito uniją ar kitus asmenis, 30 darbo dienų
terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo dienos. Jeigu
priežiūros institucija per nurodytą terminą nepriima sprendimo, laikoma, kad
leidimas eiti kredito unijos vadovo pareigas yra išduotas. Tais atvejais, kai
asmuo laiko kredito unijos vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą, 30
darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo egzamino laikymo dienos.
10. Priežiūros institucija gali atsisakyti
išduoti leidimą eiti kredito
unijos vadovo pareigas,
jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi
teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie
neteisingi;
2) kredito unijos vadovai neatitinka šio
straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų;
3) asmuo, kuriam eiti pareigas prašoma išduoti leidimą, neišlaiko
arba ne dėl svarbių priežasčių nelaiko vadovo kvalifikacijos ir patirties
egzamino, kai teisės aktuose numatyta jį laikyti;
4) asmeniui, kuriam eiti pareigas prašoma
išduoti leidimą, draudžiama eiti šias pareigas pagal šį ar kitus įstatymus.
11. Priežiūros institucija panaikina
leidimą eiti kredito unijos
vadovo pareigas, jeigu:
1) leidimas buvo gautas apgaule ar kitaip
pažeidus įstatymus;
2) asmuo, kuriam eiti pareigas buvo
išduotas leidimas, nebeatitinka šio įstatymo ar kitų įstatymų nustatytų
reikalavimų leidimui išduoti;
3) asmuo, kurį priežiūros institucija
įpareigojo laikyti vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą šio straipsnio 7
dalyje nustatytu atveju, neišlaiko arba ne dėl svarbių priežasčių nelaiko
vadovo kvalifikacijos ir patirties egzamino.
12. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo
panaikinimo pranešama kredito unijai. Kai priežiūros institucija priima
sprendimą dėl leidimo panaikinimo, kredito unija priežiūros institucijos
reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama atšaukti vadovą iš pareigų
ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį.
13. Kredito unijos
darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus gali nustatyti
priežiūros institucijos teisės aktai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
31 straipsnis. Kredito
unijos veiklos vidaus kontrolė
Reikalavimus kredito unijos vidaus
kontrolei nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, šis įstatymas
ir priežiūros institucijos teisės aktai.
32 straipsnis.
Kredito unijos tarnybos, komisijos ir komitetai
1. Kai kredito unijos turtas
yra mažesnis negu 10 milijonų litų, kredito unijoje privalo būti renkama
(renkamas) revizijos komisija (revizorius). Kai kredito unijos turtas pasiekia
10 milijonų litų arba daugiau, kredito unijoje turi būti atliekamas
nepriklausomas auditas šio įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka. Revizijos
komisiją (revizorių) renka visuotinis narių susirinkimas kredito unijos įstatuose
nustatytam, ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Revizijos komisija
(revizorius) kredito unijoje gali būti nerenkama (nerenkamas), jeigu kredito
unijos visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą, kad kredito unijos
auditą atliks atestuotas auditorius ar audito įmonė, arba jeigu pagal šį
įstatymą kredito unijos auditas yra privalomas.
2. Kai kredito unijos turtas pasiekia 10
milijonų litų arba daugiau, kredito unija privalo turėti nuolat veikiančią
vidaus audito tarnybą. Vidaus audito tarnybą renka ir atšaukia stebėtojų
taryba. Vidaus audito tarnyba už savo veiklą atsiskaito visuotiniam narių
susirinkimui ir stebėtojų tarybai kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne
rečiau kaip kartą per metus.
3. Paskolų komitetas kredito unijoje yra
privalomas.
4. Kai kredito unijos turtas
pasiekia 50 milijonų litų arba daugiau, kredito unija privalo turėti bent vieną
rizikos vertinimo specialistą, kurio kompetenciją ir funkcijas nustato kredito
unijos įstatai ir (arba) kiti kredito unijos visuotinio narių susirinkimo
patvirtinti dokumentai.
5. Kredito unija turi teisę turėti ir
kitų kredito unijos įstatuose nustatytų komitetų, tarnybų ir komisijų.
6. Kredito unijos tarnybų, komisijų ir
komitetų sudarymo ir veiklos tvarką bei kompetenciją nustato kredito unijos įstatai
ir kiti kredito unijos organų priimti dokumentai. Kredito unijos tarnybų,
komisijų ir komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos reikalavimus
gali nustatyti ir priežiūros institucijos teisės aktai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
33 straipsnis.
Paskolų komitetas
1. Paskolų komiteto narių skaičius negali
būti mažesnis kaip 3. Paskolų komiteto narius ir pirmininką iš ne mažiau kaip 3
kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas kredito unijos
nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Paskolų komitetas savo
funkcijas atlieka kredito unijos įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol naujai
išrinktas paskolų komitetas pradeda eiti pareigas. Visuotinis narių
susirinkimas gali atšaukti visą paskolų komitetą ar pavienius jo narius ir
nepasibaigus jų laikotarpiui. Paskolų komiteto pirmininkas ar narys gali
atsistatydinti iš pareigų kadencijai nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs
paskolų komitetą ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Jeigu renkami pavieniai paskolų
komiteto nariai, jie renkami tik iki veikiančio paskolų komiteto kadencijos
pabaigos. Paskolų komiteto nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos
narys, valdybos narys, administracijos vadovas, vidaus audito tarnybos narys,
revizijos komisijos narys (revizorius).
2. Paskolų komitetas
nagrinėja kredito unijos narių prašymus dėl paskolų. Jis numato paskolos
išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių
klausimų kredito unijos valdybai ar administracijos vadovui. Paskolų komitetas
taip pat svarsto laiku negrąžinamas paskolas bei teikia pasiūlymus valdybai ir
(ar) administracijos vadovui. Negalima sudaryti paskolos sutarties ar keisti
sudarytos paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei pagal kredito unijos
nustatytas procedūras reikalingas paskolų komiteto sutikimas ir paskolos
suteikimui ar paskolos sutarties pakeitimui nepritarė paskolų komitetas.
3. Kredito unijos įstatuose turi būti
nurodyti atvejai, kada skolinimas galimas administracijos vadovo sprendimu,
kredito unijos valdybos sprendimu savarankiškai be paskolų komiteto pritarimo
ir kada toks skolinimas negalimas be paskolų komiteto pritarimo. Paskolų
komiteto pritarimas, kai svarstomi narių prašymai dėl paskolų, nebūtinas, jei
kredito unijos suteikiama paskola ir palūkanos neviršija nario kredito unijoje
turimo pajinio įnašo dydžio arba jei paskolos grąžinimas užtikrintas įkeičiant
šioje kredito unijoje esantį terminuotą indėlį, arba kitais kredito unijos
įstatuose numatytais atvejais.
4. Už savo veiklą paskolų komitetas
atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui ir stebėtojų tarybai kredito unijos
įstatuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.
5. Paskolų komiteto darbo tvarką
nustato jo priimtas paskolų komiteto darbo reglamentas.
6. Paskolų komitetas ar jo nariai savo
veiklą pradeda nuo visuotinio narių susirinkimo nustatytos datos, bet ne
anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas.
5. Kai kredito unijos įstatai keičiami dėl
stebėtojų tarybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti
stebėtojų tarybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų kredito
7. Kai kredito unijos įstatai keičiami dėl
paskolų komiteto sudarymo ar jo narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti
paskolų komiteto nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų kredito
unijos įstatų įregistravimo dienos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija
išdavė leidimą eiti pareigas. Šiuo atveju sprendimo dėl kredito unijos įstatų
pakeitimo priėmimas ir naujų stebėtojų tarybos narių rinkimas gali vykti tame
pačiame visuotiniame narių susirinkime, jeigu tai numatyta susirinkimo
darbotvarkėje.
6. Stebėtojų tarybos narys gali
atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs
stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 dienų.
7. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų
tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos
pabaigos.
pakeitimo priėmimas ir naujų paskolų komiteto narių rinkimas gali vykti tame
pačiame visuotiniame narių susirinkime, jeigu tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.
Straipsnio
@@ -1922,205 +2984,59 @@
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
27 straipsnis.
Stebėtojų tarybos kompetencija
1. Stebėtojų taryba:
1) kontroliuoja, kaip paskolų
komitetas, valdyba ir administracijos vadovas vykdo visuotinio narių
susirinkimo nutarimus;
2) vertina kredito unijos, jos
valdybos, paskolų komiteto, vidaus audito tarnybos veiklą, finansinių išteklių
kaupimą ir naudojimą, darbo apmokėjimą, finansinę būklę;
3) pateikia kredito unijos visuotiniam
narių susirinkimui valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos
(revizoriaus), vidaus audito tarnybos ataskaitas su savo išvadomis ir
pasiūlymais;
4) įspėja kredito unijos valdybą,
paskolų komitetą ir administracijos vadovą, kad nedelsiant pašalintų
veiklos kredito unijoje pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam narių
susirinkimui, taip pat gali siūlyti visuotiniam narių susirinkimui atšaukti valdybos
ir paskolų komiteto narius, o valdybai – atšaukti administracijos vadovą, jeigu
jie, stebėtojų tarybos įsitikinimu, pažeidė šį įstatymą, kitus teisės aktus,
kredito unijos įstatus;
5) užtikrina, kad kredito unijoje būtų
veiksminga vidaus kontrolės sistema;
6) periodiškai vertina kredito unijos
vidaus audito tarnybos ataskaitas;
7) pateikia visuotiniam narių
susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus dėl metinių finansinių ataskaitų
rinkinio, pelno paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo tvarkos projektų bei
valdybos parengtos kredito unijos veiklos ataskaitos, taip pat dėl vidaus
audito tarnybos ir auditoriaus nustatytų pažeidimų bei kitų trūkumų;
8) nustato ir tvirtina skolinimo
kredito unijos vadovams ir su kredito unijos vadovais artimaisiais ryšiais
susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką;
9) atstovauja kredito unijai teisme,
kai nagrinėjami ginčai tarp kredito unijos ir valdybos, tarp kredito unijos
narių ir valdybos, tarp kredito unijos ir administracijos vadovo;
10) siūlo valdybai ir administracijos
vadovui atšaukti priimtus neteisėtus nutarimus;
11) vertina rizikų, atsirandančių
teikiant finansines paslaugas, valdymą kredito unijoje;
12) gali perduoti jos kompetencijai
priskirtus klausimus spręsti visuotiniam narių susirinkimui;
13) svarsto ar sprendžia kitus
klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ar kredito unijos įstatus turi
svarstyti ar spręsti kredito unijos stebėtojų taryba.
2. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi
būti protokoluojami. Protokole turi būti:
1) nurodyta posėdžio vieta ir laikas,
posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai, posėdžio pirmininkas, ar yra
kvorumas, posėdžio darbotvarkė;
2) išdėstyta kiekvieno svarstomo
klausimo esmė, nurodyti dokumentai ir informacija, kurių pagrindu svarstomas
kiekvienas klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio dalyviai, ir jų pasiūlymai
kiekvienu svarstomu klausimu, įrašyti balsavimo rezultatai ir priimti
sprendimai, pridėtos posėdžio dalyvių atskirosios nuomonės ir protestai.
3. Prie posėdžio protokolo turi būti
pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant darbotvarkės klausimus.
4. Surašytas kredito unijos stebėtojų
tarybos posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi būti
pateiktas susipažinti visiems stebėtojų tarybos nariams, tarp jų ir
nedalyvavusiems posėdyje, o jei galimybės pateikti visiems stebėtojų tarybos
nariams surašytą stebėtojų tarybos posėdžio protokolą per šį terminą nėra, –
nedelsiant, kai tik atsiranda galimybė. Kredito unijos stebėtojų tarybos narys
privalo patvirtinti, kad susipažino su stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu
nesutinka su priimtais sprendimais ar mano, kad jie įforminti netinkamai,
nedelsdamas raštu pareikšti protestą stebėtojų tarybai ir šie abu dokumentai
turi būti pridėti prie stebėtojų tarybos posėdžio protokolo.
5. Kiekvienas kredito unijos stebėtojų
tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad stebėtojų taryba spręstų
jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų
nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų įstatymų nustatytas pareigas. Kredito
unijos stebėtojų tarybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą
ar kitas teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo organų
nariai pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas
sutartis.
6. Stebėtojų tarybos posėdis yra
teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas
priimtu, jei už balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje stebėtojų tarybos narių
negu prieš. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas
narys turi po vieną balsą. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali atvykti į
posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio projektu jis
susipažinęs, ne vėliau kaip iki posėdžio pradžios gali pranešti raštu.
7. Stebėtojų taryba turi
teisę pasikviesti ekspertą ar nepriklausomą auditorių arba audito įmonę
patikrinti ir įvertinti kredito unijos finansines ataskaitas ir buhalterinę
apskaitą.
8. Stebėtojų tarybos reikalavimu
kredito unijos valdyba ir administracijos vadovas privalo pateikti stebėtojų
tarybai dokumentus, susijusius su kredito unijos veikla, taip pat sudaryti
sąlygas patikrinti kredito unijos veiklą.
9. Stebėtojų tarybos darbo tvarką
nustato jos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas.
10. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi
būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Eilinius stebėtojų tarybos
posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Neeiliniai posėdžiai šaukiami,
kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių ar priežiūros
institucijos nurodymu. Posėdžių šaukimo tvarka nustatoma stebėtojų tarybos
darbo reglamente.
11. Stebėtojų taryba už savo veiklą
atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta
tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.
34 straipsnis.
Kredito unijos revizijos komisija (revizorius)
1. Revizijos komisijos (revizoriaus)
kompetenciją ir funkcijas nustato kredito unijos įstatai ir kiti kredito unijos
visuotinio narių susirinkimo patvirtinti dokumentai.
2. Revizijos komisijos nariu
(revizoriumi) negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, valdybos
narys, administracijos vadovas, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos
narys ar kitas tos kredito unijos darbuotojas, taip pat asmuo, kurį su šioje
dalyje nurodytais asmenimis sieja artimosios giminystės, taip pat svainystės
ryšiai.
3. Revizijos komisija (revizorius) privalo
patikrinti kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tuo remdamasi
pateikti revizijos komisijos (revizoriaus) išvadą dėl šio ataskaitų rinkinio.
Kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio patikrinimą revizijos
komisija (revizorius) turi atlikti ir pateikti išvadą dėl šio ataskaitų
rinkinio tik tada, kai atestuotas auditorius ar audito įmonė neatlieka kredito
unijos audito.
4. Revizijos komisijos (revizoriaus) išvada dėl
kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikiama tais pačiais
klausimais, kokiais pagal šį įstatymą privalo būti pateikiama auditoriaus
išvada.
5. Revizijos komisijos nariams
(revizoriui) gali būti mokamas atlyginimas.
6. Revizijos komisijos nariai
(revizorius) atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka už
nepatenkinamą kredito unijos veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų nuslėpimą.
Straipsnio
@@ -2134,3957 +3050,3097 @@
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
28 straipsnis. Kredito
unijos valdyba
1. Kredito unijos valdyba yra kolegialus
kredito unijos valdymo organas. Valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas.
Valdybos narių skaičius nustatomas kredito unijos įstatuose, tačiau valdybos
narių skaičius negali būti mažesnis kaip 3. Valdybos nariais gali būti renkami
tik kredito unijos nariai.
2. Valdybos narius ir jos pirmininką renka
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas kredito unijos nustatytam, bet ne
ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Valdyba savo funkcijas atlieka kredito
unijos įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol naujai išrinkta valdyba pradeda
eiti pareigas. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti valdybos narį,
valdybos pirmininką arba visą valdybą ir nepasibaigus jų išrinkimo
laikotarpiui. Valdybos pirmininkas ar valdybos narys gali atsistatydinti iš
pareigų išrinkimo laikotarpiui nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs valdybą ne
vėliau kaip prieš 14 dienų. Valdybos nario išrinkimo laikotarpių skaičius
neribojamas. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki
veikiančios valdybos išrinkimo laikotarpio pabaigos.
3. Kredito unijos valdyba:
1) priima naujus narius į kredito uniją,
sprendžia narystės kredito unijoje pasibaigimo klausimus, išskyrus klausimus
dėl nario pašalinimo;
2) renka ir atšaukia administracijos
vadovą, tvirtina administracijos darbo reglamentą;
3) organizuoja ir šaukia kredito unijos
visuotinius narių susirinkimus;
4) rengia ir teikia kredito unijos
visuotiniam narių susirinkimui tvirtinti skaičiavimais pagrįstą metinę kredito
unijos pajamų ir išlaidų sąmatą;
5) tvirtina lėšų skolinimosi, įskaitant
indėlius, ir skolinimo taisykles;
6) priima sprendimus dėl disponavimo
kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo
ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto
vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Be
atskiro visuotinio narių susirinkimo sprendimo valdyba gali priimti sprendimus
dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, kredito
unijų ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų
asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito
unijos nuosavo kapitalo, jeigu kredito unijos visuotinis narių susirinkimas 2/3
balsų dauguma priėmė sprendimą suteikti valdybai tokią teisę ir tokia valdybos
teisė yra numatyta kredito unijos įstatuose;
7) rengia kredito unijos metinių
finansinių ataskaitų rinkinių, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo
tvarkos projektus;
8) tvirtina kredito unijos turto
investavimo taisykles;
9) nustato įkainius už kredito unijos
teikiamas paslaugas;
10) nustato stojamojo mokesčio dydį;
11) priima sprendimus dėl filialų
steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ar keitimo, jų veiklos nutraukimo, jų vadovų
skyrimo ir atšaukimo, taip pat dėl struktūrinių padalinių, kuriuose teikiamos
finansinės paslaugos, steigimo ir veiklos nutraukimo;
12) svarsto ir sprendžia kitus klausimus,
kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ar kredito unijos įstatus turi svarstyti ar
spręsti kredito unijos valdyba.
4. Kredito unijos valdybos posėdžių
protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta šio įstatymo
27 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse.
5. Kiekvienas kredito unijos valdybos
narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos
kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų
nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas.
Kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą
ar kituose teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito
unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis.
6. Valdybos posėdis yra teisėtas, kai jame
dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas priimtu, jeigu už
balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje valdybos narių negu prieš. Valdybos
nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi po vieną balsą.
Jeigu valdybos narys negali atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš
balsuojamą nutarimą, su kurio projektu jis susipažinęs, ne vėliau kaip iki
posėdžio pradžios gali pranešti raštu. Iš anksto balsavę valdybos nariai
laikomi dalyvavusiais posėdyje. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai
valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės
klausimas ar valdybos narys yra kitaip tiesiogiai suinteresuotas.
7. Valdyba ar jos nariai savo veiklą
pradeda nuo visuotinio narių susirinkimo nustatytos datos, bet ne anksčiau negu
priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas.
8. Kai kredito unijos įstatai keičiami dėl
valdybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti valdybos
nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų kredito unijos įstatų
įregistravimo dienos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija išdavė
leidimą eiti pareigas. Šiuo atveju sprendimo dėl kredito unijos įstatų
pakeitimo priėmimas ir naujų valdybos narių rinkimas gali vykti tame pačiame
visuotiniame narių susirinkime, jeigu tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.
9. Kredito unijos valdybos darbo tvarką
nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.
10. Valdybos posėdžiai, be valdybos darbo
reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos nurodymu.
11. Valdybos nariu negali būti kredito
unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto narys, revizijos komisijos
narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys.
12. Valdyba už savo veiklą atsiskaito
stebėtojų tarybai ir visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose
nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.
PENKTASIS
skirsnis
KREDITO UNIJOS KAPITALAS IR
PELNO PASKIRSTYMAS
35 straipsnis.
Kredito unijos kapitalas
Kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas
kapitalas ir skolintas kapitalas. Kredito unijos kapitalo formavimo
reikalavimus gali nustatyti priežiūros institucijos teisės aktai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047, 2014-07-17,
paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
36 straipsnis.
Nuosavas kapitalas
1. Kredito unijos nuosavą kapitalą
sudaro:
1) pajinis kapitalas;
2) atsargos kapitalas;
3) praėjusių metų nepaskirstytas pelnas
(nuostoliai);
4) privalomasis rezervas arba rezervinis
kapitalas;
5) ilgalaikio materialiojo turto
perkainojimo rezervas;
6) einamųjų metų nepaskirstytas pelnas
(nuostoliai);
7) kiti rezervai.
2. Jeigu kredito unijos
nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 pajinio kapitalo, kredito unijos
administracijos vadovas nedelsdamas informuoja valdybą, o valdyba ne vėliau
kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie
susidariusią padėtį, privalo sušaukti kredito unijos visuotinį narių
susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimo, nurodyto šio
įstatymo 42 straipsnio 7 dalies 2 punkte, priėmimo. Tokia susidariusi padėtis
kredito unijoje turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos,
kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį.
3. Kredito unijos įstatuose turi būti
nurodomi kredito unijoje sudaromi kapitalai ir rezervai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
38 straipsnis.
Mažiausias kredito unijos kapitalas
1.
Šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų kredito
unijos nuosavo kapitalo dalių suma turi sudaryti ne mažiau kaip:
1) 500 tūkstančių litų, jeigu kredito unija neketina teikti šio
įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos licencinės finansinės
paslaugos;
2)
350 tūkstančių eurų (išreikšta eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų
lito ir euro santykį), jeigu kredito unija ketina teikti šio įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą licencinę finansinę paslaugą.
2. Kredito unijos valdyba, nustačiusi,
kad kredito unijos nuosavo kapitalo dalių, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje,
suma yra mažesnė už mažiausią kredito unijos kapitalą, privalo apie tai
nedelsdama pranešti priežiūros institucijai ir nedelsdama sušaukti neeilinį
visuotinį narių susirinkimą. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas
privalo priimti sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti kredito
unijos kapitalą iki mažiausio kredito unijos kapitalo dydžio. Apie kredito
unijos visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus dėl kapitalo atkūrimo
kredito unijos valdyba praneša priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 3
darbo dienas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1874,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7765 (2011-12-31)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
39 straipsnis.
Pajinis kapitalas ir kredito unijos pajai
1. Kredito unijos pajinį kapitalą sudaro
visų kredito unijos pajinių įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus,
vertė. Pajiniai įnašai gali būti tik piniginės įmokos.
2.
Mažiausias pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydis negali būti mažesnis kaip 100
litų. Narys gali turėti tik vieną pagrindinį pajų.
3. Išieškoti
iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra kredito unijos
nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito
unijos narių.
4. Kredito unijos pajams Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių įstatymas netaikomas. Kredito unijos pajai yra
nematerialūs.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
391
straipsnis. Paprastieji ir privilegijuotieji pajai
1. Papildomi pajai gali būti paprastieji
arba privilegijuotieji. Privilegijuotieji pajai gali sudaryti ne didesnę kaip
1/3 pajinio kapitalo dalį.
2. Paprastųjų pajų savininkų teisė į
dividendą įgyvendinama tik po to, kai yra įgyvendintos atitinkamos
privilegijuotųjų pajų savininkų turtinės teisės.
3. Kredito unijos paprastieji pajai negali
būti konvertuojami į privilegijuotuosius pajus. Kredito unijai neleidžiama
kredito unijos įstatuose ar pajų pasirašymo sutartyje nustatyti dividendo dydį
paprastųjų pajų savininkams.
4. Kredito unijos privilegijuotieji pajai
negali būti konvertuojami į paprastuosius pajus.
5. Kredito unijos, kuri išleidžia
privilegijuotuosius pajus, įstatuose turi būti nustatytas konkretus
(nekintamas) privilegijuotųjų pajų dividendo dydis procentais, skaičiuojant nuo
papildomo pajaus nominaliosios vertės.
6. Privilegijuotieji pajai gali būti su
kaupiamuoju arba su nekaupiamuoju dividendu. Tai nustatoma kredito unijos
įstatuose nurodant pajų klases.
7. Jeigu dividendams skirtos
paskirstytinojo pelno dalies nepakanka visam nustatytam dividendui
privilegijuotųjų pajų savininkams išmokėti, jiems išmokama proporcingai
sumažinta suma. Privilegijuotųjų pajų su kaupiamuoju dividendu savininkams
neišmokėta suma, neviršijanti per 3 finansinius metus iš eilės viso nustatyto
dividendo, perkeliama į kitus finansinius metus. Privilegijuotųjų pajų su kaupiamuoju
dividendu savininkams neišmokėta suma, viršijanti per 3 finansinius metus iš
eilės visą nustatytą dividendą, taip pat privilegijuotųjų pajų su nekaupiamuoju
dividendu savininkams neišmokėta suma į kitus finansinius metus neperkeliama.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
40 straipsnis.
Perskaičiuotas kapitalas
Kredito unijos perskaičiuotas kapitalas
yra kredito unijos kapitalo suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės
aktuose nustatytais dydžiais ir tvarka.
41 straipsnis.
Kapitalai ir rezervai
1. Kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš
kredito unijos narių papildomų įnašų, atskaitymų iš kredito unijos pelno ir
(ar) kitų negrąžintinų lėšų. Kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis –
garantuoti kredito unijos finansinį stabilumą. Kredito unijos atsargos
kapitalas kredito unijos eilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali
būti panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
2. Privalomasis rezervas arba rezervinis
kapitalas sudaromas iš kredito unijos grynojo pelno atskaitymų. Atskaitymai į
privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti
mažesni kaip 20 procentų kredito unijos grynojo pelno, iki privalomasis
rezervas arba rezervinis kapitalas sudarys 1/5 kredito unijos nuosavo kapitalo.
Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas kredito unijos narių eilinio
arba neeilinio (per metus) visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti
panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį
privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo kredito unijos veiklos nuostoliams
padengti, iš grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį
kapitalą tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.
3. Per finansinius metus gautas grynasis
finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostoliai) turi būti
paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams, kai
eilinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas tvirtina metinių
finansinių ataskaitų rinkinį.
4. Kiti kredito unijos rezervai – tai
rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas kredito unijos įstatuose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
42 straipsnis.
Pelno paskirstymas
1. Kredito unijos pelnas arba
nuostoliai yra kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris
apskaičiuojamas iš kredito unijos finansinių metų pajamų atskaičius tų metų
kredito unijos išlaidas.
2. Grynasis pelnas arba nuostoliai yra
grynasis kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris
apskaičiuojamas iš kredito unijos finansinio metinės veiklos rezultato atėmus
ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas mokesčių sumas.
3. Per finansinius metus gautas
grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostoliai) turi
būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams,
kai eilinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas tvirtina metinę
finansinę atskaitomybę.
4. Jeigu pasibaigus finansiniams
metams, kitų finansinių metų pradžioje kredito unijos nepaskirstytojo rezultato
ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra teigiama (pelnas), kredito unijos
visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą dėl pelno paskirstymo. Sprendime
turi būti nurodyta:
1) nepaskirstytas pelnas (nuostoliai)
finansinių metų pradžioje;
2) grynasis finansinis metinės veiklos
rezultatas;
3) atskaitymai į privalomąjį rezervą
arba rezervinį kapitalą;
4) atskaitymai į kitus kredito unijoje
sudaromus kapitalus ir rezervus;
5) pelno dalis, skiriama apyvartai
proporcingoms išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;
6) pelno panaudojimas kitiems kredito
unijos įstatuose nurodytiems tikslams;
7) nepaskirstytasis pelnas.
5. Šio straipsnio 4 dalies 5 ir 6
punktuose nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti skiriamas tik po to,
kai yra padaryti privalomi kredito unijai atskaitymai į kredito unijoje
sudaromus kapitalus ir rezervus ir yra padengti kredito unijos nuostoliai.
6. Jeigu pasibaigus finansiniams
metams, kitų finansinių metų pradžioje kredito unijos nepaskirstytojo rezultato
ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra neigiama (nuostoliai), kredito
unijos nariai priima sprendimą padengti šiuos nuostolius. Nuostoliai dengiami:
1) pervedimais iš privalomojo rezervo
arba rezervinio kapitalo;
2) pervedimais iš atsargos kapitalo.
7. Jeigu iš rezervų pervedamų sumų
nepakanka nuostoliams padengti:
1) likę nepaskirstyti nuostoliai gali būti
dengiami kredito unijos narių papildomais įnašais arba perkeliami į kitų
finansinių metų pradžią, jeigu dėl susidariusių nuostolių kredito unijos
nuosavas kapitalas netampa mažesnis už 1/2 kredito unijos pajinio kapitalo;
2) likę nepaskirstyti
nuostoliai privalo būti dengiami kredito unijos narių papildomais įnašais,
jeigu dėl susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas kapitalas tampa
mažesnis už 1/2 kredito unijos pajinio kapitalo.
8. Neteko galios nuo
2014-08-05.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
29 straipsnis.
Kredito unijos administracija
1. Kredito unijos administraciją sudaro
kredito unijos administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir
kiti kredito unijos dokumentuose nurodyti kredito unijos darbuotojai. Kredito
unijos administracija vykdo visuotinio narių susirinkimo, stebėtojų tarybos,
valdybos nutarimus ir atlieka kitas įstatymuose, kredito unijos dokumentuose
nustatytas funkcijas.
2. Kredito unijos
administracijos vadovą renka ir atšaukia valdyba. Darbo sutartį su
administracijos vadovu sudaro valdybos pirmininkas, o jeigu valdybos
pirmininkas ir administracijos vadovas yra tas pats asmuo, darbo sutartį su
administracijos vadovu pasirašo kitas valdybos įgaliotas valdybos narys.
Administracijos vadovas pradeda eiti pareigas nuo darbo sutarties sudarymo
dienos, jeigu joje nenustatyta kitaip, bet ne anksčiau negu priežiūros
institucija išdavė leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas.
3. Kredito unijos administracijos
vadovas yra vienasmenis valdymo organas.
4. Kredito unijos administracijos
vadovas, nevykdantis ar netinkamai vykdantis teisės aktuose ar kredito unijos
įstatuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus,
su kredito unija sudarytas sutartis.
5. Kredito unijos administracijos
vadovu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto
narys, revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys,
kredito unijos vyriausiasis buhalteris (buhalteris), asmenys, esantys kitos
kredito įstaigos valdybos nariais ar administracijos vadovais. Kredito unijos
administracijos vadovas gali būti Centrinės kredito unijos valdybos nariu.
6. Kredito unijos vyriausiuoju
buhalteriu (buhalteriu) negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys,
valdybos narys, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos narys, revizijos
komisijos narys (revizorius), kredito unijos administracijos vadovas, asmenys,
esantys kitos kredito įstaigos valdybos nariais ar administracijos vadovais.
7. Administracijos vadovas:
1) organizuoja ir vykdo kredito unijos
ūkinę finansinę veiklą;
2)atstovauja kredito unijai teisme,
arbitraže ir kitose institucijose, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis;
3) kredito unijos vardu sudaro
sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis. Šio įstatymo 28
straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytus sandorius administracijos vadovas
gali sudaryti, kai yra kredito unijos valdybos sprendimas šiuos sandorius
sudaryti;
4) tvarko kredito unijos narių
registrą;
5) sudaro darbo sutartis su
darbuotojais, o kai jo nėra, darbo sutartis pasirašo kitas valdybos įgaliotas
asmuo;
6) atsako už kredito unijos metinių
finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą;
7) atsako už dokumentų ir duomenų
pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;
8) svarsto ir sprendžia kitus kredito
unijos veiklos ir valdymo klausimus, kurie pagal šį ir kitus įstatymus
nepriskirti išimtinei valdybos ar kitų kredito unijos organų kompetencijai.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS,
KREDITO UNIJOS KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA
43 straipsnis.
Veiklos rizikos prisiėmimas ir ribojimas
1. Reikalavimus dėl kredito unijos
veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo nustato Lietuvos Respublikos finansų
įstaigų įstatymas.
2. Kredito unija privalo sudaryti
atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti vadovaudamasi
priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama į kiekvieno savo
sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę ir
ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo
vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones ir kitas
aplinkybes, turinčias įtakos kredito unijos turto vertei.
44 straipsnis. Kredito unijos veiklos riziką
ribojantys normatyvai
1. Kredito unijoms nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
1) kapitalo pakankamumo;
2) likvidumo;
3) didžiausios atviros pozicijos
užsienio valiuta;
4) didžiausios paskolos sumos vienam
skolininkui;
5) kiti priežiūros institucijos teisės
aktuose nustatyti normatyvai.
2. Normatyvų dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato
priežiūros institucijos teisės aktai. Priežiūros institucija turi teisę
nustatyti kredito unijai individualius normatyvų dydžius.
3. Šio
straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas normatyvas netaikomas kredito unijai,
jei jos perskaičiuotas kapitalas neviršija 2 milijonų litų.
Pastaba. 44 straipsnio 3 dalis galioja iki 2013 m.
sausio 1 d.
4. Skaičiuojant didžiausios paskolos sumos vienam
skolininkui normatyvą, kredito unijos skolininkams taikomi priežiūros
institucijos nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.
45 straipsnis.
Apribojimai investicijoms į nekilnojamąjį turtą
1. Kredito unija gali investuoti į
nekilnojamąjį turtą, jeigu jis būtinas tiesioginei kredito unijos veiklai
užtikrinti (pastatai, kuriuose yra kredito unijos buveinė ar kuriuose teikiamos
finansinės paslaugos, ir pan.). Šios investicijos negali viršyti 70 procentų
kredito unijos perskaičiuoto kapitalo.
2. Šio straipsnio 1 dalis
netaikoma, jeigu nekilnojamąjį turtą kredito unija nuosavybės teise įsigijo
siekdama sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl klientui suteiktos finansinės
paslaugos, ir jį nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip 3 metus nuo jo įsigijimo
dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
46 straipsnis. Skolinimas
Šio įstatymo 47 ir 48 straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš
kurių kyla kredito unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas kredito
unijos piniginis įsipareigojimas, sudarymas.
47 straipsnis.
Skolinimo apribojimai
1. Kredito unija savo nariui iki vienų
metų gali skolinti pinigus nereikalaudama jų grąžinimo užtikrinimo Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso numatytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo
priemonėmis, jeigu nario prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją
neviršija jo pajinio įnašo už pagrindinį pajų kredito unijoje dydžio.
2. Skolinimo kredito unijos vadovui ir su
kredito unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims sąlygas ir
tvarką turi patvirtinti kredito unijos stebėtojų taryba. Bendra tokio skolinimo
suma vienam kredito unijos vadovui ir su juo artimaisiais ryšiais susijusiems
asmenims negali viršyti 10 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo. Su
kredito unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiais asmenimis šiame
straipsnyje laikomi kredito unijos vadovo sutuoktinis (sugyventinis), vaikai
(įvaikiai), tėvai (įtėviai) ir juridiniai asmenys, jeigu kredito unijos vadovas
valdo jų kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį.
Sprendimus dėl tokio skolinimo turi priimti kredito unijos valdyba, o su tokiu
skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti priimant sprendimą. Skolinimo sąlygos
šioje dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės negu kitiems kredito
unijos klientams nustatytos skolinimo sąlygos.
3. Kredito unija lėšas skolinti gali tik
skolinimą užtikrinant bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
numatyta prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone, išskyrus šio straipsnio 1
dalyje nustatytą atvejį.
4. Jeigu skolinimo laikas viršija 5 metus,
toks skolinimas turi būti užtikrintas bent viena iš šių prievolių įvykdymo
užtikrinimo priemonių:
1) hipoteka;
2) valstybių centrinių bankų ir
vyriausybių vertybinių popierių įkeitimu priežiūros institucijos nustatyta
tvarka;
3) indėlio, esančio toje kredito unijoje,
įkeitimu, jei prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija indėlio
su palūkanomis sumos;
4) valstybės garantuojamos garantijų
institucijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės skolos
įstatyme, garantija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047, 2014-07-17,
paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
48 straipsnis.
Apribojimai skolinimui kredito unijos pajiniams įnašams atlikti
Kredito unija neturi teisės skolinti
įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti ar subordinuotai paskolai jai
suteikti, taip pat kredito unijos išleidžiamiems skolos vertybiniams popieriams
įsigyti.
481
straipsnis. Apribojimai disponuoti kredito unijos pajiniais įnašais
Kredito unijos nariui
apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų
pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta
skolinama suma su palūkanomis.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
49 straipsnis.
Kredito unijos paslaptis
1. Kredito unijos paslaptimi laikomi
visi kredito unijai žinomi kredito unijos kliento duomenys ir informacija apie:
1) kredito unijos kliento turimas
kredito unijoje sąskaitas, lėšų likučius šiose sąskaitose, kliento atliekamas
operacijas su savo sąskaitoje esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias
klientui buvo atidarytos sąskaitos, sąlygas;
2) kredito unijos kliento skolinius
įsipareigojimus kredito unijai, sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai
įsipareigojimai, sąlygas;
3) kitas kredito unijos klientui
suteiktas finansines paslaugas, sutarčių, pagal kurias teikiamos finansinės
paslaugos, sąlygas;
4) kredito unijos kliento finansinę
būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems
asmenims ar sandorius su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybos) ar
profesines paslaptis.
2. Kredito unija, kredito unijos
darbuotojai ir bet kurie kiti asmenys, kurie žino kredito unijos paslaptį
sudarančią informaciją, privalo neribotą laiką neatskleisti tokios
informacijos, išskyrus šio straipsnio 3-5 dalyse ir kituose
įstatymuose nustatytus atvejus.
3. Kredito unijos klientui arba kliento
rašytiniu prašymu, kuriame nurodyta, kam ir kokia informacija turi būti
pateikta, gali būti atskleista tik su klientu susijusi kredito unijos paslaptį
sudaranti informacija.
4. Kredito unija turi teisę atskleisti
informaciją, sudarančią kredito unijos paslaptį, teismui ar kitiems asmenims,
jei tai būtina ginant kredito unijos teisėtus interesus ir tik tiek, kiek tai būtina
savo interesams ginti.
5. Kredito unija teikia kredito unijos
paslaptį sudarančią informaciją Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir
teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodytoms institucijoms, taip pat
įstatymų nustatyta tvarka kitiems asmenims, jei pagal šį ir (ar) kitus
įstatymus kredito unija privalo teikti joms tokią informaciją.
50 straipsnis. Su
finansinių paslaugų teikimu susijusios informacijos teikimas
1. Vietose, kuriose kredito unija teikia finansines
paslaugas klientams, kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje
privalo būti nurodytas kredito unijos pavadinimas ir finansinės paslaugos,
kurias turi teisę teikti kredito unija, taip pat turi būti sudarytos sąlygos
viešai susipažinti su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija.
2. Prieš sudarydama sutartį dėl finansinių paslaugų
teikimo, kredito unija privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią
su finansinių paslaugų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo
terminais, galimomis pasekmėmis, ir kitokią informaciją, turinčią įtakos
kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS APSKAITA, FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIAI IR AUDITAS
Skirsnio
pavadinimas keistas:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
51 straipsnis. Apskaita
1. Kredito unija privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat
kredito unijos pasirinkta apskaitos politika.
2. Apskaitos politika turi apimti bendruosius
apskaitos principus, apskaitos metodus ir taisykles, skirtas kredito unijos
apskaitai tvarkyti ir finansinių ataskaitų rinkiniams sudaryti bei pateikti.
3. Kredito unijos veiklos apskaitos sistema privalo
būti organizuota taip, kad:
1) finansinių ataskaitų rinkiniai rodytų tikrą kredito
unijos finansinę būklę ir veiklos rezultatus;
2) sudarytų sąlygas kredito unijos vadovams saugiai ir
patikimai naudoti bei valdyti kredito unijos turtą ir juo disponuoti;
3) sudarytų sąlygas kredito unijos nariams ir įstatymų
įgaliotoms institucijoms tikrinti ir kontroliuoti kredito unijos, jos vadovų ir
kitų darbuotojų, turinčių teisę priimti sprendimus, dėl kurių atsiranda kredito
unijos prievolės kitiems asmenims, veiklą ir kredito unijos finansinę būklę.
4. Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų
išsaugojimą pagal šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų
reikalavimus atsako kredito unijos administracijos vadovas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
52 straipsnis. Finansinių ataskaitų rinkiniai
1. Kredito unijos sudaro tarpinių finansinių ataskaitų
rinkinius ir metinių finansinių ataskaitų rinkinius.
2. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai – tai
finansinės ataskaitos, parengtos apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu
finansiniai metai, duomenis. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sandarą ir
pateikimo priežiūros institucijai periodiškumą nustato priežiūros institucijos
teisės aktai.
3. Metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:
1) balansinė ataskaita;
2) pelno (nuostolių) ataskaita;
3) aiškinamasis raštas.
4. Pasibaigus finansiniams metams, kredito
unija privalo:
1) per 3 mėnesius nuo finansinių metų
pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio kredito unijos
visuotinio narių susirinkimo sudaryti sąlygas kredito unijos nariams
susipažinti su revizijos komisijos (revizoriaus), atestuoto auditoriaus ar
audito įmonės patikrintu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, sprendimo dėl
pelno paskirstymo projektu ir revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus
išvada;
2) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo
finansinių metų pabaigos kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu
patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priimti sprendimą dėl pelno
paskirstymo;
3) per 5 darbo dienas po kredito unijos
visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl metinių finansinių ataskaitų
rinkinio patvirtinimo priėmimo dienos pateikti priežiūros institucijai
revizijos komisijos (revizoriaus) ar atestuoto auditoriaus arba audito įmonės
patikrintą ir šio susirinkimo patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį
ir sprendimą dėl pelno paskirstymo;
4) per 4 mėnesius nuo finansinių metų
pabaigos priežiūros institucijos nustatyta tvarka paskelbti metinių finansinių
ataskaitų rinkinį, revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus išvadą ir
kitą priežiūros institucijos nurodytą informaciją visuomenei.
5. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali
priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra revizijos komisijos
(revizoriaus) ar auditoriaus atliktas metinių finansinių ataskaitų rinkinio
patikrinimas.
6. Už metinių finansinių ataskaitų rinkinyje pateiktos
informacijos teisingumą atsako kredito unijos administracijos vadovas Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
7. Premijos ir kitos kredito unijos įstatuose
nustatytos išmokos kredito unijos vadovams išmokamos metams pasibaigus, jeigu
tokį sprendimą priima kredito unijos visuotinis narių susirinkimas,
tvirtindamas metinių finansinių ataskaitų rinkinį.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
53 straipsnis. Auditas
1. Atestuotas auditorius ar audito įmonė
turi atlikti kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditą ir tuo
remdamiesi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų rinkinių ir audito
ataskaitą. Audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją apie tai, ar
kredito unija:
1) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino
turtą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus;
2) atliko privalomus turto vertės
patikslinimus ir nurašymus;
3) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus,
rezervus ir atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;
4) laikosi Lietuvos Respublikos teisės
aktuose nustatytų kapitalo reikalavimų;
5) atitinka Lietuvos Respublikos teisės
aktuose nustatytus veiksmingo ir patikimo nuosavybės valdymo bei saugios ir
patikimos veiklos reikalavimus;
6) turi tinkamas vidaus kontrolės ir
informacines sistemas.
2. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas
renka atestuotą auditorių ar audito įmonę einamųjų ir ne daugiau kaip dvejų
ateinančių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniams patikrinti.
3. Kredito unija iki einamųjų finansinių
metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su kredito unijos visuotinio narių
susirinkimo išrinktu atestuotu auditoriumi ar audito įmone sudaryti sutartį dėl
metinių finansinių ataskaitų rinkinių audito.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342, 2011-04-21,
Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
25 straipsnis.
Kredito unijos visuotinių narių susirinkimų šaukimo terminai ir tvarka
1. Eilinį visuotinį narių susirinkimą
šaukia kredito unijos valdyba kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo
finansinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą
valdyba privalo paskelbti kredito unijos įstatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip
prieš 20 dienų iki susirinkimo dienos.
2. Neeilinio visuotinio narių
susirinkimo šaukimo iniciatoriai pateikia valdybai paraišką. Joje nurodoma:
susirinkimo šaukimo pagrindas, tikslas ir darbotvarkės projektas. Valdyba,
gavusi paraišką, privalo per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos priimti sprendimą
sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Neeilinis visuotinis narių
susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo
dienos, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 20 dienų nuo paskelbimo apie
susirinkimo sušaukimą dienos.
3. Pakartotinis kredito unijos
visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų
nuo neįvykusio susirinkimo dienos, o kredito unijos nariai informuojami ne
vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio susirinkimo dienos.
4. Pranešime apie visuotinį narių
susirinkimą turi būti nurodyta:
1) kredito unijos pavadinimas ir
adresas;
2) susirinkimo data, laikas ir vieta;
3) susirinkimo darbotvarkė.
5. Ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki
susirinkimo dienos kredito unijos nariams turi būti suteikta galimybė
susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke.
6. Visuotinio narių susirinkimo
pirmininkas kiekvieną kartą sušaukus susirinkimą renkamas iš kredito unijos
narių, o iki jo išrinkimo pirmininkauja stebėtojų tarybos pirmininkas, jeigu
kitaip nenumato kredito unijos įstatai.
7. Visuotinis narių susirinkimas neturi
teisės priimti nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu jame
dalyvauja mažiau kaip 2/3 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių.
Pakartotiniame susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.
37 straipsnis.
Skolintas kapitalas
1. Kredito unijos skolintą
kapitalą sudaro lėšos, kurias kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal
skolinimosi santykius išleisdama ilgalaikius skolos vertybinius popierius
(obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis. Skolos vertybinių popierių
pradinis išpirkimo terminas ir (ar) paskolos sutarties galiojimo terminas turi
būti ne trumpesni kaip 5 metai.
2. Kredito unijos skolintas kapitalas
turi atitikti visus pasitikėtinės (subordinuotos) skolos (paskolos) požymius.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
55 straipsnis. Kredito
unijų priežiūros institucija
1. Kredito unijų priežiūros institucija
yra Lietuvos bankas.
2. Priežiūros institucija atlieka šio įstatymo
nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių kredito unijų priežiūrą.
3. Priežiūra atliekama vadovaujantis šiuo įstatymu,
Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos Lietuvos
banko įstatymu ir priežiūros institucijos teisės aktais.
56
straipsnis. Priežiūros tikslams gautos informacijos apsauga
Kredito unijų priežiūros tikslams gautos informacijos
apsaugai mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo
56 straipsnis. Priežiūros
tikslais gautos informacijos apsauga
1. Informacija, pagal šį įstatymą gauta priežiūros
tikslais, negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama ar kitokiu būdu
padaroma prieinama, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto
reikalavimo privalo laikytis priežiūros institucija, jos esami ar buvę
darbuotojai, priežiūros institucijos vardu veikiantys auditoriai ar kiti
asmenys, taip pat bet kurie kiti asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka
buvo perduota priežiūros tikslais gauta informacija.
3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma
informacijai, kuri jau yra viešai paskelbta ar prieinama arba iš kurios
tiesiogiai ar netiesiogiai negalima nustatyti duomenų apie konkrečius asmenis.
4. Priežiūros institucija turi teisę
priežiūros tikslais gautą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą iš
užsienio valstybių priežiūros institucijų, naudoti priežiūros funkcijoms,
įskaitant ir poveikio priemonių taikymą, atlikti ar įstatymų nustatyta tvarka
apskundus priežiūros institucijos sprendimą.
5. Priežiūros tikslais gauta informacija
gali būti perduota:
1) įstatymų nustatytoms institucijoms įstatymų
nustatyta tvarka, jei ji reikalinga baudžiamajai bylai tirti ar nagrinėti, taip
pat Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos
įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka;
2) teismui, kai ji reikalinga nagrinėjant kredito
unijos bankroto bylą ar bylą dėl kredito unijos priverstinio likvidavimo;
3) Lietuvos Respublikos finansinių paslaugų teikimo
veiklos, draudimo veiklos ir finansų rinkų priežiūros institucijoms, jeigu ji
reikalinga priežiūros funkcijoms atlikti;
4) užsienio valstybių kredito įstaigų ir
kitų finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo veiklos ir finansų rinkų
priežiūros institucijoms, jeigu ji reikalinga priežiūros funkcijoms atlikti;
5) valstybės įmonei ,,Indėlių ir investicijų
draudimas“, jeigu ji reikalinga jos funkcijoms atlikti;
6) kredito unijos auditoriams, jeigu ji
reikalinga jų funkcijoms atlikti;
7) kitoms valstybės institucijoms, jeigu
tokia informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti ir jei tai būtina kredito
unijų priežiūros tikslais;
8) Europos centriniam bankui, jeigu ji
reikalinga jo funkcijoms atlikti.
6. Šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktuose
nurodytoms institucijoms priežiūros tikslais gauta informacija gali būti
perduodama, jei joms taikomi ne mažesni reikalavimai saugoti informaciją, kaip
nustatyti šiame įstatyme.
7. Pagal šio straipsnio 5 dalies 4
punktą informacija gali būti perduota užsienio valstybės, kuri nėra Europos
Sąjungos valstybė narė, priežiūros institucijai, jei su ja sudaryta sutartis,
numatanti pasikeitimą priežiūros tikslais gauta informacija, ir pagal tos
valstybės įstatymus užsienio valstybės priežiūros institucijai taikomi ne
mažesni reikalavimai saugoti informaciją, kaip nustatyti šiame įstatyme.
56 straipsnio redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:
57 straipsnis.
Prašymų dėl licencijos, leidimo, sutikimo išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo
nagrinėjimas ir priežiūros institucijos sprendimai
1. Detalias prašymų dėl šiame įstatyme nustatytų
licencijų, leidimų, sutikimų išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo (toliau
šiame straipsnyje – leidimų išdavimo) pateikimo, nagrinėjimo ir jų išdavimo
sąlygas ir tvarką bei detalius reikalavimus pateikiamiems dokumentams nustato
priežiūros institucijos teisės aktai.
2. Prašymas dėl leidimo išdavimo
išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per šiame įstatyme nustatytus terminus,
o jei terminai šiame įstatyme nenustatyti, – per priežiūros institucijos teisės
aktuose nustatytus terminus. Priežiūros institucija turi teisę pareikalauti
papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Jeigu
priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ir informacijos arba
papildomus dokumentus ar informaciją pateikia pats pareiškėjas, prašymo
nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo papildomai
pareikalautų ar papildomai pareiškėjo pateiktų dokumentų ir informacijos gavimo
dienos.
3. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo
išdavimo priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo
priėmimo informuoja pareiškėjus. Priežiūros institucijos atsisakymas išduoti
leidimą turi būti motyvuotas.
58 straipsnis. Priežiūros
institucijos teisės
1. Be kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose
nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi teisę:
1) duoti kredito unijai šio straipsnio 2 dalyje
nustatytus nurodymus, kuriuos kredito unija privalo įvykdyti priežiūros
institucijos nustatytais terminais ir nedelsdama raštu apie tai pranešti
priežiūros institucijai;
2) jei kredito unijos organų priimti sprendimai kelia
pavojų kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta
tvarka kreiptis į teismą, kad jie būtų pripažinti negaliojančiais;
3) sudaryti sutartis su atestuotais
auditoriais ar audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą
kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl kredito unijos patikrinimo atlikimo, kad
būtų nustatyta kredito unijos turto vertė, kredito unijos finansinė būklė,
įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrinti kiti kredito unijos veiklos
klausimai. Jei atlikus patikrinimą nustatoma, kad kredito unija priežiūros
institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar nustatomi kiti padaryti teisės
aktų pažeidimai, priežiūros institucijos patirtas patikrinimo organizavimo
išlaidas atlygina kredito unija. Kai pagal sutartis su priežiūros institucija
veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys atlieka kredito unijos patikrinimą,
šiems asmenims taikomos šio įstatymo 60 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos;
4) reikalauti, kad būtų pakeistas
atestuotas auditorius ar audito įmonė, atliekanti kredito unijos finansinių
ataskaitų rinkinių patikrinimą, jei audito įmonė ar atestuotas auditorius neatitinka
(nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų;
5)
reikalauti, kad būtų pakeista kredito unijos revizijos komisija (revizorius) ar
kai kurie jos nariai, atliekantys kredito unijos finansinių ataskaitų rinkinių
patikrinimą, jeigu jie neatitinka teisės aktuose, kredito unijos įstatuose
nustatytų reikalavimų ar juos pažeidžia, netinkamai atlieka jiems pavestas
funkcijas ir pareigas.
2. Priežiūros
institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos
trūkumus arba nustačiusi, kad kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos
veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę duoti kredito unijai tokius
rašytinius nurodymus:
1) priežiūros
institucijos nustatytais terminais pašalinti teisės aktų pažeidimus ar kredito
unijos veiklos trūkumus;
2) nesudaryti
tam tikrų sandorių ar sumažinti tokių sandorių mastą, įskaitant sandorius dėl
kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo ar nekilnojamojo turto
įsigijimo, arba parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turimą
nekilnojamąjį turtą;
3) priežiūros
institucijos nustatytu terminu atlikti kredito unijos tarpinių finansinių
ataskaitų rinkinio auditą;
4) parengti ir
įgyvendinti priežiūros institucijos nustatytais terminais ir jai priimtiną
kredito unijos veiklos pertvarkymo ir (ar) nustatytų pažeidimų, ir (ar) trūkumų
pašalinimo priemonių planą;
5) sušaukti kredito unijos visuotinį narių susirinkimą
arba stebėtojų tarybos ar valdybos posėdį ir juose svarstyti priežiūros
institucijos pasiūlytus klausimus;
6) kredito unijos vadovams atvykti į priežiūros
instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros institucija apie nurodymą kredito
unijos vadovams atvykti į priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;
7) atlikti kitus
veiksmus ar neatlikti tam tikrų veiksmų siekiant, kad būtų pašalinti teisės
aktų pažeidimai ar kredito unijos veiklos trūkumai arba kad kredito unijos
veikla būtų stabili ir patikima.
3. Priežiūros
institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos
trūkumus arba nustačiusi, kad kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos
veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę laikinai kredito unijai nustatyti
individualius kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar
papildomus reikalavimus dėl rizikos ribojimo. Toks priežiūros institucijos
sprendimas turi būti motyvuotas ir priimamas atsižvelgiant į šio įstatymo 62
straipsnio 2 dalies nuostatas.
4. Šio
straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti nurodymai gali būti duodami kartu su
taikomomis poveikio priemonėmis.
5. Priežiūros
institucijos nustatyta tvarka priežiūros institucijos darbuotojai turi teisę
dalyvauti kredito unijos organų ir kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti
susirinkimuose ar posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti kredito
unijos organų, kredito unijos komitetų ir kredito unijos vadovų veiklą.
6. Priežiūros
institucija pačios nustatyta tvarka ir vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą
reglamentuojančiais teisės aktais turi teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis
apie kredito unijos skolininkus. Kredito unija priežiūros institucijai privalo
teikti duomenis apie kredito unijos skolininkus ir turi teisę naudotis šiais
duomenimis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
59 straipsnis.
Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas
1. Priežiūros institucijos sprendimus,
veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai
pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti teismui.
2. Skundo padavimas teismui iki jo
išsprendimo nesustabdo skundžiamo sprendimo ar veiksmo vykdymo.
60 straipsnis.
Kredito unijų inspektavimas
1. Kredito unijų inspektavimą atlieka
priežiūros institucijos darbuotojai. Priežiūros institucija, inspektuodama
kredito uniją, gali pasitelkti ir kitų asmenų.
2. Kredito unija privalo sudaryti šias
sąlygas inspektavimui atlikti:
1) pateikti inspektavimą atliekantiems
asmenims visą jų prašomą informaciją ir dokumentus;
2) suteikti galimybę inspektavimą
atliekantiems asmenims naudotis kredito unijos informacinių sistemų duomenimis;
3) suteikti inspektavimą atliekantiems
asmenims darbo vietą.
3. Inspektavimą atliekantys asmenys
turi teisę:
1) inspektuojamos kredito unijos darbo
metu nekliudomai įeiti į kredito unijos ir jos padalinių patalpas;
2) reikalauti ir gauti inspektavimui atlikti
reikalingą informaciją ir dokumentus (originalus arba patvirtintus jų
nuorašus), kredito unijos vadovų ir kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar
raštu;
3) reikalauti padaryti pateiktų
dokumentų kopijas ar kredito unijos lėšomis patys juos kopijuoti;
4) turėti kitų teisės aktuose nustatytų
teisių.
4. Atlikus inspektavimą, jo rezultatai
raštu pateikiami kredito unijai. Kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos
nariai, administracijos vadovas privalo pasirašytinai susipažinti su
inspektavimo rezultatais.
5. Priežiūros institucijos teisės aktai
nustato detalią inspektavimo atlikimo ir inspektavimo rezultatų įforminimo
tvarką.
6. Centrinei kredito unijai stebint
kredito unijų, Centrinės kredito unijos narių veiklą, o jeigu reikia, jas
tikrinant, taikomos šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.
61 straipsnis.
Poveikio priemonės
1. Priežiūros institucija turi teisę
licenciją turinčioms kredito unijoms taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti dėl šio įstatymo ir kitų
teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą kredito unijų veiklą,
pažeidimo arba priežiūros institucijos nurodymų nevykdymo;
2) skirti šio įstatymo nustatytas
baudas;
3) laikinai uždrausti teikti vieną ar
kelias finansines paslaugas;
4) laikinai ar visam laikui uždrausti
vieno ar kelių kredito unijos filialų ar kitų struktūrinių padalinių veiklą.
Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti filialo ar kito
struktūrinio padalinio veiklą, filialas ar kitas struktūrinis padalinys neturi
teisės teikti finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti
filialo ar kito struktūrinio padalinio veiklą, kredito unija, be to, privalo
nedelsdama priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito struktūrinio
padalinio veiklą;
5) laikinai nušalinti kredito unijos
stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos
administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų arba
nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį
(narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius)
nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais
būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;
6) paskelbti kredito unijos veiklos
apribojimą (moratoriumą);
7) laikinai apriboti teisę disponuoti
lėšomis, esančiomis sąskaitose Centrinėje kredito unijoje bei kitose kredito
įstaigose, ir kitu turtu;
8) atšaukti išduotą licenciją ar
laikinai sustabdyti jos galiojimą tol, kol egzistuoja pagrindas licenciją
sustabdyti; išnykus licencijos sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija
nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad
pagrindas išnyko, atnaujina licencijos galiojimą;
9) paskirti laikinąjį atstovą kredito
unijos veiklos priežiūrai.
2. Priežiūros institucija turi teisę
taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.
3. Priežiūros institucija, priimdama
sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo ir parinkdama konkrečią poveikio
priemonę (priemones), atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų
turinį, mastą, kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų kreditorių interesams,
į asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, finansinę būklę, steigėjo, kredito
unijos narių ir vadovų pasirengimą bei galimybes pašalinti pažeidimus ir
trūkumus, taip pat nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti
poveikio priemonės (priemonių) pasekmes asmens, kuriam taikoma poveikio
priemonė, ir kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.
4. Priežiūros institucijos sprendimas
taikyti kredito unijai poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo
dienos, jeigu šiame įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip.
5. Priežiūros institucijos sprendimas
dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti motyvuotas ir įstatymų
nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Sprendimo apskundimas
nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Teismas nevertina ir nesprendžia klausimo dėl
poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.
6. Bylose, kuriose nagrinėjami skundai
(prašymai) dėl priežiūros institucijos sprendimo taikyti šio straipsnio 1
dalies 6, 7 ir 8 punktuose nustatytas poveikio priemones, negali būti taikomos
reikalavimo užtikrinimo priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose.
7. Teismas, išnagrinėjęs skundą (prašymą)
dėl priežiūros institucijos sprendimo taikyti šio straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8
punktuose nustatytas poveikio priemones, turi teisę esant šiame įstatyme
nustatytoms sąlygoms priteisti atlyginti žalą, tačiau neturi teisės tenkindamas
skundą (prašymą) panaikinti skundžiamą sprendimą, įpareigoti priežiūros
instituciją pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą
arba išspręsti ginčą bet kokiu kitu būdu, dėl kurio būtų sustabdomas ar
panaikinamas skundžiamo sprendimo galiojimas arba kitaip atkuriama buvusi iki
sprendimo priėmimo padėtis.
8. Poveikio priemonės, kurios taikomos
laikinai, galioja iki priežiūros institucijos sprendime dėl poveikio priemonės
taikymo nurodyto termino, kuris gali būti apibrėžtas konkrečia data, laiko
tarpu ar susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent
priežiūros institucija priima sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto
termino.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1669,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6815 (2011-12-01)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
62 straipsnis.
Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
1. Priežiūros institucija turi teisę
taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, kai yra bent vienas iš
šių pagrindų:
1) nustatytais terminais nepateikiama
šio įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta ar pareikalauta
informacija arba pateikiama neteisinga informacija;
2) nustatyta tvarka nevykdomi pagal šį
įstatymą duoti priežiūros institucijos nurodymai;
3) nebetenkinami
reikalavimai, nustatyti licencijos išdavimui;
4) pažeidžiami įstatymų,
reglamentuojančių saugią ir patikimą kredito unijų veiklą, ir priežiūros
institucijos teisės aktų reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl kredito unijos
veiklos arba dėl finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir (arba) klientų
interesai arba sutriktų Lietuvos Respublikos kredito unijų sistemos
funkcionavimas;
5) kitais šio įstatymo nustatytais
atvejais.
2. Priežiūros institucija, prieš
spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę, ne vėliau kaip prieš 10 dienų
iki šio klausimo nagrinėjimo dienos, praneša asmeniui, kuriam taikoma poveikio
priemonė, apie klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei pateikia jam informaciją
apie nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės taikymo
pagrindus, ar sudaro galimybę asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, vadovams
susipažinti su tokiais faktiniais duomenimis. Pranešimą gavęs asmuo turi teisę
iki klausimo nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus. Poveikio priemonės
taikymo klausimas svarstomas dalyvaujant asmens, kuriam taikoma poveikio
priemonė, vadovams (bent jau valdybos pirmininkui ar administracijos vadovui).
Vadovų neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo spręsti poveikio
priemonės taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais priežiūros institucija
turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo neatsižvelgdama į
šios dalies nuostatas.
3. Poveikio priemonės gali būti
skiriamos, jei praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o
esant tęstiniam ar trunkamam pažeidimui, - nuo paskutinių
tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamo pažeidimo pasibaigimo
dienos.
4. Sprendimas dėl poveikio priemonės
taikymo per 5 dienas išsiunčiamas (įteikiamas) kredito unijai. Informacija apie
pritaikytą poveikio priemonę skelbiama priežiūros institucijos teisės aktuose
nustatyta tvarka, tačiau priežiūros institucija gali priimti sprendimą viešai
neskelbti tokios informacijos, jeigu jos paskelbimas viešai gali turėti
neigiamos įtakos kredito unijos ar Lietuvos Respublikos kredito unijų sistemos
stabilumui ir patikimumui.
5. Priežiūros
institucija sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo,
kuris pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą laikomas
draudžiamuoju įvykiu, priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai
nustato, kad priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti kredito unija
negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir yra pagrindas manyti,
kad to negalės padaryti artimiausiu metu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-378, 2009-07-21,
Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
63 straipsnis.
Baudos
1. Priežiūros institucija turi teisę
kredito unijai skirti šias baudas:
1) už nustatytais terminais šio
įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytos arba
pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą ar neteisingos informacijos
pateikimą - iki 0,5 procento bendrųjų metinių pajamų;
2) už priežiūros institucijos pagal šį
įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – iki 1 procento
bendrųjų metinių pajamų arba už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo
vykdymo dieną – iki 1 000 litų;
3) už veiksmų, kuriuos ji turi teisę
atlikti tik gavusi priežiūros institucijos leidimą, atlikimą neturint
priežiūros institucijos leidimo – iki 1,5 procento bendrųjų metinių pajamų;
4) už šio įstatymo draudžiamų atlikti
veiksmų ar veiklos vykdymą arba finansinių paslaugų teikimą, jei tokia teisė
apribota pagal šį įstatymą, - iki 2 procentų bendrųjų metinių
pajamų;
5) už kitus saugią ir patikimą kredito
unijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus - iki 0,1 procento bendrųjų metinių pajamų.
2. Konkretus skiriamos baudos dydis
nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę, anksčiau taikytas
poveikio priemones.
3. Baudos į valstybės biudžetą
sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai kredito unija
gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Bauda, skirta pagal šio
straipsnio 1 dalies 2 punktą už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo
vykdymo dieną, turi būti sumokama į valstybės biudžetą kiekvieną dieną. Jei
bauda per nurodytus terminus, o priežiūros institucijos sprendimą apskundus
teismui, – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nesumokama, tai ji
priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (kai nėra kredito
unijos, kuriai paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš kredito unijos,
kuriai paskirta bauda, piniginių lėšų kredito įstaigose arba priežiūros
institucijos sprendimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka.
64 straipsnis. Kredito
unijos stebėtojų tarybos nario (narių), valdybos
nario (narių), kredito unijos administracijos vadovo,
paskolų
komiteto nario (narių) nušalinimas nuo pareigų
1. Nuo priežiūros institucijos
sprendimo laikinai nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius),
valdybos narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų
komiteto narį (narius) nuo pareigų pateikimo kredito unijai dienos nuo pareigų
nušalintas asmuo neturi teisės atlikti savo funkcijų ir visi po tokio
priežiūros institucijos sprendimo pateikimo kredito unijai dienos jo priimti
sprendimai yra negaliojantys.
2. Jeigu priežiūros institucija priima
sprendimą nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos
narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį
(narius) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su
jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, kredito unijos
organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos
sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti
su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.
3. Apie priežiūros institucijos sprendimą
nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį
(narius), kredito unijos administracijos vadovą nuo pareigų pranešama kredito
unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbiama priežiūros
institucijos interneto svetainėje. Apie priežiūros institucijos sprendimą
nušalinti kredito unijos paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų pranešama
kredito unijai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
641
straipsnis. Laikinasis atstovas kredito unijos veiklos priežiūrai
1. Laikinuoju atstovu kredito unijos
veiklos priežiūrai (toliau – laikinasis atstovas veiklos priežiūrai) gali būti
paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Laikinuoju atstovu veiklos priežiūrai
skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis
taikomi šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyti nepriekaištingos
reputacijos ir kvalifikacijos bei patirties reikalavimai. Jeigu laikinuoju
atstovu veiklos priežiūrai skiriamas fizinis asmuo, gali būti paskirtas
laikinojo atstovo veiklos priežiūrai padėjėjas. Atlyginimus laikinajam atstovui
veiklos priežiūrai ir jo padėjėjui, atsižvelgdama į jų veiklos mastą,
kvalifikaciją, veiklos terminus, nustato priežiūros institucija. Atlyginimai
šiems asmenims mokami iš kredito unijos lėšų.
2. Kai yra paskirtas laikinasis atstovas
veiklos priežiūrai, kredito unijos valdyba ir vadovai turi gauti laikinojo
atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno su kredito unijos veikla
susijusio sprendimo. Visi be laikinojo atstovo veiklos priežiūrai sutikimo
kredito unijos valdybos ir vadovų sprendimai, priimti po sprendimo paskirti
laikinąjį atstovą veiklos priežiūrai įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys.
3. Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai
nesutinka su kredito unijos valdybos ir vadovų sprendimais, jeigu jie, jo
manymu, prieštarauja saugią ir patikimą kredito unijų veiklą reglamentuojantiems
teisės aktams ar dėl kitų priežasčių kelia grėsmę kredito unijos veiklos
stabilumui ir patikimumui. Laikinajam atstovui veiklos priežiūrai, atliekančiam
savo funkcijas, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 60 straipsnio 2
ir 3 dalių nuostatos. Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai privalo teikti
priežiūros institucijai jos nustatytą informaciją.
4. Apie priimtą sprendimą paskirti
laikinąjį atstovą veiklos priežiūrai ar jį atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo
dieną po sprendimo priėmimo dienos priežiūros institucija raštu praneša kredito
unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui.
5. Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai
atšaukiamas, kai:
1) nustatoma, kad kredito unija gali
saugiai ir patikimai veikti, ar tokios priemonės taikymas, priežiūros institucijos
nuomone, nebetikslingas dėl kitų priežasčių;
2) atšaukiama kredito unijai išduota
licencija.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
65 straipsnis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1669,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6815 (2011-12-01)
66 straipsnis.
Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas
1. Jeigu priežiūros institucija
pritaiko šio įstatymo 61 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą poveikio
priemonę, kredito unija laikinai neturi teisės disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose
Centrinėje kredito unijoje bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu, kurie
nurodyti priežiūros institucijos sprendime.
2. Priežiūros institucijos sprendimas
laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis Centrinėje kredito
unijoje bei kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose, ir kitu
Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto aktu ir
teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas turto arešto aktų
registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys,
reikalingi priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti turto arešto aktų
registre. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais
atvejais priežiūros institucijos sprendimas gali būti įregistruotas registre
laikinai.
DEVINTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS PABAIGA
67 straipsnis.
Kredito unijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo procedūrų teisinis
reglamentavimas
1. Kredito unija reorganizuojama ir
likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio įstatymo, Lietuvos
Respublikos finansų įstaigų įstatymo ir, jei šis įstatymas nenustato kitaip,
Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta
tvarka.
2. Kredito unija negali būti
pertvarkoma.
68 straipsnis. Kredito
unijos reorganizavimas
1. Reorganizuojant kredito uniją jungimo būdu, kitas reorganizavime
dalyvaujantis ar reorganizuojamas subjektas gali būti tik kredito unija.
2. Reorganizuojant kredito uniją
skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių asmenų, kuriems išdalijamos kredito
unijos teisės ir pareigos ar kurie įsteigiami, turi būti kredito unija.
3. Jeigu reorganizuojant kredito uniją
įsteigiama nauja kredito unija, ji šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti
licenciją. Tokiu atveju prašymas išduoti licenciją ir licencijos išdavimui
reikalingi dokumentai ir duomenys priežiūros institucijai pateikiami kartu su
prašymu išduoti leidimą reorganizuoti kredito uniją ir kartu su sprendimu dėl
leidimo reorganizuoti kredito uniją išdavimo priimamas sprendimas dėl licencijos
išdavimo.
4. Reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos šio
įstatymo nustatytais atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą
vykdyti reorganizavimą ir priežiūros institucijos leidimą jas reorganizuoti.
69 straipsnis.
Sutikimas vykdyti reorganizavimą
1. Jeigu kredito unija reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą
reorganizavimą privaloma informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos
sutikimą vykdyti reorganizavimą.
2. Sutikimui vykdyti reorganizavimą gauti reorganizavime
dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos pateikia prašymą ir
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus. Sutikimą vykdyti
reorganizavimą išduoda priežiūros institucija šio įstatymo ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimas dėl sutikimo išdavimo
priimamas atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus
sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus.
3. Priežiūros institucija priima sprendimą dėl
sutikimo išdavimo per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos.
70 straipsnis.
Leidimas reorganizuoti kredito uniją
1. Kredito unijos reorganizavimas gali būti užbaigtas tik gavus
priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti kredito uniją.
2. Leidimą reorganizuoti kredito uniją išduoda
priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų
nustatyta tvarka.
3. Priėmus sprendimą dėl kredito unijos
reorganizavimo, reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito
unijos, norėdamos gauti leidimą reorganizuoti kredito uniją, priežiūros
institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose
nustatytus dokumentus bei duomenis, įskaitant:
1) reorganizavimo sąlygas;
2) kredito unijos valdybos ataskaitą;
3) reorganizavimo sąlygų įvertinimą;
4) kredito unijos organo sprendimą dėl kredito unijos
reorganizavimo;
5) neteko
galios nuo 2014-08-05;
6) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad
kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus licencijos išdavimui, jei
kredito unija tęsia veiklą po reorganizavimo.
4. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti
pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo reorganizuoti kredito
uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
5. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti
leidimą reorganizuoti kredito uniją, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi
teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;
2) neteko
galios nuo 2014-08-05;
3) yra pagrindai, nustatyti šio įstatymo 9 straipsnio
9 dalyje, jei reorganizavime dalyvaujanti kredito unija tęsia veiklą po
reorganizavimo.
6. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo reorganizuoti
kredito uniją išdavimo priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų
registro tvarkytojui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
71 straipsnis. Kredito unijos
likvidavimas
1. Kredito unija gali būti likviduojama kredito unijos
narių sprendimu ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais.
2. Kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas gali priimti sprendimą nutraukti kredito unijos veiklą ir ją
likviduoti tik gavus priežiūros institucijos leidimą likviduoti kredito uniją.
3. Leidimą likviduoti kredito uniją išduoda priežiūros
institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Kredito unija, norėdama gauti leidimą
likviduoti kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus bei duomenis,
įskaitant kredito unijos valdybos parengtą ir kredito unijos visuotinio narių
susirinkimo patvirtintą kredito unijos likvidavimo ir atsiskaitymo su
kreditoriais planą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyti atsiskaitymo su
kreditoriais terminai ir šaltiniai, taip pat ekspertų išvadas dėl kredito
unijos turto vertės. Kartu turi būti pateiktas prašymas atšaukti licenciją.
5. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti
pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo likviduoti kredito uniją
išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
6. Kredito unija gali būti likviduojama kredito unijos
visuotinio narių susirinkimo sprendimu tik tuo atveju, jeigu ji pajėgi visiškai
atsiskaityti su kreditoriais.
7. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti
leidimą likviduoti kredito uniją, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi
teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;
2) galima daryti išvadą, kad kredito unija yra
nepajėgi visiškai atsiskaityti su kreditoriais (kredito unijos turto nepakanka,
kad būtų galima patenkinti visus kreditorių reikalavimus).
8. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo likviduoti
kredito uniją išdavimo priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų
registro tvarkytojui.
9. Apie kredito unijos visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą
likviduoti kredito uniją ir paskirti kredito unijos likvidatorių kredito unija
per 3 darbo dienas turi pranešti priežiūros institucijai.
10. Kredito unijos, kuriai priežiūros
institucijos sprendimu atšaukta licencija, visuotinis narių susirinkimas
privalo priimti sprendimą nutraukti kredito unijos veiklą. Šiuo atveju šio
straipsnio 2 dalis netaikoma.
11. Kredito unija likviduojama teismo
sprendimu, jeigu kredito unijos, kuriai atšaukta licencija, visuotinis narių
susirinkimas per priežiūros institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo
nutraukti kredito unijos veiklą. Kreiptis į teismą dėl kredito unijos
likvidavimo turi teisę priežiūros institucija, kredito unijos valdyba arba bent
vienas kredito unijos narys. Teismas sprendimą dėl kredito unijos likvidavimo
turi priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo priėmimo dienos.
12. Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl kredito
unijos likvidavimo kitais negu šio straipsnio 11 dalyje nustatytais pagrindais,
privalo pranešti priežiūros institucijai ir gauti jos išvadą dėl kredito unijos
likvidavimo.
13. Visais atvejais teismas, priėmęs sprendimą likviduoti kredito
uniją, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos privalo apie tai
pranešti priežiūros institucijai.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS
BANKROTAS
72 straipsnis.
Kredito unijų bankroto procedūros teisinis reglamentavimas
Kredito unijų bankroto procedūras
reglamentuoja šis įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas,
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis įstatymas ir Lietuvos
Respublikos finansų įstaigų įstatymas nenustato kitaip.
73 straipsnis.
Sąlygos pripažinti kredito uniją nemokia
1. Sąlygas, kuriomis kredito unija gali
būti pripažįstama nemokia, ir kredito unijos nemokumo apskaičiavimo ir
įvertinimo tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
2. Kredito unijos bankroto bylą teismas
iškelia tik tuo atveju, jeigu yra priežiūros institucijos išvada apie kredito
unijos nemokumą.
74
straipsnis. Kredito unijos bankroto byla
1. Priėmus nutartį iškelti kredito unijos bankroto bylą, kredito unijos
kreditoriai apie tai nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu būdu ir
kredito unijos buveinės vietos spaudoje viešai paskelbiant bankroto bylą
nagrinėjantį teismą, bylos numerį, bankrutuojančios kredito unijos rekvizitus,
taip pat terminus, iki kada yra priimami kreditorių reikalavimai. Teismas šioje
dalyje nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti kredito unijos
administratoriui.
2. Teismo nustatytas terminas, iki kada kredito unijos kreditoriai turi
teisę pareikšti savo reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo
teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
3. Teismui priėmus nutartį iškelti
kredito unijai bankroto bylą:
1) administratorius pradeda atlikti savo funkcijas, o kredito unijos
organai netenka savo įgaliojimų. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus
nutartį iškelti kredito unijai bankroto bylą, kredito unijos organai toliau
atlieka savo funkcijas. Tokiu atveju teismas praneša juridinių asmenų registro
tvarkytojui apie kredito unijos teisinio statuso pasikeitimą;
2) draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki
bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų
privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš bankrutuojančios kredito unijos
teismo ar ne ginčo tvarka;
3) nutraukiamas netesybų ir palūkanų už
visas kredito unijos prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo
santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė
hipoteka.
4. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte
nustatyti draudimai netaikomi įstatymų, reglamentuojančių mokėjimų ir
vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kitų įstatymų
nustatytais atvejais, kai yra tiesiogiai nurodyta, kad kredito unija privalo
vykdyti prievoles po teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.
5. Kredito unijos administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo
teismo nutarties iškelti kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos privalo
pateikti teismui tvirtinti kredito unijos lėšų sumą, kurią administratorius
turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, iki bus patvirtinta
administravimo išlaidų sąmata.
6. Jeigu kredito unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal
teismo patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Lietuvos Respublikos
įmonių bankroto įstatyme nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus
kreditorių komiteto sudarymą ir keitimą, turi tik kreditorių komitetas.
Kreditorių komitetas sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Vienas iš
kreditorių komiteto narių turi būti valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų
draudimas“.
7. Administratorius privalo priežiūros
institucijai jos nustatyta tvarka ir terminais reguliariai teikti informaciją
apie kredito unijos bankroto procedūros eigą.
8. Iškėlus kredito unijos bankroto bylą,
taikos sutartis negali būti sudaroma.
9. Iškėlus bankroto bylą
kredito unijai, kurios turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai pagal šio
įstatymo 651 straipsnio nuostatas yra perduoti kitai kredito
įstaigai, kredito unijos administratorius neturi teisės tikrinti sandorių,
sudarytų pagal šio įstatymo 651 straipsnio nuostatas vykdant kredito
unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą, ir reikšti ieškinių
teisme dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
74 straipsnis.
Kredito unijos bankroto byla
1. Priėmus nutartį
iškelti kredito unijos bankroto bylą, kredito unijos kreditoriai apie tai
nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu būdu ir kredito unijos
buveinės vietos spaudoje viešai paskelbiant bankroto bylą nagrinėjantį
teismą, bylos numerį, bankrutuojančios kredito unijos rekvizitus, taip pat
terminus, iki kada yra priimami kreditorių reikalavimai. Teismas šioje dalyje
nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti kredito unijos administratoriui.
2. Teismo nustatytas
terminas, iki kada kredito unijos kreditoriai turi teisę pareikšti savo
reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo nutarties
iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
3. Teismui priėmus nutartį iškelti kredito unijai bankroto
bylą:
1) administratorius
pradeda atlikti savo funkcijas, o kredito unijos organai netenka savo
įgaliojimų. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus nutartį iškelti kredito
unijai bankroto bylą, kredito unijos organai toliau atlieka savo funkcijas. Tokiu
atveju teismas praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui apie kredito
unijos teisinio statuso pasikeitimą;
2) draudžiama vykdyti
visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant
palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti
skolas iš bankrutuojančios kredito unijos teismo ar ne ginčo tvarka;
3) nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas kredito
unijos prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą
mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka.
4. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti
draudimai netaikomi įstatymų, reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių
atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai
yra tiesiogiai nurodyta, kad kredito unija privalo vykdyti prievoles po teismo
nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.
5. Kredito unijos
administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties iškelti
kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos privalo pateikti teismui tvirtinti
kredito unijos lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti
administravimo išlaidoms apmokėti, iki bus patvirtinta administravimo išlaidų
sąmata.
6. Jeigu kredito
unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo patvirtintą
sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme
nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus kreditorių komiteto sudarymą
ir keitimą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas sudaromas iš ne
daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi būti valstybės
įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.
7. Administratorius privalo priežiūros institucijai
jos nustatyta tvarka ir terminais reguliariai teikti informaciją apie kredito
unijos bankroto procedūros eigą.
8. Iškėlus kredito unijos bankroto bylą, taikos
sutartis negali būti sudaroma.
75 straipsnis.
Bankrutavusios kredito unijos likvidavimas
1. Teismas pripažįsta kredito uniją bankrutavusia ir priima nutartį
kredito uniją likviduoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties
patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.
2. Nustatyta tvarka neparduotos ir kreditorių neperimtos kredito unijos
reikalavimo teisės neatlygintinai perduodamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
paskirtai institucijai.
3. Prieš kiekvieną atsiskaitymą su
kreditoriais kredito unijos likvidatorius pateikia teismui tvirtinti
atsiskaitymų su kreditoriais planą. Jame turi būti nurodyti atsiskaitymo
terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių reikalavimų tenkinimo mastas
perduodant kreditoriams turtą, įskaitant reikalavimo teises.
4. Kredito unijos kreditorių reikalavimai užsienio valiuta tenkinami
Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal oficialų nacionalinės valiutos
ir užsienio valiutos santykį, buvusį teismo nutarties iškelti kredito unijai
bankroto bylą priėmimo dieną.
76 straipsnis.
Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė
1. Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų
reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl
suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl
mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.
2. Antrąja eile tenkinami valstybės
įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimai dėl išlaidų, susijusių
su draudimo išmokų kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos
Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme,
išmokėjimu.
3. Trečiąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į
biudžetą bei dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos
draudimo įmokų, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su
valstybės garantija.
4. Ketvirtąja eile tenkinami kiti
kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6
dalyse, reikalavimai.
5. Penktąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai pagal sutartis, kurių sąlygos atitinka
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sąlygas.
6. Šeštąja eile tenkinami kredito unijos
stebėtojų tarybos narių, valdybos narių ir kredito unijos administracijos
vadovo reikalavimai.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos
Respublikos
kredito unijų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS
AKTAI
1. 2009 m.
kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/14/EB, iš dalies
keičianti Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų nuostatas dėl
kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino (OL 2009 L 68, p. 3).
Įstatymas
papildytas priedu:
Nr. XI-378,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-551,
1997 12 02, Žin., 1997, Nr. 114-2870 (1997 12 12)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1683, 2000 05 18, Žin., 2000, Nr.
45-1289 (2000 06 02)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
23-762 (2001 03 16)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-979,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2639 (2002-06-28)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1615,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-3003 (2008-07-05)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis
įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
Šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 44
straipsnio 3 dalis galioja iki 2013 m. sausio 1 d.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-378,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 62
STRAIPSNIO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. gruodžio 31 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-555, 2009-12-10,
Žin., 2009, Nr. 153-6893 (2009-12-28)
KREDITO
UNIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-597,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)
KREDITO UNIJŲ
ĮSTATYMO 5, 6, 9, 11, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
KREDITO UNIJŲ
ĮSTATYMO 14, 22, 27, 28, 29, 34, 41, 42, 51, 52, 53, 58 STRAIPSNIŲ IR
SEPTINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1568,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4179 (2011-07-13)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 2, 4, 24, 29 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1669,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6815 (2011-12-01)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 56 IR 61 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1874,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7765 (2011-12-31)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m.
sausio 1 d.
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-279,
2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2684 (2013-05-25)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2013 m.
liepos 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
30 straipsnis. Kredito
unijos vadovai ir darbuotojai
1. Kredito
unijos vadovai yra:
1) stebėtojų tarybos nariai;
2) valdybos nariai;
3) administracijos vadovas;
4) vidaus audito tarnybos vadovas;
5) paskolų komiteto pirmininkas;
6) revizijos komisijos pirmininkas (revizorius).
2. Kredito unijos vadovai turi būti nepriekaištingos
reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti
pareigas. Kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus
nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Kredito unijos vadovu negali būti
asmuo, nesutinkantis, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų
nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms,
leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie jį, įskaitant asmens
duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą.
3. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos
reputacijos, jeigu jis:
1) buvo nuteistas už Lietuvos Respublikos
baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba už
nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai
ir verslo tvarkai, finansų sistemai, arba už juos atitinkančias nusikalstamas
veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar
teistumas išnyko;
2) buvo nubaustas administracinėmis, drausminėmis
nuobaudomis arba jam buvo taikytos kitos įstatymų nustatytos sankcijos
(poveikio priemonės), kai šios nuobaudos ar poveikio priemonės buvo skirtos už
įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir
finansų įstaigų veiklą, nuostatų pažeidimą ir už tai jis buvo baustas daugiau
kaip vieną kartą per metus;
3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis,
toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu.
4. Priežiūros institucija turi teisę pripažinti asmenį
nesančiu nepriekaištingos reputacijos ir atsižvelgdama į tai, ar:
1) jis buvo nuteistas už šio straipsnio 3 dalies 1
punkte nenurodytą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, arba juos
atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių įstatymus;
2) juridiniam asmeniui, kurio kvalifikuotąją įstatinio
kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį jis turi ar turėjo arba kurio vadovu
jis yra ar buvo, buvo pritaikytos įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio
priemonės) arba toks juridinis asmuo buvo likviduotas dėl nemokumo arba teismo
sprendimu ar nuosprendžiu dėl netinkamos veiklos ar už teisės aktų pažeidimus;
3) jam turint finansų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio
kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įstatymų nustatyta tvarka jau buvo
sustabdyta teisė naudotis balsavimo teise finansų įstaigos dalyvių susirinkime;
4) nėra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl
kurių asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga.
5. Kredito unijos vadovai gali pradėti eiti pareigas tik gavę
priežiūros institucijos leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas. Priežiūros
institucijos išankstinio leidimo nereikia šiais atvejais:
1) asmuo pakartotinai
išrenkamas kredito unijos vadovu į tas pačias pareigas toje pačioje kredito
unijoje, kurioje jam jau buvo išduotas leidimas, ir aplinkybės dėl šio asmens
nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties nepasikeitusios;
2) asmuo renkamas kredito
unijos vadovu į naujas pareigas toje pačioje kredito unijoje, kurioje jam jau
buvo išduotas leidimas, ir šis asmuo rinkimo į naujas pareigas metu atitinka
naujų pareigų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus, o aplinkybės dėl
nepriekaištingos reputacijos nepasikeitusios;
3) saugiai ir patikimai kredito unijos
veiklai užtikrinti būtina nedelsiant išrinkti kredito unijos vadovą ir dėl to
kredito unija negali gauti išankstinio leidimo. Šis asmuo rinkimo į naujas
pareigas metu privalo atitikti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir
patirties reikalavimus. Šiuo atveju kartu su kitais priežiūros institucijai
pateikiamais nustatytais duomenimis ir informacija turi būti nurodyti faktai ir
aplinkybės, kėlusios grėsmę saugiai ir patikimai kredito unijos veiklai.
6. Jeigu kredito unija pagrįstai mano, kad
kredito unijos vadovu gali būti renkamas ar skiriamas ir asmuo, neatitinkantis
nustatytų kvalifikacijos ir patirties reikalavimų, ji, be kitų priežiūros
institucijos nustatytų dokumentų, papildomai pateikia argumentuotą paaiškinimą,
patvirtinantį, kad numatomo rinkti kredito unijos vadovu asmens kvalifikacijos
ir patirties pakanka, kad renkamas asmuo galėtų tinkamai eiti šias pareigas, ir
sprendimą šį asmenį rinkti kredito unijos vadovu pagrindžiančius motyvus.
Priežiūros institucija išduoda leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas tik
tam asmeniui, kuris išlaikė vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą. Vadovo
kvalifikacijos ir patirties egzaminavimo tvarką nustato priežiūros institucijos
teisės aktai.
7. Be šio straipsnio 6 dalyje nustatyto
atvejo, priežiūros institucija įpareigoja asmenį laikyti vadovo kvalifikacijos
ir patirties egzaminą arba imasi įstatymuose nustatytų kitų priemonių, jeigu
priežiūros institucijos turimi duomenys kelia abejonių dėl kredito unijos
vadovo kvalifikacijos arba patirties:
1) kai kredito unijos vadovo vadovavimo
laikotarpiu kredito unijai buvo skirta daugiau negu viena poveikio priemonė;
2) kai kredito unijos inspektavimo
rezultatai rodo, kad kredito unijos vadovo vadovavimo laikotarpiu kredito unija
nesilaiko teisės aktų reikalavimų.
8. Kredito unija, išrinkusi kredito unijos vadovus, privalo per 10
dienų apie tai pranešti priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros
institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius,
kad asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
9. Priežiūros institucija atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl
leidimo eiti kredito unijos
vadovo pareigas išdavimo ar
neišdavimo per 30 darbo dienų nuo visos informacijos, reikalingos sprendimui
priimti, gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija kreipėsi dėl papildomos
informacijos pateikimo į kredito uniją ar kitus asmenis, 30 darbo dienų
terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo dienos. Jeigu
priežiūros institucija per nurodytą terminą nepriima sprendimo, laikoma, kad
leidimas eiti kredito unijos vadovo pareigas yra išduotas. Tais atvejais, kai
asmuo laiko kredito unijos vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą, 30
darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo egzamino laikymo dienos.
10. Priežiūros institucija gali atsisakyti
išduoti leidimą eiti kredito
unijos vadovo pareigas,
jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi
teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie
neteisingi;
2) kredito unijos vadovai neatitinka šio
straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų;
3) asmuo, kuriam eiti pareigas prašoma išduoti leidimą, neišlaiko
arba ne dėl svarbių priežasčių nelaiko vadovo kvalifikacijos ir patirties
egzamino, kai teisės aktuose numatyta jį laikyti;
4) asmeniui, kuriam eiti pareigas prašoma
išduoti leidimą, draudžiama eiti šias pareigas pagal šį ar kitus įstatymus.
11. Priežiūros institucija panaikina
leidimą eiti kredito unijos
vadovo pareigas, jeigu:
1) leidimas buvo gautas apgaule ar kitaip
pažeidus įstatymus;
2) asmuo, kuriam eiti pareigas buvo
išduotas leidimas, nebeatitinka šio įstatymo ar kitų įstatymų nustatytų
reikalavimų leidimui išduoti;
3) asmuo, kurį priežiūros institucija įpareigojo
laikyti vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą šio straipsnio 7 dalyje
nustatytu atveju, neišlaiko arba ne dėl svarbių priežasčių nelaiko vadovo
kvalifikacijos ir patirties egzamino.
12. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo
panaikinimo pranešama kredito unijai. Kai priežiūros institucija priima
sprendimą dėl leidimo panaikinimo, kredito unija priežiūros institucijos
reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama atšaukti vadovą iš
pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį.
13. Kredito unijos
darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus gali nustatyti
priežiūros institucijos teisės aktai.
Straipsnio
pakeitimai:
LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. I-796 2,
4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33,
34, 35, 36, 37, 38, 39, 42, 45, 47, 52, 53, 58, 61, 62, 64, 65, 70, 74
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 25-1, 39-1, 48-1, 64-1, 65-1
STRAIPSNIAIS IR 8, 11 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Iki šio įstatymo įsigaliojimo veikiančių kredito unijų mažiausio
kredito unijos kapitalo dydis, jeigu kredito unija neketina teikti Lietuvos
Respublikos kredito unijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos
licencinės finansinės paslaugos, privalo atitikti:
1) 300 tūkstančių litų – nuo 2016 m. sausio 1 d.;
2) 500 tūkstančių litų – nuo 2018 m. sausio 1 d.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo veikiančios kredito unijos šio
įstatymo 33 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo
45 straipsnyje nustatytų apribojimų investicijoms į nekilnojamąjį turtą privalo
laikytis nuo 2017 m. sausio 1 d.
Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo steigiama kredito unija
priežiūros institucijai yra padavusi prašymą dėl leidimo išdavimo, priežiūros
institucija nutraukia leidimo išdavimo procedūrą ir apie tai informuoja kredito
unijos steigėjus, pateikusius prašymą dėl leidimo išdavimo.
Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priežiūros institucija
yra išdavusi leidimą įsteigti kredito uniją, kredito unija turi per 6 mėnesius
nuo leidimo įsteigti kredito uniją išdavimo dienos kreiptis dėl licencijos
išdavimo, o to per šį terminą neatlikus, priežiūros institucija atšaukia
leidimą įsteigti kredito uniją, apie tai raštu praneša kredito unijos
steigėjams ir juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Juridinių asmenų registre įregistruota ir prašymą dėl licencijos
išdavimo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikusi kredito unija privalo
per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti priežiūros
institucijai trūkstamą informaciją ir dokumentus, reikalingus įvertinti, kaip
kredito unija laikosi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų. Jeigu kredito unija
šios pareigos neįvykdo, priežiūros institucija priima sprendimą dėl licencijos
išdavimo, įvertinusi turimą informaciją ir dokumentus.
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1042,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10857
LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR.
I-796 4 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja
2014 m. lapkričio 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2014-08-08)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
54 straipsnis.
Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir atsakomybė
Reikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas
ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJŲ PRIEŽIŪRA
251 straipsnis. Bendrasis
balsavimo biuletenis
1. Jeigu balsavimo teisę turintys kredito
unijos nariai raštu pareikalauja, kredito unija turi parengti ir ne vėliau kaip
likus 10 dienų iki visuotinio narių susirinkimo išsiųsti bendrąjį balsavimo
biuletenį to pareikalavusiems nariams registruotu laišku, elektroninių ryšių
priemonėmis ar įteikti juos asmeniškai pasirašytinai.
2. Bendrajame balsavimo biuletenyje turi
būti nurodyta:
1) visų iki bendrojo balsavimo biuletenio
išsiuntimo dienos pasiūlytų sprendimų projektai. Jie turi būti suformuluoti
taip, kad narys galėtų balsuoti už ar prieš sprendimo projektą;
2) kandidatai į visuotinio narių
susirinkimo renkamų kredito unijos organų narius, kitas pareigybes, įmonės
kandidatės į renkamą audito įmonę. Kandidatai turi būti nurodyti taip, kad
narys galėtų pažymėti, už kurį kandidatą balsuoja.
3. Užpildytame bendrajame balsavimo
biuletenyje turi būti nurodyta kredito unijos nario vardas, pavardė ir gimimo
data.
4. Užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį
turi pasirašyti kredito unijos narys arba nario įgaliotas fizinis asmuo. Jeigu
užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį pasirašo asmuo, kuris nėra narys, prie
užpildyto bendrojo balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti
patvirtinantis dokumentas.
5. Bendrasis balsavimo biuletenis laikomas
galiojančiu ir negali būti atšauktas, jeigu jis atitinka šio straipsnio 3 ir 4
dalyse nustatytus reikalavimus ir kredito unija jį gavo iki visuotinio narių
susirinkimo.
6. Jeigu bendrasis balsavimo biuletenis
neatitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų, laikoma, kad
kredito unijos narys iš anksto nebalsavo.
7. Jeigu bendrasis balsavimo biuletenis
užpildytas taip, kad atskiru klausimu neįmanoma nustatyti kredito unijos nario
valios, laikoma, kad narys šiuo klausimu iš anksto nebalsavo.
Papildyta
straipsniu:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
31 straipsnis. Kredito
unijos veiklos vidaus kontrolė
Reikalavimus kredito unijos vidaus
kontrolei nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, šis įstatymas
ir priežiūros institucijos teisės aktai.
32 straipsnis.
Kredito unijos tarnybos, komisijos ir komitetai
1. Kai kredito unijos turtas
yra mažesnis negu 10 milijonų litų, kredito unijoje privalo būti renkama
(renkamas) revizijos komisija (revizorius). Kai kredito unijos turtas pasiekia
10 milijonų litų arba daugiau, kredito unijoje turi būti atliekamas
nepriklausomas auditas šio įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka. Revizijos
komisiją (revizorių) renka visuotinis narių susirinkimas kredito unijos
įstatuose nustatytam, ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Revizijos komisija
(revizorius) kredito unijoje gali būti nerenkama (nerenkamas), jeigu kredito
unijos visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą, kad kredito unijos
auditą atliks atestuotas auditorius ar audito įmonė, arba jeigu pagal šį
įstatymą kredito unijos auditas yra privalomas.
2. Kai kredito unijos turtas pasiekia 10
milijonų litų arba daugiau, kredito unija privalo turėti nuolat veikiančią
vidaus audito tarnybą. Vidaus audito tarnybą renka ir atšaukia stebėtojų
taryba. Vidaus audito tarnyba už savo veiklą atsiskaito visuotiniam narių
susirinkimui ir stebėtojų tarybai kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne
rečiau kaip kartą per metus.
3. Paskolų komitetas kredito unijoje yra
privalomas.
4. Kai kredito unijos turtas
pasiekia 50 milijonų litų arba daugiau, kredito unija privalo turėti bent vieną
rizikos vertinimo specialistą, kurio kompetenciją ir funkcijas nustato kredito
unijos įstatai ir (arba) kiti kredito unijos visuotinio narių susirinkimo
patvirtinti dokumentai.
5. Kredito unija turi teisę turėti ir
kitų kredito unijos įstatuose nustatytų komitetų, tarnybų ir komisijų.
6. Kredito unijos tarnybų, komisijų ir
komitetų sudarymo ir veiklos tvarką bei kompetenciją nustato kredito unijos
įstatai ir kiti kredito unijos organų priimti dokumentai. Kredito unijos
tarnybų, komisijų ir komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos
reikalavimus gali nustatyti ir priežiūros institucijos teisės aktai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
33 straipsnis.
Paskolų komitetas
1. Paskolų komiteto narių skaičius negali
būti mažesnis kaip 3. Paskolų komiteto narius ir pirmininką iš ne mažiau kaip 3
kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas kredito unijos
nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Paskolų komitetas savo
funkcijas atlieka kredito unijos įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol naujai
išrinktas paskolų komitetas pradeda eiti pareigas. Visuotinis narių
susirinkimas gali atšaukti visą paskolų komitetą ar pavienius jo narius ir
nepasibaigus jų laikotarpiui. Paskolų komiteto pirmininkas ar narys gali
atsistatydinti iš pareigų kadencijai nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs
paskolų komitetą ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Jeigu renkami pavieniai paskolų
komiteto nariai, jie renkami tik iki veikiančio paskolų komiteto kadencijos
pabaigos. Paskolų komiteto nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos
narys, valdybos narys, administracijos vadovas, vidaus audito tarnybos narys,
revizijos komisijos narys (revizorius).
2. Paskolų komitetas
nagrinėja kredito unijos narių prašymus dėl paskolų. Jis numato paskolos
išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių
klausimų kredito unijos valdybai ar administracijos vadovui. Paskolų komitetas
taip pat svarsto laiku negrąžinamas paskolas bei teikia pasiūlymus valdybai ir
(ar) administracijos vadovui. Negalima sudaryti paskolos sutarties ar keisti
sudarytos paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei pagal kredito unijos
nustatytas procedūras reikalingas paskolų komiteto sutikimas ir paskolos
suteikimui ar paskolos sutarties pakeitimui nepritarė paskolų komitetas.
3. Kredito unijos įstatuose turi būti
nurodyti atvejai, kada skolinimas galimas administracijos vadovo sprendimu,
kredito unijos valdybos sprendimu savarankiškai be paskolų komiteto pritarimo
ir kada toks skolinimas negalimas be paskolų komiteto pritarimo. Paskolų
komiteto pritarimas, kai svarstomi narių prašymai dėl paskolų, nebūtinas, jei
kredito unijos suteikiama paskola ir palūkanos neviršija nario kredito unijoje
turimo pajinio įnašo dydžio arba jei paskolos grąžinimas užtikrintas įkeičiant
šioje kredito unijoje esantį terminuotą indėlį, arba kitais kredito unijos
įstatuose numatytais atvejais.
4. Už savo veiklą paskolų komitetas
atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui ir stebėtojų tarybai kredito unijos
įstatuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.
5. Paskolų komiteto darbo tvarką
nustato jo priimtas paskolų komiteto darbo reglamentas.
6. Paskolų komitetas ar jo nariai savo
veiklą pradeda nuo visuotinio narių susirinkimo nustatytos datos, bet ne
anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas.
7. Kai kredito unijos įstatai keičiami dėl
paskolų komiteto sudarymo ar jo narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti
paskolų komiteto nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų kredito
unijos įstatų įregistravimo dienos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija
išdavė leidimą eiti pareigas. Šiuo atveju sprendimo dėl kredito unijos įstatų
pakeitimo priėmimas ir naujų paskolų komiteto narių rinkimas gali vykti tame
pačiame visuotiniame narių susirinkime, jeigu tai numatyta susirinkimo
darbotvarkėje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
34 straipsnis.
Kredito unijos revizijos komisija (revizorius)
1. Revizijos komisijos (revizoriaus)
kompetenciją ir funkcijas nustato kredito unijos įstatai ir kiti kredito unijos
visuotinio narių susirinkimo patvirtinti dokumentai.
2. Revizijos komisijos nariu
(revizoriumi) negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, valdybos
narys, administracijos vadovas, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos
narys ar kitas tos kredito unijos darbuotojas, taip pat asmuo, kurį su šioje
dalyje nurodytais asmenimis sieja artimosios giminystės, taip pat svainystės
ryšiai.
3. Revizijos komisija (revizorius) privalo
patikrinti kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tuo remdamasi
pateikti revizijos komisijos (revizoriaus) išvadą dėl šio ataskaitų rinkinio.
Kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio patikrinimą revizijos
komisija (revizorius) turi atlikti ir pateikti išvadą dėl šio ataskaitų
rinkinio tik tada, kai atestuotas auditorius ar audito įmonė neatlieka kredito
unijos audito.
4. Revizijos komisijos (revizoriaus) išvada dėl
kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikiama tais pačiais
klausimais, kokiais pagal šį įstatymą privalo būti pateikiama auditoriaus
išvada.
5. Revizijos komisijos nariams
(revizoriui) gali būti mokamas atlyginimas.
6. Revizijos komisijos nariai
(revizorius) atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka už
nepatenkinamą kredito unijos veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų nuslėpimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
PENKTASIS
skirsnis
KREDITO UNIJOS KAPITALAS IR
PELNO PASKIRSTYMAS
35 straipsnis.
Kredito unijos kapitalas
Kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas
kapitalas ir skolintas kapitalas. Kredito unijos kapitalo formavimo
reikalavimus gali nustatyti priežiūros institucijos teisės aktai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
36 straipsnis.
Nuosavas kapitalas
1. Kredito unijos nuosavą kapitalą
sudaro:
1) pajinis kapitalas;
2) atsargos kapitalas;
3) praėjusių metų nepaskirstytas pelnas
(nuostoliai);
4) privalomasis rezervas arba rezervinis
kapitalas;
5) ilgalaikio materialiojo turto
perkainojimo rezervas;
6) einamųjų metų nepaskirstytas pelnas
(nuostoliai);
7) kiti rezervai.
2. Jeigu kredito unijos
nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 pajinio kapitalo, kredito unijos
administracijos vadovas nedelsdamas informuoja valdybą, o valdyba ne vėliau
kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie
susidariusią padėtį, privalo sušaukti kredito unijos visuotinį narių
susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimo, nurodyto šio
įstatymo 42 straipsnio 7 dalies 2 punkte, priėmimo. Tokia susidariusi padėtis
kredito unijoje turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos,
kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį.
3. Kredito unijos įstatuose turi būti
nurodomi kredito unijoje sudaromi kapitalai ir rezervai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
38 straipsnis.
Mažiausias kredito unijos kapitalas
1.
Šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų kredito
unijos nuosavo kapitalo dalių suma turi sudaryti ne mažiau kaip:
1) 500 tūkstančių litų, jeigu kredito unija neketina teikti šio
įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos licencinės finansinės
paslaugos;
2)
350 tūkstančių eurų (išreikšta eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų
lito ir euro santykį), jeigu kredito unija ketina teikti šio įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą licencinę finansinę paslaugą.
2. Kredito unijos valdyba, nustačiusi,
kad kredito unijos nuosavo kapitalo dalių, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje,
suma yra mažesnė už mažiausią kredito unijos kapitalą, privalo apie tai
nedelsdama pranešti priežiūros institucijai ir nedelsdama sušaukti neeilinį
visuotinį narių susirinkimą. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas
privalo priimti sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti kredito
unijos kapitalą iki mažiausio kredito unijos kapitalo dydžio. Apie kredito
unijos visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus dėl kapitalo atkūrimo
kredito unijos valdyba praneša priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 3
darbo dienas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1874,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7765 (2011-12-31)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
39 straipsnis.
Pajinis kapitalas ir kredito unijos pajai
1. Kredito unijos pajinį kapitalą sudaro
visų kredito unijos pajinių įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus,
vertė. Pajiniai įnašai gali būti tik piniginės įmokos.
2.
Mažiausias pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydis negali būti mažesnis kaip 100
litų. Narys gali turėti tik vieną pagrindinį pajų.
3. Išieškoti
iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra kredito unijos
nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito
unijos narių.
4. Kredito unijos pajams Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių įstatymas netaikomas. Kredito unijos pajai yra
nematerialūs.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
391
straipsnis. Paprastieji ir privilegijuotieji pajai
1. Papildomi pajai gali būti paprastieji
arba privilegijuotieji. Privilegijuotieji pajai gali sudaryti ne didesnę kaip
1/3 pajinio kapitalo dalį.
2. Paprastųjų pajų savininkų teisė į
dividendą įgyvendinama tik po to, kai yra įgyvendintos atitinkamos
privilegijuotųjų pajų savininkų turtinės teisės.
3. Kredito unijos paprastieji pajai negali
būti konvertuojami į privilegijuotuosius pajus. Kredito unijai neleidžiama
kredito unijos įstatuose ar pajų pasirašymo sutartyje nustatyti dividendo dydį
paprastųjų pajų savininkams.
4. Kredito unijos privilegijuotieji pajai
negali būti konvertuojami į paprastuosius pajus.
5. Kredito unijos, kuri išleidžia
privilegijuotuosius pajus, įstatuose turi būti nustatytas konkretus
(nekintamas) privilegijuotųjų pajų dividendo dydis procentais, skaičiuojant nuo
papildomo pajaus nominaliosios vertės.
6. Privilegijuotieji pajai gali būti su
kaupiamuoju arba su nekaupiamuoju dividendu. Tai nustatoma kredito unijos
įstatuose nurodant pajų klases.
7. Jeigu dividendams skirtos
paskirstytinojo pelno dalies nepakanka visam nustatytam dividendui
privilegijuotųjų pajų savininkams išmokėti, jiems išmokama proporcingai
sumažinta suma. Privilegijuotųjų pajų su kaupiamuoju dividendu savininkams
neišmokėta suma, neviršijanti per 3 finansinius metus iš eilės viso nustatyto
dividendo, perkeliama į kitus finansinius metus. Privilegijuotųjų pajų su kaupiamuoju
dividendu savininkams neišmokėta suma, viršijanti per 3 finansinius metus iš
eilės visą nustatytą dividendą, taip pat privilegijuotųjų pajų su nekaupiamuoju
dividendu savininkams neišmokėta suma į kitus finansinius metus neperkeliama.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
40 straipsnis.
Perskaičiuotas kapitalas
Kredito unijos perskaičiuotas kapitalas
yra kredito unijos kapitalo suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės
aktuose nustatytais dydžiais ir tvarka.
41 straipsnis.
Kapitalai ir rezervai
1. Kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš
kredito unijos narių papildomų įnašų, atskaitymų iš kredito unijos pelno ir
(ar) kitų negrąžintinų lėšų. Kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis –
garantuoti kredito unijos finansinį stabilumą. Kredito unijos atsargos
kapitalas kredito unijos eilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali
būti panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
2. Privalomasis rezervas arba rezervinis
kapitalas sudaromas iš kredito unijos grynojo pelno atskaitymų. Atskaitymai į
privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti
mažesni kaip 20 procentų kredito unijos grynojo pelno, iki privalomasis
rezervas arba rezervinis kapitalas sudarys 1/5 kredito unijos nuosavo kapitalo.
Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas kredito unijos narių eilinio
arba neeilinio (per metus) visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti
panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį
privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo kredito unijos veiklos nuostoliams
padengti, iš grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį
kapitalą tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.
3. Per finansinius metus gautas grynasis
finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostoliai) turi būti
paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams, kai
eilinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas tvirtina metinių
finansinių ataskaitų rinkinį.
4. Kiti kredito unijos rezervai – tai
rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas kredito unijos įstatuose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
42 straipsnis.
Pelno paskirstymas
1. Kredito unijos pelnas arba
nuostoliai yra kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris
apskaičiuojamas iš kredito unijos finansinių metų pajamų atskaičius tų metų
kredito unijos išlaidas.
2. Grynasis pelnas arba nuostoliai yra
grynasis kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris
apskaičiuojamas iš kredito unijos finansinio metinės veiklos rezultato atėmus
ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas mokesčių sumas.
3. Per finansinius metus gautas
grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostoliai) turi
būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams,
kai eilinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas tvirtina metinę
finansinę atskaitomybę.
4. Jeigu pasibaigus finansiniams
metams, kitų finansinių metų pradžioje kredito unijos nepaskirstytojo rezultato
ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra teigiama (pelnas), kredito unijos
visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą dėl pelno paskirstymo. Sprendime
turi būti nurodyta:
1) nepaskirstytas pelnas (nuostoliai)
finansinių metų pradžioje;
2) grynasis finansinis metinės veiklos
rezultatas;
3) atskaitymai į privalomąjį rezervą
arba rezervinį kapitalą;
4) atskaitymai į kitus kredito unijoje
sudaromus kapitalus ir rezervus;
5) pelno dalis, skiriama apyvartai
proporcingoms išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;
6) pelno panaudojimas kitiems kredito
unijos įstatuose nurodytiems tikslams;
7) nepaskirstytasis pelnas.
5. Šio straipsnio 4 dalies 5 ir 6
punktuose nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti skiriamas tik po to,
kai yra padaryti privalomi kredito unijai atskaitymai į kredito unijoje
sudaromus kapitalus ir rezervus ir yra padengti kredito unijos nuostoliai.
6. Jeigu pasibaigus finansiniams
metams, kitų finansinių metų pradžioje kredito unijos nepaskirstytojo rezultato
ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra neigiama (nuostoliai), kredito
unijos nariai priima sprendimą padengti šiuos nuostolius. Nuostoliai dengiami:
1) pervedimais iš privalomojo rezervo
arba rezervinio kapitalo;
2) pervedimais iš atsargos kapitalo.
7. Jeigu iš rezervų pervedamų sumų
nepakanka nuostoliams padengti:
1) likę nepaskirstyti nuostoliai gali būti
dengiami kredito unijos narių papildomais įnašais arba perkeliami į kitų
finansinių metų pradžią, jeigu dėl susidariusių nuostolių kredito unijos
nuosavas kapitalas netampa mažesnis už 1/2 kredito unijos pajinio kapitalo;
2) likę nepaskirstyti
nuostoliai privalo būti dengiami kredito unijos narių papildomais įnašais,
jeigu dėl susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas kapitalas tampa
mažesnis už 1/2 kredito unijos pajinio kapitalo.
8. Neteko galios nuo
2014-08-05.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS,
KREDITO UNIJOS KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA
43 straipsnis.
Veiklos rizikos prisiėmimas ir ribojimas
1. Reikalavimus dėl kredito unijos
veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo nustato Lietuvos Respublikos finansų
įstaigų įstatymas.
2. Kredito unija privalo sudaryti
atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti vadovaudamasi
priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama į kiekvieno savo
sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę ir
ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo
vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones ir kitas
aplinkybes, turinčias įtakos kredito unijos turto vertei.
44 straipsnis. Kredito unijos veiklos riziką
ribojantys normatyvai
1. Kredito unijoms nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
1) kapitalo pakankamumo;
2) likvidumo;
3) didžiausios atviros pozicijos
užsienio valiuta;
4) didžiausios paskolos sumos vienam
skolininkui;
5) kiti priežiūros institucijos teisės
aktuose nustatyti normatyvai.
2. Normatyvų dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato
priežiūros institucijos teisės aktai. Priežiūros institucija turi teisę
nustatyti kredito unijai individualius normatyvų dydžius.
3. Šio
straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas normatyvas netaikomas kredito unijai,
jei jos perskaičiuotas kapitalas neviršija 2 milijonų litų.
Pastaba. 44 straipsnio 3 dalis galioja iki 2013 m.
sausio 1 d.
4. Skaičiuojant didžiausios paskolos sumos vienam
skolininkui normatyvą, kredito unijos skolininkams taikomi priežiūros
institucijos nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.
45 straipsnis.
Apribojimai investicijoms į nekilnojamąjį turtą
1. Kredito unija gali investuoti į
nekilnojamąjį turtą, jeigu jis būtinas tiesioginei kredito unijos veiklai
užtikrinti (pastatai, kuriuose yra kredito unijos buveinė ar kuriuose teikiamos
finansinės paslaugos, ir pan.). Šios investicijos negali viršyti 70 procentų
kredito unijos perskaičiuoto kapitalo.
2. Šio straipsnio 1 dalis
netaikoma, jeigu nekilnojamąjį turtą kredito unija nuosavybės teise įsigijo
siekdama sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl klientui suteiktos finansinės
paslaugos, ir jį nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip 3 metus nuo jo įsigijimo
dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
46 straipsnis. Skolinimas
Šio įstatymo 47 ir 48 straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš
kurių kyla kredito unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas kredito
unijos piniginis įsipareigojimas, sudarymas.
47 straipsnis.
Skolinimo apribojimai
1. Kredito unija savo nariui iki vienų
metų gali skolinti pinigus nereikalaudama jų grąžinimo užtikrinimo Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso numatytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo
priemonėmis, jeigu nario prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją
neviršija jo pajinio įnašo už pagrindinį pajų kredito unijoje dydžio.
2. Skolinimo kredito unijos vadovui ir su
kredito unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims sąlygas ir
tvarką turi patvirtinti kredito unijos stebėtojų taryba. Bendra tokio skolinimo
suma vienam kredito unijos vadovui ir su juo artimaisiais ryšiais susijusiems
asmenims negali viršyti 10 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo. Su
kredito unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiais asmenimis šiame
straipsnyje laikomi kredito unijos vadovo sutuoktinis (sugyventinis), vaikai
(įvaikiai), tėvai (įtėviai) ir juridiniai asmenys, jeigu kredito unijos vadovas
valdo jų kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį.
Sprendimus dėl tokio skolinimo turi priimti kredito unijos valdyba, o su tokiu
skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti priimant sprendimą. Skolinimo sąlygos
šioje dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės negu kitiems kredito
unijos klientams nustatytos skolinimo sąlygos.
3. Kredito unija lėšas skolinti gali tik
skolinimą užtikrinant bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
numatyta prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone, išskyrus šio straipsnio 1
dalyje nustatytą atvejį.
4. Jeigu skolinimo laikas viršija 5 metus,
toks skolinimas turi būti užtikrintas bent viena iš šių prievolių įvykdymo
užtikrinimo priemonių:
1) hipoteka;
2) valstybių centrinių bankų ir
vyriausybių vertybinių popierių įkeitimu priežiūros institucijos nustatyta
tvarka;
3) indėlio, esančio toje kredito unijoje,
įkeitimu, jei prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija indėlio
su palūkanomis sumos;
4) valstybės garantuojamos garantijų
institucijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės skolos
įstatyme, garantija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047, 2014-07-17,
paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
48 straipsnis.
Apribojimai skolinimui kredito unijos pajiniams įnašams atlikti
Kredito unija neturi teisės skolinti
įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti ar subordinuotai paskolai jai
suteikti, taip pat kredito unijos išleidžiamiems skolos vertybiniams popieriams
įsigyti.
481
straipsnis. Apribojimai disponuoti kredito unijos pajiniais įnašais
Kredito unijos nariui
apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų
pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta
skolinama suma su palūkanomis.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
49 straipsnis.
Kredito unijos paslaptis
1. Kredito unijos paslaptimi laikomi
visi kredito unijai žinomi kredito unijos kliento duomenys ir informacija apie:
1) kredito unijos kliento turimas
kredito unijoje sąskaitas, lėšų likučius šiose sąskaitose, kliento atliekamas
operacijas su savo sąskaitoje esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias
klientui buvo atidarytos sąskaitos, sąlygas;
2) kredito unijos kliento skolinius
įsipareigojimus kredito unijai, sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai
įsipareigojimai, sąlygas;
3) kitas kredito unijos klientui
suteiktas finansines paslaugas, sutarčių, pagal kurias teikiamos finansinės
paslaugos, sąlygas;
4) kredito unijos kliento finansinę
būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems
asmenims ar sandorius su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybos) ar
profesines paslaptis.
2. Kredito unija, kredito unijos
darbuotojai ir bet kurie kiti asmenys, kurie žino kredito unijos paslaptį
sudarančią informaciją, privalo neribotą laiką neatskleisti tokios
informacijos, išskyrus šio straipsnio 3-5 dalyse ir kituose
įstatymuose nustatytus atvejus.
3. Kredito unijos klientui arba kliento
rašytiniu prašymu, kuriame nurodyta, kam ir kokia informacija turi būti
pateikta, gali būti atskleista tik su klientu susijusi kredito unijos paslaptį
sudaranti informacija.
4. Kredito unija turi teisę atskleisti
informaciją, sudarančią kredito unijos paslaptį, teismui ar kitiems asmenims,
jei tai būtina ginant kredito unijos teisėtus interesus ir tik tiek, kiek tai būtina
savo interesams ginti.
5. Kredito unija teikia kredito unijos
paslaptį sudarančią informaciją Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir
teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodytoms institucijoms, taip pat
įstatymų nustatyta tvarka kitiems asmenims, jei pagal šį ir (ar) kitus
įstatymus kredito unija privalo teikti joms tokią informaciją.
50 straipsnis. Su
finansinių paslaugų teikimu susijusios informacijos teikimas
1. Vietose, kuriose kredito unija teikia finansines
paslaugas klientams, kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje
privalo būti nurodytas kredito unijos pavadinimas ir finansinės paslaugos,
kurias turi teisę teikti kredito unija, taip pat turi būti sudarytos sąlygos
viešai susipažinti su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija.
2. Prieš sudarydama sutartį dėl finansinių paslaugų
teikimo, kredito unija privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią
su finansinių paslaugų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo
terminais, galimomis pasekmėmis, ir kitokią informaciją, turinčią įtakos
kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS APSKAITA, FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIAI IR AUDITAS
Skirsnio
pavadinimas keistas:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
51 straipsnis. Apskaita
1. Kredito unija privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat
kredito unijos pasirinkta apskaitos politika.
2. Apskaitos politika turi apimti bendruosius
apskaitos principus, apskaitos metodus ir taisykles, skirtas kredito unijos
apskaitai tvarkyti ir finansinių ataskaitų rinkiniams sudaryti bei pateikti.
3. Kredito unijos veiklos apskaitos sistema privalo
būti organizuota taip, kad:
1) finansinių ataskaitų rinkiniai rodytų tikrą kredito
unijos finansinę būklę ir veiklos rezultatus;
2) sudarytų sąlygas kredito unijos vadovams saugiai ir
patikimai naudoti bei valdyti kredito unijos turtą ir juo disponuoti;
3) sudarytų sąlygas kredito unijos nariams ir įstatymų
įgaliotoms institucijoms tikrinti ir kontroliuoti kredito unijos, jos vadovų ir
kitų darbuotojų, turinčių teisę priimti sprendimus, dėl kurių atsiranda kredito
unijos prievolės kitiems asmenims, veiklą ir kredito unijos finansinę būklę.
4. Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų
išsaugojimą pagal šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų
reikalavimus atsako kredito unijos administracijos vadovas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
52 straipsnis. Finansinių ataskaitų rinkiniai
1. Kredito unijos sudaro tarpinių finansinių ataskaitų
rinkinius ir metinių finansinių ataskaitų rinkinius.
2. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai – tai
finansinės ataskaitos, parengtos apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu
finansiniai metai, duomenis. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sandarą ir
pateikimo priežiūros institucijai periodiškumą nustato priežiūros institucijos
teisės aktai.
3. Metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:
1) balansinė ataskaita;
2) pelno (nuostolių) ataskaita;
3) aiškinamasis raštas.
4. Pasibaigus finansiniams metams, kredito
unija privalo:
1) per 3 mėnesius nuo finansinių metų
pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio kredito unijos
visuotinio narių susirinkimo sudaryti sąlygas kredito unijos nariams
susipažinti su revizijos komisijos (revizoriaus), atestuoto auditoriaus ar
audito įmonės patikrintu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, sprendimo dėl
pelno paskirstymo projektu ir revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus
išvada;
2) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo
finansinių metų pabaigos kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu
patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priimti sprendimą dėl pelno
paskirstymo;
3) per 5 darbo dienas po kredito unijos
visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl metinių finansinių ataskaitų
rinkinio patvirtinimo priėmimo dienos pateikti priežiūros institucijai
revizijos komisijos (revizoriaus) ar atestuoto auditoriaus arba audito įmonės
patikrintą ir šio susirinkimo patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį
ir sprendimą dėl pelno paskirstymo;
4) per 4 mėnesius nuo finansinių metų
pabaigos priežiūros institucijos nustatyta tvarka paskelbti metinių finansinių
ataskaitų rinkinį, revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus išvadą ir
kitą priežiūros institucijos nurodytą informaciją visuomenei.
5. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali
priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra revizijos komisijos
(revizoriaus) ar auditoriaus atliktas metinių finansinių ataskaitų rinkinio
patikrinimas.
6. Už metinių finansinių ataskaitų rinkinyje pateiktos
informacijos teisingumą atsako kredito unijos administracijos vadovas Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
7. Premijos ir kitos kredito unijos įstatuose
nustatytos išmokos kredito unijos vadovams išmokamos metams pasibaigus, jeigu
tokį sprendimą priima kredito unijos visuotinis narių susirinkimas,
tvirtindamas metinių finansinių ataskaitų rinkinį.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
53 straipsnis. Auditas
1. Atestuotas auditorius ar audito įmonė
turi atlikti kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditą ir tuo
remdamiesi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų rinkinių ir audito
ataskaitą. Audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją apie tai, ar
kredito unija:
1) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino
turtą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus;
2) atliko privalomus turto vertės
patikslinimus ir nurašymus;
3) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus,
rezervus ir atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;
4) laikosi Lietuvos Respublikos teisės
aktuose nustatytų kapitalo reikalavimų;
5) atitinka Lietuvos Respublikos teisės
aktuose nustatytus veiksmingo ir patikimo nuosavybės valdymo bei saugios ir
patikimos veiklos reikalavimus;
6) turi tinkamas vidaus kontrolės ir
informacines sistemas.
2. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas
renka atestuotą auditorių ar audito įmonę einamųjų ir ne daugiau kaip dvejų
ateinančių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniams patikrinti.
3. Kredito unija iki einamųjų finansinių
metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su kredito unijos visuotinio narių
susirinkimo išrinktu atestuotu auditoriumi ar audito įmone sudaryti sutartį dėl
metinių finansinių ataskaitų rinkinių audito.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342, 2011-04-21,
Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
25 straipsnis.
Kredito unijos visuotinių narių susirinkimų šaukimo terminai ir tvarka
1. Eilinį visuotinį narių susirinkimą
šaukia kredito unijos valdyba kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo
finansinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą
valdyba privalo paskelbti kredito unijos įstatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip
prieš 20 dienų iki susirinkimo dienos.
2. Neeilinio visuotinio narių
susirinkimo šaukimo iniciatoriai pateikia valdybai paraišką. Joje nurodoma:
susirinkimo šaukimo pagrindas, tikslas ir darbotvarkės projektas. Valdyba,
gavusi paraišką, privalo per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos priimti
sprendimą sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Neeilinis visuotinis
narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo
dienos, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 20 dienų nuo paskelbimo apie
susirinkimo sušaukimą dienos.
3. Pakartotinis kredito unijos
visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų
nuo neįvykusio susirinkimo dienos, o kredito unijos nariai informuojami ne
vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio susirinkimo dienos.
4. Pranešime apie visuotinį narių
susirinkimą turi būti nurodyta:
1) kredito unijos pavadinimas ir
adresas;
2) susirinkimo data, laikas ir vieta;
3) susirinkimo darbotvarkė.
5. Ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki
susirinkimo dienos kredito unijos nariams turi būti suteikta galimybė
susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke.
6. Visuotinio narių susirinkimo
pirmininkas kiekvieną kartą sušaukus susirinkimą renkamas iš kredito unijos
narių, o iki jo išrinkimo pirmininkauja stebėtojų tarybos pirmininkas, jeigu
kitaip nenumato kredito unijos įstatai.
7. Visuotinis narių susirinkimas neturi
teisės priimti nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu jame
dalyvauja mažiau kaip 2/3 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių.
Pakartotiniame susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.
37 straipsnis.
Skolintas kapitalas
1. Kredito unijos skolintą
kapitalą sudaro lėšos, kurias kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal
skolinimosi santykius išleisdama ilgalaikius skolos vertybinius popierius
(obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis. Skolos vertybinių popierių
pradinis išpirkimo terminas ir (ar) paskolos sutarties galiojimo terminas turi
būti ne trumpesni kaip 5 metai.
2. Kredito unijos skolintas kapitalas
turi atitikti visus pasitikėtinės (subordinuotos) skolos (paskolos) požymius.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
55 straipsnis. Kredito
unijų priežiūros institucija
1. Kredito unijų priežiūros institucija
yra Lietuvos bankas.
2. Priežiūros institucija atlieka šio įstatymo
nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių kredito unijų priežiūrą.
3. Priežiūra atliekama vadovaujantis šiuo įstatymu,
Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos Lietuvos
banko įstatymu ir priežiūros institucijos teisės aktais.
56
straipsnis. Priežiūros tikslams gautos informacijos apsauga
Kredito unijų priežiūros tikslams gautos informacijos
apsaugai mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo
56 straipsnis. Priežiūros
tikslais gautos informacijos apsauga
1. Informacija, pagal šį įstatymą gauta priežiūros
tikslais, negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama ar kitokiu būdu
padaroma prieinama, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto
reikalavimo privalo laikytis priežiūros institucija, jos esami ar buvę
darbuotojai, priežiūros institucijos vardu veikiantys auditoriai ar kiti
asmenys, taip pat bet kurie kiti asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka
buvo perduota priežiūros tikslais gauta informacija.
3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma
informacijai, kuri jau yra viešai paskelbta ar prieinama arba iš kurios
tiesiogiai ar netiesiogiai negalima nustatyti duomenų apie konkrečius asmenis.
4. Priežiūros institucija turi teisę
priežiūros tikslais gautą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą iš
užsienio valstybių priežiūros institucijų, naudoti priežiūros funkcijoms,
įskaitant ir poveikio priemonių taikymą, atlikti ar įstatymų nustatyta tvarka
apskundus priežiūros institucijos sprendimą.
5. Priežiūros tikslais gauta informacija
gali būti perduota:
1) įstatymų nustatytoms institucijoms įstatymų
nustatyta tvarka, jei ji reikalinga baudžiamajai bylai tirti ar nagrinėti, taip
pat Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos
įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka;
2) teismui, kai ji reikalinga nagrinėjant kredito
unijos bankroto bylą ar bylą dėl kredito unijos priverstinio likvidavimo;
3) Lietuvos Respublikos finansinių paslaugų teikimo
veiklos, draudimo veiklos ir finansų rinkų priežiūros institucijoms, jeigu ji
reikalinga priežiūros funkcijoms atlikti;
4) užsienio valstybių kredito įstaigų ir
kitų finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo veiklos ir finansų rinkų
priežiūros institucijoms, jeigu ji reikalinga priežiūros funkcijoms atlikti;
5) valstybės įmonei ,,Indėlių ir investicijų
draudimas“, jeigu ji reikalinga jos funkcijoms atlikti;
6) kredito unijos auditoriams, jeigu ji
reikalinga jų funkcijoms atlikti;
7) kitoms valstybės institucijoms, jeigu
tokia informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti ir jei tai būtina kredito
unijų priežiūros tikslais;
8) Europos centriniam bankui, jeigu ji
reikalinga jo funkcijoms atlikti.
6. Šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktuose
nurodytoms institucijoms priežiūros tikslais gauta informacija gali būti
perduodama, jei joms taikomi ne mažesni reikalavimai saugoti informaciją, kaip
nustatyti šiame įstatyme.
7. Pagal šio straipsnio 5 dalies 4
punktą informacija gali būti perduota užsienio valstybės, kuri nėra Europos
Sąjungos valstybė narė, priežiūros institucijai, jei su ja sudaryta sutartis,
numatanti pasikeitimą priežiūros tikslais gauta informacija, ir pagal tos
valstybės įstatymus užsienio valstybės priežiūros institucijai taikomi ne
mažesni reikalavimai saugoti informaciją, kaip nustatyti šiame įstatyme.
56 straipsnio redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:
57 straipsnis.
Prašymų dėl licencijos, leidimo, sutikimo išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo
nagrinėjimas ir priežiūros institucijos sprendimai
1. Detalias prašymų dėl šiame įstatyme nustatytų
licencijų, leidimų, sutikimų išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo (toliau
šiame straipsnyje – leidimų išdavimo) pateikimo, nagrinėjimo ir jų išdavimo
sąlygas ir tvarką bei detalius reikalavimus pateikiamiems dokumentams nustato
priežiūros institucijos teisės aktai.
2. Prašymas dėl leidimo išdavimo
išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per šiame įstatyme nustatytus terminus,
o jei terminai šiame įstatyme nenustatyti, – per priežiūros institucijos teisės
aktuose nustatytus terminus. Priežiūros institucija turi teisę pareikalauti
papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Jeigu
priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ir informacijos arba
papildomus dokumentus ar informaciją pateikia pats pareiškėjas, prašymo
nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo papildomai
pareikalautų ar papildomai pareiškėjo pateiktų dokumentų ir informacijos gavimo
dienos.
3. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo
išdavimo priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo
priėmimo informuoja pareiškėjus. Priežiūros institucijos atsisakymas išduoti
leidimą turi būti motyvuotas.
58 straipsnis. Priežiūros
institucijos teisės
1. Be kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose
nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi teisę:
1) duoti kredito unijai šio straipsnio 2 dalyje
nustatytus nurodymus, kuriuos kredito unija privalo įvykdyti priežiūros
institucijos nustatytais terminais ir nedelsdama raštu apie tai pranešti
priežiūros institucijai;
2) jei kredito unijos organų priimti sprendimai kelia
pavojų kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta
tvarka kreiptis į teismą, kad jie būtų pripažinti negaliojančiais;
3) sudaryti sutartis su atestuotais
auditoriais ar audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą
kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl kredito unijos patikrinimo atlikimo, kad
būtų nustatyta kredito unijos turto vertė, kredito unijos finansinė būklė,
įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrinti kiti kredito unijos veiklos
klausimai. Jei atlikus patikrinimą nustatoma, kad kredito unija priežiūros
institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar nustatomi kiti padaryti teisės
aktų pažeidimai, priežiūros institucijos patirtas patikrinimo organizavimo
išlaidas atlygina kredito unija. Kai pagal sutartis su priežiūros institucija
veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys atlieka kredito unijos patikrinimą,
šiems asmenims taikomos šio įstatymo 60 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos;
4) reikalauti, kad būtų pakeistas
atestuotas auditorius ar audito įmonė, atliekanti kredito unijos finansinių
ataskaitų rinkinių patikrinimą, jei audito įmonė ar atestuotas auditorius neatitinka
(nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų;
5)
reikalauti, kad būtų pakeista kredito unijos revizijos komisija (revizorius) ar
kai kurie jos nariai, atliekantys kredito unijos finansinių ataskaitų rinkinių
patikrinimą, jeigu jie neatitinka teisės aktuose, kredito unijos įstatuose
nustatytų reikalavimų ar juos pažeidžia, netinkamai atlieka jiems pavestas
funkcijas ir pareigas.
2. Priežiūros
institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos
trūkumus arba nustačiusi, kad kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos
veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę duoti kredito unijai tokius
rašytinius nurodymus:
1) priežiūros
institucijos nustatytais terminais pašalinti teisės aktų pažeidimus ar kredito
unijos veiklos trūkumus;
2) nesudaryti
tam tikrų sandorių ar sumažinti tokių sandorių mastą, įskaitant sandorius dėl
kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo ar nekilnojamojo turto
įsigijimo, arba parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turimą
nekilnojamąjį turtą;
3) priežiūros
institucijos nustatytu terminu atlikti kredito unijos tarpinių finansinių
ataskaitų rinkinio auditą;
4) parengti ir
įgyvendinti priežiūros institucijos nustatytais terminais ir jai priimtiną
kredito unijos veiklos pertvarkymo ir (ar) nustatytų pažeidimų, ir (ar) trūkumų
pašalinimo priemonių planą;
5) sušaukti kredito unijos visuotinį narių susirinkimą
arba stebėtojų tarybos ar valdybos posėdį ir juose svarstyti priežiūros
institucijos pasiūlytus klausimus;
6) kredito unijos vadovams atvykti į priežiūros
instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros institucija apie nurodymą kredito
unijos vadovams atvykti į priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;
7) atlikti kitus
veiksmus ar neatlikti tam tikrų veiksmų siekiant, kad būtų pašalinti teisės
aktų pažeidimai ar kredito unijos veiklos trūkumai arba kad kredito unijos
veikla būtų stabili ir patikima.
3. Priežiūros
institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos
trūkumus arba nustačiusi, kad kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos
veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę laikinai kredito unijai nustatyti
individualius kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar
papildomus reikalavimus dėl rizikos ribojimo. Toks priežiūros institucijos
sprendimas turi būti motyvuotas ir priimamas atsižvelgiant į šio įstatymo 62
straipsnio 2 dalies nuostatas.
4. Šio
straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti nurodymai gali būti duodami kartu su
taikomomis poveikio priemonėmis.
5. Priežiūros
institucijos nustatyta tvarka priežiūros institucijos darbuotojai turi teisę
dalyvauti kredito unijos organų ir kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti
susirinkimuose ar posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti kredito
unijos organų, kredito unijos komitetų ir kredito unijos vadovų veiklą.
6. Priežiūros
institucija pačios nustatyta tvarka ir vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą
reglamentuojančiais teisės aktais turi teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis
apie kredito unijos skolininkus. Kredito unija priežiūros institucijai privalo
teikti duomenis apie kredito unijos skolininkus ir turi teisę naudotis šiais
duomenimis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
59 straipsnis.
Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas
1. Priežiūros institucijos sprendimus,
veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai
pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti teismui.
2. Skundo padavimas teismui iki jo
išsprendimo nesustabdo skundžiamo sprendimo ar veiksmo vykdymo.
60 straipsnis.
Kredito unijų inspektavimas
1. Kredito unijų inspektavimą atlieka
priežiūros institucijos darbuotojai. Priežiūros institucija, inspektuodama
kredito uniją, gali pasitelkti ir kitų asmenų.
2. Kredito unija privalo sudaryti šias
sąlygas inspektavimui atlikti:
1) pateikti inspektavimą atliekantiems
asmenims visą jų prašomą informaciją ir dokumentus;
2) suteikti galimybę inspektavimą
atliekantiems asmenims naudotis kredito unijos informacinių sistemų duomenimis;
3) suteikti inspektavimą atliekantiems
asmenims darbo vietą.
3. Inspektavimą atliekantys asmenys
turi teisę:
1) inspektuojamos kredito unijos darbo
metu nekliudomai įeiti į kredito unijos ir jos padalinių patalpas;
2) reikalauti ir gauti inspektavimui atlikti
reikalingą informaciją ir dokumentus (originalus arba patvirtintus jų
nuorašus), kredito unijos vadovų ir kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar
raštu;
3) reikalauti padaryti pateiktų
dokumentų kopijas ar kredito unijos lėšomis patys juos kopijuoti;
4) turėti kitų teisės aktuose nustatytų
teisių.
4. Atlikus inspektavimą, jo rezultatai
raštu pateikiami kredito unijai. Kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos
nariai, administracijos vadovas privalo pasirašytinai susipažinti su
inspektavimo rezultatais.
5. Priežiūros institucijos teisės aktai
nustato detalią inspektavimo atlikimo ir inspektavimo rezultatų įforminimo
tvarką.
6. Centrinei kredito unijai stebint
kredito unijų, Centrinės kredito unijos narių veiklą, o jeigu reikia, jas
tikrinant, taikomos šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.
61 straipsnis.
Poveikio priemonės
1. Priežiūros institucija turi teisę
licenciją turinčioms kredito unijoms taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti dėl šio įstatymo ir kitų
teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą kredito unijų veiklą,
pažeidimo arba priežiūros institucijos nurodymų nevykdymo;
2) skirti šio įstatymo nustatytas
baudas;
3) laikinai uždrausti teikti vieną ar
kelias finansines paslaugas;
4) laikinai ar visam laikui uždrausti
vieno ar kelių kredito unijos filialų ar kitų struktūrinių padalinių veiklą.
Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti filialo ar kito
struktūrinio padalinio veiklą, filialas ar kitas struktūrinis padalinys neturi
teisės teikti finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti
filialo ar kito struktūrinio padalinio veiklą, kredito unija, be to, privalo
nedelsdama priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito struktūrinio
padalinio veiklą;
5) laikinai nušalinti kredito unijos
stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos
administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų arba
nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį
(narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius)
nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais
būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;
6) paskelbti kredito unijos veiklos
apribojimą (moratoriumą);
7) laikinai apriboti teisę disponuoti
lėšomis, esančiomis sąskaitose Centrinėje kredito unijoje bei kitose kredito
įstaigose, ir kitu turtu;
8) atšaukti išduotą licenciją ar
laikinai sustabdyti jos galiojimą tol, kol egzistuoja pagrindas licenciją
sustabdyti; išnykus licencijos sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija
nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad
pagrindas išnyko, atnaujina licencijos galiojimą;
9) paskirti laikinąjį atstovą kredito
unijos veiklos priežiūrai.
2. Priežiūros institucija turi teisę
taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.
3. Priežiūros institucija, priimdama
sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo ir parinkdama konkrečią poveikio
priemonę (priemones), atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų
turinį, mastą, kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų kreditorių interesams,
į asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, finansinę būklę, steigėjo, kredito
unijos narių ir vadovų pasirengimą bei galimybes pašalinti pažeidimus ir
trūkumus, taip pat nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti
poveikio priemonės (priemonių) pasekmes asmens, kuriam taikoma poveikio
priemonė, ir kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.
4. Priežiūros institucijos sprendimas
taikyti kredito unijai poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo
dienos, jeigu šiame įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip.
5. Priežiūros institucijos sprendimas
dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti motyvuotas ir įstatymų
nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Sprendimo apskundimas
nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Teismas nevertina ir nesprendžia klausimo dėl
poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.
6. Bylose, kuriose nagrinėjami skundai
(prašymai) dėl priežiūros institucijos sprendimo taikyti šio straipsnio 1
dalies 6, 7 ir 8 punktuose nustatytas poveikio priemones, negali būti taikomos
reikalavimo užtikrinimo priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose.
7. Teismas, išnagrinėjęs skundą (prašymą)
dėl priežiūros institucijos sprendimo taikyti šio straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8
punktuose nustatytas poveikio priemones, turi teisę esant šiame įstatyme
nustatytoms sąlygoms priteisti atlyginti žalą, tačiau neturi teisės tenkindamas
skundą (prašymą) panaikinti skundžiamą sprendimą, įpareigoti priežiūros
instituciją pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą
arba išspręsti ginčą bet kokiu kitu būdu, dėl kurio būtų sustabdomas ar
panaikinamas skundžiamo sprendimo galiojimas arba kitaip atkuriama buvusi iki
sprendimo priėmimo padėtis.
8. Poveikio priemonės, kurios taikomos
laikinai, galioja iki priežiūros institucijos sprendime dėl poveikio priemonės
taikymo nurodyto termino, kuris gali būti apibrėžtas konkrečia data, laiko
tarpu ar susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent
priežiūros institucija priima sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto
termino.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1669,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6815 (2011-12-01)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
62 straipsnis.
Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
1. Priežiūros institucija turi teisę
taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, kai yra bent vienas iš
šių pagrindų:
1) nustatytais terminais nepateikiama
šio įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta ar pareikalauta
informacija arba pateikiama neteisinga informacija;
2) nustatyta tvarka nevykdomi pagal šį
įstatymą duoti priežiūros institucijos nurodymai;
3) nebetenkinami
reikalavimai, nustatyti licencijos išdavimui;
4) pažeidžiami įstatymų,
reglamentuojančių saugią ir patikimą kredito unijų veiklą, ir priežiūros
institucijos teisės aktų reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl kredito unijos
veiklos arba dėl finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir (arba) klientų
interesai arba sutriktų Lietuvos Respublikos kredito unijų sistemos
funkcionavimas;
5) kitais šio įstatymo nustatytais
atvejais.
2. Priežiūros institucija, prieš
spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę, ne vėliau kaip prieš 10 dienų
iki šio klausimo nagrinėjimo dienos, praneša asmeniui, kuriam taikoma poveikio
priemonė, apie klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei pateikia jam informaciją
apie nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės taikymo
pagrindus, ar sudaro galimybę asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, vadovams
susipažinti su tokiais faktiniais duomenimis. Pranešimą gavęs asmuo turi teisę
iki klausimo nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus. Poveikio priemonės
taikymo klausimas svarstomas dalyvaujant asmens, kuriam taikoma poveikio
priemonė, vadovams (bent jau valdybos pirmininkui ar administracijos vadovui).
Vadovų neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo spręsti poveikio
priemonės taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais priežiūros institucija
turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo neatsižvelgdama į
šios dalies nuostatas.
3. Poveikio priemonės gali būti
skiriamos, jei praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o
esant tęstiniam ar trunkamam pažeidimui, - nuo paskutinių
tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamo pažeidimo pasibaigimo
dienos.
4. Sprendimas dėl poveikio priemonės
taikymo per 5 dienas išsiunčiamas (įteikiamas) kredito unijai. Informacija apie
pritaikytą poveikio priemonę skelbiama priežiūros institucijos teisės aktuose
nustatyta tvarka, tačiau priežiūros institucija gali priimti sprendimą viešai
neskelbti tokios informacijos, jeigu jos paskelbimas viešai gali turėti
neigiamos įtakos kredito unijos ar Lietuvos Respublikos kredito unijų sistemos
stabilumui ir patikimumui.
5. Priežiūros
institucija sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo,
kuris pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą laikomas
draudžiamuoju įvykiu, priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai
nustato, kad priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti kredito unija
negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir yra pagrindas manyti,
kad to negalės padaryti artimiausiu metu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-378, 2009-07-21,
Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
63 straipsnis.
Baudos
1. Priežiūros institucija turi teisę
kredito unijai skirti šias baudas:
1) už nustatytais terminais šio
įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytos arba
pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą ar neteisingos informacijos
pateikimą - iki 0,5 procento bendrųjų metinių pajamų;
2) už priežiūros institucijos pagal šį
įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – iki 1 procento
bendrųjų metinių pajamų arba už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo
vykdymo dieną – iki 1 000 litų;
3) už veiksmų, kuriuos ji turi teisę
atlikti tik gavusi priežiūros institucijos leidimą, atlikimą neturint
priežiūros institucijos leidimo – iki 1,5 procento bendrųjų metinių pajamų;
4) už šio įstatymo draudžiamų atlikti
veiksmų ar veiklos vykdymą arba finansinių paslaugų teikimą, jei tokia teisė
apribota pagal šį įstatymą, - iki 2 procentų bendrųjų metinių
pajamų;
5) už kitus saugią ir patikimą kredito
unijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus - iki 0,1 procento bendrųjų metinių pajamų.
2. Konkretus skiriamos baudos dydis
nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę, anksčiau taikytas
poveikio priemones.
3. Baudos į valstybės biudžetą
sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai kredito unija
gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Bauda, skirta pagal šio
straipsnio 1 dalies 2 punktą už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo
vykdymo dieną, turi būti sumokama į valstybės biudžetą kiekvieną dieną. Jei
bauda per nurodytus terminus, o priežiūros institucijos sprendimą apskundus
teismui, – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nesumokama, tai ji
priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (kai nėra kredito
unijos, kuriai paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš kredito unijos,
kuriai paskirta bauda, piniginių lėšų kredito įstaigose arba priežiūros
institucijos sprendimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka.
64 straipsnis. Kredito
unijos stebėtojų tarybos nario (narių), valdybos
nario (narių), kredito unijos administracijos vadovo,
paskolų
komiteto nario (narių) nušalinimas nuo pareigų
1. Nuo priežiūros institucijos
sprendimo laikinai nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius),
valdybos narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų
komiteto narį (narius) nuo pareigų pateikimo kredito unijai dienos nuo pareigų
nušalintas asmuo neturi teisės atlikti savo funkcijų ir visi po tokio
priežiūros institucijos sprendimo pateikimo kredito unijai dienos jo priimti
sprendimai yra negaliojantys.
2. Jeigu priežiūros institucija priima
sprendimą nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos
narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį
(narius) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su
jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, kredito unijos
organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos
sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti
su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.
3. Apie priežiūros institucijos sprendimą
nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį
(narius), kredito unijos administracijos vadovą nuo pareigų pranešama kredito
unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbiama priežiūros
institucijos interneto svetainėje. Apie priežiūros institucijos sprendimą
nušalinti kredito unijos paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų pranešama
kredito unijai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
641
straipsnis. Laikinasis atstovas kredito unijos veiklos priežiūrai
1. Laikinuoju atstovu kredito unijos
veiklos priežiūrai (toliau – laikinasis atstovas veiklos priežiūrai) gali būti
paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Laikinuoju atstovu veiklos priežiūrai
skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis
taikomi šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyti nepriekaištingos
reputacijos ir kvalifikacijos bei patirties reikalavimai. Jeigu laikinuoju
atstovu veiklos priežiūrai skiriamas fizinis asmuo, gali būti paskirtas
laikinojo atstovo veiklos priežiūrai padėjėjas. Atlyginimus laikinajam atstovui
veiklos priežiūrai ir jo padėjėjui, atsižvelgdama į jų veiklos mastą,
kvalifikaciją, veiklos terminus, nustato priežiūros institucija. Atlyginimai
šiems asmenims mokami iš kredito unijos lėšų.
2. Kai yra paskirtas laikinasis atstovas
veiklos priežiūrai, kredito unijos valdyba ir vadovai turi gauti laikinojo
atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno su kredito unijos veikla
susijusio sprendimo. Visi be laikinojo atstovo veiklos priežiūrai sutikimo
kredito unijos valdybos ir vadovų sprendimai, priimti po sprendimo paskirti
laikinąjį atstovą veiklos priežiūrai įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys.
3. Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai
nesutinka su kredito unijos valdybos ir vadovų sprendimais, jeigu jie, jo
manymu, prieštarauja saugią ir patikimą kredito unijų veiklą reglamentuojantiems
teisės aktams ar dėl kitų priežasčių kelia grėsmę kredito unijos veiklos
stabilumui ir patikimumui. Laikinajam atstovui veiklos priežiūrai, atliekančiam
savo funkcijas, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 60 straipsnio 2
ir 3 dalių nuostatos. Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai privalo teikti
priežiūros institucijai jos nustatytą informaciją.
4. Apie priimtą sprendimą paskirti
laikinąjį atstovą veiklos priežiūrai ar jį atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo
dieną po sprendimo priėmimo dienos priežiūros institucija raštu praneša kredito
unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui.
5. Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai
atšaukiamas, kai:
1) nustatoma, kad kredito unija gali
saugiai ir patikimai veikti, ar tokios priemonės taikymas, priežiūros institucijos
nuomone, nebetikslingas dėl kitų priežasčių;
2) atšaukiama kredito unijai išduota
licencija.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
65 straipsnis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1669,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6815 (2011-12-01)
66 straipsnis.
Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas
1. Jeigu priežiūros institucija
pritaiko šio įstatymo 61 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą poveikio
priemonę, kredito unija laikinai neturi teisės disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose
Centrinėje kredito unijoje bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu, kurie
nurodyti priežiūros institucijos sprendime.
2. Priežiūros institucijos sprendimas
laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis Centrinėje kredito
unijoje bei kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose, ir kitu
Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto aktu ir
teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas turto arešto aktų
registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys,
reikalingi priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti turto arešto aktų
registre. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais
atvejais priežiūros institucijos sprendimas gali būti įregistruotas registre
laikinai.
DEVINTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS PABAIGA
67 straipsnis.
Kredito unijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo procedūrų teisinis
reglamentavimas
1. Kredito unija reorganizuojama ir
likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio įstatymo, Lietuvos
Respublikos finansų įstaigų įstatymo ir, jei šis įstatymas nenustato kitaip,
Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta
tvarka.
2. Kredito unija negali būti
pertvarkoma.
68 straipsnis. Kredito
unijos reorganizavimas
1. Reorganizuojant kredito uniją jungimo būdu, kitas reorganizavime
dalyvaujantis ar reorganizuojamas subjektas gali būti tik kredito unija.
2. Reorganizuojant kredito uniją
skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių asmenų, kuriems išdalijamos kredito
unijos teisės ir pareigos ar kurie įsteigiami, turi būti kredito unija.
3. Jeigu reorganizuojant kredito uniją
įsteigiama nauja kredito unija, ji šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti
licenciją. Tokiu atveju prašymas išduoti licenciją ir licencijos išdavimui
reikalingi dokumentai ir duomenys priežiūros institucijai pateikiami kartu su
prašymu išduoti leidimą reorganizuoti kredito uniją ir kartu su sprendimu dėl
leidimo reorganizuoti kredito uniją išdavimo priimamas sprendimas dėl licencijos
išdavimo.
4. Reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos šio
įstatymo nustatytais atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą
vykdyti reorganizavimą ir priežiūros institucijos leidimą jas reorganizuoti.
69 straipsnis.
Sutikimas vykdyti reorganizavimą
1. Jeigu kredito unija reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą
reorganizavimą privaloma informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos
sutikimą vykdyti reorganizavimą.
2. Sutikimui vykdyti reorganizavimą gauti reorganizavime
dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos pateikia prašymą ir
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus. Sutikimą vykdyti
reorganizavimą išduoda priežiūros institucija šio įstatymo ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimas dėl sutikimo išdavimo
priimamas atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus
sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus.
3. Priežiūros institucija priima sprendimą dėl
sutikimo išdavimo per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos.
70 straipsnis.
Leidimas reorganizuoti kredito uniją
1. Kredito unijos reorganizavimas gali būti užbaigtas tik gavus
priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti kredito uniją.
2. Leidimą reorganizuoti kredito uniją išduoda
priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų
nustatyta tvarka.
3. Priėmus sprendimą dėl kredito unijos
reorganizavimo, reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito
unijos, norėdamos gauti leidimą reorganizuoti kredito uniją, priežiūros
institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose
nustatytus dokumentus bei duomenis, įskaitant:
1) reorganizavimo sąlygas;
2) kredito unijos valdybos ataskaitą;
3) reorganizavimo sąlygų įvertinimą;
4) kredito unijos organo sprendimą dėl kredito unijos
reorganizavimo;
5) neteko
galios nuo 2014-08-05;
6) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad
kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus licencijos išdavimui, jei
kredito unija tęsia veiklą po reorganizavimo.
4. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti
pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo reorganizuoti kredito
uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
5. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti
leidimą reorganizuoti kredito uniją, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi
teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;
2) neteko
galios nuo 2014-08-05;
3) yra pagrindai, nustatyti šio įstatymo 9 straipsnio
9 dalyje, jei reorganizavime dalyvaujanti kredito unija tęsia veiklą po
reorganizavimo.
6. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo reorganizuoti
kredito uniją išdavimo priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų
registro tvarkytojui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
71 straipsnis. Kredito unijos
likvidavimas
1. Kredito unija gali būti likviduojama kredito unijos
narių sprendimu ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais.
2. Kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas gali priimti sprendimą nutraukti kredito unijos veiklą ir ją
likviduoti tik gavus priežiūros institucijos leidimą likviduoti kredito uniją.
3. Leidimą likviduoti kredito uniją išduoda priežiūros
institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Kredito unija, norėdama gauti leidimą
likviduoti kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus bei duomenis,
įskaitant kredito unijos valdybos parengtą ir kredito unijos visuotinio narių
susirinkimo patvirtintą kredito unijos likvidavimo ir atsiskaitymo su
kreditoriais planą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyti atsiskaitymo su
kreditoriais terminai ir šaltiniai, taip pat ekspertų išvadas dėl kredito
unijos turto vertės. Kartu turi būti pateiktas prašymas atšaukti licenciją.
5. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti
pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo likviduoti kredito uniją
išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
6. Kredito unija gali būti likviduojama kredito unijos
visuotinio narių susirinkimo sprendimu tik tuo atveju, jeigu ji pajėgi visiškai
atsiskaityti su kreditoriais.
7. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti
leidimą likviduoti kredito uniją, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi
teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;
2) galima daryti išvadą, kad kredito unija yra
nepajėgi visiškai atsiskaityti su kreditoriais (kredito unijos turto nepakanka,
kad būtų galima patenkinti visus kreditorių reikalavimus).
8. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo likviduoti
kredito uniją išdavimo priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų
registro tvarkytojui.
9. Apie kredito unijos visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą
likviduoti kredito uniją ir paskirti kredito unijos likvidatorių kredito unija
per 3 darbo dienas turi pranešti priežiūros institucijai.
10. Kredito unijos, kuriai priežiūros
institucijos sprendimu atšaukta licencija, visuotinis narių susirinkimas
privalo priimti sprendimą nutraukti kredito unijos veiklą. Šiuo atveju šio
straipsnio 2 dalis netaikoma.
11. Kredito unija likviduojama teismo
sprendimu, jeigu kredito unijos, kuriai atšaukta licencija, visuotinis narių
susirinkimas per priežiūros institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo
nutraukti kredito unijos veiklą. Kreiptis į teismą dėl kredito unijos
likvidavimo turi teisę priežiūros institucija, kredito unijos valdyba arba bent
vienas kredito unijos narys. Teismas sprendimą dėl kredito unijos likvidavimo
turi priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo priėmimo dienos.
12. Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl kredito
unijos likvidavimo kitais negu šio straipsnio 11 dalyje nustatytais pagrindais,
privalo pranešti priežiūros institucijai ir gauti jos išvadą dėl kredito unijos
likvidavimo.
13. Visais atvejais teismas, priėmęs sprendimą likviduoti kredito
uniją, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos privalo apie tai
pranešti priežiūros institucijai.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS
BANKROTAS
72 straipsnis.
Kredito unijų bankroto procedūros teisinis reglamentavimas
Kredito unijų bankroto procedūras
reglamentuoja šis įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas,
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis įstatymas ir Lietuvos
Respublikos finansų įstaigų įstatymas nenustato kitaip.
73 straipsnis.
Sąlygos pripažinti kredito uniją nemokia
1. Sąlygas, kuriomis kredito unija gali
būti pripažįstama nemokia, ir kredito unijos nemokumo apskaičiavimo ir
įvertinimo tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
2. Kredito unijos bankroto bylą teismas
iškelia tik tuo atveju, jeigu yra priežiūros institucijos išvada apie kredito
unijos nemokumą.
74
straipsnis. Kredito unijos bankroto byla
1. Priėmus nutartį iškelti kredito unijos bankroto bylą, kredito unijos
kreditoriai apie tai nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu būdu ir
kredito unijos buveinės vietos spaudoje viešai paskelbiant bankroto bylą
nagrinėjantį teismą, bylos numerį, bankrutuojančios kredito unijos rekvizitus,
taip pat terminus, iki kada yra priimami kreditorių reikalavimai. Teismas šioje
dalyje nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti kredito unijos
administratoriui.
2. Teismo nustatytas terminas, iki kada kredito unijos kreditoriai turi
teisę pareikšti savo reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo
teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
3. Teismui priėmus nutartį iškelti
kredito unijai bankroto bylą:
1) administratorius pradeda atlikti savo funkcijas, o kredito unijos
organai netenka savo įgaliojimų. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus
nutartį iškelti kredito unijai bankroto bylą, kredito unijos organai toliau
atlieka savo funkcijas. Tokiu atveju teismas praneša juridinių asmenų registro
tvarkytojui apie kredito unijos teisinio statuso pasikeitimą;
2) draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki
bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų
privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš bankrutuojančios kredito unijos
teismo ar ne ginčo tvarka;
3) nutraukiamas netesybų ir palūkanų už
visas kredito unijos prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo
santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė
hipoteka.
4. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte
nustatyti draudimai netaikomi įstatymų, reglamentuojančių mokėjimų ir
vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kitų įstatymų
nustatytais atvejais, kai yra tiesiogiai nurodyta, kad kredito unija privalo
vykdyti prievoles po teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.
5. Kredito unijos administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo
teismo nutarties iškelti kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos privalo
pateikti teismui tvirtinti kredito unijos lėšų sumą, kurią administratorius
turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, iki bus patvirtinta
administravimo išlaidų sąmata.
6. Jeigu kredito unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal
teismo patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Lietuvos Respublikos
įmonių bankroto įstatyme nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus
kreditorių komiteto sudarymą ir keitimą, turi tik kreditorių komitetas.
Kreditorių komitetas sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Vienas iš
kreditorių komiteto narių turi būti valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų
draudimas“.
7. Administratorius privalo priežiūros
institucijai jos nustatyta tvarka ir terminais reguliariai teikti informaciją
apie kredito unijos bankroto procedūros eigą.
8. Iškėlus kredito unijos bankroto bylą,
taikos sutartis negali būti sudaroma.
9. Iškėlus bankroto bylą
kredito unijai, kurios turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai pagal šio
įstatymo 651 straipsnio nuostatas yra perduoti kitai kredito
įstaigai, kredito unijos administratorius neturi teisės tikrinti sandorių,
sudarytų pagal šio įstatymo 651 straipsnio nuostatas vykdant kredito
unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą, ir reikšti ieškinių
teisme dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
74 straipsnis.
Kredito unijos bankroto byla
1. Priėmus nutartį
iškelti kredito unijos bankroto bylą, kredito unijos kreditoriai apie tai
nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu būdu ir kredito unijos
buveinės vietos spaudoje viešai paskelbiant bankroto bylą nagrinėjantį
teismą, bylos numerį, bankrutuojančios kredito unijos rekvizitus, taip pat
terminus, iki kada yra priimami kreditorių reikalavimai. Teismas šioje dalyje
nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti kredito unijos administratoriui.
2. Teismo nustatytas
terminas, iki kada kredito unijos kreditoriai turi teisę pareikšti savo
reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo nutarties
iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
3. Teismui priėmus nutartį iškelti kredito unijai bankroto
bylą:
1) administratorius
pradeda atlikti savo funkcijas, o kredito unijos organai netenka savo
įgaliojimų. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus nutartį iškelti kredito
unijai bankroto bylą, kredito unijos organai toliau atlieka savo funkcijas. Tokiu
atveju teismas praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui apie kredito
unijos teisinio statuso pasikeitimą;
2) draudžiama vykdyti
visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant
palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti
skolas iš bankrutuojančios kredito unijos teismo ar ne ginčo tvarka;
3) nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas kredito
unijos prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą
mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka.
4. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti
draudimai netaikomi įstatymų, reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių
atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai
yra tiesiogiai nurodyta, kad kredito unija privalo vykdyti prievoles po teismo
nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.
5. Kredito unijos
administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties iškelti
kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos privalo pateikti teismui tvirtinti
kredito unijos lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti
administravimo išlaidoms apmokėti, iki bus patvirtinta administravimo išlaidų
sąmata.
6. Jeigu kredito
unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo patvirtintą
sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme
nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus kreditorių komiteto sudarymą
ir keitimą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas sudaromas iš ne
daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi būti valstybės
įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.
7. Administratorius privalo priežiūros institucijai
jos nustatyta tvarka ir terminais reguliariai teikti informaciją apie kredito
unijos bankroto procedūros eigą.
8. Iškėlus kredito unijos bankroto bylą, taikos
sutartis negali būti sudaroma.
75 straipsnis.
Bankrutavusios kredito unijos likvidavimas
1. Teismas pripažįsta kredito uniją bankrutavusia ir priima nutartį
kredito uniją likviduoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties
patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.
2. Nustatyta tvarka neparduotos ir kreditorių neperimtos kredito unijos
reikalavimo teisės neatlygintinai perduodamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
paskirtai institucijai.
3. Prieš kiekvieną atsiskaitymą su
kreditoriais kredito unijos likvidatorius pateikia teismui tvirtinti
atsiskaitymų su kreditoriais planą. Jame turi būti nurodyti atsiskaitymo
terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių reikalavimų tenkinimo mastas
perduodant kreditoriams turtą, įskaitant reikalavimo teises.
4. Kredito unijos kreditorių reikalavimai užsienio valiuta tenkinami
Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal oficialų nacionalinės valiutos
ir užsienio valiutos santykį, buvusį teismo nutarties iškelti kredito unijai
bankroto bylą priėmimo dieną.
76 straipsnis.
Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė
1. Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų
reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl
suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl
mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.
2. Antrąja eile tenkinami valstybės
įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimai dėl išlaidų, susijusių
su draudimo išmokų kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos
Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme,
išmokėjimu.
3. Trečiąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į
biudžetą bei dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos
draudimo įmokų, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su
valstybės garantija.
4. Ketvirtąja eile tenkinami kiti
kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6
dalyse, reikalavimai.
5. Penktąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai pagal sutartis, kurių sąlygos atitinka
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sąlygas.
6. Šeštąja eile tenkinami kredito unijos
stebėtojų tarybos narių, valdybos narių ir kredito unijos administracijos
vadovo reikalavimai.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos
Respublikos
kredito unijų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS
AKTAI
1. 2009 m.
kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/14/EB, iš dalies
keičianti Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų nuostatas dėl
kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino (OL 2009 L 68, p. 3).
Įstatymas
papildytas priedu:
Nr. XI-378,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-551,
1997 12 02, Žin., 1997, Nr. 114-2870 (1997 12 12)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1683, 2000 05 18, Žin., 2000, Nr.
45-1289 (2000 06 02)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
23-762 (2001 03 16)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-979,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2639 (2002-06-28)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1615,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-3003 (2008-07-05)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis
įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
Šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 44
straipsnio 3 dalis galioja iki 2013 m. sausio 1 d.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-378,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 62
STRAIPSNIO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. gruodžio 31 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-555, 2009-12-10,
Žin., 2009, Nr. 153-6893 (2009-12-28)
KREDITO
UNIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-597,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)
KREDITO UNIJŲ
ĮSTATYMO 5, 6, 9, 11, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
KREDITO UNIJŲ
ĮSTATYMO 14, 22, 27, 28, 29, 34, 41, 42, 51, 52, 53, 58 STRAIPSNIŲ IR
SEPTINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1568,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4179 (2011-07-13)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 2, 4, 24, 29 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1669,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6815 (2011-12-01)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 56 IR 61 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1874,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7765 (2011-12-31)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m.
sausio 1 d.
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-279,
2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2684 (2013-05-25)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2013 m.
liepos 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. I-796 2,
4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33,
34, 35, 36, 37, 38, 39, 42, 45, 47, 52, 53, 58, 61, 62, 64, 65, 70, 74
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 25-1, 39-1, 48-1, 64-1, 65-1
STRAIPSNIAIS IR 8, 11 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Iki šio įstatymo įsigaliojimo veikiančių kredito unijų mažiausio
kredito unijos kapitalo dydis, jeigu kredito unija neketina teikti Lietuvos
Respublikos kredito unijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos
licencinės finansinės paslaugos, privalo atitikti:
1) 300 tūkstančių litų – nuo 2016 m. sausio 1 d.;
2) 500 tūkstančių litų – nuo 2018 m. sausio 1 d.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo veikiančios kredito unijos šio
įstatymo 33 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo
45 straipsnyje nustatytų apribojimų investicijoms į nekilnojamąjį turtą privalo
laikytis nuo 2017 m. sausio 1 d.
Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo steigiama kredito unija
priežiūros institucijai yra padavusi prašymą dėl leidimo išdavimo, priežiūros
institucija nutraukia leidimo išdavimo procedūrą ir apie tai informuoja kredito
unijos steigėjus, pateikusius prašymą dėl leidimo išdavimo.
Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priežiūros institucija
yra išdavusi leidimą įsteigti kredito uniją, kredito unija turi per 6 mėnesius
nuo leidimo įsteigti kredito uniją išdavimo dienos kreiptis dėl licencijos
išdavimo, o to per šį terminą neatlikus, priežiūros institucija atšaukia
leidimą įsteigti kredito uniją, apie tai raštu praneša kredito unijos
steigėjams ir juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Juridinių asmenų registre įregistruota ir prašymą dėl licencijos
išdavimo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikusi kredito unija privalo
per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti priežiūros
institucijai trūkstamą informaciją ir dokumentus, reikalingus įvertinti, kaip
kredito unija laikosi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų. Jeigu kredito unija
šios pareigos neįvykdo, priežiūros institucija priima sprendimą dėl licencijos
išdavimo, įvertinusi turimą informaciją ir dokumentus.
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2014-08-08)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
54 straipsnis.
Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir atsakomybė
Reikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas
ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJŲ PRIEŽIŪRA
251 straipsnis. Bendrasis
balsavimo biuletenis
1. Jeigu balsavimo teisę turintys kredito
unijos nariai raštu pareikalauja, kredito unija turi parengti ir ne vėliau kaip
likus 10 dienų iki visuotinio narių susirinkimo išsiųsti bendrąjį balsavimo
biuletenį to pareikalavusiems nariams registruotu laišku, elektroninių ryšių
priemonėmis ar įteikti juos asmeniškai pasirašytinai.
2. Bendrajame balsavimo biuletenyje turi
būti nurodyta:
1) visų iki bendrojo balsavimo biuletenio
išsiuntimo dienos pasiūlytų sprendimų projektai. Jie turi būti suformuluoti
taip, kad narys galėtų balsuoti už ar prieš sprendimo projektą;
2) kandidatai į visuotinio narių
susirinkimo renkamų kredito unijos organų narius, kitas pareigybes, įmonės
kandidatės į renkamą audito įmonę. Kandidatai turi būti nurodyti taip, kad
narys galėtų pažymėti, už kurį kandidatą balsuoja.
3. Užpildytame bendrajame balsavimo
biuletenyje turi būti nurodyta kredito unijos nario vardas, pavardė ir gimimo
data.
4. Užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį
turi pasirašyti kredito unijos narys arba nario įgaliotas fizinis asmuo. Jeigu
užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį pasirašo asmuo, kuris nėra narys, prie
užpildyto bendrojo balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti
patvirtinantis dokumentas.
5. Bendrasis balsavimo biuletenis laikomas
galiojančiu ir negali būti atšauktas, jeigu jis atitinka šio straipsnio 3 ir 4
dalyse nustatytus reikalavimus ir kredito unija jį gavo iki visuotinio narių
susirinkimo.
6. Jeigu bendrasis balsavimo biuletenis
neatitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų, laikoma, kad
kredito unijos narys iš anksto nebalsavo.
7. Jeigu bendrasis balsavimo biuletenis
užpildytas taip, kad atskiru klausimu neįmanoma nustatyti kredito unijos nario
valios, laikoma, kad narys šiuo klausimu iš anksto nebalsavo.
Papildyta
straipsniu:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
2014-08-05
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 16, 11 y 47 má
2013-05-25
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 3, 11 y 28 más
2012-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 56, 3 y 26 más
2011-12-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 56, 63 y 14 má
2011-07-13
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 56, 44 y 37 má
2011-05-03
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 56, 44 y 26 má
2010-01-05
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 11, 44 y 32 má
2009-12-28
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 19, 56 y 73 má
2009-08-04
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 63, 64 y 6 más
2008-07-05
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 19, 56 y 72 má
2002-06-20
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 50 más
2001-02-27
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 50 más
2000-05-18
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 48 má
1997-12-02
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą