LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas
34 versijos
· 1995-02-21
2024-07-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 24, 18, 86 y 4 más
2024-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 81, 2, 86 y 14 más
2023-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 27, 45, 53 y 10 má
2022-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — art. 77
2021-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 61, 57, 77
2020-06-15
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 7, 8, 77
2020-04-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 21, 29, 5 y 4 más
2020-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 73, 75, 77
2019-06-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 21, 45, 51 y 6 más
2018-08-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — art. 49
2018-07-05
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 60, 77
2018-06-15
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 56, 64, 58 y 9 más
2018-04-28
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 66, 60, 34 y 3 más
2017-03-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 24, 18, 71 y 5 más
2017-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 19, 56 y 78 má
2015-12-03
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 73, 62
2015-07-04
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 49
2015-05-29
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 481
2015-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 19, 56 y 78 má
2014-11-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 12, 27 y 14 má
2014-08-05
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 16, 11 y 47 má
2013-05-25
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 3, 11 y 28 más
2012-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 56, 3 y 26 más
2011-12-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 56, 63 y 14 má
2011-07-13
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 56, 44 y 37 má
2011-05-03
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 56, 44 y 26 má
2010-01-05
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 11, 44 y 32 má
2009-12-28
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 19, 56 y 73 má
2009-08-04
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 63, 64 y 6 más
2008-07-05
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 19, 56 y 72 má
Pakeitimai 2008-07-05
@@ -16,2827 +16,4967 @@
ĮSTATYMAS
1995 m. vasario 21 d. Nr.I-796
1995 m. vasario 21 d. Nr. I-796
Vilnius
Nauja
įstatymo redakcija:
įstatymo redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:
Nr.
X-1615,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-3003 (2008-07-05)
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
11 straipsnis. Kredito unijos įstatų pakeitimas
1.
Kredito unijos įstatų pakeitimai gali būti įregistruoti juridinių asmenų
registre tik gavus priežiūros institucijos leidimą, jeigu keičiamos įstatų
nuostatos dėl:
1)
kredito unijos pavadinimo ar buveinės;
2)
mažiausio ir didžiausio pajinio įnašo dydžių, pajaus suteikiamų teisių;
3)
kredito unijos organų kompetencijos, jų skyrimo ir atšaukimo tvarkos;
4)
atvejų, kada skolinimas galimas administracijos vadovo sprendimu, kredito
unijos valdybos sprendimu savarankiškai be paskolų komiteto pritarimo ir kada
toks skolinimas negalimas be paskolų komiteto pritarimo.
2.
Leidimą įregistruoti kredito unijos įstatų pakeitimus išduoda priežiūros
institucija šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta
tvarka.
3.
Kredito unija, norėdama gauti leidimą įregistruoti įstatų pakeitimus,
priežiūros institucijai pateikia prašymą ir kitus priežiūros institucijos
teisės aktuose nustatytus dokumentus ir informaciją.
4.
Priežiūros institucija privalo pateiktus dokumentus ir informaciją išnagrinėti
ir priimti sprendimą dėl leidimo įregistruoti kredito unijos įstatų pakeitimus
išdavimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos.
5.
Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą įregistruoti kredito
unijos įstatų pakeitimus, jeigu:
1)
pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės
aktuose nustatytų reikalavimų, pateikta ne visa teisės aktuose nustatyta ar
papildomai pareikalauta informacija arba ji neteisinga;
2)
po atliktų pakeitimų kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrins saugios ir
patikimos kredito unijos veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems
teisės aktams.
1 straipsnis. Įstatymo
paskirtis
Šis
įstatymas reglamentuoja kredito unijų ir jų padalinių steigimo, licencijavimo,
veiklos, pabaigos ir priežiūros tvarką, kad kredito unijų sistema būtų stabili,
patikima, veiksminga ir saugi.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1.
Apyvartai proporcingos išmokos – išmokos kredito unijos nariams iš pelno,
mokamos proporcingai kredito unijos narių palūkanų apyvartai kredito unijoje.
2.
Centrinė kredito unija – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos
centrinės kredito unijos įstatyme.
3.
Klientas – kredito unijos narys ar kitas asmuo, kuriam pagal šį įstatymą
kredito unija teikia finansines paslaugas.
4.
Kredito unija – kredito įstaiga, kuri tenkina savo narių ūkinius ir
socialinius poreikius ir turi licenciją verstis, ir verčiasi indėlių ir kitų
grąžintinų lėšų priėmimu iš šiame įstatyme nustatytų neprofesionalių rinkos
dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų šiame įstatyme
nustatytų finansinių paslaugų teikimu šio įstatymo nustatytiems asmenims ir
prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.
5.
Kredito unijos licencija (toliau – licencija) – šio
įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas teikti licencines finansines
paslaugas, nustatytas šiame įstatyme.
6.
Kredito unijos nario palūkanų apyvarta kredito unijoje (toliau – apyvarta)
- finansiniais metais kredito unijos nario gautų iš
kredito unijos palūkanų pajamų ir kredito unijai sumokėtų palūkanų išlaidų
suma.
7.
Pajaus vardinis dokumentas (toliau – pajus) –
vertybinis popierius, patvirtinantis asmens dalyvavimą kredito unijos kapitale,
suteikiantis kredito unijos nariui turtines ir neturtines teises, išskyrus
asocijuoto nario neturtines teises, kurios apribotos pagal šį įstatymą.
8.
Pajinis įnašas – į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri
naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti.
9.
Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos
Respublikos finansų įstaigų įstatyme.
3 straipsnis. Kredito unijos
pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kredito unijos veiklą reglamentuojantys
teisės aktai
1.
Žodžius „kredito unija“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius
Lietuvos Respublikoje gali vartoti savo pavadinime, reklamoje ar kitais
tikslais pagal šį įstatymą veikiančios kredito unijos, išskyrus atvejus, kai
akivaizdu, kad šių žodžių vartojimas nesusijęs su licencinių finansinių
paslaugų teikimu. Kredito unijos pavadinimui Lietuvos Respublikos kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata netaikoma.
2.
Kredito unijos, kaip juridinio asmens, teisinė forma gali būti tik kooperatinė
bendrovė.
3.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotos ir turinčios šio
įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją kredito unijos buveinė turi būti
Lietuvos Respublikoje.
4.
Kredito unijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu
kodeksu, šiuo įstatymu, kitais įstatymais, priežiūros institucijos priimtais
teisės aktais ir savo įstatais. Kredito unijos taip pat vadovaujasi Lietuvos
Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų) įstatymu, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.
4 straipsnis. Kredito unijos teikiamos finansinės
paslaugos ir kita veikla
1.
Kredito unija privalo teikti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose
nustatytas licencines finansines paslaugas ir turi teisę teikti šio straipsnio
2 dalies 3 punkte ir 3 dalyje nustatytas finansines paslaugas, įskaitant
finansines paslaugas užsienio valiuta, jei šios teisės neapribotos šio ar kitų
įstatymų nustatyta tvarka.
2.
Licencinės finansinės paslaugos:
1)
indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių;
2)
pinigų pervedimas;
3)
valiutos keitimas (grynaisiais pinigais).
3.
Nelicencinės finansinės paslaugos:
1)
indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas;
2)
skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas);
3)
operacijų su mokėjimo kortelėmis ir kitomis mokėjimo priemonėmis atlikimas;
4)
finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimas;
5)
finansinis tarpininkavimas (agento veikla), kaip tą numato Lietuvos Respublikos
finansų įstaigų įstatymas;
6)
pinigų tvarkymas;
7)
informacijos bei konsultacijų kredito teikimo ir mokėjimo klausimais teikimas;
8)
seifo kamerų nuoma.
4.
Kredito unija turi teisę teikti finansines paslaugas:
1)
savo nariams ir savo asocijuotiems nariams (toliau – nariai);
2)
kredito unijų asociacijoms;
3)
kredito unijoms;
4)
Centrinei kredito unijai.
5.
Be šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, indėlius ir kitas grąžintinas lėšas
kredito unija turi teisę priimti ir iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar
savivaldybių įstaigų ir institucijų, jeigu tai numatyta kredito unijų steigimo
dokumentuose, Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių
ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros ir paramos fondų,
tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų, taip pat Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka iš kredito unijos narių
nepilnamečių vaikų (įvaikių) ar globojamų vaikų, jeigu bent vienas iš tėvų ar
globėjų (rūpintojų) yra kredito unijos narys. Kredito unija taip pat turi teisę
teikti šioje dalyje nurodytiems asmenims pinigų pervedimo paslaugas.
6.
Kredito unijai išduota licencija suteikia teisę verstis pinigų pervedimu:
1)
netiesiogiai per Centrinę kredito uniją, jeigu kredito unija yra jos narė;
2)
netiesiogiai per pasirinktą banką, jeigu kredito unija nėra Centrinės kredito
unijos narė.
7.
Kredito unija turi teisę įsigyti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės
vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius, kitų Europos
Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau –
Europos Sąjungos valstybių narių) vyriausybių vertybinius popierius.
8.
Kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo, gali verstis tik tokia kita
veikla, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti
finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų
teikimu.
9.
Kredito unijai draudžiama steigti įmones, taip pat būti jų dalyve, išskyrus
teisę būti Centrinės kredito unijos dalyve.
10.
Kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir vykdyti taip, kad jos veikla būtų
stabili ir patikima.
11.
Kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir vykdyti taip, kad kiekvienas
kredito unijos narys turėtų vienodą galimybę pasinaudoti kredito unijos
teikiamomis finansinėmis paslaugomis.
12. Jeigu kredito unija nusprendžia pati nevykdyti tam tikros
veiklos, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti
finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų
teikimu ir padeda sudaryti sandorius dėl atitinkamų paslaugų teikimo kredito
unijai su kitais asmenimis (toliau – kredito unijos veiklą papildančių paslaugų
pirkimas), tai, prieš sudarydama tokius sandorius, kredito unija privalo
pranešti priežiūros institucijai ir jai pateikti šios institucijos teisės aktų
nustatytą informaciją. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti
kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo reikalavimus.
13. Lietuvos Respublikos teismai, kitos Lietuvos Respublikos
institucijos ar pareigūnai, prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama
kredito unijos teisė teikti finansines paslaugas neapibrėžtai kredito unijos
klientų grupei, privalo gauti, o priežiūros institucija privalo pateikti savo
išvadą dėl šių sprendimų įtakos kredito unijos ir visos kredito unijų sistemos
stabilumui ir patikimumui.
ANTRASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS
5 straipsnis. Kredito unijos steigimas ir steigėjai
1.
Kredito unija steigiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos
Respublikos finansų įstaigų įstatymo, šio įstatymo ir, jei šis įstatymas
nenustato kitaip, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų)
įstatymo nustatyta tvarka.
2.
Kredito unija gali būti steigiama tik neribotam laikui.
3.
Kredito unija gali būti įsteigta tik gavus priežiūros institucijos leidimą
įsteigti kredito uniją.
4.
Steigiamos kredito unijos įstatai turi būti pateikti juridinių asmenų registro
tvarkytojui ir kredito unija turi būti įsteigta per 9 mėnesius nuo įstatų
pasirašymo, o to per šį terminą neatlikus, kredito unijos įstatai netenka
galios ir sumokėti pajiniai įnašai bei stojamieji mokesčiai grąžinami.
5.
Kredito unija steigiama kaupiant jos steigimo išlaidų padengimo lėšas iš
stojamojo mokesčio ir kaupiant pajinį kapitalą - iš pajinių
įnašų.
6.
Kredito unijos steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys. Kredito uniją gali
steigti ne mažiau kaip 5 steigėjai.
7.
Steigiamos kredito unijos pajus gali įsigyti jos steigėjai, taip pat fiziniai
ir juridiniai asmenys, kurie gali būti steigiamos kredito unijos nariais pagal
šio įstatymo 13 straipsnį ir laikantis šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje
nustatyto apribojimo. Kiekvienas kredito unijos steigėjas privalo įsigyti
kredito unijos pajų ir nustatyta tvarka įmokėti nustatyto dydžio pajinį įnašą.
8.
Kredito unijos steigėjais negali būti fiziniai asmenys, kurie negali būti
finansų įstaigų steigėjais pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymą,
ir fiziniai asmenys, kurie negali būti kredito unijos nariais pagal šio
įstatymo 13 straipsnį.
9.
Steigėjai sudaro kredito unijos steigimo sutartį. Joje turi būti nurodyta:
1)
kredito unijos steigimo sutarties sudarymo data ir vieta;
2)
steigėjų vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamoji vieta;
3)
kredito unijos pavadinimas;
4)
steigėjų teisės ir pareigos steigiant kredito uniją ir atsakomybė už
įsipareigojimų nevykdymą;
5)
asmenys, įgalioti atstovauti steigiamai kredito unijai, jų teisės ir pareigos;
6)
stojamasis mokestis, jo įmokėjimo ir naudojimo tvarka;
7)
mažiausias ir didžiausias pajinio įnašo dydis ir šių pajinių įnašų mokėjimo
terminai ir tvarka;
8)
kiekvieno steigėjo sumokėto pajinio įnašo dydis;
9)
įmokėto pajinio įnašo ir stojamojo mokesčio grąžinimo tvarka, jeigu kredito
unija neįsteigiama;
10)
steigimo išlaidų kompensavimas ir atlyginimas už steigimą;
11)
ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka.
10.
Steigimo sutartį privalo pasirašyti visi steigėjai. Kredito unijos steigimo
sutartį pasirašiusių fizinių asmenų parašų tikrumas turi būti patvirtintas
notaro.
11.
Steigimo sutartis, sudaryta šio įstatymo nustatyta tvarka, yra viešas dokumentas
ir suteikia teisę atidaryti lėšų kaupimo sąskaitą Lietuvos Respublikoje
įregistruotame banke arba Centrinėje kredito unijoje.
12.
Kredito unijos steigėjai parengia kredito unijos įstatus ir pateikia juos
tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Iki steigiamojo susirinkimo steigėjai turi
užregistruoti asmenis, įmokėjusius pajinius įnašus, narių registre.
13.
Iki steigiamojo susirinkimo turi būti sukauptas minimalus pajinis kapitalas ir
apmokėti ne mažiau kaip 50 asmenų pajai.
14.
Iki steigiamojo susirinkimo bet kuris iš steigėjų turi teisę sudaryti sandorius
steigiamos kredito unijos vardu ir dėl jos interesų, jeigu steigimo sutartyje
nenustatyta kitaip. Jeigu steigiamasis susirinkimas tokių sandorių
nepatvirtina, už prievoles, pagrįstas šiais sandoriais, atsako solidariai juos
sudarę steigėjai.
6 straipsnis. Kredito unijos steigiamasis susirinkimas
1.
Kredito unijos steigėjai privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą ne vėliau
kaip per 60 dienų nuo tos dienos, kai kredito unijos steigimo sutartį
pasirašiusių fizinių asmenų parašų tikrumą patvirtinta notaras.
2.
Steigiamasis susirinkimas:
1)
svarsto ir tvirtina kredito unijos įstatus;
2)
renka kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narius,
revizijos komisijos narius (revizorių);
3)
tvirtina steigimo ataskaitą;
4)
tvirtina kredito unijos steigėjų sudarytus sandorius;
5)
sprendžia kitus kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kompetencijos
klausimus.
3.
Steigiamajame susirinkime turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 narių registre
įregistruotų asmenų, neįskaitant asocijuotų narių.
4.
Steigiamajam susirinkimui pirmininkauja steigiamojo susirinkimo išrinktas
pirmininkas.
5.
Steigiamajame susirinkime turi būti rašomas protokolas. Jame turi būti
nurodyta: susirinkime dalyvavusių asmenų skaičius, visi svarstyti klausimai ir
priimti nutarimai. Protokolą pasirašo pirmininkas, sekretorius ir vienas
steigiamojo susirinkimo įgaliotas narys. Prie steigiamojo susirinkimo protokolo
turi būti pridedamas visų steigiamos kredito unijos narių sąrašas.
6.
Jeigu kredito unijos steigėjai per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą
nesušaukia kredito unijos steigiamojo susirinkimo, visi narių registre
užregistruoti fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus steigėjus, atleidžiami
nuo įsipareigojimų kredito unijai ir turi teisę reikalauti, kad steigėjai
grąžintų pajinius įnašus ir stojamuosius mokesčius be jokių atskaitymų.
7 straipsnis. Kredito unijos steigimo ataskaita
Kredito
unijos steigėjai privalo parengti steigimo ataskaitą ir pateikti ją tvirtinti
steigiamajam susirinkimui. Ataskaitoje turi būti nurodyta:
1)
steigimo išlaidos;
2)
išplatintų pajų skaičius ir už juos gauta pinigų suma;
3)
pajinių įnašų, kuriuos įmokėjo kiekvienas steigėjas, dydis;
4)
sandoriai, kuriais pagrįstas prievoles steigėjai perduoda kredito unijai;
5)
kompensuojamos steigimo išlaidos, atlyginimas už steigimą.
8 straipsnis. Leidimas įsteigti kredito uniją
1.
Leidimą įsteigti kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir
priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
2.
Kredito unijos steigėjai, norėdami gauti leidimą įsteigti kredito uniją,
priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės
aktuose nustatytus dokumentus bei informaciją, įskaitant:
1)
kredito unijos steigimo sutartį;
2)
kredito unijos įstatus;
3)
steigiamojo susirinkimo protokolą;
4)
kredito unijos vienų metų veiklos metmenis;
5)
steigėjų sąrašą, dokumentus ir informaciją apie kredito unijos steigėjų
tapatybę, taip pat kiekvieno iš jų pajinio įnašo dydį, dokumentus ir
informaciją, įrodančius, kad lėšos, panaudotos pajiniams įnašams, yra gautos
teisėtai;
6)
dokumentus, patvirtinančius, kad kredito unijos pajiniai įnašai yra įmokėti
visi;
7)
steigiamojo susirinkimo išrinktų kredito unijos vadovų, kuriems rinkti turi
būti gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą.
3.
Priežiūros institucija privalo pateiktus dokumentus išnagrinėti ir priimti
sprendimą dėl leidimo įsteigti kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3
mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
4.
Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą įsteigti kredito uniją,
jeigu:
1)
pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės
aktuose nustatytų reikalavimų, pateikta ne visa teisės aktuose nustatyta ar
papildomai pareikalauta informacija arba ji neteisinga;
2)
kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrina saugios ir patikimos kredito unijos
veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams;
3)
steigiama kredito unija neatitinka įstatymų nustatytų teisinės formos
reikalavimų ir reikalavimų steigėjams, mažiausiam kredito unijos kapitalui,
kredito unijos vadovams, mažiausiam kredito unijos narių skaičiui.
5.
Apie priimtą sprendimą dėl leidimo įsteigti kredito uniją išdavimo priežiūros
institucija raštu praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui.
6.
Po leidimo įsteigti kredito uniją išdavimo tol, kol kredito unijai neišduota
licencija, kredito unijos steigėjui draudžiama parduoti ar kitaip perleisti jo
įsigytą pajų, o kredito unijai draudžiama išleisti naujus pajus ar kitaip
keisti steigimo sutartyje nustatytą mažiausio pajinio įnašo ir didžiausio
pajinio įnašo dydžius ar steigėjų, dalyvaujančių kredito unijos kapitale,
sudėtį.
7.
Priežiūros institucija iki kredito unijos įsteigimo turi teisę atšaukti leidimą
įsteigti kredito uniją, jeigu:
1)
leidimas buvo gautas apgaule ar kitaip pažeidus įstatymus;
2)
kredito unija nebuvo įsteigta per šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą
terminą.
8.
Apie priimtą sprendimą atšaukti leidimą įsteigti kredito uniją priežiūros
institucija raštu praneša kredito unijos steigėjams ir juridinių asmenų
registro tvarkytojui.
9 straipsnis. Licencija
1.
Priežiūros institucija, išduodama kredito unijai licenciją, gali apriboti jos
teisę teikti valiutos keitimo (grynaisiais pinigais) licencinę finansinę paslaugą,
jeigu to prašo kredito unija ar ji nėra pasirengusi šios paslaugos teikti.
Apribojimas teikti valiutos keitimo (grynaisiais pinigais) licencinę finansinę
paslaugą panaikinamas, jeigu kredito unija pateikia prašymą, dokumentus ir
informaciją, įrodančius, kad kredito unija yra pasirengusi teikti šią paslaugą.
2.
Licencija išduodama neterminuotam laikui.
3.
Licenciją juridinių asmenų registre įregistruotai kredito unijai išduoda
priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta
tvarka.
4.
Kredito unija, norėdama gauti licenciją, priežiūros institucijai pateikia
prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus ir
informaciją, įskaitant:
1)
juridinių asmenų registre įregistruotus kredito unijos įstatus ir kredito
unijos registravimo pažymėjimą;
2)
dokumentus, patvirtinančius, kad kredito unijos pajinio kapitalo dydis yra ne
mažesnis kaip šio įstatymo nustatytas mažiausias kredito unijos kapitalo dydis;
3)
kredito unijos narių sąrašą, nurodant kiekvieno iš jų įmokėtą pajinio įnašo
dydį;
4)
po kredito unijos įsteigimo išrinktų kredito unijos vadovų, kuriems rinkti turi
būti gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą;
5)
kredito unijos veiklos planą vieniems metams;
6)
valdymo ir organizacinės struktūros aprašymą;
7)
apskaitos politikos projektą ir detalų apskaitos sistemos aprašymą;
8)
dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad kredito unija turi tinkamus
vidaus kontrolės sistemą, darbuotojus, technines, informacines, technologines
apsaugos užtikrinimo priemones, patalpas ir turto draudimą;
9)
dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad yra pasirengta vykdyti pinigų
pervedimą netiesiogiai per Centrinę kredito uniją, jeigu kredito unija yra jos
narė;
10)
dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad yra pasirengta vykdyti pinigų
pervedimą netiesiogiai per pasirinktą banką, jeigu kredito unija nėra Centrinės
kredito unijos narė.
5.
Priežiūros institucija turi teisę atlikti kredito unijos, prašančios išduoti
licenciją, pasirengimo teikti finansines paslaugas patikrinimą vietoje.
6.
Priežiūros institucijos prašymu valstybės ir savivaldybių institucijos, taip
pat kiti asmenys privalo nedelsdami priežiūros institucijai pateikti jų turimą
informaciją apie kredito unijos steigėjus, narius, vadovus, jų finansinę būklę,
veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų
ir revizijų išvadas bei kitą informaciją, kuri priežiūros institucijai
reikalinga priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.
7.
Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus bei informaciją
ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo
prašymo gavimo dienos. Jei priežiūros institucija pareikalauja papildomų
dokumentų ar informacijos, sprendimas turi būti priimamas per 3 mėnesius nuo
papildomų dokumentų ir informacijos gavimo dienos. Tačiau bet kuriuo atveju
sprendimas dėl licencijos išdavimo turi būti priimtas per 12 mėnesių nuo
prašymo gavimo dienos.
8.
Licencijos prašančios kredito unijos įstatai, veiklos planas, valdymo ir
organizacinė struktūra, rizikos valdymo sistema, apskaitos sistema,
vidaus kontrolės sistema, techninės, informacinės, technologinės apsaugos
užtikrinimo priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir
patikimą kredito unijos veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus,
taip pat kredito unija turi atitikti kitus šio įstatymo nustatytus
reikalavimus, įskaitant reikalavimus mažiausiam kredito unijos kapitalui,
buveinei, kredito unijos nariams, kredito unijos vadovams, ir būti pasirengusi
saugiai ir patikimai teikti finansines paslaugas.
9.
Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti licenciją, jeigu:
1)
pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės
aktuose nustatytų reikalavimų, pateikta ne visa teisės aktuose nustatyta ar
papildomai pareikalauta informacija arba ji neteisinga;
2)
kredito unija neatitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų.
10.
Apie priimtą sprendimą dėl licencijos išdavimo pranešama juridinių asmenų
registro tvarkytojui Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka ir
paskelbiama leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.
11.
Kredito unija turi teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi
licenciją.
12.
Licenciją turinti kredito unija visada privalo atitikti reikalavimus, kurie
nustatyti leidimo įsteigti kredito uniją išdavimui ir licencijos išdavimui.
Kredito unija šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais
atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie informacijos,
kuri buvo pateikta licencijai gauti, pasikeitimus.
13.
Kredito unijai draudžiama perleisti licencijos suteikiamas teises ar kitaip
leisti kitam asmeniui teikti licencines finansines paslaugas ne kredito unijos
vardu ir jos naudai.
10 straipsnis. Licencijos atšaukimas ar jos galiojimo
sustabdymas
1.
Licencijos atšaukimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų
įstatymas. Be Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 ir
2 dalyse nustatytų pagrindų, licencija gali būti atšaukiama priežiūros
institucijos sprendimu, jeigu:
1)
kredito unija neatitinka reikalavimų, kurie nustatyti leidimo įsteigti kredito
uniją ar licencijos išdavimui;
2)
kredito unija pasibaigia dėl reorganizavimo ar priimamas sprendimas likviduoti
kredito uniją;
3)
kredito unija neįmoka pirmosios (avansinės) draudimo įmokos pagal Lietuvos
Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, jei ji
ją privalo mokėti, arba draudimas nutraukiamas.
2.
Apie licencijos atšaukimą ar jos galiojimo sustabdymą pranešama kredito unijai
ir juridinių asmenų registro tvarkytojui Juridinių asmenų registro nuostatų
nustatyta tvarka ir paskelbiama leidinio „Valstybės žinios“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
3.
Priežiūros institucijos sprendimas atšaukti licenciją turi būti motyvuotas.
4.
Licencija taip pat gali būti atšaukiama ar jos galiojimas gali būti sustabdomas
šio įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.
5.
Atšaukus licenciją, kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų,
išskyrus, kiek tai būtina, atsiskaityti su kredito unijos kreditoriais, ir šio
įstatymo devintajame ir dešimtajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti
sprendžiamas klausimas dėl kredito unijos likvidavimo ar bankroto bylos jai
kėlimo.
12 straipsnis. Kredito unijos filialai, atstovybės ir
kiti struktūriniai padaliniai
1.
Kredito unija filialus ir kitus kredito unijos įstatuose nurodytus
struktūrinius padalinius gali steigti įstatuose nustatyta tvarka tik Lietuvos
Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė,
teritorijoje ir su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose
nurodytų savivaldybių teritorijose.
2.
Kredito unijos filialo nuostatai, kredito unijos filialo ir kitų struktūrinių
padalinių, teikiančių finansines paslaugas, valdymo ir organizacinė struktūra,
apskaitos sistema, apsaugos užtikrinimo priemonės, patalpos, turto draudimas
turi užtikrinti saugią ir patikimą jų veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius
teisės aktus.
3.
Visi kredito unijos struktūriniai padaliniai, kuriuose teikiamos finansinės
paslaugos, turi turėti ryšio priemonių, užtikrinančių informacijos apie
atliktas operacijas perdavimą į kredito unijos buveinę kredito unijos nustatyta
tvarka taip, kad būtų galima sudaryti kredito unijos dienos balansą.
4.
Kredito unijos atstovybė neturi teisės teikti finansinių paslaugų.
5.
Kredito unija, įsteigusi filialą ar kitą struktūrinį padalinį, kuriame
teikiamos finansinės paslaugos, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo
įsteigimo dienos pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti jai
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytą informaciją ir dokumentus.
Pasikeitus pateiktai informacijai, kredito unija privalo per 15 dienų nuo
pasikeitimo dienos pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti jai
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytą informaciją ir dokumentus.
TREČIASIS skirsnis
KREDITO UNIJOS NARIAI
13 straipsnis. Kredito unijos nariai
1.
Kredito unijos nariais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys, turintys nuolatinę
gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Kredito
unijos nariu fizinis asmuo gali būti, jeigu jis gyvena, dirba arba mokosi
Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė,
teritorijoje ar su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose
nurodytų savivaldybių teritorijose.
2.
Kredito unijos asocijuotais nariais gali būti šie Lietuvos Respublikoje
įregistruoti ir Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito
unijos buveinė, teritorijoje ir su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito
unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose buveinę turintys juridiniai
asmenys:
1)
asociacijos, profesinės sąjungos, religinės bendruomenės ir bendrijos,
sodininkų bendrijos, daugiabučių namų savininkų bendrijos, viešosios įstaigos,
kurių dalininkės nėra valstybės institucijos, kooperatinės bendrovės
(kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės;
2)
kredito unijos narių - fizinių asmenų individualios įmonės, uždarosios
akcinės bendrovės, kuriose kredito unijos narys ar nariai valdo įstatinio
kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, suteikiančias teisę kontroliuoti
įmonės veiklą. Šiame punkte nurodyti juridiniai asmenys gali būti kredito
unijos asocijuotais nariais, jei jie atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir
vidutinio verslo plėtros įstatyme numatytų mažų ir labai mažų įmonių
apibrėžimą.
3.
Kredito unijos įstatuose gali būti nustatyti ir papildomi kredito unijos narių
priėmimo į kredito uniją kriterijai.
4.
Kredito unijos asocijuotas narys privalo vykdyti visas kredito unijos nario
pareigas ir gali naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis ir
nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos
valdymo ir priežiūros organus, komisijas, komitetus ir tarnybas. Kredito unijos
įstatuose gali būti numatyta ir kitų asocijuoto nario teisių apribojimų:
nustatytas didžiausias indėlis, kurį leidžiama priimti iš vieno asocijuoto
nario, apribotas pajinio įnašo ir (ar) paskolos dydis, reglamentuota indėlio ir
(ar) pajinio įnašo sugrąžinimo tvarka ir kita.
5. Mažiausiai
kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių, yra 50.
6.
Asocijuotų narių kredito unijoje negali būti daugiau ar tiek pat kaip šio
straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančių narių.
7.
Kredito unijos nariais negali būti:
1)
asmenys, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai
nepateikę duomenų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę, dalyvius, veiklą,
finansinę būklę, juridinio asmens vadovus (juridinio asmens organų, išskyrus
dalyvių susirinkimą, narius);
2)
asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų
nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms,
leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie juos, įskaitant
asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą.
8.
Kredito unija privalo Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 15
straipsnyje nustatyta tvarka tvarkyti kredito unijos narių registrą, kuriame
nurodomi kredito unijos nariai ir asocijuoti nariai. Kredito unijos narių
registro duomenis kredito unija privalo pateikti priežiūros institucijai per 10
dienų po eilinio kredito unijos visuotinio narių susirinkimo arba priežiūros
institucijos reikalavimu - kitais atvejais.
9.
Kredito unijos nariai privalo narių teisėmis naudotis ir pareigas atlikti taip,
kad kredito unija veiktų stabiliai ir patikimai.
10.
Asmuo kredito unijos nariu gali būti
priimtas, jeigu jis atitinka visus kredito unijos nariui keliamus reikalavimus,
nustatytus šiame įstatyme ir kredito unijos įstatuose.
14 straipsnis. Kredito
unijos nario teisės ir pareigos
1. Kredito unijos narys turi šias teises:
1) dalyvauti kredito unijos visuotiniuose narių
susirinkimuose ir balsuodamas turėti tik vieną balsą;
2) rinkti kredito unijos valdymo ir priežiūros organus
ir būti išrinktas į juos;
3) gauti informaciją apie kredito unijos metinę ir
tarpinę finansinę atskaitomybę, valdybos ataskaitas dėl kredito unijos veiklos,
visuotinių narių susirinkimų protokolus ir sprendimus. Atsisakyti suteikti
informaciją galima, jei joje yra kredito unijos paslapčių. Atsisakymas pateikti
prašomus dokumentus ar informaciją turi būti įforminamas raštu, jeigu to
reikalauja kredito unijos narys. Ginčus dėl kredito unijos nario teisės gauti
informaciją sprendžia teismas;
4) apskųsti teismui visuotinio narių susirinkimo,
valdymo ir priežiūros organų nutarimus;
5) išstoti iš kredito unijos;
6) gauti nariams skirstomo pelno dalį;
7) gauti likviduojamos kredito unijos turto dalį,
proporcingą jo pajinio įnašo dydžiui;
8) palikti testamentu savo pajų vienam ar keliems
asmenims;
9) kredito unijos valdybos sutikimu perleisti savo
pajų kitų asmenų nuosavybėn. Valdyba gali neleisti perleisti pajų, jei jį
įgyjantis asmuo pagal šį įstatymą negali būti kredito unijos nariu ar
neatitinka narystės kriterijų (jei tokie yra nustatyti kredito unijos
įstatuose);
10) reikalauti, kad kredito unija grąžintų jo pajinį
įnašą ar pajinio įnašo dalį, laikydamasi šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje
nustatytų apribojimų.
2. Kredito unijos įstatuose gali būti numatytos ir
kitos nario teisės, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams.
3. Kredito unijos narys neturi teisės balsuoti
visuotiniame narių susirinkime, kai visuotinis narių susirinkimas sprendžia jo
narystės kredito unijoje klausimą, taip pat kitais kredito unijos įstatuose
numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas.
4. Kredito unijos narys privalo:
1) turėti kredito unijoje ne mažesnio, negu šio
įstatymo ir įstatų nuostatos reikalauja, dydžio pajų;
2) laiku pranešti apie savo narystės kredito unijoje
pagrindo išnykimą;
3) įstatuose nurodytu laiku ir tvarka mokėti stojamąjį
mokestį, pajinius įnašus ir kitus papildomus įnašus;
4) laikytis įstatų, vykdyti įsipareigojimus kredito
unijai, jos valdymo ir priežiūros organų nutarimus, dalyvauti kredito unijos
veikloje;
5) tinkamai ir laiku vykdyti su juo sudarytas paskolų,
indėlių laikymo kredito unijoje ir kitas sutartis.
5. Kredito unijos narys negali būti tuo pačiu metu
kitos kredito unijos nariu, jei įstatai tai draudžia.
6. Kredito unijos valdymo ar priežiūros organų narys,
išstojęs ar pašalintas iš kredito unijos, negali toliau atlikti savo funkcijų
minėtuose organuose.
15 straipsnis. Narystės
kredito unijoje pasibaigimo pagrindai
Narystė kredito unijoje pasibaigia, kai:
1) kredito unijos valdyba patenkina nario prašymą
išstoti iš kredito unijos;
2) kredito unijos narys pripažįstamas neveiksniu
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
3) kredito unijos narys pašalinamas iš kredito unijos;
4) kredito unijos narys - fizinis
asmuo miršta arba kredito unijos asocijuotas narys - juridinis asmuo reorganizuojamas ar likviduojamas;
5) kredito unijos narys tampa kitos kredito unijos
nariu, jeigu kredito unijos įstatai draudžia būti nariu daugiau negu vienoje
kredito unijoje;
6) kredito unijos narys perleidžia pajų kitam
asmeniui;
7) kredito unija likviduojama.
16 straipsnis. Išstojimas
iš kredito unijos
1. Kiekvienas kredito unijos narys turi teisę savo
noru išstoti iš kredito unijos, pranešęs apie tai raštu kredito unijos valdybai
ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki numatomo išstojimo. Sprendimą dėl išstojimo
ir atsiskaitymo su išstojančiuoju priima kredito unijos valdyba.
2. Išstoti galima tik pasibaigus finansiniams metams.
Kredito unijos valdyba gali leisti nariui išstoti ir iki finansinių metų
pabaigos, jei galima atsiskaityti su išstojančiuoju nepadarant žalos kredito
unijos interesams.
17 straipsnis. Pašalinimas
iš kredito unijos
1. Jeigu kredito unijos narys nevykdo savo pareigų,
pažeidžia šį įstatymą ir kredito unijos įstatus, jis gali būti pašalintas iš
kredito unijos tik visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Iki visuotinio narių
susirinkimo, kuriame bus svarstomas kredito unijos nario pašalinimo klausimas,
kredito unijos valdyba gali sustabdyti nario teises. Nuo kredito unijos
valdybos sprendimo sustabdyti nario teises, narys praranda teisę naudotis
kredito unijos teikiamomis paslaugomis.
2. Kredito unijos narys gali būti pašalintas, jeigu už
jo pašalinimą balsavo 2/3 visuotiniame narių susirinkime dalyvavusių kredito
unijos narių.
3. Jeigu pašalintas kredito unijos narys nesutinka su
visuotinio narių susirinkimo sprendimu jį pašalinti, jis turi teisę per 3
mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie sprendimo
priėmimą, kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo.
18 straipsnis.
Atsiskaitymai su buvusiais kredito unijos nariais
1. Kredito
unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė kredito unijoje pasibaigė, pajinius
įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į kredito unijos praėjusių
metų patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos
nuostolių sumas, sumažinti.
2. Su asmeniu, kurio narystė kredito unijoje
pasibaigė, kredito unija atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą ir
kitas išmokas, susijusias su jo dalyvavimu kredito unijos pajiniame kapitale,
ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo narystės kredito unijoje pasibaigimo dienos.
3. Pašalintas arba išstojęs iš kredito unijos asmuo
nuo pašalinimo ar išstojimo momento praranda teisę naudotis kredito unijos
teikiamomis paslaugomis.
4. Mirusiam nariui priklausančios lėšos išmokamos jo
įpėdiniams tokia pat tvarka kaip ir išstojimo ar pašalinimo atvejais, jeigu
mirusiojo įpėdiniai nėra tos kredito unijos nariai ir neįstoja į ją šio
įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka.
5. Pripažintam neveiksniu nariui priklausančios lėšos
išmokamos per jo teisėtą atstovą, kai šis pateikia reikiamus dokumentus.
19 straipsnis. Įgaliotiniai
Kredito unijos narys turi teisę įgalioti kitą asmenį
balsuoti už jį kredito unijos visuotiniame narių susirinkime ar atlikti kitus
veiksmus. Tas asmuo kredito unijos visuotiniame narių susirinkime gali
atstovauti ne daugiau kaip trims kredito unijos nariams arba pagal sutartį
įsigyti balsavimo teisę ne daugiau kaip iš trijų kredito unijos narių. Nario
įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Kredito unijos nario įgaliotiniu
negali būti kredito unijos vadovai.
20 straipsnis.
Nario atsakomybė už kredito unijai padarytą žalą
Kredito unijos narys už kredito unijai padarytą žalą
atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Narystės kredito
unijoje pasibaigimas neatleidžia nuo atsakomybės už kredito unijai padarytą
žalą.
KETVIRTASIS skirsnis
KREDITO UNIJOS VALDYMAS
21 straipsnis. Kredito
unijos organai
1. Kredito unijoje turi būti šie
organai: kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba,
valdyba ir administracijos vadovas.
2. Kredito unijos valdymo organai yra
kredito unijos valdyba ir kredito unijos administracijos vadovas.
3. Kredito unijos organų sudarymo ir darbo tvarką,
kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato kredito unijos įstatai, Lietuvos
Respublikos civilinis kodeksas, šis įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos
finansų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių
(kooperatyvų) įstatymas, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita.
22 straipsnis. Kredito
unijos visuotinis narių susirinkimas
1. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali
būti pakeistas kredito unijos narių atstovų susirinkimu.
2. Tik kredito unijos visuotinis narių susirinkimas
gali:
1) keisti kredito unijos įstatus;
2) rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos, valdybos,
paskolų komiteto narius ir revizijos komisijos narius (revizorių) ir iš jų
atitinkamai - stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto,
revizijos komisijos pirmininkus, audito įmonę;
3) priimti nutarimą pašalinti narį iš kredito unijos;
4) nustatyti revizijos komisijos narių (revizoriaus)
atlyginimo dydį ir metines išmokas (tantjemas) kredito unijos vadovams;
5) nustatyti lėšų, kurias galima skirti finansinės
atskaitomybės eksperto ar nepriklausomo auditoriaus darbui apmokėti, limitą;
6) tvirtinti metinę kredito unijos pajamų ir išlaidų
sąmatą;
7) tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, priimti
nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos;
8) pritarti Centrinės kredito unijos steigimo
sutarties pasirašymui, spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į Centrinę
kredito uniją ir išstojimo iš jos;
9) priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti
kredito uniją;
10) spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į
kredito unijų asociaciją ir išstojimo iš jos;
11) įvertinti kredito unijos stebėtojų tarybos,
valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos (revizoriaus), vidaus audito
tarnybos ataskaitas;
12) visuotinio narių susirinkimo metu spręsti
stebėtojų tarybai ar valdybai pavestus klausimus, jei to prašo stebėtojų taryba
ar valdyba;
13) spręsti kitus jo kompetencijai įstatymų ir kredito
unijos įstatų priskirtus klausimus.
23 straipsnis. Kredito
unijos visuotinio narių susirinkimo šaukimo pagrindai
1. Kredito unijos visuotinį narių susirinkimą šaukia
kredito unijos valdyba, o jeigu valdyba nustatytais atvejais ir tvarka
susirinkimo nesušaukia, – stebėtojų taryba, administracijos vadovas arba ne
mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių.
2. Neeilinis kredito unijos visuotinis
narių susirinkimas privalo būti šaukiamas, kai:
1) kredito
unijos nuosavo kapitalo dalių, nustatytų šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje,
suma yra mažesnė už mažiausią kredito unijos kapitalą;
2) kredito unijos nuosavo kapitalo nepakanka saugiai
ir patikimai kredito unijos veiklai užtikrinti;
3) to reikalauja priežiūros institucija, nustatanti
susirinkimo sušaukimo terminus ir darbotvarkę;
4) to reikalauja valdyba, stebėtojų taryba arba ne
mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių;
5) kitais kredito unijos įstatuose ir Lietuvos
Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais.
24 straipsnis.
Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų priėmimas
1. Visuotinis narių susirinkimas gali priimti
nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos narių,
neįskaitant asocijuotų narių. Jei kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis
susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę ir be
kvorumo.
2. Visuotiniame narių susirinkime dalyvaujantys
kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) registruojami pasirašytinai dalyvių
sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Dalyvauti
visuotiniame narių susirinkime patariamojo balso teise gali ir administracijos
vadovas, kuris nėra kredito unijos narys. Kredito unijos narys, nedalyvaujantis
visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinęs su darbotvarke ir nutarimo
projektu, gali ne vėliau kaip iki susirinkimo pradžios raštu pranešti
visuotiniam narių susirinkimui, ar jis yra už ar prieš dėl kiekvieno klausimo
atskirai. Šis pranešimas įskaitomas į susirinkimo kvorumą, taip pat į balsavimo
rezultatus.
3. Balsavimas visuotiniame narių susirinkime yra
atviras. Slaptai balsuojama, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 susirinkime
dalyvaujančių kredito unijos narių.
4. Visuotinio narių susirinkimo nutarimai priimami
kredito unijos narių, užsiregistravusių
susirinkimo dalyvių sąraše, balsų
dauguma, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4, 9 ir 10
punktuose nurodytus atvejus. Šiais atvejais
sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 kredito unijos narių, užsiregistravusių
susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma.
5. Visuotinio narių susirinkimo protokolą pasirašo
susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir vienas susirinkimo įgaliotas kredito
unijos narys. Prie protokolo turi būti pridedamas susirinkimo dalyvių sąrašas
ir, jeigu buvo balsuojama raštu, balsavimo biuleteniai.
26 straipsnis. Stebėtojų
taryba
1. Stebėtojų taryba yra kolegialus kredito unijos
priežiūros organas. Stebėtojų tarybos veiklai vadovauja pirmininkas.
2. Stebėtojų tarybos narių skaičių - ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 - nustato
kredito unijos įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka kredito unijos
visuotinis narių susirinkimas ne ilgesnei kaip 4 metų kadencijai. Visuotinis
narių susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius
ir nesibaigus jų kadencijai. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius
neribojamas.
3. Stebėtojų tarybos nariu negali būti kredito unijos
administracijos vadovas, valdybos narys, paskolų komiteto narys, revizijos
komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys ar kitas kredito
unijos darbuotojas.
4. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš
pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs stebėtojų tarybą ne
vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
5. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai,
jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.
27 straipsnis. Stebėtojų
tarybos kompetencija
1. Stebėtojų taryba:
1) kontroliuoja, kaip paskolų komitetas,
valdyba ir administracijos vadovas vykdo visuotinio narių susirinkimo
nutarimus;
2) vertina kredito unijos, jos valdybos, paskolų
komiteto, vidaus audito tarnybos veiklą, finansinių išteklių kaupimą ir
naudojimą, darbo apmokėjimą, finansinę būklę;
3) pateikia kredito unijos visuotiniam narių
susirinkimui valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos (revizoriaus),
vidaus audito tarnybos ataskaitas su savo išvadomis ir pasiūlymais;
4) įspėja kredito unijos valdybą, paskolų komitetą ir
administracijos vadovą, kad nedelsiant pašalintų veiklos kredito unijoje
pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam narių susirinkimui, taip pat gali
siūlyti visuotiniam narių susirinkimui atšaukti valdybos ir paskolų komiteto
narius, o valdybai – atšaukti administracijos vadovą, jeigu jie, stebėtojų
tarybos įsitikinimu, pažeidė šį įstatymą, kitus teisės aktus, kredito unijos
įstatus;
5) užtikrina, kad kredito unijoje būtų veiksminga
vidaus kontrolės sistema;
6) periodiškai vertina kredito unijos vidaus audito
tarnybos ataskaitas;
7) pateikia visuotiniam narių susirinkimui savo
išvadas ir pasiūlymus dėl metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo
ir (ar) nuostolių atlyginimo tvarkos projektų bei valdybos parengtos kredito
unijos veiklos ataskaitos, taip pat dėl vidaus audito tarnybos ir auditoriaus
nustatytų pažeidimų bei kitų trūkumų;
8) nustato ir tvirtina skolinimo kredito unijos
vadovams ir su kredito unijos vadovais artimaisiais ryšiais susijusiems
asmenims sąlygas ir tvarką;
9) atstovauja kredito unijai teisme, kai nagrinėjami ginčai
tarp kredito unijos ir valdybos, tarp kredito unijos narių ir valdybos, tarp
kredito unijos ir administracijos vadovo;
10) siūlo valdybai ir administracijos vadovui atšaukti
priimtus neteisėtus nutarimus;
11) vertina rizikų, atsirandančių teikiant finansines
paslaugas, valdymą kredito unijoje;
12) gali perduoti jos kompetencijai priskirtus
klausimus spręsti visuotiniam narių susirinkimui;
13) svarsto ar sprendžia kitus klausimus, kuriuos
pagal šį ir kitus įstatymus ar kredito unijos įstatus turi svarstyti ar spręsti
kredito unijos stebėtojų taryba.
2. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti
protokoluojami. Protokole turi būti:
1) nurodyta posėdžio vieta ir laikas, posėdyje
dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai, posėdžio pirmininkas, ar yra kvorumas,
posėdžio darbotvarkė;
2) išdėstyta kiekvieno svarstomo klausimo esmė,
nurodyti dokumentai ir informacija, kurių pagrindu svarstomas kiekvienas
klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio dalyviai, ir jų pasiūlymai kiekvienu
svarstomu klausimu, įrašyti balsavimo rezultatai ir priimti sprendimai,
pridėtos posėdžio dalyvių atskirosios nuomonės ir protestai.
3. Prie posėdžio protokolo turi būti pridėti
dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant darbotvarkės klausimus.
4. Surašytas kredito unijos stebėtojų tarybos posėdžio
protokolas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi būti pateiktas susipažinti
visiems stebėtojų tarybos nariams, tarp jų ir nedalyvavusiems posėdyje, o jei
galimybės pateikti visiems stebėtojų tarybos nariams surašytą stebėtojų tarybos
posėdžio protokolą per šį terminą nėra, – nedelsiant, kai tik atsiranda
galimybė. Kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo patvirtinti, kad
susipažino su stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu nesutinka su priimtais
sprendimais ar mano, kad jie įforminti netinkamai, nedelsdamas raštu pareikšti
protestą stebėtojų tarybai ir šie abu dokumentai turi būti pridėti prie
stebėtojų tarybos posėdžio protokolo.
5. Kiekvienas kredito unijos stebėtojų tarybos narys
privalo imtis visų galimų priemonių, kad stebėtojų taryba spręstų jos
kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų
nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų įstatymų nustatytas pareigas.
Kredito unijos stebėtojų tarybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią
pareigą ar kitas teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo
organų nariai pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija
sudarytas sutartis.
6. Stebėtojų tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame
dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas priimtu, jei už
balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje stebėtojų tarybos narių negu prieš.
Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys
turi po vieną balsą. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali atvykti į posėdį, savo
valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio projektu jis susipažinęs, ne
vėliau kaip iki posėdžio pradžios gali pranešti raštu.
7. Stebėtojų taryba turi teisę pasikviesti ekspertą
arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti kredito unijos finansinę
atskaitomybę ir buhalterinę apskaitą.
8. Stebėtojų tarybos reikalavimu kredito unijos
valdyba ir administracijos vadovas privalo pateikti stebėtojų tarybai
dokumentus, susijusius su kredito unijos veikla, taip pat sudaryti sąlygas
patikrinti kredito unijos veiklą.
9. Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas
stebėtojų tarybos darbo reglamentas.
10. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti rengiami ne
rečiau kaip kartą per ketvirtį. Eilinius stebėtojų tarybos posėdžius šaukia
stebėtojų tarybos pirmininkas. Neeiliniai posėdžiai šaukiami, kai to reikalauja
ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių ar priežiūros institucijos nurodymu.
Posėdžių šaukimo tvarka nustatoma stebėtojų tarybos darbo reglamente.
11. Stebėtojų taryba už savo veiklą atsiskaito
visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne
rečiau kaip kartą per metus.
28 straipsnis. Kredito
unijos valdyba
1. Kredito unijos valdybos nariais gali būti renkami
tik kredito unijos nariai. Kredito unijos valdyboje turi būti ne mažiau kaip 3
nariai.
2. Valdybos narius ir jos pirmininką renka kredito
unijos visuotinis narių susirinkimas ne ilgesnei kaip 4 metų kadencijai.
Valdybos narys, valdybos pirmininkas arba visa valdyba gali būti atšaukti arba
gali atsistatydinti įstatuose nustatyta tvarka kadencijai nepasibaigus.
Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas.
3. Kredito unijos valdyba:
1) priima naujus narius į kredito uniją, sprendžia
narystės kredito unijoje pasibaigimo klausimus, išskyrus dėl nario pašalinimo;
2) renka ir atšaukia administracijos vadovą, tvirtina
administracijos darbo reglamentą;
3) organizuoja ir šaukia kredito unijos visuotinius
narių susirinkimus;
4) rengia ir teikia kredito unijos visuotiniam narių
susirinkimui tvirtinti skaičiavimais pagrįstą metinę kredito unijos pajamų ir
išlaidų sąmatą;
5) tvirtina lėšų skolinimosi, įskaitant indėlius, ir
skolinimo taisykles;
6) priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos
turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo,
laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių
suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Be atskiro visuotinio
narių susirinkimo sprendimo valdyba gali priimti sprendimus dėl disponavimo
kredito unijos turtu bei ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo
ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto
vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, jeigu
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas 2/3 balsų dauguma priėmė sprendimą
suteikti valdybai tokią teisę ir tokia valdybos teisė yra numatyta kredito
unijos įstatuose;
7) rengia kredito unijos metinės finansinės
atskaitomybės, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos projektus;
8) tvirtina kredito unijos turto investavimo
taisykles;
9) nustato įkainius už kredito unijos teikiamas
paslaugas;
10) nustato stojamojo mokesčio dydį;
11) priima sprendimus dėl filialų steigimo, jų
nuostatų patvirtinimo ar keitimo, jų veiklos nutraukimo, jų vadovų skyrimo ir
atšaukimo, taip pat dėl struktūrinių padalinių, kuriuose teikiamos finansinės
paslaugos, steigimo ir veiklos nutraukimo;
12) svarsto ir sprendžia kitus klausimus, kuriuos
pagal šį ir kitus įstatymus ar kredito unijos įstatus turi svarstyti ar spręsti
kredito unijos valdyba.
4. Kredito unijos valdybos posėdžių protokolai rašomi
ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta šio įstatymo 27 straipsnio 2–4
dalyse.
5. Kiekvienas kredito unijos valdybos narys privalo
imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai
priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus
reikalavimus, taip pat vykdyti kitas
įstatymų nustatytas pareigas. Kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar
netinkamai vykdantis šią pareigą ar kituose teisės aktuose nustatytas pareigas,
atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas
sutartis.
6. Kredito unijos valdybos
darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.
7. Valdybos posėdžiai, be valdybos darbo reglamente
numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos nurodymu.
8. Valdybos
nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto
narys, revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys.
9. Valdyba už savo veiklą atsiskaito stebėtojų tarybai
ir visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne
rečiau kaip kartą per metus.
29 straipsnis. Kredito
unijos administracija
1. Kredito unijos administraciją sudaro kredito unijos
administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kiti kredito
unijos dokumentuose nurodyti kredito unijos darbuotojai. Kredito unijos
administracija vykdo visuotinio narių susirinkimo, stebėtojų tarybos, valdybos
nutarimus ir atlieka kitas įstatymuose, kredito unijos dokumentuose nustatytas
funkcijas.
2. Kredito unijos administracijos vadovą renka ir
atšaukia valdyba. Darbo sutartį su administracijos vadovu sudaro valdybos
pirmininkas, o jeigu valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas yra tas
pats asmuo, darbo sutartį su administracijos vadovu pasirašo kitas valdybos
įgaliotas valdybos narys.
3. Kredito unijos administracijos vadovas yra
vienasmenis valdymo organas.
4. Kredito unijos administracijos vadovas, nevykdantis
ar netinkamai vykdantis teisės aktuose ar kredito unijos įstatuose nustatytas
pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija
sudarytas sutartis.
5. Kredito unijos administracijos vadovu negali būti
kredito unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto narys, revizijos
komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys, kredito unijos
vyriausiasis buhalteris (buhalteris), asmenys, esantys kitos kredito įstaigos
valdybos nariais ar administracijos vadovais.
6. Kredito unijos vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu)
negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, valdybos narys, paskolų
komiteto narys, vidaus audito tarnybos narys, revizijos komisijos narys
(revizorius), kredito unijos administracijos vadovas, asmenys, esantys kitos
kredito įstaigos valdybos nariais ar administracijos vadovais.
7. Administracijos vadovas:
1) organizuoja ir vykdo kredito unijos ūkinę finansinę
veiklą;
2)atstovauja kredito unijai teisme, arbitraže ir
kitose institucijose, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis;
3) kredito unijos vardu sudaro sandorius su kredito
unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis. Šio įstatymo 28 straipsnio 3
dalies 6 punkte nurodytus sandorius administracijos vadovas gali sudaryti, kai
yra kredito unijos valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti;
4) tvarko kredito unijos narių registrą;
5) sudaro darbo sutartis su darbuotojais, o kai jo
nėra, darbo sutartis pasirašo kitas valdybos įgaliotas asmuo;
6) atsako už kredito unijos metinės finansinės
atskaitomybės sudarymą;
7) atsako už dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių
asmenų registro tvarkytojui;
8) svarsto ir sprendžia kitus kredito unijos veiklos
ir valdymo klausimus, kurie pagal šį ir kitus įstatymus nepriskirti išimtinei
valdybos ar kitų kredito unijos organų kompetencijai.
30 straipsnis. Kredito
unijos vadovai ir darbuotojai
1. Kredito unijos vadovai yra:
1) stebėtojų tarybos nariai;
2) valdybos nariai;
3) administracijos vadovas;
4) vidaus audito tarnybos vadovas;
5) paskolų komiteto pirmininkas;
6) revizijos komisijos pirmininkas (revizorius).
2. Kredito unijos vadovai turi būti nepriekaištingos
reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti
pareigas. Kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus
nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Kredito unijos vadovu negali būti
asmuo, nesutinkantis, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų
nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms,
leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie jį, įskaitant asmens
duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą.
3. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos
reputacijos, jeigu jis:
1) buvo nuteistas už Lietuvos Respublikos
baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba už
nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai
ir verslo tvarkai, finansų sistemai, arba už juos atitinkančias nusikalstamas
veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar
teistumas išnyko;
2) buvo nubaustas administracinėmis, drausminėmis
nuobaudomis arba jam buvo taikytos kitos įstatymų nustatytos sankcijos
(poveikio priemonės), kai šios nuobaudos ar poveikio priemonės buvo skirtos už
įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir
finansų įstaigų veiklą, nuostatų pažeidimą ir už tai jis buvo baustas daugiau
kaip vieną kartą per metus;
3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis,
toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu.
4. Priežiūros institucija turi teisę pripažinti asmenį
nesančiu nepriekaištingos reputacijos ir atsižvelgdama į tai, ar:
1) jis buvo nuteistas už šio straipsnio 3 dalies 1
punkte nenurodytą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, arba juos
atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių įstatymus;
2) juridiniam asmeniui, kurio kvalifikuotąją įstatinio
kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį jis turi ar turėjo arba kurio vadovu
jis yra ar buvo, buvo pritaikytos įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio
priemonės) arba toks juridinis asmuo buvo likviduotas dėl nemokumo arba teismo
sprendimu ar nuosprendžiu dėl netinkamos veiklos ar už teisės aktų pažeidimus;
3) jam turint finansų įstaigos kvalifikuotąją
įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įstatymų nustatyta tvarka jau
buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo teise finansų įstaigos dalyvių
susirinkime;
4) nėra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens
reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga.
5. Kredito unijos vadovais gali tapti tik tie asmenys,
kurie turi priežiūros institucijos leidimą. Priežiūros institucijos teisės
aktai gali nustatyti atvejus, kada toks priežiūros institucijos leidimas
nereikalingas.
6. Kredito unija bent prieš 30 dienų iki asmens
rinkimo ar skyrimo kredito unijos vadovu privalo apie tai pranešti priežiūros
institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus
dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad asmuo atitinka teisės aktų
nustatytus reikalavimus.
7. Jeigu per 30 dienų nuo dienos, kai priežiūros
institucija gauna pateiktus dokumentus ir duomenis, kredito unija negauna
priežiūros institucijos prašymo pateikti papildomą informaciją ar sprendimo
neišduoti leidimo, laikoma, kad leidimas rinkti kredito unijos vadovą yra
išduotas. Jei paprašoma papildomos informacijos, 30 dienų terminas
skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo dienos.
8. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti
leidimą rinkti kredito unijos vadovus, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka priežiūros
institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės
aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie neteisingi;
2) kredito unijos vadovai neatitinka šio straipsnio 3
ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų;
3) asmeniui, kurį rinkti prašoma išduoti leidimą,
draudžiama eiti šias pareigas pagal šį ar kitus įstatymus.
9. Priežiūros institucija panaikina leidimą rinkti
kredito unijos vadovą, jeigu:
1) leidimas buvo gautas apgaule ar kitaip pažeidus
įstatymus;
2) asmuo, kuriam rinkti buvo išduotas leidimas,
nebeatitinka šio įstatymo ar kitų įstatymų nustatytų reikalavimų leidimui
išduoti.
10. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo panaikinimo
pranešama kredito unijai. Kai priežiūros institucija priima sprendimą dėl
leidimo panaikinimo, kredito unija priežiūros institucijos reikalavimu privalo
įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama atšaukti vadovą iš pareigų ir nutraukti su
juo sudarytą darbo sutartį.
11. Kredito unijos darbuotojų kvalifikacijos,
patirties ir reputacijos reikalavimus gali nustatyti priežiūros institucijos
teisės aktai.
31 straipsnis. Kredito unijos veiklos vidaus kontrolė
Reikalavimus kredito unijos vidaus kontrolei nustato
Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, šis įstatymas ir priežiūros
institucijos teisės aktai.
32 straipsnis. Kredito
unijos tarnybos, komisijos ir komitetai
1. Kai kredito unijos turtas yra mažesnis negu 10
milijonų litų, kredito unijoje privalo būti renkama revizijos komisija
(revizorius). Kai kredito unijos turtas
pasiekia 10 milijonų litų arba daugiau,
kredito unijoje turi būti atliekamas nepriklausomas auditas šio įstatymo 53
straipsnyje nustatyta tvarka. Revizijos komisiją (revizorių) renka visuotinis
narių susirinkimas kredito unijos įstatuose nustatytam, ne ilgesniam kaip
ketverių metų laikotarpiui. Revizijos komisija (revizorius) kredito unijoje
gali būti nerenkama (nerenkamas), jeigu kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas priima sprendimą, kad kredito unijos auditą atliks audito įmonė,
arba jeigu pagal šį įstatymą kredito unijos auditas yra privalomas.
2. Kai kredito unijos turtas pasiekia 10 milijonų litų
arba daugiau, kredito unija privalo turėti nuolat veikiančią vidaus audito
tarnybą. Vidaus audito tarnybą renka ir atšaukia stebėtojų taryba. Vidaus
audito tarnyba už savo veiklą atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui ir
stebėtojų tarybai kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip
kartą per metus.
3. Paskolų komitetas kredito unijoje yra privalomas.
4. Kredito unija turi teisę turėti ir kitų kredito
unijos įstatuose nustatytų komitetų, tarnybų ir komisijų.
5. Kredito unijos tarnybų, komisijų ir komitetų
sudarymo ir veiklos tvarką bei kompetenciją nustato kredito unijos įstatai ir
kiti kredito unijos organų priimti dokumentai. Kredito unijos tarnybų, komisijų
ir komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos reikalavimus gali
nustatyti ir priežiūros institucijos teisės aktai.
33 straipsnis. Paskolų
komitetas
1. Paskolų komiteto narius ir pirmininką iš ne mažiau
kaip 3 kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas ne ilgesnei
kaip 4 metų kadencijai. Paskolų komiteto nariu negali būti kredito unijos
stebėtojų tarybos narys, valdybos narys, administracijos vadovas, vidaus audito
tarnybos narys, revizijos komisijos narys (revizorius).
2. Paskolų komitetas nagrinėja kredito unijos narių
prašymus dėl paskolų. Jis numato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei
tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos valdybai ar
administracijos vadovui. Paskolų komitetas taip pat svarsto laiku negrąžinamas
paskolas bei teikia pasiūlymus valdybai ir (ar) administracijos vadovui.
Negalima sudaryti paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei pagal kredito
unijos nustatytas procedūras reikalingas paskolų komiteto sutikimas ir paskolos
suteikimui nepritarė paskolų komitetas.
3. Kredito unijos įstatuose turi būti nurodyti
atvejai, kada skolinimas galimas administracijos vadovo sprendimu, kredito
unijos valdybos sprendimu savarankiškai be paskolų komiteto pritarimo ir kada
toks skolinimas negalimas be paskolų komiteto pritarimo. Paskolų komiteto
pritarimas, kai svarstomi narių prašymai dėl paskolų, nebūtinas, jei kredito
unijos suteikiama paskola ir palūkanos neviršija nario kredito unijoje turimo
pajinio įnašo dydžio arba jei paskolos grąžinimas užtikrintas įkeičiant šioje
kredito unijoje esantį terminuotą indėlį, arba kitais kredito unijos įstatuose
numatytais atvejais.
4. Už savo veiklą paskolų komitetas atsiskaito
visuotiniam narių susirinkimui ir stebėtojų tarybai kredito unijos įstatuose
nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.
5. Paskolų komiteto darbo tvarką nustato jo priimtas
paskolų komiteto darbo reglamentas.
34 straipsnis. Kredito
unijos revizijos komisija (revizorius)
1. Revizijos komisijos (revizoriaus) kompetenciją ir
funkcijas nustato kredito unijos įstatai ir kiti kredito unijos visuotinio
narių susirinkimo patvirtinti dokumentai.
2. Revizijos komisijos nariu (revizoriumi) negali būti
kredito unijos stebėtojų tarybos narys, valdybos narys, administracijos
vadovas, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos narys ar kitas tos
kredito unijos darbuotojas, taip pat asmuo, kurį su šioje dalyje nurodytais
asmenimis sieja artimosios giminystės, taip pat svainystės ryšiai.
3. Revizijos komisija (revizorius) privalo patikrinti
kredito unijos metinę finansinę atskaitomybę, tuo remdamasi pateikti revizijos
komisijos (revizoriaus) išvadą dėl šios atskaitomybės. Kredito unijos metinės
finansinės atskaitomybės patikrinimą revizijos komisija (revizorius) turi
atlikti ir pateikti išvadą dėl šios atskaitomybės tik tada, kai audito įmonė
neatlieka kredito unijos audito.
4. Revizijos komisijos (revizoriaus) išvada dėl
kredito unijos metinės finansinės atskaitomybės pateikiama tais pačiais
klausimais, kokiais pagal šį įstatymą privalo būti pateikiama auditoriaus
išvada.
5. Revizijos komisijos nariams (revizoriui) gali būti
mokamas atlyginimas.
6. Revizijos komisijos nariai (revizorius) atsako
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka už nepatenkinamą kredito unijos
veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų nuslėpimą.
PENKTASIS skirsnis
KREDITO UNIJOS KAPITALAS IR
PELNO PASKIRSTYMAS
35 straipsnis. Kredito
unijos kapitalas
Kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir
skolintas kapitalas.
36 straipsnis. Nuosavas
kapitalas
1. Kredito unijos nuosavą kapitalą sudaro:
1) pajinis kapitalas;
2) atsargos kapitalas;
3) praėjusių metų nepaskirstytas pelnas (nuostoliai);
4) privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas;
5) ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo
rezervas;
6) einamųjų metų nepaskirstytas pelnas (nuostoliai);
7) kiti rezervai.
2. Kredito unijos įstatuose turi būti nurodomi kredito
unijoje sudaromi kapitalai ir rezervai.
38 straipsnis. Mažiausias
kredito unijos kapitalas
1. Šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4
punktuose nustatytų kredito unijos nuosavo kapitalo dalių suma turi sudaryti ne
mažiau kaip 15 tūkstančių litų. Tai yra mažiausias kredito unijos kapitalas.
2. Kredito unijos valdyba, nustačiusi, kad kredito
unijos nuosavo kapitalo dalių, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, suma yra
mažesnė už mažiausią kredito unijos kapitalą, privalo apie tai nedelsdama
pranešti priežiūros institucijai ir nedelsdama sušaukti neeilinį visuotinį
narių susirinkimą. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo priimti
sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti kredito unijos kapitalą
iki mažiausio kredito unijos kapitalo dydžio. Apie kredito unijos visuotinio
narių susirinkimo priimtus sprendimus dėl kapitalo atkūrimo kredito unijos valdyba
praneša priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
39 straipsnis. Pajinis
kapitalas ir kredito unijos pajai
1. Kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų kredito
unijos pajinių įnašų vertė. Pajiniai įnašai gali būti tik piniginės įmokos.
2. Mažiausias pajinio įnašo dydis negali būti mažesnis
kaip 100 litų.
3. Išieškoti
iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra kredito unijos
nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito
unijos narių.
4. Kredito unijos pajams Lietuvos Respublikos
vertybinių popierių įstatymas netaikomas. Kredito unijos pajai yra
nematerialūs.
40 straipsnis.
Perskaičiuotas kapitalas
Kredito unijos perskaičiuotas kapitalas yra kredito
unijos kapitalo suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės aktuose
nustatytais dydžiais ir tvarka.
41 straipsnis. Kapitalai ir
rezervai
1. Kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš
kredito unijos narių papildomų įnašų ir (ar) atskaitymų iš kredito unijos
pelno. Kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti kredito unijos
finansinį stabilumą. Kredito unijos atsargos kapitalas kredito unijos eilinio
visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik kredito
unijos veiklos nuostoliams padengti.
2. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas
sudaromas iš kredito unijos grynojo pelno atskaitymų. Atskaitymai į privalomąjį
rezervą arba rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 20
procentų kredito unijos grynojo pelno, iki privalomasis rezervas arba
rezervinis kapitalas sudarys 1/5 kredito unijos nuosavo kapitalo. Privalomasis
rezervas arba rezervinis kapitalas kredito unijos narių eilinio arba neeilinio
(per metus) visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik
kredito unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį privalomojo
rezervo arba rezervinio kapitalo kredito unijos veiklos nuostoliams padengti,
iš grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą
tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.
3. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas
– ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus
turtą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas mažinamas, kai
perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar perleidžiamas kitiems
asmenims. Rezervo dalis, likusi nepanaudota nurašius, nudėvėjus ar perleidus
kitiems asmenims ilgalaikį materialųjį turtą, finansiniams metams pasibaigus
gali būti pervedama į paskirstytinąjį rezultatą. Šis rezervas negali būti
tiesiogiai naudojamas kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
4. Kiti kredito unijos rezervai – tai rezervai, kurių
sudarymas ir naudojimas numatytas kredito unijos įstatuose.
42 straipsnis. Pelno
paskirstymas
1. Kredito unijos pelnas arba nuostoliai yra kredito
unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš kredito
unijos finansinių metų pajamų atskaičius tų metų kredito unijos išlaidas.
2. Grynasis pelnas arba nuostoliai yra grynasis
kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš
kredito unijos finansinio metinės veiklos rezultato atėmus ataskaitinio
laikotarpio apskaičiuotas mokesčių sumas.
3. Per finansinius metus gautas grynasis finansinis
metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostoliai) turi būti paskirstytas ne
vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams, kai eilinis kredito
unijos visuotinis narių susirinkimas tvirtina metinę finansinę atskaitomybę.
4. Jeigu pasibaigus finansiniams metams, kitų
finansinių metų pradžioje kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo
metinės veiklos rezultato suma yra teigiama (pelnas), kredito unijos visuotinis
narių susirinkimas priima sprendimą dėl pelno paskirstymo. Sprendime turi būti
nurodyta:
1) nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) finansinių metų
pradžioje;
2) grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas;
3) atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį
kapitalą;
4) atskaitymai į kitus kredito unijoje sudaromus
kapitalus ir rezervus;
5) pelno dalis, skiriama apyvartai proporcingoms
išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;
6) pelno panaudojimas kitiems kredito unijos įstatuose
nurodytiems tikslams;
7) nepaskirstytasis pelnas.
5. Šio straipsnio 4 dalies 5 ir 6 punktuose
nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti skiriamas tik po to, kai yra
padaryti privalomi kredito unijai atskaitymai į kredito unijoje sudaromus
kapitalus ir rezervus ir yra padengti kredito unijos nuostoliai.
6. Jeigu pasibaigus finansiniams metams, kitų
finansinių metų pradžioje kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo
metinės veiklos rezultato suma yra neigiama (nuostoliai), kredito unijos nariai
priima sprendimą padengti šiuos nuostolius. Nuostoliai dengiami:
1) pervedimais iš privalomojo rezervo arba rezervinio
kapitalo;
2) pervedimais iš atsargos kapitalo.
7. Jeigu iš rezervų pervedamų sumų nepakanka
nuostoliams padengti:
1) likę nepaskirstyti nuostoliai gali būti dengiami
kredito unijos narių pajiniais įnašais arba perkeliami į kitų finansinių metų
pradžią, jei dėl susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas kapitalas
netampa mažesnis už nustatytą mažiausią kredito unijos kapitalą;
2) likę nepaskirstyti nuostoliai privalo būti dengiami
kredito unijos narių pajiniais įnašais, jei dėl susidariusių nuostolių kredito
unijos nuosavas kapitalas tampa mažesnis už nustatytą kredito unijos mažiausią
kapitalą.
8. Jeigu atlikus kredito unijos veiklos įvertinimą
paaiškėja, kad dėl kredito unijoje susidariusių nuostolių kredito unijos
nuosavas kapitalas tampa mažesnis už nustatytą kredito unijos mažiausią kapitalą,
kredito unijos nariai privalo įmokėti papildomus įnašus į kredito unijos
privalomąjį rezervą ar rezervinį kapitalą arba atlikti papildomus pajinius
įnašus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti kredito unijos nuosavą
kapitalą iki mažiausio kapitalo dydžio.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS,
KREDITO UNIJOS KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA
43 straipsnis. Veiklos
rizikos prisiėmimas ir ribojimas
1. Reikalavimus dėl kredito unijos veiklos rizikos
prisiėmimo ir ribojimo nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas.
2. Kredito unija privalo sudaryti atidėjinius
(atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti vadovaudamasi priežiūros
institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama į kiekvieno savo sandorio dėl
finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę ir ekonominę
būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo vykdymą, į
turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones ir kitas aplinkybes,
turinčias įtakos kredito unijos turto vertei.
44
straipsnis. Kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai
1. Kredito unijoms
nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
1) kapitalo pakankamumo;
2) likvidumo;
3) didžiausios atviros pozicijos užsienio valiuta;
4) didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui;
5) kiti priežiūros institucijos teisės aktuose
nustatyti normatyvai.
2.
Normatyvų dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato priežiūros institucijos
teisės aktai. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti kredito unijai
individualius normatyvų dydžius.
*3. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas normatyvas
netaikomas kredito unijai, jei jos perskaičiuotas kapitalas neviršija 2
milijonų litų.
4.
Skaičiuojant didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito
unijos skolininkams taikomi priežiūros institucijos nustatyti tarpusavio
susiejimo kriterijai.
*Pastaba. 44 straipsnio 3 dalis galioja iki 2013 m.
sausio 1 d.
44 straipsnis.
Pelno paskirstymas
1. Kredito unijos pelnas yra lėšos,
kurios lieka atskaičius iš kredito unijos finansinių metų pajamų tų metų
kredito unijos išlaidas ir nuostolius.
2. Pelnas turi būti paskirstytas ne vėliau
kaip per 3 mėnesius po finansinių metų pabaigos, prieš tai patvirtinus metinį
balansą šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
3. Nutarime dėl pelno paskirstymo turi
būti nurodyta:
1) pelno suma;
2) mokesčiai;
3) atskaitymai į rezervinį kapitalą;
4) atskaitymai į kitą kredito unijos
kapitalą, skirtą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Centrinėje kredito
unijoje turimiems papildomiems pajams išpirkti bei kitoms kredito unijos
ilgalaikėms programoms įgyvendinti;
5) pelno dalis (procentais), skiriama
kredito unijos nariams (pajininkams) pagal kredito unijoje nario laikomų
indėlių bei gautų paskolų mastą (apyvartą). Ši pelno dalis išmokama premijomis
ar kita kredito unijos įstatuose nustatyta išmokų forma;
6) tantjemos kredito unijos valdymo
organų nariams ir vadovams;
7) nepaskirstytasis pelnas.
4. Kredito unijos nariams premijos mokamos iš
pelno, likusio sumokėjus mokesčius bei atskaičius lėšas į rezervinį kapitalą ir
kitus įstatuose numatytus kredito unijos kapitalus.
5. Pelnas, likęs po atskaitymų į kredito
unijos kapitalą, negali būti išmokėtas premijomis ar tantjemomis arba kitaip
perduotas kredito unijos nariams, steigėjams ar valdymo organų nariams, jeigu
kredito unijos pajinis kapitalas dėl to taptų mažesnis už šio įstatymo nustatytą
minimumą.
45 straipsnis. Apribojimai
investicijoms į nekilnojamąjį turtą
1.
Kredito unija gali investuoti į nekilnojamąjį turtą, jei jis būtinas
tiesioginei kredito unijos veiklai užtikrinti (pastatai, kuriuose yra kredito
unijos buveinė ar kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, ir pan.). Šios
investicijos negali viršyti 100 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo.
2.
Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jei nekilnojamąjį turtą kredito unija
nuosavybės teise įsigijo siekdama sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl
klientui suteiktos finansinės paslaugos, ir jį nuosavybės teise turi ne ilgiau
kaip vienus metus nuo jo įsigijimo dienos.
46
straipsnis. Skolinimas
Šio įstatymo 47 ir 48
straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš kurių kyla kredito unijos
piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas kredito unijos piniginis
įsipareigojimas, sudarymas.
46 straipsnis.
Kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai
Priežiūros institucija gali nustatyti
kredito unijoms šiuos veiklos riziką ribojančius normatyvus:
1) likvidumo;
2) maksimalios atviros pozicijos
užsienio valiuta;
3) kapitalo pakankamumo.
SEPTINTASIS
skirsnis
KREDITO UNIJŲ VEIKLOS
PRIEŽIŪRA
47 straipsnis. Skolinimo
apribojimai
1. Vienam kredito unijos nariui gali būti skolinama ne
daugiau kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio suma bei 10 procentų
kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos,
nustatytos paskutinio kredito unijos buhalterinio balanso pagrindu.
2. Kredito unijos nariui gali būti skolinama
neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, jeigu per visą
skolinimo laiką skolinama suma, viršijanti dešimteriopą pajinio įnašo dydį, yra
užtikrinta ne mažesnės terminuoto indėlio, esančio šioje kredito unijoje, sumos
įkeitimu.
3. Kredito unija savo nariui iki vienų metų gali
skolinti pinigus nereikalaudama jų grąžinimo užtikrinimo Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso numatytomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, jei nario
prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija jo pajinio įnašo
kredito unijoje dydžio. Šiuo atveju kredito unijos nariui kredito unijos
įstatuose ir kituose kredito unijos organų priimtuose dokumentuose nustatyta
tvarka apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už
skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus
grąžinta skolinama suma su palūkanomis.
4. Skolinimo kredito unijos vadovui ir su kredito
unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką turi
patvirtinti kredito unijos stebėtojų taryba. Bendra tokio skolinimo suma vienam
kredito unijos vadovui ir su juo artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims
negali viršyti 10 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo. Su kredito
unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiais asmenimis šiame straipsnyje
laikomi kredito unijos vadovo sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai),
tėvai (įtėviai) ir juridiniai asmenys, jeigu kredito unijos vadovas valdo jų
kvalifikuotą įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį. Sprendimus dėl
tokio skolinimo turi priimti kredito unijos valdyba, o su tokiu skolinimu
susijęs asmuo negali dalyvauti priimant sprendimą. Skolinimo sąlygos šioje
dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės negu kitiems kredito unijos
klientams nustatytos skolinimo sąlygos.
5. Kredito unija lėšas skolinti gali tik skolinimą
užtikrinant bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta
prievolių užtikrinimo priemone, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą
atvejį.
6. Jei skolinimo laikas viršija 5 metus, toks
skolinimas turi būti užtikrintas hipoteka.
48 straipsnis. Apribojimai
skolinimui kredito unijos pajiniams įnašams atlikti
Kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos
pajaus pajiniam įnašui atlikti ar subordinuotai paskolai jai suteikti, taip pat
kredito unijos išleidžiamiems skolos vertybiniams popieriams įsigyti.
49 straipsnis. Kredito
unijos paslaptis
1. Kredito unijos paslaptimi laikomi visi kredito unijai
žinomi kredito unijos kliento duomenys ir informacija apie:
1) kredito unijos kliento turimas kredito unijoje
sąskaitas, lėšų likučius šiose sąskaitose, kliento atliekamas operacijas su
savo sąskaitoje esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias klientui buvo
atidarytos sąskaitos, sąlygas;
2) kredito unijos kliento skolinius įsipareigojimus
kredito unijai, sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai įsipareigojimai,
sąlygas;
3) kitas kredito unijos klientui suteiktas finansines
paslaugas, sutarčių, pagal kurias teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas;
4) kredito unijos kliento finansinę būklę ir turtą,
veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius
su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybos) ar profesines paslaptis.
2. Kredito unija, kredito unijos darbuotojai ir bet
kurie kiti asmenys, kurie žino kredito unijos paslaptį sudarančią informaciją,
privalo neribotą laiką neatskleisti tokios informacijos, išskyrus šio
straipsnio 3-5 dalyse ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus.
3. Kredito unijos klientui arba kliento rašytiniu
prašymu, kuriame nurodyta, kam ir kokia informacija turi būti pateikta, gali
būti atskleista tik su klientu susijusi kredito unijos paslaptį sudaranti
informacija.
4. Kredito unija turi teisę atskleisti informaciją,
sudarančią kredito unijos paslaptį, teismui ar kitiems asmenims, jei tai būtina
ginant kredito unijos teisėtus interesus ir tik tiek, kiek tai būtina savo
interesams ginti.
5. Kredito unija teikia kredito unijos paslaptį
sudarančią informaciją Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų
finansavimo prevencijos įstatyme nurodytoms institucijoms, taip pat įstatymų
nustatyta tvarka kitiems asmenims, jei pagal šį ir (ar) kitus įstatymus kredito
unija privalo teikti joms tokią informaciją.
50 straipsnis. Su finansinių paslaugų teikimu
susijusios informacijos teikimas
1.
Vietose, kuriose kredito unija teikia finansines paslaugas klientams,
kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje privalo būti nurodytas
kredito unijos pavadinimas ir finansinės paslaugos, kurias turi teisę teikti
kredito unija, taip pat turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti su šio
straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija.
2.
Prieš sudarydama sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo, kredito unija privalo
suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su finansinių paslaugų teikimo
sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, ir
kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS APSKAITA, FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS 51 straipsnis. Apskaita1. Kredito unija privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat kredito unijos pasirinkta apskaitos politika.2. Apskaitos politika turi apimti bendruosius apskaitos principus, apskaitos metodus ir taisykles, skirtas kredito unijos apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti.3. Kredito unijos veiklos apskaitos sistema privalo būti organizuota taip, kad:1) finansinė atskaitomybė rodytų tikrą kredito unijos finansinę būklę ir veiklos rezultatus;2) sudarytų sąlygas kredito unijos vadovams saugiai ir patikimai naudoti bei valdyti kredito unijos turtą ir juo disponuoti;3) sudarytų sąlygas kredito unijos nariams ir įstatymų įgaliotoms institucijoms tikrinti ir kontroliuoti kredito unijos, jos vadovų ir kitų darbuotojų, turinčių teisę priimti sprendimus, dėl kurių atsiranda kredito unijos prievolės kitiems asmenims, veiklą ir kredito unijos finansinę būklę.4. Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atsako kredito unijos administracijos vadovas. 52 straipsnis. Finansinė atskaitomybė1. Kredito unijos finansinę atskaitomybę sudaro tarpinė finansinė atskaitomybė ir metinė finansinė atskaitomybė.2. Tarpinė finansinė atskaitomybė – tai finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Tarpinės finansinės atskaitomybės sandarą ir pateikimo priežiūros institucijai periodiškumą nustato priežiūros institucijos teisės aktai.3. Metinę finansinę atskaitomybę sudaro:1) balansinė ataskaita;2) pelno (nuostolių) ataskaita;3) aiškinamasis raštas.4. Pasibaigus finansiniams metams, kredito unija privalo:1) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki eilinio kredito unijos visuotinio narių susirinkimo, pateikti priežiūros institucijai revizijos komisijos (revizoriaus) ar audito įmonės patikrintą metinę finansinę atskaitomybę (metines finansines ataskaitas), sprendimo dėl pelno paskirstymo projektą ir revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus išvadą;2) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio kredito unijos visuotinio narių susirinkimo, sudaryti sąlygas kredito unijos nariams susipažinti su revizijos komisijos (revizoriaus) ar audito įmonės patikrinta metine finansine atskaitomybe (metinėmis finansinėmis ataskaitomis), sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu ir revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus išvada;3) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu patvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;4) per 3 darbo dienas po kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo priėmimo pateikti priežiūros institucijai šio susirinkimo patvirtintą metinę finansinę atskaitomybę ir sprendimą dėl pelno paskirstymo.5. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus atliktas metinės finansinės atskaitomybės patikrinimas.6. Už metinėje finansinėje atskaitomybėje pateiktos informacijos teisingumą atsako kredito unijos administracijos vadovas įstatymų nustatyta tvarka.7. Premijos ir kitos kredito unijos įstatuose nustatytos išmokos kredito unijos vadovams išmokamos metams pasibaigus, jeigu tokį sprendimą priima kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, tvirtindamas metinę finansinę atskaitomybę.
52 straipsnis.
Kredito unijų veiklos priežiūra
Kol bus sukurta speciali kredito įstaigų
veiklos priežiūros institucija ir patvirtinti jos nuostatai, visų Lietuvos
Respublikoje įregistruotų kredito unijų veiklą prižiūri bei licencijas suteikia
Lietuvos bankas.
53 straipsnis. Auditas1. Audito įmonė turi atlikti kredito unijos metinės finansinės atskaitomybės auditą ir tuo remdamasi pateikti auditoriaus išvadą dėl šios atskaitomybės, tai yra išvadą, ar kredito unija:1) savo metinėje finansinėje atskaitomybėje teisingai ir tiksliai parodė metinės veiklos rezultatus ir finansinę būklę;2) finansinę atskaitomybę parengė pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius buhalterinę apskaitą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus;3) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino turtą;4) atliko privalomus turto vertės patikslinimus ir nurašymus;5) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus, rezervus ir atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;6) laikosi šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų kapitalo reikalavimų;7) veiksmingai ir patikimai valdo nuosavybę bei užtikrina saugią ir patikimą kredito unijos veiklą;8) turi tinkamas vidaus kontrolės ir informacines sistemas.2. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas renka audito įmonę einamųjų ir ne daugiau kaip dvejų ateinančių finansinių metų metinei finansinei atskaitomybei patikrinti.3. Kredito unija iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su kredito unijos visuotinio narių susirinkimo išrinkta audito įmone sudaryti sutartį dėl metinės finansinės atskaitomybės audito ir pateikti ją priežiūros institucijai. 54 straipsnis. Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir atsakomybėReikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJŲ PRIEŽIŪRA
25 straipsnis.
Kredito unijos visuotinių narių susirinkimų šaukimo terminai ir tvarka
1. Eilinį visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito
unijos valdyba kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų
pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą valdyba privalo
paskelbti kredito unijos įstatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš 20 dienų
iki susirinkimo dienos.
2. Neeilinio visuotinio narių susirinkimo šaukimo
iniciatoriai pateikia valdybai paraišką. Joje nurodoma: susirinkimo šaukimo
pagrindas, tikslas ir darbotvarkės projektas. Valdyba, gavusi paraišką, privalo
per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos priimti sprendimą sušaukti neeilinį
visuotinį narių susirinkimą. Neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi
įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos, tačiau ne
anksčiau kaip praėjus 20 dienų nuo paskelbimo apie susirinkimo sušaukimą
dienos.
3. Pakartotinis kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo neįvykusio
susirinkimo dienos, o kredito unijos nariai informuojami ne vėliau kaip likus 5
dienoms iki pakartotinio susirinkimo dienos.
4. Pranešime apie visuotinį narių susirinkimą turi
būti nurodyta:
1) kredito unijos pavadinimas ir adresas;
2) susirinkimo data, laikas ir vieta;
3) susirinkimo darbotvarkė.
5. Ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki susirinkimo
dienos kredito unijos nariams turi būti suteikta galimybė susipažinti su
dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke.
6. Visuotinio narių susirinkimo pirmininkas kiekvieną
kartą sušaukus susirinkimą renkamas iš kredito unijos narių, o iki jo išrinkimo
pirmininkauja stebėtojų tarybos pirmininkas, jeigu kitaip nenumato kredito
unijos įstatai.
7. Visuotinis narių susirinkimas neturi teisės priimti
nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu jame dalyvauja mažiau
kaip 2/3 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių. Pakartotiniame
susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.
37 straipsnis. Skolintas
kapitalas
1. Kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos,
kurias kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius iš
kredito unijos narių, kredito unijų arba Centrinės kredito unijos išleisdama
ilgalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos
sutartis. Skolos vertybinių popierių pradinis išpirkimo terminas ir (ar)
paskolos sutarties galiojimo terminas turi būti ne trumpesni kaip 5 metai.
2. Kredito unijos skolintas kapitalas turi atitikti
visus pasitikėtinės (subordinuotos) skolos (paskolos) požymius.
55 straipsnis. Kredito unijų priežiūros institucija
1. Kredito unijų priežiūros institucija yra Lietuvos
bankas.
2.
Priežiūros institucija atlieka šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją
turinčių kredito unijų priežiūrą.
3.
Priežiūra atliekama vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos finansų
įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu ir priežiūros
institucijos teisės aktais.
56 straipsnis. Priežiūros tikslais gautos informacijos
apsauga
1.
Informacija, pagal šį įstatymą gauta priežiūros tikslais, negali būti skelbiama
viešai, kam nors perduodama ar kitokiu būdu padaroma prieinama, išskyrus šiame
įstatyme nustatytus atvejus.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo
privalo laikytis priežiūros institucija, jos esami ar buvę darbuotojai,
priežiūros institucijos vardu veikiantys auditoriai ar kiti asmenys, taip pat
bet kurie kiti asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka buvo perduota
priežiūros tikslais gauta informacija.
3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma informacijai, kuri
jau yra viešai paskelbta ar prieinama arba iš kurios tiesiogiai ar netiesiogiai
negalima nustatyti duomenų apie konkrečius asmenis.
4. Priežiūros institucija turi teisę priežiūros
tikslais gautą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą iš užsienio
valstybių priežiūros institucijų, naudoti priežiūros funkcijoms, įskaitant ir
poveikio priemonių taikymą, atlikti ar įstatymų nustatyta tvarka apskundus
priežiūros institucijos sprendimą.
5. Priežiūros tikslais gauta informacija gali būti
perduota:
1)
įstatymų nustatytoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka, jei ji reikalinga
baudžiamajai bylai tirti ar nagrinėti, taip pat Lietuvos Respublikos pinigų
plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir
tvarka;
2)
teismui, kai ji reikalinga nagrinėjant kredito unijos bankroto bylą ar bylą dėl
kredito unijos priverstinio likvidavimo;
3)
Lietuvos Respublikos finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo veiklos ir
finansų rinkų priežiūros institucijoms, jeigu ji reikalinga priežiūros
funkcijoms atlikti;
4) užsienio valstybių kredito įstaigų ir kitų
finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo veiklos ir finansų rinkų
priežiūros institucijoms, jeigu ji reikalinga priežiūros funkcijoms atlikti;
5)
valstybės įmonei ,,Indėlių ir investicijų draudimas“, jeigu ji reikalinga jos
funkcijoms atlikti;
6) kredito unijos auditoriams, jeigu ji reikalinga jų
funkcijoms atlikti;
7) kitoms valstybės institucijoms, jeigu tokia
informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti ir jei tai būtina kredito unijų
priežiūros tikslais;
8) Europos centriniam bankui, jeigu ji reikalinga jo
funkcijoms atlikti.
6. Šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktuose nurodytoms
institucijoms priežiūros tikslais gauta informacija gali būti perduodama, jei
joms taikomi ne mažesni reikalavimai saugoti informaciją, kaip nustatyti šiame
įstatyme.
7. Pagal šio straipsnio 5 dalies 4 punktą informacija
gali būti perduota užsienio valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė
narė, priežiūros institucijai, jei su ja sudaryta sutartis, numatanti
pasikeitimą priežiūros tikslais gauta informacija, ir pagal tos valstybės
įstatymus užsienio valstybės priežiūros institucijai taikomi ne mažesni
reikalavimai saugoti informaciją, kaip nustatyti šiame įstatyme.
57 straipsnis.
Prašymų dėl licencijos, leidimo, sutikimo išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo
nagrinėjimas ir priežiūros institucijos sprendimai
1.
Detalias prašymų dėl šiame įstatyme nustatytų licencijų, leidimų, sutikimų
išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo (toliau šiame straipsnyje – leidimų
išdavimo) pateikimo, nagrinėjimo ir jų išdavimo sąlygas ir tvarką bei detalius
reikalavimus pateikiamiems dokumentams nustato priežiūros institucijos teisės
aktai.
2. Prašymas dėl leidimo išdavimo išnagrinėjamas ir
sprendimas priimamas per šiame įstatyme nustatytus terminus, o jei terminai
šiame įstatyme nenustatyti, – per priežiūros institucijos teisės aktuose
nustatytus terminus. Priežiūros institucija turi teisę pareikalauti papildomų
dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Jeigu priežiūros
institucija pareikalauja papildomų dokumentų ir informacijos arba papildomus
dokumentus ar informaciją pateikia pats pareiškėjas, prašymo nagrinėjimo ir
sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo papildomai pareikalautų ar
papildomai pareiškėjo pateiktų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.
3. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo išdavimo
priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo
informuoja pareiškėjus. Priežiūros institucijos atsisakymas išduoti leidimą
turi būti motyvuotas.
58 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės
1.
Be kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių,
priežiūros institucija turi teisę:
1)
duoti kredito unijai šio straipsnio 2 dalyje nustatytus nurodymus, kuriuos
kredito unija privalo įvykdyti priežiūros institucijos nustatytais terminais ir
nedelsdama raštu apie tai pranešti priežiūros institucijai;
2)
jei kredito unijos organų priimti sprendimai kelia pavojų kredito unijos
veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą,
kad jie būtų pripažinti negaliojančiais;
3) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, turto
vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl kredito
unijos patikrinimo atlikimo, kad būtų nustatyta kredito unijos turto vertė,
kredito unijos finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrinti
kiti kredito unijos veiklos klausimai. Jei
atlikus patikrinimą nustatoma, kad kredito unija priežiūros institucijai
pateikė neteisingą informaciją, ar nustatomi kiti padaryti teisės aktų
pažeidimai, priežiūros institucijos patirtas patikrinimo organizavimo išlaidas
atlygina kredito unija. Kai pagal
sutartis su priežiūros institucija veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys
atlieka kredito unijos patikrinimą, šiems asmenims taikomos šio įstatymo 60
straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos;
4) reikalauti, kad būtų pakeista audito įmonė,
atliekanti kredito unijos finansinės atskaitomybės patikrinimą, jei audito
įmonė ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų;
5)
reikalauti, kad būtų pakeista kredito unijos revizijos komisija (revizorius) ar
kai kurie jos nariai, atliekantys kredito unijos finansinės atskaitomybės
patikrinimą, jeigu jie neatitinka teisės aktuose, kredito unijos įstatuose
nustatytų reikalavimų ar juos pažeidžia, netinkamai atlieka jiems pavestas
funkcijas ir pareigas.
2. Priežiūros institucija, nustačiusi
teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos trūkumus arba nustačiusi, kad
kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos veiklos stabilumui ir
patikimumui, turi teisę duoti kredito unijai tokius rašytinius nurodymus:
1) priežiūros institucijos nustatytais
terminais pašalinti teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos trūkumus;
2) nesudaryti tam tikrų sandorių ar
sumažinti tokių sandorių mastą, įskaitant sandorius dėl kredito unijos veiklą
papildančių paslaugų pirkimo ar nekilnojamojo turto įsigijimo, arba parduoti ar
kitaip perleisti kitiems asmenims turimą nekilnojamąjį turtą;
3) priežiūros institucijos nustatytu
terminu atlikti kredito unijos tarpinės finansinės atskaitomybės auditą;
4) parengti ir įgyvendinti priežiūros
institucijos nustatytais terminais ir jai priimtiną kredito unijos veiklos
pertvarkymo ir (ar) nustatytų pažeidimų, ir (ar) trūkumų pašalinimo priemonių
planą;
5)
sušaukti kredito unijos visuotinį narių susirinkimą arba stebėtojų tarybos ar
valdybos posėdį ir juose svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus
klausimus;
6)
kredito unijos vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus.
Priežiūros institucija apie nurodymą kredito unijos vadovams atvykti į
priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;
7) atlikti kitus veiksmus ar neatlikti
tam tikrų veiksmų siekiant, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar kredito
unijos veiklos trūkumai arba kad kredito unijos veikla būtų stabili ir
patikima.
3. Priežiūros institucija, nustačiusi
teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos trūkumus arba nustačiusi, kad
kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos veiklos stabilumui ir
patikimumui, turi teisę laikinai kredito unijai nustatyti individualius kredito
unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus
dėl rizikos ribojimo. Toks priežiūros institucijos sprendimas turi būti
motyvuotas ir priimamas atsižvelgiant į šio įstatymo 62 straipsnio 2 dalies
nuostatas.
4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse
nustatyti nurodymai gali būti duodami kartu su taikomomis poveikio priemonėmis.
5. Priežiūros institucijos nustatyta
tvarka priežiūros institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti kredito unijos
organų ir kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar
posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti kredito unijos organų, kredito
unijos komitetų ir kredito unijos vadovų veiklą.
6. Priežiūros institucija pačios
nustatyta tvarka ir vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais
teisės aktais turi teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis apie kredito unijos
skolininkus. Kredito unija priežiūros institucijai privalo teikti duomenis apie
kredito unijos skolininkus ir turi teisę naudotis šiais duomenimis priežiūros
institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.
59 straipsnis.
Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas
1. Priežiūros institucijos sprendimus, veiksmus
(neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, turi
teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti teismui.
2. Skundo padavimas teismui iki jo išsprendimo
nesustabdo skundžiamo sprendimo ar veiksmo vykdymo.
60 straipsnis. Kredito
unijų inspektavimas
1. Kredito unijų inspektavimą atlieka priežiūros
institucijos darbuotojai. Priežiūros institucija, inspektuodama kredito uniją,
gali pasitelkti ir kitų asmenų.
2. Kredito unija privalo sudaryti šias sąlygas
inspektavimui atlikti:
1) pateikti inspektavimą atliekantiems asmenims visą
jų prašomą informaciją ir dokumentus;
2) suteikti galimybę inspektavimą atliekantiems
asmenims naudotis kredito unijos informacinių sistemų duomenimis;
3) suteikti inspektavimą atliekantiems asmenims darbo vietą.
3. Inspektavimą atliekantys asmenys turi teisę:
1) inspektuojamos kredito unijos darbo metu
nekliudomai įeiti į kredito unijos ir jos padalinių patalpas;
2) reikalauti ir gauti inspektavimui atlikti
reikalingą informaciją ir dokumentus (originalus arba patvirtintus jų
nuorašus), kredito unijos vadovų ir kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar
raštu;
3) reikalauti padaryti pateiktų dokumentų kopijas ar
kredito unijos lėšomis patys juos kopijuoti;
4) turėti kitų teisės aktuose nustatytų teisių.
4. Atlikus inspektavimą, jo rezultatai raštu
pateikiami kredito unijai. Kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos nariai,
administracijos vadovas privalo pasirašytinai susipažinti su inspektavimo
rezultatais.
5. Priežiūros institucijos teisės aktai nustato detalią
inspektavimo atlikimo ir inspektavimo rezultatų įforminimo tvarką.
6. Centrinei kredito unijai stebint kredito unijų,
Centrinės kredito unijos narių veiklą, o jeigu reikia, jas tikrinant, taikomos
šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.
61 straipsnis. Poveikio
priemonės
1. Priežiūros institucija turi teisę licenciją
turinčioms kredito unijoms taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų,
reglamentuojančių saugią ir patikimą kredito unijų veiklą, pažeidimo arba
priežiūros institucijos nurodymų nevykdymo;
2) skirti šio įstatymo nustatytas baudas;
3) laikinai uždrausti teikti vieną ar kelias
finansines paslaugas;
4) laikinai ar visam laikui uždrausti vieno ar kelių
kredito unijos filialų ar kitų struktūrinių padalinių veiklą. Priežiūros
institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti filialo ar kito struktūrinio
padalinio veiklą, filialas ar kitas struktūrinis padalinys neturi teisės teikti
finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo ar kito
struktūrinio padalinio veiklą, kredito unija, be to, privalo nedelsdama priimti
sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito struktūrinio padalinio veiklą;
5) laikinai nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos
narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą,
paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų arba nušalinti kredito unijos
stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos
administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų ir
reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta
sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;
6) paskelbti kredito unijos veiklos apribojimą
(moratoriumą);
7) laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis,
esančiomis sąskaitose Centrinėje kredito unijoje bei kitose kredito įstaigose,
ir kitu turtu;
8) atšaukti išduotą licenciją ar laikinai sustabdyti
jos galiojimą.
2. Priežiūros institucija turi teisę taikyti vieną ar
kelias poveikio priemones.
3. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio
priemonės taikymo ir parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones),
atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų turinį, mastą,
kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų kreditorių interesams, į asmens,
kuriam taikoma poveikio priemonė, finansinę būklę, steigėjo, kredito unijos
narių ir vadovų pasirengimą bei galimybes pašalinti pažeidimus ir trūkumus,
taip pat nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti poveikio
priemonės (priemonių) pasekmes asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, ir
kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.
4. Priežiūros institucijos sprendimas taikyti kredito
unijai poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo dienos, jeigu
šiame įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip.
5. Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio
priemonės (priemonių) taikymo turi būti motyvuotas ir įstatymų nustatyta tvarka
gali būti skundžiamas teismui. Sprendimo apskundimas nesustabdo šio sprendimo
vykdymo. Teismas nevertina ir nesprendžia klausimo dėl poveikio priemonės
rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.
6. Poveikio priemonės, kurios taikomos laikinai,
galioja iki priežiūros institucijos sprendime dėl poveikio priemonės taikymo
nurodyto termino, kuris gali būti apibrėžtas konkrečia data, laiko tarpu ar
susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent
priežiūros institucija priima sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto
termino.
62 straipsnis. Poveikio
priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
1. Priežiūros institucija turi teisę taikyti šiame
įstatyme nustatytas poveikio priemones, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) nustatytais terminais nepateikiama šio įstatymo ar
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta ar pareikalauta informacija
arba pateikiama neteisinga informacija;
2) nustatyta tvarka nevykdomi pagal šį įstatymą duoti
priežiūros institucijos nurodymai;
3) nebetenkinami reikalavimai, nustatyti leidimo
įsteigti kredito uniją ar licencijos išdavimui;
4) pažeidžiami įstatymų, reglamentuojančių saugią ir
patikimą kredito unijų veiklą, ir priežiūros institucijos teisės aktų
reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl kredito unijos veiklos arba dėl
finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir (arba) klientų interesai arba
sutriktų Lietuvos Respublikos kredito unijų sistemos funkcionavimas;
5) kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.
2. Priežiūros institucija, prieš spręsdama klausimą,
ar taikyti poveikio priemonę, ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki šio klausimo
nagrinėjimo dienos, praneša asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, apie
klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei pateikia jam informaciją apie
nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės taikymo
pagrindus, ar sudaro galimybę asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė,
vadovams susipažinti su tokiais faktiniais duomenimis. Pranešimą gavęs asmuo
turi teisę iki klausimo nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus.
Poveikio priemonės taikymo klausimas svarstomas dalyvaujant asmens, kuriam
taikoma poveikio priemonė, vadovams (bent jau valdybos pirmininkui ar
administracijos vadovui). Vadovų neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas
netrukdo spręsti poveikio priemonės taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais
priežiūros institucija turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonės
taikymo neatsižvelgdama į šios dalies nuostatas.
3. Poveikio priemonės gali būti skiriamos, jei praėjo
ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant tęstiniam ar
trunkamam pažeidimui, - nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo
dienos ar trunkamo pažeidimo pasibaigimo dienos.
4. Sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo per 5
dienas išsiunčiamas (įteikiamas) kredito unijai. Informacija apie pritaikytą
poveikio priemonę skelbiama priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta
tvarka, tačiau priežiūros institucija gali priimti sprendimą viešai neskelbti
tokios informacijos, jeigu jos paskelbimas viešai gali turėti neigiamos įtakos
kredito unijos ar Lietuvos Respublikos kredito unijų sistemos stabilumui ir
patikimumui.
63 straipsnis. Baudos
1. Priežiūros institucija turi teisę kredito unijai
skirti šias baudas:
1) už nustatytais terminais šio įstatymo ar priežiūros
institucijos teisės aktuose nustatytos arba pareikalautos informacijos ar
dokumentų nepateikimą ar neteisingos informacijos pateikimą - iki 0,5 procento bendrųjų metinių pajamų;
2) už priežiūros institucijos pagal šį įstatymą duotų
nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – iki 1 procento bendrųjų metinių
pajamų arba už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną – iki 1
000 litų;
3) už veiksmų, kuriuos ji turi teisę atlikti tik
gavusi priežiūros institucijos leidimą, atlikimą neturint priežiūros
institucijos leidimo – iki 1,5 procento bendrųjų metinių pajamų;
4) už šio įstatymo draudžiamų atlikti veiksmų ar
veiklos vykdymą arba finansinių paslaugų teikimą, jei tokia teisė apribota
pagal šį įstatymą, - iki 2 procentų bendrųjų metinių pajamų;
5) už kitus saugią ir patikimą kredito unijos veiklą
reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus - iki 0,1 procento
bendrųjų metinių pajamų.
2. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas
atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę, anksčiau taikytas poveikio
priemones.
3. Baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau
kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai kredito unija gavo priežiūros institucijos
sprendimą skirti baudą. Bauda, skirta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą už
kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną, turi būti sumokama į
valstybės biudžetą kiekvieną dieną. Jei bauda per nurodytus terminus, o
priežiūros institucijos sprendimą apskundus teismui, – per 10 dienų nuo teismo
sprendimo įsiteisėjimo nesumokama, tai ji priežiūros institucijos sprendimu
išieškoma ne ginčo tvarka (kai nėra kredito unijos, kuriai paskirta bauda,
nurodymo nurašyti lėšas) iš kredito unijos, kuriai paskirta bauda, piniginių
lėšų kredito įstaigose arba priežiūros institucijos sprendimas vykdomas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
64 straipsnis. Kredito unijos stebėtojų tarybos nario
(narių), valdybos
nario (narių), kredito unijos administracijos vadovo,
paskolų
komiteto nario (narių) nušalinimas nuo pareigų
1. Nuo priežiūros institucijos sprendimo laikinai
nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį
(narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius)
nuo pareigų pateikimo kredito unijai dienos nuo pareigų nušalintas asmuo neturi
teisės atlikti savo funkcijų ir visi po tokio priežiūros institucijos sprendimo
pateikimo kredito unijai dienos jo priimti sprendimai yra negaliojantys.
2. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą
nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį
(narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius)
nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais
būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, kredito unijos
organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos
sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti
su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.
3. Apie priežiūros institucijos sprendimą nušalinti
kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius),
kredito unijos administracijos vadovą nuo pareigų pranešama kredito unijai ir
juridinių asmenų registro tvarkytojui bei paskelbiama leidinio „Valstybės
žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. Apie priežiūros institucijos
sprendimą nušalinti kredito unijos paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų
pranešama kredito unijai.
65 straipsnis. Kredito
unijos veiklos apribojimas (moratoriumas)
1. Kredito unijos veiklos apribojimas (moratoriumas) - kredito unijos veiklos laikinas dalinis apribojimas. Kredito unijos
veiklos apribojimus nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos sprendimas
dėl kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo.
2. Be kitų šio įstatymo 62 straipsnyje nustatytų
pagrindų, priežiūros institucija turi teisę paskelbti kredito unijos veiklos
apribojimą (moratoriumą), jei kredito unija per 5 darbo dienas negali įvykdyti
bent vieno kreditoriaus pagrįsto finansinio reikalavimo (dėl lėšų kredito
unijos sąskaitose trūkumo negali atlikti kliento mokėjimo pavedimo, grąžinti
indėlių ar kitų pasiskolintų lėšų arba vykdyti kitų finansinių įsipareigojimų
ir pan.) ar yra pagrįstas pagrindas manyti, kad to negalės padaryti artimiausiu
metu.
3. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą skelbti
kredito unijos veiklos apribojimą (moratoriumą), paskiria kredito unijos
laikinąjį administratorių.
4. Laikinuoju administratoriumi gali būti paskirtas
juridinis ar fizinis asmuo. Jei laikinuoju administratoriumi skiriamas fizinis
asmuo, gali būti paskirti vienas ar keli laikinojo administratoriaus padėjėjai.
Atlyginimus laikinajam administratoriui ir jo padėjėjams, atsižvelgdama į
laikinojo administratoriaus veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus,
nustato priežiūros institucija. Atlyginimai išmokami iš kredito unijos lėšų.
Kredito unijos laikinuoju administratoriumi negali būti paskirtas
priežiūros institucijos darbuotojas. Laikinasis administratorius turi būti
nepriekaištingos reputacijos, kaip nurodyta šio įstatymo 30 straipsnio 3 ir 4
dalyse.
5. Kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo)
terminą nustato priežiūros institucija. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip
6 mėnesiai. Jei priežiūros institucija pritaria laikinojo administratoriaus
pateiktoms išvadoms ir pasiūlymams dėl kredito unijos veiklos stabilumo ir
patikimumo atkūrimo, kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) terminas
priežiūros institucijos sprendimu gali būti pratęstas dar iki 6 mėnesių.
6. Apie priimtą sprendimą skelbti kredito unijos
veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti kredito unijos laikinąjį
administratorių ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos
pranešama kredito unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui, taip pat
paskelbiama leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.
7. Nuo sprendimo paskelbti kredito unijos veiklos
apribojimą (moratoriumą) ir paskirti kredito unijos laikinąjį administratorių
pateikimo kredito unijai dienos:
1) sustabdomi kredito unijos stebėtojų tarybos,
valdybos ir administracijos vadovo įgaliojimai. Jie pereina kredito unijos
laikinajam administratoriui. Visi šiame punkte nurodytų kredito unijos organų
sprendimai, priimti po sprendimo paskelbti kredito unijos veiklos apribojimą
(moratoriumą) ir paskirti laikinąjį administratorių įsigaliojimo dienos, yra
negaliojantys ir nevykdytini;
2) kredito unijos visuotinio narių susirinkimo
sprendimai įsigalioja tik juos suderinus su kredito unijos laikinuoju
administratoriumi ir priežiūros institucija. Jie savo
nuomonę dėl pateikto derinti visuotinio narių susirinkimo sprendimo privalo
pateikti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo visuotinio narių susirinkimo sprendimo
gavimo dienos;
3) kredito unijai draudžiama vykdyti įsipareigojimus
mokėti ar perleisti kredito unijos turtą, jei šie įsipareigojimai atsiranda iš
sandorių ar kitų juridinių faktų, buvusių iki kredito unijos veiklos apribojimo
(moratoriumo) paskelbimo dienos, išskyrus mokėjimus, būtinus apribotai kredito
unijos veiklai apribojimo (moratoriumo) metu užtikrinti. Kredito unijos veiklos
apribojimo (moratoriumo) metu netesybos už kredito unijos prievolės neįvykdymą
ar netinkamą įvykdymą neskaičiuojamos ir nemokamos. Palūkanos pagal kredito
unijos prievoles skaičiuojamos, tačiau išmokamos tik pasibaigus kredito unijos
veiklos apribojimo (moratoriumo) terminui;
4) draudžiama įskaityti bet kokius kredito unijos ir
jos klientų reikalavimus;
5) sustabdomos teisme nagrinėjamos bylos, kuriose
kredito unijai pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat išieškojimas pagal
vykdomuosius dokumentus, kai skolininkė yra kredito unija.
8. Šio straipsnio 7 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyti
draudimai netaikomi, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys
mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kiti
įstatymai nustato, kad kredito unija privalo vykdyti prievoles ir jos veiklą
apribojus.
9. Kredito unijos laikinasis administratorius, be kita
ko:
1) atlikdamas kredito unijos stebėtojų tarybos,
valdybos ir administracijos vadovo funkcijas, privalo siekti, kad kredito unija
vėl taptų stabili ir patikima, arba siūlyti kredito unijos visuotiniam narių
susirinkimui priimti tam reikalingus sprendimus;
2) per priežiūros institucijos nustatytą terminą
privalo išnagrinėti ir įvertinti kredito unijos finansinę būklę, galimus
kredito unijos veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo būdus ir pateikti
priežiūros institucijai išvadą bei pasiūlymus. Laikinojo administratoriaus
išvadoje ir pasiūlymuose, be kita ko, turi būti numatyta galimų kredito unijos
veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo būdų sėkmingo įgyvendinimo lyginamoji
tikimybė, kiekvienam galimam būdui įgyvendinti reikalingos išlaidos, terminai
ir jų įvertinimas bei galimi rezultatai, taip pat poreikis pratęsti kredito
unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) terminą ir (ar) priimti kitus
sprendimus, leidžiančius įgyvendinti kredito unijos veiklos stabilumo ir
patikimumo atkūrimo būdus. Jeigu nėra realių galimybių atkurti kredito unijos
veiklos stabilumą ir patikimumą, laikinojo administratoriaus išvadoje ir
pasiūlymuose gali būti siūloma spręsti klausimus dėl kredito unijos likvidavimo
ar bankroto bylos iškėlimo;
3) turi teisę be įspėjimo nutraukti sutartis su
kredito unijos valdybos nariais ir administracijos vadovu. Šiems asmenims
išeitinė išmoka nemokama;
4) apie administravimo eigą privalo teikti informaciją
priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka ir kredito unijos visuotiniam
narių susirinkimui jo nustatyta tvarka.
10. Kredito unijos laikinasis administratorius be
kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sutikimo neturi teisės parduoti ar
kitaip perleisti, taip pat įkeisti kredito unijos nekilnojamąjį turtą.
11. Kredito unijos laikinasis administratorius privalo
savo funkcijas atlikti apdairiai, sąžiningai ir atsižvelgdamas į kredito unijos
ir visų kredito unijos kreditorių interesus. Kredito unijos laikinasis
administratorius negali jam suteiktų teisų panaudoti savo asmeniniams ar trečiųjų
asmenų poreikiams tenkinti. Laikinasis administratorius už padarytą žalą atsako
įstatymų nustatyta tvarka.
12. Priežiūros institucija, atsižvelgdama į kredito
unijos laikinojo administratoriaus pasiūlymus, iki kredito unijos veiklos
apribojimo (moratoriumo) termino pabaigos priima vieną iš šių sprendimų:
1) atšaukti kredito unijos veiklos apribojimą
(moratoriumą), jei kredito unija, nesibaigus kredito unijos veiklos apribojimo
(moratoriumo) terminui, atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir gali
stabiliai bei patikimai veikti;
2) pratęsti kredito unijos veiklos apribojimo
(moratoriumo) terminą ar atšaukti kredito unijos veiklos apribojimą
(moratoriumą), jei priežiūros institucija pritaria laikinojo administratoriaus
pateiktoms išvadoms ir pasiūlymams dėl kredito unijos veiklos stabilumo ir
patikimumo atkūrimo;
3) atšaukti licenciją.
66 straipsnis. Laikinas
teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas
1. Jeigu priežiūros institucija pritaiko šio įstatymo
61 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą poveikio priemonę, kredito unija
laikinai neturi teisės disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Centrinėje
kredito unijoje bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu, kurie nurodyti
priežiūros institucijos sprendime.
2. Priežiūros institucijos sprendimas laikinai
apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis Centrinėje kredito unijoje bei
kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose, ir kitu Lietuvos
Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto aktu ir teisės
aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas turto arešto aktų registre.
Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys, reikalingi
priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti turto arešto aktų registre.
Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais
priežiūros institucijos sprendimas gali būti įregistruotas registre laikinai.
DEVINTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS PABAIGA
67 straipsnis.
Kredito unijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo procedūrų teisinis
reglamentavimas
1. Kredito unija reorganizuojama ir likviduojama
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio įstatymo, Lietuvos Respublikos
finansų įstaigų įstatymo ir, jei šis įstatymas nenustato kitaip, Lietuvos
Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.
2. Kredito unija negali būti pertvarkoma.
68 straipsnis. Kredito
unijos reorganizavimas
1. Reorganizuojant
kredito uniją jungimo būdu, kitas reorganizavime dalyvaujantis ar
reorganizuojamas subjektas gali būti tik kredito unija.
2. Reorganizuojant kredito uniją skaidymo būdu, bent
vienas iš juridinių asmenų, kuriems išdalijamos kredito unijos teisės ir
pareigos ar kurie įsteigiami, turi būti kredito unija.
3. Jeigu reorganizuojant kredito uniją įsteigiama
nauja kredito unija, ji šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti licenciją.
Tokiu atveju prašymas išduoti licenciją ir licencijos išdavimui reikalingi
dokumentai ir duomenys priežiūros institucijai pateikiami kartu su prašymu
išduoti leidimą reorganizuoti kredito uniją ir kartu su sprendimu dėl leidimo
reorganizuoti kredito uniją išdavimo priimamas sprendimas dėl licencijos
išdavimo.
4. Reorganizavime
dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos šio įstatymo nustatytais
atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą vykdyti reorganizavimą
ir priežiūros institucijos leidimą jas reorganizuoti.
69 straipsnis. Sutikimas
vykdyti reorganizavimą
1. Jeigu kredito
unija reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą reorganizavimą privaloma
informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos sutikimą vykdyti reorganizavimą.
2.
Sutikimui vykdyti reorganizavimą gauti reorganizavime dalyvaujančios ir
reorganizuojamos kredito unijos pateikia prašymą ir priežiūros institucijos
teisės aktuose nustatytus dokumentus. Sutikimą vykdyti reorganizavimą išduoda
priežiūros institucija šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų
nustatyta tvarka. Sprendimas dėl sutikimo išdavimo priimamas atsižvelgiant į
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus sisteminės rizikos lygio vertinimo
kriterijus.
3.
Priežiūros institucija priima sprendimą dėl sutikimo išdavimo per vieną mėnesį
nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos.
70 straipsnis. Leidimas
reorganizuoti kredito uniją
1. Kredito unijos
reorganizavimas gali būti užbaigtas tik gavus priežiūros institucijos leidimą
reorganizuoti kredito uniją.
2.
Leidimą reorganizuoti kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir
priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
3.
Priėmus sprendimą dėl kredito unijos reorganizavimo, reorganizavime
dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos, norėdamos gauti leidimą
reorganizuoti kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus bei duomenis,
įskaitant:
1)
reorganizavimo sąlygas;
2)
kredito unijos valdybos ataskaitą;
3)
reorganizavimo sąlygų įvertinimą;
4)
kredito unijos organo sprendimą dėl kredito unijos reorganizavimo;
5)
dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad kredito unija atitinka
reikalavimus, nustatytus leidimo steigti kredito uniją išdavimui, jei
reorganizavimo metu steigiama nauja kredito unija;
6)
dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad kredito unija atitinka
reikalavimus, nustatytus licencijos išdavimui, jei kredito unija tęsia veiklą
po reorganizavimo.
4.
Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti
sprendimą dėl leidimo reorganizuoti kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3
mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
5.
Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą reorganizuoti kredito
uniją, jei:
1)
pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės
aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nustatyti ar
papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;
2)
yra pagrindai, nustatyti šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje, jei reorganizavimo
metu steigiama nauja kredito unija;
3)
yra pagrindai, nustatyti šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje, jei reorganizavime
dalyvaujanti kredito unija tęsia veiklą po reorganizavimo.
6.
Apie priimtą sprendimą dėl leidimo reorganizuoti kredito uniją išdavimo
priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui.
71 straipsnis. Kredito unijos likvidavimas
1.
Kredito unija gali būti likviduojama kredito unijos narių sprendimu ar kitais
įstatymuose nustatytais pagrindais.
2. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali
priimti sprendimą nutraukti kredito unijos veiklą ir ją likviduoti tik gavus
priežiūros institucijos leidimą likviduoti kredito uniją.
3.
Leidimą likviduoti kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir
priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Kredito unija, norėdama gauti leidimą likviduoti
kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos
teisės aktuose nustatytus dokumentus bei duomenis, įskaitant kredito unijos
valdybos parengtą ir kredito unijos visuotinio narių susirinkimo patvirtintą
kredito unijos likvidavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais planą, kuriame, be
kita ko, turi būti nurodyti atsiskaitymo su kreditoriais terminai ir šaltiniai,
taip pat ekspertų išvadas dėl kredito unijos turto vertės. Kartu turi būti
pateiktas prašymas atšaukti licenciją.
5.
Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti
sprendimą dėl leidimo likviduoti kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3
mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
6.
Kredito unija gali būti likviduojama kredito unijos visuotinio narių
susirinkimo sprendimu tik tuo atveju, jeigu ji pajėgi visiškai atsiskaityti su
kreditoriais.
7.
Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą likviduoti kredito
uniją, jei:
1)
pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės
aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nustatyti ar
papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;
2)
galima daryti išvadą, kad kredito unija yra nepajėgi visiškai atsiskaityti su
kreditoriais (kredito unijos turto nepakanka, kad būtų galima patenkinti visus
kreditorių reikalavimus).
8.
Apie priimtą sprendimą dėl leidimo likviduoti kredito uniją išdavimo priežiūros
institucija raštu praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui.
9. Apie kredito
unijos visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą likviduoti kredito
uniją ir paskirti kredito unijos likvidatorių kredito unija per 3 darbo dienas
turi pranešti priežiūros institucijai.
10. Kredito unijos, kuriai priežiūros institucijos
sprendimu atšaukta licencija, visuotinis narių susirinkimas privalo priimti
sprendimą nutraukti kredito unijos veiklą. Šiuo atveju šio straipsnio 2 dalis
netaikoma.
11. Kredito unija likviduojama teismo sprendimu, jeigu
kredito unijos, kuriai atšaukta licencija, visuotinis narių susirinkimas per
priežiūros institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo nutraukti kredito
unijos veiklą. Kreiptis į teismą dėl kredito unijos likvidavimo turi teisę
priežiūros institucija, kredito unijos valdyba arba bent vienas kredito unijos
narys. Teismas sprendimą dėl kredito unijos likvidavimo turi priimti ne vėliau
kaip per 15 dienų nuo pareiškimo priėmimo dienos.
12.
Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl kredito unijos likvidavimo kitais negu
šio straipsnio 11 dalyje nustatytais pagrindais, privalo pranešti priežiūros
institucijai ir gauti jos išvadą dėl kredito unijos likvidavimo.
13. Visais atvejais
teismas, priėmęs sprendimą likviduoti kredito uniją, per 3 darbo dienas nuo
sprendimo priėmimo dienos privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS BANKROTAS
72 straipsnis. Kredito unijų
bankroto procedūros teisinis reglamentavimas
Kredito unijų bankroto procedūras reglamentuoja šis
įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos
įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis įstatymas ir Lietuvos Respublikos finansų
įstaigų įstatymas nenustato kitaip.
73 straipsnis. Sąlygos
pripažinti kredito uniją nemokia
1. Sąlygas, kuriomis kredito unija gali būti
pripažįstama nemokia, ir kredito unijos nemokumo apskaičiavimo ir įvertinimo
tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
2. Kredito unijos bankroto bylą teismas iškelia tik
tuo atveju, jeigu yra priežiūros institucijos išvada apie kredito unijos
nemokumą.
74 straipsnis.
Kredito unijos bankroto byla
1. Priėmus nutartį
iškelti kredito unijos bankroto bylą, kredito unijos kreditoriai apie tai
nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu būdu ir kredito unijos
buveinės vietos spaudoje viešai paskelbiant bankroto bylą nagrinėjantį
teismą, bylos numerį, bankrutuojančios kredito unijos rekvizitus, taip pat
terminus, iki kada yra priimami kreditorių reikalavimai. Teismas šioje dalyje
nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti kredito unijos administratoriui.
2. Teismo nustatytas
terminas, iki kada kredito unijos kreditoriai turi teisę pareikšti savo
reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo nutarties
iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
3. Teismui priėmus nutartį iškelti kredito unijai
bankroto bylą:
1) administratorius
pradeda atlikti savo funkcijas, o kredito unijos organai netenka savo įgaliojimų.
Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus nutartį iškelti kredito unijai
bankroto bylą, kredito unijos organai toliau atlieka savo funkcijas. Tokiu
atveju teismas praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui apie kredito
unijos teisinio statuso pasikeitimą;
2) draudžiama vykdyti
visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant
palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti
skolas iš bankrutuojančios kredito unijos teismo ar ne ginčo tvarka;
3) nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas kredito
unijos prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą
mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka.
4. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti draudimai
netaikomi įstatymų, reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių
atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai
yra tiesiogiai nurodyta, kad kredito unija privalo vykdyti prievoles po teismo
nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.
5. Kredito unijos
administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties iškelti
kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos privalo pateikti teismui tvirtinti
kredito unijos lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti
administravimo išlaidoms apmokėti, iki bus patvirtinta administravimo išlaidų
sąmata.
6. Jeigu kredito
unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo patvirtintą
sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme
nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus kreditorių komiteto sudarymą
ir keitimą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas sudaromas iš ne
daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi būti valstybės
įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.
7. Administratorius privalo priežiūros institucijai
jos nustatyta tvarka ir terminais reguliariai teikti informaciją apie kredito
unijos bankroto procedūros eigą.
8. Iškėlus kredito unijos bankroto bylą, taikos
sutartis negali būti sudaroma.
75 straipsnis.
Bankrutavusios kredito unijos likvidavimas
1. Teismas pripažįsta
kredito uniją bankrutavusia ir priima nutartį kredito uniją likviduoti ne
vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus
įsiteisėjimo dienos.
2. Nustatyta tvarka
neparduotos ir kreditorių neperimtos kredito unijos reikalavimo teisės
neatlygintinai perduodamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtai
institucijai.
3. Prieš kiekvieną atsiskaitymą su kreditoriais
kredito unijos likvidatorius pateikia teismui tvirtinti atsiskaitymų su
kreditoriais planą. Jame turi būti nurodyti atsiskaitymo terminai, išmokėtinų
sumų dydžiai ir kreditorių reikalavimų tenkinimo mastas perduodant kreditoriams
turtą, įskaitant reikalavimo teises.
4. Kredito unijos
kreditorių reikalavimai užsienio valiuta tenkinami Lietuvos Respublikos
nacionaline valiuta pagal oficialų nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos
santykį, buvusį teismo nutarties iškelti kredito unijai bankroto bylą priėmimo
dieną.
76 straipsnis. Kreditorių
reikalavimų tenkinimo eilė
1. Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai,
susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar
kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo
nelaimingo atsitikimo darbe.
2. Antrąja eile tenkinami valstybės įmonės „Indėlių ir
investicijų draudimas“ reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų
kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos Respublikos indėlių ir
įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu.
3. Trečiąja eile
tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei dėl
valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip
pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.
4. Ketvirtąja eile tenkinami kiti kredito unijos
kreditorių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse,
reikalavimai.
5. Penktąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai pagal sutartis, kurių sąlygos atitinka
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sąlygas.
6. Šeštąja eile tenkinami kredito unijos stebėtojų
tarybos narių, valdybos narių ir kredito unijos administracijos vadovo
reikalavimai.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-551,
1997 12 02, Žin., 1997, Nr. 114-2870 (1997 12 12)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1683, 2000 05 18, Žin., 2000, Nr.
45-1289 (2000 06 02)
PIRMASIS
skirsnis
BENDROJI
DALIS
11 straipsnis.
Kredito unijos steigimas ir steigėjai
1. Kredito unija steigiama kaupiant jos
steigimo išlaidų padengimo lėšas iš vienkartinio stojamojo mokesčio įmokų ir
pajinį kapitalą - iš pajinių įmokų.
2. Kredito unijos steigėjai yra fiziniai
ar fiziniai ir juridiniai asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka steigiantys
kredito uniją. Kredito unijos steigėjais gali būti ne mažiau kaip 5 Lietuvos
Respublikos fiziniai asmenys. Kiekvienas kredito unijos steigėjas kartu turi
būti ir besisteigiančios kredito unijos narys.
3. Kartu su fiziniais asmenimis kredito uniją
steigiančių juridinių asmenų, nurodytų šio
įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, skaičius turi būti mažesnis už steigėjais
esančių fizinių asmenų skaičių.
4. Steigėjai sudaro kredito unijos
steigimo sutartį, kurioje turi būti nurodyta:
1) steigėjai (fizinių asmenų - vardai,
pavardės, o juridinių asmenų - pavadinimai) ir jų adresai;
2) kredito unijos pavadinimas;
3) kredito unijos buveinė, kuri turi
būti Lietuvos Respublikoje;
4) steigėjų teisės ir pareigos steigiant
kredito uniją bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;
5) minimalaus piniginio pajaus dydis ir
šio pajaus įmokėjimo terminai bei laikino naudojimo tvarka kredito unijos
steigimo laikotarpiu;
6) stojamasis mokestis, jo įmokėjimo ir
naudojimo tvarka;
7) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka.
5. Steigimo sutartį pasirašo visi
steigėjai. Sutartis turi būti patvirtinta notaro.
6. Steigimo sutartis, sudaryta šio
įstatymo nustatyta tvarka, yra viešas dokumentas ir suteikia teisę atidaryti
lėšų kaupimo sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke.
7. Kredito unijos steigėjai parengia
kredito unijos įstatus ir pateikia juos tvirtinti steigiamajam susirinkimui.
Iki steigiamojo susirinkimo steigėjai turi užregistruoti asmenis, įmokėjusius
steigiamos kredito unijos pajų, pajininkų registre.
8. Iki steigiamojo susirinkimo turi būti
sukauptas minimalus pajinis kapitalas ir apmokėti ne mažiau kaip 50 asmenų
pajai.
9. Iki steigiamojo susirinkimo bet kuris iš
steigėjų turi teisę sudarinėti sandorius dėl steigiamos kredito unijos. Šie
sandoriai kredito unijai sukuria prievoles po to, kai steigiamasis susirinkimas juos patvirtina. Jeigu susirinkimas
tokių sandorių nepatvirtina, tai už prievoles, pagrįstas šiais sandoriais,
atsako juos sudarę steigėjai. Steigėjo siūlymu kredito unijos steigiamasis
susirinkimas gali perkelti kredito unijai prievoles, sukurtas sandoriais, kuriuos steigėjas sudarė savo vardu, ir atlyginti
steigėjams kredito unijos steigimo išlaidas.
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato kredito unijų
veiklos pagrindus, narystės kredito unijoje sąlygas bei savivaldos principus,
kredito unijų steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą bei
veiklos priežiūrą, jos narių teises ir pareigas. Šiuo įstatymu atkuriama
kooperatinio kredito sistema bei siekiama paspartinti jos plėtrą Lietuvoje.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Kredito unija - kooperatiniais
pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu su Lietuvos
Respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis, profesinių sąjungų
organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, žemės ūkio
kooperatyvais savanoriškai įsteigta ir šio įstatymo nustatyta tvarka
įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių ir savo asocijuotų narių
(toliau - narių) ir klientų pinigus narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams,
numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu
ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.
2. Kredito unijos nario pajus (toliau
- pajus) - vieno kredito unijos nario piniginė įmoka į kredito unijos
pajinį kapitalą.
3. Savitarpio paskolos - iš
kredito unijoje sukauptų pinigų savo nariams duodamos ilgalaikės ir
trumpalaikės paskolos, už kurias imamos kredito unijos valdybos nutarimu
nustatyto dydžio palūkanos.
4. Centrinė kredito unija -
kooperatiniais pagrindais suorganizuota, juridinių asmenų kredito unijų ir
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įsteigta ir
Centrinės kredito unijos įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito
įstaiga, veikianti kaip kooperatinė bendrovė. Centrinė kredito unija atlieka
kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo funkcijas, priima indėlius
bei kitas grąžintinas lėšas ir teikia paskolas bei prisiima su tuo susijusią
riziką ir atsakomybę, taip pat, atlikdama Centrinės kredito unijos įstatymo jai
nustatytas funkcijas bei operacijas, verčiasi kita įstatymo nustatyta veikla.
5. Sutrikęs kredito unijos likvidumas -
būklė, kai kredito unijos likvidumas pasidaro mažesnis už nustatytą likvidumo
normatyvą ir kai kredito unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus
artimiausiems mėnesiams iš dalies yra nesubalansuota ir gali sutrikdyti
įvykdyti įsipareigojimus.
6. Sutrikęs kredito unijos mokumas
- būklė, kai kredito unija nevykdo kapitalo pakankamumo normatyvo, taip pat kai
yra požymių, kad kredito unijos turtas (grynąja verte) gali tapti mažesnis už
jos balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus.
7. Stabilizacijos fondas -
Centrinės kredito unijos įstatymo nustatytu būdu sudarytas fondas, skirtas
kredito unijų veiklos stabilumui bei tęstinumui užtikrinti ir veikiantis kaip
paskutinis skolinimosi šaltinis kredito unijos sutrikusiam mokumui atkurti.
3 straipsnis.
Kredito unijos statusas
1. Kredito unija yra juridinis asmuo nuo jos
įregistravimo šio įstatymo nustatyta tvarka ir veikia pagal šį įstatymą, kitus Lietuvos Respublikos įstatymus bei teisės aktus
ir savo įstatus.
2. Kredito unija turi savo turtą, gali
savo vardu įgyti turtines bei neturtines teises ir turėti pareigas, būti
ieškovė ir atsakovė teisme arba trečiųjų teisme (arbitraže).
3. Kredito unija gali būti steigiama tik
neribotam laikui.
4. Kredito unija pagal savo prievoles
atsako tik savo turimu turtu ir neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias
su kredito unijos veikla. Kredito unijos nariai pagal kredito unijos prievoles
atsako tik savo pajumi arba ta suma, kurią privalo įmokėti už savo pajų.
5. Kredito unija neatsako už valstybės
prievoles, o valstybė neatsako už kredito unijos prievoles, išskyrus atvejus,
kai valstybė pati prisiima tokius įsipareigojimus.
4 straipsnis.
Kredito unijos nuosavybė
Kredito unijos turtas, sukauptas iš jos
narių pajų, stojamųjų mokesčių bei savo veiklos, nuosavybės teise priklauso
kredito unijai.
5 straipsnis.
Kredito unijos pavadinimas
1. Kredito unija privalo įregistruoti
savo pavadinimą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Kredito unijos pavadinime turi būti
žodžiai „kredito unija“. Pavadinimo registravimo ir dėl to kilusių ginčų
sprendimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.
3. Kredito unija negali pasirinkti tokio
pavadinimo, kuris tiksliai sutaptų su kitos kredito unijos ar komercinio banko,
įregistruotų Lietuvos Respublikoje, pavadinimu arba būtų toks panašus, kad
sukeltų painiavą.
6 straipsnis.
Kitų įstatymų ir teisės aktų taikymas kredito unijų veiklai
1. Kredito unijų
stojimą į Centrinę kredito uniją bei dalyvavimą jos veikloje nustato Centrinės
kredito unijos įstatymas, šis įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai, taip
pat Centrinės kredito unijos įstatai.
2. Įstatymų ir kitų teisės aktų
nuostatos, kurios reglamentuoja bankų paskolas, kredito unijos nariams duodamų
savitarpio paskolų santykiams taikomos tik tiek, kiek neprieštarauja šio
įstatymo nuostatoms.
ANTRASIS
skirsnis
KREDITO UNIJŲ VEIKLA, KREDITO
UNIJOS TEISĖS IR PAREIGOS
7 straipsnis.
Kredito unijų veikla
1. Kredito unijos:
1) priima iš savo narių, kredito unijų
asociacijų, Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių organizacijų,
religinių bendruomenių, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros ir paramos
fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų
institucijų, tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių labdaros (paramos) fondų,
taip pat, iki kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją, ir iš kitų kredito
unijų, nesančių Centrinės kredito unijos narėmis, terminuotus ir neterminuotus
indėlius;
2) duoda savo nariams tik kredito unijos įstatuose numatytai paskirčiai
ilgalaikes ir trumpalaikes savitarpio paskolas;
3) diskontuoja, inkasuoja vekselius;
4) iki kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją, skolina pinigus
kitoms kredito unijoms, nesančioms Centrinės kredito unijos narėmis, ar kredito
unijų asociacijai arba skolinasi pinigų iš kitų kredito unijų, nesančių
Centrinės kredito unijos narėmis, ar kredito unijų asociacijos šio įstatymo 9
straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis;
5) investuoja laisvas kredito unijos lėšas į valstybės bei Lietuvos
banko išleidžiamus vertybinius popierius, jei tokia veikla numatyta kredito
unijos įstatuose;
6) užsiima kita kredito įstaigoms
būdinga veikla.
2. Šiame straipsnyje nustatytas
operacijas bei veiklą, jei joms kredito unija yra gavusi priežiūros
institucijos licenciją, gali atlikti tik šio įstatymo nustatyta tvarka
įregistruota kredito unija.
8 straipsnis.
Kredito unijos teisės ir pareigos
1.
Kredito unija gali:
1)
verstis šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta veikla;
2)
turėti atsiskaitomųjų ir valiutinių sąskaitų Centrinėje kredito unijoje ir
bankuose nacionaline bei užsienio valiuta;
3)
turėti savo antspaudą ir jį keisti bei naudoti savo nuožiūra;
4)
pirkti ar kitais būdais įgyti savo veiklai turtą, taip pat jį parduoti,
išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;
5)
sudaryti sandorius ir prisiimti įsipareigojimus;
6)
mokėti tantjemas kredito unijos valdymo organų nariams bei vadovams;
7)
nustatyti atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžius ir teikiamų paslaugų savo
nariams bei asocijuotiems nariams lengvatines sąlygas (privilegijas);
8)
nustatyti savo organizacinę struktūrą;
9)
būti Centrinės kredito unijos steigėja bei nare;
10)
reorganizuotis ar likviduotis šio įstatymo nustatyta tvarka.
2.
Kredito unija gali turėti ir kitų šio įstatymo nenustatytų civilinių teisių,
jeigu jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms ir kitiems Lietuvos
Respublikos įstatymams.
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
3.
Kredito unijai tapus Centrinės kredito unijos nare, jos teises bei pareigas taip
pat reglamentuoja Centrinės kredito unijos įstatymas.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
23-762 (2001 03 16)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Kredito unija privalo laikytis šio įstatymo nuostatų ir savo įstatų, Lietuvos
Respublikos įstatymų, sudaryti sąlygas savo nariams naudotis jiems
priklausančiomis teisėmis, laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus kredito
unijos nariams ir tretiesiems asmenims.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-979,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2639 (2002-06-28)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
5.
Kredito unija privalo nustatyti savo paslapčių saugojimo tvarką.
9 straipsnis.
Savitarpio paskolos paskirtis, dydis ir grąžinimo užtikrinimas
1. Kredito unija duoda savo nariui ilgalaikę
ar trumpalaikę paskolą kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui, buičiai
reikalingiems daiktams įsigyti, buities paslaugoms apmokėti, narių ūkinei,
profesinei veiklai ar smulkiam ir vidutiniam verslui pradėti ir plėtoti bei
kitai tikslinei paskirčiai, kuri yra numatyta kredito unijos įstatuose.
2. Vienam kredito unijos nariui leidžiamų duoti
savitarpio paskolų suma negali viršyti dešimteriopo to nario pajaus dydžio bei
10 procentų kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų
sumos, nustatytos paskutinio kredito unijos
buhalterinio balanso pagrindu.
3. Šio
straipsnio 2 dalyje nurodytas apribojimas, kad savitarpio paskolos suma negali
viršyti dešimteriopos to nario pajinės įmokos sumos, netaikomas kredito unijos
nariui, kai paskolos išduodamos jo lavinimuisi apmokėti (išlaidoms už mokymąsi
aukštosiose, specializuotose mokyklose, kursuose ir pan.) ir kai paskola yra
garantuota įkeičiant kredito unijoje esantį terminuotą indėlį.
4. Paskola turi būti garantuota bent
viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta prievolių užtikrinimo
priemone: įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.
5. Kredito unija gali suteikti savo
nariui trumpalaikes paskolas, nereikalaudama jų grąžinimo garantuoti šio
straipsnio 4 dalyje numatytomis priemonėmis, jei nario prašoma paskola
(paskolos) ir palūkanos neviršija jo pajaus kredito unijoje dydžio. Nariui
draudžiama disponuoti pajumi ar jo dalimi, ne mažesne už minėtą paskolą ir
palūkanas tol, kol tokia paskola ir palūkanos bus grąžintos.
10 straipsnis. Indėlių
draudimas ir kitos indėlių saugumo garantijos
1. Indėliai kredito unijose yra
privalomai draudžiami Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymo nustatyta
tvarka.
[1 dalies
redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.:
1. Indėliai kredito unijose yra privalomai
draudžiami Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams
draudimo įstatymo nustatyta tvarka.]
2. Indėlių saugumo garantija taip pat yra kredito
unijų narystė Centrinėje kredito unijoje, kuri atlieka savo narių kredito unijų
likvidumo palaikymo ir sutrikusio mokumo
atkūrimo funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
23-762 (2001 03 16)
Nr. IX-979,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2639 (2002-06-28), įsigalioja nuo 2002-07-01
TREČIASIS
skirsnis
KREDITO UNIJOS STEIGIMAS
12 straipsnis.
Kredito unijos steigiamasis susirinkimas
1. Kredito unijos steigėjai privalo
sušaukti steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip per 60 dienų nuo steigimo
sutarties notarinio patvirtinimo.
2. Steigiamasis susirinkimas:
1) svarsto ir tvirtina kredito unijos
įstatus;
2) renka pirmajai kadencijai kredito
unijos valdymo organų narius ir revizorių, bet ne ilgiau kaip dvejiems
finansiniams-ūkiniams metams;
3) tvirtina steigimo ataskaitą;
4) tvirtina kredito unijos steigėjų
sudarytus sandorius;
5) sprendžia kitus visuotinio
susirinkimo kompetencijos klausimus.
3. Steigiamajame susirinkime turi
dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 pajininkų registre įregistruotų asmenų. Steigėjų
dalyvavimas yra būtinas.
4. Steigiamajam susirinkimui
pirmininkauja kuris nors steigėjas arba steigiamojo susirinkimo išrinktas
pirmininkas.
5. Steigiamajame susirinkime turi būti
rašomas protokolas, kuriame turi būti nurodyta: susirinkime dalyvavusių asmenų
skaičius, visi svarstyti klausimai ir priimti nutarimai. Protokolą pasirašo
pirmininkas, sekretorius ir vienas susirinkimo įgaliotas pajininkas. Prie
susirinkimo protokolo turi būti pridedamas visų steigiamos kredito unijos
pajininkų sąrašas.
6. Steigėjai ne vėliau kaip per 7 dienas
nuo steigiamojo susirinkimo dienos privalo perduoti išrinktai valdybai kredito
unijos steigimo dokumentus ir įgytą turtą.
7. Jeigu kredito unijos steigėjai per 60
dienų nuo steigimo sutarties notarinio patvirtinimo nesušaukia kredito unijos
steigiamojo susirinkimo, tai visi pajininkai atleidžiami nuo įsipareigojimų
kredito unijai ir turi teisę reikalauti, kad steigėjai grąžintų visas jų įmokas
be jokių atskaitymų.
13 straipsnis.
Steigimo ataskaita
Kredito unijos steigėjai privalo
parengti steigimo ataskaitą ir pateikti ją tvirtinti steigiamajam susirinkimui.
Ataskaitoje turi būti nurodyta:
1) steigimo išlaidos;
2) išplatintų pajų skaičius ir už juos
gauta pinigų suma;
3) pajų, kuriuos įmokėjo kiekvienas
steigėjas, dydis;
4) sandoriai, kuriais pagrįstas
prievoles steigėjai perduoda kredito unijai;
5) steigimo išlaidoms padengti išmokėto
atlyginimo dydis.
14 straipsnis.
Kredito unijos įstatai
1. Įstatai yra teisinis dokumentas,
kuriuo vadovaujasi kredito unija savo veikloje.
2. Įstatuose turi būti nurodyta:
1) kredito unijos pavadinimas;
2) buveinės adresas;
3) susijungimo į kredito uniją kriterijus;
4) veiklos pobūdis (atliekamos
operacijos, teikiamų paslaugų rūšys);
5) narių teisės, pareigos ir atsakomybė;
6) priėmimo į kredito uniją, išstojimo
ir pašalinimo iš jos pagrindai ir tvarka;
7) minimalus pajus, kurį turi įmokėti narys,
pajaus įmokėjimo ir jo perdavimo kitų asmenų nuosavybėn tvarka. Kredito unijos
įstatuose gali būti nustatytas ir maksimalus
pajus, kurį leidžiama įmokėti vienam nariui;
8) kredito unijos lėšų panaudojimas
Centrinės kredito unijos pajams įsigyti;
9) narių visuotinių susirinkimų
kompetencija, jų šaukimo bei balsavimo juose tvarka;
10) stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų
komiteto ir revizoriaus rinkimo tvarka ir jų kompetencija;
11) kapitalų sudėtis, priklausomybė ir
formavimas (pajinio kapitalo dydis nenurodomas);
12) pelno ir nuostolių patvirtinimo
tvarka, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarka;
13) finansinės atskaitomybės sudarymo,
tikrinimo ir priėmimo tvarka;
14) kredito unijos reorganizavimo ir
likvidavimo tvarka;
15) kredito unijos pranešimų skelbimo
tvarka;
16) žinios, kurios yra laikomos kredito
unijos paslaptimi.
3. Įstatuose gali būti ir kitų šiam
įstatymui ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančių
nuostatų, reglamentuojančių kredito unijos veiklą ir nustatančių narių
turtinius ir kitus santykius bei kredito unijos santykius su trečiaisiais
asmenimis.
4. Kredito unijos įstatus tvirtina steigiamasis
narių susirinkimas, juos keičia ar papildo tik visuotinis susirinkimas.
15 straipsnis.
Kredito unijos registravimas
1. Per 4 mėnesius nuo steigiamojo
susirinkimo dienos kredito unija, gavusi šio įstatymo 16 straipsnyje numatytą
licenciją, turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės
aktų nustatyta komercinių bankų registravimo tvarka.
2. Jei per šio straipsnio 1 dalyje
nurodytą laiką kredito unija nebuvo įregistruota, tai ji laikoma neįsteigta ir
pajininkų įmokos į kredito unijos pajinį kapitalą be jokių atskaitymų turi būti
sugrąžintos per 15 dienų nuo registravimui skirto laiko pasibaigimo dienos.
3. Jei kredito unija nebuvo įregistruota
dėl priežasčių, nesusijusių su kredito unijos steigėjų ar asmenų, sumokėjusių
pajines įmokas, veikla, atsisakymas įregistruoti kredito uniją gali būti
kredito unijos steigėjų apskųstas teismui.
4. Nuo įregistravimo dienos kredito
unija gali verstis taupymo bei savitarpio paskolų savo nariams davimo veikla.
16 straipsnis.
Licencija
1. Licenciją verstis taupymo ir
savitarpio paskolų davimo operacijomis bei kita kredito įstaigoms būdinga
veikla kredito unijai išduoda priežiūros institucija jos nustatyta tvarka.
2. Licencijai gauti kredito unija privalo pateikti
priežiūros institucijai šiuos dokumentus:
1) pareiškimą;
2) notariškai patvirtintas steigimo
dokumentų kopijas;
3) dokumentus, patvirtinančius, kad
kredito unijos narių pradinės įmokos sumokėtos;
4) priežiūros institucijos reikalaujamus
duomenis apie kredito unijų steigėjus, stebėtojų tarybos ir valdybos narius;
5) įstatus;
6) kitus priežiūros institucijos
reikalaujamus dokumentus.
3. Atsisakymas išduoti licenciją turi
būti motyvuotas. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka šis atsisakymas
gali būti apskųstas teismui.
KETVIRTASIS
skirsnis
NARYSTĖ KREDITO UNIJOJE,
NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
17 straipsnis.
Nariai
1. Kredito unijos nariais gali būti šie
fiziniai asmenys: Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be pilietybės, nuolat
gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kitų valstybių piliečiai, nuolat gyvenantys
Lietuvos Respublikoje. Kredito unijos nariais gali būti asmenys, sukakę 18
metų. Įstatuose gali būti numatyta galimybė priimti nariais asmenis nuo 16
metų, jei jie turi savarankišką pragyvenimo šaltinį.
2. Kartu su šio straipsnio 1 dalyje
nurodytais fiziniais asmenimis kredito unijos nariais taip pat gali būti šie
juridiniai asmenys: Lietuvos Respublikoje įregistruotos visuomeninės
organizacijos, profesinių sąjungų organizacijos, religinės bendruomenės ir
bendrijos, žemės ūkio kooperatyvai. Šių narių kredito unijoje negali būti
daugiau ar tiek pat kaip šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus
atitinkančių narių.
3. Asocijuotais kredito unijos nariais
gali būti:
1) unijos narių fizinių asmenų Lietuvos
Respublikoje įregistruotos individualios (personalinės) įmonės, ūkinės
bendrijos, žemės ūkio kooperatyvai, uždarosios akcinės bendrovės, kurių
kontrolinis akcijų paketas priklauso unijos nariui ar nariams;
2) įmonė, nurodyta šios dalies 1 punkte,
jei jos darbuotojų skaičiaus metinis vidurkis
neviršija 49;
3) fiziniai asmenys, gyvenantys,
dirbantys arba besimokantys toje seniūnijos teritorijoje, kurioje yra kredito
unijos būstinė;
4) kredito unijos nariai, neatitinkantys
kredito unijos narystės kriterijų ir jos įstatuose numatytų sąlygų.
4. Asocijuotas narys privalo vykdyti visas kredito
unijos nario pareigas bei prievoles ir gali naudotis visomis kredito unijos
teikiamomis paslaugomis bei nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti
išrinktam į kredito unijos valdymo ir kontrolės organus. Kredito unijos įstatuose gali būti numatyta ir kitų asocijuoto
nario teisių apribojimų: nustatytas maksimalus indėlis, kurį leidžiama priimti
iš vieno asocijuoto nario, apribotas pajaus ir (ar) paskolos dydis,
reglamentuota indėlio ir (ar) pajaus
sugrąžinimo tvarka ir kita.
5. Asocijuotų narių skaičius kredito
unijoje negali viršyti narių, atitinkančių šio straipsnio 1 ir 2 dalyse
nustatytus narystės kriterijus, skaičiaus.
6. Minimalus kredito unijos narių
skaičius, neįskaitant asocijuotų narių, yra 50 narių, įskaitant steigėjus.
Sumažėjus minimaliam kredito unijos narių skaičiui bent vienu, kredito unija
tolesnei savo veiklai, kol vėl bus minimalus narių skaičius, turi gauti kredito
unijos veiklos priežiūros institucijos leidimą. Priežiūros institucija,
atsižvelgdama į tokios kredito unijos likvidumą, gali leisti jai veikti ne
ilgiau kaip 3 mėnesius arba uždrausti tokios kredito unijos veiklą.
7. Priimti naujus narius galima tik po to, kai šio
įstatymo nustatyta tvarka kredito unija yra įregistruota.
8. Narystė kredito unijoje gali būti
grindžiama šiais kriterijais:
1) darbas toje pačioje įmonėje, įstaigoje;
2) profesinis bendrumas;
3) priklausymas tam tikram formaliam
asmenų junginiui: organizacijai, įskaitant visuomenines ir profesines, bet
išskyrus politines partijas; mokymosi, etninei, kultūros, socialinei ar
religinei draugijai ar bendruomenei ir pan.;
4) gyvenimas toje pačioje gyvenamojoje
vietovėje - miestelyje, seniūnijos teritorijoje ar kitame savivaldybės tarybos
nustatytame teritoriniame darinyje, jeigu seniūnijos teritorija nėra apibrėžta.
9. Narystės kriterijai (vienas ar keli) turi būti nurodyti kredito
unijos įstatuose. Kredito unijos nariu gali tapti asmuo, atitinkantis nors
vieną įstatuose numatytą kriterijų.
10. Kredito unijos nario šeimos nariai
ar kartu su juo gyvenantys arba tvarkantys bendrą ūkį asmenys gali būti priimti
kredito unijos nariais neatsižvelgiant į šiame straipsnyje nurodytus
kriterijus, jei ko kita nenumato kredito unijos įstatai.
11. Kredito unijos nariais norintys tapti asmenys turi pateikti raštišką prašymą
kredito unijos valdybai. Prašyme nurodoma, kad jis (ji) pasižada laikytis
kredito unijos įstatų, sumokėti stojamąjį mokestį, įmokėti pajų bei vykdyti ir
tas kredito unijos prievoles, kurias kredito unija prisiėmė iki jam įstojant.
12. Kredito unijos nariu (asocijuotu
nariu) tampama po to, kai valdyba priima sprendimą patenkinti prašymą.
18 straipsnis.
Narių registravimas
1. Nariai turi būti registruojami atskiruose
kredito unijos narių ir kredito unijos asocijuotų narių registruose, kuriuos tvarko valdyba. Registruose nurodoma:
nario vardas ir pavardė ar įmonės pavadinimas, asmens ar įmonės kodas,
gyvenamoji vieta ir adresas ar įmonės registracijos vieta, įstojimo data,
stojamojo mokesčio, pajaus sumokėjimas.
2. Kredito unijos veiklos priežiūros
institucijos reikalavimu valdyba privalo pateikti kredito unijos narių sąrašą.
Jei kredito unijos narių skaičius, neįskaitant asocijuotų narių, tampa mažesnis
nei šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus, valdyba apie tai
turi pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 10 dienų.
3. Jei kredito unijos narys prašo, jam
gali būti išduodamas pažymėjimas, patvirtinantis narystę kredito unijoje ir
pajaus dydį.
19 straipsnis.
Kredito unijos nario teisės ir pareigos
1. Kredito unijos narys turi šias
teises:
1) dalyvauti kredito unijos
susirinkimuose ir balsuojant turėti tik vieną balsą. Ši teisė negalioja
asocijuotiems nariams;
2) rinkti kredito unijos valdymo ir kontrolės
organus ir būti į juos išrinktas. Ši teisė
negalioja asocijuotiems nariams;
3) gauti informaciją apie kredito unijos
veiklą, jos finansinę-ūkinę būklę ir turtą ar pareikalauti, kad kredito unija
pateiktų jam susipažinti ar kopijuoti metinę bei tarpinę finansinę
atskaitomybę, valdybos ataskaitas apie kredito unijos veiklą, susirinkimų
protokolus, narių registrą. Kiti dokumentai gali būti nariui pateikiami, jeigu
juose nėra paslapčių, kurių atskleidimas padarytų kredito unijai turtinę žalą.
Atsisakyti suteikti informaciją dėl kitų priežasčių draudžiama. Atsisakymas
pateikti prašomus dokumentus turi būti įforminamas raštu, jeigu to reikalauja
narys. Ginčus dėl nario teisės gauti informaciją sprendžia teismas;
4) apskųsti teismui visuotinio narių
susirinkimo ir valdybos nutarimus;
5) išstoti iš kredito unijos;
6) gauti nariams skirstomo pelno dalį (procentais)
pagal kredito unijoje nario laikomų indėlių bei gautų paskolų dydį (apyvartą),
kuri išmokama premijomis ar kitomis kredito unijos įstatuose nustatytomis
išmokomis;
7) gauti likviduojamos kredito unijos
turto dalį, proporcingą jo pajaus dydžiui;
8) palikti testamentu savo pajų vienam
ar keliems asmenims;
9) valdybos sutikimu perleisti savo pajų
kitų asmenų nuosavybėn šio įstatymo 35 straipsnio
2 dalies 11 punkte nustatyta tvarka;
10) reikalauti, kad kredito unija
grąžintų jo pajų ar pajaus dalį, laikydamasi 9 straipsnio
5 dalyje nustatytų apribojimų;
11) naudotis kredito unijos teikiamomis
paslaugomis įstatuose nustatytomis lengvatinėmis sąlygomis.
2. Kredito unijos įstatuose gali būti
numatytos ir kitos nario teisės, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos
įstatymams.
3. Kredito unijos narys neturi teisės
balsuoti, kai visuotinis narių susirinkimas sprendžia jo narystės kredito
unijoje klausimą, kitais įstatų numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai
suinteresuotas.
4. Kredito unijos narys privalo:
1) turėti kredito unijoje ne mažesnio
negu šio įstatymo ir įstatų reikalaujamo dydžio pajų;
2) laiku pranešti apie savo narystės
kredito unijoje pagrindo išnykimą;
3) įstatuose nurodytu laiku ir tvarka
mokėti stojamąjį mokestį, pajines ir kitas tikslines įmokas;
4) laikytis įstatų, vykdyti
įsipareigojimus kredito unijai, jos valdymo ir kontrolės organų
nutarimus, dalyvauti kredito unijos veikloje;
5) tinkamai ir laiku vykdyti su juo
sudarytas paskolų, indėlių laikymo kredito unijoje ir kitas sutartis.
5. Kredito unijos narys negali būti tuo
pačiu metu kitos kredito unijos nariu, jei įstatai tai draudžia.
6. Kredito unijos valdymo ar kontrolės organų
narys, išstojęs ar pašalintas iš kredito unijos, negali toliau atlikti savo funkcijų minėtuose organuose. Išstojantys
nariai, kurie dirba kredito unijoje pagal darbo sutartis, gali nenutraukti
darbo sutarties, jei įstatuose nenumatyta kitaip.
20 straipsnis.
Narystės nutraukimas ir narystės pasibaigimas
1. Narystė kredito unijoje nutraukiama:
1) valdybai patenkinus nario prašymą
išstoti iš kredito unijos;
2) nariui fiziniam asmeniui mirus arba
juridinį asmenį, kuris kredito unijoje buvo nario ar asocijuoto nario teisėmis,
reorganizavus ar likvidavus;
3)
pripažinus narį neveiksniu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
4) narį pašalinus;
5) tapus kitos kredito unijos nariu,
jeigu kredito unijos įstatai draudžia būti nariu daugiau nei vienoje kredito
unijoje.
2. Narystė kredito unijoje pasibaigia
likvidavus kredito uniją.
21 straipsnis.
Išstojimas iš kredito unijos
1. Kiekvienas kredito unijos narys turi
teisę savo noru išstoti iš kredito unijos, pranešęs apie tai raštu valdybai ne
vėliau kaip prieš 3 mėnesius. Sprendimą dėl išstojimo ir atsiskaitymo su
išstojančiuoju priima valdyba.
2. Išstoti galima tik pasibaigus
ūkiniams metams. Valdyba gali leisti nariui išstoti ir iki ūkinių metų
pabaigos, jei galima atsiskaityti su išstojančiuoju nesukeliant žalos kredito
unijos interesams.
3. Jei įstatai kaip
narystės sąlygą nustato narių gyvenimą toje pačioje gyvenamojoje
vietovėje - miestelyje, kaime, seniūnijos
teritorijoje ar, jeigu seniūnijos teritorija nėra apibrėžta, kitame
savivaldybės tarybos nustatytame teritoriniame darinyje, - kredito unijos narys, išsikeliantis iš tos vietovės, apie
išstojimą turi raštu pranešti valdybai.
22 straipsnis.
Pašalinimas iš kredito unijos
1. Jei kredito unijos narys nevykdo savo
pareigų, pažeidžia šį įstatymą ir įstatus, jis gali būti pašalintas iš kredito
unijos tik visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Iki visuotinio narių
susirinkimo, kuriame bus svarstomas kredito unijos nario pašalinimo klausimas,
valdyba gali sustabdyti nario teises.
2. Narys gali būti pašalintas, jeigu jam
buvo suteikta galimybė kalbėti visuotiniame narių susirinkime ir jei už jo
pašalinimą balsavo 2/3 susirinkime dalyvavusių kredito unijos narių.
3. Jei pašalintasis narys nesutinka su
visuotinio narių susirinkimo sprendimu jį pašalinti, jis turi teisę per 3
mėnesius nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo
panaikinimo.
23 straipsnis.
Atsiskaitymai su buvusiais kredito unijos nariais
1. Laikas, per kurį turi būti
atsiskaitoma su išstojusiu arba pašalintu kredito unijos nariu, nustatomas
įvertinus kredito unijos finansinę ir turtinę būklę (likvidumą) bei atskaičius
kredito unijai priklausančias sumas. Atsiskaityti būtina ne vėliau kaip per 12
mėnesių nuo kredito unijos nario faktiško išstojimo ar pašalinimo dienos.
2. Pašalintas arba išstojęs iš kredito
unijos asmuo nuo pašalinimo ar išstojimo momento praranda teisę naudotis
kredito unijos teikiamomis paslaugomis lengvatinėmis sąlygomis.
3. Kredito unijos valdyba, saugodama
kredito unijos ir jos narių interesus, per 10 dienų nuo nario išstojimo ar
pašalinimo dienos turi peržiūrėti visas su juo sudarytas kredito unijos
teikiamų paslaugų sutartis ir, jeigu reikia, jas nutraukti arba, jeigu kita
šalis sutinka, pakeisti sutarčių sąlygas.
4. Ginčus dėl tarpusavio atsiskaitymų
sprendžia teismas.
5. Mirusiam nariui priklausančios lėšos
išmokamos jo įpėdiniams tokia pat tvarka kaip ir išstojimo ar pašalinimo
atvejais, jeigu mirusiojo įpėdiniai nėra tos kredito unijos nariai ir neįstoja
į ją šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka.
6. Pripažintam neveiksniu nariui
priklausančios lėšos išmokamos jo teisėtam atstovui, kai šis pateikia reikiamus
dokumentus.
24 straipsnis.
Įgaliotiniai
Narys, išskyrus asocijuotą narį, turi teisę
įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį narių susirinkime ar atlikti kitus
veiksmus. Įgaliotinis kredito unijos narių
susirinkime gali atstovauti tik vienam kredito unijos nariui. Nario įgaliojimas
turi būti patvirtintas notariškai. Nario įgaliotiniu negali būti kredito unijos
valdymo ar kontrolės organų narys.
26 straipsnis.
Valdymo organai
1. Kredito unijos valdymo organai yra
visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir paskolų komitetas.
Valdymo organų nariais gali būti tik pilnamečiai kredito unijos nariai bei 17
straipsnio 2 dalyje nurodytų juridinių asmenų įgalioti atstovai. Visų šių
teisių neturi asocijuoti nariai.
2. Paskolų komitetas yra privalomas kredito unijos
valdymo organas, kuris turi būti sudaromas neatsižvelgiant į kredito unijos
narių skaičių.
3. Kredito unijos visuotiniam
susirinkimui nutarus, kredito unijoje gali būti sudaryta kredito unijos
administracija iš samdomų darbuotojų. Jei administracija nesudaroma, jos
funkcijas atlieka kredito unijos valdyba.
27 straipsnis.
Visuotinis narių susirinkimas
1. Visuotinis narių susirinkimas yra
aukščiausias kredito unijos valdymo organas.
2. Tik visuotinis narių susirinkimas
gali:
1) keisti ir pildyti kredito unijos
įstatus;
2) tvirtinti kredito unijos steigimo
ataskaitą;
3) rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos,
valdybos, paskolų komiteto narius ir revizorių, o iš jų atitinkamai - stebėtojų
tarybos, valdybos ir paskolų komiteto pirmininkus;
4) priimti nutarimą pašalinti narį iš
kredito unijos;
5) nagrinėti kredito unijos narių
skundus ir pasiūlymus dėl stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto
darbo;
6) nustatyti minimalaus ir maksimalaus
pajaus, kurį turi įmokėti narys, dydį bei pajaus mokėjimo tvarką, tvirtinti ir
keisti stojamojo mokesčio dydį;
7) nustatyti nariams duodamų paskolų
tikslinę paskirtį;
8) nustatyti revizoriaus atlyginimą ir
metines išmokas (premijas) iš pelno valdymo organų nariams;
9) nustatyti lėšų, kurias galima skirti
finansinės atskaitomybės eksperto ar nepriklausomo auditoriaus darbui apmokėti,
limitą;
10) nustatyti
darbo apmokėjimo dydį ir tvarką samdos pagrindais dirbantiems kredito unijoje
darbuotojams;
11) tvirtinti metinę kredito unijos
išlaidų sąmatą, pagrįstą numatomų pajamų skaičiavimais;
12) tvirtinti metinę finansinę
atskaitomybę, priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo
tvarkos;
13) nustatyti pajinio, rezervinio ir
kitų reikalingų kapitalų dydžius, nutarti atlyginti konkrečius su abejotinais
kredito unijos aktyvais susijusius nuostolius iš rezervinio kapitalo lėšų;
14) pritarti Centrinės kredito unijos
steigimo sutarties pasirašymui ar stojimui į veikiančią Centrinę kredito uniją;
15) priimti nutarimą reorganizuoti ar
likviduoti kredito uniją;
16) spręsti klausimą dėl kredito unijos
įstojimo į kredito unijų asociaciją ir išstojimo iš jos;
17) įvertinti kredito unijos valdymo ir
kontrolės organų ataskaitas;
18) susirinkimo metu spręsti stebėtojų
tarybai pavestus klausimus, jei to prašo stebėtojų taryba;
19) spręsti kitus jo kompetencijai
įstatų priskirtus klausimus.
28 straipsnis.
Visuotinio narių susirinkimo šaukimo pagrindai
1. Visuotinius narių susirinkimus šaukia
kredito unijos valdyba.
2. Neeilinio visuotinio narių
susirinkimo šaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba, paskolų
komitetas ir ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neskaitant asocijuotų
narių. Neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu:
1) kredito uniją numatoma reorganizuoti
ar likviduoti;
2) kredito unija negali įvykdyti
finansinių įsipareigojimų arba yra skelbiama nemokia;
3) to reikalauja iniciatyvos teisę
turintys kredito unijos nariai, stebėtojų taryba, valdyba ar paskolų komitetas;
4) yra šio įstatymo 34 straipsnio 3
dalyje numatytas atvejis;
5) įsiteisėja teismo sprendimas sušaukti
narių susirinkimą.
3. Kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas gali būti sušaukiamas teismo sprendimu, jeigu:
1) per 3 mėnesius nuo ūkinių metų
pabaigos nebuvo sušauktas eilinis visuotinis narių susirinkimas ir dėl to į
teismą kreipėsi kredito unijos narys (nariai);
2) į teismą kreipėsi neeilinio
visuotinio narių susirinkimo iniciatoriai, valdybai nesušaukus tokio
susirinkimo per šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką;
3) į teismą kreipėsi kreditoriai dėl to,
kad neeilinis visuotinis narių susirinkimas nebuvo sušauktas šio straipsnio 2
dalies 2 punkte numatytais atvejais.
29 straipsnis.
Visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų priėmimas
1.Visuotinis narių susirinkimas gali
priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos
narių. Jei kvorumo nėra, sušaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi
teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę ir be kvorumo.
2. Visuotiniame narių susirinkime
dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) registruojami
pasirašytinai registravimo sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir
sekretorius. Dalyvauti visuotiniame narių susirinkime patariamojo balso teise
gali ir administracijos vadovas, kuris nėra kredito unijos narys. Kredito
unijos narys, nedalyvaujantis visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinęs
su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti visuotiniam narių
susirinkimui, ar jis yra už ar prieš. Šis pranešimas įskaitomas į susirinkimo
kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus, bet tik to klausimo, už kurį narys
balsavo raštu.
3. Balsavimas visuotiniame narių
susirinkime yra atviras. Slaptai balsuojama, jei to reikalauja ne mažiau kaip
1/4 dalyvaujančių susirinkime kredito unijos narių.
4. Visuotinio narių susirinkimo
nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai,
lemiamą balsą turi susirinkimo pirmininkas. Šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies
1, 4, 6, 7, 14, 15 punktuose numatytais atvejais nutarimams priimti reikia 2/3
dalyvaujančiųjų visuotiniame narių susirinkime balsų.
5. Visuotinio narių susirinkimo
protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir nors vienas
susirinkimo įgaliotas kredito unijos narys. Prie protokolo turi būti pridedamas
susirinkimo dalyvių sąrašas ir, jeigu buvo balsuojama raštu, balsavimo
biuleteniai, kurie turi būti saugomi iki kito visuotinio narių susirinkimo
pabaigos.
30 straipsnis.
Visuotinių narių susirinkimų šaukimo terminai ir tvarka
1. Eilinį visuotinį narių susirinkimą
šaukia kredito unijos valdyba kasmet, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo
ūkinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą valdyba
privalo paskelbti kredito unijos įstatų nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip
prieš 20 dienų iki susirinkimo.
2. Neeilinio visuotinio narių
susirinkimo šaukimo iniciatoriai pateikia valdybai paraišką, kurioje nurodoma:
susirinkimo šaukimo pagrindas, tikslas ir darbotvarkės projektas. Valdyba,
gavusi paraišką, privalo per 10 dienų nuo paraiškos pateikimo jai dienos
paskelbti kredito unijos nariams apie neeilinio visuotinio narių susirinkimo
sušaukimą ir ne vėliau kaip per 20 dienų nuo paskelbimo apie tai sušaukti neeilinį
visuotinį narių susirinkimą.
3. Pakartotinis kredito unijos
visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas per 10 dienų nuo neįvykusio
susirinkimo dienos, o kredito unijos nariai informuojami ne vėliau kaip likus 5
dienoms iki pakartotinio susirinkimo.
4. Visuotinis susirinkimas gali būti
šaukiamas nesilaikant šių terminų, jeigu visi kredito unijos nariai su tuo
sutinka.
5. Pranešime apie visuotinį narių
susirinkimą turi būti nurodyta:
1) kredito unijos pavadinimas ir
adresas;
2) susirinkimo data, laikas ir vieta;
3) susirinkimo darbotvarkė ir nutarimų
projektai.
6. Ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki
susirinkimo kredito unijos nariams turi būti suteikta galimybė susipažinti su
dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke.
7. Visuotinio narių susirinkimo
pirmininkas kiekvieną kartą renkamas iš kredito unijos narių, o iki jo
išrinkimo pirmininkauja stebėtojų tarybos pirmininkas, jeigu kitaip nenumato
kredito unijos įstatai.
8. Visuotinis narių susirinkimas neturi
teisės priimti nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu jame
dalyvauja ne visi kredito unijos nariai. Pakartotiniame susirinkime galioja tik
neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.
31 straipsnis.
Visuotinio narių susirinkimo nutarimų negaliojimas
1. Kredito unijos narių ar administracijos
vadovo pareiškimu visuotinio narių susirinkimo nutarimai gali būti teismine
tvarka pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja šiam įstatymui, kredito
unijos įstatams ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams.
2. Visuotinio narių susirinkimo
nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarimo
priėmimo dienos ar nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie
nutarimo priėmimą.
32 straipsnis.
Stebėtojų taryba
1.Stebėtojų taryba yra kredito unijos
veiklos teisėtumą ir tikslingumą prižiūrintis kontrolės organas.
2. Stebėtojų tarybos narių skaičių - ne mažiau
kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 - nustato kredito unijos įstatai. Stebėtojų tarybą
ir jos pirmininką renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne daugiau kaip trejiems metams.
3. Stebėtojų tarybos nariu negali būti
kredito unijos valdybos, paskolų komiteto narys ar revizorius. Stebėtojų
tarybos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims.
33 straipsnis.
Stebėtojų tarybos kompetencija
1. Stebėtojų taryba:
1) kontroliuoja, kaip paskolų
komitetas, valdyba ir (ar) administracija vykdo visuotinio narių susirinkimo
nutarimus;
2) analizuoja kredito unijos, jos valdybos ir
paskolų komiteto veiklą, finansinių išteklių kaupimą ir naudojimą, darbo apmokėjimą, finansinę būklę;
3) pateikia visuotiniam kredito unijos
narių susirinkimui valdymo organų darbo ataskaitą su savo išvadomis ir
pasiūlymais;
4) įspėja kredito unijos valdybą,
paskolų komitetą ir (ar) administraciją, kad nedelsiant pašalintų
veiklos kredito unijoje pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam narių
susirinkimui, taip pat gali siūlyti visuotiniam narių susirinkimui atšaukti
valdybos ir paskolų komiteto narius, kurie, stebėtojų tarybos įsitikinimu,
pažeidė šį įstatymą, kitus teisės aktus, kredito unijos įstatus ar kitas jos
taisykles;
5) pateikia visuotiniam narių
susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus apie kredito unijos metinį buhalterinį
balansą, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo projektus;
6) atstovauja kredito unijai teisme
nagrinėjant ginčus tarp kredito unijos ir jos valdybos, tarp kredito unijos
narių ir valdybos;
7) siūlo valdybai atšaukti jos priimtus
neteisėtus nutarimus arba prašo visuotinį narių susirinkimą atšaukti neteisėtus
valdybos nutarimus;
8) gali perduoti jos kompetencijai
priskirtus klausimus spręsti visuotiniam narių susirinkimui;
9) sprendžia kitus įstatuose numatytus
klausimus.
2. Stebėtojų taryba turi teisę
pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti kredito
unijos buhalterinį balansą bei kitą finansinę atskaitomybę.
3. Stebėtojų tarybos reikalavimu kredito
unijos valdyba ir (ar) administracija privalo pateikti jai dokumentus,
susijusius su kredito unijos veikla.
4. Stebėtojų tarybos posėdis yra
teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami
paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Stebėtojų tarybos nariai turi
lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams
pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas.
5. Stebėtojų tarybos nariai privalo
saugoti kredito unijos paslaptis.
6. Stebėtojų tarybos darbo tvarką
nustato jos priimtas darbo reglamentas.
34 straipsnis.
Kredito unijos valdyba
1. Valdyba yra kolegialus vykdomasis
(administruojantis) kredito unijos organas, kurio veiklai vadovauja
pirmininkas. Valdybos narių skaičių, kuris turi būti nelyginis ir ne mažesnis
kaip 3, nustato kredito unijos įstatai. Valdybos narius ir pirmininką renka
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne daugiau kaip trejiems metams.
Valdybos nariu ar jos pirmininku negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos,
paskolų komiteto narys ar revizorius.
2. Be pagrindinių valdybos narių, tam
pačiam laikui gali būti renkami ne daugiau kaip 3 kandidatai į valdybos narius,
kurie, sumažėjus valdybos narių skaičiui, pakeičia nebegalinčius eiti savo
pareigų valdybos narius. Šie kandidatai turi teisę dalyvauti valdybos
posėdžiuose patariamojo balso teise.
3. Jeigu kredito unijos valdybos narių
skaičius tapo mažesnis, negu numatyta kredito unijos įstatuose, ir nėra
galimybės trūkstamus valdybos narius pakeisti išrinktais kandidatais, likusieji
valdybos nariai privalo sušaukti neeilinį kredito unijos narių susirinkimą.
35 straipsnis.
Valdybos kompetencija
1. Valdybos ir jos narių kompetenciją
nustato kredito unijos įstatai, o darbo tvarką - jos priimtas darbo
reglamentas.
2. Valdyba:
1) priima naujus narius į kredito uniją,
sustabdo jų narystę kredito unijoje šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje
numatytais atvejais;
2) atstovauja kredito unijai teisme,
arbitraže bei kitose institucijose;
3) organizuoja ir šaukia kredito unijos
visuotinius narių susirinkimus;
4) rengia ir
teikia visuotiniam susirinkimui tvirtinti metinę išlaidų sąmatą, pagrįstą
numatomų pajamų skaičiavimais;
5) nustato palūkanas už indėlius ir
paskolų procentus;
6) kredito unijos vardu sudaro darbo
sutartis su samdomais darbuotojais;
7) kredito unijos vardu sudaro civilinius
sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis;
8) tvarko kredito unijos narių registrus;
9) svarsto revizoriaus pateiktą
medžiagą, administracijos (jei ji yra) veiklą ir pateikia išvadas stebėtojų
tarybai arba visuotiniam narių susirinkimui;
10) parengia kredito unijos buhalterinio
balanso, pelno paskirstymo bei nuostolių atlyginimo tvarkos ir kitos finansinės
atskaitomybės projektus;
11) svarsto kredito unijos narių
prašymus dėl jų pajų perleidimo ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo
gavimo dienos praneša suinteresuotam nariui apie sutikimą ar draudimą nariui
perleisti jo pajų kitam asmeniui;
12) investuoja laisvas kredito unijos
lėšas į valstybės išleidžiamus vertybinius popierius, jei tai numatyta
įstatuose;
13) iki kredito unija įstos į Centrinę kredito
uniją, skolina laisvas kredito unijos lėšas kitoms kredito unijoms, nesančioms Centrinės kredito unijos narėmis, ar
kredito unijų asociacijai bei skolinasi iš jų pinigus, jei tai numatyta
įstatuose;
14) priima sprendimus dėl skolinimo
kitoms kredito unijoms ar paskolų iš kitų kredito unijų ėmimo Centrinės kredito
unijos nustatyta tvarka ir sąlygomis;
15) atsiskaito su buvusiais kredito
unijos nariais šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais;
16) laiku informuoja kredito unijų
veiklos priežiūros instituciją apie minimalaus narių skaičiaus ar pajinio
kapitalo sumažėjimą bei teikia kitus reikalingus šiai institucijai duomenis
pagal priežiūros institucijos patvirtintas kredito unijų veiklos priežiūros
taisykles;
17) svarsto kitus kredito unijos veiklos
ir valdymo klausimus, nepriklausančius išimtinei visuotinio narių susirinkimo,
stebėtojų tarybos ar paskolų komiteto kompetencijai.
3. Valdyba priima nutarimus jos
kompetencijai šio įstatymo ar įstatų priskirtais klausimais. Valdybos posėdis
yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Valdybos nariai turi
lygias balsavimo teises. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje
balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko
balsas.
4. Valdybos nariai ir kandidatai į
valdybos narius privalo saugoti kredito unijos paslaptis.
5. Už savo veiklą valdyba atsiskaito
visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka, bet
ne rečiau kaip kartą per metus. Valdyba taip pat atsiskaito stebėtojų tarybai,
kuri pateikia visuotiniam narių susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus.
36 straipsnis.
Paskolų komitetas
1. Paskolų komitetą iš ne mažiau kaip 3
kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas trejiems metams.
Paskolų komiteto nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos
narys ar revizorius.
2. Paskolų komitetas nagrinėja kredito
unijos narių paraiškas dėl savitarpio paskolų. Jis sprendžia, ar nario prašoma
paskola atitinka įstatuose nustatytą paskirtį, numato išmokėjimo ir grąžinimo
sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus šiais klausimais kredito unijos
valdybai. Valdyba negali sudaryti savitarpio paskolos sutarties su kredito
unijos nariu, jei tam nepritarė paskolų komitetas.
3. Už savo veiklą paskolų komitetas
atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka,
bet ne rečiau kaip kartą per metus.
4. Paskolų komiteto nariai privalo saugoti kredito
unijos paslaptis.
38 straipsnis.
Kredito unijos revizorius
1. Kredito unijoje turi būti bent vienas
revizorius, kurį renka visuotinis narių susirinkimas kredito unijos įstatuose
nustatytam, bet ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Juo gali būti
kredito unijos narys, turintis kvalifikacijos diplomą. Revizoriumi negali būti
kredito unijos valdybos, stebėtojų tarybos ar paskolų komiteto narys ar toje
kredito unijoje dirbantis vyriausiasis finansininkas (buhalteris).
2. Jeigu nėra galimybės išrinkti
revizorių iš kredito unijos narių, visuotinis narių susirinkimas tvirtina
nepriklausomą auditorių, stebėtojų tarybos siūlomą samdyti pagal sutartį.
3. Revizorius (nepriklausomas
auditorius) kontroliuoja kredito unijos finansinę-ūkinę veiklą, visuotinio
narių susirinkimo priimtų nutarimų vykdymą. Atlikdamas šias funkcijas,
revizorius turi teisę reikalauti pateikti jam reikalingus kredito unijos
buhalterinius bei finansinius dokumentus.
4. Kredito unijos revizorius
(nepriklausomas auditorius) pateikia visuotiniam narių susirinkimui
finansinės-ūkinės veiklos patikrinimo metinę ataskaitą. Jis privalo nedelsdamas
informuoti valdybą ir stebėtojų tarybą apie kredito unijos finansinės-ūkinės
veiklos pažeidimus, taip pat saugoti kredito unijos paslaptis.
5. Renkamam revizoriui gali būti mokamas
atlyginimas.
6. Kredito unijos revizorius
(nepriklausomas auditorius) atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
tvarka už nepatenkinamą kredito unijos veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų
nuslėpimą.
39 straipsnis.
Administracija
1. Kredito unijos valdyba, jeigu būtina,
sudaro kredito unijos administraciją, į kurią įeina kredito unijos
administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris) bei kiti
valdymo funkcijas atliekantys darbuotojai.
2. Kredito unijos administracija vykdo
visuotinio susirinkimo ir valdybos nutarimus.
3. Kredito unijos administracijos
pareigas nustato kredito unijos įstatai ir valdybos patvirtintas darbo
reglamentas.
4. Asmenis į kredito unijos administracijos vadovo
ir vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas priima kredito unijos valdyba.
5. Kredito unijos administracijos
vadovas negali eiti vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigų, dirbti kitos
kredito unijos ar banko administracijoje.
6. Kredito unijos administracijos
vadovas sudaro darbo sutartis su kitais kredito unijos darbuotojais.
7. Kredito unijos administracijos vadovo
pareigas gali eiti kredito unijos valdybos pirmininkas ar kitas valdybos narys.
ŠEŠTASIS
skirsnis
KREDITO UNIJOS KAPITALAS,
NARIO PAJUS,
PAJAMOS IR IŠLAIDOS,
FINANSINĖ APSKAITA IR KONTROLĖ
40 straipsnis.
Kredito unijos kapitalas
Kredito unijos nuosavas kapitalas
susideda iš pajinio, rezervinio bei papildomo kapitalo.
41 straipsnis.
Kredito unijos pajinis kapitalas
1. Kredito unijos minimalus pajinis
kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 litų. Jeigu pajinis kapitalas
mažesnis, kredito unijos priežiūros institucija gali panaikinti kredito unijai
išduotą veiklos licenciją.
2. Kredito unijos pajinis kapitalas
sudaromas iš kredito unijos steigėjų bei jos narių pajinių piniginių įmokų už
kredito unijos narių pajus.
3. Pajinis kapitalas kaupiamas
atsižvelgiant į poreikį lėšų, kurias kredito unija nusprendžia investuoti į
kredito unijos nuosavą turtą - patalpas, įrangą ir inventorių kredito unijos
veiklai pradėti ir plėtoti, taip pat Centrinės kredito unijos pajams įsigyti.
4. Kredito unijos pajiniam kapitalui
kaupti draudžiama naudoti kredito unijos pasiskolintas lėšas ir jai įkeistą
turtą.
42 straipsnis.
Kredito unijos rezervinis kapitalas
1. Kredito unija sudaro rezervinį kapitalą,
kuris naudojamas kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
2. Rezervinis kapitalas sudaromas iš
kredito unijos pelno, likusio atskaičius mokesčius, kasmet atskaitant ne mažiau
kaip po 20 procentų iš šio pelno, kol rezervinis kapitalas sudarys 10 procentų
ilgalaikių investicijų ir išduotų paskolų sumos, nustatytos metinio
buhalterinio balanso pagrindu.
3. Panaudojus dalį rezervinio kapitalo
kredito unijos nuostoliams padengti, iš pelno vėl atskaitoma į kapitalą tiek,
kad jis taptų nustatyto dydžio.
4. Nuostoliams,
kurie gali būti padengti iš rezervinio kapitalo, priskiriami nuostoliai, susiję
su abejotinais aktyvais - paskolomis ir ilgalaikėmis investicijomis. Kitiems
nuostoliams atlyginti rezervinio kapitalo lėšos gali būti panaudotos tik
kredito unijos visuotinio narių susirinkimo
nutarimu.
43 straipsnis.
Kredito unijos nario pajus
1. Kredito unijos nario pajus gali būti
tik piniginė įmoka.
2. Pajaus mokėjimo tvarka ir atsakomybė
už šios tvarkos pažeidimus nustatomos kredito unijos įstatuose.
3. Minimalus
kredito unijos nario fizinio asmens pajaus dydis yra 100 litų, o minimalus
nario juridinio asmens pajaus dydis yra 1000 litų. Kredito unijos įstatuose
gali būti numatytas didesnis minimalaus pajaus dydis. Jei kredito unijos nario
pajus tapo mažesnis už nustatytą minimalų
dydį, valdyba privalo apie tai įspėti narį ir nustatyti terminą pajų padidinti
iki nustatyto minimalaus dydžio. Jeigu narys šio reikalavimo neįvykdo, valdyba
siūlo visuotiniam narių susirinkimui jį šalinti iš kredito unijos.
4. Norėdamas atsiimti dalį pajaus,
disponavimo kuriuo neriboja šis įstatymas ir kredito unijos įstatai, kredito
unijos narys pateikia prašymą valdybai. Įvertinusi kredito unijos finansinę ir
turtinę būklę (likvidumą), valdyba nustato terminą, per kurį toks prašymas turi
būti patenkintas. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo
atitinkamo valdybos sprendimo priėmimo dienos.
5. Išieškoti
iš kredito
unijos nario pajaus, kuris yra kredito unijos nuosavybė,
draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito unijos
narių.
44 straipsnis.
Pelno paskirstymas
1. Kredito unijos pelnas yra lėšos,
kurios lieka atskaičius iš kredito unijos finansinių metų pajamų tų metų
kredito unijos išlaidas ir nuostolius.
2. Pelnas turi būti paskirstytas ne vėliau
kaip per 3 mėnesius po finansinių metų pabaigos, prieš tai patvirtinus metinį
balansą šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
3. Nutarime dėl pelno paskirstymo turi
būti nurodyta:
1) pelno suma;
2) mokesčiai;
3) atskaitymai į rezervinį kapitalą;
4) atskaitymai į kitą kredito unijos
kapitalą, skirtą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Centrinėje kredito
unijoje turimiems papildomiems pajams išpirkti bei kitoms kredito unijos
ilgalaikėms programoms įgyvendinti;
5) pelno dalis (procentais), skiriama
kredito unijos nariams (pajininkams) pagal kredito unijoje nario laikomų
indėlių bei gautų paskolų mastą (apyvartą). Ši pelno dalis išmokama premijomis
ar kita kredito unijos įstatuose nustatyta išmokų forma;
6) tantjemos kredito unijos valdymo
organų nariams ir vadovams;
7) nepaskirstytasis pelnas.
4. Kredito unijos nariams premijos mokamos iš
pelno, likusio sumokėjus mokesčius bei atskaičius lėšas į rezervinį kapitalą ir
kitus įstatuose numatytus kredito unijos kapitalus.
5. Pelnas, likęs po atskaitymų į kredito
unijos kapitalą, negali būti išmokėtas premijomis ar tantjemomis arba kitaip
perduotas kredito unijos nariams, steigėjams ar valdymo organų nariams, jeigu
kredito unijos pajinis kapitalas dėl to taptų mažesnis už šio įstatymo nustatytą
minimumą.
45 straipsnis.
Kredito unijos apskaita, atskaitomybė ir kontrolė
1. Kredito unijos finansiniai metai sutampa su
kalendoriniais metais. Jei kredito unija buvo įregistruota ūkiniams metams
prasidėjus, tai pirmųjų ūkinių metų pabaiga laikoma kalendorinių metų paskutinė diena. Jei kredito unija išregistruojama
nepasibaigus ūkiniams metams, tai paskutiniai ūkiniai metai baigiasi kredito
unijos išregistravimo dieną.
2. Kredito unijų buhalterinę apskaitą,
atskaitomybės ir finansinės kontrolės tvarką nustato Lietuvos Respublikos
įstatymai ir priežiūros institucijos nutarimais patvirtinti teisės aktai.
3. Per 3 mėnesius nuo finansinių metų
pabaigos kredito unija parengia ir pateikia priežiūros institucijai metinę
finansinę ataskaitą.
46 straipsnis.
Kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai
Priežiūros institucija gali nustatyti
kredito unijoms šiuos veiklos riziką ribojančius normatyvus:
1) likvidumo;
2) maksimalios atviros pozicijos
užsienio valiuta;
3) kapitalo pakankamumo.
SEPTINTASIS
skirsnis
KREDITO UNIJŲ VEIKLOS
PRIEŽIŪRA
47 straipsnis.
Kredito unijų veiklos kontrolė ir poveikio priemonių taikymas
1. Kredito unijų veiklos priežiūros
institucija už šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų, reglamentuojančių kredito
unijų veiklą, pažeidimus turi teisę taikyti kredito unijai, jos vadovams šias
sankcijas:
1) įspėti kredito uniją dėl jos veiklos
trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti terminus jiems pašalinti;
2) įstatymų nustatyta tvarka skirti
kredito unijos vadovams administracines nuobaudas už šio įstatymo pažeidimus;
3) reikalauti nušalinti kredito unijos
valdybos pirmininką, jos narį (narius) ar administracijos vadovą ir išrinkti
naują valdybos pirmininką, jos narį (narius) arba paskirti naują
administracijos vadovą;
4) sustabdyti kredito unijos stebėtojų
tarybos įgaliojimus, nušalinti kredito unijos valdybą, administracijos vadovą
ir paskirti kredito unijos laikinąjį administratorių;
5) laikinai arba visam laikui atšaukti
leidimą atlikti vieną ar kelias kredito unijos veiklos operacijas;
6) laikinai arba visam laikui atšaukti
kredito unijai išduotą licenciją verstis 7 straipsnyje nustatyta veikla.
2. Taikytinos sankcijos rūšį ir terminus
parenka priežiūros institucija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, galimas jo
pasekmes kredito unijai, taip pat į numatomos taikyti poveikio priemonės
pasekmes kredito unijos patikimumui ir stabilumui.
3. Nutarimas dėl poveikio priemonės taikymo,
išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, privalo būti priimtas per 3
mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už
pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai,
poveikio priemonės negali būti taikomos.
4. Priežiūros institucijos nutarimas dėl sankcijos
taikymo kredito unijai ar jos vadovams gali būti apskųstas teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka per mėnesį nuo
šio nutarimo priėmimo dienos.
5. Centrinė kredito unija papildomai
kontroliuoja nuolatinę kredito unijų Centrinės kredito unijos narių veiklą, o
jeigu reikia, ją tikrina, vertina veiklos riziką ir teikia priežiūros
institucijai rekomendacijas dėl poveikio priemonių taikymo šioms kredito
unijoms.
6. Priežiūros institucija šio straipsnio
1 dalyje nurodytas sankcijas taiko priežiūros institucijos kolegialiu nutarimu,
jei yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) priežiūros institucijai suteikta
neteisinga informacija;
2) priežiūros institucijai nepateikta
būtina kredito unijos priežiūrai vykdyti informacija ar dokumentai;
3) nesilaikyta nustatytų normatyvų;
4) pažeisti Lietuvos Respublikos
įstatymai ar kiti teisės aktai.
7. Priežiūros institucija nutarimą
taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sankcijas priima vadovaudamasi:
1) dokumentais ir informacija,
patvirtinančia įstatymų, kitų teisės aktų ar normatyvų pažeidimą;
2) kredito unijos ekonominės būklės
analize;
3) medžiaga apie anksčiau nustatytus
pažeidimus ir priežiūros institucijos bei kitų institucijų kredito unijai
taikytas sankcijas;
4) kredito unijos valdybos ar
administracijos vadovo paaiškinimais.
AŠTUNTASIS
skirsnis
KREDITO UNIJOS
REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
48 straipsnis.
Kredito unijos reorganizavimas
1. Reorganizavimas - tai kredito unijos,
kaip juridinio asmens, pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Reorganizuotos
kredito unijos visų teisių ir prievolių perėmėjai yra reorganizuojant įsteigta
nauja ir po reorganizavimo tęsianti veiklą kredito unija (ar kredito unijos).
2. Kredito unijos gali būti
reorganizuojamos šiais būdais:
1) jungimosi;
2) padalijimo.
3. Kredito unijų reorganizavimas
jungimosi būdu galimas:
1) kai prie kredito unijos, kuri tęsia
veiklą, prisijungia kitos kredito unijos, kurios kaip juridiniai asmenys baigia
veiklą;
2) kai iš kelių kredito unijų, kurios
kaip juridiniai asmenys baigia veiklą, įsisteigia nauja kredito unija.
4. Kredito unijos jungiasi Lietuvos
Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka.
5. Kredito unijų reorganizavimas
padalijimo būdu galimas:
1) kai kredito unija, kuri baigia
veiklą, perduoda savo teises ir pareigas kitoms kredito unijoms, kurios tęsia
veiklą;
2) kai iš kredito unijos, kuri baigia
veiklą, steigiamos naujos kredito unijos;
3) kai iš kredito unijos, kuri tęsia
veiklą, atskiriama dalis, kuri jungiasi su kita kredito unija arba iš kurios
steigiama nauja kredito unija.
6. Reorganizuojamos kredito unijos turi
parengti reorganizavimo projektą, kuriame turi būti nurodyta kiekvienos
reorganizuojamos kredito unijos:
1) pavadinimas ir buveinė;
2) narių skaičius;
3) pajinis kapitalas;
4) indėlių ir išduotų paskolų bei turto
įvertinimas;
5) prievolių perėmimo sąlygos ir
terminai;
6) narių pajų tvarkymo po reorganizavimo
veiksiančiose kredito unijose kriterijai ir taisyklės;
7) narių indėlių ir nariams išduotų
savitarpio paskolų tvarkymo kriterijai prieš reorganizavimą ir po jo;
8) kitos turtinės ir neturtinės narių
teisės ir pareigos po kredito unijos reorganizavimo, šių teisių ir pareigų
įgijimo terminai;
9) teisės, reorganizavimo laikotarpiu
suteikiamos kredito unijų valdymo organams, revizoriams (ekspertams).
7. Kartu su reorganizavimo projektu turi
būti parengti kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios kredito unijos įstatai.
8. Kiekvienos reorganizuojamos kredito
unijos valdyba parengia reorganizavimo projektą, kuriam įvertinti gali būti
kviečiamas nepriklausomas auditorius (ekspertas). Jis privalo pateikti raštu
visuotiniam narių susirinkimui reorganizavimo projekto įvertinimą ir išvadas.
9. Apie numatomą reorganizavimą
kiekviena kredito unija privalo viešai paskelbti ne vėliau kaip prieš 20 dienų
iki visuotinio narių susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta svarstyti
kredito unijos reorganizavimą. Kiekvienas kredito unijos narys turi teisę per
tą laikotarpį susipažinti su reorganizavimo projektu ir jo įvertinimu.
10. Priimti nutarimą reorganizuoti
kredito uniją ir kartu patvirtinti reorganizavimo projektą bei parengtus
įstatus kredito unijos nariai gali ne mažiau kaip 2/3 visų reorganizuojamos
kredito unijos narių balsų. Visuotinio narių susirinkimo nutarimą dėl
atsisakymo reorganizuoti kredito uniją ne mažiau kaip 1/5 narių turi teisę
apskųsti teismui.
11. Reorganizavimas kredito unijos
bankroto atveju yra kredito unijos struktūros pertvarkymas, kai paskirtas
administratorius kredito uniją skaido arba dalį jos turto parduoda kitoms
kredito unijoms, kad būtų laiduojamas kredito unijos mokumas ir patenkinami
kreditorių reikalavimai. Kredito unija bankroto atveju turi būti
reorganizuojama pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto bei kitus įstatymus
ir teisės aktus, reglamentuojančius bankų bankroto procedūrą.
12. Apie kredito unijos reorganizavimą
pranešama raštu kiekvienam jos nariui ir kredito unijos kreditoriui.
13. Po reorganizavimo veiksiančių
kredito unijų įstatai registruojami po pirmo visuotinio narių susirinkimo.
Reorganizuojamos kredito unijos įteisinamos, licencijuojamos ir registruojamos
pagal šio įstatymo 14, 15 ir 16 straipsnius.
14. Reorganizavus kredito uniją, jos
turtas pereina:
1) jungimosi ir padalijimo atveju -
naujai atsiradusiai kredito unijai;
2) prijungimo prie kitos kredito unijos
atveju - pastarajai.
15. Turtas pereina perdavimo dokumento
pasirašymo dieną, jei ko kita nenumato dėl reorganizavimo priimtas dokumentas.
49 straipsnis.
Kredito unijos likvidavimas
1. Kredito unijos likvidavimo pagrindas
gali būti:
1) kredito unijos veiklos termino,
nurodyto jos įstatuose, pasibaigimas;
2) kredito unijos narių minimalaus
skaičiaus, nurodyto šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, sumažėjimas ir
priežiūros institucijos draudimas tęsti kredito unijos veiklą esant tokiam
narių sumažėjimui;
3) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto
kredito unijos pajinio kapitalo minimumo sumažėjimas, jeigu per priežiūros
institucijos nurodytą laiką šis minimumas neatkuriamas;
4) įmonių rejestro tvarkytojo priimtas
sprendimas atšaukti kredito unijos registravimą;
5) įsiteisėjęs teismo sprendimas
likviduoti bankrutavusią kredito uniją;
6) įsiteisėjęs teismo sprendimas
likviduoti kredito uniją už Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimus;
7) visuotinio narių susirinkimo
nutarimas likviduoti kredito uniją, jeigu jai nekeliama bankroto byla.
2. Nutarus likviduoti kredito uniją,
priežiūros institucijos teikimu skiriamas likvidatorius. Nuo likvidatoriaus
paskyrimo dienos kredito unijos valdymo organai netenka įgaliojimų valdyti
kredito uniją, o jų funkcijas atlieka likvidatorius.
3. Likvidatorius praneša kredito uniją
įregistravusiai institucijai ir įmonių rejestro tvarkytojui apie kredito unijos
statuso pasikeitimą ir duomenis apie likvidatorių. Kredito unijai įgijus
likviduojamos kredito unijos statusą, prieš jos pavadinimą rašomas žodis
„likviduojama“.
4. Likviduojama kredito unija gali
sudaryti tik tokius sandorius, kurie susiję su jos likvidavimu, taip pat
numatytus nutarime dėl likvidavimo.
5. Apie kredito unijos likvidavimą
viešai skelbiama tris kartus su ne mažesniais kaip 2 mėnesių intervalais arba
kiekvienam nariui ir kreditoriui pranešama raštu.
6. Kredito unijos likvidavimo procedūra
atliekama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei kitus teisės aktus,
reglamentuojančius bankų likvidavimą.
50 straipsnis.
Kredito unijos bankroto procedūra
Kredito unijos bankroto bylos iškėlimo, teisminio
nagrinėjimo ir likvidavimo dėl bankroto
procedūra atliekama remiantis Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymu.
DEVINTASIS
skirsnis
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
51 straipsnis.
Mokesčių lengvatos
Mokesčių lengvatos kredito unijoms
taikomos vadovaujantis mokesčius reglamentuojančiais Lietuvos
Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais.
52 straipsnis.
Kredito unijų veiklos priežiūra
Kol bus sukurta speciali kredito įstaigų
veiklos priežiūros institucija ir patvirtinti jos nuostatai, visų Lietuvos
Respublikoje įregistruotų kredito unijų veiklą prižiūri bei licencijas suteikia
Lietuvos bankas.
53 straipsnis.
Kredito unijų įstatų pakeitimas ir veiklos pertvarkymas
1. Kredito unijos turi suderinti savo
įstatus su šio įstatymo nuostatomis ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šio
įstatymo įsigaliojimo dienos.
2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo
įregistruotų kredito unijų įstatų nuostatos galioja tiek, kiek neprieštarauja
šiam įstatymui. Kredito unijos savo įstatus taiko kartu su šio įstatymo
nuostatomis.
3. Kredito unijos turi įvykdyti visus
kredito unijų tarpusavio įsipareigojimus per pusę metų nuo įstojimo į Centrinę
kredito uniją dienos.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
__________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-551,
1997 12 02, Žin., 1997, Nr. 114-2870 (1997 12 12)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1683, 2000 05 18, Žin., 2000, Nr.
45-1289 (2000 06 02)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nr. X-1615,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-3003 (2008-07-05)
KREDITO
UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
23-762 (2001 03 16)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-979,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2639 (2002-06-28)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2002-06-28)
Šis įstatymas įsigalioja
2009 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 44 straipsnio 3 dalis
galioja iki 2013 m. sausio 1 d.
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2008-07-10)
autrap@lrs.lt
25 straipsnis.
Nario atsakomybė už kredito unijai padarytą žalą
1. Kredito unijos narys už kredito
unijai padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta
tvarka. Narystės kredito unijoje nutraukimas neatleidžia nuo atsakomybės už
kredito unijai padarytą žalą.
2. Kredito unijos narys atsako įdėto
pajaus (priklausančio turto) dydžiu. Kredito unijos įstatuose gali būti
nustatyta iki penkeriopo įdėto pajaus (priklausančio turto) dydžio nario
atsakomybė.
PENKTASIS
skirsnis
KREDITO UNIJOS VALDYMAS IR
VEIKLOS KONTROLĖ
37 straipsnis.
Stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto narių atsakomybė
1. Stebėtojų tarybos, valdybos ir
paskolų komiteto nariai už kredito unijai jų padarytą žalą atsako Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2. Nuo pareigos atlyginti nuostolius
atleidžiami tik tie stebėtojų tarybos, valdybos ar paskolų komiteto nariai,
kurie balsavo prieš nutarimus, pažeidžiančius šį įstatymą, kredito unijos
įstatus ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, ar nedalyvavo tokius nutarimus
priimant. Šiais atvejais jie privalo per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo
sužinoti apie tokį nutarimą, įteikti posėdžio pirmininkui rašytinį protestą.
2002-06-20
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 50 más
2001-02-27
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 50 más
2000-05-18
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 48 má
1997-12-02
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą