LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas
67 versijos
· 1996-07-02
2024-11-21
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 47, 6, 49
2024-10-25
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 2, 6, 39
2024-10-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 341
2024-06-21
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 6
2024-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 54, 50
2024-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 461,
2023-06-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 461, 31,
2023-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 27, 54, 2
2023-04-28
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 24, 2
2022-09-29
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 341, 6, 5
2022-05-28
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 47, 6, 54
2022-04-29
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 50, 28
2021-12-31
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 2, 6
2021-07-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 2, 6
2021-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 34
2021-02-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 401,
2020-01-17
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 54, 48
2019-11-14
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 50
2019-11-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 24
2019-07-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 34
2019-05-08
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 341, 6, 5
2019-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 39
2019-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 47, 2
2018-09-20
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 22
2018-07-16
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 54, 49
2018-04-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 6, 49
2018-03-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 31, 6, 33
2018-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 31, 341,
2017-12-30
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 47, 6
2017-11-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 34, 2, 6
2017-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 47, 6, 50
2016-12-29
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 47, 6, 28
2016-01-07
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 39
2016-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 22
2015-10-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 31, 3
2015-07-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 20
2015-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 461,
2014-07-19
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 31, 3
2013-11-07
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 42, 31, 3
2012-11-15
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 44, 42, 3
2012-06-30
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 44, 36, 4
2011-12-31
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 44, 3
2011-08-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 31, 3
2011-06-30
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 342, 26,
2010-10-18
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 21, 3
2009-07-28
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 45, 26, 4
2008-07-31
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 17, 45, 2
2006-09-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 56, 1
2004-07-15
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 56, 54, 4
2004-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 56, 16, 3
2003-11-25
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 16, 11, 4
2003-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 16, 4
2002-10-23
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 16, 1
2002-06-20
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 16, 3, 11
2002-06-13
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 44, 42, 3
2001-10-18
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 44, 38, 4
2000-12-21
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 31, 47, 3
2000-11-21
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 16, 3, 11
2000-08-29
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 16, 3
Pakeitimai 2000-08-29
@@ -2,18 +2,3682 @@
Redagavo: Ramun? L??ait? (1996
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2000.04.14)
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1996, Nr.71-1706
skelbtas: Žin., 1996, Nr. 71-1706
Nauja
įstatymo redakcija skelbta: Žin., 2000, Nr. 75-2272
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO
ĮSTATYMAS
1996 m. liepos 2
d. Nr. I-1418
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija nuo 2000 m. spalio 1 d.:
Nr. VIII-1905, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2272 (00.09.07)
I
SKYRIUS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas
nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką,
viešosios informacijos rengėjų, platintojų, jų savininkų, žurnalistų bei jų
veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.
2 straipsnis.
Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Abonentas
– asmuo, kuris pagal sutartį su transliuotoju ar operatoriumi priima
televizijos ir (ar) radijo programas (toliau – programos).
2. Antžeminė
televizija, radijas – programų transliavimas ir (ar) retransliavimas
antžemine televizijos, radijo stotimi ar jų tinklu.
3. Antžeminis
televizijos, radijo tinklas – telekomunikacijų tinklas, kurį sudaro daugiau
negu viena antžeminė televizijos, radijo stotis ir kuris yra skirtas tai pačiai
programai transliuoti ir (ar) retransliuoti ar siųsti.
4. Asmenys
– fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat juridinio asmens teisių neturinčios
įmonės.
5. Asmens
sveikatos informacija – Sveikatos sistemos įstatymo nustatyta informacija
apie žmogaus sveikatą.
6. Audiovizualinė
politika – audiovizualinio sektoriaus valstybinio valdymo principų
ir plėtros krypčių nustatymas ir įgyvendinimas, Lietuvos Respublikos įstatymų
ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių audiovizualinio sektoriaus veiklą,
derinimas su tarptautiniais reikalavimais plėtojant Lietuvos audiovizualinę rinką.
7. Bendrasis
priėmimo tinklas – vietinis telekomunikacijų tinklas,
naudojamas antžeminės televizijos ir radijo stočių transliuojamoms programoms
priimti, taip pat perduoti skirstymo linijomis į galinius įrenginius.
8. Dezinformacija
– tyčia paskleista melaginga informacija.
9. Galiniai
įrenginiai – televizoriai, radijo imtuvai, kiti transliuojamų programų ir
kitokio pobūdžio transliuojamos informacijos priėmimo įrenginiai.
10. Garso ir
vaizdo kūriniai – kinematografiniai kūriniai ar kiti kinematografinėmis
priemonėmis išreikšti kūriniai, sudaryti iš tarpusavyje susijusių vaizdų,
perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, ir įrašyti (užfiksuoti)
materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje.
11. Kabelinė
televizija, laidinis radijas – programų transliavimas ir (ar)
retransliavimas kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklu.
12. Kabelinės
televizijos ir MDTV operatorius – asmuo, naudojantis savo arba kito
asmens kabelinės televizijos ar MDTV telekomunikacijų tinklą (toliau –
operatorius).
13. Kabelinės
televizijos, laidinio radijo tinklas – telekomunikacijų tinklas, skirtas programoms transliuoti,
retransliuoti, priimti, pakeisti jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių
virpesių parametrams ir perduoti jas kabelinėmis, laidinėmis skirstymo
linijomis į galinius abonentų įrenginius.
14. Kanalas (ryšio kanalas) – radijo dažnių ruožas, būtinas bent vienai programai perduoti.
15. Laida
– vientisa programos dalis, paprastai turinti pavadinimą, transliavimo
laiką, autorius ir vedėjus.
16. Mikrobangė daugiakanalė televizija (toliau – MDTV) – programų transliavimas ir (ar) retransliavimas MDTV tinklu.
17.
Mikrobangės daugiakanalės televizijos tinklas (toliau – MDTV
tinklas) – telekomunikacijų tinklas, naudojamas programoms transliuoti,
retransliuoti, priimti, pakeisti jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių
virpesių parametrams ir perduoti jas antžeminiais mikrobangiais siųstuvais bei
tų siųstuvų signalų priėmimo tinklais į galinius abonentų įrenginius.
18. Nepriklausomi
kūrėjai – neturintys transliuotojo akcijų, dalių ar pajų, nesantys
transliuotojo valdymo organų nariais, su transliuotoju darbo, tarnybos
santykiais ar jungtine veikla nesusiję asmenys, kuriantys garso ir vaizdo
kūrinius ir laisvai juos parduodantys ar kitaip perleidžiantys.
19. Nuomonė
– visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos
apie reiškinius ar įvykius. Nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis
faktais ir būti reiškiama etiškai.
20. Oficialūs
valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų dokumentai – su valstybės
ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veikla susiję rašytiniai,
grafiniai, garsiniai, regimieji, kompiuterinės informacijos ar kitokie
dokumentai, kurie yra įtraukti į šių įstaigų dokumentų apskaitą ir yra jų
sukurti arba gauti.
21. Privati
informacija – informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo
sveikatą, kita žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu
neskelbtina informacija.
22. Programa
– transliuotojo pateikiama laidų visuma.
23. Radijo,
televizijos stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo, televizijos
siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas
programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti.
24. Reklama –
už mokestį ar kitą panašų atlygį viešosios informacijos rengėjų ir (ar)
platintojų skleidžiama informacija, kurią asmuo, susijęs su komercine, ūkine ar
profesine veikla, jiems užsako savireklamos tikslu ar siekdamas paskatinti
pirkti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą,
turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą; paslėpta reklama –
informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo įmonės vardą ar veiklą,
prekės, paslaugos ženklą, reklamos tikslu viešosios informacijos rengėjo ir
(ar) platintojo sąmoningai pateikiama tokia forma, kad šios informacijos
vartotojai gali nesuvokti, jog tai reklama.
25.
Retransliavimas – visuomenei transliuojamų programų ar jų dalių
priėmimas iš transliuotojų ir nepakeistų perdavimas tuo pačiu metu.
26. Rėmimas –
finansinė ar kitokia materialinė pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis
remiamo viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veikloje, teikia
viešosios informacijos rengėjui ir (ar) platintojui, siekdamas pagarsinti savo
vardą, prekės ženklą, įvaizdį, veiklą ar jos produktus.
27. Siuntimas
– su programų transliavimu ir (ar) retransliavimu susijusi telekomunikacijų
veiklos sritis, apimanti programos elektromagnetinių signalų perdavimą
telekomunikacijų tinklais į galinius įrenginius.
28.
Telekomunikacijų tinklas – informacijos perdavimo sistema ir (ar)
komutavimo bei kiti įrenginiai, skirti perduoti signalą laidinėmis, radijo,
optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis sistemomis, įskaitant kabelinės
televizijos, MDTV ir bendrąjį televizijos priėmimo tinklus.
29. Teleparduotuvė
– už tam tikrą atlygį per televiziją transliuojami reklamos užsakovo
tiesioginiai siūlymai pirkti prekių ar naudotis paslaugomis, tarp jų ir
siūlymai įsigyti nekilnojamojo turto, turtinių teisių ir įsipareigojimų.
30. Televitrina
– ne trumpiau kaip 15 minučių trunkanti teleparduotuvės skelbimams skirta
nepertraukiama televizijos laida, transliuojama televizijos kanalais, kurie
nėra skirti išimtinai teleparduotuvei.
31. Transliavimas
– programų rengimas ir jų pirminis perdavimas visuomenei telekomunikacijų
tinklais.
32.
Transliavimo ir (ar) retransliavimo licencija – Lietuvos radijo ir
televizijos komisijos išduotas rašytinis dokumentas, suteikiantis jį turinčiam
asmeniui teisę verstis programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla
nustatytoje teritorijoje su teise naudoti licencijoje nurodytą Ryšių
reguliavimo tarnybos skirtą kanalą (radijo dažnį) arba naudotis trečiosios
šalies teikiama siuntimo paslauga šiai šaliai Ryšio reguliavimo tarnybos skirtu
dažniu ir nustatantis tokio transliavimo ir (ar) retransliavimo sąlygas.
33. Transliuotojas – transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją turintis arba įstatymų
numatytais atvejais jos neturintis asmuo, kuris prisiima redakcinę atsakomybę
už transliuojamas programas, pats jas rengia ir transliuoja arba leidžia jas nepakeistas retransliuoti ar siųsti kitam asmeniui;
nacionalinio masto transliuotojas – transliuotojas, kurio transliuojamos
programos yra priimamos teritorijoje, kurioje gyvena daugiau negu pusė Lietuvos
gyventojų; regioninio masto transliuotojas – transliuotojas, kurio transliuojamos programos yra priimamos teritorijoje,
kurioje gyvena daugiau negu vieno rajono ar miesto gyventojai; vietinis
transliuotojas – transliuotojas, kurio vienu siųstuvu transliuojamos programos
yra priimamos vieno miesto ar rajono gyventojų
ir nesudaro nacionalinio tinklo.
34. Viešoji
informacija – informacija, skirta viešai platinti ar kitaip viešai
prieinama.
35. Viešosios
informacijos rengėjas – leidykla, transliuotojas, kino, garso ar
vaizdo studija, informacijos agentūra, redakcija ar kitas asmuo, rengiantis
viešąją informaciją.
36. Viešosios
informacijos platintojas – asmuo, parduodantis, siunčiantis ar
kitais būdais skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei.
37. Viešosios
informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkas – asmuo, nuosavybės
teise vienas arba su kitais asmenimis valdantis viešosios informacijos rengėją
ir (ar) platintoją.
38. Visuomenės
informavimas – veikla, kuria visiems teikiama viešoji informacija.
39. Visuomenės
informavimo priemonės – knygos, laikraščiai, žurnalai, biuleteniai ar kiti
leidiniai, televizijos, radijo programos, kino ar kita garso ir vaizdo studijų
produkcija ir kitos priemonės, kuriomis platinama informacija. Visuomenės
informavimo priemonėms pagal šį įstatymą nepriskiriami techniniai ir
tarnybiniai dokumentai, taip pat vertybiniai popieriai.
40. Žinia
– visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti
duomenys.
41. Žurnalistas
– asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios
informacijos rengėjui savo iniciatyva ar pagal sutartį su rengėju arba jo
pavedimu ir (ar) yra žurnalistų profesinio susivienijimo narys.
3 straipsnis.
Pagrindiniai visuomenės informavimo principai
1. Lietuvos
Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos
Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė.
2. Viešosios
informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai savo veikloje vadovaujasi
Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis,
humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio,
kūrybos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi žurnalistų profesinės
etikos normų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina
visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę,
ugdo tautinę kultūrą ir dorovę.
3. Viešoji
informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai,
tiksliai ir nešališkai.
4. Naudojimasis
informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų
ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini
Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai,
konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant
užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios
informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų
privatų gyvenimą, orumą ir teises.
5. Už
informacijos laisvės pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytų naudojimosi
informacijos laisve apribojimų pažeidimus atsakoma šio ir kitų įstatymų
nustatyta tvarka.
II
SKYRIUS
INFORMACIJOS
LAISVĖ IR JOS APSAUGA
4 straipsnis.
Informacijos laisvė
1. Kiekvienas asmuo turi teisę
laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Ši teisė apima laisvę laikytis
savo nuomonės, taip pat įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka rinkti, gauti
ir skleisti informaciją bei idėjas.
2. Lietuvos Respublikoje
laiduojamas laisvas televizijos programų, kurios transliuojamos, laikantis Lietuvos
Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytų reikalavimų, priėmimas ir
retransliavimas iš valstybių Europos Sąjungos narių ir kitų Europos Tarybos
konvenciją dėl televizijos be sienų pasirašiusių Europos šalių.
5 straipsnis.
Teisė rinkti ir skelbti informaciją
1. Kiekvienas
asmuo turi teisę:
1) rinkti
informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse;
2) neleisti skelbti savo parengtos informacijos,
jeigu jos turinys redakcinio rengimo metu buvo iškreiptas;
3) užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos
priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo
13 straipsnyje nurodytus atvejus;
4) publikacijas
ar laidas skelbti savo pavarde, slapyvardžiu ar anonimiškai.
2. Niekas negali būti verčiamas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, platinti valstybės ir
savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų informaciją.
6
straipsnis. Teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų
bei įstaigų
1. Kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų,
kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų
dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį
patį.
2. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo
veiklą.
3. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei
įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų
įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus
įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.
4. Informacija, kurią rengiant nereikia kaupti
papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) platintojams pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o
informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne vėliau kaip
per savaitę.
5. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei
įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui, turi ne
vėliau kaip kitą darbo dieną raštu informuoti rengėją apie atsisakymo suteikti
informaciją priežastis.
6. Valstybės ir savivaldybių institucijų bei
įstaigų viešoji informacija yra nemokama. Šios įstaigos gali imti mokestį tik už paslaugas ir patarnavimus,
susijusius su teikiamos informacijos paieška, informacijos ar dokumentų
dauginimu (kopijavimu). Šis mokestis negali būti didesnis už realias
informacijos pateikimo sąnaudas.
7. Kitos įstaigos ir įmonės, taip pat politinės partijos, profesinės sąjungos,
politinės visuomeninės ir kitos organizacijos teikia viešosios informacijos
rengėjams ir kitiems asmenims viešąją informaciją apie savo veiklą šių įstaigų,
įmonių ar organizacijų įstatų (nuostatų) nustatyta tvarka.
6 straipsnis. Teisė gauti
informaciją
1. Kiekvienas žmogus
Lietuvos Respublikoje turi teisę susipažinti su visais valstybės ar
savivaldybių valdžios ir valdymo institucijų bei kitų biudžetinių
organizacijų oficialiais dokumentais, išskyrus tuos, kurie įslaptinami įstatymų
nustatyta tvarka.
2. Valstybės pareigūnai,
atsisakydami teikti informaciją viešosios informacijos rengėjui (jo atstovui),
ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša jam raštu, nurodydami
atsisakymo priežastį.
3. Valstybės pareigūnų
atsakomybę už nepagrįstą atsisakymą teikti informaciją arba neteisingos informacijos
teikimą nustato įstatymai.
4. Politinės partijos,
politinės ir visuomeninės, profsąjungų bei kitos organizacijos savo įstatų
nustatyta tvarka teikia žmonėms ir viešosios informacijos rengėjams oficialią
informaciją apie jų atstovaujamų organizacijų veiklą, išskyrus tai, kas
neskelbtina pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
7 straipsnis.
Redagavimo laisvė
1. Siekiant užtikrinti informacijos laisvę,
draudžiama daryti įtaką viešosios informacijos rengėjui, platintojui, jų
savininkui ar žurnalistui, verčiant juos neteisingai pateikti visuomenės
informavimo priemonėse informaciją apie
įvykius ar faktus.
2. Žurnalistas turi teisę atsisakyti atlikti
viešosios informacijos rengėjo, savininko ar jų paskirto atsakingo asmens
pavedimą, susijusį su viešosios informacijos rengimu ir (ar) platinimu, jeigu
pavedimas verčia jį pažeisti įstatymus ar
Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą.
3. Už veiksmus,
pažeidžiančius šio straipsnio nuostatas, atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
8 straipsnis.
Informacijos šaltinio paslaptis
Viešosios
informacijos rengėjas, platintojas, viešosios informacijos rengėjo ir (ar)
platintojo savininkas, žurnalistas turi teisę išsaugoti informacijos šaltinio
paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio.
9
straipsnis. Teisė viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei
įstaigų,
pareigūnų
veiklą
Kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti
valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą.
Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką.
9 straipsnis. Teisė ginti
informacijos laisvę
Kiekvienas
Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę apskųsti teismui valdžios ir valdymo
institucijų bei kitų organizacijų sprendimus ar teisės aktus, jeigu šie
pažeidžia ar siaurina informacijos laisvę.
10 straipsnis.
Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus
1. Valstybės ir savivaldybių institucijoms ar
įstaigoms, viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų veiklą
reglamentuojančioms institucijoms draudžiama savo teisės aktais apriboti
įstatymų apibrėžtą informacijos laisvę.
2. Viešosios
informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie
veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse
skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo.
11 straipsnis.
Teisė ginti informavimo laisvę
1. Kiekvienas
asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei
įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai
apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją.
2. Draudžiama persekioti viešosios informacijos rengėją, platintoją, jų
savininką ar žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir
platinant nebuvo pažeisti įstatymai.
12 straipsnis.
Žurnalistų akreditavimas
1. Viešosios informacijos rengėjas ir (ar)
platintojas turi teisę akredituoti savo
žurnalistus prie valstybės institucijų, politinių partijų, politinių ir
visuomeninių organizacijų, taip pat kitų institucijų šalių susitarimu.
2. Žurnalistas gali dalyvauti jį akreditavusios
institucijos ar organizacijos posėdžiuose, kituose
renginiuose, jis yra aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir kitais
dokumentais ar jų nuorašais tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis.
3. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų
ministerijos akredituoti kitų valstybių žurnalistai turi vienodas su Lietuvos žurnalistais teises rinkti ir skelbti
informaciją.
III
SKYRIUS
ASMENS,
VISUOMENĖS IR VALSTYBĖS INTERESŲ APSAUGA
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO SRITYJE
13 straipsnis.
Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga
1. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai
skelbiant informaciją draudžiama:
1) be asmens
sutikimo filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus jam
priklausančioje valdoje;
2) filmuoti,
fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų renginių metu be
organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;
3) filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo
atvaizdus reklamai visuomenės informavimo
priemonėse be šio žmogaus sutikimo.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai
netaikomi renkant informaciją, jei yra
pagrindas manyti, kad fiksuojami teisės pažeidimai.
3. Už šio straipsnio nustatytų reikalavimų
pažeidimą renkant ir skelbiant viešąją informaciją atsakoma šio ir kitų
įstatymų nustatyta tvarka.
14 straipsnis.
Privataus gyvenimo apsauga
1. Rengiant ir
platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į tai, kad
būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas.
2. Informaciją apie privatų gyvenimą galima
skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik to žmogaus sutikimu ir jeigu informacijos paskelbimas nedaro
jam žalos.
3. Informacija
apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais,
kai informacijos paskelbimas nedaro žalos asmeniui arba kai informacija padeda
atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikaltimus, taip pat kai informacija yra
pateikiama nagrinėjant bylą atvirame teismo procese. Be to, informacija apie
viešojo asmens (valstybės politikų, valstybės tarnautojų, politinių partijų ir
visuomeninių organizacijų vadovų bei kitų visuomeninėje ir politinėje veikloje
dalyvaujančių asmenų) privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo,
jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio
asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.
4. Už teisės į
privatų gyvenimą pažeidimą visuomenės informavimo priemonėse atsakoma šio ir
kitų įstatymų nustatyta tvarka.
15 straipsnis.
Atsakymo teisė
Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės
informavimo priemonėje paskelbta tikrovės
neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas
juridinis asmuo, kurio teisėtiems interesams, ypač reputacijai, pakenkė
tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti,
paneigdamas tikrovės neatitinkančią
informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad
viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas paneigtų tikrovės
neatitinkančią informaciją šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka.
16 straipsnis.
Teisė gauti atlyginimą už padarytą moralinę ir materialinę žalą
1. Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą
žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie jį, turi teisę pagal
įstatymus gauti atlyginimą už padarytą moralinę žalą šio įstatymo 54 straipsnio nustatyta tvarka.
2. Kiekvienas juridinis asmuo, kurio teisėtiems
interesams, ypač reputacijai, pakenkė paskelbta tikrovės neatitinkanti
informacija, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti atlyginimą už patirtą
žalą.
17
straipsnis. Nuomonių įvairovės visuomenės informavimo priemonėse užtikrinimas
1. Gerbdami
nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir platintojai turi
visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos
nepriklausomų nuomonių.
2.
Skelbiant viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, turi būti nurodoma, kiek šie
tyrimai yra statistiškai patikimi (nurodant tyrimų imtį ir galimą paklaidą).
17 straipsnis. Valstybės
parama viešosios informacijos rengėjams ir platintojams
1. Valstybė
remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinę, šviečiamąją veiklą pagal
pateiktas programas. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos
rengėjams, išskyrus lėšas jų leidžiamoms knygoms, kino ar kitai garso ir vaizdo
produkcijai, yra teikiama per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Į
Fondą lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. Valstybės subsidijos ir
mokesčių lengvatos teikiamos be išankstinių sąlygų. Spaudos, radijo ir
televizijos rėmimo fondą įkuria kūrybinių sąjungų, viešosios informacijos
rengėjų, teisininkų ir mokslininkų sąjungų atstovų susirinkimas, kurį kviečia
Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Radijo ir televizijos
asociacija, Kabelinės televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir
Lietuvos žurnalistų draugija. Kiekviena šių organizacijų deleguoja į
susirinkimą po du savo atstovus. Susirinkimas laikomas įvykusiu, jei jame
dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai delegatų. Sprendimai priimami paprasta
balsų dauguma. Subsidijuojamus viešosios informacijos rengėjus nustato Spaudos,
radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba. Taryba pateikia ataskaitą Seimui
apie lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymą.
2. Valstybės finansinė
parama iš biudžeto knygų leidybai, kino ar kitai garso ir vaizdo produkcijai
yra teikiama ir per Kultūros ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją
pagal ekspertų komisijų, veikiančių prie šių ministerijų, patvirtintus
projektus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-101,
97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)
IV SKYRIUS
VIEŠOSIOS
INFORMACIJOS RENGĖJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR SAVIVALDA
18 straipsnis. Nepilnamečių
apsauga
1. Nepilnamečiai turi būti apsaugoti, kaip to
reikalauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų ir kiti įstatymai, Jungtinių Tautų
Organizacijos Vaiko teisių konvencija bei Lietuvos Respublikos tarptautinės
sutartys, nuo jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi kenkiančios
viešosios informacijos, ypač susijusios su pornografija ir (ar) savitiksliu smurto vaizdavimu.
2. Viešosios informacijos, kuri gali turėti
neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam,
protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato atskiras
įstatymas.
3. Programos ar laidos, kurios gali turėti
neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam,
protiniam ar doroviniam vystymuisi, transliuojamos tik nuo 23 iki 6 valandos
arba naudojant technines priemones, sudarančias sąlygas tėvams užtikrinti, kad
nepilnamečiai tokių programų neklausytų ir nežiūrėtų.
4. Jeigu
smurtinio ar erotinio pobūdžio laidos nekoduojamos, prieš jas transliuojant,
apie radijo laidos pobūdį turi būti perspėjama garsu, o transliuojant
televizijos laidą – atitinkamu įrašu, pateikiamu prieš transliavimą, ir regimu
simboliu, kuris rodomas per visą laidos transliavimo laiką.
5. Už viešosios informacijos platinimą,
pažeidžiantį šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, atsakoma šio ir kitų
įstatymų nustatyta tvarka.
19 straipsnis.
Neteikiama informacija
1. Valstybės ir savivaldybių
institucijos bei įstaigos, taip pat kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos
neteikia viešosios informacijos rengėjams ir (ar) platintojams, kitiems
asmenims informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė,
komercinė ar banko paslaptis arba yra privati informacija.
2. Neteikiama ir ta informacija,
kurią teikti draudžia kiti įstatymai, nes jos suteikimas pakenktų valstybės
saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, pažeistų
valstybės teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką arba jos nesuteikimas
užkirstų kelią sunkiems teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių
sveikatai apsaugoti.
3. Apie
atsisakymą suteikti prašomą informaciją įstatymų nustatyta tvarka pranešama
asmeniui raštu, nurodant informacijos nesuteikimo priežastis.
20 straipsnis.
Neskelbtina informacija
1. Visuomenės
informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje:
1) raginama
prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką;
2) skatinama
kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenumą, jos teritorijos vientisumą;
3) kurstomas
karas, taip pat tautinė, rasinė, religinė, socialinė bei lyčių neapykanta;
4) platinama, propaguojama ar
reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir (ar) reklamuojamos
seksualinės paslaugos, seksualiniai iškrypimai;
5) propaguojamos
ir (ar) reklamuojamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos.
2. Draudžiama platinti
dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo
garbę ir orumą.
3. Neleidžiama
skleisti informacijos, pažeidžiančios nekaltumo prezumpciją bei kliudančios
teisminės valdžios nešališkumui. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka
teismas gali apriboti vertinimų bei komentarų, susijusių su teisme dar
neišnagrinėta byla bei galinčių turėti įtakos teismo nešališkumui ir
nepriklausomumui, skleidimą visuomenės informavimo priemonėse.
4. Už šiame
straipsnyje numatytų draudimų pažeidimus atsakoma šio ir kitų įstatymų
nustatyta tvarka.
5. Spaudos
leidinių, kino ir videofilmų, radijo ir televizijos programų ir kitos viešosios
informacijos, priskirtos erotinei, smurtinei ar kitai ribojamai viešajai
informacijai, platinimo tvarką nustato Vyriausybė.
21 straipsnis.
Pareiga skelbti oficialius valstybės pranešimus
1. Gaivalinių nelaimių, didelių
avarijų ar epidemijų, karo ar nepaprastosios padėties atveju viešosios
informacijos rengėjai ir platintojai turi Vyriausybės nustatytais atvejais ir
tvarka nemokamai ir operatyviai skelbti oficialius valstybės pranešimus.
2. Seimas karo ar nepaprastosios
padėties atveju įstatymu gali nustatyti viešosios informacijos rengėjų ir
platintojų veiklos ribojimus ir (ar) kitas prievoles, būtinas piliečių bei
visuomenės interesų apsaugai.
3. Už atsisakymą
skelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais oficialius valstybės
pranešimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
22 straipsnis.
Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga
Literatūros, mokslo, meno bei kitus
kūrinius viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir žurnalistai naudoja
vadovaudamiesi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu bei kitais įstatymais
ir teisės aktais.
IV
SKYRIUS
VIEŠOSIOS
INFORMACIJOS RENGIMAS IR PLATINIMAS
Pirmasis skirsnis
Viešosios informacijos rengėjų, platintojų bei jų
savininkų
teisinis statusas ir veiklos sąlygos
23 straipsnis.
Viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir jų savininkai
1. Viešosios
informacijos rengėjų, platintojų ir jų savininkų santykius reglamentuoja šis ir
kiti įstatymai, norminiai teisės aktai ir šalių susitarimai.
2. Viešosios informacijos rengėjais ir (ar) platintojais gali būti
Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių
fiziniai asmenys bei visų rūšių įmonės ir organizacijos, įstatymų nustatyta
tvarka įsteigusios įmonę ar savo įmonės padalinį Lietuvos Respublikoje,
išskyrus šio straipsnio 4, 5, 6 dalyse ir kitų įstatymų nurodytus asmenis.
3.
Viešosios informacijos rengėjo ar platintojo savininkas gali įstatymų
nustatytais atvejais ir tvarka nutraukti ar reorganizuoti viešosios
informacijos rengimo ir (ar) platinimo veiklą arba perleisti rengėją ar
platintoją kitiems šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims. Parduodant ar
kitaip perleidžiant ne mažiau kaip 10 procentų transliuotojo ar operatoriaus
akcijų, būtina apie akcijų pardavimą ar perleidimą informuoti Lietuvos radijo
ir televizijos komisiją. Jei pardavus ar kitaip perleidus transliuotojo ar
operatoriaus akcijas, keičiasi kontrolinio akcijų paketo savininkas
(savininkai), parduodant ar kitaip perleidžiant akcijas privaloma gauti
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos rašytinį sutikimą dėl minėtų akcijų
pardavimo ar kitokio perleidimo. Šis reikalavimas taikomas ir tais atvejais,
kai pardavus ar kitaip perleidus transliuotojo ar operatoriaus turtą ar turto
dalį (jei turtas yra neakcionuotas), transliuotojo ar operatoriaus kontrolė
pereina kitam asmeniui.
4.
Viešosios informacijos rengėju arba platintoju negali būti asmuo, kuriam teismo
nuosprendžiu tai uždrausta.
5.
Transliuotojo ir operatoriaus savininkas negali būti politinė partija ar
politinė organizacija.
6.
Valstybės institucijos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai
negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų savininkais, bet gali
leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, skirtus visuomenei
informuoti apie savo veiklą. Valstybė ar valstybės institucijos (išskyrus
mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai negali turėti viešosios
informacijos rengėjų akcijų, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.
7.
Kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo savininkas turi paskirti
asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už
visuomenės informavimo priemonės turinį. Kai viešosios informacijos rengėjas ir
savininkas yra tas pats fizinis asmuo, jis atsako už savo viešosios informavimo
priemonės turinį.
8.
Viešosios informacijos rengėjas ar jo savininkas privalo parengti ir
patvirtinti vidaus tvarkos taisykles, kuriose turi būti nustatyti viešosios
informacijos rengėjų ir samdomų darbuotojų tarnybiniai santykiai, pareigos,
atsakomybė, taip pat žurnalisto apsauga nuo galimo jo laisvės varžymo.
24
straipsnis.
Duomenys apie viešosios informacijos rengėjus, platintojus ir jų
savininkus
1. Viešosios
informacijos rengėjai ir (ar) platintojai, išskyrus Lietuvos radijo ir
televizijos komisijos licenciją turinčius transliuotojus bei Lietuvos
nacionalinį radiją ir televiziją, privalo kasmet iki kovo 30 dienos Vyriausybės
įgaliotai institucijai visuomenės informavimo srityje (toliau – Vyriausybės
įgaliota institucija) šios institucijos nustatyta tvarka pateikti duomenis apie
įmonės akcininkus ar dalininkus, kurie turi nuosavybės teise ar valdo ne
mažiau kaip 10 procentų visų akcijų ar turto (jeigu turtas yra neakcionuotas).
Juose turi būti nurodyta tokių akcininkų ar dalininkų vardai ir pavardės
(pavadinimai), asmens kodas (registracijos numeris), turimo turto dalis ar
akcijų skaičius bei balsų dalis procentais. Viešosios informacijos rengėjai ir
platintojai turi Vyriausybės įgaliotai institucijai kasmet iki kovo 30
dienos pateikti šios institucijos nustatyta tvarka informaciją apie savo
valdymo organus ir vadovaujančius asmenis bei informaciją apie turtinius
santykius ir (ar) jungtinę veiklą, siejančią juos su kitais viešosios
informacijos rengėjais ir (ar) platintojais ir (ar) jų savininkais. Vyriausybės
įgaliota institucija privalo savo nustatyta tvarka iki tų metų gegužės 15 dienos
„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbti viešosios
informacijos rengėjų ir platintojų pateiktus duomenis.
2. Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojai, kitų valstybės institucijų vadovai privalo
Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbti „Valstybės žinių“
priede „Informaciniai pranešimai“, kokių viešosios informacijos rengėjų ir (ar)
platintojų savininkai, bendraturčiai ar akcininkai jie yra.
3. Viešosios informacijos rengėjai ar platintojai, žurnalistai
privalo savo visuomenės informavimo priemonėje paskelbti apie gautą paramą, jeigu
ji viršija vienos minimalios algos dydį, nurodydami, kokio dydžio ir iš
ko gauta parama.
4. Už šiame
straipsnyje nurodytos informacijos nepaskelbimą skiriamos baudos
įstatymų nustatyta tvarka.
24 straipsnis. Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisija
1. Žurnalistų ir leidėjų
etikos taisyklių pažeidimus, padarytus informuojant visuomenę, nagrinėja
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.
2. Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisiją sudaro ir jos darbo tvarką nustato žurnalistų organizacijų
atstovų susirinkimas. Etikos komisijos nariai skiriami 2 metams.
3. Komisijos darbą organizuoja
komisijos pirmininkas, kurį komisija išsirenka iš savo narių 1 metams.
4. Į Komisiją dėl Žurnalistų
ir leidėjų etikos taisyklių pažeidimo gali kreiptis fiziniai ir juridiniai
asmenys.
5. Komisija, nagrinėdama
Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus, vadovaujasi Lietuvos
žurnalistų etikos kodeksu ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos
rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos”.
6. Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisijos sprendimai dėl profesinės etikos taisyklių pažeidimų turi būti
skelbiami leidiniuose, radijo ir televizijos laidose Komisijos nustatyta
tvarka.
7. Viešosios informacijos
rengėjai, nesutikdami su Komisijos išvadomis, gali kreiptis dėl jų į teismą,
tačiau negali nepaskelbti savo leidinyje ar laidose šios komisijos išvadų.
Fiziniai ar juridiniai asmenys, nesutikdami su Žurnalistų ir leidėjų etikos
komisijos sprendimu, gali kreiptis į teismą ir apskųsti jame šios komisijos
išvadas per 30 dienų nuo išvadų jiems pateikimo.
8. Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisija dirba pagal savo priimtą reglamentą, jos veikla finansuojama iš
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšų.
25 straipsnis.
Viešosios informacijos rengėjų ir platintojų registravimas
Viešosios
informacijos rengėjai ir platintojai registruojami įstatymų nustatyta tvarka
Lietuvos Respublikos įmonių rejestre.
26 straipsnis.
Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys transliuotojai
Transliuotojas
yra laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje ir vadovaujasi Lietuvos
Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais tais atvejais, jei atitinka
bent vieną iš šių sąlygų:
1)
pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje ir jo redakciniai sprendimai dėl
transliuojamų programų priimami Lietuvoje;
2)
pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, o redakciniai sprendimai dėl
transliuojamų programų priimami kitoje valstybėje Europos Sąjungos
narėje, bet didesnioji dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi
transliavimo veikla, dirba Lietuvoje;
3)
pagrindinė transliuotojo buveinė yra kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje,
bet redakciniai sprendimai priimami Lietuvoje ir didesnioji dalis transliuotojo
darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, dirba Lietuvoje;
4)
didelė dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla,
dirba ir Lietuvoje, ir kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje, bet pagrindinė
transliuotojo buveinė yra Lietuvoje;
5)
pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, bet redakciniai sprendimai dėl
transliuojamų programų priimami kitoje valstybėje Europos Sąjungos
narėje arba atvirkščiai, ir nė vienoje šių valstybių nedirba didesnioji dalis
transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, tačiau
transliuotojas pradėjo savo veiklą, laikydamasis Lietuvos Respublikos įstatymų
ir turi nuolatinių ekonominių santykių Lietuvoje;
6) pagrindinė
transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, bet redakciniai sprendimai dėl
transliuojamų programų priimami kitoje valstybėje ne Europos Sąjungos narėje,
arba atvirkščiai, ir didesnioji dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi
transliavimo veikla, dirba Lietuvoje;
7)
transliuotojas naudojasi Lietuvos valstybei priklausančiu kanalu (radijo
dažniu);
8)
transliuotojas naudojasi Lietuvos valstybei priklausančiu ryšio palydovu arba
Lietuvoje įrengta antžemine stotimi, perduodančia signalą į ryšio palydovą.
27 straipsnis.
Viešosios informacijos platinimas
1.
Informaciją visuomenei platina pats viešosios informacijos rengėjas arba kitas
asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju ar šio leidimu.
2. Užsienyje
parengtas visuomenės informavimo priemones leidžiama platinti Lietuvos Respublikoje,
jeigu jų turinys neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms ir Lietuvos Respublikos
tarptautinėms sutartims.
28 straipsnis.
Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams
1. Valstybė
remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinę ir šviečiamąją veiklą. Valstybės
finansinė parama viešosios informacijos rengėjams, išskyrus nurodytą šio
straipsnio 6 dalyje, yra teikiama per viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir
televizijos rėmimo fondą (toliau – Fondas). Į Fondą lėšas iš valstybės biudžeto
kasmet skiria Seimas.
2. Fondas
veikia, vadovaudamasis Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip
pat Fondo įstatais. Fondo dalininkai yra: Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos
dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų
sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos
tautodailininkų sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos mokslininkų sąjunga,
Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija,
Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų
asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos žurnalistų draugija,
Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija.
3.
Fondo veiklai vadovauja Fondo taryba. Po vieną narį į Fondo tarybą skiria jo
dalininkai. Tarybos narys skiriamas jį paskyrusios organizacijos valdymo organų
įgaliojimų laikui. Kultūros ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija
Fondo tarybos narius skiria 4 metams. Fondo tarybai vadovauja Tarybos
pirmininkas, kurį Fondo taryba renka 3 metams. Fondo tarybos sprendimai
priimami paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma.
4. Fondo lėšų
šaltiniai:
1) valstybės dotacijos (subsidijos);
2) juridinių ar
fizinių asmenų dovanotos lėšos;
3) Lietuvos
Respublikoje įregistruotų transliuotojų licencijų mokestis;
4) palūkanos už
bankuose saugomas Fondo lėšas;
5) kitos
teisėtai įgytos lėšos.
4. Viešosios
informacijos rengėjų kultūrinė, šviečiamoji veikla remiama konkurso tvarka
pagal Fondui pateiktas programas. Bendruosius konkurso nuostatus, suderintus su
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, tvirtina Vyriausybė.
5. Fondas kasmet
spaudoje paskelbia metinę veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas
kiekvienais metais pateikia ataskaitą Seimo plenariniame posėdyje apie lėšų,
gautų iš biudžeto, paskirstymą ir panaudojimą.
6. Finansinė
parama iš valstybės biudžeto knygų leidybai, taip pat garso ir vaizdo
laikmenomis platinamos produkcijos leidybai, kino filmų gamybai yra skiriama
per Kultūros ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją, remiantis ekspertų
komisijų, veikiančių prie šių ministerijų, teikimu.
29 straipsnis.
Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje
1.
Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos
ir organizacijos ar fiziniai asmenys negali monopolizuoti visuomenės
informavimo priemonių.
2. Valstybė sudaro vienodas teisines ir ekonomines
sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir platintojų, išskyrus smurtinio bei
erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir (ar) platintojus, sąžiningai konkurencijai. Įstatymų nustatyta tvarka
valstybės institucijos prižiūri, kad nė vienas asmuo neužimtų monopolinės
padėties ar nepiktnaudžiautų užimama dominuojančia padėtimi tarp viešosios
informacijos rengėjų ar platintojų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies rinkoje.
Dominuojanti padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma vadovaujantis
Konkurencijos įstatymu.
3. Smurtinio ir erotinio pobūdžio viešosios
informacijos rengėjams ir (ar) platintojams taikomi šio ir kitų įstatymų ar teisės aktų numatyti apribojimai.
30 straipsnis.
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Lietuvos nacionalinis radijas ir
televizija (toliau – LRT) – valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne
pelno institucija, veikianti pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos įstatymą.
31 straipsnis.
Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimas
1. Lietuvos
Respublikoje transliavimo ir retransliavimo veikla, išskyrus LRT atliekamą
transliavimą ar retransliavimą, yra licencijuojama. Asmenys, norintys verstis
transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla, privalo gauti Lietuvos radijo ir
televizijos komisijos licenciją, išskyrus atvejus, kai šiai veiklai nenaudojami
kanalai (radijo dažniai). Ryšių reguliavimo tarnyba, pasibaigus kiekvienam
kalendorinių metų ketvirčiui, ne vėliau kaip per 10 dienų pateikia
Komisijai informaciją apie naujai sukoordinuotus kanalus (radijo
dažnius) programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti. Konkursus verstis
transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla su konkurso laimėtojui suteikiama
teise naudoti programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti kanalą (radijo
dažnį) arba naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga skelbia
Komisija. Kanalą (radijo dažnį) programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti su
teise steigti, įrengti ir naudoti radijo ar televizijos stotis ir (ar)
telekomunikacijų tinklą Ryšių reguliavimo tarnyba skiria tik asmenims,
gavusiems Komisijos licenciją. Licencija su teise naudotis trečiosios šalies
teikiama siuntimo paslauga nesuteikia teisės steigti, įrengti ir naudoti savo
radijo ir televizijos stotis ir (ar) telekomunikacijos tinklus naudojant
siuntimo paslaugų teikėjui skirtus kanalus (radijo dažnius).
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę pakeisti licencijos turėtojui skirtą radijo
dažnį, tik kai to reikalauja Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai
ar radijo dažnių programoms transliuoti ir siųsti strateginio plano (toliau –
strateginis planas) pakeitimai. Nutraukiant radijo dažnių ruožą, licencijos
turėtojui kitas radijo dažnis neskiriamas, jei jis turi teisę transliuoti ar
retransliuoti programą kitu radijo dažnių ruožu.
3. Kanalai
(radijo dažniai) yra Lietuvos Respublikos nuosavybė ir negali būti
privatizuoti.
4. LRT veikla
nėra licencijuojama. Kanalus (radijo dažnius) LRT programoms transliuoti ne
konkurso būdu, remdamasi strateginiu planu skiria Ryšių reguliavimo tarnyba,
sprendimą suderinusi su Komisija.
5. Licencijų
išdavimo tvarką nustato šis ir kiti įstatymai, Komisijos nuostatai bei
Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklės, kurias tvirtina
Komisija.
6. Išduodant
licencijas, pirmenybė teikiama transliuotojams, kurie įsipareigoja rengti
originalios kūrybos kultūrines, informacines bei šviečiamąsias laidas,
užtikrinti teisingą ir nešališką informacijos pateikimą, gerbti asmens orumą ir
teisę į privatų gyvenimą, saugoti nepilnamečius nuo galimo neigiamo viešosios
informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, taip pat
transliuotojams, kurių programų priėmimo zonoje dar netransliuoja kitos stotys.
7. Konkurso būdu
išduodamos šios licencijos:
1) radijo
programoms transliuoti su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti radijo stotis;
2)
radijo programoms transliuoti su teise naudotis trečiosios šalies teikiamomis
siuntimo paslaugomis;
3) televizijos
programoms transliuoti su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti televizijos
stotis;
4) televizijos
programoms transliuoti su teise naudotis trečiosios šalies teikiamomis siuntimo
paslaugomis;
5) radijo
programoms retransliuoti ir transliuoti savo pačių parengtas programas laidinio
radijo tinklais su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti radijo
stotis ar naudotis trečiosios šalies teikiamomis siuntimo paslaugomis;
6) televizijos
ir radijo programoms retransliuoti ir transliuoti savo pačių parengtas
programas kabelinės televizijos ar MDTV tinklais su teise steigti, įrengti ir
eksploatuoti kabelinės televizijos ar MDTV tinklą ar naudotis trečiosios šalies
teikiamomis siuntimo paslaugomis;
7) televizijos
ir radijo programoms retransliuoti kabelinės ar MDTV tinklais su teise steigti,
įrengti ir eksploatuoti kabelinės televizijos ar MDTV tinklą ar naudotis
trečiosios šalies teikiamomis siuntimo paslaugomis.
8. Be konkurso
šio straipsnio 7 dalyje numatytas licencijas Komisija gali išduoti šiais
atvejais:
1) kai naudojami
neriboti radijo dažnių, nustatytų strateginiame plane, ištekliai;
2) iki 1
W galios radijo, televizijos stočiai – ne ilgiau kaip 1 metams;
3) iki 20
W galios radijo, televizijos stočiai mokslo ir mokymo institucijų
šviečiamosioms ir kultūrinėms programoms transliuoti – ne ilgiau kaip 3 metams;
4) savininkams
bendrųjų priėmimo tinklų, prie kurių prijungta ar gali būti prijungta per 300
butų (valdų) – ne ilgiau kaip 3 metams. Bendrųjų priėmimo tinklų, prie kurių prijungta
ar gali būti prijungta mažiau kaip 300 butų (valdų), savininkai privalo gauti
leidimus Telekomunikacijų įstatymo nustatyta tvarka.
9. Komisija
licencijas nacionalinio masto transliuotojams ir kabelinės televizijos bei MDTV
operatoriams išduoda ne ilgiau kaip 10 metų, regioninio masto transliuotojams –
ne ilgiau kaip 5 metams, vietiniams transliuotojams – ne ilgiau kaip 3 metams.
10. Už
licencijos išdavimą ar jos pratęsimą mokamo licencijos mokesčio dydį nustato
Komisija. Šis mokestis pervedamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui
nepriklausomų kūrėjų garso ir vaizdo projektams remti.
11. Komisijos
išduota licencija transliuotojui neriboja galimybės teikti tuo pačiu
telekomunikacijų tinklu ar pavieniais įrenginiais kitas nelicencijuojamas
paslaugas, jei šių paslaugų teikimas netrukdo transliuoti ar retransliuoti
programų licencijoje nustatytomis sąlygomis. Tik licenciją turintys asmenys
gali sudaryti sutartis programoms transliuoti ar retransliuoti su
telekomunikacijų tinklų savininkais.
12.
Pasibaigus licencijos galiojimo terminui, licenciją turinčio asmens prašymu
Komisija ne konkurso tvarka pratęsia, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus,
licencijos galiojimą, jeigu transliuotojas nepažeidė įstatymų,
reglamentuojančių transliavimo ar retransliavimo veiklą, licencijos sąlygų bei
Komisijos sprendimų. Prašymą pratęsti licenciją transliuotojai turi pateikti ne
vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki licencijos galiojimo pabaigos. Sprendimą dėl
licencijos pratęsimo ar motyvuotą atsisakymą ją pratęsti Komisija priima ne
vėliau kaip per 60 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Apie Komisijos
posėdžio laiką ir vietą pareiškėjas informuojamas raštu.
13.
Komisija savo sprendimu ne ilgiau kaip 3 mėnesiams gali sustabdyti licencijos
galiojimą, jeigu licenciją turintis asmuo:
1) nemoka 48
straipsnio 11 dalyje nustatytų įmokų;
2) nevykdo
licencijos sąlygų ar jas dažnai pažeidinėja;
3) nesilaiko šio
ir kitų įstatymų bei norminių aktų ar nevykdo Komisijos sprendimų ir teisėtų
reikalavimų;
4)
laiku nesumoka licencijos mokesčio.
14. Komisija
sprendimu gali panaikinti licencijos galiojimą, jeigu:
1)
transliuotojas atsisako licencijos;
2)
transliuotojas yra likviduojamas arba kitaip nutraukia savo veiklą;
3)
transliuotojas be Komisijos sutikimo daugiau kaip 2 mėnesius paeiliui arba
daugiau kaip 3 mėnesius per kalendorinius metus nevykdo licencijuojamos
veiklos;
4) konkurso
nugalėtojas per Komisijos nustatytą terminą nepradėjo transliuoti;
5) konkursui
arba licencijai pratęsti transliuotojas pateikė neteisingus duomenis;
6)
transliuotojas nepašalina pažeidimo, už kurį jam buvo taikytas laikinas
licencijos galiojimo sustabdymas, arba padaro jį pakartotinai;
7)
transliuotojas transliuoja programą, kai laikinai sustabdytas jo licencijos
galiojimas;
8) negavus
Komisijos sutikimo, pasikeičia transliuotojo ar operatoriaus kontrolinio akcijų
paketo savininkai arba transliuotojo ar operatoriaus kontrolė pereina kitam
asmeniui.
15. Licenciją
turintis asmuo negali perduoti licencijos arba ja suteiktų teisių kitiems
asmenims. Licenciją turinčiam asmeniui reorganizuojantis, Komisijos sprendimu
naujai įsisteigusiam asmeniui (asmenims) gali būti išduota nauja licencija
(naujos licencijos) be konkurso, jeigu šis asmuo prieš reorganizavimą pateikia komisijai atitinkamą prašymą bei
reorganizavimo projektą ir jeigu tiek iki reorganizavimo, tiek reorganizavimo
metu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys
transliavimo ar retransliavimo veiklą, licencijos sąlygos bei Komisijos
sprendimai.
16.
Jeigu ne mažiau kaip 10 procentų licenciją turinčio asmens akcijų pereina
kitiems asmenims ir (ar) pasikeičia licenciją turinčio asmens vadovybė
(administracijos vadovas ar valdybos, tarybos sudėtis), licenciją turintis
asmuo turi apie tokius pasikeitimus ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nuosavybės
teisių perėjimo kitiems asmenims dienos informuoti Komisiją.
17. Komisija
kontroliuoja, kaip laikomasi licencijos sąlygų.
18. Kabelinės
televizijos tinklų, skirstymo linijų ar įrenginių sujungimas ir (ar) bendras
naudojimas yra atliekamas operatorių tarpusavio susitarimu sudarant atitinkamas
sutartis ir nepažeidžiant operatorių licencijoje nustatytų sąlygų. Operatoriai
privalo per 30 kalendorinių dienų apie tokius veiksmus informuoti Komisiją.
19. Licenciją
turintis asmuo privalo ne vėliau kaip prieš 30 dienų pranešti Komisijai apie
numatomą licencijuojamos veiklos nutraukimą. Licenciją turintis asmuo,
norėdamas laikinai sustabdyti licencijuojamą veiklą, privalo gauti Komisijos
sutikimą.
32 straipsnis.
Apsauga nuo neteisėto transliavimo ir (ar) retransliavimo
1.
Be Lietuvos radijo ir televizijos komisijos leidimo transliuotojai, turintys
transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją, negali didinti ar kitaip keisti
licencijoje nustatytos transliuojamų programų aprėpties zonos.
2.
Draudžiama neteisėtai įsiterpti į svetimas programas, transliuoti sau
nepriskirtais kanalais (radijo dažniais), kelti transliavimo trukdžius.
3.
Už veiksmus, kurie pažeidžia šiuo straipsniu nustatytus transliavimo veiklos
reikalavimus, atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
33 straipsnis.
Kabelinė televizija, laidinis radijas, MDTV
1. Operatoriai
ir laidinio radijo transliuotojai privalo retransliuoti televizijos ir
(ar) radijo programas. Kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklais ir
MDTV taip pat gali būti transliuojamos pačių operatorių ar transliuotojų
sukurtos programos, jeigu operatoriai turi įsigiję šio įstatymo 31 straipsnio 7
dalies 6 punkte nurodytas licencijas. Operatoriai ir laidinio radijo
transliuotojai gali teikti ir paslaugų, nesusijusių su programų transliavimu,
vadovaudamiesi atitinkamų paslaugų teikimą reglamentuojančiais įstatymais.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija gali riboti paslaugų, nesusijusių
su programų transliavimu, teikimą, kol operatorius, laidinio radijo
transliuotojas neįvykdė Komisijos išduotos transliavimo licencijos sąlygų.
2.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija nustato kabelinės televizijos ir MDTV
transliavimo kodavimo tvarką.
3. Operatoriai
reklamą gali įterpti tik į savo pačių sukurtą atskiru kanalu transliuojamą programą,
gavę Komisijos išduotą retransliavimo licenciją su teise transliuoti savo pačių
parengtą programą. Įterpti reklamą į retransliuojamas programas draudžiama.
4.
Operatoriai privalo retransliuoti visas nekoduotas Lietuvos nacionalinio masto
transliuotojų antžeminės televizijos programas. Operatoriai privalo
retransliuoti ir bent vieną regioninio masto transliuotojo televizijos
programą. Kitų regioninio masto transliuotojų televizijos programas operatoriai
privalo retransliuoti, jei šių programų transliavimo trukmė yra ne trumpesnė
kaip 6 valandos per parą. Kitų transliuotojų televizijos programų
retransliavimo kabelinės televizijos tinklais bei MDTV minimalų kiekį bei
pobūdį nustato Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduodama licencija.
5.
LRT televizijos programą privalo retransliuoti visi operatoriai. LRT
radijo programą turi retransliuoti visi operatoriai ir laidinio radijo transliuotojai,
teikiantys radijo programų retransliavimo paslaugas.
6. Operatoriai
ir laidinio radijo transliuotojai už privalomas retransliuoti
programas transliuotojams nemoka.
Antrasis
skirsnis
viešosios
informacijos rengimo ir platinimo Reikalavimai
34 straipsnis.
Kalba, kuria rengiama ir platinama viešoji informacija
1.Viešoji
informacija rengiama ir platinama valstybine ar kuria kita kalba laikantis
Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų.
2. Radijo ir
televizijos laidos, transliuojamos ne lietuvių kalba, turi būti verčiamos į
lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, išskyrus mokomąsias,
progines, specialiąsias ir retransliuojamas užsienio valstybių radijo ir
televizijos programas ar laidas, taip pat transliuotojo sukurtas laidas,
skirtas Lietuvos tautinėms mažumoms. Lietuvos radijo ir televizijos komisija,
atsižvelgdama į tautinių mažumų, gyvenančių transliuojamų programų aprėpties
zonoje, poreikius, gali licencijos sąlygose nustatyti, kokią transliuojamų ir
(ar) retransliuojamų programų ar laidų dalį turi sudaryti programos ar laidos
tautinių mažumų kalbomis.
35 straipsnis.
Paskelbtos informacijos saugojimas
Viešosios
informacijos rengėjas privalo saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių ne
trumpiau kaip 1 metus, o garso ir vaizdo kūrinius – ne trumpiau kaip 3 mėnesius
nuo tos dienos, kai informacija buvo išplatinta.
36 straipsnis.
Reikalavimai leidiniams ir jų platinimui
1. Kiekviename
leidinyje turi būti nurodyti jo tiražas, Lietuvos standarto nustatyti kiti
leidybiniai duomenys ir tarptautinis dokumento standarto numeris (ISBN, ISSN,
ISMN).
2. Vyriausybė
nustato, kurie periodiniai leidiniai ir koks šių leidinių egzempliorių skaičius
turi būti nemokamai perduodamas bibliotekoms.
37 straipsnis. Europos
garso ir vaizdo kūriniai
1.
Europos garso ir vaizdo kūriniais (toliau – Europos kūriniai) laikomi kūriniai:
1) sukurti
valstybėse Europos Sąjungos narėse ir valstybėse, kuriose įsigaliojusi Europos
Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų, jeigu:
a) jų kūrėjai
yra įsisteigę šiose valstybėse arba
b) šių
kūrinių kūrimą kontroliuoja vienas ar daugiau šiose valstybėse įsisteigusių
kūrėjų, arba
c) minėtose
valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos)
išlaidas yra didesnis negu kitose (trečiosiose) Europos valstybėse
įsisteigusių kūrėjų ir viso bendro kūrimo (gamybos) nekontroliuoja vienas ar
daugiau kūrėjų, įsisteigusių ne valstybėse Europos Sąjungos narėse ir šalyse,
kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų;
2)
sukurti trečiosiose Europos valstybėse, tai yra ne valstybėse Europos
Sąjungos narėse ar valstybėse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija
dėl televizijos be sienų, jeigu jie sukurti vienoje ar keliose trečiosiose
Europos valstybėse įsisteigusių kūrėjų arba šiems kūrėjams bendradarbiaujant su
kūrėjais, įsisteigusiais vienoje ar keliose valstybėse Europos Sąjungos narėse,
tuo atveju, jei Europos Sąjunga yra sudariusi su šiomis trečiosiomis
Europos valstybėmis sutartis dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje ir
jeigu šie kūriniai yra iš esmės sukurti autorių ir kūrėjų, gyvenančių vienoje
ar keliose Europos valstybėse.
2. Kūriniai, kurie, remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis,
neturėtų būti laikomi Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis
bendro kūrimo (gamybos) sutartimis tarp
valstybių Europos Sąjungos narių ir trečiųjų Europos valstybių, traktuojami
kaip Europos kūriniai, jeigu Europos Sąjungos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją
bendro kūrimo (gamybos) išlaidų dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra
kontroliuojamas kūrėjų, įsisteigusių
valstybėje ne Europos Sąjungos narėje.
3. Kūriniai,
kurie, remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, neturėtų būti
laikomi Europos kūriniais, bet iš esmės yra sukurti bendradarbiaujant su
autoriais ir kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose valstybėse Europos
Sąjungos narėse, traktuojami kaip Europos kūriniai tokiu mastu, kuris atitinka
valstybėse Europos Sąjungos narėse įsisteigusių kūrėjų įnašą į šių kūrinių
bendro kūrimo (gamybos) išlaidas.
38 straipsnis.
Radijo ir televizijos programos
1. Televizijos
transliuotojai savo reguliariai transliuojamose laidose turi teisę laisvai
rengti ir rodyti ne ilgesnes kaip 90 sekundžių trukmės laidas apie visuomenei
reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius, kultūros, sporto ar kitus
renginius, apie kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti transliuotojai yra
įsigiję išimtinę teisę.
2.
Transliuojant televizijos laidas ar programas, skirtas visuomenei itin
reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių reikalavimų:
1)
televizijos transliuotojai, įsigiję išimtines teises transliuoti laidas ar
programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei itin
reikšmingiems įvykiams, negali šių laidų ar programų transliuoti išimtinėmis
sąlygomis tokiu būdu, kad didžioji Lietuvos gyventojų dalis negalėtų šių
įvykių, transliuojamų tiesiogiai ar pateikiamų visuomenei pasitelkus
transliacijų įrašus, matyti per neapmokamus televizijos kanalus;
2)
Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys transliuotojai negali naudotis
šios dalies 1 punkte nurodytomis išimtinėmis teisėmis tokiu būdu, kad didžioji
kitoje valstybėje gyvenančių žmonių dalis netektų galimybės stebėti Lietuvoje
ar už jos ribų vykstančių įvykių, kurie toje valstybėje laikomi visuomenei itin
reikšmingais;
3)
Lietuvos Respublikoje visuomenei itin reikšmingais įvykiais laikoma: olimpinės
vasaros ir žiemos žaidynės, pasaulio ir Europos krepšinio čempionatai, pasaulio
futbolo taurės varžybos, Europos futbolo čempionatas, Lietuvos dainų šventės,
iškilmingi Lietuvos valstybinių švenčių minėjimai. Vyriausybė gali nustatyti ir
kitus visuomenei itin reikšmingus įvykius;
4) šios dalies 1
ir 2 punktų nuostatoms įgyvendinti būtinus reikalavimus nustato licenciją
turintiems transliuotojams – Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Lietuvos
nacionaliniam radijui ir televizijai – LRT taryba.
3. Televizijos
transliuotojai turi daugiau kaip pusę programos laiko, kuris lieka atėmus
laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto paslaugoms
ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, skirti Europos kūriniams.
4. Televizijos
transliuotojai turi ne mažiau kaip 10 procentų programos laiko, kuris lieka
atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto
paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, skirti Europos
kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5
metus.
5. Kitus
reikalavimus transliuotojų programoms nustato šis, Lietuvos nacionalinio radijo
ir televizijos įstatymas, kiti įstatymai, taip pat transliuotojams išduotos
licencijos.
6. Radijo, televizijos
programoje ne rečiau kaip kartą per valandą turi būti skelbiamas programą
transliuojančios stoties arba retransliuojamos programos pavadinimas. Jeigu
radijo, televizijos stoties programa yra trumpesnė nei valanda, programos
pavadinimas skelbiamas programos pabaigoje.
7. Šio
straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi vietiniams televizijos
transliuotojams.
39 straipsnis.
Reklama
1.
Reklama turi būti teisinga ir sąžininga. Reklamoje neturi būti žeminamas
žmogaus orumas, taip pat neturi būti diskriminuojama dėl rasės, lyties ar
tautybės, įžeidžiami religiniai jausmai ar politiniai įsitikinimai, skatinamas
sveikatai bei aplinkosaugai žalingas elgesys.
2. Reklama
neturi klaidinti ir kenkti vartotojui.
3. Reklama, skirta nepilnamečiams arba
ta, kuria naudojasi nepilnamečiai, neturi kenkti jų interesams. Tokia reklama
turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) neturi skatinti nepilnamečių, naudojantis jų nepatyrimu ir patiklumu,
pirkti gaminį ar rinktis paslaugą;
2) neturi tiesiogiai skatinti nepilnamečių
įtikinėti savo tėvus ar kitus asmenis, kad šie nupirktų reklamuojamus gaminius
ar paslaugas;
3) neturi formuoti vaikų nuomonės, kad tam tikrų paslaugų ar prekių
vartojimas suteiks jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą prieš
bendraamžius;
4) neturi be pagrindo rodyti nepilnamečių, atsidūrusių pavojingose
situacijose;
5) piktnaudžiauti vaikų pasitikėjimu tėvais,
globėjais (rūpintojais), mokytojais ir kitais asmenimis.
4. Reklamos
užsakovai neturi teisės daryti įtakos viešosios informacijos turiniui, išskyrus
pačių užsakomos reklamos turinį.
5.
Negalima naudoti paslėptos reklamos.
6.
Televizijos reklamoje ir teleparduotuvėje negalima naudoti pasąmonę veikiančių
technologijų.
7. Tabako
gaminių reklamos draudimus nustato Tabako kontrolės įstatymas.
8. Alkoholinių
gėrimų reklamos apribojimus nustato Alkoholio kontrolės įstatymas.
9. Visuomenės
informavimo priemonėse, išskyrus specialius leidinius ar laidas, neleidžiama
reklamuoti gydymo vaistais ar vaistų, jeigu šie įsigyjami tik su receptu. Kitų
vaistų ar gydymo vaistais reklama turi būti lengvai atpažįstama ir turi
perspėti apie galimą žalingą poveikį neteisingai juos vartojant.
10.
Reikalavimai reklamai televizijos programose:
1) reklama turi
būti aiškiai atpažįstama, garsinėmis ir (ar) optinėmis priemonėmis aiškiai
atskirta nuo kitų programos dalių. Reklamos intarpai neturi pažeisti
televizijos laidų vientisumo bei vertės (turi būti atsižvelgiama į jų
natūralias pertraukas, trukmę bei pobūdį), transliavimo teisių turėtojų ir
transliuotojų sutartyse nustatytų sąlygų. Reklama nelaikomi paties
transliuotojo pranešimai apie savo programas ir su šiais pranešimais susiję
pagalbiniai elementai, taip pat visuomeniniai skelbimai, kreipimaisi dėl
labdaros ir kita nemokamai transliuojama informacija;
2) reklama ir
(ar) teleparduotuvė netransliuojama religinių apeigų transliacijų metu; reklama
ir (ar) teleparduotuvė netransliuojama žinių ir religinių laidų metu, jei jos
trunka trumpiau negu 30 minučių; reklamoje negali dalyvauti asmenys –
reguliarių žinių laidų vedėjai;
3)
reklama ir (ar) teleparduotuvė netransliuojama politikos naujienų laidose,
vaikams skirtose bei dokumentinėse laidose, jeigu jos trunka trumpiau negu 30
minučių;
4)
reklamos trukmė televizijos programose neturi viršyti 15 procentų dienos
transliavimo laiko. Reklamos trukmė gali būti padidinta iki 20 procentų dienos
transliavimo laiko, jeigu transliuojama teleparduotuvė;
5)
reklamos ir (ar) teleparduotuvės per vieną transliavimo valandą negali būti
ilgiau kaip 12 minučių;
6) televitrinų,
transliuojamų kanalais, kurie nėra skirti išimtinai teleparduotuvei, mažiausia
nepertraukiama trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 15 minučių. Per dieną gali
būti parodytos ne daugiau kaip 8 televitrinos, kurių bendra trukmė neturi
viršyti 3 valandų. Jos turi aiškiai skirtis nuo kitų laidų savo vaizdiniu bei
garsiniu apipavidalinimu;
7) laidose,
kurias sudaro atskiros dalys, taip pat per sporto ar kitų renginių, kurių metu
daromos pertraukos, transliacijas reklama ir (ar) teleparduotuvė yra įterpiama
tarp atskirų programos dalių arba transliuojama minėtų renginių pertraukų metu;
8) jei
transliuojamų garso ir vaizdo kūrinių, tokių kaip vaidybiniai ar televizijos
filmai (išskyrus serialus, kelių serijų filmus, pramogines programas ir
dokumentinius filmus), trukmė yra ilgesnė negu 45 minutės, juos reklama gali
pertraukti vieną kartą per 45 minutes; papildomai šių kūrinių transliaciją
pertraukti reklamos intarpu galima tik tais atvejais, kai šių kūrinių trukmė ne
mažiau kaip 20 minučių ilgesnė, negu du ar daugiau ištisi 45 minučių tarpai;
9)
kai dėl reklamos pertraukiamos kitokio pobūdžio laidos, negu nurodytos šios
dalies 7 punkte, po kiekvieno eilinio reklamos intarpo toje programoje turi
praeiti ne mažiau kaip 20 minučių;
10) šios dalies
3, 4, 5, 6, 8 punktų nuostatos netaikomos toms televizijos laidoms, kurios yra
skirtos transliuoti tik nacionalinei teritorijai, taip pat toms laidoms, kurių
tiesiogiai ar netiesiogiai negali priimti kitų valstybių Europos Sąjungos narių
gyventojai.
11. Kaip
laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų reklamai,
kontroliuoja Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba ir Konkurencijos
taryba, bendradarbiaudamos su viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų
veiklos reglamentavimo institucijomis bei reklamos savitvarkos institucijomis.
12.
Reklamos verslo subjektų asociacijos turi specialiu reklamos kodeksu nustatyti
papildomus etikos reikalavimus reklamai ir steigti savitvarkos institucijas,
kurios prižiūrėtų, kaip laikomasi šių reikalavimų.
13. Už reklamai
taikomų reikalavimų pažeidimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
40 straipsnis.
Radijo ir televizijos programų ar laidų rėmimas
1. Jeigu
programa ar laida yra visiškai ar iš dalies remiama, apie tai turi būti
paskelbta laidos pradžioje arba pabaigoje, nurodant rėmėjo pavadinimą ar
ženklą.
2. Rėmėjas
neturi daryti įtakos remiamų programų, laidų turiniui ar transliavimo laikui.
3. Remiamose
programose ar laidose neturi būti skatinimo parduoti, pirkti ar nuomoti rėmėjo
ar trečiosios šalies gaminių bei naudotis paslaugomis, tuo tikslu remiamose
laidose darant ypatingas reklamines nuorodas į šiuos gaminius ar paslaugas,
išskyrus atvejus, kai tai daroma reklaminiuose intarpuose.
4. Programų ar
laidų negali remti asmenys, kurių pagrindinė veikla yra gaminti ir (ar)
parduoti tabako gaminius. Šis draudimas nustatomas Tabako kontrolės įstatymu.
5.
Asmenys, kurie gamina vaistus ar verčiasi gydymu vaistais, gali remti
programas, nurodydami savo įmonės pavadinimą ar ženklą, bet negali reklamuoti
gydymo vaistais ar vaistų, jeigu jie įsigyjami tik su receptu.
6. Negalima
remti žinių ir aktualijų laidų.
41 straipsnis.
Transliavimo kokybė
1. Įrenginių,
skirtų programoms transliuoti, kokybės priežiūra atliekama Vyriausybės
nustatyta tvarka.
2.
Transliuotojai turi garantuoti transliavimo kokybę pagal Lietuvos Respublikos
standartus.
Trečiasis skirsnis
Žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ir platintojų pareigos
bei atsakomybė
42 straipsnis.
Žurnalistų pareigos
1. Žurnalistų
pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės
sutartys.
2.
Žurnalistai turi:
1) teikti
teisingas, tikslias ir nešališkas žinias;
2)
autorizuoti pirmą kartą platinti parengtą informaciją, jeigu to pageidauja šią
informaciją jam pateikęs asmuo;
3) nevykdyti
viešosios informacijos rengėjo, savininko ar jų paskirto atsakingo asmens
pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar Lietuvos žurnalistų ir
leidėjų etikos kodeksą;
4) vadovautis
savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų
profesinės etikos normų.
43 straipsnis. Pareiga teikti
informaciją
1. Viešosios
informacijos rengėjai ir platintojai, valstybės ir savivaldybių institucijos
bei įstaigos šio įstatymo V skyriuje numatytoms viešosios informacijos rengėjų
ir platintojų veiklos reglamentavimo institucijoms turi neatlygintinai teikti
informaciją (įskaitant transliuotų laidų įrašus), būtiną jų funkcijoms atlikti.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms reglamentavimo institucijoms teikiama
informacija, susijusi su viešosios informacijos rengėjų ir platintojų komercine
paslaptimi, turi būti naudojama laikantis Asmens duomenų teisinės apsaugos
įstatymo.
3.
Viešosios informacijos rengėjai ir platintojai turi teikti fiziniams ir
juridiniams asmenims informaciją (įskaitant transliuotų laidų įrašus), kurios
paskelbimas, tų asmenų nuomone, žemina jų garbę ir orumą ar pakenkė jų
teisėtiems interesams, ypač reputacijai. Prašymai teikti informaciją viešosios
informacijos rengėjams ir (ar) platintojams pateikiami raštu. Už prašomos
informacijos suteikimą viešosios informacijos rengėjai ir (ar) platintojai gali
imti mokestį, kurio dydis negali viršyti prašomos informacijos kopijos
pagaminimo išlaidų.
44 straipsnis.
Visuomenės informavimo profesinė etika
1.
Profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos
rengėjai, platintojai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų
etikos kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija “Dėl
žurnalistinės etikos”, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys,
reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir šis
įstatymas.
2. Lietuvos
žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą tvirtina, keičia ar pildo žurnalistų
ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas, kurį šaukia Lietuvos periodinės
spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos
kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos
žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos
centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Tarptautinės reklamos
asociacijos Lietuvos skyrius.
3.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija prižiūri, kaip viešosios informacijos
rengėjai, platintojai, žurnalistai laikosi profesinės etikos normų.
45 straipsnis.
Paskelbtos informacijos paneigimas
1. Viešosios
informacijos rengėjai ir (ar) platintojai privalo paneigti paskelbtą tikrovės
neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar
pakenkė teisėtiems juridinio asmens interesams, ypač jo reputacijai.
2. Reikalavimas
paneigti informaciją turi būti pateiktas viešosios informacijos rengėjui ar
platintojui raštu ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo reikalaujamos paneigti
informacijos paskelbimo. Reikalavime paneigti turi būti nurodyta, kokia
paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie
paskelbtos informacijos teiginiai žemina asmens garbę ir orumą. Paneigimus,
neatitinkančius šios nuostatos reikalavimų, taip pat tais atvejais, kai
reikalaujama paneigti paskelbtą informaciją ne dėl jos esmės ar reikalaujama
paskelbti paneigimą, kurio dydis ir forma viršija šio straipsnio 3 dalyje
nurodytus reikalavimus paskelbtos informacijos paneigimui, viešosios
informacijos rengėjas skelbia savo nuožiūra.
3.
Viešosios informacijos rengėjas ar platintojas, gavęs argumentuotą reikalavimą
paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią, žeminančią asmens garbę ir orumą
informaciją, privalo nemokamai paskelbti paneigimą be komentarų, toje pačioje
vietoje ir tolygaus dydžio bei tokia pat forma viename artimiausių savo spaudos
leidinių, televizijos, radijo laidų ar kitoje visuomenės informavimo
priemonėje, kurioje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, žeminanti asmens
garbę ir orumą informacija. Vėlesnis paneigimas neatleidžia viešosios informacijos
rengėjo nuo atsakomybės.
4.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų turi būti laikomasi ir tais
atvejais, kai viešosios informacijos rengėjas ar platintojas savo noru
paskelbia tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios asmens garbę ir orumą
ar kenkiančios jo teisėtiems interesams, paneigimą ir atsiprašo asmens.
V
SKYRIUS
Viešosios informacijos RENGĖJŲ IR PLATINTOJŲ VEIKLOS
REGlamentavimo IR savitvarkos institucijos
46
straipsnis. Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencija visuomenės
informavimo
srityje
1.
Valstybės politikos visuomenės informavimo srityje įgyvendinimą koordinuoja
Vyriausybės įgaliota institucija.
2.
Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:
1)
apibendrina visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų, kitų
teisės aktų taikymo praktiką ir teikia pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės
aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;
2)
bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir platintojų
organizacijomis, rengia Vyriausybės teikiamų visuomenės informavimo srities
įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
3)
bendradarbiaudama su kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis
institucijomis ir organizacijomis, įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautinių
sutarčių, susijusių su visuomenės informavimu, nuostatas;
4) teikia
teisines konsultacijas bei metodinę pagalbą visuomenės informavimo klausimais;
5) organizuoja
konferencijas, seminarus, praktikumus visuomenės informavimo klausimais;
6)
bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis bei
tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis visuomenės informavimo srityje.
3. Vyriausybės
įgaliota institucija turi teisę gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir
platintojų asociacijų, viešosios informacijos rengėjų ir platintojų veiklos
reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, valstybės ir savivaldybių
institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti.
Vyriausybės įgaliotai institucijai draudžiama platinti informaciją, kuri yra transliuotojų
ir (ar) operatorių komercinė paslaptis.
47 straipsnis.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija
1. Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) – viešosios
informacijos rengėjų ir platintojų savitvarkos institucija.
2. Komisiją iš
12 narių, kuriuos į ją po vieną skiria Lietuvos žmogaus teisių centras,
Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos
periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos
asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų
asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos
žurnalistikos centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija,
Tarptautinės reklamos asociacijos Lietuvos skyrius, sudaro ir jos darbo tvarką
nustato žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas. Komisijos
nariai skiriami 3 metams.
3. Komisijos
darbą organizuoja jos pirmininkas, kurį Komisija išsirenka iš savo narių 1
metams.
4. Komisija
atlieka šias funkcijas:
1) rūpinasi
žurnalistų profesinės etikos ugdymu;
2) nagrinėja
profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios
informacijos rengėjai ar jų savininkų paskirti atsakingi asmenys informuodami
visuomenę;
3) priskiria
spaudos leidinius, kino ir videofilmus, radijo ir televizijos programas ar
laidas pornografinio, erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio visuomenės
informavimo priemonių kategorijai;
4) prižiūri,
kaip viešosios informacijos rengėjai ir platintojai laikosi įstatymuose ir
kituose teisės aktuose nustatytų kino filmų, videofilmų bei videoprogramų viešo
rodymo, tiražavimo ir platinimo, erotinio pobūdžio renginių viešo rodymo,
erotinio bei smurtinio pobūdžio spaudinių platinimo tvarkos reikalavimų;
5) prižiūri,
kaip platinamoje viešoje informacijoje laikomasi įstatymų nuostatų,
draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos
kurstymą, šmeižtą ir dezinformaciją.
5. Komisija,
atlikdama savo funkcijas, gali pasitelkti Kultūros, Sveikatos apsaugos ir
Teisingumo ministerijų deleguotų ekspertų.
6. Į Komisiją
gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys.
7. Komisija savo
veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais
įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos
Prezidento dekretais, kitais Seimo ir Vyriausybės priimtais teisės aktais, taip
pat Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos Tarybos
Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“.
8. Komisija
dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Komisijos sprendimai dėl profesinės
etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose
visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė tuos pažeidimus.
Jei visuomenės informavimo rengėjas ir (ar) platintojas nepaskelbia Komisijos
sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo
priemonėje, Komisijos sprendimas skelbiamas per Lietuvos nacionalinį radiją.
9. Viešosios
informacijos rengėjai ar platintojai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais,
gali kreiptis dėl jų į teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 8
dalyje nustatyta tvarka.
10. Reikiamą
Komisijos ekspertų darbo, taip pat informacinio techninio Komisijos aptarnavimo
finansavimą užtikrina Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
48 straipsnis.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija
1. Lietuvos
radijo ir televizijos komisija (toliau šiame ir 49 straipsniuose – Komisija) –
nepriklausoma Seimui atskaitinga komercinių radijo ir televizijos
transliuotojų veiklą reglamentuojanti bei prižiūrinti institucija. Komisija
dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo bei
Vyriausybės ekspertė radijo ir televizijos transliavimo klausimais.
2.
Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir
kitais įstatymais bei norminiais aktais, taip pat pačios pasitvirtintais
nuostatais.
3. Komisija yra
juridinis asmuo, turi savo antspaudą bei sąskaitų bankuose. Komisijos būstinė
yra Vilniuje.
4. Komisiją
sudaro 12 narių: 1 narį skiria Respublikos Prezidentas, 3 narius – Seimas
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, po 1 narį – Lietuvos dailininkų
sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga,
Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga,
Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija.
Komisijos narys skiriamas jį paskyrusios institucijos kadencijos ar jį
paskyrusios organizacijos valdymo organų įgaliojimų laikui. Jeigu Komisijos
narys atsistatydina ar negali dalyvauti Komisijos darbe arba nelanko jos
posėdžių daugiau kaip 4 mėnesius, jį paskyrusi institucija turi pakeisti kitu.
Kadencijai nepasibaigus, Komisijos narį paskyrusi institucija gali jį atšaukti
savo motyvuotu sprendimu arba atsižvelgdama į motyvuotą Komisijos teikimą ar
patenkindama paties nario prašymą. Informacija apie Komisijos sudėtį ir jos
pasikeitimus skelbiama „Valstybės žiniose“. Komisijos nariais negali būti
Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
Komisijos nariai bei jų šeimos nariai negali turėti transliuotojų ar operatorių
akcijų. Komisijos nariai negali būti susiję darbo santykiais su
transliuotojais ar operatoriais.
5.
Komisijos nariai visų Komisijos narių balsų dauguma 1 metams išsirenka
Komisijos pirmininką.
6.
Komisijos posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Komisijos
pirmininkas savo iniciatyva arba 1/3 Komisijos narių prašymu. Informacija apie
numatomus posėdžius bei jų darbotvarkė skelbiama spaudoje arba Komisijos
interneto tinklalapyje.
7. Komisijos
posėdžiai yra vieši. Komisijos sprendimu posėdis gali būti uždaras, kai reikia
apsaugoti asmens privataus gyvenimo slaptumą ar jo nuosavybę, taip pat jeigu
viešas nagrinėjimas gali atskleisti valstybės, profesines ar komercines paslaptis.
8. Komisijos
posėdžiai laikomi teisėtais, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos
narių. Sprendimai priimami paprasta visų Komisijos narių balsų dauguma,
išskyrus sprendimus išduoti licenciją, ją pratęsti, atsisakyti ją pratęsti, jos
galiojimą laikinai sustabdyti ar panaikinti, taip pat dėl licencijos sąlygų
pakeitimo, radijo dažnių skyrimo bei konkursų rezultatų. Minėti sprendimai
priimami ne mažesne kaip 2/3 visų Komisijos narių balsų dauguma.
9. Komisijos
funkcijoms atlikti sudaroma Komisijos administracija, kuriai vadovauja
administracijos direktorius. Administracijos direktoriumi negali būti Komisijos
narys. Komisija direktorių skiria konkurso tvarka. Direktorius už
administracijos veiklą kasmet atsiskaito Komisijai. Administracijos sudėtį ir
darbuotojų skaičių tvirtina Komisija. Administracijos veikla
organizuojama pagal jos nuostatus, kuriuos tvirtina Komisija.
10. Komisijos sprendimai jos kompetencijai priskirtais klausimais
transliuotojams ir operatoriams yra privalomi. Komisijos sprendimai skelbiami „Valstybės žiniose“ ir įsigalioja juos paskelbus.
Juos asmenys gali skųsti teismui per 30 dienų nuo įsigaliojimo dienos.
11. Komisijos
veiklai finansuoti transliuotojai (išskyrus LRT), gaunantys pajamas iš
komercinės transliavimo veiklos, kas mėnesį privalo įmokėti į Komisijos
sąskaitą 0,8 procento pajamų, gautų iš reklamos, abonentinio mokesčio ir
kitos komercinės veiklos, susijusios su transliavimu ir (ar) retransliavimu. Iš
transliuotojų ar operatorių, kurie per 3 mėnesius po nustatyto termino
neįmokėjo į Komisijos sąskaitą, šios lėšos išieškomos per teismą. Komisija gali
būti finansuojama ir iš kitų šaltinių: lėšų, gautų už konkursų organizavimą,
paramos lėšų, leidybinės veiklos ir t. t.
12. Komisija
kasmet rengia ir tvirtina planuojamų išlaidų sąmatą. Šią sąmatą ir jos vykdymo
ataskaitą Komisija skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
13.
Komisijos pirmininkas už Komisijos veiklą kartą per metus atsiskaito Seimo
plenariniame posėdyje bei pateikia Komisijos finansinės veiklos ataskaitą.
49 straipsnis.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kompetencija
1.
Komisijos funkcijos:
1) kartu su
Ryšių reguliavimo tarnyba Telekomunikacijų įstatymo nustatyta tvarka
rengti radijo ir televizijos programų transliavimo strategiją ir strateginį
planą;
2) šio įstatymo 31 straipsnyje
nustatytais atvejais skelbti konkursus transliavimo ir (ar) retransliavimo
licencijoms gauti, nustatyti šių konkursų ir licencijų sąlygas, konkurso
dalyvių registracijos ir licencijos mokesčių dydį, priimti sprendimus dėl
konkursų rezultatų ir licencijų išdavimo bei kontroliuoti, kaip laikomasi
licencijų sąlygų ir Komisijos priimtų sprendimų;
3) prižiūrėti,
kaip transliuotojai laikosi šio ir kitų su jų veikla susijusių įstatymų
nuostatų, kuriomis reglamentuojami konkurencijos bei koncentracijos procesai,
nustatoma kabelinės televizijos ir MDTV operatorių pareiga retransliuoti LRT ir
kitas nekoduotas antžeminės televizijos programas, nuostatų dėl Europos kūrinių
ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių masto transliuojamose programose,
teisės rodyti laidas apie visuomenei itin reikšmingus įvykius, televizijos
(išskyrus LRT) reklamai keliamų reikalavimų, programų rėmimo, licencijose
nustatytų reikalavimų programų sandarai ir turiniui;
4) transliuotojams,
pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus ar nevykdantiems Komisijos priimtų
sprendimų, įstatymų nustatyta tvarka gali taikyti šias nuobaudas: pinigines
baudas, ne ilgiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti licencijos galiojimą, panaikinti
licencijos galiojimą;
5) teikti
siūlymus dėl transliuotojų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų su šia
veikla susijusių teisės aktų rengimo;
6) kreiptis dėl
neteisėtos transliavimo ar retransliavimo veiklos nutraukimo;
7) kaupti
informaciją apie transliuotojus, analizuoti jų veiklą, rengti informacinę bei
metodinę medžiagą šiais klausimais;
8) kas 2 metai
rengti ir skelbti analitinę apžvalgą apie Lietuvos audiovizualinės politikos
įgyvendinimą, audiovizualinių paslaugų rinkos raidą, šalies audiovizualinio
sektoriaus plėtros perspektyvas;
9)
bendradarbiauti su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių atliekančiomis
analogiškas funkcijas institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauti
Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
10) atlikti
kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
2. Komisija turi
teisę gauti iš transliuotojų ir operatorių, valstybės ir savivaldybių
institucijų bei įstaigų, kitų juridinių asmenų informaciją, būtiną Komisijos
funkcijoms atlikti. Komisijos nariams ir administracijai draudžiama platinti
informaciją, kuri yra transliuotojų ir operatorių komercinė paslaptis.
50 straipsnis.
Žurnalistų etikos inspektorius
1. Žurnalistų
etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip
įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos.
2. Žurnalistų
etikos inspektorių penkeriems metams skiria Seimas Žurnalistų ir leidėjų etikos
komisijos teikimu.
3. Žurnalistų
etikos inspektoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos
Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą bei pareigoms atlikti
būtiną kompetenciją.
4. Žurnalistų
etikos inspektoriumi negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Žurnalistų etikos inspektorius
bei jo šeimos nariai negali būti susiję darbo santykiais su visuomenės
informavimo rengėjais ir (ar) platintojais, negali turėti visuomenės
informavimo rengėjų ir (ar) platintojų akcijų.
5. Žurnalistų
etikos inspektorius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir
kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos
Prezidento dekretais, kitais Seimo ir Vyriausybės priimtais teisės aktais.
6. Žurnalistų
etikos inspektorius savo veiklą grindžia teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir
viešumo principais.
7. Žurnalistų
etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo
paskelbimo dienos.
8. Žurnalistų
etikos inspektorius negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, taip
pat gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus nustatytą pagal einamas pareigas bei
užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
9. Žurnalistų
etikos inspektorius gali turėti darbuotojų, atliekančių informacinį ir techninį
darbą.
10. Žurnalistų
etikos inspektoriaus ir jo darbuotojų, atliekančių informacinį ir techninį darbą,
veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Biudžete jai skirtos lėšos nurodomos
atskira eilute.
11. Žurnalistų
etikos inspektorius dirba pagal Seimo patvirtintą reglamentą.
51 straipsnis.
Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija
1. Žurnalistų etikos
inspektorius atlieka šias funkcijas:
1) nagrinėja
suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų
garbės ir orumo;
2) nagrinėja
suinteresuotų asmenų skundus dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo
visuomenės informavimo priemonėse;
3) vertina, kaip
informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų
visuomenės informavimo principų, teikia valstybės institucijoms siūlymus jų
įgyvendinimui tobulinti;
4)
bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir kitų šalių analogiškomis institucijomis,
pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse
organizacijose;
5) kas 2 metai
rengia ir skelbia analitinę apžvalgą, skirtą visuomenės informavimo
demokratinės kultūros plėtros gairėms nustatyti.
2. Atlikdamas
šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, Žurnalistų etikos inspektorius
gali:
1) įspėti
viešosios informacijos rengėjus ir platintojus apie pastebėtus visuomenės
informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti;
2) reikalauti,
kad viešosios informacijos rengėjas ar platintojas nustatyta tvarka paneigtų
paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą
ar kenkiančią jo teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam
atsakyti ir paneigti tokią informaciją;
3) kreiptis į
kompetentingas valstybės institucijas bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją
dėl pastebėtų šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių
teisės aktų pažeidimų.
3. Žurnalistų
etikos inspektoriaus sprendimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
4. Žurnalistų
etikos inspektorius turi teisę nemokamai gauti iš viešosios informacijos
rengėjų ir platintojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją,
būtiną įstaigos funkcijoms atlikti.
5. Žurnalistų
etikos inspektorius ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimui už savo
darbą.
VI
SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ
UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ
TEISĖS
AKTŲ PAŽEIDIMUS IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKA
52
straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų, platintojų bei pareigūnų atsakomybė
1. Už šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos
tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių viešosios informacijos rengimą,
pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytos viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus atsako viešosios
informacijos rengėjas ar platintojas šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
2. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei
įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, pareigūnai už trukdymą viešosios informacijos rengėjams ar platintojams skleisti
žinias, neteisėtą atsisakymą pateikti viešąją informaciją arba neteisingos
informacijos pateikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tokie jų veiksmai gali
būti skundžiami teismui.
53
straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų veiklos
sustabdymas arba
nutraukimas
1. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar)
platintojo veiklą gali laikinai sustabdyti, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje
nurodytą atvejį, arba nutraukti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkas savo iniciatyva
arba teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas
pažeidžia šio įstatymo nuostatas.
2. Už šio įstatymo nuostatų pažeidimus licenciją
turinčių transliuotojų veiklą šio įstatymo 31 straipsnio 13 dalyje nurodytais atvejais taip pat gali laikinai sustabdyti
Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Jei sprendimas laikinai sustabdyti
viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veiklą apskundžiamas teismui,
konkretų viešosios informacijos rengėjo ir
(ar) platintojo veiklos sustabdymo terminą nustato teismas. Šis terminas
laikraščių redakcijoms negali būti ilgesnis kaip 1 mėnuo, žurnalų redakcijoms
ir transliuotojams bei operatoriams – 3 mėnesiai. Jeigu Lietuvos radijo ir
televizijos komisija priėmė sprendimą
laikinai sustabdyti ar nutraukti licencijos galiojimą, transliuotojas ir (ar)
operatorius nutraukia transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą savo
iniciatyva ar kai įsigalioja teismo sprendimas dėl jo veiklos laikino
sustabdymo ar nutraukimo.
3. Viešosios
informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veikla gali būti teismo nutraukiama tuo
atveju, jei per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvos radijo ir televizijos komisija
ar teismas jau buvo bent kartą sustabdęs jo veiklą.
4.
Transliuotojų veiklą gali nutraukti teismas, remdamasis Lietuvos radijo ir
televizijos komisijos sprendimu panaikinti transliavimo licencijos
galiojimą šio įstatymo 31 straipsnio 14 dalyje numatytais atvejais.
54 straipsnis.
Moralinės ir materialinės žalos atlyginimas
1.
Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas, paskelbęs be fizinio
asmens sutikimo informaciją apie jo privatų gyvenimą (išskyrus šio įstatymo 14
straipsnio 3 dalyje bei 55 straipsnyje numatytus atvejus), taip pat paskelbęs
tikrovės neatitinkančią, žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją, atlygina
asmeniui padarytą moralinę žalą įstatymų nustatyta tvarka. Moralinės
žalos atlyginimo dydis negali viršyti 10 tūkstančių litų, išskyrus atvejus, kai
teismas nustato, kad tikrovės neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti
informacija buvo paskelbta tyčia. Tokiais atvejais teismo sprendimu ši suma
gali būti padidinta, bet ne daugiau kaip 5 kartus. Kiekvienu atveju priteisiama
suma negali būti didesnė kaip 5 procentai viešosios informacijos rengėjo ir
(ar) platintojo metinių pajamų.
2. Viešosios
informacijos rengėjo šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas tikrovės
neatitinkančios, žeminančios garbę ir orumą informacijos paneigimas bei
atsiprašymas teikia pagrindą teismui mažinti moralinės žalos atlyginimą.
3. Viešosios
informacijos rengėjui, be fizinio asmens sutikimo paskelbusiam informaciją apie
jo privatų gyvenimą (išskyrus šio įstatymo 14 straipsnyje numatytus atvejus),
taip pat paskelbusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę
bei orumą, ir ją šio įstatymo nustatyta tvarka paneigusiam bei atsiprašiusiam,
teismas priteisia atlyginti padarytą moralinę žalą, tačiau šiuo atveju
moralinės žalos atlyginimo dydis negali viršyti 3 tūkstančių litų, išskyrus
atvejus, kai tikrovės neatitinkanti, asmens garbę bei orumą žeminanti
informacija buvo paskelbta tyčia.
4. Teismas,
nustatydamas moralinės žalos, išreikštos pinigais, dydį, atsižvelgia į žalą
padariusio asmens turtinę padėtį, teisės pažeidimo sunkumą, teisės pažeidimo
pasekmes ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes.
5. Materialinės
žalos atlyginimo dydį už paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją,
padariusią nuostolių asmenims, nustato teismas.
55 straipsnis.
Atleidimas nuo žalos atlyginimo
1. Viešosios
informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo:
1) pateikta
valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų,
profesinių sąjungų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar kitų asmenų
oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose;
2) viešai
pasakyta atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose,
mitinguose bei kituose renginiuose, o viešosios informacijos rengėjas
neiškraipė pasakytų teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių
organizatoriams ir informaciją paskelbusiems asmenims;
3)
anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu ši
informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse;
4) paskelbta
tiesioginių radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių viešosios
informacijos rengėjui;
5) paskelbta
specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos
rengėjas;
6) paskelbta
neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose, užsakomuosiuose straipsniuose ar
laidose;
7) pateikta kaip
nuomonė, komentaras ar vertinimas.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios
informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.
3. Viešosios
informacijos rengėjas, paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją ir gavęs
paneigimo tekstą, nedelsdamas privalo jį paskelbti savo visuomenės informavimo
priemonėje.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
____________
Pakeitimai:
1.
@@ -24,7 +3688,9 @@
Nr.
I-1507, 96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)
I-1507,
96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)
LIETUVOS
@@ -38,7 +3704,9 @@
Nr.
VIII-22, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)
VIII-22,
96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)
LIETUVOS
@@ -52,7 +3720,9 @@
Nr.
VIII-101, 97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)
VIII-101,
97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)
LIETUVOS
@@ -68,7 +3738,9 @@
Nr.
VIII-402, 97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)
VIII-402,
97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)
LIETUVOS
@@ -84,7 +3756,9 @@
Nr.
VIII-427, 97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)
VIII-427,
97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)
LIETUVOS
@@ -98,7 +3772,9 @@
Nr.
VIII-614, 98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)
VIII-614,
98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)
LIETUVOS
@@ -112,7 +3788,9 @@
Nr.
VIII-1308, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2125 (99.07.30)
VIII-1308,
99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2125 (99.07.30)
LIETUVOS
@@ -122,1653 +3800,41 @@
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1595, 00.03.28, Žin., 2000, Nr.30-829
(00.04.12)
Nr. VIII-1595, 00.03.28, Žin., 2000,
Nr.30-829 (00.04.12)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO
ĮSTATYMAS
1996 m. liepos 2
d. Nr. I-1418
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo
paskirtis
Šis įstatymas nustato
viešosios informacijos gavimo, parengimo, platinimo tvarką ir viešosios
informacijos rengėjų, platintojų, jų savininkų ir žurnalistų teises ir
atsakomybę.
2 straipsnis. Sąvokos ir
apibrėžimai
1. Visuomenės informavimas -
veikla, kuria visų žiniai siekiama pateikti bet kurio visuomenės nario
turimą informaciją apie jį patį, jo aplinką ir gyvenimą, tautos ir pasaulio
žinias apie praeitį, dabartį ir ateitį.
2. Visuomenės informavimo
priemonė - knyga, laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys,
televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijos produkcija,
informacijos agentūros pranešimas, elektroninėmis priemonėmis platinamas
pranešimas. Visuomenės informavimo priemonėms netaikomi reikalavimai, kurie
keliami valstybės institucijų leidžiamiems teisės aktams, taip pat leidiniams,
kurių tiražas mažesnis kaip 100 egzempliorių, techniniams ir tarnybiniams
dokumentams, vertybiniams popieriams, pusės spaudos lanko neviršijantiems
neperiodiniams reklamos leidiniams.
3. Viešoji informacija -
informacija, skirta viešam platinimui.
4. Viešosios informacijos
rengėjas - leidykla, radijo, televizijos stotis, kino, garso, vaizdo studija,
agentūra, redakcija ar kitas ūkio subjektas, renkantis ir rengiantis
informaciją visuomenei.
5. Viešosios informacijos
platintojas - ūkio subjektas, pardavinėjantis, transliuojantis ar kitais būdais
platinantis informaciją visuomenei.
6. Viešosios informacijos
rengėjo (platintojo) savininkas - juridinis arba fizinis asmuo, nuosavybės
teise vienas arba su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis valdantis
informacijos visuomenei rengėją (platintoją).
7. Radijo, televizijos
stotis - viešosios informacijos rengėjas arba rengėjas ir platintojas,
rengiantis ir nuosavybės teise sau priklausančiais ar nuomojamais
įrenginiais transliuojantis arba retransliuojantis radijo, televizijos
programas.
8. Kabelinė televizija,
radijas - televizijos, radijo stotis, transliuojanti arba retransliuojanti
radijo, televizijos programas kabelinėmis priemonėmis.
9. Žurnalistas - asmuo,
kuris renka, rašo, redaguoja ar kitaip rengia medžiagą viešosios informacijos
rengėjui savo iniciatyva arba pagal sutartį ar jo įpareigotas arba yra
žurnalistų profesinio susivienijimo narys.
10. Programa - radijo
arba televizijos stoties transliuojamų laidų visuma.
11. Laida - radijo arba
televizijos stoties programos dalis, dažniausiai turinti savo pavadinimą,
transliavimo laiką, autorius ir vedėjus.
12. Reklama - viešas
skelbimas, skatinantis pirkti, parduoti, nuomoti ar siūlantis paslaugą.
13. Rėmimas - fizinio ar
juridinio asmens dalyvavimas finansuojant viešosios informacijos rengėjus bei
siekiant pagarsinti savo vardą, prekės ženklą ar įvaizdį.
14. Žinia - faktų ir duomenų
skelbimas, grindžiamas tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo
priemonėmis.
15. Nuomonė - visuomenės
informavimo priemonių, leidėjų bei žurnalistų skelbiamos mintys, vertinimai bei
pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonei negali būti
taikomi tiesos kriterijai, bet ji turi remtis tikrais faktais.
16. Valstybės paslaptis -
Valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo reglamentuojamos žinios.
17. Tarnybinė paslaptis -
įstatymų reglamentuojama tardymo organų operatyvinės veiklos, nacionalinio
saugumo tarnybų, Vidaus reikalų ministerijos, krašto apsaugos organų
informacija.
18. Komercinė paslaptis -
įstatymų reglamentuojama ūkinių subjektų veiklos paslaptis.
19. Asmens sveikatos
(medicininė) paslaptis - Sveikatos sistemos įstatymo reglamentuojamos žinios
apie asmens sveikatą.
II SKYRIUS
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO PAGRINDAI
3 straipsnis. Visuomenės
informavimo laisvė
1. Žmogus turi teisę
nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, tačiau ši teisė
negali varžyti kitų žmonių teisių ir laisvių.
2. Laisvė reikšti
įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip
tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus teises, sveikatą, garbę ir
orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką.
3. Valstybės pareigūnai už
trukdymą skleisti žinias visuomenės informavimo priemonėmis bei neteisėtą
atsisakymą suteikti informaciją viešosios informacijos rengėjams ir
žurnalistams atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
4. Monopolizuoti
visuomenės informavimo priemones draudžiama.
5. Visuomenės informavimo
priemonių cenzūra draudžiama.
4 straipsnis.
Pagrindiniai visuomenės informavimo principai
1. Viešosios informacijos
rengėjai, platintojai, žurnalistai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos
Respublikos Konstitucija ir įstatymais, taip pat humanizmo, lygybės, pakantos,
pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos ir sąžinės laisvę, nuomonių
įvairovę, laikosi žurnalistų profesinės etikos normų, padeda plėtoti
demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir
valstybės pažangą, stiprina nepriklausomybę, ugdo tautinę kultūrą ir dorovę.
2. Viešoji informacija turi
būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.
3. Neleidžiama persekioti
viešosios informacijos rengėjo, platintojo, jų savininko ar žurnalisto už
paskelbtą informaciją, tačiau už šio įstatymo pažeidimus jie atsako įstatymų
nustatyta tvarka. Draudžiama daryti įtaką viešosios informacijos rengėjui,
platintojui, jų savininkui ar žurnalistui verčiant neteisingai atspindėti
įvykius, faktus. Parama viešosios informacijos rengėjui, platintojui, jų
savininkui, žurnalistui gali būti teikiama tik pagal Labdaros ir paramos
įstatymą bei kitus įstatymus.
4. Viešosios informacijos
rengėjo, platintojo ir jų savininkų santykiai reglamentuojami šio ir kitų
įstatymų, norminių aktų ir šalių susitarimu.
5. Žurnalistikos, mokslo,
literatūros bei kitus meno kūrinius viešosios informacijos rengėjai,
platintojai ir žurnalistai naudoja vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos
įstatymais.
5 straipsnis. Visuomenės
informavimo laisvės teisinis ribojimas
1. Visuomenės informavimo
laisvė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymais, kurie nustato:
1) valstybinę paslaptį ir
jos apsaugą;
2) tarnybinę paslaptį ir jos
apsaugą;
3) komercinę paslaptį ir jos
apsaugą;
4) asmens sveikatos
(medicininę) paslaptį ir jos apsaugą;
5) asmens teisių, jo
privataus gyvenimo apsaugą.
2. Vyriausybė, ministerijos,
kitos valstybės institucijos ir savivaldybės neturi teisės savo teisės aktais
siaurinti visuomenės informavimo laisvės. Vyriausybės, ministerijų, kitų
valstybės institucijų, savivaldybių teisės aktų nuostatos, kurios siaurina
visuomenės informavimo laisvę, reglamentuojamą šio ir kitų įstatymų, negalioja.
3. Seimas karo ar
nepaprastosios padėties atveju įstatymu gali nustatyti viešosios
informacijos rengėjų veiklos ribojimus, būtinus piliečių bei visuomenės
interesų apsaugai.
4. Stichinių ar gaivalinių
nelaimių, didelių avarijų ar epidemijų, karo ar nepaprastosios padėties atveju
viešosios informacijos rengėjai privalo nemokamai ir operatyviai skelbti
oficialius valstybinius pranešimus.
6 straipsnis. Teisė gauti
informaciją
1. Kiekvienas žmogus
Lietuvos Respublikoje turi teisę susipažinti su visais valstybės ar
savivaldybių valdžios ir valdymo institucijų bei kitų biudžetinių
organizacijų oficialiais dokumentais, išskyrus tuos, kurie įslaptinami įstatymų
nustatyta tvarka.
2. Valstybės pareigūnai,
atsisakydami teikti informaciją viešosios informacijos rengėjui (jo atstovui),
ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša jam raštu, nurodydami
atsisakymo priežastį.
3. Valstybės pareigūnų
atsakomybę už nepagrįstą atsisakymą teikti informaciją arba neteisingos informacijos
teikimą nustato įstatymai.
4. Politinės partijos,
politinės ir visuomeninės, profsąjungų bei kitos organizacijos savo įstatų
nustatyta tvarka teikia žmonėms ir viešosios informacijos rengėjams oficialią
informaciją apie jų atstovaujamų organizacijų veiklą, išskyrus tai, kas
neskelbtina pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
7 straipsnis. Informacijos
šaltinio paslaptis
Viešosios informacijos
rengėjas, jo savininkas ar žurnalistas neprivalo nurodyti informacijos
šaltinio ir be asmens sutikimo neturi teisės nurodyti ją pateikusio asmens
vardo, pavardės bei kitų duomenų. Viešosios informacijos rengėjas, jo
savininkas ar žurnalistas, pažeidęs šią nuostatą, atsako pagal įstatymus,
išskyrus atvejus, kai suteikta informacija buvo neteisinga.
8 straipsnis. Neskelbtina
informacija
1. Visuomenės informavimo
priemonėse draudžiama:
1) raginti prievarta
keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką;
2) kėsintis į Lietuvos
Respublikos teritorinį vientisumą;
3) kurstyti karą, tautinę,
rasinę, religinę nesantaiką.
2. Neleidžiama platinti
žinomai tikrovės neatitinkančios informacijos, šmeižiančios, įžeidžiančios,
žeminančios žmogaus garbę ir orumą. Informaciją apie privatų žmogaus gyvenimą
galima skelbti tik to žmogaus sutikimu arba tais atvejais, kai informacijos
paskelbimas nedaro žalos asmeniui, arba kai informacija padeda atskleisti
įstatymų pažeidimus ar nusikaltimus, taip pat kai informacija yra
pateikiama nagrinėjant bylą atvirame teismo procese.
3. Valstybės institucijų
pareigūnai, valdininkai ar kiti visuomeninėje bei politinėje veikloje
dalyvaujantys asmenys taip pat turi teisę į privataus gyvenimo apsaugą,
išskyrus atvejus, kai jų privatus gyvenimas gali turėti įtakos visuomenei .
4. Neleidžiama platinti
pornografijos.
5. Jeigu nesilaikoma šio
straipsnio reikalavimų, kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, valstybės
valdžios ar valdymo institucijos, kitos organizacijos įstatymų nustatyta
tvarka turi teisę kreiptis į teismą.
9 straipsnis. Teisė ginti
informacijos laisvę
Kiekvienas
Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę apskųsti teismui valdžios ir valdymo
institucijų bei kitų organizacijų sprendimus ar teisės aktus, jeigu šie
pažeidžia ar siaurina informacijos laisvę.
10 straipsnis. Viešosios
informacijos rengėjų atsakomybė už skleidžiamą informaciją
Kiekvieno viešosios
informacijos rengėjo savininkas privalo paskirti asmenį (vyriausiąjį
redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už visuomenės
informavimo priemonės turinį. Viešosios informacijos rengėjas privalo parengti
ir patvirtinti vidaus tvarkos taisykles, jas viešai paskelbti ir jų laikytis.
Šiose vidaus tvarkos taisyklėse turi būti reglamentuoti viešosios informacijos
rengėjų ir asmenų, besiverčiančių visuomenės informavimo veikla, tarnybinės
pareigos bei pavaldumas, tarpusavio santykiai bei skleidžiančiojo
informaciją apsauga nuo galimo jo laisvės varžymo.
11 straipsnis. Kalba, kuria
teikiama viešoji informacija
1. Viešoji informacija
rengiama ir teikiama bei platinama valstybine ar kuria kita kalba remiantis
Valstybinės kalbos įstatymo nuostatomis.
2. Viešosios informacijos
rengėjai privalo rūpintis kalbos kultūra.
III SKYRIUS
VALSTYBĖS
ATSAKOMYBĖ UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ
12 straipsnis. Valstybės ir
savivaldybių, valdžios ir valdymo
institucijų
pareigos saugant informacijos laisvę
1. Valstybės ir
savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijos privalo užtikrinti savo
veiklos viešumą kiekvienam Lietuvos Respublikos nuolatiniam gyventojui.
2. Visa mokesčių mokėtojų
lėšomis sukuriama oficiali informacija yra nemokama. Valstybės ir savivaldybių,
valdžios ir valdymo institucijos gali imti papildomą mokestį tik už paslaugas
ir patarnavimus, susijusius su informacijos asmeniui ar viešosios informacijos
rengėjui padauginimu ar kitokia asmeniui ar viešosios informacijos rengėjui
reikalinga paslauga.
3. Oficialios valstybės ir
savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijų bei kitų biudžetinių
organizacijų informacijos registravimo bei pateikimo žmonėms ar viešosios
informacijos rengėjams tvarką, vienodą visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje, nustato Vyriausybė. Jei valstybės ir savivaldybės, valdžios ir
valdymo institucijų bei biudžetinių organizacijų pareigūnai atsisako
pateikti oficialią informaciją arba pateikia neteisingą, tokie jų veiksmai
užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat jie gali
būti apskundžiami teismui.
4. Niekas negali būti
verčiamas platinti valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijų
bei kitų įstaigų informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
13 straipsnis. Lietuvos
Respublikos piliečių teisė gauti informaciją apie save
Valstybės valdžios ir
valdymo institucijos privalo Vyriausybės nustatyta tvarka teikti Lietuvos
Respublikos piliečiams šių įstaigų turimą informaciją apie juos. Už šių
pareigų nevykdymą oficialūs pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.
14 straipsnis. Valstybės
atsakomybė apsaugant piliečių teisę vertinti
valstybės
institucijų ar pareigūnų darbą
Lietuvos Respublikos
nuolatiniai gyventojai turi teisę viešai kritikuoti valstybės įstaigų ar
pareigūnų darbą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Už šio
straipsnio pažeidimą baudžiama įstatymų nustatyta tvarka.
15 straipsnis. Visuomenės
informavimo priemonių cenzūros draudimas
Visuomenės informavimo
priemonių cenzūra draudžiama. Cenzūra užtraukia atsakomybę įstatymų nustatyta
tvarka.
16 straipsnis.
Antimonopoliniai principai
1. Valstybė, jos
institucijos, valstybės ar ne valstybės įmonės, organizacijos ar asmenys negali
turėti viešosios informacijos monopolio nei jos rengimo, nei platinimo srityse.
2. Valstybė sudaro vienodas
ekonomines ir technines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir platintojų (išskyrus
smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos gamintojus) lygiateisei
konkurencijai. Valstybė prižiūri ir reguliuoja, kad nė vienas Lietuvos
Respublikos juridinis ar fizinis asmuo neužimtų monopolinės padėties viešosios
informacijos rengėjų ar platintojų arba kurios nors atskiros jų rūšies rinkoje.
3. Monopolinę padėtį
visuomenės informavimo rinkoje apibrėžia Konkurencijos įstatymas.
4. Valstybė rūpinasi investicijomis viešosios informacijos rengimo ir
platinimo srityje. Investavimo į visuomenės informavimo
rinką sąlygas nustato Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1308,
99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2125 (99.07.30)
17 straipsnis. Valstybės
parama viešosios informacijos rengėjams ir platintojams
1. Valstybė
remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinę, šviečiamąją veiklą pagal
pateiktas programas. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos
rengėjams, išskyrus lėšas jų leidžiamoms knygoms, kino ar kitai garso ir vaizdo
produkcijai, yra teikiama per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Į
Fondą lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. Valstybės subsidijos ir
mokesčių lengvatos teikiamos be išankstinių sąlygų. Spaudos, radijo ir
televizijos rėmimo fondą įkuria kūrybinių sąjungų, viešosios informacijos
rengėjų, teisininkų ir mokslininkų sąjungų atstovų susirinkimas, kurį kviečia
Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Radijo ir televizijos
asociacija, Kabelinės televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir
Lietuvos žurnalistų draugija. Kiekviena šių organizacijų deleguoja į
susirinkimą po du savo atstovus. Susirinkimas laikomas įvykusiu, jei jame
dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai delegatų. Sprendimai priimami paprasta
balsų dauguma. Subsidijuojamus viešosios informacijos rengėjus nustato Spaudos,
radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba. Taryba pateikia ataskaitą Seimui
apie lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymą.
2. Valstybės finansinė
parama iš biudžeto knygų leidybai, kino ar kitai garso ir vaizdo produkcijai
yra teikiama ir per Kultūros ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją
pagal ekspertų komisijų, veikiančių prie šių ministerijų, patvirtintus
projektus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-101,
97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)
IV SKYRIUS
VIEŠOSIOS
INFORMACIJOS RENGĖJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR SAVIVALDA
18 straipsnis. Teisė rinkti
ir skelbti informaciją ir jos ribojimai
1. Kiekvienas žmogus turi
teisę:
1) rinkti informaciją ir
ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse;
2) nepasirašyti savo
parengto darbo, jeigu jo turinys redakcinio rengimo metu buvo iškreiptas;
3) užsirašinėti,
fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip
pat kitais būdais fiksuoti informaciją;
4) publikacijas ar laidas
skelbti savo pavarde, slapyvardžiu ar anonimiškai.
2. Draudžiama:
1) filmuoti, fotografuoti ar
daryti garso ir vaizdo įrašus be asmens sutikimo jam priklausančioje valdoje;
2) filmuoti, fotografuoti ar
daryti garso ir vaizdo įrašus uždarų renginių metu be to renginio
organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;
3) filmuoti ir fotografuoti
asmenis reklamai visuomenės informavimo priemonėse be jų sutikimo;
4) filmuoti ir fotografuoti
asmenis su aiškiais fiziniais trūkumais be šių asmenų sutikimo.
3. Šie draudimai netaikomi,
kai fiksuojami nusikalstami veiksmai.
19 straipsnis. Žurnalisto
pareigos
Žurnalistas privalo:
1) teikti teisingas,
tikslias ir nešališkas žinias;
2) autorizuoti pirmą kartą
skelbiamą informaciją, jeigu to pageidauja informaciją pateikęs asmuo;
3) atsisakyti vykdyti
viešosios informacijos rengėjo vadovo pavedimą, jeigu pavedimas verstų pažeisti
įstatymą ar Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą;
4) laikytis žurnalistų
profesinės etikos, gerbti fizinių ir juridinių asmenų teises.
20 straipsnis. Paskelbtų
žinių paneigimas
1. Fiziniai asmenys turi
teisę reikalauti paneigti paskelbtas žinias, kurios neatitinka tikrovės ir
žemina jų garbę bei orumą. Juridiniai asmenys turi teisę reikalauti paneigti
viešosios informacijos rengėjo apie juos paskelbtas neatitinkančias tikrovės
žinias.
2. Reikalavime paneigti turi
būti tiksliai nurodyta, kokios paskelbtos žinios neatitinka tikrovės, kada ir
kur jos buvo paskelbtos, kokie paskelbtų žinių teiginiai žemina asmens garbę ir
orumą. Paneigimai, neatitinkantys šios nuostatos reikalavimo, taip pat tais
atvejais, kai reikalaujama paneigti paskelbtas žinias ne dėl jų esmės, o tik
dėl formos, skelbiami viešosios informacijos rengėjo nuožiūra.
3. Viešosios informacijos
rengėjas, gavęs pagrįstą reikalavimą paneigti neatitinkančias tikrovės ar
žeminančias garbę ir orumą žinias, privalo paskelbti paneigimą be komentarų,
adekvačioje vietoje artimiausiame savo spaudos leidinyje, televizijos ar radijo
laidoje. Vėlesnis paneigimas neatleidžia viešosios informacijos rengėjo nuo
atsakomybės ir nėra prielaida bausmei sušvelninti.
21 straipsnis. Žalos
atlyginimas
1. Viešosios informacijos
rengėjas, paskelbęs be asmens sutikimo žinias apie jo privatų gyvenimą,
žeminančias jo garbę ir orumą (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus
atvejus), taip pat paskelbęs žinomai tikrovės neatitinkančias žinias,
žeminančias asmens garbę ir orumą ir jų nepaneigęs, atlygina asmeniui padarytą
moralinę žalą įstatymų nustatyta tvarka, tačiau moralinės žalos atlyginimo
dydis negali viršyti 10000 litų.
2. Viešosios informacijos
rengėjo šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas paneigimas ir atsiprašymas
teikia pagrindą teismui mažinti moralinės žalos atlyginimą arba visiškai nuo jo
atleisti.
3. Viešosios informacijos
rengėjui, paskelbusiam be asmens sutikimo žinias, žeminančias jo garbę ir
orumą (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus atvejus), apie jo privatų
gyvenimą, taip pat paskelbusiam žinomai tikrovės neatitinkančias žinias, žeminančias
asmens garbę ir orumą, ir jas šio įstatymo nustatyta tvarka paneigusiam
bei atsiprašiusiam, teismas gali priteisti atlyginti padarytą moralinę žalą,
tačiau šiuo atveju moralinės žalos atlyginimo dydis negali viršyti 1000 litų.
4. Materialinės žalos
atlyginimo dydį už paskelbtas tikrovės neatitinkančias žinias, padariusias
nuostolių juridiniams ar fiziniams asmenims, nustato teismas.
22 straipsnis. Atleidimas
nuo žalos atlyginimo
1. Viešosios informacijos
rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančių žinių paskelbimą, jeigu jis
nurodė žinių šaltinį, o jos buvo:
1) pateiktos valstybės
valdžios institucijų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių bei
profsąjungų organizacijų, fizinių ar juridinių asmenų oficialiuose ar viešai
paskelbtuose dokumentuose;
2) viešai pasakytos
atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose, mitinguose bei
kituose renginiuose, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė kalbėjimo
esmės ir konkrečių faktų. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių
organizatoriams ir žinias paskelbusiems asmenims;
3) anksčiau paskelbtos
kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu šios žinios nebuvo
paneigtos jas paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse;
4) paskelbtos tiesioginių
radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių viešosios informacijos
rengėjui;
5) paskelbtos specialioje
rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos rengėjas;
6) paskelbtos
neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose, neanoniminiuose užsakomuosiuose
straipsniuose ar laidose;
7) paskelbus nuomonę,
komentarą, pastabas, susijusias su žinia, pateikta visuomenės informavimo
priemonėse.
2. Šiais atvejais atsako
tas, kas pirmas paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias. Viešosios
informacijos rengėjas, paskleidęs tikrovės neatitinkančias žinias ir gavęs
paneigimo tekstą, nedelsdamas privalo jį paskelbti savo visuomenės informavimo
priemonėje.
23 straipsnis. Žurnalistų ir
leidėjų etikos kodeksas
1. Profesinę
etiką visuomenės informavimo srityje reguliuoja Žurnalistų ir leidėjų etikos
kodeksas.
2. Žurnalistų ir leidėjų
etikos kodeksą tvirtina žurnalistų organizacijų atstovų susirinkimas, kurį
kviečia Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir
televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų
draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, Lietuvos radijas ir televizija.
24 straipsnis. Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisija
1. Žurnalistų ir leidėjų
etikos taisyklių pažeidimus, padarytus informuojant visuomenę, nagrinėja
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.
2. Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisiją sudaro ir jos darbo tvarką nustato žurnalistų organizacijų
atstovų susirinkimas. Etikos komisijos nariai skiriami 2 metams.
3. Komisijos darbą organizuoja
komisijos pirmininkas, kurį komisija išsirenka iš savo narių 1 metams.
4. Į Komisiją dėl Žurnalistų
ir leidėjų etikos taisyklių pažeidimo gali kreiptis fiziniai ir juridiniai
asmenys.
5. Komisija, nagrinėdama
Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus, vadovaujasi Lietuvos
žurnalistų etikos kodeksu ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos
rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos”.
6. Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisijos sprendimai dėl profesinės etikos taisyklių pažeidimų turi būti
skelbiami leidiniuose, radijo ir televizijos laidose Komisijos nustatyta
tvarka.
7. Viešosios informacijos
rengėjai, nesutikdami su Komisijos išvadomis, gali kreiptis dėl jų į teismą,
tačiau negali nepaskelbti savo leidinyje ar laidose šios komisijos išvadų.
Fiziniai ar juridiniai asmenys, nesutikdami su Žurnalistų ir leidėjų etikos
komisijos sprendimu, gali kreiptis į teismą ir apskųsti jame šios komisijos
išvadas per 30 dienų nuo išvadų jiems pateikimo.
8. Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisija dirba pagal savo priimtą reglamentą, jos veikla finansuojama iš
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšų.
25 straipsnis. Žurnalistų
etikos inspektorius
1. Žurnalistų etikos
inspektorius yra valstybės pareigūnas, kurį skiria Seimas Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisijos teikimu. Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja fizinių
asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir
orumo, visuomenės informavimo veiklos subjektų profesines pretenzijas.
2. Žurnalistų etikos inspektorius
dirba pagal Seimo patvirtintą reglamentą, jo veikla finansuojama iš biudžeto.
Žurnalistų etikos inspektoriaus pareiginį atlyginimą nustato Vyriausybė.
3. Gautą skundą žurnalistų
etikos inspektorius privalo išnagrinėti per 30 dienų ir su savo išvada
supažindinti pareiškėjus bei viešosios informacijos rengėjus.
4. Pripažinęs, jog
pareiškėjo skundas yra pagrįstas, žurnalistų etikos inspektorius kreipiasi
į tikrovės neatitinkančias ir asmens garbę ir orumą žeidžiančias žinias
išplatinusį viešosios informacijos rengėją, siūlydamas paskelbti paneigimą.
Jei tai padaryti atsisakoma, žurnalistų etikos inspektorius skundą perduoda
nagrinėti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai ir dalyvauja jos posėdyje.
5. Žurnalistų etikos
inspektorius ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimui už savo darbą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-402, 97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)
Nr. VIII-614,
98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)
26 straipsnis. Radijo ir
televizijos licencijavimas
Lietuvos Respublikoje
įregistruotų radijo, televizijos stočių, kabelinės televizijos, radijo
veikla, išskyrus Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, yra
licencijuojama. Terminuotas licencijas radijo bei televizijos stotims
transliuoti ir retransliuoti programas suteikia Radijo ir televizijos komisija
konkursų tvarka. Programos turinio, jos gamybos ir techninius reikalavimus,
licencijų skaičių, jų galiojimo trukmę, licencijų mokesčio dydį, kuris
pervedamas į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, bei kitas sąlygas
nustato Radijo ir televizijos komisija ne mažesne kaip dviejų trečdalių
komisijos narių balsų dauguma.
27 straipsnis. Radijo ir
televizijos komisijos veikla ir jos sudarymo principai
1. Radijo ir televizijos
komisija:
1) skelbia ir vykdo radijo
ir televizijos stočių bei kabelinių televizijų, radijų konkursus radijo ir
televizijos programų transliavimo ir retransliavimo licencijoms gauti,
pratęsia licencijų galiojimo laiką, skelbia ir vykdo valstybinėms įmonėms
priklausančių transliavimo įrengimų nuomos konkursus radijo ir televizijos
programoms transliuoti ir retransliuoti, tvirtina konkursų sąlygas, priima
sprendimus dėl konkursų rezultatų. Pirmenybė teikiama stotims,
įsipareigojančioms rengti originalios kūrybos kultūrinio, informacinio,
šviečiamojo pobūdžio laidas arba tas programas, kurių numatomoje priėmimo
zonoje dar netransliuoja kitos stotys;
2) kontroliuoja, kaip
laikomasi konkursams pateiktų įsipareigojimų dėl programų struktūros ir turinio
bei kitų konkursų reikalavimų, o atradusi pažeidimų, kreipiasi į valstybės
institucijas arba teikia ieškinius teisme dėl pažeidimų pašalinimo, radijo ir
televizijos stočių veiklos sustabdymo ar nutraukimo;
3) teikia paraiškas Ryšių ir
informatikos ministerijai dėl radijo dažnių koordinavimo kiekvienai naujai
radijo ir televizijos stočiai projektuoti ir dažnių skyrimo licencijuotoms
radijo ir televizijos stotims;
4) tvirtina Radijo ir
televizijos komisijos nuostatus ir biudžetą, taip pat skiria administracijos
vadovą;
5) kaupia informaciją apie
radijo ir televizijos stotis, analizuoja jų veiklą, rengia metodinę informacinę
medžiagą.
2. Į Radijo ir televizijos
komisiją 3 narius skiria Seimas, po 1 narį - Lietuvos žurnalistų sąjunga,
Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų
sąjunga, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos
dailininkų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos teatro
sąjunga. Kiekvienas Radijo ir televizijos komisijos narys skiriamas 3 metams.
Jeigu komisijos narys dėl kokių nors priežasčių negali dalyvauti komisijos
darbe arba nelanko jos posėdžių daugiau kaip 3 mėnesius, jį paskyrusi
institucija turi pakeisti kitu.
3. Politinių partijų
nariai, išrinkti į Radijo ir televizijos komisiją, sustabdo savo narystę
partijoje iki savo kadencijos komisijoje pabaigos.
4. Radijo ir televizijos
komisija iš savo narių išrenka komisijos pirmininką, jis perrenkamas
kiekvienais metais. Komisija dirba pagal savo patvirtintą reglamentą. Komisijos
narys negali būti jos pirmininku daugiau nei vieną kadenciją iš eilės. Radijo
ir televizijos komisijos administracijos vadovu negali būti Radijo ir
televizijos komisijos narys.
5. Radijo ir televizijos
komisijos posėdžius šaukia komisijos pirmininkas savo sumanymu arba vieno
trečdalio komisijos narių teikimu, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Informacija apie numatomus posėdžius bei jų darbotvarkė skelbiama spaudoje ne
vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio.
6. Radijo ir televizijos
komisijos posėdžiai yra vieši. Posėdžiai laikomi įvykusiais, jei juose
dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių. Sprendimai priimami daugiau kaip
pusės posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų. Sprendimai dėl licencijų
išdavimo, radijo dažnių skyrimo bei konkursų priimami daugiau kaip dviejų
trečdalių visų komisijos narių balsų dauguma.
7. Radijo ir televizijos
komisijos sprendimai skelbiami viešai ir įsigalioja kitą dieną po jų
paskelbimo. Radijo ir televizijos komisijos sprendimai informacijos
visuomenei rengėjams ir platintojams yra privalomi. Visi Radijo ir televizijos
komisijos sprendimai gali būti apskųsti teisme per 30 dienų nuo jų įsigaliojimo
dienos.
8. Radijo ir televizijos
komisija turi juridinio asmens teises.
9. Radijo ir televizijos
komisija yra atskaitinga Seimui.
28 straipsnis. Radijo ir
televizijos komisijos veiklos finansavimas
Radijo ir televizijos
komisijos veiklai finansuoti radijo ir televizijos, kabelinės televizijos,
radijo stočių savininkai kas mėnesį privalo pervesti į Radijo ir televizijos
komisijos sąskaitą sumą, kurią nustato komisija, tačiau ši suma negali viršyti
1 procento įplaukų, gautų iš radijo ir televizijos stoties komercinės
veiklos. Iš radijo ir televizijos stočių savininkų, nepervedusių lėšų į
Radijo ir televizijos komisijos sąskaitą daugiau kaip 3 mėnesius, lėšos
išieškomos per teismą.
29 straipsnis.
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
1. Lietuvos nacionalinis radijas
ir televizija (toliau - LRT) - valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji
ne pelno institucija, veikianti pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos įstatymą.
2. LRT
finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų iš valstybės
rinkliavos už LRT teikiamas visuomenei paslaugas, už radijo ir televizijos
laidų pardavimą, reklamą, leidybą, taip pat iš rėmimo, labdaros lėšų ir pajamų,
gautų iš komercinės ūkinės veiklos. Didėjant valstybės rinkliavos LRT
įplaukoms, atitinkamai mažinamas LRT finansavimas iš valstybės biudžeto.
3. LRT pajamas, reklamos laiką ir
jos transliavimo tvarką LRT programose nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos įstatymas.
4. Valstybės rinkliavos už LRT
teikiamas visuomenei paslaugas dydis nustatomas remiantis įstatymu.
5. Aukščiausioji LRT valdymo
institucija yra taryba, atstovaujanti visuomenės interesams. Ji sudaroma
šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų.
Pirmajai tarybos, sudaromos šio įstatymo nustatyta tvarka, kadencijai 4 narius
šešeriems metams skiria Respublikos Prezidentas; 4 narius ketveriems metams
skiria Seimas (2 nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 4
narius (po vieną) dvejiems metams deleguoja šios organizacijos: Lietuvos meno
kūrėjų asociacija, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos
vyskupų konferencija. Pasibaigus tarybos nario įgaliojimų laikui, jį paskyrusi
ar delegavusi institucija (organizacija) naują narį skiria šešeriems metams.
LRT tarybos sudėtį tvirtina Seimas.
6. LRT tarybos sudarymą
organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Jis kviečia pirmąjį
tarybos posėdį, kuriame tarybos nariai iš savo tarpo paprasta visų tarybos
narių balsų dauguma trejiems metams išsirenka tarybos pirmininką. Tarybos
nutarimai priimami paprasta visų tarybos narių balsų dauguma.
7. Tarybos nario
įgaliojimai nutrūksta jam atsistatydinus arba jį atšaukus Lietuvos nacionalinio
radijo ir televizijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Taryba turi
teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Jeigu taryba atsistatydina,
tarybos ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta naujai sudarytai tarybai
susirinkus į pirmąjį posėdį.
8. Taryba formuoja LRT programų
valstybinę strategiją, tvirtina programų mastus ir struktūrą, konkursų LRT
laidoms rengti rezultatus; prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir
laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų; tvirtina metines
LRT direkcijos veiklos ataskaitas, LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų
vykdymo ataskaitas; viešo konkurso būdu penkeriems metams skiria LRT generalinį
direktorių, motyvuotu nutarimu jį atleidžia; generalinio direktoriaus teikimu
skiria ir atleidžia jo pavaduotojus; vykdo kitas Lietuvos nacionalinio radijo
ir televizijos įstatymo jai numatytas funkcijas.
9. Minimalius
LRT transliavimo mastus nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos
įstatymas.
10. LRT taryba LRT ūkinės ir
finansinės veiklos klausimams svarstyti steigia ekspertų administracinę
komisiją. Ši komisija sudaroma ketveriems metams ir veikia pagal tarybos
patvirtintus nuostatus.
11. LRT taryba kasmet spaudoje
paskelbia metinę veiklos ataskaitą, o tarybos pirmininkas kartą per metus už
LRT veiklą atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje.
12. Lėšos LRT už
programų siuntimą skiriamos iš valstybės biudžeto, o jų suma nurodoma atskiroje
valstybės biudžeto įstatymo eilutėje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-22, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)
Nr.
VIII-427, 97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)
Nr. VIII-1595, 00.03.28, Žin., 2000, Nr.30-829
(00.04.12)
V SKYRIUS
VIEŠOSIOS
INFORMACIJOS PLATINIMO TVARKA IR JOS RENGĖJŲ REGISTRAVIMAS
30 straipsnis. Viešosios
informacijos rengėjų ir platintojų savininkai
1. Viešosios informacijos
rengėjo arba platintojo savininkas gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis
ar Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo.
2. Respublikos Prezidentas,
Seimo, Vyriausybės nariai, valstybės institucijų vadovai privalo paskelbti
spaudoje apie viešosios informacijos rengėjus ar platintojus, kurių
savininkas, bendraturtis ar akcininkas jis yra.
3. Viešosios informacijos
rengėju arba platintoju negali būti asmuo, kuriam teismo nuosprendžiu tai
uždrausta.
4. Viešosios informacijos
rengėjo ar platintojo savininkas gali bet kada nutraukti ar reorganizuoti
savo veiklą arba perleisti rengėją ar platintoją kitam Lietuvos Respublikos
piliečiui ar juridiniam asmeniui.
5. Radijo ar televizijos
stoties savininku negali būti politinė partija ar politinė organizacija.
6. Valstybė (išskyrus
mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai negali būti viešosios
informacijos rengėjo savininkais, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Valstybė
(išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai negali turėti
viešosios informacijos rengėjų akcijų, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. I-1507,
96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)
31 straipsnis. Viešosios
informacijos rengėjų registravimas
1. Viešosios informacijos
rengėjai ir platintojai registruojami Lietuvos Respublikos įmonių rejestre
įstatymų nustatyta tvarka be išankstinio kokio nors valstybės valdžios ar
valdymo institucijos leidimo.
2. Periodinių leidinių
pavadinimai gali būti registruojami kaip prekių ženklai Prekių ir paslaugų
ženklų įstatymo nustatyta tvarka.
32 straipsnis. Informacijos
platinimas ir jos ribojimas
1. Informaciją visuomenei
platina pats viešosios informacijos rengėjas arba kitas fizinis ar juridinis
asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju arba jo leidimu.
2. Užsienyje parengtas
visuomenės informavimo priemones leidžiama platinti, jeigu jų turinys
neprieštarauja šio įstatymo 8 straipsniui.
3. Kiekviename leidinyje
turi būti nurodyti Valstybinio standarto nustatyti leidybiniai duomenys ir
tarptautinis standartinis dokumento numeris (ISBN, ISSN, ISMN).
4. Vyriausybė, saugodama
visuomenės informavimo laisvę ir visuomenės interesus, nustato periodinių
leidinių (privalomų egzempliorių), kuriuos viešosios informacijos rengėjai
privalo nemokamai siųsti bibliotekoms, skaičių.
5. Erotinio ir smurtinio
pobūdžio spaudos leidinių, kino ir videofilmų, radijo ir televizijos programų
platinimo tvarką nustato Vyriausybė. Spaudos leidinių, kino ir videofilmų,
radijo ir televizijos programų priskyrimą pornografinio, erotinio ir
smurtinio pobūdžio visuomenės informavimo priemonių kategorijai nustato
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija dalyvaujant Kultūros, Sveikatos
apsaugos ir Teisingumo ministerijų ekspertams.
33 straipsnis. Veiklos
nutraukimas arba sustabdymas
1. Viešosios informacijos
rengėjo arba platintojo veiklą gali nutraukti arba sustabdyti viešosios
informacijos rengėjo ar platintojo savininkas savo iniciatyva arba teismas,
jeigu viešosios informacijos rengėjas ar platintojas pažeidžia šio įstatymo 8
straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus.
2. Konkretų viešosios
informacijos rengėjo veiklos sustabdymo laiką nustato teismas. Šis laikas
negali būti ilgesnis kaip 30 dienų, o žurnalams - 3 mėnesiai.
3. Viešosios informacijos
rengėjo veikla nutraukiama tuo atveju, jeigu per metus teismas jau buvo sustabdęs
jo veiklą ne mažiau kaip tris kartus.
34 straipsnis. Paskelbtos
informacijos saugojimas
Viešosios informacijos
rengėjas privalo saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių 1 metus, o garso
ir vaizdo produkciją - 3 mėnesius nuo tos dienos, kai informacija buvo
išplatinta.
35 straipsnis. Akreditavimas
1. Viešosios informacijos
rengėjas turi teisę šalių susitarimu akredituoti savo žurnalistus prie
valstybės institucijų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių
organizacijų, taip pat kitų institucijų.
2. Žurnalistas dalyvauja jį
akreditavusios organizacijos posėdžiuose, kituose renginiuose, aprūpinamas
stenogramomis, protokolais ir kitais dokumentais ar jų nuorašais tarpusavio
susitarimu numatytomis sąlygomis.
3. Kitų valstybių žurnalistai,
akredituoti Užsienio reikalų ministerijoje, įgyja vienodas su Lietuvos
žurnalistais teises rinkti ir skelbti informaciją.
36 straipsnis. Kabelinė
televizija ir kabelinis radijas
1. Kabelinė televizija,
kabelinis radijas privalo retransliuoti visas Lietuvos Respublikos
televizijos, radijo stočių programas, kurių patikimo priėmimo zonoje yra
kabelinės televizijos, radijo tinklo priėmimo stotis.
2. Kabelinės televizijos,
radijo stotys retransliuoja kitų televizijos, radijo stočių programas pagal
sutartis su stotimis, kurių programas retransliuoja.
3. Kabelinės televizijos,
radijo stotys savo originalias laidas gali įterpti į retransliuojamų
televizijos, radijo stočių programas ar kitaip keisti retransliuojamą programą
tik pagal sutartis su retransliuojamų televizijos, radijo programų rengėjais.
37 straipsnis. Transliavimo
kokybė
1. Radijo dažnių
aparatūros, skirtos radijo ar televizijos laidoms transliuoti eteriu ar
kabelinėmis priemonėmis, kokybės priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta
tvarka.
2. Radijo ir televizijos
programų transliavimo įmonės turi garantuoti transliavimo kokybę pagal Lietuvos
Respublikos standartus.
3. Radijo, televizijos
stoties programoje ne rečiau kaip kartą per valandą turi būti skelbiamas šios
stoties arba retransliuojamos programos pavadinimas. Jeigu radijo,
televizijos stoties programa yra trumpesnė nei 1 valanda, programos
pavadinimas turi būti skelbiamas programos pabaigoje.
38 straipsnis. Reklama ir
rėmimas
1. Reklamos skelbimo
tvarką visuomenės informavimo priemonėse nustato Lietuvos Respublikos
įstatymai.
2. Jeigu laida ar laidų
serija yra visiškai ar iš dalies remiama, tai turi būti paskelbta laidos
pradžioje arba pabaigoje. Šis skelbimas negali skatinti parduoti, pirkti, nuomoti
ar siūlyti paslaugas, daryti reklaminio pobūdžio atsiliepimus.
3. Rėmėjas negali daryti
įtakos skelbiamos informacijos turiniui.
39 straipsnis. Viešosios
informacijos rengėjų savininkų ir
bendraturčių
pajamų deklaravimas ir ryšių su ūkiniais
subjektais
bei valdžios ir valdymo institucijomis viešumas
Viešosios informacijos
rengėjų savininkai ir bendraturčiai deklaruoja savo pajamas ir turtą
įstatymų nustatyta tvarka. Viešosios informacijos rengėjų savininkai ir
bendraturčiai viešai skelbia apie savo ekonominius ir finansinius ryšius su
ūkiniais subjektais, finansų kredito įstaigomis, komerciniais bankais, apie
savo giminystės ryšius su valstybės institucijų pareigūnais Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisijos nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1905, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2272 (00.09.07)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1d.
Kol
bus priimtas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas įstatymas, viešosios
informacijos, kuri gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam,
protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisija.
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000.09.11)
2000-03-28
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 15, 19, 2
1999-07-07
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 17
1998-01-15
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 17
1997-09-25
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 17
1997-07-03
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 15, 19, 2
1997-01-23
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 16, 3
1996-12-05
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 16, 3, 24
1996-08-22
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — versión orig
originali versija
Tekstas šią datą