LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas
34 versijos
· 1995-02-21
2024-07-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 24, 18, 86 y 4 más
2024-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 81, 2, 86 y 14 más
2023-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 27, 45, 53 y 10 má
2022-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — art. 77
2021-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 61, 57, 77
2020-06-15
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 7, 8, 77
2020-04-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 21, 29, 5 y 4 más
2020-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 73, 75, 77
2019-06-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 21, 45, 51 y 6 más
2018-08-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — art. 49
2018-07-05
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 60, 77
2018-06-15
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 56, 64, 58 y 9 más
2018-04-28
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 66, 60, 34 y 3 más
2017-03-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 24, 18, 71 y 5 más
2017-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 19, 56 y 78 má
2015-12-03
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 73, 62
2015-07-04
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 49
2015-05-29
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 481
2015-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 19, 56 y 78 má
2014-11-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 12, 27 y 14 má
2014-08-05
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 16, 11 y 47 má
2013-05-25
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 3, 11 y 28 más
2012-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 56, 3 y 26 más
2011-12-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 56, 63 y 14 má
2011-07-13
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 56, 44 y 37 má
2011-05-03
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 56, 44 y 26 má
2010-01-05
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 11, 44 y 32 má
2009-12-28
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 19, 56 y 73 má
2009-08-04
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 63, 64 y 6 más
2008-07-05
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 19, 56 y 72 má
2002-06-20
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 50 más
2001-02-27
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 50 más
Pakeitimai 2001-02-27
@@ -2,11 +2,13 @@
LIETUVOS RESPUBLIKOS
Įstatymas paskelbtas: Žin., 1995, Nr.26-578
Nauja
įstatymo redakcija paskelbta: Žin., 2000, Nr.45-1289
Įstatymas skelbtas: Žin., 1995,
Nr. 26-578
Nauja įstatymo redakcija skelbta:
Žin., 2000, Nr. 45-1289
Neoficialus įstatymo tekstas
@@ -20,2927 +22,2579 @@
Vilnius
Nauja
įstatymo redakcija:
Nr. VIII-1683, 00.05.18, Žin., 2000, Nr.45-1289 (00.06.02)
Nauja įstatymo redakcija:
Nr. VIII-1683, 2000 05 18, Žin., 2000, Nr.
45-1289 (2000 06 02)
PIRMASIS
skirsnis
BENDROJI
DALIS
11 straipsnis. Kredito
unijos steigimas ir steigėjai
BENDROJI DALIS
11 straipsnis. Kredito unijos steigimas ir steigėjai
1. Kredito unija steigiama kaupiant jos steigimo
išlaidų padengimo lėšas iš vienkartinio stojamojo mokesčio įmokų ir pajinį
kapitalą - iš pajinių įmokų.
2. Kredito unijos steigėjai yra fiziniai ar fiziniai
ir juridiniai asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka steigiantys kredito uniją.
Kredito unijos steigėjais gali būti ne mažiau kaip 5 Lietuvos Respublikos
fiziniai asmenys. Kiekvienas kredito unijos steigėjas kartu turi būti ir
besisteigiančios kredito unijos narys.
3. Kartu su fiziniais asmenimis kredito uniją
steigiančių juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, skaičius turi būti mažesnis už steigėjais
esančių fizinių asmenų skaičių.
4. Steigėjai sudaro kredito unijos steigimo sutartį,
kurioje turi būti nurodyta:
1) steigėjai (fizinių asmenų - vardai, pavardės, o
juridinių asmenų - pavadinimai) ir jų adresai;
2) kredito unijos pavadinimas;
3) kredito unijos buveinė, kuri turi būti Lietuvos
Respublikoje;
4) steigėjų teisės ir pareigos steigiant kredito uniją
bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;
5) minimalaus piniginio pajaus dydis ir šio pajaus
įmokėjimo terminai bei laikino naudojimo tvarka kredito unijos steigimo
laikotarpiu;
6) stojamasis mokestis, jo įmokėjimo ir naudojimo
tvarka;
7) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka.
5. Steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai. Sutartis
turi būti patvirtinta notaro.
6. Steigimo sutartis, sudaryta šio įstatymo nustatyta
tvarka, yra viešas dokumentas ir suteikia teisę atidaryti lėšų kaupimo sąskaitą
Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke.
7. Kredito unijos steigėjai parengia kredito unijos
įstatus ir pateikia juos tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Iki steigiamojo
susirinkimo steigėjai turi užregistruoti asmenis, įmokėjusius steigiamos
kredito unijos pajų, pajininkų registre.
8. Iki steigiamojo susirinkimo turi būti sukauptas
minimalus pajinis kapitalas ir apmokėti ne mažiau kaip 50 asmenų pajai.
9. Iki steigiamojo susirinkimo bet kuris iš
steigėjų turi teisę sudarinėti sandorius dėl steigiamos kredito unijos. Šie
sandoriai kredito unijai sukuria prievoles po to, kai steigiamasis susirinkimas
juos patvirtina. Jeigu susirinkimas tokių
sandorių nepatvirtina, tai už prievoles, pagrįstas šiais sandoriais, atsako
juos sudarę steigėjai. Steigėjo siūlymu kredito unijos steigiamasis
susirinkimas gali perkelti kredito unijai prievoles, sukurtas sandoriais,
kuriuos steigėjas sudarė savo vardu, ir
atlyginti steigėjams kredito unijos steigimo išlaidas.
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato kredito unijų veiklos pagrindus,
narystės kredito unijoje sąlygas bei savivaldos principus, kredito unijų
steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą bei veiklos priežiūrą,
jos narių teises ir pareigas. Šiuo įstatymu atkuriama kooperatinio kredito
sistema bei siekiama paspartinti jos plėtrą Lietuvoje.
2 straipsnis.
Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Kredito unija - kooperatiniais pagrindais
suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu su Lietuvos Respublikoje
įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis, profesinių sąjungų
organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, žemės ūkio
kooperatyvais savanoriškai įsteigta ir šio įstatymo nustatyta tvarka
įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių ir savo asocijuotų narių
(toliau - narių) ir klientų pinigus narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams,
numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu
ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.
2. Kredito unijos nario pajus (toliau - pajus)
- vieno kredito unijos nario piniginė įmoka į kredito unijos pajinį kapitalą.
3. Savitarpio paskolos - iš kredito unijoje
sukauptų pinigų savo nariams duodamos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos, už
kurias imamos kredito unijos valdybos nutarimu nustatyto dydžio palūkanos.
4. Centrinė kredito unija - kooperatiniais
pagrindais suorganizuota, juridinių asmenų kredito unijų ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įsteigta ir Centrinės
kredito unijos įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga,
veikianti kaip kooperatinė bendrovė. Centrinė kredito unija atlieka kredito
unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo funkcijas, priima indėlius bei
kitas grąžintinas lėšas ir teikia paskolas bei prisiima su tuo susijusią riziką
ir atsakomybę, taip pat, atlikdama Centrinės kredito unijos įstatymo jai
nustatytas funkcijas bei operacijas, verčiasi kita įstatymo nustatyta veikla.
5.
Sutrikęs kredito unijos likvidumas - būklė, kai kredito unijos
likvidumas pasidaro mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito
unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams
iš dalies yra nesubalansuota ir gali sutrikdyti įvykdyti įsipareigojimus.
6. Sutrikęs kredito unijos mokumas -
būklė, kai kredito unija nevykdo kapitalo pakankamumo normatyvo, taip pat kai
yra požymių, kad kredito unijos turtas (grynąja verte) gali tapti mažesnis už
jos balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus.
7. Stabilizacijos fondas - Centrinės kredito
unijos įstatymo nustatytu būdu sudarytas fondas, skirtas kredito unijų veiklos
stabilumui bei tęstinumui užtikrinti ir veikiantis kaip paskutinis skolinimosi
šaltinis kredito unijos sutrikusiam mokumui atkurti.
3 straipsnis. Kredito unijos statusas
1. Kredito unija yra juridinis asmuo nuo jos
įregistravimo šio įstatymo nustatyta tvarka
ir veikia pagal šį įstatymą, kitus Lietuvos Respublikos įstatymus bei teisės
aktus ir savo įstatus.
2. Kredito unija turi savo turtą, gali savo vardu
įgyti turtines bei neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovė ir atsakovė
teisme arba trečiųjų teisme (arbitraže).
3. Kredito unija gali būti steigiama tik neribotam
laikui.
4. Kredito unija pagal savo prievoles atsako tik savo
turimu turtu ir neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su kredito
unijos veikla. Kredito unijos nariai pagal kredito unijos prievoles atsako tik
savo pajumi arba ta suma, kurią privalo įmokėti už savo pajų.
5. Kredito unija neatsako už valstybės prievoles, o
valstybė neatsako už kredito unijos prievoles, išskyrus atvejus, kai valstybė
pati prisiima tokius įsipareigojimus.
4 straipsnis. Kredito unijos nuosavybė
Kredito unijos turtas, sukauptas iš jos narių pajų,
stojamųjų mokesčių bei savo veiklos, nuosavybės teise priklauso kredito unijai.
5 straipsnis. Kredito unijos pavadinimas
1. Kredito unija privalo įregistruoti savo pavadinimą
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Kredito unijos pavadinime turi būti žodžiai
„kredito unija“. Pavadinimo registravimo ir dėl to kilusių ginčų sprendimo
tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.
3. Kredito unija negali pasirinkti tokio pavadinimo,
kuris tiksliai sutaptų su kitos kredito unijos ar komercinio banko,
įregistruotų Lietuvos Respublikoje, pavadinimu arba būtų toks panašus, kad
sukeltų painiavą.
6 straipsnis. Kitų įstatymų ir teisės aktų taikymas
kredito unijų veiklai
1. Kredito unijų stojimą į Centrinę kredito uniją
bei dalyvavimą jos veikloje nustato Centrinės kredito unijos įstatymas, šis
įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai, taip pat Centrinės kredito unijos
įstatai.
2. Įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, kurios
reglamentuoja bankų paskolas, kredito unijos nariams duodamų savitarpio paskolų
santykiams taikomos tik tiek, kiek neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
ANTRASIS
skirsnis
KREDITO UNIJŲ VEIKLA, KREDITO
UNIJOS TEISĖS IR PAREIGOS
7 straipsnis. Kredito unijų veikla
1. Kredito unijos:
1) priima iš savo narių, kredito unijų asociacijų,
Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių organizacijų, religinių
bendruomenių, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros ir paramos fondų,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų institucijų,
tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių labdaros (paramos) fondų, taip pat, iki
kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją, ir iš kitų kredito unijų, nesančių
Centrinės kredito unijos narėmis, terminuotus ir neterminuotus indėlius;
2) duoda savo nariams tik kredito unijos įstatuose numatytai paskirčiai
ilgalaikes ir trumpalaikes savitarpio paskolas;
3) diskontuoja, inkasuoja vekselius;
4) iki kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją, skolina pinigus
kitoms kredito unijoms, nesančioms Centrinės kredito unijos narėmis, ar kredito
unijų asociacijai arba skolinasi pinigų iš kitų kredito unijų, nesančių
Centrinės kredito unijos narėmis, ar kredito unijų asociacijos šio įstatymo 9
straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis;
5) investuoja laisvas kredito unijos lėšas į valstybės bei Lietuvos
banko išleidžiamus vertybinius popierius, jei tokia veikla numatyta kredito
unijos įstatuose;
6) užsiima kita kredito įstaigoms būdinga veikla.
2. Šiame straipsnyje nustatytas operacijas bei veiklą,
jei joms kredito unija yra gavusi priežiūros institucijos licenciją, gali
atlikti tik šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito unija.
8 straipsnis. Kredito unijos teisės ir pareigos
1. Kredito unija
steigiama kaupiant jos steigimo išlaidų padengimo lėšas iš vienkartinio
stojamojo mokesčio įmokų ir pajinį kapitalą - iš pajinių įmokų.
2. Kredito unijos
steigėjai yra fiziniai ar fiziniai ir juridiniai asmenys, šio įstatymo
nustatyta tvarka steigiantys kredito uniją. Kredito unijos steigėjais gali būti
ne mažiau kaip 5 Lietuvos Respublikos fiziniai asmenys. Kiekvienas kredito
unijos steigėjas kartu turi būti ir besisteigiančios kredito unijos narys.
3. Kartu su fiziniais
asmenimis kredito uniją steigiančių juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, skaičius turi būti
mažesnis už steigėjais esančių fizinių asmenų skaičių.
4. Steigėjai sudaro
kredito unijos steigimo sutartį, kurioje turi būti nurodyta:
1) steigėjai (fizinių
asmenų - vardai, pavardės, o juridinių asmenų - pavadinimai) ir jų adresai;
2) kredito unijos
pavadinimas;
3) kredito unijos
buveinė, kuri turi būti Lietuvos Respublikoje;
4) steigėjų teisės ir
pareigos steigiant kredito uniją bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;
5) minimalaus piniginio
pajaus dydis ir šio pajaus įmokėjimo terminai bei laikino naudojimo tvarka
kredito unijos steigimo laikotarpiu;
6) stojamasis mokestis,
jo įmokėjimo ir naudojimo tvarka;
7) ginčų tarp steigėjų
sprendimo tvarka.
5. Steigimo sutartį
pasirašo visi steigėjai. Sutartis turi būti patvirtinta notaro.
6. Steigimo sutartis,
sudaryta šio įstatymo nustatyta tvarka, yra viešas dokumentas ir suteikia teisę
atidaryti lėšų kaupimo sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke.
7. Kredito unijos
steigėjai parengia kredito unijos įstatus ir pateikia juos tvirtinti
steigiamajam susirinkimui. Iki steigiamojo susirinkimo steigėjai turi
užregistruoti asmenis, įmokėjusius steigiamos kredito unijos pajų, pajininkų
registre.
8. Iki steigiamojo
susirinkimo turi būti sukauptas minimalus pajinis kapitalas ir apmokėti ne
mažiau kaip 50 asmenų pajai.
9. Iki steigiamojo
susirinkimo bet kuris iš steigėjų turi teisę sudarinėti sandorius dėl
steigiamos kredito unijos. Šie sandoriai kredito unijai sukuria prievoles po
to, kai steigiamasis susirinkimas juos
patvirtina. Jeigu susirinkimas tokių sandorių nepatvirtina, tai už prievoles,
pagrįstas šiais sandoriais, atsako juos sudarę steigėjai. Steigėjo siūlymu
kredito unijos steigiamasis susirinkimas gali perkelti kredito unijai
prievoles, sukurtas sandoriais, kuriuos
steigėjas sudarė savo vardu, ir atlyginti steigėjams kredito unijos steigimo
išlaidas.
1 straipsnis. Įstatymo
paskirtis
Šis įstatymas nustato
kredito unijų veiklos pagrindus, narystės kredito unijoje sąlygas bei
savivaldos principus, kredito unijų steigimą, veiklą, reorganizavimą ir
likvidavimą, valdymą bei veiklos priežiūrą, jos narių teises ir pareigas. Šiuo
įstatymu atkuriama kooperatinio kredito sistema bei siekiama paspartinti jos
plėtrą Lietuvoje.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo
sąvokos
1. Kredito unija -
kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu
su Lietuvos Respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis,
profesinių sąjungų organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis,
žemės ūkio kooperatyvais savanoriškai įsteigta ir šio įstatymo nustatyta
tvarka įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių ir savo asocijuotų
narių (toliau - narių) ir klientų pinigus narių ūkiniams bei socialiniams
poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų
teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.
2. Kredito unijos
nario pajus (toliau - pajus) - vieno kredito unijos nario piniginė
įmoka į kredito unijos pajinį kapitalą.
3. Savitarpio paskolos
- iš kredito unijoje sukauptų pinigų savo nariams duodamos ilgalaikės ir
trumpalaikės paskolos, už kurias imamos kredito unijos valdybos nutarimu
nustatyto dydžio palūkanos.
4. Centrinė kredito
unija - kooperatiniais pagrindais suorganizuota, juridinių asmenų kredito
unijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
įsteigta ir Centrinės kredito unijos įstatymo nustatyta tvarka įregistruota
kredito įstaiga, veikianti kaip kooperatinė bendrovė. Centrinė kredito unija
atlieka kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo funkcijas, priima
indėlius bei kitas grąžintinas lėšas ir teikia paskolas bei prisiima su tuo
susijusią riziką ir atsakomybę, taip pat, atlikdama Centrinės kredito unijos
įstatymo jai nustatytas funkcijas bei operacijas, verčiasi kita įstatymo
nustatyta veikla.
5. Sutrikęs kredito unijos likvidumas
- būklė, kai kredito unijos likvidumas pasidaro mažesnis už nustatytą
likvidumo normatyvą ir kai kredito unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal
terminus artimiausiems mėnesiams iš dalies yra nesubalansuota ir gali
sutrikdyti įvykdyti įsipareigojimus.
6. Sutrikęs kredito
unijos mokumas - būklė, kai kredito unija nevykdo kapitalo
pakankamumo normatyvo, taip pat kai yra požymių, kad kredito unijos turtas
(grynąja verte) gali tapti mažesnis už jos balansinius ir nebalansinius
įsipareigojimus.
7. Stabilizacijos
fondas - Centrinės kredito unijos įstatymo nustatytu būdu sudarytas fondas,
skirtas kredito unijų veiklos stabilumui bei tęstinumui užtikrinti ir
veikiantis kaip paskutinis skolinimosi šaltinis kredito unijos sutrikusiam
mokumui atkurti.
3 straipsnis. Kredito
unijos statusas
1. Kredito unija yra
juridinis asmuo nuo jos įregistravimo šio įstatymo nustatyta tvarka ir veikia
pagal šį įstatymą, kitus Lietuvos Respublikos įstatymus bei teisės aktus ir savo įstatus.
2. Kredito unija turi
savo turtą, gali savo vardu įgyti turtines bei neturtines teises ir turėti
pareigas, būti ieškovė ir atsakovė teisme arba trečiųjų teisme (arbitraže).
3. Kredito unija gali
būti steigiama tik neribotam laikui.
4. Kredito unija pagal
savo prievoles atsako tik savo turimu turtu ir neatsako už savo narių
prievoles, nesusijusias su kredito unijos veikla. Kredito unijos nariai pagal
kredito unijos prievoles atsako tik savo pajumi arba ta suma, kurią privalo
įmokėti už savo pajų.
5. Kredito unija neatsako
už valstybės prievoles, o valstybė neatsako už kredito unijos prievoles,
išskyrus atvejus, kai valstybė pati prisiima tokius įsipareigojimus.
4 straipsnis. Kredito
unijos nuosavybė
Kredito unijos turtas,
sukauptas iš jos narių pajų, stojamųjų mokesčių bei savo veiklos, nuosavybės
teise priklauso kredito unijai.
5 straipsnis. Kredito
unijos pavadinimas
1. Kredito unija privalo
įregistruoti savo pavadinimą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Kredito unijos
pavadinime turi būti žodžiai „kredito unija“. Pavadinimo registravimo ir dėl to
kilusių ginčų sprendimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.
3. Kredito unija negali
pasirinkti tokio pavadinimo, kuris tiksliai sutaptų su kitos kredito unijos ar
komercinio banko, įregistruotų Lietuvos Respublikoje, pavadinimu arba būtų toks
panašus, kad sukeltų painiavą.
6 straipsnis. Kitų
įstatymų ir teisės aktų taikymas kredito unijų veiklai
1. Kredito unijų
stojimą į Centrinę kredito uniją bei
dalyvavimą jos veikloje nustato Centrinės kredito unijos įstatymas, šis
įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai, taip pat Centrinės kredito unijos
įstatai.
2. Įstatymų ir kitų
teisės aktų nuostatos, kurios reglamentuoja bankų paskolas, kredito unijos
nariams duodamų savitarpio paskolų santykiams taikomos tik tiek, kiek
neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
ANTRASIS
gali:
1) verstis šio
įstatymo 7 straipsnyje nustatyta veikla;
2) turėti
atsiskaitomųjų ir valiutinių sąskaitų Centrinėje kredito unijoje ir bankuose
nacionaline bei užsienio valiuta;
3) turėti savo
antspaudą ir jį keisti bei naudoti savo nuožiūra;
4) pirkti ar
kitais būdais įgyti savo veiklai turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti,
įkeisti ar kitaip juo disponuoti;
5) sudaryti
sandorius ir prisiimti įsipareigojimus;
6) mokėti
tantjemas kredito unijos valdymo organų nariams bei vadovams;
7) nustatyti
atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžius ir teikiamų paslaugų savo nariams bei
asocijuotiems nariams lengvatines sąlygas (privilegijas);
8) nustatyti
savo organizacinę struktūrą;
9) būti
Centrinės kredito unijos steigėja bei nare;
10)
reorganizuotis ar likviduotis šio įstatymo nustatyta tvarka.
2. Kredito unija
gali turėti ir kitų šio įstatymo nenustatytų civilinių teisių, jeigu jos
neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms ir kitiems Lietuvos Respublikos
įstatymams.
3. Kredito
unijai tapus Centrinės kredito unijos nare, jos teises bei pareigas taip pat
reglamentuoja Centrinės kredito unijos įstatymas.
4. Kredito unija
privalo laikytis šio įstatymo nuostatų ir savo įstatų, Lietuvos Respublikos
įstatymų, sudaryti sąlygas savo nariams naudotis jiems priklausančiomis
teisėmis, laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus kredito unijos nariams ir
tretiesiems asmenims.
5. Kredito unija
privalo nustatyti savo paslapčių saugojimo tvarką.
9 straipsnis. Savitarpio paskolos paskirtis, dydis ir
grąžinimo užtikrinimas
1. Kredito unija duoda savo nariui ilgalaikę ar
trumpalaikę paskolą kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui, buičiai
reikalingiems daiktams įsigyti, buities paslaugoms apmokėti, narių ūkinei,
profesinei veiklai ar smulkiam ir vidutiniam verslui pradėti ir plėtoti bei
kitai tikslinei paskirčiai, kuri yra numatyta kredito unijos įstatuose.
2. Vienam kredito unijos nariui leidžiamų duoti
savitarpio paskolų suma negali viršyti dešimteriopo to nario pajaus dydžio bei
10 procentų kredito unijoje sukauptų indėlių
ir kredito unijos paimtų paskolų sumos, nustatytos paskutinio kredito unijos
buhalterinio balanso pagrindu.
3. Šio
straipsnio 2 dalyje nurodytas apribojimas, kad savitarpio paskolos suma negali
viršyti dešimteriopos to nario pajinės įmokos sumos, netaikomas kredito unijos
nariui, kai paskolos išduodamos jo lavinimuisi apmokėti (išlaidoms už mokymąsi
aukštosiose, specializuotose mokyklose, kursuose ir pan.) ir kai paskola yra
garantuota įkeičiant kredito unijoje esantį terminuotą indėlį.
4. Paskola turi būti garantuota bent viena Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso numatyta prievolių užtikrinimo priemone:
įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.
5. Kredito unija gali suteikti savo nariui
trumpalaikes paskolas, nereikalaudama jų grąžinimo garantuoti šio straipsnio 4
dalyje numatytomis priemonėmis, jei nario prašoma paskola (paskolos) ir
palūkanos neviršija jo pajaus kredito unijoje dydžio. Nariui draudžiama
disponuoti pajumi ar jo dalimi, ne mažesne už minėtą paskolą ir palūkanas tol,
kol tokia paskola ir palūkanos bus grąžintos.
10 straipsnis. Indėlių draudimas ir kitos indėlių
saugumo garantijos
1. Indėliai kredito unijose yra privalomai draudžiami
Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
2. Indėlių saugumo garantija taip pat yra kredito unijų narystė Centrinėje kredito unijoje,
kuri atlieka savo narių kredito unijų likvidumo palaikymo ir sutrikusio mokumo
atkūrimo funkcijas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
23-762 (2001 03 16)
TREČIASIS
skirsnis
KREDITO
UNIJŲ VEIKLA, KREDITO UNIJOS TEISĖS IR PAREIGOS
7 straipsnis. Kredito
unijų veikla
1. Kredito unijos:
1) priima iš savo narių,
kredito unijų asociacijų, Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių
organizacijų, religinių bendruomenių, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros
ir paramos fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų
institucijų, tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių labdaros (paramos) fondų,
taip pat, iki kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją, ir iš kitų kredito
unijų, nesančių Centrinės kredito unijos narėmis, terminuotus ir neterminuotus
indėlius;
2) duoda savo nariams tik kredito
unijos įstatuose numatytai paskirčiai ilgalaikes ir trumpalaikes savitarpio
paskolas;
3) diskontuoja, inkasuoja vekselius;
4) iki kredito unija įstos į Centrinę
kredito uniją, skolina pinigus kitoms kredito unijoms, nesančioms Centrinės
kredito unijos narėmis, ar kredito unijų asociacijai arba skolinasi pinigų iš
kitų kredito unijų, nesančių Centrinės kredito unijos narėmis, ar kredito unijų
asociacijos šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis;
5) investuoja laisvas kredito unijos
lėšas į valstybės bei Lietuvos banko išleidžiamus vertybinius popierius, jei
tokia veikla numatyta kredito unijos įstatuose;
6) užsiima kita kredito
įstaigoms būdinga veikla.
2. Šiame straipsnyje
nustatytas operacijas bei veiklą, jei joms kredito unija yra gavusi priežiūros
institucijos licenciją, gali atlikti tik šio įstatymo nustatyta tvarka
įregistruota kredito unija.
8 straipsnis. Kredito
unijos teisės ir pareigos
KREDITO UNIJOS STEIGIMAS
12 straipsnis. Kredito unijos steigiamasis
susirinkimas
1. Kredito unijos steigėjai privalo sušaukti
steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip per 60 dienų nuo steigimo sutarties
notarinio patvirtinimo.
2. Steigiamasis susirinkimas:
1) svarsto ir tvirtina kredito unijos įstatus;
2) renka pirmajai kadencijai kredito unijos valdymo
organų narius ir revizorių, bet ne ilgiau kaip dvejiems finansiniams-ūkiniams
metams;
3) tvirtina steigimo ataskaitą;
4) tvirtina kredito unijos steigėjų sudarytus
sandorius;
5) sprendžia kitus visuotinio susirinkimo
kompetencijos klausimus.
3. Steigiamajame susirinkime turi dalyvauti ne mažiau
kaip 2/3 pajininkų registre įregistruotų asmenų. Steigėjų dalyvavimas yra
būtinas.
4. Steigiamajam susirinkimui pirmininkauja kuris nors
steigėjas arba steigiamojo susirinkimo išrinktas pirmininkas.
5. Steigiamajame susirinkime turi būti rašomas
protokolas, kuriame turi būti nurodyta: susirinkime dalyvavusių asmenų skaičius,
visi svarstyti klausimai ir priimti nutarimai. Protokolą pasirašo pirmininkas,
sekretorius ir vienas susirinkimo įgaliotas pajininkas. Prie susirinkimo
protokolo turi būti pridedamas visų steigiamos kredito unijos pajininkų
sąrašas.
6. Steigėjai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo
steigiamojo susirinkimo dienos privalo perduoti išrinktai valdybai kredito
unijos steigimo dokumentus ir įgytą turtą.
7. Jeigu kredito unijos steigėjai per 60 dienų nuo
steigimo sutarties notarinio patvirtinimo nesušaukia kredito unijos steigiamojo
susirinkimo, tai visi pajininkai atleidžiami nuo įsipareigojimų kredito unijai
ir turi teisę reikalauti, kad steigėjai grąžintų visas jų įmokas be jokių
atskaitymų.
13 straipsnis. Steigimo ataskaita
Kredito unijos steigėjai privalo parengti steigimo
ataskaitą ir pateikti ją tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Ataskaitoje turi
būti nurodyta:
1) steigimo išlaidos;
2) išplatintų pajų skaičius ir už juos gauta pinigų
suma;
3) pajų, kuriuos įmokėjo kiekvienas steigėjas, dydis;
4) sandoriai, kuriais pagrįstas prievoles steigėjai
perduoda kredito unijai;
5) steigimo išlaidoms padengti išmokėto atlyginimo
dydis.
14 straipsnis. Kredito unijos įstatai
1. Įstatai yra teisinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi
kredito unija savo veikloje.
2. Įstatuose turi būti nurodyta:
1) kredito unijos pavadinimas;
2) buveinės adresas;
3)
susijungimo į kredito uniją kriterijus;
4) veiklos pobūdis (atliekamos operacijos, teikiamų
paslaugų rūšys);
5) narių teisės, pareigos ir atsakomybė;
6) priėmimo į kredito uniją, išstojimo ir pašalinimo
iš jos pagrindai ir tvarka;
7) minimalus pajus, kurį turi įmokėti narys,
pajaus įmokėjimo ir jo perdavimo kitų asmenų nuosavybėn tvarka. Kredito unijos
įstatuose gali būti nustatytas ir maksimalus pajus, kurį leidžiama įmokėti vienam nariui;
8) kredito unijos lėšų panaudojimas Centrinės kredito
unijos pajams įsigyti;
9) narių visuotinių susirinkimų kompetencija, jų
šaukimo bei balsavimo juose tvarka;
10) stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto ir
revizoriaus rinkimo tvarka ir jų kompetencija;
11) kapitalų sudėtis, priklausomybė ir formavimas
(pajinio kapitalo dydis nenurodomas);
12) pelno ir nuostolių patvirtinimo tvarka, pelno
paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarka;
13) finansinės atskaitomybės sudarymo, tikrinimo ir priėmimo
tvarka;
14) kredito unijos reorganizavimo ir likvidavimo
tvarka;
15) kredito unijos pranešimų skelbimo tvarka;
16) žinios, kurios yra laikomos kredito unijos
paslaptimi.
3. Įstatuose gali būti ir kitų šiam įstatymui ir
kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančių nuostatų,
reglamentuojančių kredito unijos veiklą ir nustatančių narių turtinius ir kitus
santykius bei kredito unijos santykius su trečiaisiais asmenimis.
4. Kredito unijos įstatus tvirtina steigiamasis narių
susirinkimas, juos keičia ar papildo tik visuotinis susirinkimas.
15 straipsnis. Kredito unijos registravimas
1. Per 4 mėnesius nuo steigiamojo susirinkimo dienos
kredito unija, gavusi šio įstatymo 16 straipsnyje numatytą licenciją, turi būti
įregistruota Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta
komercinių bankų registravimo tvarka.
2. Jei per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką
kredito unija nebuvo įregistruota, tai ji laikoma neįsteigta ir pajininkų
įmokos į kredito unijos pajinį kapitalą be jokių atskaitymų turi būti
sugrąžintos per 15 dienų nuo registravimui skirto laiko pasibaigimo dienos.
3. Jei kredito unija nebuvo įregistruota dėl
priežasčių, nesusijusių su kredito unijos steigėjų ar asmenų, sumokėjusių
pajines įmokas, veikla, atsisakymas įregistruoti kredito uniją gali būti
kredito unijos steigėjų apskųstas teismui.
4. Nuo įregistravimo dienos kredito unija gali verstis
taupymo bei savitarpio paskolų savo nariams davimo veikla.
16 straipsnis. Licencija
1. Licenciją verstis taupymo ir savitarpio paskolų
davimo operacijomis bei kita kredito įstaigoms būdinga veikla kredito unijai
išduoda priežiūros institucija jos nustatyta tvarka.
2. Licencijai gauti kredito unija privalo pateikti
priežiūros institucijai šiuos dokumentus:
1) pareiškimą;
2) notariškai patvirtintas steigimo dokumentų kopijas;
3) dokumentus, patvirtinančius, kad kredito unijos
narių pradinės įmokos sumokėtos;
4) priežiūros institucijos reikalaujamus duomenis apie
kredito unijų steigėjus, stebėtojų tarybos ir valdybos narius;
5) įstatus;
6) kitus priežiūros institucijos reikalaujamus
dokumentus.
3. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas.
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka šis atsisakymas gali būti
apskųstas teismui.
KETVIRTASIS skirsnis
NARYSTĖ KREDITO UNIJOJE,
NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
17 straipsnis. Nariai
1. Kredito unijos nariais gali būti šie fiziniai
asmenys: Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be pilietybės, nuolat
gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kitų valstybių piliečiai, nuolat gyvenantys
Lietuvos Respublikoje. Kredito unijos nariais gali būti asmenys, sukakę 18
metų. Įstatuose gali būti numatyta galimybė priimti nariais asmenis nuo 16
metų, jei jie turi savarankišką pragyvenimo šaltinį.
2. Kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais
fiziniais asmenimis kredito unijos nariais taip pat gali būti šie juridiniai
asmenys: Lietuvos Respublikoje įregistruotos visuomeninės organizacijos,
profesinių sąjungų organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, žemės
ūkio kooperatyvai. Šių narių kredito unijoje negali būti daugiau ar tiek pat
kaip šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančių narių.
3. Asocijuotais kredito unijos nariais gali būti:
1) unijos narių fizinių asmenų Lietuvos Respublikoje
įregistruotos individualios (personalinės) įmonės, ūkinės bendrijos, žemės ūkio
kooperatyvai, uždarosios akcinės bendrovės, kurių kontrolinis akcijų paketas
priklauso unijos nariui ar nariams;
2) įmonė, nurodyta šios dalies 1 punkte, jei jos
darbuotojų skaičiaus metinis vidurkis
neviršija 49;
3) fiziniai asmenys, gyvenantys, dirbantys arba
besimokantys toje seniūnijos teritorijoje, kurioje yra kredito unijos būstinė;
4) kredito unijos nariai, neatitinkantys kredito
unijos narystės kriterijų ir jos įstatuose numatytų sąlygų.
4. Asocijuotas narys privalo vykdyti visas kredito unijos nario pareigas bei prievoles ir gali
naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis bei nario teisėmis,
išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos valdymo ir kontrolės
organus. Kredito unijos įstatuose gali būti
numatyta ir kitų asocijuoto nario teisių apribojimų: nustatytas maksimalus
indėlis, kurį leidžiama priimti iš vieno asocijuoto nario, apribotas pajaus ir
(ar) paskolos dydis, reglamentuota indėlio ir (ar) pajaus sugrąžinimo tvarka ir
kita.
5. Asocijuotų narių skaičius kredito unijoje negali
viršyti narių, atitinkančių šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus narystės
kriterijus, skaičiaus.
6. Minimalus kredito unijos narių skaičius,
neįskaitant asocijuotų narių, yra 50 narių, įskaitant steigėjus. Sumažėjus
minimaliam kredito unijos narių skaičiui bent vienu, kredito unija tolesnei
savo veiklai, kol vėl bus minimalus narių skaičius, turi gauti kredito unijos
veiklos priežiūros institucijos leidimą. Priežiūros institucija, atsižvelgdama
į tokios kredito unijos likvidumą, gali leisti jai veikti ne ilgiau kaip 3
mėnesius arba uždrausti tokios kredito unijos veiklą.
7. Priimti naujus narius galima tik po to, kai šio
įstatymo nustatyta tvarka kredito unija yra įregistruota.
8. Narystė kredito unijoje gali būti grindžiama šiais
kriterijais:
1)
darbas toje pačioje įmonėje, įstaigoje;
2) profesinis bendrumas;
3) priklausymas tam tikram formaliam asmenų junginiui:
organizacijai, įskaitant visuomenines ir profesines, bet išskyrus politines
partijas; mokymosi, etninei, kultūros, socialinei ar religinei draugijai ar
bendruomenei ir pan.;
4) gyvenimas toje pačioje gyvenamojoje vietovėje -
miestelyje, seniūnijos teritorijoje ar kitame savivaldybės tarybos nustatytame
teritoriniame darinyje, jeigu seniūnijos teritorija nėra apibrėžta.
9. Narystės kriterijai (vienas ar keli) turi būti nurodyti kredito
unijos įstatuose. Kredito unijos nariu gali tapti asmuo, atitinkantis nors
vieną įstatuose numatytą kriterijų.
10. Kredito unijos nario šeimos nariai ar kartu su juo
gyvenantys arba tvarkantys bendrą ūkį asmenys gali būti priimti kredito unijos
nariais neatsižvelgiant į šiame straipsnyje nurodytus kriterijus, jei ko kita
nenumato kredito unijos įstatai.
11. Kredito unijos nariais norintys tapti asmenys
turi pateikti raštišką prašymą kredito
unijos valdybai. Prašyme nurodoma, kad jis (ji) pasižada laikytis kredito
unijos įstatų, sumokėti stojamąjį mokestį, įmokėti pajų bei vykdyti ir tas
kredito unijos prievoles, kurias kredito unija prisiėmė iki jam įstojant.
12. Kredito unijos nariu (asocijuotu nariu) tampama po
to, kai valdyba priima sprendimą patenkinti prašymą.
18 straipsnis. Narių registravimas
1. Nariai turi būti registruojami atskiruose
kredito unijos narių ir kredito unijos asocijuotų narių registruose, kuriuos
tvarko valdyba. Registruose nurodoma: nario
vardas ir pavardė ar įmonės pavadinimas, asmens ar įmonės kodas, gyvenamoji
vieta ir adresas ar įmonės registracijos vieta, įstojimo data, stojamojo
mokesčio, pajaus sumokėjimas.
2. Kredito unijos veiklos priežiūros institucijos
reikalavimu valdyba privalo pateikti kredito unijos narių sąrašą. Jei kredito
unijos narių skaičius, neįskaitant asocijuotų narių, tampa mažesnis nei šio
įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus, valdyba apie tai turi
pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 10 dienų.
3. Jei kredito unijos narys prašo, jam gali būti
išduodamas pažymėjimas, patvirtinantis narystę kredito unijoje ir pajaus dydį.
19 straipsnis. Kredito unijos nario teisės ir pareigos
1. Kredito unijos narys turi šias teises:
1) dalyvauti kredito unijos susirinkimuose ir
balsuojant turėti tik vieną balsą. Ši teisė negalioja asocijuotiems nariams;
2) rinkti kredito unijos valdymo ir kontrolės
organus ir būti į juos išrinktas. Ši teisė negalioja asocijuotiems nariams;
3) gauti informaciją apie kredito unijos veiklą, jos
finansinę-ūkinę būklę ir turtą ar pareikalauti, kad kredito unija pateiktų jam
susipažinti ar kopijuoti metinę bei tarpinę finansinę atskaitomybę, valdybos
ataskaitas apie kredito unijos veiklą, susirinkimų protokolus, narių registrą.
Kiti dokumentai gali būti nariui pateikiami, jeigu juose nėra paslapčių, kurių
atskleidimas padarytų kredito unijai turtinę žalą. Atsisakyti suteikti
informaciją dėl kitų priežasčių draudžiama. Atsisakymas pateikti prašomus
dokumentus turi būti įforminamas raštu, jeigu to reikalauja narys. Ginčus dėl
nario teisės gauti informaciją sprendžia teismas;
4) apskųsti teismui visuotinio narių susirinkimo ir
valdybos nutarimus;
5) išstoti iš kredito unijos;
6) gauti nariams
skirstomo pelno dalį (procentais) pagal kredito unijoje nario laikomų indėlių
bei gautų paskolų dydį (apyvartą), kuri išmokama premijomis ar kitomis kredito
unijos įstatuose nustatytomis išmokomis;
7) gauti likviduojamos kredito unijos turto dalį,
proporcingą jo pajaus dydžiui;
8) palikti testamentu savo pajų vienam ar keliems
asmenims;
9) valdybos sutikimu perleisti savo pajų kitų asmenų
nuosavybėn šio įstatymo 35 straipsnio
2 dalies 11 punkte nustatyta tvarka;
10) reikalauti, kad kredito unija grąžintų jo pajų ar
pajaus dalį, laikydamasi 9 straipsnio
5 dalyje nustatytų apribojimų;
11) naudotis kredito unijos teikiamomis paslaugomis
įstatuose nustatytomis lengvatinėmis sąlygomis.
2. Kredito unijos įstatuose gali būti numatytos ir
kitos nario teisės, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams.
3. Kredito unijos narys neturi teisės balsuoti, kai
visuotinis narių susirinkimas sprendžia jo narystės kredito unijoje klausimą,
kitais įstatų numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas.
4. Kredito unijos narys privalo:
1) turėti kredito unijoje ne mažesnio negu šio
įstatymo ir įstatų reikalaujamo dydžio pajų;
2) laiku pranešti apie savo narystės kredito unijoje
pagrindo išnykimą;
3) įstatuose nurodytu laiku ir tvarka mokėti stojamąjį
mokestį, pajines ir kitas tikslines įmokas;
4) laikytis įstatų, vykdyti įsipareigojimus kredito
unijai, jos valdymo ir kontrolės organų nutarimus, dalyvauti kredito
unijos veikloje;
5) tinkamai ir
laiku vykdyti su juo sudarytas paskolų, indėlių laikymo kredito unijoje ir
kitas sutartis.
5. Kredito unijos narys negali būti tuo pačiu metu
kitos kredito unijos nariu, jei įstatai tai draudžia.
6. Kredito unijos valdymo ar kontrolės organų
narys, išstojęs ar pašalintas iš kredito unijos, negali toliau atlikti savo
funkcijų minėtuose organuose. Išstojantys
nariai, kurie dirba kredito unijoje pagal darbo sutartis, gali nenutraukti
darbo sutarties, jei įstatuose nenumatyta kitaip.
20 straipsnis. Narystės nutraukimas ir narystės
pasibaigimas
1. Narystė kredito unijoje nutraukiama:
1) valdybai patenkinus nario prašymą išstoti iš
kredito unijos;
2) nariui fiziniam asmeniui mirus arba juridinį
asmenį, kuris kredito unijoje buvo nario ar asocijuoto nario teisėmis,
reorganizavus ar likvidavus;
3) pripažinus narį neveiksniu
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
4) narį pašalinus;
5) tapus kitos kredito unijos nariu, jeigu kredito
unijos įstatai draudžia būti nariu daugiau nei vienoje kredito unijoje.
2. Narystė kredito unijoje pasibaigia likvidavus
kredito uniją.
21 straipsnis. Išstojimas iš kredito unijos
1. Kiekvienas kredito unijos narys turi teisę savo
noru išstoti iš kredito unijos, pranešęs apie tai raštu valdybai ne vėliau kaip
prieš 3 mėnesius. Sprendimą dėl išstojimo ir atsiskaitymo su išstojančiuoju
priima valdyba.
2. Išstoti galima tik pasibaigus ūkiniams metams.
Valdyba gali leisti nariui išstoti ir iki ūkinių metų pabaigos, jei galima
atsiskaityti su išstojančiuoju nesukeliant žalos kredito unijos interesams.
3. Jei įstatai kaip narystės sąlygą nustato narių gyvenimą toje pačioje gyvenamojoje
vietovėje - miestelyje, kaime, seniūnijos
teritorijoje ar, jeigu seniūnijos teritorija nėra apibrėžta, kitame
savivaldybės tarybos nustatytame teritoriniame darinyje, - kredito unijos
narys, išsikeliantis iš tos vietovės, apie
išstojimą turi raštu pranešti valdybai.
22 straipsnis. Pašalinimas iš kredito unijos
1. Jei kredito unijos narys nevykdo savo pareigų,
pažeidžia šį įstatymą ir įstatus, jis gali būti pašalintas iš kredito unijos
tik visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Iki visuotinio narių susirinkimo,
kuriame bus svarstomas kredito unijos nario pašalinimo klausimas, valdyba gali
sustabdyti nario teises.
2. Narys gali būti pašalintas, jeigu jam buvo suteikta
galimybė kalbėti visuotiniame narių susirinkime ir jei už jo pašalinimą balsavo
2/3 susirinkime dalyvavusių kredito unijos narių.
3. Jei pašalintasis narys nesutinka su visuotinio
narių susirinkimo sprendimu jį pašalinti, jis turi teisę per 3 mėnesius nuo
nutarimo priėmimo dienos kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo.
23 straipsnis. Atsiskaitymai su buvusiais kredito
unijos nariais
1. Laikas, per kurį turi būti atsiskaitoma su
išstojusiu arba pašalintu kredito unijos nariu, nustatomas įvertinus kredito
unijos finansinę ir turtinę būklę (likvidumą) bei atskaičius kredito unijai
priklausančias sumas. Atsiskaityti būtina ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo
kredito unijos nario faktiško išstojimo ar pašalinimo dienos.
2. Pašalintas arba išstojęs iš kredito unijos asmuo
nuo pašalinimo ar išstojimo momento praranda teisę naudotis kredito unijos
teikiamomis paslaugomis lengvatinėmis sąlygomis.
3. Kredito unijos valdyba, saugodama kredito unijos ir
jos narių interesus, per 10 dienų nuo nario išstojimo ar pašalinimo dienos turi
peržiūrėti visas su juo sudarytas kredito unijos teikiamų paslaugų sutartis ir,
jeigu reikia, jas nutraukti arba, jeigu kita šalis sutinka, pakeisti sutarčių
sąlygas.
4. Ginčus dėl tarpusavio atsiskaitymų sprendžia
teismas.
5. Mirusiam nariui priklausančios lėšos išmokamos jo
įpėdiniams tokia pat tvarka kaip ir išstojimo ar pašalinimo atvejais, jeigu
mirusiojo įpėdiniai nėra tos kredito unijos nariai ir neįstoja į ją šio
įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka.
6. Pripažintam neveiksniu nariui priklausančios lėšos
išmokamos jo teisėtam atstovui, kai šis pateikia reikiamus dokumentus.
24 straipsnis. Įgaliotiniai
Narys, išskyrus asocijuotą narį, turi teisę
įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį narių susirinkime ar atlikti kitus
veiksmus. Įgaliotinis kredito unijos narių susirinkime gali atstovauti tik vienam kredito unijos nariui. Nario
įgaliojimas turi būti patvirtintas notariškai. Nario įgaliotiniu negali būti
kredito unijos valdymo ar kontrolės organų narys.
26 straipsnis. Valdymo organai
1. Kredito unijos valdymo organai yra visuotinis narių
susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir paskolų komitetas. Valdymo organų
nariais gali būti tik pilnamečiai kredito unijos nariai bei 17 straipsnio 2
dalyje nurodytų juridinių asmenų įgalioti atstovai. Visų šių teisių neturi
asocijuoti nariai.
2. Paskolų komitetas yra privalomas kredito unijos
valdymo organas, kuris turi būti sudaromas neatsižvelgiant į kredito unijos
narių skaičių.
3. Kredito unijos visuotiniam susirinkimui nutarus,
kredito unijoje gali būti sudaryta kredito unijos administracija iš samdomų
darbuotojų. Jei administracija nesudaroma, jos funkcijas atlieka kredito unijos
valdyba.
27 straipsnis. Visuotinis narių susirinkimas
1. Visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias
kredito unijos valdymo organas.
2. Tik visuotinis narių susirinkimas gali:
1) keisti ir pildyti kredito unijos įstatus;
2) tvirtinti kredito unijos steigimo ataskaitą;
3) rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos, valdybos,
paskolų komiteto narius ir revizorių, o iš jų atitinkamai - stebėtojų tarybos,
valdybos ir paskolų komiteto pirmininkus;
4) priimti nutarimą pašalinti narį iš kredito unijos;
5) nagrinėti kredito unijos narių skundus ir
pasiūlymus dėl stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto darbo;
6) nustatyti minimalaus ir maksimalaus pajaus, kurį
turi įmokėti narys, dydį bei pajaus mokėjimo tvarką, tvirtinti ir keisti
stojamojo mokesčio dydį;
7) nustatyti nariams duodamų paskolų tikslinę
paskirtį;
8) nustatyti revizoriaus atlyginimą ir metines išmokas
(premijas) iš pelno valdymo organų nariams;
9) nustatyti lėšų, kurias galima skirti finansinės
atskaitomybės eksperto ar nepriklausomo auditoriaus darbui apmokėti, limitą;
10) nustatyti
darbo apmokėjimo dydį ir tvarką samdos pagrindais dirbantiems kredito unijoje
darbuotojams;
11) tvirtinti metinę kredito unijos išlaidų sąmatą,
pagrįstą numatomų pajamų skaičiavimais;
12) tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, priimti
nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos;
13) nustatyti pajinio, rezervinio ir kitų reikalingų kapitalų
dydžius, nutarti atlyginti konkrečius su abejotinais kredito unijos aktyvais
susijusius nuostolius iš rezervinio kapitalo lėšų;
14) pritarti Centrinės kredito unijos steigimo
sutarties pasirašymui ar stojimui į veikiančią Centrinę kredito uniją;
15) priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti
kredito uniją;
16) spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į
kredito unijų asociaciją ir išstojimo iš jos;
17) įvertinti kredito unijos valdymo ir kontrolės
organų ataskaitas;
18) susirinkimo metu spręsti stebėtojų tarybai
pavestus klausimus, jei to prašo stebėtojų taryba;
19) spręsti kitus jo kompetencijai įstatų priskirtus
klausimus.
28 straipsnis. Visuotinio narių susirinkimo šaukimo
pagrindai
1. Visuotinius narių susirinkimus šaukia kredito
unijos valdyba.
2. Neeilinio visuotinio narių susirinkimo šaukimo
iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba, paskolų komitetas ir ne
mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neskaitant asocijuotų narių. Neeilinis
visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu:
1) kredito uniją numatoma reorganizuoti ar likviduoti;
2) kredito unija negali įvykdyti finansinių
įsipareigojimų arba yra skelbiama nemokia;
3) to reikalauja iniciatyvos teisę turintys kredito
unijos nariai, stebėtojų taryba, valdyba ar paskolų komitetas;
4) yra šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatytas
atvejis;
5) įsiteisėja teismo sprendimas sušaukti narių
susirinkimą.
3. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali
būti sušaukiamas teismo sprendimu, jeigu:
1) per 3 mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos nebuvo
sušauktas eilinis visuotinis narių susirinkimas ir dėl to į teismą kreipėsi
kredito unijos narys (nariai);
2) į teismą kreipėsi neeilinio visuotinio narių
susirinkimo iniciatoriai, valdybai nesušaukus tokio susirinkimo per šio įstatymo
30 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką;
3) į teismą kreipėsi kreditoriai dėl to, kad neeilinis
visuotinis narių susirinkimas nebuvo sušauktas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte
numatytais atvejais.
29 straipsnis. Visuotinio narių susirinkimo kvorumas
ir nutarimų priėmimas
1.Visuotinis narių susirinkimas gali priimti
nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos narių. Jei
kvorumo nėra, sušaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti
nutarimus pagal darbotvarkę ir be kvorumo.
2. Visuotiniame narių susirinkime dalyvaujantys
kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) registruojami pasirašytinai
registravimo sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.
Dalyvauti visuotiniame narių susirinkime patariamojo balso teise gali ir
administracijos vadovas, kuris nėra kredito unijos narys. Kredito unijos narys,
nedalyvaujantis visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinęs su darbotvarke
bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti visuotiniam narių susirinkimui, ar jis
yra už ar prieš. Šis pranešimas įskaitomas į susirinkimo kvorumą, taip pat į
balsavimo rezultatus, bet tik to klausimo, už kurį narys balsavo raštu.
3. Balsavimas visuotiniame narių susirinkime yra
atviras. Slaptai balsuojama, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 dalyvaujančių
susirinkime kredito unijos narių.
4. Visuotinio narių susirinkimo nutarimai priimami
paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamą balsą turi
susirinkimo pirmininkas. Šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1, 4, 6, 7, 14, 15
punktuose numatytais atvejais nutarimams priimti reikia 2/3 dalyvaujančiųjų
visuotiniame narių susirinkime balsų.
5. Visuotinio narių susirinkimo protokolą pasirašo
susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir nors vienas susirinkimo įgaliotas
kredito unijos narys. Prie protokolo turi būti pridedamas susirinkimo dalyvių
sąrašas ir, jeigu buvo balsuojama raštu, balsavimo biuleteniai, kurie turi būti
saugomi iki kito visuotinio narių susirinkimo pabaigos.
30 straipsnis. Visuotinių narių susirinkimų šaukimo
terminai ir tvarka
1. Eilinį visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito
unijos valdyba kasmet, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo ūkinių metų
pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą valdyba privalo
paskelbti kredito unijos įstatų nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip prieš 20
dienų iki susirinkimo.
2. Neeilinio visuotinio narių susirinkimo šaukimo
iniciatoriai pateikia valdybai paraišką, kurioje nurodoma: susirinkimo šaukimo
pagrindas, tikslas ir darbotvarkės projektas. Valdyba, gavusi paraišką, privalo
per 10 dienų nuo paraiškos pateikimo jai dienos paskelbti kredito unijos
nariams apie neeilinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip
per 20 dienų nuo paskelbimo apie tai sušaukti neeilinį visuotinį narių
susirinkimą.
3. Pakartotinis kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas turi būti sušauktas per 10 dienų nuo neįvykusio susirinkimo
dienos, o kredito unijos nariai informuojami ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki
pakartotinio susirinkimo.
4. Visuotinis susirinkimas gali būti šaukiamas
nesilaikant šių terminų, jeigu visi kredito unijos nariai su tuo sutinka.
5. Pranešime apie visuotinį narių susirinkimą turi
būti nurodyta:
1) kredito unijos pavadinimas ir adresas;
2) susirinkimo data, laikas ir vieta;
3) susirinkimo darbotvarkė ir nutarimų projektai.
6. Ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki susirinkimo
kredito unijos nariams turi būti suteikta galimybė susipažinti su dokumentais,
susijusiais su susirinkimo darbotvarke.
7. Visuotinio narių susirinkimo pirmininkas kiekvieną
kartą renkamas iš kredito unijos narių, o iki jo išrinkimo pirmininkauja
stebėtojų tarybos pirmininkas, jeigu kitaip nenumato kredito unijos įstatai.
8. Visuotinis narių susirinkimas neturi teisės priimti
nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu jame dalyvauja ne visi
kredito unijos nariai. Pakartotiniame susirinkime galioja tik neįvykusio
susirinkimo darbotvarkė.
31 straipsnis. Visuotinio narių susirinkimo nutarimų
negaliojimas
1. Kredito unijos narių ar administracijos vadovo
pareiškimu visuotinio narių susirinkimo nutarimai gali būti teismine tvarka
pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja šiam įstatymui, kredito unijos
įstatams ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams.
2. Visuotinio narių susirinkimo nutarimas gali būti
apskųstas teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos ar
nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą.
32 straipsnis. Stebėtojų taryba
1.Stebėtojų taryba yra kredito unijos veiklos
teisėtumą ir tikslingumą prižiūrintis kontrolės organas.
2. Stebėtojų tarybos narių skaičių - ne mažiau
kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 - nustato kredito unijos įstatai. Stebėtojų tarybą
ir jos pirmininką renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne daugiau
kaip trejiems metams.
3. Stebėtojų tarybos nariu negali būti kredito unijos
valdybos, paskolų komiteto narys ar revizorius. Stebėtojų tarybos narys negali
pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims.
33 straipsnis. Stebėtojų tarybos kompetencija
1. Stebėtojų taryba:
1) kontroliuoja, kaip paskolų komitetas,
valdyba ir (ar) administracija vykdo visuotinio narių susirinkimo nutarimus;
2) analizuoja kredito unijos, jos valdybos ir
paskolų komiteto veiklą, finansinių išteklių kaupimą ir naudojimą, darbo
apmokėjimą, finansinę būklę;
3) pateikia visuotiniam kredito unijos narių
susirinkimui valdymo organų darbo ataskaitą su savo išvadomis ir pasiūlymais;
4) įspėja kredito unijos valdybą, paskolų komitetą ir
(ar) administraciją, kad nedelsiant pašalintų veiklos kredito unijoje
pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam narių susirinkimui, taip pat gali
siūlyti visuotiniam narių susirinkimui atšaukti valdybos ir paskolų komiteto
narius, kurie, stebėtojų tarybos įsitikinimu, pažeidė šį įstatymą, kitus teisės
aktus, kredito unijos įstatus ar kitas jos taisykles;
5) pateikia visuotiniam narių susirinkimui savo
išvadas ir pasiūlymus apie kredito unijos metinį buhalterinį balansą, pelno
paskirstymo ir nuostolių atlyginimo projektus;
6) atstovauja kredito unijai teisme nagrinėjant ginčus
tarp kredito unijos ir jos valdybos, tarp kredito unijos narių ir valdybos;
7) siūlo valdybai atšaukti jos priimtus neteisėtus
nutarimus arba prašo visuotinį narių susirinkimą atšaukti neteisėtus valdybos
nutarimus;
8) gali perduoti jos kompetencijai priskirtus
klausimus spręsti visuotiniam narių susirinkimui;
9) sprendžia kitus įstatuose numatytus klausimus.
2. Stebėtojų taryba turi teisę pasikviesti ekspertą
arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti kredito unijos buhalterinį
balansą bei kitą finansinę atskaitomybę.
3. Stebėtojų tarybos reikalavimu kredito unijos
valdyba ir (ar) administracija privalo pateikti jai dokumentus, susijusius su
kredito unijos veikla.
4. Stebėtojų tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame
dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta
dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias
teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius
po lygiai, lemia pirmininko balsas.
5. Stebėtojų tarybos nariai privalo saugoti kredito
unijos paslaptis.
6. Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas
darbo reglamentas.
34 straipsnis. Kredito unijos valdyba
1. Valdyba yra kolegialus vykdomasis
(administruojantis) kredito unijos organas, kurio veiklai vadovauja
pirmininkas. Valdybos narių skaičių, kuris turi būti nelyginis ir ne mažesnis
kaip 3, nustato kredito unijos įstatai. Valdybos narius ir pirmininką renka
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne daugiau kaip trejiems metams.
Valdybos nariu ar jos pirmininku negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos,
paskolų komiteto narys ar revizorius.
2. Be pagrindinių valdybos narių, tam pačiam laikui
gali būti renkami ne daugiau kaip 3 kandidatai į valdybos narius, kurie,
sumažėjus valdybos narių skaičiui, pakeičia nebegalinčius eiti savo pareigų
valdybos narius. Šie kandidatai turi teisę dalyvauti valdybos posėdžiuose
patariamojo balso teise.
3. Jeigu kredito unijos valdybos narių skaičius tapo
mažesnis, negu numatyta kredito unijos įstatuose, ir nėra galimybės trūkstamus
valdybos narius pakeisti išrinktais kandidatais, likusieji valdybos nariai
privalo sušaukti neeilinį kredito unijos narių susirinkimą.
35 straipsnis. Valdybos kompetencija
1. Valdybos ir jos narių kompetenciją nustato kredito
unijos įstatai, o darbo tvarką - jos priimtas darbo reglamentas.
2. Valdyba:
1) priima naujus narius į kredito uniją, sustabdo jų
narystę kredito unijoje šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytais
atvejais;
2) atstovauja kredito unijai teisme, arbitraže bei
kitose institucijose;
3) organizuoja ir šaukia kredito unijos visuotinius
narių susirinkimus;
4) rengia ir
teikia visuotiniam susirinkimui tvirtinti metinę išlaidų sąmatą, pagrįstą
numatomų pajamų skaičiavimais;
5) nustato palūkanas už indėlius ir paskolų procentus;
6) kredito unijos vardu sudaro darbo sutartis su
samdomais darbuotojais;
7) kredito unijos vardu sudaro civilinius
sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis;
8) tvarko kredito unijos narių registrus;
9) svarsto revizoriaus pateiktą medžiagą,
administracijos (jei ji yra) veiklą ir pateikia išvadas stebėtojų tarybai arba
visuotiniam narių susirinkimui;
10) parengia kredito unijos buhalterinio balanso,
pelno paskirstymo bei nuostolių atlyginimo tvarkos ir kitos finansinės atskaitomybės
projektus;
11) svarsto kredito unijos narių prašymus dėl jų pajų
perleidimo ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo gavimo dienos praneša
suinteresuotam nariui apie sutikimą ar draudimą nariui perleisti jo pajų kitam
asmeniui;
12) investuoja laisvas kredito unijos lėšas į
valstybės išleidžiamus vertybinius popierius, jei tai numatyta įstatuose;
13) iki kredito unija įstos į Centrinę kredito
uniją, skolina laisvas kredito unijos lėšas kitoms kredito unijoms, nesančioms
Centrinės kredito unijos narėmis, ar kredito
unijų asociacijai bei skolinasi iš jų pinigus, jei tai numatyta įstatuose;
14) priima sprendimus dėl skolinimo kitoms kredito
unijoms ar paskolų iš kitų kredito unijų ėmimo Centrinės kredito unijos
nustatyta tvarka ir sąlygomis;
15) atsiskaito su buvusiais kredito unijos nariais šio
įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais;
16) laiku informuoja kredito unijų veiklos priežiūros
instituciją apie minimalaus narių skaičiaus ar pajinio kapitalo sumažėjimą bei
teikia kitus reikalingus šiai institucijai duomenis pagal priežiūros
institucijos patvirtintas kredito unijų veiklos priežiūros taisykles;
17) svarsto kitus kredito unijos veiklos ir valdymo
klausimus, nepriklausančius išimtinei visuotinio narių susirinkimo, stebėtojų
tarybos ar paskolų komiteto kompetencijai.
3. Valdyba priima nutarimus jos kompetencijai šio
įstatymo ar įstatų priskirtais klausimais. Valdybos posėdis yra teisėtas, kai
jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Valdybos nariai turi lygias
balsavimo teises. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų
dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas.
4. Valdybos nariai ir kandidatai į valdybos narius
privalo saugoti kredito unijos paslaptis.
5. Už savo veiklą valdyba atsiskaito visuotiniam narių
susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip
kartą per metus. Valdyba taip pat atsiskaito stebėtojų tarybai, kuri pateikia
visuotiniam narių susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus.
36 straipsnis. Paskolų komitetas
1. Paskolų komitetą iš ne mažiau kaip 3 kredito unijos
narių renka visuotinis narių susirinkimas trejiems metams. Paskolų komiteto
nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos narys ar
revizorius.
2. Paskolų komitetas nagrinėja kredito unijos narių
paraiškas dėl savitarpio paskolų. Jis sprendžia, ar nario prašoma paskola
atitinka įstatuose nustatytą paskirtį, numato išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas
bei tvarką ir teikia pasiūlymus šiais klausimais kredito unijos valdybai. Valdyba
negali sudaryti savitarpio paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei tam
nepritarė paskolų komitetas.
3. Už savo veiklą paskolų komitetas atsiskaito
visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka, bet
ne rečiau kaip kartą per metus.
4. Paskolų komiteto nariai privalo saugoti kredito
unijos paslaptis.
38 straipsnis. Kredito unijos revizorius
1. Kredito unijoje turi būti bent vienas revizorius,
kurį renka visuotinis narių susirinkimas kredito unijos įstatuose nustatytam,
bet ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Juo gali būti kredito unijos
narys, turintis kvalifikacijos diplomą. Revizoriumi negali būti kredito unijos
valdybos, stebėtojų tarybos ar paskolų komiteto narys ar toje kredito unijoje
dirbantis vyriausiasis finansininkas (buhalteris).
2. Jeigu nėra galimybės išrinkti revizorių iš kredito
unijos narių, visuotinis narių susirinkimas tvirtina nepriklausomą auditorių,
stebėtojų tarybos siūlomą samdyti pagal sutartį.
3. Revizorius (nepriklausomas auditorius) kontroliuoja
kredito unijos finansinę-ūkinę veiklą, visuotinio narių susirinkimo priimtų
nutarimų vykdymą. Atlikdamas šias funkcijas, revizorius turi teisę reikalauti
pateikti jam reikalingus kredito unijos buhalterinius bei finansinius
dokumentus.
4. Kredito unijos revizorius (nepriklausomas
auditorius) pateikia visuotiniam narių susirinkimui finansinės-ūkinės veiklos
patikrinimo metinę ataskaitą. Jis privalo nedelsdamas informuoti valdybą ir
stebėtojų tarybą apie kredito unijos finansinės-ūkinės veiklos pažeidimus, taip
pat saugoti kredito unijos paslaptis.
5. Renkamam revizoriui gali būti mokamas atlyginimas.
6. Kredito unijos revizorius (nepriklausomas
auditorius) atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka už
nepatenkinamą kredito unijos veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų nuslėpimą.
39 straipsnis. Administracija
1. Kredito unijos valdyba, jeigu būtina, sudaro kredito
unijos administraciją, į kurią įeina kredito unijos administracijos vadovas ir
vyriausiasis finansininkas (buhalteris) bei kiti valdymo funkcijas atliekantys
darbuotojai.
2. Kredito unijos administracija vykdo visuotinio
susirinkimo ir valdybos nutarimus.
3. Kredito unijos administracijos pareigas nustato
kredito unijos įstatai ir valdybos patvirtintas darbo reglamentas.
4. Asmenis į kredito unijos administracijos vadovo
ir vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas priima kredito unijos
valdyba.
5. Kredito unijos administracijos vadovas negali eiti
vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigų, dirbti kitos kredito unijos ar
banko administracijoje.
6. Kredito unijos administracijos vadovas sudaro darbo
sutartis su kitais kredito unijos darbuotojais.
7. Kredito unijos administracijos vadovo pareigas gali
eiti kredito unijos valdybos pirmininkas ar kitas valdybos narys.
ŠEŠTASIS
skirsnis
KREDITO UNIJOS KAPITALAS,
NARIO PAJUS,
PAJAMOS IR IŠLAIDOS,
FINANSINĖ APSKAITA IR KONTROLĖ
40 straipsnis. Kredito unijos kapitalas
Kredito unijos nuosavas kapitalas susideda iš pajinio,
rezervinio bei papildomo kapitalo.
41 straipsnis. Kredito unijos pajinis kapitalas
1. Kredito unijos minimalus pajinis kapitalas negali
būti mažesnis kaip 15 000 litų. Jeigu pajinis kapitalas mažesnis, kredito
unijos priežiūros institucija gali panaikinti kredito unijai išduotą veiklos
licenciją.
2. Kredito unijos pajinis kapitalas sudaromas iš
kredito unijos steigėjų bei jos narių pajinių piniginių įmokų už kredito unijos
narių pajus.
3. Pajinis kapitalas kaupiamas atsižvelgiant į poreikį
lėšų, kurias kredito unija nusprendžia investuoti į kredito unijos nuosavą
turtą - patalpas, įrangą ir inventorių kredito unijos veiklai pradėti ir
plėtoti, taip pat Centrinės kredito unijos pajams įsigyti.
4. Kredito unijos pajiniam kapitalui kaupti draudžiama
naudoti kredito unijos pasiskolintas lėšas ir jai įkeistą turtą.
42 straipsnis. Kredito unijos rezervinis kapitalas
1. Kredito unija sudaro rezervinį kapitalą, kuris
naudojamas kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
2. Rezervinis kapitalas sudaromas iš kredito unijos
pelno, likusio atskaičius mokesčius, kasmet atskaitant ne mažiau kaip po 20
procentų iš šio pelno, kol rezervinis kapitalas sudarys 10 procentų ilgalaikių
investicijų ir išduotų paskolų sumos, nustatytos metinio buhalterinio balanso
pagrindu.
3. Panaudojus dalį rezervinio kapitalo kredito unijos
nuostoliams padengti, iš pelno vėl atskaitoma į kapitalą tiek, kad jis taptų
nustatyto dydžio.
4. Nuostoliams, kurie gali būti padengti iš rezervinio kapitalo, priskiriami
nuostoliai, susiję su abejotinais aktyvais - paskolomis ir ilgalaikėmis
investicijomis. Kitiems nuostoliams atlyginti rezervinio kapitalo lėšos gali
būti panaudotos tik kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nutarimu.
43 straipsnis. Kredito unijos nario pajus
1. Kredito unijos nario pajus gali būti tik piniginė
įmoka.
2. Pajaus mokėjimo tvarka ir atsakomybė už šios
tvarkos pažeidimus nustatomos kredito unijos įstatuose.
3. Minimalus kredito unijos nario fizinio asmens pajaus dydis yra 100 litų, o minimalus
nario juridinio asmens pajaus dydis yra 1000 litų. Kredito unijos įstatuose
gali būti numatytas didesnis minimalaus pajaus dydis. Jei kredito unijos nario
pajus tapo mažesnis už nustatytą minimalų dydį, valdyba privalo apie tai įspėti narį ir nustatyti terminą pajų padidinti iki
nustatyto minimalaus dydžio. Jeigu narys šio reikalavimo neįvykdo, valdyba
siūlo visuotiniam narių susirinkimui jį šalinti iš kredito unijos.
4. Norėdamas atsiimti dalį pajaus, disponavimo kuriuo
neriboja šis įstatymas ir kredito unijos įstatai, kredito unijos narys pateikia
prašymą valdybai. Įvertinusi kredito unijos finansinę ir turtinę būklę
(likvidumą), valdyba nustato terminą, per kurį toks prašymas turi būti
patenkintas. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo atitinkamo
valdybos sprendimo priėmimo dienos.
5. Išieškoti
iš kredito
unijos nario pajaus, kuris yra kredito unijos nuosavybė,
draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito unijos
narių.
44 straipsnis. Pelno paskirstymas
1. Kredito unijos pelnas yra lėšos, kurios lieka
atskaičius iš kredito unijos finansinių metų pajamų tų metų kredito unijos
išlaidas ir nuostolius.
2. Pelnas turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3
mėnesius po finansinių metų pabaigos, prieš tai patvirtinus metinį balansą šio
ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
3. Nutarime dėl pelno paskirstymo turi būti nurodyta:
1) pelno suma;
2) mokesčiai;
3) atskaitymai į rezervinį kapitalą;
4) atskaitymai į kitą kredito unijos kapitalą, skirtą
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Centrinėje kredito unijoje turimiems
papildomiems pajams išpirkti bei kitoms kredito unijos ilgalaikėms programoms
įgyvendinti;
5) pelno dalis (procentais), skiriama kredito unijos
nariams (pajininkams) pagal kredito unijoje nario laikomų indėlių bei gautų
paskolų mastą (apyvartą). Ši pelno dalis išmokama premijomis ar kita kredito
unijos įstatuose nustatyta išmokų forma;
6) tantjemos kredito unijos valdymo organų nariams ir
vadovams;
7) nepaskirstytasis pelnas.
4. Kredito unijos nariams premijos mokamos iš
pelno, likusio sumokėjus mokesčius bei atskaičius lėšas į rezervinį kapitalą ir
kitus įstatuose numatytus kredito unijos kapitalus.
5. Pelnas, likęs po atskaitymų į kredito unijos
kapitalą, negali būti išmokėtas premijomis ar tantjemomis arba kitaip perduotas
kredito unijos nariams, steigėjams ar valdymo organų nariams, jeigu kredito
unijos pajinis kapitalas dėl to taptų mažesnis už šio įstatymo nustatytą
minimumą.
45 straipsnis. Kredito unijos apskaita, atskaitomybė
ir kontrolė
1. Kredito unijos finansiniai metai sutampa su
kalendoriniais metais. Jei kredito unija buvo įregistruota ūkiniams metams
prasidėjus, tai pirmųjų ūkinių metų pabaiga laikoma kalendorinių metų paskutinė
diena. Jei kredito unija išregistruojama
nepasibaigus ūkiniams metams, tai paskutiniai ūkiniai metai baigiasi kredito
unijos išregistravimo dieną.
2. Kredito unijų buhalterinę apskaitą, atskaitomybės
ir finansinės kontrolės tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir
priežiūros institucijos nutarimais patvirtinti teisės aktai.
3. Per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos kredito
unija parengia ir pateikia priežiūros institucijai metinę finansinę ataskaitą.
46 straipsnis. Kredito unijos veiklos riziką
ribojantys normatyvai
Priežiūros institucija gali nustatyti kredito unijoms
šiuos veiklos riziką ribojančius normatyvus:
1) likvidumo;
2) maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta;
3) kapitalo pakankamumo.
SEPTINTASIS
skirsnis
KREDITO UNIJŲ VEIKLOS
PRIEŽIŪRA
47 straipsnis. Kredito unijų veiklos kontrolė ir
poveikio priemonių taikymas
1. Kredito unijų veiklos priežiūros institucija už šio
ir kitų įstatymų bei teisės aktų, reglamentuojančių kredito unijų veiklą,
pažeidimus turi teisę taikyti kredito unijai, jos vadovams šias sankcijas:
1) įspėti kredito uniją dėl jos veiklos trūkumų bei
pažeidimų ir nustatyti terminus jiems pašalinti;
2) įstatymų nustatyta tvarka skirti kredito unijos
vadovams administracines nuobaudas už šio įstatymo pažeidimus;
3) reikalauti nušalinti kredito unijos valdybos
pirmininką, jos narį (narius) ar administracijos vadovą ir išrinkti naują
valdybos pirmininką, jos narį (narius) arba paskirti naują administracijos
vadovą;
4) sustabdyti kredito unijos stebėtojų tarybos įgaliojimus,
nušalinti kredito unijos valdybą, administracijos vadovą ir paskirti kredito
unijos laikinąjį administratorių;
5) laikinai arba visam laikui atšaukti leidimą atlikti
vieną ar kelias kredito unijos veiklos operacijas;
6) laikinai arba visam laikui atšaukti kredito unijai
išduotą licenciją verstis 7 straipsnyje nustatyta veikla.
2. Taikytinos sankcijos rūšį ir terminus parenka
priežiūros institucija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, galimas jo pasekmes
kredito unijai, taip pat į numatomos taikyti poveikio priemonės pasekmes
kredito unijos patikimumui ir stabilumui.
3. Nutarimas dėl poveikio priemonės taikymo,
išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, privalo būti priimtas per 3
mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri
metai, poveikio priemonės negali būti taikomos.
4. Priežiūros institucijos nutarimas dėl sankcijos
taikymo kredito unijai ar jos vadovams gali būti apskųstas teismui Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka per
mėnesį nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
5. Centrinė kredito unija papildomai kontroliuoja
nuolatinę kredito unijų Centrinės kredito unijos narių veiklą, o jeigu reikia,
ją tikrina, vertina veiklos riziką ir teikia priežiūros institucijai
rekomendacijas dėl poveikio priemonių taikymo šioms kredito unijoms.
6. Priežiūros institucija šio straipsnio 1 dalyje
nurodytas sankcijas taiko priežiūros institucijos kolegialiu nutarimu, jei yra
bent vienas iš šių pagrindų:
1) priežiūros institucijai suteikta neteisinga
informacija;
2) priežiūros institucijai nepateikta būtina kredito
unijos priežiūrai vykdyti informacija ar dokumentai;
3) nesilaikyta nustatytų normatyvų;
4) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti
teisės aktai.
7. Priežiūros institucija nutarimą taikyti šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas sankcijas priima vadovaudamasi:
1) dokumentais ir informacija, patvirtinančia
įstatymų, kitų teisės aktų ar normatyvų pažeidimą;
2) kredito unijos ekonominės būklės analize;
3) medžiaga apie anksčiau nustatytus pažeidimus ir
priežiūros institucijos bei kitų institucijų kredito unijai taikytas sankcijas;
4) kredito unijos valdybos ar administracijos vadovo
paaiškinimais.
AŠTUNTASIS
skirsnis
KREDITO UNIJOS
REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
48 straipsnis. Kredito unijos reorganizavimas
1. Reorganizavimas - tai kredito unijos, kaip
juridinio asmens, pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Reorganizuotos
kredito unijos visų teisių ir prievolių perėmėjai yra reorganizuojant įsteigta
nauja ir po reorganizavimo tęsianti veiklą kredito unija (ar kredito unijos).
2. Kredito unijos gali būti reorganizuojamos šiais
būdais:
1) jungimosi;
2) padalijimo.
3. Kredito unijų reorganizavimas jungimosi būdu
galimas:
1) kai prie kredito unijos, kuri tęsia veiklą,
prisijungia kitos kredito unijos, kurios kaip juridiniai asmenys baigia veiklą;
2) kai iš kelių kredito unijų, kurios kaip juridiniai
asmenys baigia veiklą, įsisteigia nauja kredito unija.
4. Kredito unijos jungiasi Lietuvos Respublikos
konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka.
5. Kredito unijų reorganizavimas padalijimo būdu
galimas:
1) kai kredito unija, kuri baigia veiklą, perduoda
savo teises ir pareigas kitoms kredito unijoms, kurios tęsia veiklą;
2) kai iš kredito unijos, kuri baigia veiklą,
steigiamos naujos kredito unijos;
3) kai iš kredito unijos, kuri tęsia veiklą,
atskiriama dalis, kuri jungiasi su kita kredito unija arba iš kurios steigiama
nauja kredito unija.
6. Reorganizuojamos kredito unijos turi parengti
reorganizavimo projektą, kuriame turi būti nurodyta kiekvienos reorganizuojamos
kredito unijos:
1) pavadinimas ir buveinė;
2) narių skaičius;
3) pajinis kapitalas;
4) indėlių ir išduotų paskolų bei turto įvertinimas;
5) prievolių perėmimo sąlygos ir terminai;
6) narių pajų tvarkymo po reorganizavimo veiksiančiose
kredito unijose kriterijai ir taisyklės;
7) narių indėlių ir nariams išduotų savitarpio paskolų
tvarkymo kriterijai prieš reorganizavimą ir po jo;
8) kitos turtinės ir neturtinės narių teisės ir
pareigos po kredito unijos reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo
terminai;
9) teisės, reorganizavimo laikotarpiu suteikiamos
kredito unijų valdymo organams, revizoriams (ekspertams).
7. Kartu su reorganizavimo projektu turi būti parengti
kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios kredito unijos įstatai.
8. Kiekvienos reorganizuojamos kredito unijos valdyba
parengia reorganizavimo projektą, kuriam įvertinti gali būti kviečiamas
nepriklausomas auditorius (ekspertas). Jis privalo pateikti raštu visuotiniam
narių susirinkimui reorganizavimo projekto įvertinimą ir išvadas.
9. Apie numatomą reorganizavimą kiekviena kredito
unija privalo viešai paskelbti ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki visuotinio
narių susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta svarstyti kredito unijos
reorganizavimą. Kiekvienas kredito unijos narys turi teisę per tą laikotarpį
susipažinti su reorganizavimo projektu ir jo įvertinimu.
10. Priimti nutarimą reorganizuoti kredito uniją ir
kartu patvirtinti reorganizavimo projektą bei parengtus įstatus kredito unijos
nariai gali ne mažiau kaip 2/3 visų reorganizuojamos kredito unijos narių
balsų. Visuotinio narių susirinkimo nutarimą dėl atsisakymo reorganizuoti
kredito uniją ne mažiau kaip 1/5 narių turi teisę apskųsti teismui.
11. Reorganizavimas kredito unijos bankroto atveju yra
kredito unijos struktūros pertvarkymas, kai paskirtas administratorius kredito
uniją skaido arba dalį jos turto parduoda kitoms kredito unijoms, kad būtų
laiduojamas kredito unijos mokumas ir patenkinami kreditorių reikalavimai.
Kredito unija bankroto atveju turi būti reorganizuojama pagal Lietuvos
Respublikos įmonių bankroto bei kitus įstatymus ir teisės aktus,
reglamentuojančius bankų bankroto procedūrą.
12. Apie kredito unijos reorganizavimą pranešama raštu
kiekvienam jos nariui ir kredito unijos kreditoriui.
13. Po reorganizavimo veiksiančių kredito unijų
įstatai registruojami po pirmo visuotinio narių susirinkimo. Reorganizuojamos
kredito unijos įteisinamos, licencijuojamos ir registruojamos pagal šio
įstatymo 14, 15 ir 16 straipsnius.
14. Reorganizavus kredito uniją, jos turtas pereina:
1) jungimosi ir padalijimo atveju - naujai
atsiradusiai kredito unijai;
2) prijungimo prie kitos kredito unijos atveju -
pastarajai.
15. Turtas pereina perdavimo dokumento pasirašymo
dieną, jei ko kita nenumato dėl reorganizavimo priimtas dokumentas.
49 straipsnis. Kredito unijos likvidavimas
1. Kredito unijos likvidavimo pagrindas gali būti:
1) kredito unijos veiklos termino, nurodyto jos
įstatuose, pasibaigimas;
2) kredito unijos narių minimalaus skaičiaus, nurodyto
šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, sumažėjimas ir priežiūros institucijos
draudimas tęsti kredito unijos veiklą esant tokiam narių sumažėjimui;
3) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto kredito unijos
pajinio kapitalo minimumo sumažėjimas, jeigu per priežiūros institucijos
nurodytą laiką šis minimumas neatkuriamas;
4) įmonių rejestro tvarkytojo priimtas sprendimas
atšaukti kredito unijos registravimą;
5) įsiteisėjęs teismo sprendimas likviduoti
bankrutavusią kredito uniją;
6) įsiteisėjęs teismo sprendimas likviduoti kredito
uniją už Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimus;
7) visuotinio narių susirinkimo nutarimas likviduoti
kredito uniją, jeigu jai nekeliama bankroto byla.
2. Nutarus likviduoti kredito uniją, priežiūros
institucijos teikimu skiriamas likvidatorius. Nuo likvidatoriaus paskyrimo
dienos kredito unijos valdymo organai netenka įgaliojimų valdyti kredito uniją,
o jų funkcijas atlieka likvidatorius.
3. Likvidatorius praneša kredito uniją įregistravusiai
institucijai ir įmonių rejestro tvarkytojui apie kredito unijos statuso
pasikeitimą ir duomenis apie likvidatorių. Kredito unijai įgijus likviduojamos
kredito unijos statusą, prieš jos pavadinimą rašomas žodis „likviduojama“.
4. Likviduojama kredito unija gali sudaryti tik tokius
sandorius, kurie susiję su jos likvidavimu, taip pat numatytus nutarime dėl
likvidavimo.
5. Apie kredito unijos likvidavimą viešai skelbiama
tris kartus su ne mažesniais kaip 2 mėnesių intervalais arba kiekvienam nariui
ir kreditoriui pranešama raštu.
6. Kredito unijos likvidavimo procedūra atliekama
pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius
bankų likvidavimą.
50 straipsnis. Kredito unijos bankroto procedūra
Kredito unijos bankroto bylos iškėlimo, teisminio
nagrinėjimo ir likvidavimo dėl bankroto procedūra atliekama remiantis Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymu.
DEVINTASIS
skirsnis
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
51 straipsnis. Mokesčių lengvatos
Mokesčių lengvatos kredito unijoms taikomos
vadovaujantis mokesčius reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais
bei kitais teisės aktais.
52 straipsnis. Kredito unijų veiklos priežiūra
Kol bus sukurta speciali kredito įstaigų veiklos
priežiūros institucija ir patvirtinti jos nuostatai, visų Lietuvos Respublikoje
įregistruotų kredito unijų veiklą prižiūri bei licencijas suteikia Lietuvos
bankas.
53 straipsnis. Kredito unijų įstatų pakeitimas ir
veiklos pertvarkymas
1. Kredito unijos turi suderinti savo įstatus su šio
įstatymo nuostatomis ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šio įstatymo
įsigaliojimo dienos.
2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo įregistruotų kredito
unijų įstatų nuostatos galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui.
Kredito unijos savo įstatus taiko kartu su šio įstatymo nuostatomis.
3. Kredito unijos turi įvykdyti visus kredito unijų
tarpusavio įsipareigojimus per pusę metų nuo įstojimo į Centrinę kredito uniją
dienos.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
__________
Pakeitimai:
1.
Kredito unija gali:
1)
verstis šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta veikla;
2)
turėti atsiskaitomųjų ir valiutinių sąskaitų Centrinėje kredito unijoje ir
bankuose nacionaline bei užsienio valiuta;
3)
turėti savo antspaudą ir jį keisti bei naudoti savo nuožiūra;
4)
pirkti ar kitais būdais įgyti savo veiklai turtą, taip pat jį parduoti,
išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;
5)
sudaryti sandorius ir prisiimti įsipareigojimus;
6)
mokėti tantjemas kredito unijos valdymo organų nariams bei vadovams;
7)
nustatyti atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžius ir teikiamų paslaugų savo
nariams bei asocijuotiems nariams lengvatines sąlygas (privilegijas);
8)
nustatyti savo organizacinę struktūrą;
9)
būti Centrinės kredito unijos steigėja bei nare;
10)
reorganizuotis ar likviduotis šio įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. VIII-551,
1997 12 02, Žin., 1997, Nr. 114-2870 (1997 12 12)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO
UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Kredito unija gali turėti ir kitų šio įstatymo nenustatytų civilinių teisių,
jeigu jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms ir kitiems Lietuvos
Respublikos įstatymams.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1683, 2000 05 18, Žin., 2000, Nr.
45-1289 (2000 06 02)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
3.
Kredito unijai tapus Centrinės kredito unijos nare, jos teises bei pareigas
taip pat reglamentuoja Centrinės kredito unijos įstatymas.
4.
Kredito unija privalo laikytis šio įstatymo nuostatų ir savo įstatų, Lietuvos
Respublikos įstatymų, sudaryti sąlygas savo nariams naudotis jiems
priklausančiomis teisėmis, laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus kredito
unijos nariams ir tretiesiems asmenims.
5.
Kredito unija privalo nustatyti savo paslapčių saugojimo tvarką.
9 straipsnis.
Savitarpio paskolos paskirtis, dydis ir grąžinimo užtikrinimas
1. Kredito unija duoda
savo nariui ilgalaikę ar trumpalaikę paskolą kilnojamajam ar
nekilnojamajam turtui, buičiai reikalingiems daiktams įsigyti, buities
paslaugoms apmokėti, narių ūkinei, profesinei veiklai ar smulkiam ir vidutiniam
verslui pradėti ir plėtoti bei kitai tikslinei paskirčiai, kuri yra numatyta
kredito unijos įstatuose.
2. Vienam kredito
unijos nariui leidžiamų duoti savitarpio paskolų suma negali viršyti
dešimteriopo to nario pajaus dydžio bei 10 procentų kredito unijoje sukauptų
indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos, nustatytos paskutinio kredito unijos buhalterinio balanso pagrindu.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas apribojimas, kad
savitarpio paskolos suma negali viršyti dešimteriopos to nario pajinės įmokos
sumos, netaikomas kredito unijos nariui, kai paskolos išduodamos jo lavinimuisi
apmokėti (išlaidoms už mokymąsi aukštosiose, specializuotose mokyklose,
kursuose ir pan.) ir kai paskola yra garantuota įkeičiant kredito unijoje
esantį terminuotą indėlį.
4. Paskola turi būti
garantuota bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta prievolių
užtikrinimo priemone: įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.
5. Kredito unija gali
suteikti savo nariui trumpalaikes paskolas, nereikalaudama jų grąžinimo
garantuoti šio straipsnio 4 dalyje numatytomis priemonėmis, jei nario prašoma
paskola (paskolos) ir palūkanos neviršija jo pajaus kredito unijoje dydžio.
Nariui draudžiama disponuoti pajumi ar jo dalimi, ne mažesne už minėtą paskolą
ir palūkanas tol, kol tokia paskola ir palūkanos bus grąžintos.
10 straipsnis. Indėlių
draudimas ir kitos indėlių saugumo garantijos
1. Gyventojų indėliai
kredito unijose yra privalomai draudžiami Lietuvos Respublikos gyventojų
indėlių draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
2. Indėlių saugumo
garantija taip pat yra kredito unijų narystė Centrinėje kredito unijoje, kuri atlieka savo narių kredito unijų
likvidumo palaikymo ir sutrikusio mokumo atkūrimo funkcijas.
TREČIASIS
skirsnis
KREDITO
UNIJOS STEIGIMAS
12 straipsnis. Kredito
unijos steigiamasis susirinkimas
1. Kredito unijos
steigėjai privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip per 60 dienų
nuo steigimo sutarties notarinio patvirtinimo.
2. Steigiamasis
susirinkimas:
1) svarsto ir tvirtina
kredito unijos įstatus;
2) renka pirmajai
kadencijai kredito unijos valdymo organų narius ir revizorių, bet ne ilgiau
kaip dvejiems finansiniams-ūkiniams metams;
3) tvirtina steigimo
ataskaitą;
4) tvirtina kredito
unijos steigėjų sudarytus sandorius;
5) sprendžia kitus
visuotinio susirinkimo kompetencijos klausimus.
3. Steigiamajame
susirinkime turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 pajininkų registre įregistruotų
asmenų. Steigėjų dalyvavimas yra būtinas.
4. Steigiamajam
susirinkimui pirmininkauja kuris nors steigėjas arba steigiamojo susirinkimo
išrinktas pirmininkas.
5. Steigiamajame
susirinkime turi būti rašomas protokolas, kuriame turi būti nurodyta: susirinkime
dalyvavusių asmenų skaičius, visi svarstyti klausimai ir priimti nutarimai.
Protokolą pasirašo pirmininkas, sekretorius ir vienas susirinkimo įgaliotas
pajininkas. Prie susirinkimo protokolo turi būti pridedamas visų steigiamos
kredito unijos pajininkų sąrašas.
6. Steigėjai ne vėliau
kaip per 7 dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos privalo perduoti išrinktai
valdybai kredito unijos steigimo dokumentus ir įgytą turtą.
7. Jeigu kredito unijos
steigėjai per 60 dienų nuo steigimo sutarties notarinio patvirtinimo nesušaukia
kredito unijos steigiamojo susirinkimo, tai visi pajininkai atleidžiami nuo
įsipareigojimų kredito unijai ir turi teisę reikalauti, kad steigėjai grąžintų
visas jų įmokas be jokių atskaitymų.
13 straipsnis.
Steigimo ataskaita
Kredito unijos steigėjai
privalo parengti steigimo ataskaitą ir pateikti ją tvirtinti steigiamajam
susirinkimui. Ataskaitoje turi būti nurodyta:
1) steigimo išlaidos;
2) išplatintų pajų
skaičius ir už juos gauta pinigų suma;
3) pajų, kuriuos įmokėjo
kiekvienas steigėjas, dydis;
4) sandoriai, kuriais
pagrįstas prievoles steigėjai perduoda kredito unijai;
5) steigimo išlaidoms
padengti išmokėto atlyginimo dydis.
14 straipsnis. Kredito
unijos įstatai
1. Įstatai yra teisinis
dokumentas, kuriuo vadovaujasi kredito unija savo veikloje.
2. Įstatuose turi būti
nurodyta:
1) kredito unijos
pavadinimas;
2) buveinės adresas;
3) susijungimo į kredito uniją
kriterijus;
4) veiklos pobūdis
(atliekamos operacijos, teikiamų paslaugų rūšys);
5) narių teisės, pareigos
ir atsakomybė;
6) priėmimo į kredito
uniją, išstojimo ir pašalinimo iš jos pagrindai ir tvarka;
7) minimalus pajus,
kurį turi įmokėti narys, pajaus įmokėjimo ir jo perdavimo kitų asmenų
nuosavybėn tvarka. Kredito unijos įstatuose gali būti nustatytas ir maksimalus
pajus, kurį leidžiama įmokėti vienam nariui;
8) kredito unijos lėšų
panaudojimas Centrinės kredito unijos pajams įsigyti;
9) narių visuotinių
susirinkimų kompetencija, jų šaukimo bei balsavimo juose tvarka;
10) stebėtojų tarybos,
valdybos, paskolų komiteto ir revizoriaus rinkimo tvarka ir jų kompetencija;
11) kapitalų sudėtis,
priklausomybė ir formavimas (pajinio kapitalo dydis nenurodomas);
12) pelno ir nuostolių
patvirtinimo tvarka, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarka;
13) finansinės atskaitomybės
sudarymo, tikrinimo ir priėmimo tvarka;
14) kredito unijos
reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;
15) kredito unijos
pranešimų skelbimo tvarka;
16) žinios, kurios yra
laikomos kredito unijos paslaptimi.
3. Įstatuose gali būti ir
kitų šiam įstatymui ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams
neprieštaraujančių nuostatų, reglamentuojančių kredito unijos veiklą ir
nustatančių narių turtinius ir kitus santykius bei kredito unijos santykius su
trečiaisiais asmenimis.
4. Kredito unijos įstatus
tvirtina steigiamasis narių susirinkimas, juos keičia ar papildo tik visuotinis
susirinkimas.
15 straipsnis. Kredito
unijos registravimas
1. Per 4 mėnesius nuo
steigiamojo susirinkimo dienos kredito unija, gavusi šio įstatymo 16
straipsnyje numatytą licenciją, turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta komercinių bankų registravimo tvarka.
2. Jei per šio straipsnio
1 dalyje nurodytą laiką kredito unija nebuvo įregistruota, tai ji laikoma
neįsteigta ir pajininkų įmokos į kredito unijos pajinį kapitalą be jokių
atskaitymų turi būti sugrąžintos per 15 dienų nuo registravimui skirto laiko
pasibaigimo dienos.
3. Jei kredito unija
nebuvo įregistruota dėl priežasčių, nesusijusių su kredito unijos steigėjų ar
asmenų, sumokėjusių pajines įmokas, veikla, atsisakymas įregistruoti kredito
uniją gali būti kredito unijos steigėjų apskųstas teismui.
4. Nuo įregistravimo
dienos kredito unija gali verstis taupymo bei savitarpio paskolų savo nariams
davimo veikla.
16 straipsnis.
Licencija
1. Licenciją verstis
taupymo ir savitarpio paskolų davimo operacijomis bei kita kredito įstaigoms
būdinga veikla kredito unijai išduoda priežiūros institucija jos nustatyta
tvarka.
2. Licencijai gauti
kredito unija privalo pateikti priežiūros institucijai šiuos dokumentus:
1) pareiškimą;
2) notariškai
patvirtintas steigimo dokumentų kopijas;
3) dokumentus,
patvirtinančius, kad kredito unijos narių pradinės įmokos sumokėtos;
4) priežiūros
institucijos reikalaujamus duomenis apie kredito unijų steigėjus, stebėtojų
tarybos ir valdybos narius;
5) įstatus;
6) kitus priežiūros
institucijos reikalaujamus dokumentus.
3. Atsisakymas išduoti
licenciją turi būti motyvuotas. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka
šis atsisakymas gali būti apskųstas teismui.
KETVIRTASIS
skirsnis
NARYSTĖ
KREDITO UNIJOJE, NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
17 straipsnis. Nariai
1. Kredito unijos nariais
gali būti šie fiziniai asmenys: Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be
pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kitų valstybių piliečiai,
nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Kredito unijos nariais gali būti
asmenys, sukakę 18 metų. Įstatuose gali būti numatyta galimybė priimti nariais
asmenis nuo 16 metų, jei jie turi savarankišką pragyvenimo šaltinį.
2. Kartu su šio
straipsnio 1 dalyje nurodytais fiziniais asmenimis kredito unijos nariais taip
pat gali būti šie juridiniai asmenys: Lietuvos Respublikoje įregistruotos
visuomeninės organizacijos, profesinių sąjungų organizacijos, religinės
bendruomenės ir bendrijos, žemės ūkio kooperatyvai. Šių narių kredito unijoje
negali būti daugiau ar tiek pat kaip šio straipsnio 1 dalyje nustatytus
kriterijus atitinkančių narių.
3. Asocijuotais kredito
unijos nariais gali būti:
1) unijos narių fizinių
asmenų Lietuvos Respublikoje įregistruotos individualios (personalinės) įmonės,
ūkinės bendrijos, žemės ūkio kooperatyvai, uždarosios akcinės bendrovės, kurių
kontrolinis akcijų paketas priklauso unijos nariui ar nariams;
2) įmonė, nurodyta šios
dalies 1 punkte, jei jos darbuotojų skaičiaus metinis vidurkis neviršija 49;
3) fiziniai asmenys,
gyvenantys, dirbantys arba besimokantys toje seniūnijos teritorijoje, kurioje
yra kredito unijos būstinė;
4) kredito unijos nariai,
neatitinkantys kredito unijos narystės kriterijų ir jos įstatuose numatytų
sąlygų.
4. Asocijuotas narys
privalo vykdyti visas kredito unijos nario pareigas bei prievoles ir gali
naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis bei nario teisėmis,
išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos valdymo ir kontrolės
organus. Kredito unijos įstatuose gali būti
numatyta ir kitų asocijuoto nario teisių apribojimų: nustatytas maksimalus
indėlis, kurį leidžiama priimti iš vieno asocijuoto nario, apribotas pajaus ir
(ar) paskolos dydis, reglamentuota indėlio ir (ar) pajaus sugrąžinimo tvarka ir kita.
5. Asocijuotų narių
skaičius kredito unijoje negali viršyti narių, atitinkančių šio straipsnio 1 ir
2 dalyse nustatytus narystės kriterijus, skaičiaus.
6. Minimalus kredito
unijos narių skaičius, neįskaitant asocijuotų narių, yra 50 narių, įskaitant
steigėjus. Sumažėjus minimaliam kredito unijos narių skaičiui bent vienu,
kredito unija tolesnei savo veiklai, kol vėl bus minimalus narių skaičius, turi
gauti kredito unijos veiklos priežiūros institucijos leidimą. Priežiūros
institucija, atsižvelgdama į tokios kredito unijos likvidumą, gali leisti jai
veikti ne ilgiau kaip 3 mėnesius arba uždrausti tokios kredito unijos veiklą.
7. Priimti naujus
narius galima tik po to, kai šio įstatymo nustatyta tvarka kredito unija yra
įregistruota.
8. Narystė kredito
unijoje gali būti grindžiama šiais kriterijais:
1) darbas toje pačioje
įmonėje, įstaigoje;
2) profesinis bendrumas;
3) priklausymas tam
tikram formaliam asmenų junginiui: organizacijai, įskaitant visuomenines ir
profesines, bet išskyrus politines partijas; mokymosi, etninei, kultūros,
socialinei ar religinei draugijai ar bendruomenei ir pan.;
4) gyvenimas toje pačioje
gyvenamojoje vietovėje - miestelyje, seniūnijos teritorijoje ar kitame
savivaldybės tarybos nustatytame teritoriniame darinyje, jeigu seniūnijos
teritorija nėra apibrėžta.
9. Narystės kriterijai (vienas ar
keli) turi būti nurodyti kredito unijos įstatuose. Kredito unijos nariu gali
tapti asmuo, atitinkantis nors vieną įstatuose numatytą kriterijų.
10. Kredito unijos nario
šeimos nariai ar kartu su juo gyvenantys arba tvarkantys bendrą ūkį asmenys
gali būti priimti kredito unijos nariais neatsižvelgiant į šiame straipsnyje
nurodytus kriterijus, jei ko kita nenumato kredito unijos įstatai.
11. Kredito unijos
nariais norintys tapti asmenys turi pateikti
raštišką prašymą kredito unijos valdybai. Prašyme nurodoma, kad jis (ji)
pasižada laikytis kredito unijos įstatų, sumokėti stojamąjį mokestį, įmokėti
pajų bei vykdyti ir tas kredito unijos prievoles, kurias kredito unija prisiėmė
iki jam įstojant.
12. Kredito unijos nariu
(asocijuotu nariu) tampama po to, kai valdyba priima sprendimą patenkinti
prašymą.
18 straipsnis. Narių
registravimas
1. Nariai turi būti
registruojami atskiruose kredito unijos narių ir kredito unijos asocijuotų narių registruose, kuriuos tvarko valdyba.
Registruose nurodoma: nario vardas ir pavardė ar įmonės pavadinimas, asmens ar
įmonės kodas, gyvenamoji vieta ir adresas ar įmonės registracijos vieta,
įstojimo data, stojamojo mokesčio, pajaus sumokėjimas.
2. Kredito unijos veiklos
priežiūros institucijos reikalavimu valdyba privalo pateikti kredito unijos
narių sąrašą. Jei kredito unijos narių skaičius, neįskaitant asocijuotų narių,
tampa mažesnis nei šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus,
valdyba apie tai turi pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 10
dienų.
3. Jei kredito unijos
narys prašo, jam gali būti išduodamas pažymėjimas, patvirtinantis narystę
kredito unijoje ir pajaus dydį.
19 straipsnis. Kredito
unijos nario teisės ir pareigos
1. Kredito unijos narys
turi šias teises:
1) dalyvauti kredito
unijos susirinkimuose ir balsuojant turėti tik vieną balsą. Ši teisė negalioja
asocijuotiems nariams;
2) rinkti kredito
unijos valdymo ir kontrolės organus ir būti į juos išrinktas. Ši teisė negalioja asocijuotiems nariams;
3) gauti informaciją apie
kredito unijos veiklą, jos finansinę-ūkinę būklę ir turtą ar pareikalauti, kad
kredito unija pateiktų jam susipažinti ar kopijuoti metinę bei tarpinę
finansinę atskaitomybę, valdybos ataskaitas apie kredito unijos veiklą,
susirinkimų protokolus, narių registrą. Kiti dokumentai gali būti nariui
pateikiami, jeigu juose nėra paslapčių, kurių atskleidimas padarytų kredito
unijai turtinę žalą. Atsisakyti suteikti informaciją dėl kitų priežasčių draudžiama.
Atsisakymas pateikti prašomus dokumentus turi būti įforminamas raštu, jeigu to
reikalauja narys. Ginčus dėl nario teisės gauti informaciją sprendžia teismas;
4) apskųsti teismui
visuotinio narių susirinkimo ir valdybos nutarimus;
5) išstoti iš kredito
unijos;
6) gauti nariams
skirstomo pelno dalį (procentais) pagal kredito unijoje nario laikomų indėlių
bei gautų paskolų dydį (apyvartą), kuri išmokama premijomis ar kitomis kredito
unijos įstatuose nustatytomis išmokomis;
7) gauti likviduojamos
kredito unijos turto dalį, proporcingą jo pajaus dydžiui;
8) palikti testamentu
savo pajų vienam ar keliems asmenims;
9) valdybos sutikimu
perleisti savo pajų kitų asmenų nuosavybėn šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalies
11 punkte nustatyta tvarka;
10) reikalauti, kad
kredito unija grąžintų jo pajų ar pajaus dalį, laikydamasi 9 straipsnio 5
dalyje nustatytų apribojimų;
11) naudotis kredito
unijos teikiamomis paslaugomis įstatuose nustatytomis lengvatinėmis sąlygomis.
2. Kredito unijos
įstatuose gali būti numatytos ir kitos nario teisės, neprieštaraujančios
Lietuvos Respublikos įstatymams.
3. Kredito unijos narys
neturi teisės balsuoti, kai visuotinis narių susirinkimas sprendžia jo narystės
kredito unijoje klausimą, kitais įstatų numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai
suinteresuotas.
4. Kredito unijos narys
privalo:
1) turėti kredito unijoje
ne mažesnio negu šio įstatymo ir įstatų reikalaujamo dydžio pajų;
2) laiku pranešti apie
savo narystės kredito unijoje pagrindo išnykimą;
3) įstatuose nurodytu
laiku ir tvarka mokėti stojamąjį mokestį, pajines ir kitas tikslines įmokas;
4) laikytis įstatų,
vykdyti įsipareigojimus kredito unijai, jos valdymo ir kontrolės organų
nutarimus, dalyvauti kredito unijos veikloje;
5)
tinkamai ir laiku vykdyti su juo sudarytas paskolų, indėlių laikymo kredito
unijoje ir kitas sutartis.
5. Kredito unijos narys
negali būti tuo pačiu metu kitos kredito unijos nariu, jei įstatai tai
draudžia.
6. Kredito unijos
valdymo ar kontrolės organų narys, išstojęs ar pašalintas iš kredito unijos,
negali toliau atlikti savo funkcijų
minėtuose organuose. Išstojantys nariai, kurie dirba kredito unijoje pagal
darbo sutartis, gali nenutraukti darbo sutarties, jei įstatuose nenumatyta
kitaip.
20 straipsnis.
Narystės nutraukimas ir narystės pasibaigimas
1. Narystė kredito
unijoje nutraukiama:
1) valdybai patenkinus
nario prašymą išstoti iš kredito unijos;
2) nariui fiziniam
asmeniui mirus arba juridinį asmenį, kuris kredito unijoje buvo nario ar
asocijuoto nario teisėmis, reorganizavus ar likvidavus;
3) pripažinus narį neveiksniu
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
4) narį pašalinus;
5) tapus kitos kredito
unijos nariu, jeigu kredito unijos įstatai draudžia būti nariu daugiau nei
vienoje kredito unijoje.
2. Narystė kredito
unijoje pasibaigia likvidavus kredito uniją.
21 straipsnis.
Išstojimas iš kredito unijos
1. Kiekvienas kredito
unijos narys turi teisę savo noru išstoti iš kredito unijos, pranešęs apie tai
raštu valdybai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius. Sprendimą dėl išstojimo ir
atsiskaitymo su išstojančiuoju priima valdyba.
2. Išstoti galima tik
pasibaigus ūkiniams metams. Valdyba gali leisti nariui išstoti ir iki ūkinių
metų pabaigos, jei galima atsiskaityti su išstojančiuoju nesukeliant žalos
kredito unijos interesams.
3. Jei įstatai kaip
narystės sąlygą nustato narių gyvenimą toje
pačioje gyvenamojoje vietovėje - miestelyje, kaime, seniūnijos teritorijoje ar,
jeigu seniūnijos teritorija nėra apibrėžta, kitame savivaldybės tarybos
nustatytame teritoriniame darinyje, - kredito unijos narys, išsikeliantis iš tos vietovės, apie išstojimą turi
raštu pranešti valdybai.
22 straipsnis.
Pašalinimas iš kredito unijos
1. Jei kredito unijos
narys nevykdo savo pareigų, pažeidžia šį įstatymą ir įstatus, jis gali būti
pašalintas iš kredito unijos tik visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Iki
visuotinio narių susirinkimo, kuriame bus svarstomas kredito unijos nario
pašalinimo klausimas, valdyba gali sustabdyti nario teises.
2. Narys gali būti
pašalintas, jeigu jam buvo suteikta galimybė kalbėti visuotiniame narių
susirinkime ir jei už jo pašalinimą balsavo 2/3 susirinkime dalyvavusių kredito
unijos narių.
3. Jei pašalintasis narys
nesutinka su visuotinio narių susirinkimo sprendimu jį pašalinti, jis turi
teisę per 3 mėnesius nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į teismą dėl tokio
sprendimo panaikinimo.
23 straipsnis.
Atsiskaitymai su buvusiais kredito unijos nariais
1. Laikas, per kurį turi
būti atsiskaitoma su išstojusiu arba pašalintu kredito unijos nariu, nustatomas
įvertinus kredito unijos finansinę ir turtinę būklę (likvidumą) bei atskaičius
kredito unijai priklausančias sumas. Atsiskaityti būtina ne vėliau kaip per 12
mėnesių nuo kredito unijos nario faktiško išstojimo ar pašalinimo dienos.
2. Pašalintas arba
išstojęs iš kredito unijos asmuo nuo pašalinimo ar išstojimo momento praranda
teisę naudotis kredito unijos teikiamomis paslaugomis lengvatinėmis sąlygomis.
3. Kredito unijos
valdyba, saugodama kredito unijos ir jos narių interesus, per 10 dienų nuo
nario išstojimo ar pašalinimo dienos turi peržiūrėti visas su juo sudarytas
kredito unijos teikiamų paslaugų sutartis ir, jeigu reikia, jas nutraukti arba,
jeigu kita šalis sutinka, pakeisti sutarčių sąlygas.
4. Ginčus dėl tarpusavio
atsiskaitymų sprendžia teismas.
5. Mirusiam nariui
priklausančios lėšos išmokamos jo įpėdiniams tokia pat tvarka kaip ir išstojimo
ar pašalinimo atvejais, jeigu mirusiojo įpėdiniai nėra tos kredito unijos
nariai ir neįstoja į ją šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka.
6. Pripažintam neveiksniu
nariui priklausančios lėšos išmokamos jo teisėtam atstovui, kai šis pateikia
reikiamus dokumentus.
24 straipsnis.
Įgaliotiniai
Narys, išskyrus
asocijuotą narį, turi teisę įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį narių
susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Įgaliotinis kredito unijos narių susirinkime gali atstovauti tik vienam kredito
unijos nariui. Nario įgaliojimas turi būti patvirtintas notariškai. Nario
įgaliotiniu negali būti kredito unijos valdymo ar kontrolės organų narys.
25
straipsnis. Nario atsakomybė už kredito unijai padarytą žalą
1. Kredito unijos narys
už kredito unijai padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
nustatyta tvarka. Narystės kredito unijoje nutraukimas neatleidžia nuo
atsakomybės už kredito unijai padarytą žalą.
2. Kredito unijos narys
atsako įdėto pajaus (priklausančio turto) dydžiu. Kredito unijos įstatuose gali
būti nustatyta iki penkeriopo įdėto pajaus (priklausančio turto) dydžio nario
atsakomybė.
PENKTASIS
skirsnis
KREDITO
UNIJOS VALDYMAS IR VEIKLOS KONTROLĖ
26 straipsnis. Valdymo
organai
1. Kredito unijos valdymo
organai yra visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir paskolų
komitetas. Valdymo organų nariais gali būti tik pilnamečiai kredito unijos
nariai bei 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų juridinių asmenų įgalioti atstovai.
Visų šių teisių neturi asocijuoti nariai.
2. Paskolų komitetas
yra privalomas kredito unijos valdymo organas, kuris turi būti sudaromas
neatsižvelgiant į kredito unijos narių skaičių.
3. Kredito unijos
visuotiniam susirinkimui nutarus, kredito unijoje gali būti sudaryta kredito
unijos administracija iš samdomų darbuotojų. Jei administracija nesudaroma, jos
funkcijas atlieka kredito unijos valdyba.
27 straipsnis.
Visuotinis narių susirinkimas
1. Visuotinis narių
susirinkimas yra aukščiausias kredito unijos valdymo organas.
2. Tik visuotinis narių
susirinkimas gali:
1) keisti ir pildyti
kredito unijos įstatus;
2) tvirtinti kredito
unijos steigimo ataskaitą;
3) rinkti ir atšaukti
stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narius ir revizorių, o iš jų
atitinkamai - stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto pirmininkus;
4) priimti nutarimą
pašalinti narį iš kredito unijos;
5) nagrinėti kredito
unijos narių skundus ir pasiūlymus dėl stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų
komiteto darbo;
6) nustatyti minimalaus
ir maksimalaus pajaus, kurį turi įmokėti narys, dydį bei pajaus mokėjimo
tvarką, tvirtinti ir keisti stojamojo mokesčio dydį;
7) nustatyti nariams
duodamų paskolų tikslinę paskirtį;
8) nustatyti revizoriaus
atlyginimą ir metines išmokas (premijas) iš pelno valdymo organų nariams;
9) nustatyti lėšų, kurias
galima skirti finansinės atskaitomybės eksperto ar nepriklausomo auditoriaus
darbui apmokėti, limitą;
10) nustatyti darbo apmokėjimo dydį ir tvarką samdos
pagrindais dirbantiems kredito unijoje darbuotojams;
11) tvirtinti metinę
kredito unijos išlaidų sąmatą, pagrįstą numatomų pajamų skaičiavimais;
12) tvirtinti metinę
finansinę atskaitomybę, priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių
atlyginimo tvarkos;
13) nustatyti pajinio,
rezervinio ir kitų reikalingų kapitalų dydžius, nutarti atlyginti konkrečius su
abejotinais kredito unijos aktyvais susijusius nuostolius iš rezervinio
kapitalo lėšų;
14) pritarti Centrinės
kredito unijos steigimo sutarties pasirašymui ar stojimui į veikiančią Centrinę
kredito uniją;
15) priimti nutarimą
reorganizuoti ar likviduoti kredito uniją;
16) spręsti klausimą dėl
kredito unijos įstojimo į kredito unijų asociaciją ir išstojimo iš jos;
17) įvertinti kredito
unijos valdymo ir kontrolės organų ataskaitas;
18) susirinkimo metu
spręsti stebėtojų tarybai pavestus klausimus, jei to prašo stebėtojų taryba;
19) spręsti kitus jo
kompetencijai įstatų priskirtus klausimus.
28 straipsnis.
Visuotinio narių susirinkimo šaukimo pagrindai
1. Visuotinius narių
susirinkimus šaukia kredito unijos valdyba.
2. Neeilinio visuotinio
narių susirinkimo šaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba,
paskolų komitetas ir ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neskaitant
asocijuotų narių. Neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas,
jeigu:
1) kredito uniją numatoma
reorganizuoti ar likviduoti;
2) kredito unija negali
įvykdyti finansinių įsipareigojimų arba yra skelbiama nemokia;
3) to reikalauja
iniciatyvos teisę turintys kredito unijos nariai, stebėtojų taryba, valdyba ar
paskolų komitetas;
4) yra šio įstatymo 34
straipsnio 3 dalyje numatytas atvejis;
5) įsiteisėja teismo
sprendimas sušaukti narių susirinkimą.
3. Kredito unijos
visuotinis narių susirinkimas gali būti sušaukiamas teismo sprendimu, jeigu:
1) per 3 mėnesius nuo
ūkinių metų pabaigos nebuvo sušauktas eilinis visuotinis narių susirinkimas ir
dėl to į teismą kreipėsi kredito unijos narys (nariai);
2) į teismą kreipėsi
neeilinio visuotinio narių susirinkimo iniciatoriai, valdybai nesušaukus tokio
susirinkimo per šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką;
3) į teismą kreipėsi
kreditoriai dėl to, kad neeilinis visuotinis narių susirinkimas nebuvo
sušauktas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytais atvejais.
29 straipsnis.
Visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų priėmimas
1.Visuotinis narių
susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų
kredito unijos narių. Jei kvorumo nėra, sušaukiamas pakartotinis susirinkimas,
kuris turi teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę ir be kvorumo.
2. Visuotiniame narių
susirinkime dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) registruojami
pasirašytinai registravimo sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir
sekretorius. Dalyvauti visuotiniame narių susirinkime patariamojo balso teise
gali ir administracijos vadovas, kuris nėra kredito unijos narys. Kredito
unijos narys, nedalyvaujantis visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinęs
su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti visuotiniam narių
susirinkimui, ar jis yra už ar prieš. Šis pranešimas įskaitomas į susirinkimo
kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus, bet tik to klausimo, už kurį narys
balsavo raštu.
3. Balsavimas
visuotiniame narių susirinkime yra atviras. Slaptai balsuojama, jei to
reikalauja ne mažiau kaip 1/4 dalyvaujančių susirinkime kredito unijos narių.
4. Visuotinio narių
susirinkimo nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po
lygiai, lemiamą balsą turi susirinkimo pirmininkas. Šio įstatymo 27 straipsnio
2 dalies 1, 4, 6, 7, 14, 15 punktuose numatytais atvejais nutarimams priimti
reikia 2/3 dalyvaujančiųjų visuotiniame narių susirinkime balsų.
5. Visuotinio narių
susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir nors
vienas susirinkimo įgaliotas kredito unijos narys. Prie protokolo turi būti
pridedamas susirinkimo dalyvių sąrašas ir, jeigu buvo balsuojama raštu,
balsavimo biuleteniai, kurie turi būti saugomi iki kito visuotinio narių
susirinkimo pabaigos.
30 straipsnis.
Visuotinių narių susirinkimų šaukimo terminai ir tvarka
1. Eilinį visuotinį narių
susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba kasmet, bet ne vėliau kaip per 3
mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių
susirinkimą valdyba privalo paskelbti kredito unijos įstatų nustatyta tvarka ir
ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki susirinkimo.
2. Neeilinio visuotinio
narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai pateikia valdybai paraišką, kurioje
nurodoma: susirinkimo šaukimo pagrindas, tikslas ir darbotvarkės projektas.
Valdyba, gavusi paraišką, privalo per 10 dienų nuo paraiškos pateikimo jai
dienos paskelbti kredito unijos nariams apie neeilinio visuotinio narių
susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip per 20 dienų nuo paskelbimo apie tai
sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą.
3. Pakartotinis kredito
unijos visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas per 10 dienų nuo
neįvykusio susirinkimo dienos, o kredito unijos nariai informuojami ne vėliau
kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio susirinkimo.
4. Visuotinis
susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šių terminų, jeigu visi kredito
unijos nariai su tuo sutinka.
5. Pranešime apie
visuotinį narių susirinkimą turi būti nurodyta:
1) kredito unijos
pavadinimas ir adresas;
2) susirinkimo data,
laikas ir vieta;
3) susirinkimo
darbotvarkė ir nutarimų projektai.
6. Ne vėliau kaip likus 5
dienoms iki susirinkimo kredito unijos nariams turi būti suteikta galimybė
susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke.
7. Visuotinio narių
susirinkimo pirmininkas kiekvieną kartą renkamas iš kredito unijos narių, o iki
jo išrinkimo pirmininkauja stebėtojų tarybos pirmininkas, jeigu kitaip nenumato
kredito unijos įstatai.
8. Visuotinis narių
susirinkimas neturi teisės priimti nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais
klausimais, jeigu jame dalyvauja ne visi kredito unijos nariai. Pakartotiniame
susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.
31 straipsnis.
Visuotinio narių susirinkimo nutarimų negaliojimas
1. Kredito unijos narių
ar administracijos vadovo pareiškimu visuotinio narių susirinkimo nutarimai
gali būti teismine tvarka pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja šiam
įstatymui, kredito unijos įstatams ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams.
2. Visuotinio narių
susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 30 dienų
nuo nutarimo priėmimo dienos ar nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo
sužinoti apie nutarimo priėmimą.
32 straipsnis.
Stebėtojų taryba
1.Stebėtojų taryba yra
kredito unijos veiklos teisėtumą ir tikslingumą prižiūrintis kontrolės organas.
2. Stebėtojų tarybos
narių skaičių - ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 - nustato kredito unijos
įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka kredito unijos visuotinis
narių susirinkimas ne daugiau kaip trejiems
metams.
3. Stebėtojų tarybos
nariu negali būti kredito unijos valdybos, paskolų komiteto narys ar
revizorius. Stebėtojų tarybos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų
kitiems asmenims.
33 straipsnis.
Stebėtojų tarybos kompetencija
1. Stebėtojų taryba:
1) kontroliuoja, kaip paskolų
komitetas, valdyba ir (ar) administracija vykdo visuotinio narių susirinkimo
nutarimus;
2) analizuoja kredito
unijos, jos valdybos ir paskolų komiteto veiklą, finansinių išteklių kaupimą ir
naudojimą, darbo apmokėjimą, finansinę
būklę;
3) pateikia visuotiniam
kredito unijos narių susirinkimui valdymo organų darbo ataskaitą su savo
išvadomis ir pasiūlymais;
4) įspėja kredito unijos
valdybą, paskolų komitetą ir (ar) administraciją, kad nedelsiant
pašalintų veiklos kredito unijoje pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam
narių susirinkimui, taip pat gali siūlyti visuotiniam narių susirinkimui
atšaukti valdybos ir paskolų komiteto narius, kurie, stebėtojų tarybos
įsitikinimu, pažeidė šį įstatymą, kitus teisės aktus, kredito unijos įstatus ar
kitas jos taisykles;
5) pateikia visuotiniam
narių susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus apie kredito unijos metinį
buhalterinį balansą, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo projektus;
6) atstovauja kredito unijai
teisme nagrinėjant ginčus tarp kredito unijos ir jos valdybos, tarp kredito
unijos narių ir valdybos;
7) siūlo valdybai
atšaukti jos priimtus neteisėtus nutarimus arba prašo visuotinį narių
susirinkimą atšaukti neteisėtus valdybos nutarimus;
8) gali perduoti jos
kompetencijai priskirtus klausimus spręsti visuotiniam narių susirinkimui;
9) sprendžia kitus
įstatuose numatytus klausimus.
2. Stebėtojų taryba turi
teisę pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti
kredito unijos buhalterinį balansą bei kitą finansinę atskaitomybę.
3. Stebėtojų tarybos
reikalavimu kredito unijos valdyba ir (ar) administracija privalo pateikti jai
dokumentus, susijusius su kredito unijos veikla.
4. Stebėtojų tarybos
posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimai
priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Stebėtojų tarybos
nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą.
Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas.
5. Stebėtojų tarybos
nariai privalo saugoti kredito unijos paslaptis.
6. Stebėtojų tarybos
darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas.
34 straipsnis. Kredito
unijos valdyba
1. Valdyba yra kolegialus
vykdomasis (administruojantis) kredito unijos organas, kurio veiklai vadovauja
pirmininkas. Valdybos narių skaičių, kuris turi būti nelyginis ir ne mažesnis
kaip 3, nustato kredito unijos įstatai. Valdybos narius ir pirmininką renka
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne daugiau kaip trejiems metams.
Valdybos nariu ar jos pirmininku negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos,
paskolų komiteto narys ar revizorius.
2. Be pagrindinių
valdybos narių, tam pačiam laikui gali būti renkami ne daugiau kaip 3
kandidatai į valdybos narius, kurie, sumažėjus valdybos narių skaičiui,
pakeičia nebegalinčius eiti savo pareigų valdybos narius. Šie kandidatai turi
teisę dalyvauti valdybos posėdžiuose patariamojo balso teise.
3. Jeigu kredito unijos
valdybos narių skaičius tapo mažesnis, negu numatyta kredito unijos įstatuose,
ir nėra galimybės trūkstamus valdybos narius pakeisti išrinktais kandidatais,
likusieji valdybos nariai privalo sušaukti neeilinį kredito unijos narių
susirinkimą.
35 straipsnis.
Valdybos kompetencija
1. Valdybos ir jos narių
kompetenciją nustato kredito unijos įstatai, o darbo tvarką - jos priimtas
darbo reglamentas.
2. Valdyba:
1) priima naujus narius į
kredito uniją, sustabdo jų narystę kredito unijoje šio įstatymo 22 straipsnio 1
dalyje numatytais atvejais;
2) atstovauja kredito unijai
teisme, arbitraže bei kitose institucijose;
3) organizuoja ir šaukia
kredito unijos visuotinius narių susirinkimus;
4) rengia ir teikia visuotiniam susirinkimui tvirtinti
metinę išlaidų sąmatą, pagrįstą numatomų pajamų skaičiavimais;
5) nustato palūkanas už
indėlius ir paskolų procentus;
6) kredito unijos vardu
sudaro darbo sutartis su samdomais darbuotojais;
7) kredito unijos
vardu sudaro civilinius sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais
asmenimis;
8) tvarko kredito unijos
narių registrus;
9) svarsto revizoriaus
pateiktą medžiagą, administracijos (jei ji yra) veiklą ir pateikia išvadas
stebėtojų tarybai arba visuotiniam narių susirinkimui;
10) parengia kredito
unijos buhalterinio balanso, pelno paskirstymo bei nuostolių atlyginimo tvarkos
ir kitos finansinės atskaitomybės projektus;
11) svarsto kredito
unijos narių prašymus dėl jų pajų perleidimo ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo
prašymo gavimo dienos praneša suinteresuotam nariui apie sutikimą ar draudimą
nariui perleisti jo pajų kitam asmeniui;
12) investuoja laisvas
kredito unijos lėšas į valstybės išleidžiamus vertybinius popierius, jei tai
numatyta įstatuose;
13) iki kredito unija
įstos į Centrinę kredito uniją, skolina laisvas kredito unijos lėšas kitoms
kredito unijoms, nesančioms Centrinės
kredito unijos narėmis, ar kredito unijų asociacijai bei skolinasi iš jų
pinigus, jei tai numatyta įstatuose;
14) priima sprendimus dėl
skolinimo kitoms kredito unijoms ar paskolų iš kitų kredito unijų ėmimo
Centrinės kredito unijos nustatyta tvarka ir sąlygomis;
15) atsiskaito su
buvusiais kredito unijos nariais šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka
ir terminais;
16) laiku informuoja
kredito unijų veiklos priežiūros instituciją apie minimalaus narių skaičiaus ar
pajinio kapitalo sumažėjimą bei teikia kitus reikalingus šiai institucijai
duomenis pagal priežiūros institucijos patvirtintas kredito unijų veiklos
priežiūros taisykles;
17) svarsto kitus kredito
unijos veiklos ir valdymo klausimus, nepriklausančius išimtinei visuotinio
narių susirinkimo, stebėtojų tarybos ar paskolų komiteto kompetencijai.
3. Valdyba priima
nutarimus jos kompetencijai šio įstatymo ar įstatų priskirtais klausimais.
Valdybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių.
Valdybos nariai turi lygias balsavimo teises. Nutarimai priimami paprasta
dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia
valdybos pirmininko balsas.
4. Valdybos nariai ir
kandidatai į valdybos narius privalo saugoti kredito unijos paslaptis.
5. Už savo veiklą valdyba
atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta
tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Valdyba taip pat atsiskaito
stebėtojų tarybai, kuri pateikia visuotiniam narių susirinkimui savo išvadas ir
pasiūlymus.
36 straipsnis. Paskolų
komitetas
1. Paskolų komitetą iš ne
mažiau kaip 3 kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas trejiems
metams. Paskolų komiteto nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos,
valdybos narys ar revizorius.
2. Paskolų komitetas
nagrinėja kredito unijos narių paraiškas dėl savitarpio paskolų. Jis sprendžia,
ar nario prašoma paskola atitinka įstatuose nustatytą paskirtį, numato
išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus šiais
klausimais kredito unijos valdybai. Valdyba negali sudaryti savitarpio paskolos
sutarties su kredito unijos nariu, jei tam nepritarė paskolų komitetas.
3. Už savo veiklą paskolų
komitetas atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose
nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per metus.
4. Paskolų komiteto
nariai privalo saugoti kredito unijos paslaptis.
37
straipsnis. Stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto narių atsakomybė
1. Stebėtojų tarybos,
valdybos ir paskolų komiteto nariai už kredito unijai jų padarytą žalą atsako
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2. Nuo pareigos atlyginti
nuostolius atleidžiami tik tie stebėtojų tarybos, valdybos ar paskolų komiteto
nariai, kurie balsavo prieš nutarimus, pažeidžiančius šį įstatymą, kredito unijos
įstatus ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, ar nedalyvavo tokius nutarimus
priimant. Šiais atvejais jie privalo per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo
sužinoti apie tokį nutarimą, įteikti posėdžio pirmininkui rašytinį protestą.
38 straipsnis. Kredito
unijos revizorius
1. Kredito unijoje turi
būti bent vienas revizorius, kurį renka visuotinis narių susirinkimas kredito
unijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Juo
gali būti kredito unijos narys, turintis kvalifikacijos diplomą. Revizoriumi
negali būti kredito unijos valdybos, stebėtojų tarybos ar paskolų komiteto
narys ar toje kredito unijoje dirbantis vyriausiasis finansininkas
(buhalteris).
2. Jeigu nėra galimybės
išrinkti revizorių iš kredito unijos narių, visuotinis narių susirinkimas
tvirtina nepriklausomą auditorių, stebėtojų tarybos siūlomą samdyti pagal
sutartį.
3. Revizorius
(nepriklausomas auditorius) kontroliuoja kredito unijos finansinę-ūkinę veiklą,
visuotinio narių susirinkimo priimtų nutarimų vykdymą. Atlikdamas šias
funkcijas, revizorius turi teisę reikalauti pateikti jam reikalingus kredito
unijos buhalterinius bei finansinius dokumentus.
4. Kredito unijos
revizorius (nepriklausomas auditorius) pateikia visuotiniam narių susirinkimui
finansinės-ūkinės veiklos patikrinimo metinę ataskaitą. Jis privalo nedelsdamas
informuoti valdybą ir stebėtojų tarybą apie kredito unijos finansinės-ūkinės
veiklos pažeidimus, taip pat saugoti kredito unijos paslaptis.
5. Renkamam revizoriui
gali būti mokamas atlyginimas.
6. Kredito unijos
revizorius (nepriklausomas auditorius) atsako Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka už nepatenkinamą kredito unijos veiklos kontrolę ir veiklos
trūkumų nuslėpimą.
39 straipsnis.
Administracija
1. Kredito unijos valdyba,
jeigu būtina, sudaro kredito unijos administraciją, į kurią įeina kredito
unijos administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris) bei
kiti valdymo funkcijas atliekantys darbuotojai.
2. Kredito unijos
administracija vykdo visuotinio susirinkimo ir valdybos nutarimus.
3. Kredito unijos
administracijos pareigas nustato kredito unijos įstatai ir valdybos
patvirtintas darbo reglamentas.
4. Asmenis į kredito
unijos administracijos vadovo ir vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas
priima kredito unijos valdyba.
5. Kredito unijos
administracijos vadovas negali eiti vyriausiojo finansininko (buhalterio)
pareigų, dirbti kitos kredito unijos ar banko administracijoje.
6. Kredito unijos
administracijos vadovas sudaro darbo sutartis su kitais kredito unijos
darbuotojais.
7. Kredito unijos
administracijos vadovo pareigas gali eiti kredito unijos valdybos pirmininkas
ar kitas valdybos narys.
ŠEŠTASIS
skirsnis
KREDITO
UNIJOS KAPITALAS, NARIO PAJUS,
PAJAMOS IR
IŠLAIDOS, FINANSINĖ APSKAITA IR KONTROLĖ
40 straipsnis. Kredito
unijos kapitalas
Kredito unijos nuosavas
kapitalas susideda iš pajinio, rezervinio bei papildomo kapitalo.
41 straipsnis. Kredito
unijos pajinis kapitalas
1. Kredito unijos
minimalus pajinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 litų. Jeigu
pajinis kapitalas mažesnis, kredito unijos priežiūros institucija gali
panaikinti kredito unijai išduotą veiklos licenciją.
2. Kredito unijos pajinis
kapitalas sudaromas iš kredito unijos steigėjų bei jos narių pajinių piniginių
įmokų už kredito unijos narių pajus.
3. Pajinis kapitalas
kaupiamas atsižvelgiant į poreikį lėšų, kurias kredito unija nusprendžia
investuoti į kredito unijos nuosavą turtą - patalpas, įrangą ir inventorių
kredito unijos veiklai pradėti ir plėtoti, taip pat Centrinės kredito unijos
pajams įsigyti.
4. Kredito unijos
pajiniam kapitalui kaupti draudžiama naudoti kredito unijos pasiskolintas lėšas
ir jai įkeistą turtą.
42 straipsnis. Kredito
unijos rezervinis kapitalas
1. Kredito unija sudaro
rezervinį kapitalą, kuris naudojamas kredito unijos veiklos nuostoliams
padengti.
2. Rezervinis kapitalas
sudaromas iš kredito unijos pelno, likusio atskaičius mokesčius, kasmet
atskaitant ne mažiau kaip po 20 procentų iš šio pelno, kol rezervinis kapitalas
sudarys 10 procentų ilgalaikių investicijų ir išduotų paskolų sumos, nustatytos
metinio buhalterinio balanso pagrindu.
3. Panaudojus dalį
rezervinio kapitalo kredito unijos nuostoliams padengti, iš pelno vėl
atskaitoma į kapitalą tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.
4. Nuostoliams, kurie gali būti padengti iš rezervinio
kapitalo, priskiriami nuostoliai, susiję su abejotinais aktyvais - paskolomis
ir ilgalaikėmis investicijomis. Kitiems nuostoliams atlyginti rezervinio
kapitalo lėšos gali būti panaudotos tik kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nutarimu.
43 straipsnis. Kredito
unijos nario pajus
1. Kredito unijos nario
pajus gali būti tik piniginė įmoka.
2. Pajaus mokėjimo tvarka
ir atsakomybė už šios tvarkos pažeidimus nustatomos kredito unijos įstatuose.
3. Minimalus kredito unijos nario fizinio asmens pajaus dydis
yra 100 litų, o minimalus nario juridinio asmens pajaus dydis yra 1000 litų.
Kredito unijos įstatuose gali būti numatytas didesnis minimalaus pajaus dydis.
Jei kredito unijos nario pajus tapo mažesnis už nustatytą minimalų dydį, valdyba privalo apie tai įspėti narį ir nustatyti
terminą pajų padidinti iki nustatyto minimalaus dydžio. Jeigu narys šio
reikalavimo neįvykdo, valdyba siūlo visuotiniam narių susirinkimui jį šalinti
iš kredito unijos.
4. Norėdamas atsiimti
dalį pajaus, disponavimo kuriuo neriboja šis įstatymas ir kredito unijos
įstatai, kredito unijos narys pateikia prašymą valdybai. Įvertinusi kredito
unijos finansinę ir turtinę būklę (likvidumą), valdyba nustato terminą, per
kurį toks prašymas turi būti patenkintas. Šis terminas negali būti ilgesnis
kaip 12 mėnesių nuo atitinkamo valdybos sprendimo priėmimo dienos.
5. Išieškoti
iš kredito unijos nario
pajaus, kuris yra kredito unijos nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai
skolininkas pasitraukia iš kredito unijos narių.
44 straipsnis. Pelno
paskirstymas
1. Kredito unijos pelnas
yra lėšos, kurios lieka atskaičius iš kredito unijos finansinių metų pajamų tų
metų kredito unijos išlaidas ir nuostolius.
2. Pelnas turi būti
paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius po finansinių metų pabaigos, prieš
tai patvirtinus metinį balansą šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
23-762 (2001 03 16)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO
10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė
Trapinskienė (2001 03 16)
autrap@lrs.lt
25 straipsnis. Nario atsakomybė už
kredito unijai padarytą žalą
1. Kredito unijos narys už kredito unijai padarytą
žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Narystės
kredito unijoje nutraukimas neatleidžia nuo atsakomybės už kredito unijai
padarytą žalą.
2. Kredito unijos narys atsako įdėto pajaus
(priklausančio turto) dydžiu. Kredito unijos įstatuose gali būti nustatyta iki
penkeriopo įdėto pajaus (priklausančio turto) dydžio nario atsakomybė.
PENKTASIS skirsnis
KREDITO UNIJOS VALDYMAS IR
VEIKLOS KONTROLĖ
37 straipsnis. Stebėtojų tarybos,
valdybos ir paskolų komiteto narių atsakomybė
1. Stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto
nariai už kredito unijai jų padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka.
3. Nutarime dėl pelno
paskirstymo turi būti nurodyta:
1) pelno suma;
2) mokesčiai;
3) atskaitymai į
rezervinį kapitalą;
4) atskaitymai į kitą
kredito unijos kapitalą, skirtą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
Centrinėje kredito unijoje turimiems papildomiems pajams išpirkti bei kitoms
kredito unijos ilgalaikėms programoms įgyvendinti;
5) pelno dalis
(procentais), skiriama kredito unijos nariams (pajininkams) pagal kredito
unijoje nario laikomų indėlių bei gautų paskolų mastą (apyvartą). Ši pelno
dalis išmokama premijomis ar kita kredito unijos įstatuose nustatyta išmokų
forma;
6) tantjemos kredito
unijos valdymo organų nariams ir vadovams;
7) nepaskirstytasis
pelnas.
4. Kredito unijos
nariams premijos mokamos iš pelno, likusio sumokėjus mokesčius bei atskaičius
lėšas į rezervinį kapitalą ir kitus įstatuose numatytus kredito unijos
kapitalus.
5. Pelnas, likęs po atskaitymų
į kredito unijos kapitalą, negali būti išmokėtas premijomis ar tantjemomis arba
kitaip perduotas kredito unijos nariams, steigėjams ar valdymo organų nariams,
jeigu kredito unijos pajinis kapitalas dėl to taptų mažesnis už šio įstatymo
nustatytą minimumą.
45 straipsnis. Kredito
unijos apskaita, atskaitomybė ir kontrolė
1. Kredito unijos
finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Jei kredito unija buvo
įregistruota ūkiniams metams prasidėjus, tai pirmųjų ūkinių metų pabaiga
laikoma kalendorinių metų paskutinė diena.
Jei kredito unija išregistruojama nepasibaigus ūkiniams metams, tai paskutiniai
ūkiniai metai baigiasi kredito unijos išregistravimo dieną.
2. Kredito unijų
buhalterinę apskaitą, atskaitomybės ir finansinės kontrolės tvarką nustato
Lietuvos Respublikos įstatymai ir priežiūros institucijos nutarimais
patvirtinti teisės aktai.
3. Per 3 mėnesius nuo
finansinių metų pabaigos kredito unija parengia ir pateikia priežiūros
institucijai metinę finansinę ataskaitą.
46 straipsnis. Kredito
unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai
Priežiūros institucija
gali nustatyti kredito unijoms šiuos veiklos riziką ribojančius normatyvus:
1) likvidumo;
2) maksimalios atviros
pozicijos užsienio valiuta;
3) kapitalo pakankamumo.
SEPTINTASIS
skirsnis
KREDITO
UNIJŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA
47 straipsnis. Kredito
unijų veiklos kontrolė ir poveikio priemonių taikymas
1. Kredito unijų veiklos
priežiūros institucija už šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų,
reglamentuojančių kredito unijų veiklą, pažeidimus turi teisę taikyti kredito
unijai, jos vadovams šias sankcijas:
1) įspėti kredito uniją
dėl jos veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti terminus jiems pašalinti;
2) įstatymų nustatyta
tvarka skirti kredito unijos vadovams administracines nuobaudas už šio įstatymo
pažeidimus;
3) reikalauti nušalinti
kredito unijos valdybos pirmininką, jos narį (narius) ar administracijos vadovą
ir išrinkti naują valdybos pirmininką, jos narį (narius) arba paskirti naują
administracijos vadovą;
4) sustabdyti kredito
unijos stebėtojų tarybos įgaliojimus, nušalinti kredito unijos valdybą,
administracijos vadovą ir paskirti kredito unijos laikinąjį administratorių;
5) laikinai arba visam
laikui atšaukti leidimą atlikti vieną ar kelias kredito unijos veiklos
operacijas;
6) laikinai arba visam
laikui atšaukti kredito unijai išduotą licenciją verstis 7 straipsnyje
nustatyta veikla.
2. Taikytinos sankcijos
rūšį ir terminus parenka priežiūros institucija, atsižvelgdama į pažeidimo
pobūdį, galimas jo pasekmes kredito unijai, taip pat į numatomos taikyti
poveikio priemonės pasekmes kredito unijos patikimumui ir stabilumui.
3. Nutarimas dėl
poveikio priemonės taikymo, išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte,
privalo būti priimtas per 3 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo
daugiau kaip vieneri metai, poveikio priemonės negali būti taikomos.
4. Priežiūros
institucijos nutarimas dėl sankcijos taikymo kredito unijai ar jos vadovams
gali būti apskųstas teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka per mėnesį nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
5. Centrinė kredito unija
papildomai kontroliuoja nuolatinę kredito unijų Centrinės kredito unijos narių
veiklą, o jeigu reikia, ją tikrina, vertina veiklos riziką ir teikia
priežiūros institucijai rekomendacijas dėl poveikio priemonių taikymo šioms
kredito unijoms.
6. Priežiūros institucija
šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sankcijas taiko priežiūros institucijos
kolegialiu nutarimu, jei yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) priežiūros institucijai
suteikta neteisinga informacija;
2) priežiūros
institucijai nepateikta būtina kredito unijos priežiūrai vykdyti informacija ar
dokumentai;
3) nesilaikyta nustatytų
normatyvų;
4) pažeisti Lietuvos
Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai.
7. Priežiūros institucija
nutarimą taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sankcijas priima
vadovaudamasi:
1) dokumentais ir
informacija, patvirtinančia įstatymų, kitų teisės aktų ar normatyvų pažeidimą;
2) kredito unijos
ekonominės būklės analize;
3) medžiaga apie anksčiau
nustatytus pažeidimus ir priežiūros institucijos bei kitų institucijų kredito
unijai taikytas sankcijas;
4) kredito unijos
valdybos ar administracijos vadovo paaiškinimais.
AŠTUNTASIS
skirsnis
KREDITO
UNIJOS REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
48 straipsnis. Kredito
unijos reorganizavimas
1. Reorganizavimas - tai
kredito unijos, kaip juridinio asmens, pertvarkymas be likvidavimo procedūros.
Reorganizuotos kredito unijos visų teisių ir prievolių perėmėjai yra
reorganizuojant įsteigta nauja ir po reorganizavimo tęsianti veiklą kredito
unija (ar kredito unijos).
2. Kredito unijos gali
būti reorganizuojamos šiais būdais:
1) jungimosi;
2) padalijimo.
3. Kredito unijų
reorganizavimas jungimosi būdu galimas:
1) kai prie kredito
unijos, kuri tęsia veiklą, prisijungia kitos kredito unijos, kurios kaip
juridiniai asmenys baigia veiklą;
2) kai iš kelių kredito
unijų, kurios kaip juridiniai asmenys baigia veiklą, įsisteigia nauja kredito
unija.
4. Kredito unijos
jungiasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka.
5. Kredito unijų
reorganizavimas padalijimo būdu galimas:
1) kai kredito unija,
kuri baigia veiklą, perduoda savo teises ir pareigas kitoms kredito unijoms,
kurios tęsia veiklą;
2) kai iš kredito unijos,
kuri baigia veiklą, steigiamos naujos kredito unijos;
3) kai iš kredito unijos,
kuri tęsia veiklą, atskiriama dalis, kuri jungiasi su kita kredito unija arba
iš kurios steigiama nauja kredito unija.
6. Reorganizuojamos
kredito unijos turi parengti reorganizavimo projektą, kuriame turi būti
nurodyta kiekvienos reorganizuojamos kredito unijos:
1) pavadinimas ir
buveinė;
2) narių skaičius;
3) pajinis kapitalas;
4) indėlių ir išduotų
paskolų bei turto įvertinimas;
5) prievolių perėmimo
sąlygos ir terminai;
6) narių pajų tvarkymo po
reorganizavimo veiksiančiose kredito unijose kriterijai ir taisyklės;
7) narių indėlių ir
nariams išduotų savitarpio paskolų tvarkymo kriterijai prieš reorganizavimą ir
po jo;
8) kitos turtinės ir
neturtinės narių teisės ir pareigos po kredito unijos reorganizavimo, šių
teisių ir pareigų įgijimo terminai;
9) teisės, reorganizavimo
laikotarpiu suteikiamos kredito unijų valdymo organams, revizoriams
(ekspertams).
7. Kartu su
reorganizavimo projektu turi būti parengti kiekvienos po reorganizavimo
veiksiančios kredito unijos įstatai.
8. Kiekvienos
reorganizuojamos kredito unijos valdyba parengia reorganizavimo projektą,
kuriam įvertinti gali būti kviečiamas nepriklausomas auditorius (ekspertas).
Jis privalo pateikti raštu visuotiniam narių susirinkimui reorganizavimo
projekto įvertinimą ir išvadas.
9. Apie numatomą
reorganizavimą kiekviena kredito unija privalo viešai paskelbti ne vėliau kaip
prieš 20 dienų iki visuotinio narių susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta
svarstyti kredito unijos reorganizavimą. Kiekvienas kredito unijos narys turi
teisę per tą laikotarpį susipažinti su reorganizavimo projektu ir jo
įvertinimu.
10. Priimti nutarimą
reorganizuoti kredito uniją ir kartu patvirtinti reorganizavimo projektą bei
parengtus įstatus kredito unijos nariai gali ne mažiau kaip 2/3 visų
reorganizuojamos kredito unijos narių balsų. Visuotinio narių susirinkimo
nutarimą dėl atsisakymo reorganizuoti kredito uniją ne mažiau kaip 1/5 narių
turi teisę apskųsti teismui.
11. Reorganizavimas
kredito unijos bankroto atveju yra kredito unijos struktūros pertvarkymas, kai
paskirtas administratorius kredito uniją skaido arba dalį jos turto parduoda
kitoms kredito unijoms, kad būtų laiduojamas kredito unijos mokumas ir
patenkinami kreditorių reikalavimai. Kredito unija bankroto atveju turi būti
reorganizuojama pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto bei kitus įstatymus
ir teisės aktus, reglamentuojančius bankų bankroto procedūrą.
12. Apie kredito unijos
reorganizavimą pranešama raštu kiekvienam jos nariui ir kredito unijos kreditoriui.
13. Po reorganizavimo
veiksiančių kredito unijų įstatai registruojami po pirmo visuotinio narių
susirinkimo. Reorganizuojamos kredito unijos įteisinamos, licencijuojamos ir
registruojamos pagal šio įstatymo 14, 15 ir 16 straipsnius.
14. Reorganizavus kredito
uniją, jos turtas pereina:
1) jungimosi ir
padalijimo atveju - naujai atsiradusiai kredito unijai;
2) prijungimo prie kitos
kredito unijos atveju - pastarajai.
15. Turtas pereina
perdavimo dokumento pasirašymo dieną, jei ko kita nenumato dėl reorganizavimo
priimtas dokumentas.
49 straipsnis. Kredito
unijos likvidavimas
1. Kredito unijos
likvidavimo pagrindas gali būti:
1) kredito unijos veiklos
termino, nurodyto jos įstatuose, pasibaigimas;
2) kredito unijos narių
minimalaus skaičiaus, nurodyto šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, sumažėjimas
ir priežiūros institucijos draudimas tęsti kredito unijos veiklą esant tokiam
narių sumažėjimui;
3) 41 straipsnio 1 dalyje
nustatyto kredito unijos pajinio kapitalo minimumo sumažėjimas, jeigu per
priežiūros institucijos nurodytą laiką šis minimumas neatkuriamas;
4) įmonių rejestro
tvarkytojo priimtas sprendimas atšaukti kredito unijos registravimą;
5) įsiteisėjęs teismo
sprendimas likviduoti bankrutavusią kredito uniją;
6) įsiteisėjęs teismo
sprendimas likviduoti kredito uniją už Lietuvos Respublikos įstatymų
pažeidimus;
7) visuotinio narių
susirinkimo nutarimas likviduoti kredito uniją, jeigu jai nekeliama bankroto
byla.
2. Nutarus likviduoti
kredito uniją, priežiūros institucijos teikimu skiriamas likvidatorius. Nuo
likvidatoriaus paskyrimo dienos kredito unijos valdymo organai netenka
įgaliojimų valdyti kredito uniją, o jų funkcijas atlieka likvidatorius.
3. Likvidatorius praneša
kredito uniją įregistravusiai institucijai ir įmonių rejestro tvarkytojui apie
kredito unijos statuso pasikeitimą ir duomenis apie likvidatorių. Kredito
unijai įgijus likviduojamos kredito unijos statusą, prieš jos pavadinimą
rašomas žodis „likviduojama“.
4. Likviduojama kredito
unija gali sudaryti tik tokius sandorius, kurie susiję su jos likvidavimu, taip
pat numatytus nutarime dėl likvidavimo.
5. Apie kredito unijos
likvidavimą viešai skelbiama tris kartus su ne mažesniais kaip 2 mėnesių
intervalais arba kiekvienam nariui ir kreditoriui pranešama raštu.
6. Kredito unijos likvidavimo
procedūra atliekama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei kitus teisės
aktus, reglamentuojančius bankų likvidavimą.
50 straipsnis. Kredito
unijos bankroto procedūra
Kredito unijos
bankroto bylos iškėlimo, teisminio nagrinėjimo ir likvidavimo dėl bankroto procedūra atliekama remiantis Lietuvos
Respublikos komercinių bankų įstatymu.
DEVINTASIS
skirsnis
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
51 straipsnis.
Mokesčių lengvatos
Mokesčių lengvatos
kredito unijoms taikomos vadovaujantis mokesčius reglamentuojančiais
Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais.
52 straipsnis. Kredito
unijų veiklos priežiūra
Kol bus sukurta speciali
kredito įstaigų veiklos priežiūros institucija ir patvirtinti jos nuostatai,
visų Lietuvos Respublikoje įregistruotų kredito unijų veiklą prižiūri bei
licencijas suteikia Lietuvos bankas.
53 straipsnis. Kredito
unijų įstatų pakeitimas ir veiklos pertvarkymas
1. Kredito unijos turi
suderinti savo įstatus su šio įstatymo nuostatomis ne vėliau kaip per vienerius
metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
2. Iki šio įstatymo
įsigaliojimo įregistruotų kredito unijų įstatų nuostatos galioja tiek, kiek
neprieštarauja šiam įstatymui. Kredito unijos savo įstatus taiko kartu su šio
įstatymo nuostatomis.
3. Kredito unijos turi
įvykdyti visus kredito unijų tarpusavio įsipareigojimus per pusę metų nuo
įstojimo į Centrinę kredito uniją dienos.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
___________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-551, 97.12.02, Žin., 1997, Nr.114-2870 (97.12.12)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1683, 00.05.18, Žin., 2000, Nr.45-1289 (00.06.02)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė
Trapinskienė (2000.06.05)
2. Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tik
tie stebėtojų tarybos, valdybos ar paskolų komiteto nariai, kurie balsavo prieš
nutarimus, pažeidžiančius šį įstatymą, kredito unijos įstatus ar kitus Lietuvos
Respublikos įstatymus, ar nedalyvavo tokius nutarimus priimant. Šiais atvejais
jie privalo per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį
nutarimą, įteikti posėdžio pirmininkui rašytinį protestą.
2000-05-18
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 48 má
1997-12-02
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą