LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas
67 versijos
· 1996-07-02
2024-11-21
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 47, 6, 49
2024-10-25
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 2, 6, 39
2024-10-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 341
2024-06-21
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 6
2024-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 54, 50
2024-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 461,
2023-06-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 461, 31,
2023-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 27, 54, 2
2023-04-28
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 24, 2
2022-09-29
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 341, 6, 5
2022-05-28
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 47, 6, 54
2022-04-29
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 50, 28
2021-12-31
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 2, 6
2021-07-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 2, 6
2021-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 34
2021-02-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 401,
2020-01-17
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 54, 48
2019-11-14
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 50
2019-11-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 24
2019-07-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 34
2019-05-08
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 341, 6, 5
2019-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 39
2019-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 47, 2
2018-09-20
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 22
2018-07-16
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 54, 49
2018-04-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 6, 49
2018-03-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 31, 6, 33
2018-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 31, 341,
2017-12-30
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 47, 6
2017-11-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 34, 2, 6
2017-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 47, 6, 50
2016-12-29
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 47, 6, 28
2016-01-07
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 39
2016-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 22
2015-10-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 31, 3
2015-07-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 20
2015-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 461,
2014-07-19
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 31, 3
2013-11-07
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 42, 31, 3
2012-11-15
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 44, 42, 3
2012-06-30
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 44, 36, 4
2011-12-31
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 44, 3
2011-08-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 31, 3
2011-06-30
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 342, 26,
2010-10-18
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 21, 3
2009-07-28
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 45, 26, 4
2008-07-31
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 17, 45, 2
2006-09-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 56, 1
2004-07-15
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 56, 54, 4
2004-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 56, 16, 3
2003-11-25
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 16, 11, 4
2003-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 16, 4
Pakeitimai 2003-05-01
@@ -664,3447 +664,3431 @@
pažeidžiančius šio straipsnio nuostatas, atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
*8 straipsnis.
8 straipsnis.
Informacijos šaltinio paslaptis
*Viešosios informacijos rengėjas, platintojas, viešosios informacijos
rengėjo ir (ar) platintojo savininkas, žurnalistas turi teisę išsaugoti
informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio.
*Pastaba. 1. Pripažinti, kad Lietuvos
9 straipsnis. Teisė ginti
informacijos laisvę
Kiekvienas
Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę apskųsti teismui valdžios ir valdymo
institucijų bei kitų organizacijų sprendimus ar teisės aktus, jeigu šie
pažeidžia ar siaurina informacijos laisvę.
10 straipsnis.
Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus
1. Valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, viešosios informacijos rengėjų ir
(ar) platintojų veiklą reglamentuojančioms institucijoms draudžiama savo teisės
aktais apriboti įstatymų apibrėžtą informacijos laisvę.
2. Viešosios
informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie
veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse
skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo.
11 straipsnis.
Teisė ginti informavimo laisvę
1. Kiekvienas
asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei
įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai
apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją.
2. Draudžiama persekioti viešosios informacijos
rengėją, platintoją, jų savininką ar
žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo
pažeisti įstatymai.
12 straipsnis.
Žurnalistų akreditavimas
1. Viešosios informacijos rengėjas ir (ar)
platintojas turi teisę akredituoti savo žurnalistus prie valstybės institucijų, politinių partijų, politinių ir
visuomeninių organizacijų, taip pat kitų institucijų šalių susitarimu.
2. Žurnalistas gali dalyvauti jį akreditavusios
institucijos ar organizacijos posėdžiuose, kituose renginiuose, jis yra
aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir
kitais dokumentais ar jų nuorašais tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis.
3. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų
ministerijos akredituoti kitų valstybių žurnalistai turi vienodas su Lietuvos
žurnalistais teises rinkti ir skelbti informaciją.
III
SKYRIUS
ASMENS,
VISUOMENĖS IR VALSTYBĖS INTERESŲ APSAUGA
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO SRITYJE
13 straipsnis.
Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga
1. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo
garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant
informaciją draudžiama:
1) be asmens
sutikimo filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus jam
priklausančioje valdoje;
2) filmuoti,
fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų renginių metu be
organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;
3) filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo
atvaizdus reklamai visuomenės informavimo
priemonėse be šio žmogaus sutikimo.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai
netaikomi renkant informaciją, jei yra pagrindas manyti, kad fiksuojami teisės pažeidimai.
3. Už šio straipsnio nustatytų reikalavimų
pažeidimą renkant ir skelbiant viešąją informaciją atsakoma šio ir kitų
įstatymų nustatyta tvarka.
14 straipsnis.
Privataus gyvenimo apsauga
1. Rengiant ir
platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į tai, kad
būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas.
2. Informaciją apie privatų gyvenimą galima
skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik to žmogaus
sutikimu ir jeigu informacijos paskelbimas
nedaro jam žalos.
3. Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai informacijos paskelbimas nedaro žalos asmeniui arba kai informacija padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama nagrinėjant bylą atvirame teismo procese. Be to, informacija apie viešojo asmens (valstybės politikų, valstybės tarnautojų, politinių partijų ir visuomeninių organizacijų vadovų bei kitų visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujančių asmenų) privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.
4. Už teisės į privatų gyvenimą pažeidimą visuomenės informavimo priemonėse atsakoma šio ir
kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1487,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1732 (2003-04-24)
15 straipsnis.
Atsakymo teisė
Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės
informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka
informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio teisėtiems
interesams, ypač reputacijai, pakenkė
tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti,
paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą
informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar)
platintojas paneigtų tikrovės neatitinkančią
informaciją šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka.
16 straipsnis.
Teisė gauti atlyginimą už padarytą moralinę ir materialinę žalą
1. Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą
žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie jį, turi teisę pagal įstatymus gauti atlyginimą už padarytą
moralinę žalą šio įstatymo 54 straipsnio nustatyta tvarka.
2. Kiekvienas juridinis asmuo, kurio teisėtiems
interesams, ypač reputacijai, pakenkė paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti
atlyginimą už patirtą žalą.
17
straipsnis. Nuomonių įvairovės visuomenės informavimo priemonėse užtikrinimas
1. Gerbdami
nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir platintojai turi
visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos
nepriklausomų nuomonių.
2.
Skelbiant viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, turi būti nurodoma, kiek šie
tyrimai yra statistiškai patikimi (nurodant tyrimų imtį ir galimą paklaidą).
17 straipsnis. Valstybės
parama viešosios informacijos rengėjams ir platintojams
1. Valstybė
remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinę, šviečiamąją veiklą pagal
pateiktas programas. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos
rengėjams, išskyrus lėšas jų leidžiamoms knygoms, kino ar kitai garso ir vaizdo
produkcijai, yra teikiama per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Į
Fondą lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. Valstybės subsidijos ir
mokesčių lengvatos teikiamos be išankstinių sąlygų. Spaudos, radijo ir
televizijos rėmimo fondą įkuria kūrybinių sąjungų, viešosios informacijos
rengėjų, teisininkų ir mokslininkų sąjungų atstovų susirinkimas, kurį kviečia
Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Radijo ir televizijos
asociacija, Kabelinės televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir
Lietuvos žurnalistų draugija. Kiekviena šių organizacijų deleguoja į
susirinkimą po du savo atstovus. Susirinkimas laikomas įvykusiu, jei jame
dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai delegatų. Sprendimai priimami paprasta
balsų dauguma. Subsidijuojamus viešosios informacijos rengėjus nustato Spaudos,
radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba. Taryba pateikia ataskaitą Seimui
apie lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymą.
2. Valstybės finansinė
parama iš biudžeto knygų leidybai, kino ar kitai garso ir vaizdo produkcijai
yra teikiama ir per Kultūros ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją
pagal ekspertų komisijų, veikiančių prie šių ministerijų, patvirtintus
projektus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-101,
97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)
IV SKYRIUS
VIEŠOSIOS
INFORMACIJOS RENGĖJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR SAVIVALDA
18 straipsnis. Nepilnamečių
apsauga
1. Nepilnamečiai turi būti apsaugoti, kaip to
reikalauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų ir kiti
įstatymai, Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių konvencija bei Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutartys, nuo jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi kenkiančios viešosios
informacijos, ypač susijusios su pornografija ir (ar) savitiksliu smurto
vaizdavimu.
2. Viešosios
informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar
doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos
visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje
numatytas įstatymas.
3.
Draudžiamos programos ar laidos, kurios gali rimtai pakenkti nepilnamečių
fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, ypač susijusios su pornografija
ir (ar) savitiksliu smurto vaizdavimu.
4. Šio straipsnio 3 dalies nuostata taip pat
taikoma ir kitoms programoms ar laidoms, kurios galėtų pakenkti nepilnamečių
fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, išskyrus tuos atvejus, kai parenkant transliavimo laiką arba
naudojant techninės priemones užtikrinama, kad šių transliacijų priėmimo zonoje
nepilnamečiai tokių programų ar laidų neklausytų ir nežiūrėtų.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytos programos ar
laidos transliuojamos tik nuo 23 iki 6 valandos.
6. Už viešosios informacijos platinimą,
pažeidžiantį šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, atsakoma šio ir kitų
įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
19 straipsnis.
Neteikiama informacija
1. Valstybės ir savivaldybių
institucijos bei įstaigos, taip pat kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos
neteikia viešosios informacijos rengėjams ir (ar) platintojams, kitiems
asmenims informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė,
komercinė ar banko paslaptis arba yra privati informacija.
2. Neteikiama ir ta informacija,
kurią teikti draudžia kiti įstatymai, nes jos suteikimas pakenktų valstybės
saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, pažeistų
valstybės teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką arba jos nesuteikimas
užkirstų kelią sunkiems teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių
sveikatai apsaugoti.
3. Apie
atsisakymą suteikti prašomą informaciją įstatymų nustatyta tvarka pranešama
asmeniui raštu, nurodant informacijos nesuteikimo priežastis.
20 straipsnis.
Neskelbtina informacija
1. Visuomenės
informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje:
1) raginama
prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką;
2) skatinama
kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenumą, jos teritorijos vientisumą;
3) kurstomas
karas, taip pat tautinė, rasinė, religinė, socialinė bei lyčių neapykanta;
4) platinama, propaguojama ar
reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir (ar) reklamuojamos
seksualinės paslaugos, seksualiniai iškrypimai;
5) propaguojamos
ir (ar) reklamuojamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos.
2. Draudžiama platinti
dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo
garbę ir orumą.
3. Neleidžiama
skleisti informacijos, pažeidžiančios nekaltumo prezumpciją bei kliudančios
teisminės valdžios nešališkumui. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka
teismas gali apriboti vertinimų bei komentarų, susijusių su teisme dar
neišnagrinėta byla bei galinčių turėti įtakos teismo nešališkumui ir
nepriklausomumui, skleidimą visuomenės informavimo priemonėse.
4. Už šiame
straipsnyje numatytų draudimų pažeidimus atsakoma šio ir kitų įstatymų
nustatyta tvarka.
5. Spaudos
leidinių, kino ir videofilmų, radijo ir televizijos programų ir kitos viešosios
informacijos, priskirtos erotinei, smurtinei ar kitai ribojamai viešajai
informacijai, platinimo tvarką nustato Vyriausybė.
21 straipsnis.
Pareiga skelbti oficialius valstybės pranešimus
1. Gaivalinių nelaimių, didelių
avarijų ar epidemijų, karo ar nepaprastosios padėties atveju viešosios
informacijos rengėjai ir platintojai turi Vyriausybės nustatytais atvejais ir
tvarka nemokamai ir operatyviai skelbti oficialius valstybės pranešimus.
2. Seimas karo ar nepaprastosios
padėties atveju įstatymu gali nustatyti viešosios informacijos rengėjų ir
platintojų veiklos ribojimus ir (ar) kitas prievoles, būtinas piliečių bei
visuomenės interesų apsaugai.
3. Už atsisakymą
skelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais oficialius valstybės
pranešimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
22 straipsnis.
Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga
Literatūros, mokslo, meno bei kitus
kūrinius viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir žurnalistai naudoja
vadovaudamiesi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu bei kitais
įstatymais ir teisės aktais.
IV
SKYRIUS
VIEŠOSIOS
INFORMACIJOS RENGIMAS IR PLATINIMAS
Pirmasis skirsnis
Viešosios informacijos rengėjų, platintojų bei jų
savininkų
teisinis statusas ir veiklos sąlygos
23 straipsnis.
Viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir jų savininkai
1. Viešosios
informacijos rengėjų, platintojų ir jų savininkų santykius reglamentuoja šis ir
kiti įstatymai, norminiai teisės aktai ir šalių susitarimai.
2. Viešosios informacijos rengėjais ir (ar) platintojais gali būti
Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai asmenys bei visų rūšių
įmonės ir organizacijos, įstatymų nustatyta
tvarka įsteigusios įmonę ar savo įmonės padalinį Lietuvos Respublikoje,
išskyrus šio straipsnio 4, 5, 6 dalyse ir kitų įstatymų nurodytus asmenis.
3.
Viešosios informacijos rengėjo ar platintojo savininkas gali įstatymų nustatytais
atvejais ir tvarka nutraukti ar reorganizuoti viešosios informacijos rengimo ir
(ar) platinimo veiklą arba perleisti rengėją ar platintoją kitiems šio
straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims. Parduodant ar kitaip perleidžiant ne
mažiau kaip 10 procentų transliuotojo ar operatoriaus akcijų, būtina apie
akcijų pardavimą ar perleidimą informuoti Lietuvos radijo ir televizijos
komisiją. Jei pardavus ar kitaip perleidus transliuotojo ar operatoriaus
akcijas, keičiasi kontrolinio akcijų paketo savininkas (savininkai), parduodant
ar kitaip perleidžiant akcijas privaloma gauti Lietuvos radijo ir televizijos
komisijos rašytinį sutikimą dėl minėtų akcijų pardavimo ar kitokio perleidimo.
Šis reikalavimas taikomas ir tais atvejais, kai pardavus ar kitaip perleidus transliuotojo
ar operatoriaus turtą ar turto dalį (jei turtas yra neakcionuotas),
transliuotojo ar operatoriaus kontrolė pereina kitam asmeniui.
4.
Viešosios informacijos rengėju arba platintoju negali būti asmuo, kuriam teismo
nuosprendžiu tai uždrausta.
5.
Transliuotojo ir operatoriaus savininkas negali būti politinė partija ar
politinė organizacija.
6.
Valstybės institucijos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės,
bankai negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų savininkais, bet
gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, skirtus visuomenei
informuoti apie savo veiklą. Valstybė ar valstybės institucijos (išskyrus
mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai negali turėti viešosios
informacijos rengėjų akcijų, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.
7.
Kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo savininkas turi paskirti
asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už
visuomenės informavimo priemonės turinį. Kai viešosios informacijos rengėjas ir
savininkas yra tas pats fizinis asmuo, jis atsako už savo viešosios informavimo
priemonės turinį.
8.
Viešosios informacijos rengėjas ar jo savininkas privalo parengti ir
patvirtinti vidaus tvarkos taisykles, kuriose turi būti nustatyti viešosios
informacijos rengėjų ir samdomų darbuotojų tarnybiniai santykiai, pareigos,
atsakomybė, taip pat žurnalisto apsauga nuo galimo jo laisvės varžymo.
24
straipsnis.
Duomenys apie viešosios informacijos rengėjus, platintojus ir jų
savininkus
1. Viešosios informacijos
rengėjai ir (ar) platintojai, išskyrus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos
licenciją turinčius transliuotojus bei Lietuvos nacionalinį radiją ir
televiziją, privalo kasmet iki kovo 30 dienos Vyriausybės įgaliotai
institucijai visuomenės informavimo srityje (toliau – Vyriausybės įgaliota
institucija) šios institucijos nustatyta tvarka pateikti duomenis apie įmonės
akcininkus ar dalininkus, kurie turi nuosavybės teise ar valdo ne mažiau
kaip 10 procentų visų akcijų ar turto (jeigu turtas yra neakcionuotas). Juose
turi būti nurodyta tokių akcininkų ar dalininkų vardai ir pavardės
(pavadinimai), asmens kodas (registracijos numeris), turimo turto dalis ar
akcijų skaičius bei balsų dalis procentais. Viešosios informacijos rengėjai ir
platintojai turi Vyriausybės įgaliotai institucijai kasmet iki kovo 30
dienos pateikti šios institucijos nustatyta tvarka informaciją apie savo
valdymo organus ir vadovaujančius asmenis bei informaciją apie turtinius
santykius ir (ar) jungtinę veiklą, siejančią juos su kitais viešosios
informacijos rengėjais ir (ar) platintojais ir (ar) jų savininkais. Vyriausybės
įgaliota institucija privalo savo nustatyta tvarka iki tų metų gegužės 15
dienos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbti viešosios
informacijos rengėjų ir platintojų pateiktus duomenis.
2. Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojai, kitų valstybės institucijų vadovai privalo
Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbti „Valstybės žinių“
priede „Informaciniai pranešimai“, kokių viešosios informacijos rengėjų ir (ar)
platintojų savininkai, bendraturčiai ar akcininkai jie yra.
3. Viešosios informacijos rengėjai ar platintojai, žurnalistai
privalo savo visuomenės informavimo priemonėje paskelbti apie gautą paramą, jeigu
ji viršija vienos minimalios algos dydį, nurodydami, kokio dydžio ir iš
ko gauta parama.
4. Už šiame
straipsnyje nurodytos informacijos nepaskelbimą skiriamos baudos
įstatymų nustatyta tvarka.
24 straipsnis. Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisija
1. Žurnalistų ir leidėjų
etikos taisyklių pažeidimus, padarytus informuojant visuomenę, nagrinėja
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.
2. Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisiją sudaro ir jos darbo tvarką nustato žurnalistų organizacijų
atstovų susirinkimas. Etikos komisijos nariai skiriami 2 metams.
3. Komisijos darbą organizuoja
komisijos pirmininkas, kurį komisija išsirenka iš savo narių 1 metams.
4. Į Komisiją dėl Žurnalistų
ir leidėjų etikos taisyklių pažeidimo gali kreiptis fiziniai ir juridiniai
asmenys.
5. Komisija, nagrinėdama
Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus, vadovaujasi Lietuvos
žurnalistų etikos kodeksu ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos
rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos”.
6. Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisijos sprendimai dėl profesinės etikos taisyklių pažeidimų turi būti
skelbiami leidiniuose, radijo ir televizijos laidose Komisijos nustatyta
tvarka.
7. Viešosios informacijos
rengėjai, nesutikdami su Komisijos išvadomis, gali kreiptis dėl jų į teismą,
tačiau negali nepaskelbti savo leidinyje ar laidose šios komisijos išvadų.
Fiziniai ar juridiniai asmenys, nesutikdami su Žurnalistų ir leidėjų etikos
komisijos sprendimu, gali kreiptis į teismą ir apskųsti jame šios komisijos
išvadas per 30 dienų nuo išvadų jiems pateikimo.
8. Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisija dirba pagal savo priimtą reglamentą, jos veikla finansuojama iš
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšų.
25 straipsnis.
Viešosios informacijos rengėjų ir platintojų registravimas
Viešosios
informacijos rengėjas, platintojas, viešosios informacijos rengėjo ir (ar)
platintojo savininkas, žurnalistas turi teisę išsaugoti informacijos šaltinio
paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio.
*Pastaba. 1. Pripažinti, kad Lietuvos
9 straipsnis. Teisė ginti
informacijos laisvę
Kiekvienas
Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę apskųsti teismui valdžios ir valdymo
institucijų bei kitų organizacijų sprendimus ar teisės aktus, jeigu šie
pažeidžia ar siaurina informacijos laisvę.
10 straipsnis.
Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus
1. Valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, viešosios informacijos rengėjų ir
(ar) platintojų veiklą reglamentuojančioms institucijoms draudžiama savo teisės
aktais apriboti įstatymų apibrėžtą informacijos laisvę.
informacijos rengėjai ir platintojai registruojami įstatymų nustatyta tvarka
Lietuvos Respublikos įmonių rejestre.
26 straipsnis. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai
priklausantys transliuotojai
1.
Transliuotojas yra laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai
tais atvejais, kai atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1)
pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje ir jo redakciniai sprendimai dėl
transliuojamų programų priimami Lietuvoje;
2)
pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, o redakciniai sprendimai dėl
transliuojamų programų priimami kitoje valstybėje Europos Sąjungos
narėje, bet didesnioji dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi
transliavimo veikla, dirba Lietuvoje;
3)
pagrindinė transliuotojo buveinė yra kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje,
bet redakciniai sprendimai priimami Lietuvoje ir didesnioji dalis transliuotojo
darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, dirba Lietuvoje;
4)
didelė dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla,
dirba ir Lietuvoje, ir kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje, bet
pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje;
5)
pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, bet redakciniai sprendimai dėl
transliuojamų programų priimami kitoje valstybėje Europos Sąjungos
narėje arba atvirkščiai, ir nė vienoje šių valstybių nedirba didesnioji dalis
transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, tačiau
transliuotojas pradėjo savo veiklą, laikydamasis Lietuvos Respublikos įstatymų
ir turi nuolatinių ekonominių santykių Lietuvoje;
6) pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, bet redakciniai
sprendimai dėl transliuojamų programų priimami kitoje valstybėje ne Europos
Sąjungos narėje arba atvirkščiai, ir didesnioji dalis transliuotojo darbuotojų,
kurie verčiasi transliavimo veikla, dirba Lietuvoje.
2.
Transliuotojas, kuriam negali būti taikomos šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4,
5, 6 punktų nuostatos ir kuris nepriklauso valstybės Europos Sąjungos narės
arba kitos Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusios
šalies jurisdikcijai, priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jei
atitinka šias sąlygas:
1)
transliuotojas naudojasi Lietuvos valstybei priklausančiu kanalu (radijo dažniu);
2)
transliuotojas nesinaudoja Lietuvos valstybei priklausančiu kanalu (radijo
dažniu), bet naudojasi Lietuvos valstybei priklausančiu ryšio palydovu;
3)
transliuotojas nesinaudoja nei Lietuvos valstybei priklausančiu kanalu (radijo
dažniu), nei Lietuvos valstybei priklausančiu ryšio palydovu, bet naudojasi
Lietuvoje įrengta antžemine stotimi, perduodančia signalą į ryšio palydovą.
3. Kiekvienas
Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis transliuotojas vadovaujasi šio
įstatymo nuostatomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
27 straipsnis.
Viešosios informacijos platinimas
1.
Informaciją visuomenei platina pats viešosios informacijos rengėjas arba kitas
asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju ar šio leidimu.
2. Užsienyje
parengtas visuomenės informavimo priemones leidžiama platinti Lietuvos
Respublikoje, jeigu jų turinys neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms ir
Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims. Užsienyje parengtas televizijos
programas leidžiama transliuoti ir retransliuoti Lietuvos Respublikoje,
nepažeidžiant šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
113-3619 (2000 12 30)
28 straipsnis.
Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams
1. Valstybė
remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinę ir šviečiamąją veiklą. Valstybės
finansinė parama viešosios informacijos rengėjams, išskyrus nurodytą šio
straipsnio 6 dalyje, yra teikiama per viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir
televizijos rėmimo fondą (toliau – Fondas). Į Fondą lėšas iš valstybės biudžeto
kasmet skiria Seimas.
2.
Fondas veikia, vadovaudamasis Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais
įstatymais, taip pat Fondo įstatais. Fondo dalininkai yra: Lietuvos architektų
sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos
kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų
sąjunga, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos
mokslininkų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos kabelinės
televizijos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos
periodinės spaudos leidėjų asociacija, Regioninių televizijų asociacija,
Lietuvos teisininkų draugija, Lietuvos žurnalistų draugija, Kultūros
ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija.
3.
Fondo veiklai vadovauja Fondo taryba. Po vieną narį į Fondo tarybą skiria jo
dalininkai. Tarybos narys skiriamas jį paskyrusios organizacijos valdymo organų
įgaliojimų laikui. Kultūros ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija
Fondo tarybos narius skiria 4 metams. Fondo tarybai vadovauja Tarybos
pirmininkas, kurį Fondo taryba renka 3 metams. Fondo tarybos sprendimai
priimami paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma.
4. Fondo lėšų
šaltiniai:
1) valstybės dotacijos (subsidijos);
2) juridinių ar
fizinių asmenų dovanotos lėšos;
3) Lietuvos
Respublikoje įregistruotų transliuotojų licencijų mokestis;
4) palūkanos už
bankuose saugomas Fondo lėšas;
5) kitos
teisėtai įgytos lėšos.
4. Viešosios
informacijos rengėjų kultūrinė, šviečiamoji veikla remiama konkurso tvarka
pagal Fondui pateiktas programas. Bendruosius konkurso nuostatus, suderintus su
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, tvirtina Vyriausybė.
5. Fondas kasmet
spaudoje paskelbia metinę veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas
kiekvienais metais pateikia ataskaitą Seimo plenariniame posėdyje apie lėšų,
gautų iš biudžeto, paskirstymą ir panaudojimą.
6. Finansinė
parama iš valstybės biudžeto knygų leidybai, taip pat garso ir vaizdo
laikmenomis platinamos produkcijos leidybai, kino filmų gamybai yra skiriama
per Kultūros ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją, remiantis ekspertų
komisijų, veikiančių prie šių ministerijų, teikimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
29 straipsnis.
Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje
1.
Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos
ir organizacijos ar fiziniai asmenys negali monopolizuoti visuomenės informavimo
priemonių.
2. Valstybė sudaro vienodas teisines ir ekonomines
sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir platintojų, išskyrus smurtinio bei
erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir (ar) platintojus, sąžiningai
konkurencijai. Įstatymų nustatyta tvarka valstybės
institucijos prižiūri, kad nė vienas asmuo neužimtų monopolinės padėties ar
nepiktnaudžiautų užimama dominuojančia padėtimi tarp viešosios informacijos
rengėjų ar platintojų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo
priemonių rūšies rinkoje. Dominuojanti
padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma vadovaujantis Konkurencijos
įstatymu.
3. Smurtinio ir erotinio pobūdžio viešosios
informacijos rengėjams ir (ar) platintojams taikomi šio ir kitų įstatymų ar
teisės aktų numatyti apribojimai.
30 straipsnis.
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Lietuvos nacionalinis radijas ir
televizija (toliau – LRT) – valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne
pelno institucija, veikianti pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos įstatymą.
31 straipsnis.
Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimas
1. Lietuvos
Respublikoje transliavimo ir retransliavimo veikla, išskyrus LRT atliekamą
transliavimą ar retransliavimą, yra licencijuojama. Asmenys, norintys verstis
transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla, privalo gauti Lietuvos radijo ir
televizijos komisijos licenciją, išskyrus atvejus, kai šiai veiklai nenaudojami
kanalai (radijo dažniai). Ryšių reguliavimo tarnyba, pasibaigus kiekvienam
kalendorinių metų ketvirčiui, ne vėliau kaip per 10 dienų pateikia
Komisijai informaciją apie naujai sukoordinuotus kanalus (radijo
dažnius) programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti. Konkursus verstis
transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla su konkurso laimėtojui suteikiama
teise naudoti programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti kanalą (radijo
dažnį) arba naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga skelbia
Komisija. Kanalą (radijo dažnį) programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti su
teise steigti, įrengti ir naudoti radijo ar televizijos stotis ir (ar)
telekomunikacijų tinklą Ryšių reguliavimo tarnyba skiria tik asmenims,
gavusiems Komisijos licenciją. Licencija su teise naudotis trečiosios šalies
teikiama siuntimo paslauga nesuteikia teisės steigti, įrengti ir naudoti savo
radijo ir televizijos stotis ir (ar) telekomunikacijos tinklus naudojant
siuntimo paslaugų teikėjui skirtus kanalus (radijo dažnius).
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę pakeisti licencijos turėtojui skirtą radijo
dažnį, tik kai to reikalauja Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai
ar radijo dažnių programoms transliuoti ir siųsti strateginio plano (toliau –
strateginis planas) pakeitimai. Nutraukiant radijo dažnių ruožą, licencijos
turėtojui kitas radijo dažnis neskiriamas, jei jis turi teisę transliuoti ar
retransliuoti programą kitu radijo dažnių ruožu.
3. Kanalai
(radijo dažniai) yra Lietuvos Respublikos nuosavybė ir negali būti
privatizuoti.
4. LRT veikla
nėra licencijuojama. Kanalus (radijo dažnius) LRT programoms transliuoti ne
konkurso būdu, remdamasi strateginiu planu skiria Ryšių reguliavimo tarnyba,
sprendimą suderinusi su Komisija.
5. Licencijų
išdavimo tvarką nustato šis ir kiti įstatymai, Komisijos nuostatai bei
Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklės, kurias tvirtina
Komisija.
6. Išduodant
licencijas, pirmenybė teikiama transliuotojams, kurie įsipareigoja rengti
originalios kūrybos kultūrines, informacines bei šviečiamąsias laidas,
užtikrinti teisingą ir nešališką informacijos pateikimą, gerbti asmens orumą ir
teisę į privatų gyvenimą, saugoti nepilnamečius nuo galimo neigiamo viešosios
informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, taip pat
transliuotojams, kurių programų priėmimo zonoje dar netransliuoja kitos stotys.
7. Konkurso būdu
išduodamos šios licencijos:
1) radijo
programoms transliuoti su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti radijo stotis;
2)
radijo programoms transliuoti su teise naudotis trečiosios šalies teikiamomis
siuntimo paslaugomis;
3) televizijos
programoms transliuoti su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti televizijos
stotis;
4) televizijos
programoms transliuoti su teise naudotis trečiosios šalies teikiamomis siuntimo
paslaugomis;
5) radijo
programoms retransliuoti ir transliuoti savo pačių parengtas programas laidinio
radijo tinklais su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti radijo
stotis ar naudotis trečiosios šalies teikiamomis siuntimo paslaugomis;
6) televizijos
ir radijo programoms retransliuoti ir transliuoti savo pačių parengtas
programas kabelinės televizijos ar MDTV tinklais su teise steigti, įrengti ir
eksploatuoti kabelinės televizijos ar MDTV tinklą ar naudotis trečiosios šalies
teikiamomis siuntimo paslaugomis;
7) televizijos
ir radijo programoms retransliuoti kabelinės ar MDTV tinklais su teise steigti,
įrengti ir eksploatuoti kabelinės televizijos ar MDTV tinklą ar naudotis
trečiosios šalies teikiamomis siuntimo paslaugomis.
8. Be konkurso
šio straipsnio 7 dalyje numatytas licencijas Komisija gali išduoti šiais
atvejais:
1) kai naudojami
neriboti radijo dažnių, nustatytų strateginiame plane, ištekliai;
2) iki 1
W galios radijo, televizijos stočiai – ne ilgiau kaip 1 metams;
3) iki 20
W galios radijo, televizijos stočiai mokslo ir mokymo institucijų
šviečiamosioms ir kultūrinėms programoms transliuoti – ne ilgiau kaip 3 metams;
4) savininkams
bendrųjų priėmimo tinklų, prie kurių prijungta ar gali būti prijungta per 300
butų (valdų) – ne ilgiau kaip 3 metams. Bendrųjų priėmimo tinklų, prie kurių
prijungta ar gali būti prijungta mažiau kaip 300 butų (valdų), savininkai
privalo gauti leidimus Telekomunikacijų įstatymo nustatyta tvarka.
9. Komisija
licencijas nacionalinio masto transliuotojams ir kabelinės televizijos bei MDTV
operatoriams išduoda ne ilgiau kaip 10 metų, regioninio masto transliuotojams –
ne ilgiau kaip 5 metams, vietiniams transliuotojams – ne ilgiau kaip 3 metams.
10. Už
licencijos išdavimą ar jos pratęsimą mokamo licencijos mokesčio dydį nustato
Komisija. Šis mokestis pervedamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui
nepriklausomų kūrėjų garso ir vaizdo projektams remti.
11. Komisijos
išduota licencija transliuotojui neriboja galimybės teikti tuo pačiu
telekomunikacijų tinklu ar pavieniais įrenginiais kitas nelicencijuojamas
paslaugas, jei šių paslaugų teikimas netrukdo transliuoti ar retransliuoti
programų licencijoje nustatytomis sąlygomis. Tik licenciją turintys asmenys
gali sudaryti sutartis programoms transliuoti ar retransliuoti su
telekomunikacijų tinklų savininkais.
12.
Pasibaigus licencijos galiojimo terminui, licenciją turinčio asmens prašymu
Komisija ne konkurso tvarka pratęsia, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus,
licencijos galiojimą, jeigu transliuotojas nepažeidė įstatymų,
reglamentuojančių transliavimo ar retransliavimo veiklą, licencijos sąlygų bei
Komisijos sprendimų. Prašymą pratęsti licenciją transliuotojai turi pateikti ne
vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki licencijos galiojimo pabaigos. Sprendimą dėl
licencijos pratęsimo ar motyvuotą atsisakymą ją pratęsti Komisija priima ne
vėliau kaip per 60 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Apie Komisijos
posėdžio laiką ir vietą pareiškėjas informuojamas raštu.
13.
Komisija savo sprendimu ne ilgiau kaip 3 mėnesiams gali sustabdyti licencijos
galiojimą, jeigu licenciją turintis asmuo:
1) nemoka 48
straipsnio 11 dalyje nustatytų įmokų;
2) nevykdo
licencijos sąlygų ar jas dažnai pažeidinėja;
3) nesilaiko šio
ir kitų įstatymų bei norminių aktų ar nevykdo Komisijos sprendimų ir teisėtų
reikalavimų;
4)
laiku nesumoka licencijos mokesčio.
14. Komisija
sprendimu gali panaikinti licencijos galiojimą, jeigu:
1)
transliuotojas atsisako licencijos;
2)
transliuotojas yra likviduojamas arba kitaip nutraukia savo veiklą;
3)
transliuotojas be Komisijos sutikimo daugiau kaip 2 mėnesius paeiliui arba
daugiau kaip 3 mėnesius per kalendorinius metus nevykdo licencijuojamos
veiklos;
4) konkurso
nugalėtojas per Komisijos nustatytą terminą nepradėjo transliuoti;
5) konkursui
arba licencijai pratęsti transliuotojas pateikė neteisingus duomenis;
6)
transliuotojas nepašalina pažeidimo, už kurį jam buvo taikytas laikinas
licencijos galiojimo sustabdymas, arba padaro jį pakartotinai;
7)
transliuotojas transliuoja programą, kai laikinai sustabdytas jo licencijos
galiojimas;
8) negavus
Komisijos sutikimo, pasikeičia transliuotojo ar operatoriaus kontrolinio akcijų
paketo savininkai arba transliuotojo ar operatoriaus kontrolė pereina kitam
asmeniui.
15. Licenciją
turintis asmuo negali perduoti licencijos arba ja suteiktų teisių kitiems
asmenims. Licenciją turinčiam asmeniui reorganizuojantis, Komisijos sprendimu
naujai įsisteigusiam asmeniui (asmenims) gali būti išduota nauja licencija
(naujos licencijos) be konkurso, jeigu šis asmuo prieš reorganizavimą pateikia komisijai atitinkamą prašymą bei
reorganizavimo projektą ir jeigu tiek iki reorganizavimo, tiek reorganizavimo
metu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys
transliavimo ar retransliavimo veiklą, licencijos sąlygos bei Komisijos
sprendimai.
16.
Jeigu ne mažiau kaip 10 procentų licenciją turinčio asmens akcijų pereina kitiems
asmenims ir (ar) pasikeičia licenciją turinčio asmens vadovybė (administracijos
vadovas ar valdybos, tarybos sudėtis), licenciją turintis asmuo turi apie
tokius pasikeitimus ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nuosavybės teisių perėjimo
kitiems asmenims dienos informuoti Komisiją.
17. Komisija
kontroliuoja, kaip laikomasi licencijos sąlygų.
18. Kabelinės
televizijos tinklų, skirstymo linijų ar įrenginių sujungimas ir (ar) bendras
naudojimas yra atliekamas operatorių tarpusavio susitarimu sudarant atitinkamas
sutartis ir nepažeidžiant operatorių licencijoje nustatytų sąlygų. Operatoriai
privalo per 30 kalendorinių dienų apie tokius veiksmus informuoti Komisiją.
19. Licenciją
turintis asmuo privalo ne vėliau kaip prieš 30 dienų pranešti Komisijai apie
numatomą licencijuojamos veiklos nutraukimą. Licenciją turintis asmuo,
norėdamas laikinai sustabdyti licencijuojamą veiklą, privalo gauti Komisijos
sutikimą.
32 straipsnis.
Apsauga nuo neteisėto transliavimo ir (ar) retransliavimo
1.
Be Lietuvos radijo ir televizijos komisijos leidimo transliuotojai, turintys
transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją, negali didinti ar kitaip keisti
licencijoje nustatytos transliuojamų programų aprėpties zonos.
2.
Draudžiama neteisėtai įsiterpti į svetimas programas, transliuoti sau
nepriskirtais kanalais (radijo dažniais), kelti transliavimo trukdžius.
3.
Už veiksmus, kurie pažeidžia šiuo straipsniu nustatytus transliavimo veiklos
reikalavimus, atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
33 straipsnis.
Kabelinė televizija, laidinis radijas, MDTV
1. Operatoriai
ir laidinio radijo transliuotojai privalo retransliuoti televizijos ir
(ar) radijo programas. Kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklais ir
MDTV taip pat gali būti transliuojamos pačių operatorių ar transliuotojų sukurtos
programos, jeigu operatoriai turi įsigiję šio įstatymo 31 straipsnio 7 dalies 6
punkte nurodytas licencijas. Operatoriai ir laidinio radijo transliuotojai
gali teikti ir paslaugų, nesusijusių su programų transliavimu, vadovaudamiesi
atitinkamų paslaugų teikimą reglamentuojančiais įstatymais.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija gali riboti paslaugų, nesusijusių
su programų transliavimu, teikimą, kol operatorius, laidinio radijo
transliuotojas neįvykdė Komisijos išduotos transliavimo licencijos sąlygų.
2.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija nustato kabelinės televizijos ir MDTV
transliavimo kodavimo tvarką.
3. Operatoriai
reklamą gali įterpti tik į savo pačių sukurtą atskiru kanalu transliuojamą
programą, gavę Komisijos išduotą retransliavimo licenciją su teise transliuoti
savo pačių parengtą programą. Įterpti reklamą į retransliuojamas programas
draudžiama.
4.
Operatoriai privalo retransliuoti visas nekoduotas Lietuvos nacionalinio masto
transliuotojų antžeminės televizijos programas. Operatoriai privalo
retransliuoti ir bent vieną regioninio masto transliuotojo televizijos
programą. Kitų regioninio masto transliuotojų televizijos programas operatoriai
privalo retransliuoti, jei šių programų transliavimo trukmė yra ne trumpesnė
kaip 6 valandos per parą. Kitų transliuotojų televizijos programų
retransliavimo kabelinės televizijos tinklais bei MDTV minimalų kiekį bei
pobūdį nustato Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduodama licencija.
5.
LRT televizijos programą privalo retransliuoti visi operatoriai. LRT
radijo programą turi retransliuoti visi operatoriai ir laidinio radijo transliuotojai,
teikiantys radijo programų retransliavimo paslaugas.
6. Operatoriai
ir laidinio radijo transliuotojai už privalomas retransliuoti
programas transliuotojams nemoka.
Antrasis
skirsnis
viešosios
informacijos rengimo ir platinimo Reikalavimai
34 straipsnis.
Kalba, kuria rengiama ir platinama viešoji informacija
1. Viešoji
informacija rengiama ir platinama valstybine ar kuria kita kalba laikantis
Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų.
2. Radijo ir
televizijos laidos, transliuojamos ne lietuvių kalba, turi būti verčiamos į
lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, išskyrus mokomąsias,
progines, specialiąsias ir retransliuojamas užsienio valstybių radijo ir
televizijos programas ar laidas, taip pat transliuotojo sukurtas laidas,
skirtas Lietuvos tautinėms mažumoms. Lietuvos radijo ir televizijos komisija,
atsižvelgdama į tautinių mažumų, gyvenančių transliuojamų programų aprėpties
zonoje, poreikius, gali licencijos sąlygose nustatyti, kokią transliuojamų ir
(ar) retransliuojamų programų ar laidų dalį turi sudaryti programos ar laidos
tautinių mažumų kalbomis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-953,
2002-06-13, Žin., 2002, Nr. 68-2759 (2002-07-03)
35 straipsnis.
Paskelbtos informacijos saugojimas
Viešosios
informacijos rengėjas privalo saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių ne
trumpiau kaip 1 metus, o garso ir vaizdo kūrinius – ne trumpiau kaip 3 mėnesius
nuo tos dienos, kai informacija buvo išplatinta.
36 straipsnis.
Reikalavimai leidiniams ir jų platinimui
1. Kiekviename
leidinyje turi būti nurodyti jo tiražas, Lietuvos standarto nustatyti kiti leidybiniai
duomenys ir tarptautinis dokumento standarto numeris (ISBN, ISSN, ISMN).
2. Vyriausybė
nustato, kurie periodiniai leidiniai ir koks šių leidinių egzempliorių skaičius
turi būti nemokamai perduodamas bibliotekoms.
37 straipsnis. Europos
garso ir vaizdo kūriniai
1. Europos garso ir vaizdo kūriniais (toliau – Europos kūriniai)
laikomi kūriniai:
1) sukurti
Lietuvos Respublikoje arba valstybėse Europos Sąjungos narėse ir valstybėse,
kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų,
jeigu:
a) jų kūrėjai
yra įsisteigę šiose valstybėse arba
b) šių
kūrinių kūrimą kontroliuoja vienas ar daugiau šiose valstybėse įsisteigusių
kūrėjų, arba
c) minėtose
valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos)
išlaidas yra didesnis negu kitose (trečiosiose) Europos valstybėse
įsisteigusių kūrėjų ir viso bendro kūrimo (gamybos) nekontroliuoja vienas ar
daugiau kūrėjų, įsisteigusių ne Lietuvos Respublikoje, ne valstybėse Europos
Sąjungos narėse ar Europos šalyse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos
konvencija dėl televizijos be sienų;
2)
sukurti trečiosiose Europos valstybėse, tai yra ne valstybėse Europos
Sąjungos narėse ar valstybėse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija
dėl televizijos be sienų, jeigu jie sukurti vienoje ar keliose trečiosiose
Europos valstybėse įsisteigusių kūrėjų arba šiems kūrėjams bendradarbiaujant su
kūrėjais, įsisteigusiais vienoje ar keliose valstybėse Europos Sąjungos narėse
ir Lietuvos Respublikoje, tuo atveju, jei Europos Sąjunga ir Lietuvos
Respublika yra sudariusios su šiomis trečiosiomis Europos valstybėmis sutartis
dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje ir jeigu šie kūriniai yra iš
esmės sukurti autorių ir kūrėjų, gyvenančių vienoje ar keliose Europos
valstybėse.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2
punktai taikomi tuo atveju, jei kūriniams, sukurtiems Lietuvos Respublikoje ar
valstybėse Europos Sąjungos narėse, diskriminacinės priemonės šio straipsnio
1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytose šalyse
netaikomos.
3.
Kūriniai, kurie, remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturėtų būti
laikomi Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis bendro kūrimo
(gamybos) sutartimis tarp valstybių Europos Sąjungos narių arba Lietuvos
Respublikos ir trečiųjų Europos valstybių, traktuojami kaip Europos kūriniai,
jeigu Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją
bendro kūrimo (gamybos) išlaidų dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra
kontroliuojamas kūrėjų, įsisteigusių valstybėje ne Europos Sąjungos narėje.
4. Kūriniai,
kurie, remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, neturėtų būti
laikomi Europos kūriniais, bet iš esmės yra sukurti bendradarbiaujant su
autoriais ir kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose valstybėse Europos
Sąjungos narėse, traktuojami kaip Europos kūriniai tokiu mastu, kuris atitinka
valstybėse Europos Sąjungos narėse įsisteigusių kūrėjų įnašą į šių kūrinių
bendro kūrimo (gamybos) išlaidas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
Nr. IX-561,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3255 (2001-11-07)
38 straipsnis.
Radijo ir televizijos programos
1. Televizijos
transliuotojai savo reguliariai transliuojamose laidose turi teisę laisvai
rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių trukmės) pranešimus
apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius, kultūros, sporto ar
kitus renginius, apie kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti transliuotojai
yra įsigiję išimtinę teisę.
2.
Transliuojant televizijos laidas ar programas, skirtas visuomenei itin
reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių reikalavimų:
1)
televizijos transliuotojai, įsigiję išimtines teises transliuoti laidas ar
programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei itin
reikšmingiems įvykiams, negali šių laidų ar programų transliuoti išimtinėmis
sąlygomis tokiu būdu, kad didžioji Lietuvos gyventojų dalis negalėtų šių
įvykių, transliuojamų tiesiogiai ar pateikiamų visuomenei pasitelkus
transliacijų įrašus, matyti per neapmokamus televizijos kanalus;
2) Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausantys transliuotojai negali naudotis šios
dalies 1 punkte nurodytomis išimtinėmis teisėmis tokiu būdu, kad didžioji
kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje ar Europos šalyje, kurioje
įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų, gyvenančių
žmonių dalis netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių
įvykių, kurie šios valstybės teisės aktais įteisinti kaip visuomenei itin
reikšmingi. Programos ar laidos apie šiuos įvykius transliuojamos laikantis
toje valstybėje nustatytos transliavimo tvarkos;
3)
Lietuvos Respublikoje visuomenei itin reikšmingais įvykiais laikoma: olimpinės
vasaros ir žiemos žaidynės, pasaulio ir Europos krepšinio čempionatai, pasaulio
futbolo taurės varžybos, Europos futbolo čempionatas, Lietuvos dainų šventės,
iškilmingi Lietuvos valstybinių švenčių minėjimai. Vyriausybė gali nustatyti ir
kitus visuomenei itin reikšmingus įvykius. Vyriausybės įgaliota institucija
nustato reikalavimus, kurių laikomasi transliuojant programas ar laidas apie
Lietuvos Respublikos visuomenei itin reikšmingus įvykius;
4) šios dalies 1
ir 2 punktų nuostatoms įgyvendinti būtinus reikalavimus nustato licenciją
turintiems transliuotojams – Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Lietuvos
nacionaliniam radijui ir televizijai – LRT taryba.
3. Televizijos
transliuotojai turi daugiau kaip pusę programos laiko, kuris lieka atėmus
laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto paslaugoms
ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, skirti Europos kūriniams.
4. Televizijos
transliuotojai turi ne mažiau kaip 10 procentų programos laiko, kuris lieka
atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto
paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, skirti Europos
kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5
metus.
5. Kitus
reikalavimus transliuotojų programoms nustato šis, Lietuvos nacionalinio radijo
ir televizijos įstatymas, kiti įstatymai, taip pat transliuotojams išduotos
licencijos.
6. Radijo,
televizijos programoje ne rečiau kaip kartą per valandą turi būti skelbiamas
programą transliuojančios stoties arba retransliuojamos programos pavadinimas.
Jeigu radijo, televizijos stoties programa yra trumpesnė nei valanda, programos
pavadinimas skelbiamas programos pabaigoje.
7. Šio
straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi vietiniams televizijos
transliuotojams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
39 straipsnis.
Reklama ir teleparduotuvė
1.
Reklama turi būti teisinga ir sąžininga. Reklamoje neturi būti žeminamas
žmogaus orumas, taip pat neturi būti diskriminuojama dėl rasės, lyties ar
tautybės, įžeidžiami religiniai jausmai ar politiniai įsitikinimai, skatinamas
sveikatai bei aplinkosaugai žalingas elgesys.
2. Reklama
neturi klaidinti ir kenkti vartotojui.
3. Reklama, skirta nepilnamečiams arba ta, kuria naudojasi nepilnamečiai,
neturi kenkti jų interesams. Tokia reklama turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) neturi skatinti nepilnamečių, naudojantis jų nepatyrimu ir patiklumu, pirkti gaminį ar rinktis paslaugą;
2) neturi tiesiogiai skatinti nepilnamečių įtikinėti savo tėvus ar kitus
asmenis, kad šie nupirktų reklamuojamus gaminius ar paslaugas;
3) neturi formuoti vaikų nuomonės, kad tam tikrų paslaugų ar prekių vartojimas suteiks jiems fizinį,
psichologinį ar socialinį pranašumą prieš bendraamžius;
4) neturi be pagrindo rodyti nepilnamečių, atsidūrusių pavojingose
situacijose;
5) neturi piktnaudžiauti vaikų pasitikėjimu
tėvais, globėjais (rūpintojais), mokytojais
ir kitais asmenimis.
4. Reklamos
užsakovai neturi teisės daryti įtakos viešosios informacijos turiniui, išskyrus
pačių užsakomos reklamos turinį.
5.
Negalima naudoti paslėptos reklamos.
6.
Televizijos reklamoje ir teleparduotuvėje negalima naudoti pasąmonę veikiančių
technologijų.
7. Tabako
gaminių reklamos draudimus nustato Tabako kontrolės įstatymas.
8. Alkoholinių
gėrimų reklamos apribojimus nustato Alkoholio kontrolės įstatymas.
9. Visuomenės
informavimo priemonėse, išskyrus specialius leidinius ar laidas, neleidžiama
reklamuoti gydymo vaistais ar vaistų, jeigu šie įsigyjami tik su receptu. Kitų
vaistų ar gydymo vaistais reklama turi būti lengvai atpažįstama ir turi
perspėti apie galimą žalingą poveikį neteisingai juos vartojant.
10.
Reikalavimai reklamai televizijos programose:
1) reklama turi
būti aiškiai atpažįstama, garsinėmis ir (ar) optinėmis priemonėmis aiškiai
atskirta nuo kitų programos dalių. Reklamos intarpai neturi pažeisti
televizijos laidų vientisumo bei vertės (turi būti atsižvelgiama į jų
natūralias pertraukas, trukmę bei pobūdį), transliavimo teisių turėtojų ir
transliuotojų sutartyse nustatytų sąlygų. Reklama nelaikomi paties
transliuotojo pranešimai apie savo programas ir su šiais pranešimais susiję
pagalbiniai elementai, taip pat visuomeniniai skelbimai, kreipimaisi dėl
labdaros ir kita nemokamai transliuojama informacija;
2) reklama ir
(ar) teleparduotuvė netransliuojama religinių apeigų transliacijų metu; reklama
ir (ar) teleparduotuvė netransliuojama žinių ir religinių laidų metu, jei jos
trunka trumpiau negu 30 minučių; reklamoje negali dalyvauti asmenys –
reguliarių žinių laidų vedėjai;
3)
reklama ir (ar) teleparduotuvė netransliuojama politikos naujienų laidose,
vaikams skirtose bei dokumentinėse laidose, jeigu jos trunka trumpiau negu 30
minučių;
4)
reklamos trukmė televizijos programose neturi viršyti 15 procentų dienos
transliavimo laiko. Reklamos trukmė gali būti padidinta iki 20 procentų dienos
transliavimo laiko, jeigu transliuojama teleparduotuvė;
5) reklamos ir
(ar) teleparduotuvės suminis laikas per vieną transliavimo valandą negali būti
ilgesnis kaip 12 minučių;
6) televitrinų,
transliuojamų kanalais, kurie nėra skirti išimtinai teleparduotuvei, mažiausia
nepertraukiama trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 15 minučių. Per dieną gali
būti parodytos ne daugiau kaip 8 televitrinos, kurių bendra trukmė neturi
viršyti 3 valandų. Jos turi aiškiai skirtis nuo kitų laidų savo vaizdiniu bei
garsiniu apipavidalinimu;
7) laidose,
kurias sudaro atskiros dalys, taip pat per sporto ar kitų renginių, kurių metu
daromos pertraukos, transliacijas reklama ir (ar) teleparduotuvė yra įterpiama
tarp atskirų programos dalių arba transliuojama minėtų renginių pertraukų metu;
8) jei
transliuojamų garso ir vaizdo kūrinių, tokių kaip vaidybiniai ar televizijos
filmai (išskyrus serialus, kelių serijų filmus, pramogines programas ir
dokumentinius filmus), trukmė yra ilgesnė negu 45 minutės, juos reklama gali
pertraukti vieną kartą per 45 minutes; papildomai šių kūrinių transliaciją
pertraukti reklamos intarpu galima tik tais atvejais, kai šių kūrinių trukmė ne
mažiau kaip 20 minučių ilgesnė negu du ar daugiau ištisi 45 minučių tarpai;
9)
kai dėl reklamos pertraukiamos kitokio pobūdžio laidos, negu nurodytos šios
dalies 7 punkte, po kiekvieno eilinio reklamos intarpo toje programoje turi
praeiti ne mažiau kaip 20 minučių;
10) šios dalies
3, 4, 5, 6, 8 punktų nuostatos netaikomos toms televizijos laidoms, kurios yra
skirtos transliuoti tik Lietuvos Respublikoje ir kurių tiesiogiai ar netiesiogiai
negali priimti valstybių Europos Sąjungos narių visuomenė.
11. Kaip
laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų reklamai,
kontroliuoja Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba ir Konkurencijos
taryba, bendradarbiaudamos su viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų
veiklos reglamentavimo institucijomis bei reklamos savitvarkos institucijomis.
12.
Reklamos verslo subjektų asociacijos turi specialiu reklamos kodeksu nustatyti
papildomus etikos reikalavimus reklamai ir steigti savitvarkos institucijas,
kurios prižiūrėtų, kaip laikomasi šių reikalavimų.
13. Už reklamai
taikomų reikalavimų pažeidimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
14. Visos šio
straipsnio nuostatos taikomos ir teleparduotuvės laidoms ar programoms bei tik
teleparduotuvei skirtiems kanalams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
113-3619 (2000 12 30)
40 straipsnis.
Radijo ir televizijos programų ar laidų rėmimas
1. Jeigu
programa ar laida yra visiškai ar iš dalies remiama, apie tai turi būti
paskelbta laidos pradžioje arba pabaigoje, nurodant rėmėjo pavadinimą ar
ženklą.
2. Rėmėjas
neturi daryti įtakos remiamų programų, laidų turiniui ar transliavimo laikui.
3. Remiamose
programose ar laidose neturi būti skatinimo parduoti, pirkti ar nuomoti rėmėjo
ar trečiosios šalies gaminių bei naudotis paslaugomis, tuo tikslu remiamose
laidose darant ypatingas reklamines nuorodas į šiuos gaminius ar paslaugas,
išskyrus atvejus, kai tai daroma reklaminiuose intarpuose.
4. Programų ar
laidų negali remti asmenys, kurių pagrindinė veikla yra gaminti ir (ar)
parduoti tabako gaminius. Šis draudimas nustatomas Tabako kontrolės įstatymu.
5.
Asmenys, kurie gamina vaistus ar verčiasi gydymu vaistais, gali remti
programas, nurodydami savo įmonės pavadinimą ar ženklą, bet negali reklamuoti
gydymo vaistais ar vaistų, jeigu jie įsigyjami tik su receptu.
6. Negalima
remti žinių ir aktualijų laidų.
41 straipsnis.
Transliavimo kokybė
1. Įrenginių,
skirtų programoms transliuoti, kokybės priežiūra atliekama Vyriausybės
nustatyta tvarka.
2. Transliuotojai
turi garantuoti transliavimo kokybę pagal Lietuvos Respublikos standartus.
Trečiasis skirsnis
Žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ir platintojų
pareigos bei atsakomybė
42 straipsnis.
Žurnalistų pareigos
1. Žurnalistų
pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės
sutartys.
2.
Žurnalistai turi:
1) teikti
teisingas, tikslias ir nešališkas žinias;
2)
autorizuoti pirmą kartą platinti parengtą informaciją, jeigu to pageidauja šią
informaciją jam pateikęs asmuo;
3) nevykdyti
viešosios informacijos rengėjo, savininko ar jų paskirto atsakingo asmens
pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar Lietuvos žurnalistų ir
leidėjų etikos kodeksą;
4) vadovautis
savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis
žurnalistų profesinės etikos normų.
43 straipsnis. Pareiga teikti
informaciją
1. Viešosios
informacijos rengėjai ir platintojai, valstybės ir savivaldybių institucijos
bei įstaigos šio įstatymo V skyriuje numatytoms viešosios informacijos rengėjų
ir platintojų veiklos reglamentavimo institucijoms turi neatlygintinai teikti
informaciją (įskaitant transliuotų laidų įrašus), būtiną jų funkcijoms atlikti.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms reglamentavimo institucijoms teikiama
informacija, susijusi su viešosios informacijos rengėjų ir platintojų
tvarkomais asmens duomenimis, turi būti naudojama laikantis Asmens duomenų
teisinės apsaugos įstatymo.
3.
Viešosios informacijos rengėjai ir platintojai turi teikti fiziniams ir
juridiniams asmenims informaciją (įskaitant transliuotų laidų įrašus), kurios
paskelbimas, tų asmenų nuomone, žemina jų garbę ir orumą ar pakenkė jų
teisėtiems interesams, ypač reputacijai. Prašymai teikti informaciją viešosios
informacijos rengėjams ir (ar) platintojams pateikiami raštu. Už prašomos
informacijos suteikimą viešosios informacijos rengėjai ir (ar) platintojai gali
imti mokestį, kurio dydis negali viršyti prašomos informacijos kopijos
pagaminimo išlaidų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-972,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2771 (2002-07-03)
44 straipsnis.
Visuomenės informavimo profesinė etika
1.
Profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos
rengėjai, platintojai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų
etikos kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija “Dėl
žurnalistinės etikos”, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys,
reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir šis įstatymas.
2. Lietuvos
žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą tvirtina, keičia ar pildo žurnalistų
ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas, kurį šaukia Lietuvos periodinės
spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos
kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos
žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos
centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Tarptautinės reklamos
asociacijos Lietuvos skyrius.
3.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija prižiūri, kaip viešosios informacijos
rengėjai, platintojai, žurnalistai laikosi profesinės etikos normų.
45 straipsnis.
Paskelbtos informacijos paneigimas
1. Viešosios
informacijos rengėjai ir (ar) platintojai privalo paneigti paskelbtą tikrovės
neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar
pakenkė teisėtiems juridinio asmens interesams, ypač jo reputacijai.
2. Reikalavimas
paneigti informaciją turi būti pateiktas viešosios informacijos rengėjui ar
platintojui raštu ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo reikalaujamos paneigti
informacijos paskelbimo. Reikalavime paneigti turi būti nurodyta, kokia
paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie
paskelbtos informacijos teiginiai žemina asmens garbę ir orumą. Paneigimus,
neatitinkančius šios nuostatos reikalavimų, taip pat tais atvejais, kai
reikalaujama paneigti paskelbtą informaciją ne dėl jos esmės ar reikalaujama
paskelbti paneigimą, kurio dydis ir forma viršija šio straipsnio 3 dalyje
nurodytus reikalavimus paskelbtos informacijos paneigimui, viešosios
informacijos rengėjas skelbia savo nuožiūra.
3.
Viešosios informacijos rengėjas ar platintojas, gavęs argumentuotą reikalavimą
paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią, žeminančią asmens garbę ir orumą
informaciją, privalo nemokamai paskelbti paneigimą be komentarų, toje pačioje
vietoje ir tolygaus dydžio bei tokia pat forma viename artimiausių savo spaudos
leidinių, televizijos, radijo laidų ar kitoje visuomenės informavimo
priemonėje, kurioje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, žeminanti asmens
garbę ir orumą informacija. Vėlesnis paneigimas neatleidžia viešosios
informacijos rengėjo nuo atsakomybės.
4.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų turi būti laikomasi ir tais
atvejais, kai viešosios informacijos rengėjas ar platintojas savo noru
paskelbia tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios asmens garbę ir
orumą ar kenkiančios jo teisėtiems interesams, paneigimą ir atsiprašo asmens.
V
SKYRIUS
Viešosios informacijos RENGĖJŲ IR PLATINTOJŲ VEIKLOS
REGlamentavimo IR savitvarkos institucijos
46
straipsnis. Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencija visuomenės
informavimo
srityje
1.
Valstybės politikos visuomenės informavimo srityje įgyvendinimą koordinuoja
Vyriausybės įgaliota institucija.
2.
Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:
1)
apibendrina visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų, kitų
teisės aktų taikymo praktiką ir teikia pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės
aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;
2)
bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir platintojų
organizacijomis, rengia Vyriausybės teikiamų visuomenės informavimo srities
įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
3)
bendradarbiaudama su kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis
institucijomis ir organizacijomis, įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautinių
sutarčių, susijusių su visuomenės informavimu, nuostatas;
4) teikia
teisines konsultacijas bei metodinę pagalbą visuomenės informavimo klausimais;
5) organizuoja
konferencijas, seminarus, praktikumus visuomenės informavimo klausimais;
6)
bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis bei
tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis visuomenės informavimo srityje.
3. Vyriausybės
įgaliota institucija turi teisę gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir
platintojų asociacijų, viešosios informacijos rengėjų ir platintojų veiklos
reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, valstybės ir savivaldybių
institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti.
Vyriausybės įgaliotai institucijai draudžiama platinti informaciją, kuri yra
transliuotojų ir (ar) operatorių komercinė paslaptis.
47 straipsnis.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija
1. Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) – viešosios
informacijos rengėjų ir platintojų savitvarkos institucija.
2. Komisiją iš
12 narių, kuriuos į ją po vieną skiria Lietuvos žmogaus teisių centras,
Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos
periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos
asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų
asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos
žurnalistikos centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija,
Tarptautinės reklamos asociacijos Lietuvos skyrius, sudaro ir jos darbo tvarką
nustato žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas. Komisijos
nariai skiriami 3 metams.
3. Komisijos
darbą organizuoja jos pirmininkas, kurį Komisija išsirenka iš savo narių 1
metams.
4. Komisija
atlieka šias funkcijas:
1) rūpinasi
žurnalistų profesinės etikos ugdymu;
2) nagrinėja
profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios
informacijos rengėjai ar jų savininkų paskirti atsakingi asmenys informuodami
visuomenę;
3) priskiria
spaudos leidinius, kino ir videofilmus, radijo ir televizijos programas ar
laidas pornografinio, erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio visuomenės
informavimo priemonių kategorijai;
4) prižiūri,
kaip viešosios informacijos rengėjai ir platintojai laikosi įstatymuose ir
kituose teisės aktuose nustatytų kino filmų, videofilmų bei videoprogramų viešo
rodymo, tiražavimo ir platinimo, erotinio pobūdžio renginių viešo rodymo,
erotinio bei smurtinio pobūdžio spaudinių platinimo tvarkos reikalavimų;
5) prižiūri,
kaip platinamoje viešoje informacijoje laikomasi įstatymų nuostatų,
draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos
kurstymą, šmeižtą ir dezinformaciją.
5. Komisija,
atlikdama savo funkcijas, gali pasitelkti Kultūros, Sveikatos apsaugos ir
Teisingumo ministerijų deleguotų ekspertų.
6. Į Komisiją
gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys.
7. Komisija savo
veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais
įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos
Prezidento dekretais, kitais Seimo ir Vyriausybės priimtais teisės aktais, taip
pat Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos Tarybos
Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“.
8. Komisija
dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Komisijos sprendimai dėl profesinės
etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose
visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė tuos pažeidimus.
Jei visuomenės informavimo rengėjas ir (ar) platintojas nepaskelbia Komisijos
sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo
priemonėje, Komisijos sprendimas skelbiamas per Lietuvos nacionalinį radiją.
9. Viešosios
informacijos rengėjai ar platintojai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais,
gali kreiptis dėl jų į teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 8
dalyje nustatyta tvarka.
10. Reikiamą
Komisijos ekspertų darbo, taip pat informacinio techninio Komisijos aptarnavimo
finansavimą užtikrina Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
48 straipsnis.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija
1. Lietuvos
radijo ir televizijos komisija (toliau šiame ir 49 straipsniuose – Komisija) –
nepriklausoma Seimui atskaitinga komercinių radijo ir televizijos
transliuotojų veiklą reglamentuojanti bei prižiūrinti institucija. Komisija
dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo bei
Vyriausybės ekspertė radijo ir televizijos transliavimo klausimais.
2.
Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir
kitais įstatymais bei norminiais aktais, taip pat pačios pasitvirtintais
nuostatais.
3. Komisija yra
juridinis asmuo, turi savo antspaudą bei sąskaitų bankuose. Komisijos būstinė
yra Vilniuje.
4. Komisiją
sudaro 12 narių: 1 narį skiria Respublikos Prezidentas, 3 narius – Seimas
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, po 1 narį – Lietuvos dailininkų
sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga,
Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos žurnalistų
sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų
asociacija. Komisijos narys skiriamas jį paskyrusios institucijos kadencijos ar
jį paskyrusios organizacijos valdymo organų įgaliojimų laikui. Jeigu Komisijos
narys atsistatydina ar negali dalyvauti Komisijos darbe arba nelanko jos
posėdžių daugiau kaip 4 mėnesius, jį paskyrusi institucija turi pakeisti kitu.
Kadencijai nepasibaigus, Komisijos narį paskyrusi institucija gali jį atšaukti
savo motyvuotu sprendimu arba atsižvelgdama į motyvuotą Komisijos teikimą ar
patenkindama paties nario prašymą. Informacija apie Komisijos sudėtį ir jos
pasikeitimus skelbiama „Valstybės žiniose“. Komisijos nariais negali būti
Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojai. Komisijos nariai bei jų šeimos nariai negali turėti transliuotojų
ar operatorių akcijų. Komisijos nariai negali būti susiję darbo
santykiais su transliuotojais ar operatoriais.
5.
Komisijos nariai visų Komisijos narių balsų dauguma 1 metams išsirenka
Komisijos pirmininką.
6.
Komisijos posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Komisijos
pirmininkas savo iniciatyva arba 1/3 Komisijos narių prašymu. Informacija apie
numatomus posėdžius bei jų darbotvarkė skelbiama spaudoje arba Komisijos
interneto tinklalapyje.
7. Komisijos
posėdžiai yra vieši. Komisijos sprendimu posėdis gali būti uždaras, kai reikia
apsaugoti asmens privataus gyvenimo slaptumą ar jo nuosavybę, taip pat jeigu
viešas nagrinėjimas gali atskleisti valstybės, profesines ar komercines
paslaptis.
8. Komisijos
posėdžiai laikomi teisėtais, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos
narių. Sprendimai priimami paprasta visų Komisijos narių balsų dauguma,
išskyrus sprendimus išduoti licenciją, ją pratęsti, atsisakyti ją pratęsti, jos
galiojimą laikinai sustabdyti ar panaikinti, taip pat dėl licencijos sąlygų
pakeitimo, radijo dažnių skyrimo bei konkursų rezultatų. Minėti sprendimai
priimami ne mažesne kaip 2/3 visų Komisijos narių balsų dauguma.
9. Komisijos
funkcijoms atlikti sudaroma Komisijos administracija, kuriai vadovauja
administracijos direktorius. Administracijos direktoriumi negali būti Komisijos
narys. Komisija direktorių skiria konkurso tvarka. Direktorius už
administracijos veiklą kasmet atsiskaito Komisijai. Administracijos sudėtį ir
darbuotojų skaičių tvirtina Komisija. Administracijos veikla
organizuojama pagal jos nuostatus, kuriuos tvirtina Komisija.
10. Komisijos sprendimai jos kompetencijai priskirtais klausimais
transliuotojams ir operatoriams yra privalomi. Komisijos sprendimai skelbiami
„Valstybės žiniose“ ir įsigalioja juos paskelbus. Juos asmenys gali skųsti teismui per 30 dienų nuo įsigaliojimo
dienos.
11. Komisijos
veiklai finansuoti transliuotojai (išskyrus LRT), gaunantys pajamas iš
komercinės transliavimo veiklos, kas mėnesį privalo įmokėti į Komisijos
sąskaitą 0,8 procento pajamų, gautų iš reklamos, abonentinio mokesčio ir
kitos komercinės veiklos, susijusios su transliavimu ir (ar) retransliavimu. Iš
transliuotojų ar operatorių, kurie per 3 mėnesius po nustatyto termino
neįmokėjo į Komisijos sąskaitą, šios lėšos išieškomos per teismą. Komisija gali
būti finansuojama ir iš kitų šaltinių: lėšų, gautų už konkursų organizavimą,
paramos lėšų, leidybinės veiklos ir t. t.
12. Komisija
kasmet rengia ir tvirtina planuojamų išlaidų sąmatą. Šią sąmatą ir jos vykdymo
ataskaitą Komisija skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
13.
Komisijos pirmininkas už Komisijos veiklą kartą per metus atsiskaito Seimo
plenariniame posėdyje bei pateikia Komisijos finansinės veiklos ataskaitą.
49 straipsnis.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kompetencija
1.
Komisijos funkcijos:
1) kartu su
Ryšių reguliavimo tarnyba Telekomunikacijų įstatymo nustatyta tvarka
rengti radijo ir televizijos programų transliavimo strategiją ir strateginį
planą;
2) šio įstatymo 31 straipsnyje
nustatytais atvejais skelbti konkursus transliavimo ir (ar) retransliavimo
licencijoms gauti, nustatyti šių konkursų ir licencijų sąlygas, konkurso
dalyvių registracijos ir licencijos mokesčių dydį, priimti sprendimus dėl
konkursų rezultatų ir licencijų išdavimo bei kontroliuoti, kaip laikomasi
licencijų sąlygų ir Komisijos priimtų sprendimų;
3) prižiūrėti,
kaip transliuotojai laikosi šio ir kitų su jų veikla susijusių įstatymų
nuostatų, kuriomis reglamentuojami konkurencijos bei koncentracijos procesai,
nustatoma kabelinės televizijos ir MDTV operatorių pareiga retransliuoti LRT ir
kitas nekoduotas antžeminės televizijos programas, nuostatų dėl Europos kūrinių
ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių masto transliuojamose programose,
teisės rodyti laidas apie visuomenei itin reikšmingus įvykius, televizijos
(išskyrus LRT) reklamai keliamų reikalavimų, programų rėmimo, licencijose
nustatytų reikalavimų programų sandarai ir turiniui;
4)
transliuotojams, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus ar nevykdantiems
Komisijos priimtų sprendimų, įstatymų nustatyta tvarka gali taikyti šias
nuobaudas: įspėjimus, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodekse numatytas pinigines baudas, ne ilgiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti
licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimą;
5) teikti
siūlymus dėl transliuotojų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų su šia
veikla susijusių teisės aktų rengimo;
6) kreiptis dėl
neteisėtos transliavimo ar retransliavimo veiklos nutraukimo;
7) kaupti
informaciją apie transliuotojus, analizuoti jų veiklą, rengti informacinę bei
metodinę medžiagą šiais klausimais;
8) kas 2 metai
parengti ir pateikti Seimui analitinę apžvalgą apie Lietuvos audiovizualinės
politikos įgyvendinimą, audiovizualinių paslaugų rinkos raidą, šalies
audiovizualinio sektoriaus plėtros perspektyvas, pateikiant joje statistinius
duomenis apie visiems Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantiems
transliuotojams privalomą pažangą, įgyvendinant 38 straipsnio 3 ir 4 dalių
nuostatas, taip pat nurodyti priežastis, kurios trukdo šias nuostatas
įgyvendinti, bei priemones, kurių imtasi ar numatoma imtis trūkumams pašalinti;
9)
bendradarbiauti su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių atliekančiomis
analogiškas funkcijas institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauti
Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
10) atlikti
kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
2. Komisija turi
teisę gauti iš transliuotojų ir operatorių, valstybės ir savivaldybių
institucijų bei įstaigų, kitų juridinių asmenų informaciją, būtiną Komisijos
funkcijoms atlikti. Komisijos nariams ir administracijai draudžiama platinti
informaciją, kuri yra transliuotojų ir operatorių komercinė paslaptis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
50 straipsnis.
Žurnalistų etikos inspektorius
1. Žurnalistų
etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip
įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos.
2. Žurnalistų
etikos inspektorių penkeriems metams skiria Seimas Žurnalistų ir leidėjų etikos
komisijos teikimu.
3. Žurnalistų
etikos inspektoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos
Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą bei pareigoms atlikti
būtiną kompetenciją.
4. Žurnalistų
etikos inspektoriumi negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Žurnalistų etikos inspektorius
bei jo šeimos nariai negali būti susiję darbo santykiais su visuomenės
informavimo rengėjais ir (ar) platintojais, negali turėti visuomenės
informavimo rengėjų ir (ar) platintojų akcijų.
5. Žurnalistų
etikos inspektorius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir
kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos
Prezidento dekretais, kitais Seimo ir Vyriausybės priimtais teisės aktais.
6. Žurnalistų
etikos inspektorius savo veiklą grindžia teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir
viešumo principais.
7. Žurnalistų
etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo
paskelbimo dienos.
8. Žurnalistų
etikos inspektorius negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, taip
pat gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus nustatytą pagal einamas pareigas bei
užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
9. Žurnalistų
etikos inspektorius gali turėti darbuotojų, atliekančių informacinį ir techninį
darbą.
10. Žurnalistų
etikos inspektoriaus ir jo darbuotojų, atliekančių informacinį ir techninį
darbą, veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Biudžete jai skirtos lėšos
nurodomos atskira eilute.
11. Žurnalistų
etikos inspektorius dirba pagal Seimo patvirtintą reglamentą.
51 straipsnis.
Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija
1. Žurnalistų
etikos inspektorius atlieka šias funkcijas:
1) nagrinėja
suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų
garbės ir orumo;
2) nagrinėja
suinteresuotų asmenų skundus dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo
visuomenės informavimo priemonėse;
3) vertina, kaip
informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų
visuomenės informavimo principų, teikia valstybės institucijoms siūlymus jų
įgyvendinimui tobulinti;
4)
bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir kitų šalių analogiškomis institucijomis,
pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse
organizacijose;
5) kas 2 metai
rengia ir skelbia analitinę apžvalgą, skirtą visuomenės informavimo
demokratinės kultūros plėtros gairėms nustatyti.
2. Atlikdamas šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, Žurnalistų etikos inspektorius gali:
1) įspėti
viešosios informacijos rengėjus ir platintojus apie pastebėtus visuomenės
informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos
pašalinti;
2) reikalauti,
kad viešosios informacijos rengėjas ar platintojas nustatyta tvarka paneigtų
paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą
ar kenkiančią jo teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam
atsakyti ir paneigti tokią informaciją;
3) kreiptis į
kompetentingas valstybės institucijas bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją
dėl pastebėtų šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių
teisės aktų pažeidimų.
3. Žurnalistų
etikos inspektoriaus sprendimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
4. Žurnalistų
etikos inspektorius turi teisę nemokamai gauti iš viešosios informacijos
rengėjų ir platintojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų
informaciją, būtiną įstaigos funkcijoms atlikti.
5. Žurnalistų
etikos inspektorius ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimui už savo
darbą.
VI
SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ
UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ
TEISĖS
AKTŲ PAŽEIDIMUS IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKA
52
straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų, platintojų bei pareigūnų atsakomybė
1. Už šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos
tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių viešosios informacijos rengimą,
pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytos viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus atsako viešosios
informacijos rengėjas ar platintojas šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
2. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei
įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, pareigūnai už trukdymą viešosios
informacijos rengėjams ar platintojams
skleisti žinias, neteisėtą atsisakymą pateikti viešąją informaciją arba
neteisingos informacijos pateikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tokie jų
veiksmai gali būti skundžiami teismui.
53
straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų veiklos
sustabdymas arba
nutraukimas
1. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar)
platintojo veiklą gali laikinai sustabdyti, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje
nurodytą atvejį, arba nutraukti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkas savo iniciatyva arba teismas,
jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas pažeidžia šio
įstatymo nuostatas.
2. Už šio įstatymo nuostatų pažeidimus licenciją
turinčių transliuotojų veiklą šio įstatymo 31 straipsnio 13 dalyje nurodytais atvejais taip pat gali laikinai
sustabdyti Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Jei sprendimas laikinai
sustabdyti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veiklą
apskundžiamas teismui, konkretų viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veiklos sustabdymo terminą nustato
teismas. Šis terminas laikraščių redakcijoms negali būti ilgesnis kaip 1 mėnuo,
žurnalų redakcijoms ir transliuotojams bei operatoriams – 3 mėnesiai. Jeigu
Lietuvos radijo ir televizijos komisija priėmė sprendimą laikinai sustabdyti ar nutraukti licencijos galiojimą,
transliuotojas ir (ar) operatorius nutraukia transliavimo ir (ar)
retransliavimo veiklą savo iniciatyva ar kai įsigalioja teismo sprendimas dėl
jo veiklos laikino sustabdymo ar nutraukimo.
3. Viešosios
informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veikla gali būti teismo nutraukiama tuo
atveju, jei per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvos radijo ir televizijos komisija
ar teismas jau buvo bent kartą sustabdęs jo veiklą.
4.
Transliuotojų veiklą gali nutraukti teismas, remdamasis Lietuvos radijo ir
televizijos komisijos sprendimu panaikinti transliavimo licencijos
galiojimą šio įstatymo 31 straipsnio 14 dalyje numatytais atvejais.
54 straipsnis.
Moralinės ir materialinės žalos atlyginimas
1.
Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas, paskelbęs be fizinio
asmens sutikimo informaciją apie jo privatų gyvenimą (išskyrus šio įstatymo 14
straipsnio 3 dalyje bei 55 straipsnyje numatytus atvejus), taip pat paskelbęs
tikrovės neatitinkančią, žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją, atlygina
asmeniui padarytą moralinę žalą įstatymų nustatyta tvarka. Moralinės
žalos atlyginimo dydis negali viršyti 10 tūkstančių litų, išskyrus atvejus, kai
teismas nustato, kad tikrovės neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti
informacija buvo paskelbta tyčia. Tokiais atvejais teismo sprendimu ši suma
gali būti padidinta, bet ne daugiau kaip 5 kartus. Kiekvienu atveju priteisiama
suma negali būti didesnė kaip 5 procentai viešosios informacijos rengėjo ir
(ar) platintojo metinių pajamų.
2. Viešosios
informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie
veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse
skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo.
11 straipsnis.
Teisė ginti informavimo laisvę
1. Kiekvienas
asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei
įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai
apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją.
2. Draudžiama persekioti viešosios informacijos
rengėją, platintoją, jų savininką ar
žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo
pažeisti įstatymai.
12 straipsnis.
Žurnalistų akreditavimas
1. Viešosios informacijos rengėjas ir (ar)
platintojas turi teisę akredituoti savo žurnalistus prie valstybės institucijų, politinių partijų, politinių ir
visuomeninių organizacijų, taip pat kitų institucijų šalių susitarimu.
2. Žurnalistas gali dalyvauti jį akreditavusios
institucijos ar organizacijos posėdžiuose, kituose renginiuose, jis yra
aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir
kitais dokumentais ar jų nuorašais tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis.
3. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų
ministerijos akredituoti kitų valstybių žurnalistai turi vienodas su Lietuvos
žurnalistais teises rinkti ir skelbti informaciją.
III
SKYRIUS
ASMENS,
VISUOMENĖS IR VALSTYBĖS INTERESŲ APSAUGA
informacijos rengėjo šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas tikrovės
neatitinkančios, žeminančios garbę ir orumą informacijos paneigimas bei
atsiprašymas teikia pagrindą teismui mažinti moralinės žalos atlyginimą.
3. Viešosios
informacijos rengėjui, be fizinio asmens sutikimo paskelbusiam informaciją apie
jo privatų gyvenimą (išskyrus šio įstatymo 14 straipsnyje numatytus atvejus),
taip pat paskelbusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens
garbę bei orumą, ir ją šio įstatymo nustatyta tvarka paneigusiam bei
atsiprašiusiam, teismas priteisia atlyginti padarytą moralinę žalą, tačiau šiuo
atveju moralinės žalos atlyginimo dydis negali viršyti 3 tūkstančių litų, išskyrus
atvejus, kai tikrovės neatitinkanti, asmens garbę bei orumą žeminanti
informacija buvo paskelbta tyčia.
4. Teismas,
nustatydamas moralinės žalos, išreikštos pinigais, dydį, atsižvelgia į žalą
padariusio asmens turtinę padėtį, teisės pažeidimo sunkumą, teisės pažeidimo
pasekmes ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes.
5. Materialinės
žalos atlyginimo dydį už paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją,
padariusią nuostolių asmenims, nustato teismas.
55 straipsnis.
Atleidimas nuo žalos atlyginimo
1. Viešosios
informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo:
1) pateikta
valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų,
profesinių sąjungų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar kitų asmenų oficialiuose
ar viešai paskelbtuose dokumentuose;
2) viešai
pasakyta atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose,
mitinguose bei kituose renginiuose, o viešosios informacijos rengėjas
neiškraipė pasakytų teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių
organizatoriams ir informaciją paskelbusiems asmenims;
3)
anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu ši
informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse;
4) paskelbta
tiesioginių radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių viešosios
informacijos rengėjui;
5) paskelbta
specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos
rengėjas;
6) paskelbta
neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose, užsakomuosiuose straipsniuose ar laidose;
7) pateikta kaip
nuomonė, komentaras ar vertinimas.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios
informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.
3. Viešosios
informacijos rengėjas, paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją ir gavęs
paneigimo tekstą, nedelsdamas privalo jį paskelbti savo visuomenės informavimo
priemonėje.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1507,
96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-22,
96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-101,
97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-402,
97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-427,
97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-614,
98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1308,
99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2125 (99.07.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1595, 00.03.28, Žin., 2000,
Nr.30-829 (00.04.12)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1905, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2272 (2000 09 07)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1d.
Kol
bus priimtas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas įstatymas, viešosios
informacijos, kuri gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam,
protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisija.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2, 4, 18, 26, 28, 37,
38, 39, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
113-3619 (2000 12 30)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 27, 39 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-561,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3255 (2001-11-07)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO SRITYJE
13 straipsnis.
Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga
1. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo
garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant
informaciją draudžiama:
1) be asmens
sutikimo filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus jam
priklausančioje valdoje;
2) filmuoti,
fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų renginių metu be
organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;
3) filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo
atvaizdus reklamai visuomenės informavimo
priemonėse be šio žmogaus sutikimo.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai
netaikomi renkant informaciją, jei yra pagrindas manyti, kad fiksuojami teisės pažeidimai.
3. Už šio straipsnio nustatytų reikalavimų
pažeidimą renkant ir skelbiant viešąją informaciją atsakoma šio ir kitų
įstatymų nustatyta tvarka.
14 straipsnis.
Privataus gyvenimo apsauga
1. Rengiant ir
platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į tai, kad
būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas.
2. Informaciją apie privatų gyvenimą galima
skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik to žmogaus
sutikimu ir jeigu informacijos paskelbimas
nedaro jam žalos.
3. Informacija
apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais,
kai informacijos paskelbimas nedaro žalos asmeniui arba kai informacija padeda
atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikaltimus, taip pat kai informacija yra
pateikiama nagrinėjant bylą atvirame teismo procese. Be to, informacija apie
viešojo asmens (valstybės politikų, valstybės tarnautojų, politinių partijų ir
visuomeninių organizacijų vadovų bei kitų visuomeninėje ir politinėje veikloje
dalyvaujančių asmenų) privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo,
jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio
asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.
4. Už teisės į privatų gyvenimą pažeidimą
visuomenės informavimo priemonėse atsakoma
šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
15 straipsnis.
Atsakymo teisė
Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės
informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka
informacija apie jį, taip pat kiekvienas
juridinis asmuo, kurio teisėtiems interesams, ypač reputacijai, pakenkė
tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti,
paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios
informacijos rengėjas ir (ar) platintojas paneigtų tikrovės neatitinkančią
informaciją šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka.
16 straipsnis.
Teisė gauti atlyginimą už padarytą moralinę ir materialinę žalą
1. Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą
žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie jį, turi teisę pagal
įstatymus gauti atlyginimą už padarytą moralinę žalą šio įstatymo 54 straipsnio
nustatyta tvarka.
2. Kiekvienas juridinis asmuo, kurio teisėtiems interesams, ypač reputacijai, pakenkė paskelbta
tikrovės neatitinkanti informacija, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti
atlyginimą už patirtą žalą.
17
straipsnis. Nuomonių įvairovės visuomenės informavimo priemonėse užtikrinimas
1. Gerbdami
nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir platintojai turi
visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos
nepriklausomų nuomonių.
2.
Skelbiant viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, turi būti nurodoma, kiek šie
tyrimai yra statistiškai patikimi (nurodant tyrimų imtį ir galimą paklaidą).
17 straipsnis. Valstybės
parama viešosios informacijos rengėjams ir platintojams
1. Valstybė
remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinę, šviečiamąją veiklą pagal
pateiktas programas. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos
rengėjams, išskyrus lėšas jų leidžiamoms knygoms, kino ar kitai garso ir vaizdo
produkcijai, yra teikiama per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Į
Fondą lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. Valstybės subsidijos ir
mokesčių lengvatos teikiamos be išankstinių sąlygų. Spaudos, radijo ir
televizijos rėmimo fondą įkuria kūrybinių sąjungų, viešosios informacijos
rengėjų, teisininkų ir mokslininkų sąjungų atstovų susirinkimas, kurį kviečia
Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Radijo ir televizijos
asociacija, Kabelinės televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir
Lietuvos žurnalistų draugija. Kiekviena šių organizacijų deleguoja į
susirinkimą po du savo atstovus. Susirinkimas laikomas įvykusiu, jei jame
dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai delegatų. Sprendimai priimami paprasta
balsų dauguma. Subsidijuojamus viešosios informacijos rengėjus nustato Spaudos,
radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba. Taryba pateikia ataskaitą Seimui
apie lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymą.
2. Valstybės finansinė
parama iš biudžeto knygų leidybai, kino ar kitai garso ir vaizdo produkcijai
yra teikiama ir per Kultūros ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją
pagal ekspertų komisijų, veikiančių prie šių ministerijų, patvirtintus
projektus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-101,
97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)
IV SKYRIUS
VIEŠOSIOS
INFORMACIJOS RENGĖJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR SAVIVALDA
18 straipsnis. Nepilnamečių
apsauga
1. Nepilnamečiai turi būti apsaugoti, kaip to
reikalauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų ir kiti
įstatymai, Jungtinių Tautų Organizacijos
Vaiko teisių konvencija bei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, nuo jų
fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi kenkiančios viešosios
informacijos, ypač susijusios su pornografija ir (ar) savitiksliu smurto
vaizdavimu.
2. Viešosios
informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar
doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos
visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje
numatytas įstatymas.
3.
Draudžiamos programos ar laidos, kurios gali rimtai pakenkti nepilnamečių
fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, ypač susijusios su pornografija
ir (ar) savitiksliu smurto vaizdavimu.
4. Šio straipsnio 3 dalies nuostata taip pat
taikoma ir kitoms programoms ar laidoms,
kurios galėtų pakenkti nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam
vystymuisi, išskyrus tuos atvejus, kai parenkant transliavimo laiką arba
naudojant techninės priemones užtikrinama, kad šių transliacijų priėmimo zonoje
nepilnamečiai tokių programų ar laidų
neklausytų ir nežiūrėtų.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytos programos ar
laidos transliuojamos tik nuo 23 iki 6
valandos.
6. Už viešosios informacijos platinimą,
pažeidžiantį šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, atsakoma šio ir kitų
įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
19 straipsnis.
Neteikiama informacija
1. Valstybės ir savivaldybių institucijos
bei įstaigos, taip pat kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos neteikia
viešosios informacijos rengėjams ir (ar) platintojams, kitiems asmenims
informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė,
komercinė ar banko paslaptis arba yra privati informacija.
2. Neteikiama ir ta informacija,
kurią teikti draudžia kiti įstatymai, nes jos suteikimas pakenktų valstybės
saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, pažeistų
valstybės teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką arba jos nesuteikimas
užkirstų kelią sunkiems teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių
sveikatai apsaugoti.
3. Apie
atsisakymą suteikti prašomą informaciją įstatymų nustatyta tvarka pranešama
asmeniui raštu, nurodant informacijos nesuteikimo priežastis.
20 straipsnis.
Neskelbtina informacija
1. Visuomenės
informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje:
1) raginama
prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką;
2) skatinama
kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenumą, jos teritorijos vientisumą;
3) kurstomas
karas, taip pat tautinė, rasinė, religinė, socialinė bei lyčių neapykanta;
4) platinama, propaguojama ar
reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir (ar) reklamuojamos
seksualinės paslaugos, seksualiniai iškrypimai;
5) propaguojamos
ir (ar) reklamuojamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos.
2. Draudžiama platinti
dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo
garbę ir orumą.
3. Neleidžiama
skleisti informacijos, pažeidžiančios nekaltumo prezumpciją bei kliudančios
teisminės valdžios nešališkumui. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka
teismas gali apriboti vertinimų bei komentarų, susijusių su teisme dar
neišnagrinėta byla bei galinčių turėti įtakos teismo nešališkumui ir
nepriklausomumui, skleidimą visuomenės informavimo priemonėse.
4. Už šiame
straipsnyje numatytų draudimų pažeidimus atsakoma šio ir kitų įstatymų
nustatyta tvarka.
5. Spaudos
leidinių, kino ir videofilmų, radijo ir televizijos programų ir kitos viešosios
informacijos, priskirtos erotinei, smurtinei ar kitai ribojamai viešajai
informacijai, platinimo tvarką nustato Vyriausybė.
21 straipsnis.
Pareiga skelbti oficialius valstybės pranešimus
1. Gaivalinių nelaimių, didelių
avarijų ar epidemijų, karo ar nepaprastosios padėties atveju viešosios
informacijos rengėjai ir platintojai turi Vyriausybės nustatytais atvejais ir
tvarka nemokamai ir operatyviai skelbti oficialius valstybės pranešimus.
2. Seimas karo ar nepaprastosios
padėties atveju įstatymu gali nustatyti viešosios informacijos rengėjų ir
platintojų veiklos ribojimus ir (ar) kitas prievoles, būtinas piliečių bei
visuomenės interesų apsaugai.
3. Už atsisakymą
skelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais oficialius valstybės
pranešimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
22 straipsnis.
Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga
Literatūros, mokslo, meno bei kitus
kūrinius viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir žurnalistai naudoja
vadovaudamiesi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu bei kitais
įstatymais ir teisės aktais.
IV
SKYRIUS
VIEŠOSIOS
INFORMACIJOS RENGIMAS IR PLATINIMAS
Pirmasis skirsnis
Viešosios informacijos rengėjų, platintojų bei jų
savininkų
teisinis statusas ir veiklos sąlygos
23 straipsnis.
Viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir jų savininkai
1. Viešosios
informacijos rengėjų, platintojų ir jų savininkų santykius reglamentuoja šis ir
kiti įstatymai, norminiai teisės aktai ir šalių susitarimai.
2. Viešosios informacijos rengėjais ir (ar) platintojais gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių
fiziniai asmenys bei visų rūšių įmonės ir organizacijos, įstatymų nustatyta
tvarka įsteigusios įmonę ar savo įmonės padalinį Lietuvos Respublikoje,
išskyrus šio straipsnio 4, 5, 6 dalyse ir kitų įstatymų nurodytus asmenis.
3.
Viešosios informacijos rengėjo ar platintojo savininkas gali įstatymų
nustatytais atvejais ir tvarka nutraukti ar reorganizuoti viešosios
informacijos rengimo ir (ar) platinimo veiklą arba perleisti rengėją ar
platintoją kitiems šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims. Parduodant ar
kitaip perleidžiant ne mažiau kaip 10 procentų transliuotojo ar operatoriaus
akcijų, būtina apie akcijų pardavimą ar perleidimą informuoti Lietuvos radijo
ir televizijos komisiją. Jei pardavus ar kitaip perleidus transliuotojo ar
operatoriaus akcijas, keičiasi kontrolinio akcijų paketo savininkas
(savininkai), parduodant ar kitaip perleidžiant akcijas privaloma gauti
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos rašytinį sutikimą dėl minėtų akcijų
pardavimo ar kitokio perleidimo. Šis reikalavimas taikomas ir tais atvejais,
kai pardavus ar kitaip perleidus transliuotojo ar operatoriaus turtą ar turto
dalį (jei turtas yra neakcionuotas), transliuotojo ar operatoriaus kontrolė
pereina kitam asmeniui.
4.
Viešosios informacijos rengėju arba platintoju negali būti asmuo, kuriam teismo
nuosprendžiu tai uždrausta.
5.
Transliuotojo ir operatoriaus savininkas negali būti politinė partija ar
politinė organizacija.
6.
Valstybės institucijos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės,
bankai negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų savininkais, bet
gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, skirtus visuomenei
informuoti apie savo veiklą. Valstybė ar valstybės institucijos (išskyrus mokslo
ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai negali turėti viešosios informacijos
rengėjų akcijų, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.
7.
Kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo savininkas turi paskirti
asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už
visuomenės informavimo priemonės turinį. Kai viešosios informacijos rengėjas ir
savininkas yra tas pats fizinis asmuo, jis atsako už savo viešosios informavimo
priemonės turinį.
8.
Viešosios informacijos rengėjas ar jo savininkas privalo parengti ir
patvirtinti vidaus tvarkos taisykles, kuriose turi būti nustatyti viešosios
informacijos rengėjų ir samdomų darbuotojų tarnybiniai santykiai, pareigos,
atsakomybė, taip pat žurnalisto apsauga nuo galimo jo laisvės varžymo.
24
straipsnis.
Duomenys apie viešosios informacijos rengėjus, platintojus ir jų
savininkus
1. Viešosios
informacijos rengėjai ir (ar) platintojai, išskyrus Lietuvos radijo ir
televizijos komisijos licenciją turinčius transliuotojus bei Lietuvos
nacionalinį radiją ir televiziją, privalo kasmet iki kovo 30 dienos Vyriausybės
įgaliotai institucijai visuomenės informavimo srityje (toliau – Vyriausybės
įgaliota institucija) šios institucijos nustatyta tvarka pateikti duomenis apie
įmonės akcininkus ar dalininkus, kurie turi nuosavybės teise ar valdo ne
mažiau kaip 10 procentų visų akcijų ar turto (jeigu turtas yra neakcionuotas).
Juose turi būti nurodyta tokių akcininkų ar dalininkų vardai ir pavardės
(pavadinimai), asmens kodas (registracijos numeris), turimo turto dalis ar
akcijų skaičius bei balsų dalis procentais. Viešosios informacijos rengėjai ir
platintojai turi Vyriausybės įgaliotai institucijai kasmet iki kovo 30
dienos pateikti šios institucijos nustatyta tvarka informaciją apie savo
valdymo organus ir vadovaujančius asmenis bei informaciją apie turtinius
santykius ir (ar) jungtinę veiklą, siejančią juos su kitais viešosios
informacijos rengėjais ir (ar) platintojais ir (ar) jų savininkais. Vyriausybės
įgaliota institucija privalo savo nustatyta tvarka iki tų metų gegužės 15
dienos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbti viešosios
informacijos rengėjų ir platintojų pateiktus duomenis.
2. Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojai, kitų valstybės institucijų vadovai privalo
Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbti „Valstybės žinių“
priede „Informaciniai pranešimai“, kokių viešosios informacijos rengėjų ir (ar)
platintojų savininkai, bendraturčiai ar akcininkai jie yra.
3. Viešosios informacijos rengėjai ar platintojai, žurnalistai
privalo savo visuomenės informavimo priemonėje paskelbti apie gautą paramą, jeigu
ji viršija vienos minimalios algos dydį, nurodydami, kokio dydžio ir iš
ko gauta parama.
4. Už šiame
straipsnyje nurodytos informacijos nepaskelbimą skiriamos baudos
įstatymų nustatyta tvarka.
24 straipsnis. Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisija
1. Žurnalistų ir leidėjų
etikos taisyklių pažeidimus, padarytus informuojant visuomenę, nagrinėja
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.
2. Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisiją sudaro ir jos darbo tvarką nustato žurnalistų organizacijų
atstovų susirinkimas. Etikos komisijos nariai skiriami 2 metams.
3. Komisijos darbą organizuoja
komisijos pirmininkas, kurį komisija išsirenka iš savo narių 1 metams.
4. Į Komisiją dėl Žurnalistų
ir leidėjų etikos taisyklių pažeidimo gali kreiptis fiziniai ir juridiniai
asmenys.
5. Komisija, nagrinėdama
Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus, vadovaujasi Lietuvos
žurnalistų etikos kodeksu ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos
rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos”.
6. Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisijos sprendimai dėl profesinės etikos taisyklių pažeidimų turi būti
skelbiami leidiniuose, radijo ir televizijos laidose Komisijos nustatyta
tvarka.
7. Viešosios informacijos
rengėjai, nesutikdami su Komisijos išvadomis, gali kreiptis dėl jų į teismą,
tačiau negali nepaskelbti savo leidinyje ar laidose šios komisijos išvadų.
Fiziniai ar juridiniai asmenys, nesutikdami su Žurnalistų ir leidėjų etikos
komisijos sprendimu, gali kreiptis į teismą ir apskųsti jame šios komisijos
išvadas per 30 dienų nuo išvadų jiems pateikimo.
8. Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisija dirba pagal savo priimtą reglamentą, jos veikla finansuojama iš
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšų.
25 straipsnis.
Viešosios informacijos rengėjų ir platintojų registravimas
Viešosios
informacijos rengėjai ir platintojai registruojami įstatymų nustatyta tvarka
Lietuvos Respublikos įmonių rejestre.
26 straipsnis. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai
priklausantys transliuotojai
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-953,
2002-06-13, Žin., 2002, Nr. 68-2759 (2002-07-03)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-972,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2771 (2002-07-03)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1487,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1732 (2003-04-24)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.
***
Pabaiga ***
Konstitucinio
Teismo nutarimai:
1.
Transliuotojas yra laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai
tais atvejais, kai atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1)
pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje ir jo redakciniai sprendimai dėl
transliuojamų programų priimami Lietuvoje;
2)
pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, o redakciniai sprendimai dėl
transliuojamų programų priimami kitoje valstybėje Europos Sąjungos
narėje, bet didesnioji dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi
transliavimo veikla, dirba Lietuvoje;
3)
pagrindinė transliuotojo buveinė yra kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje,
bet redakciniai sprendimai priimami Lietuvoje ir didesnioji dalis transliuotojo
darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, dirba Lietuvoje;
4)
didelė dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla,
dirba ir Lietuvoje, ir kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje, bet
pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje;
5)
pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, bet redakciniai sprendimai dėl
transliuojamų programų priimami kitoje valstybėje Europos Sąjungos
narėje arba atvirkščiai, ir nė vienoje šių valstybių nedirba didesnioji dalis
transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, tačiau
transliuotojas pradėjo savo veiklą, laikydamasis Lietuvos Respublikos įstatymų
ir turi nuolatinių ekonominių santykių Lietuvoje;
6) pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, bet redakciniai
sprendimai dėl transliuojamų programų priimami kitoje valstybėje ne Europos
Sąjungos narėje arba atvirkščiai, ir didesnioji dalis transliuotojo darbuotojų,
kurie verčiasi transliavimo veikla, dirba Lietuvoje.
2.
Transliuotojas, kuriam negali būti taikomos šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4,
5, 6 punktų nuostatos ir kuris nepriklauso valstybės Europos Sąjungos narės
arba kitos Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusios
šalies jurisdikcijai, priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jei atitinka
šias sąlygas:
1)
transliuotojas naudojasi Lietuvos valstybei priklausančiu kanalu (radijo
dažniu);
2)
transliuotojas nesinaudoja Lietuvos valstybei priklausančiu kanalu (radijo
dažniu), bet naudojasi Lietuvos valstybei priklausančiu ryšio palydovu;
3)
transliuotojas nesinaudoja nei Lietuvos valstybei priklausančiu kanalu (radijo
dažniu), nei Lietuvos valstybei priklausančiu ryšio palydovu, bet naudojasi
Lietuvoje įrengta antžemine stotimi, perduodančia signalą į ryšio palydovą.
3. Kiekvienas
Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis transliuotojas vadovaujasi šio
įstatymo nuostatomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
27 straipsnis.
Viešosios informacijos platinimas
1.
Informaciją visuomenei platina pats viešosios informacijos rengėjas arba kitas
asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju ar šio leidimu.
2. Užsienyje
parengtas visuomenės informavimo priemones leidžiama platinti Lietuvos
Respublikoje, jeigu jų turinys neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms ir
Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims. Užsienyje parengtas televizijos
programas leidžiama transliuoti ir retransliuoti Lietuvos Respublikoje,
nepažeidžiant šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
113-3619 (2000 12 30)
28 straipsnis.
Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams
1. Valstybė
remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinę ir šviečiamąją veiklą. Valstybės
finansinė parama viešosios informacijos rengėjams, išskyrus nurodytą šio
straipsnio 6 dalyje, yra teikiama per viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir
televizijos rėmimo fondą (toliau – Fondas). Į Fondą lėšas iš valstybės biudžeto
kasmet skiria Seimas.
2.
Fondas veikia, vadovaudamasis Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais
įstatymais, taip pat Fondo įstatais. Fondo dalininkai yra: Lietuvos architektų
sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos
kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų
sąjunga, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos
mokslininkų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos kabelinės
televizijos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos
periodinės spaudos leidėjų asociacija, Regioninių televizijų asociacija,
Lietuvos teisininkų draugija, Lietuvos žurnalistų draugija, Kultūros
ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija.
3.
Fondo veiklai vadovauja Fondo taryba. Po vieną narį į Fondo tarybą skiria jo
dalininkai. Tarybos narys skiriamas jį paskyrusios organizacijos valdymo organų
įgaliojimų laikui. Kultūros ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija
Fondo tarybos narius skiria 4 metams. Fondo tarybai vadovauja Tarybos
pirmininkas, kurį Fondo taryba renka 3 metams. Fondo tarybos sprendimai
priimami paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma.
4. Fondo lėšų
šaltiniai:
1) valstybės dotacijos (subsidijos);
2) juridinių ar
fizinių asmenų dovanotos lėšos;
3) Lietuvos
Respublikoje įregistruotų transliuotojų licencijų mokestis;
4) palūkanos už
bankuose saugomas Fondo lėšas;
5) kitos
teisėtai įgytos lėšos.
4. Viešosios
informacijos rengėjų kultūrinė, šviečiamoji veikla remiama konkurso tvarka
pagal Fondui pateiktas programas. Bendruosius konkurso nuostatus, suderintus su
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, tvirtina Vyriausybė.
5. Fondas kasmet
spaudoje paskelbia metinę veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas
kiekvienais metais pateikia ataskaitą Seimo plenariniame posėdyje apie lėšų,
gautų iš biudžeto, paskirstymą ir panaudojimą.
6. Finansinė
parama iš valstybės biudžeto knygų leidybai, taip pat garso ir vaizdo
laikmenomis platinamos produkcijos leidybai, kino filmų gamybai yra skiriama
per Kultūros ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją, remiantis ekspertų
komisijų, veikiančių prie šių ministerijų, teikimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
29 straipsnis.
Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje
1.
Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos
ir organizacijos ar fiziniai asmenys negali monopolizuoti visuomenės
informavimo priemonių.
2. Valstybė sudaro vienodas teisines ir ekonomines
sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir platintojų, išskyrus smurtinio bei
erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir
(ar) platintojus, sąžiningai konkurencijai. Įstatymų nustatyta tvarka valstybės
institucijos prižiūri, kad nė vienas asmuo neužimtų monopolinės padėties ar
nepiktnaudžiautų užimama dominuojančia padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ar platintojų arba kurios nors
atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies rinkoje. Dominuojanti padėtis
visuomenės informavimo srityje nustatoma vadovaujantis Konkurencijos įstatymu.
3. Smurtinio ir erotinio pobūdžio viešosios
informacijos rengėjams ir (ar) platintojams
taikomi šio ir kitų įstatymų ar teisės aktų numatyti apribojimai.
30 straipsnis.
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Lietuvos nacionalinis radijas ir
televizija (toliau – LRT) – valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne
pelno institucija, veikianti pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos įstatymą.
31 straipsnis.
Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimas
1. Lietuvos
Respublikoje transliavimo ir retransliavimo veikla, išskyrus LRT atliekamą
transliavimą ar retransliavimą, yra licencijuojama. Asmenys, norintys verstis
transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla, privalo gauti Lietuvos radijo ir
televizijos komisijos licenciją, išskyrus atvejus, kai šiai veiklai nenaudojami
kanalai (radijo dažniai). Ryšių reguliavimo tarnyba, pasibaigus kiekvienam
kalendorinių metų ketvirčiui, ne vėliau kaip per 10 dienų pateikia
Komisijai informaciją apie naujai sukoordinuotus kanalus (radijo
dažnius) programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti. Konkursus verstis
transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla su konkurso laimėtojui suteikiama
teise naudoti programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti kanalą (radijo
dažnį) arba naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga skelbia
Komisija. Kanalą (radijo dažnį) programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti su
teise steigti, įrengti ir naudoti radijo ar televizijos stotis ir (ar)
telekomunikacijų tinklą Ryšių reguliavimo tarnyba skiria tik asmenims,
gavusiems Komisijos licenciją. Licencija su teise naudotis trečiosios šalies
teikiama siuntimo paslauga nesuteikia teisės steigti, įrengti ir naudoti savo
radijo ir televizijos stotis ir (ar) telekomunikacijos tinklus naudojant
siuntimo paslaugų teikėjui skirtus kanalus (radijo dažnius).
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę pakeisti licencijos turėtojui skirtą radijo
dažnį, tik kai to reikalauja Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai
ar radijo dažnių programoms transliuoti ir siųsti strateginio plano (toliau –
strateginis planas) pakeitimai. Nutraukiant radijo dažnių ruožą, licencijos
turėtojui kitas radijo dažnis neskiriamas, jei jis turi teisę transliuoti ar
retransliuoti programą kitu radijo dažnių ruožu.
3. Kanalai
(radijo dažniai) yra Lietuvos Respublikos nuosavybė ir negali būti privatizuoti.
4. LRT veikla
nėra licencijuojama. Kanalus (radijo dažnius) LRT programoms transliuoti ne
konkurso būdu, remdamasi strateginiu planu skiria Ryšių reguliavimo tarnyba,
sprendimą suderinusi su Komisija.
5. Licencijų
išdavimo tvarką nustato šis ir kiti įstatymai, Komisijos nuostatai bei
Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklės, kurias tvirtina
Komisija.
6. Išduodant
licencijas, pirmenybė teikiama transliuotojams, kurie įsipareigoja rengti
originalios kūrybos kultūrines, informacines bei šviečiamąsias laidas,
užtikrinti teisingą ir nešališką informacijos pateikimą, gerbti asmens orumą ir
teisę į privatų gyvenimą, saugoti nepilnamečius nuo galimo neigiamo viešosios
informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, taip pat
transliuotojams, kurių programų priėmimo zonoje dar netransliuoja kitos stotys.
7. Konkurso būdu
išduodamos šios licencijos:
1) radijo
programoms transliuoti su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti radijo stotis;
2)
radijo programoms transliuoti su teise naudotis trečiosios šalies teikiamomis
siuntimo paslaugomis;
3) televizijos
programoms transliuoti su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti televizijos
stotis;
4) televizijos
programoms transliuoti su teise naudotis trečiosios šalies teikiamomis siuntimo
paslaugomis;
5) radijo
programoms retransliuoti ir transliuoti savo pačių parengtas programas laidinio
radijo tinklais su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti radijo
stotis ar naudotis trečiosios šalies teikiamomis siuntimo paslaugomis;
6) televizijos
ir radijo programoms retransliuoti ir transliuoti savo pačių parengtas
programas kabelinės televizijos ar MDTV tinklais su teise steigti, įrengti ir
eksploatuoti kabelinės televizijos ar MDTV tinklą ar naudotis trečiosios šalies
teikiamomis siuntimo paslaugomis;
7) televizijos
ir radijo programoms retransliuoti kabelinės ar MDTV tinklais su teise steigti,
įrengti ir eksploatuoti kabelinės televizijos ar MDTV tinklą ar naudotis
trečiosios šalies teikiamomis siuntimo paslaugomis.
8. Be konkurso šio
straipsnio 7 dalyje numatytas licencijas Komisija gali išduoti šiais atvejais:
1) kai naudojami
neriboti radijo dažnių, nustatytų strateginiame plane, ištekliai;
2) iki 1
W galios radijo, televizijos stočiai – ne ilgiau kaip 1 metams;
3) iki 20
W galios radijo, televizijos stočiai mokslo ir mokymo institucijų
šviečiamosioms ir kultūrinėms programoms transliuoti – ne ilgiau kaip 3 metams;
4) savininkams
bendrųjų priėmimo tinklų, prie kurių prijungta ar gali būti prijungta per 300
butų (valdų) – ne ilgiau kaip 3 metams. Bendrųjų priėmimo tinklų, prie kurių
prijungta ar gali būti prijungta mažiau kaip 300 butų (valdų), savininkai
privalo gauti leidimus Telekomunikacijų įstatymo nustatyta tvarka.
9. Komisija
licencijas nacionalinio masto transliuotojams ir kabelinės televizijos bei MDTV
operatoriams išduoda ne ilgiau kaip 10 metų, regioninio masto transliuotojams –
ne ilgiau kaip 5 metams, vietiniams transliuotojams – ne ilgiau kaip 3 metams.
10. Už
licencijos išdavimą ar jos pratęsimą mokamo licencijos mokesčio dydį nustato
Komisija. Šis mokestis pervedamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui
nepriklausomų kūrėjų garso ir vaizdo projektams remti.
11. Komisijos
išduota licencija transliuotojui neriboja galimybės teikti tuo pačiu
telekomunikacijų tinklu ar pavieniais įrenginiais kitas nelicencijuojamas
paslaugas, jei šių paslaugų teikimas netrukdo transliuoti ar retransliuoti
programų licencijoje nustatytomis sąlygomis. Tik licenciją turintys asmenys
gali sudaryti sutartis programoms transliuoti ar retransliuoti su
telekomunikacijų tinklų savininkais.
12.
Pasibaigus licencijos galiojimo terminui, licenciją turinčio asmens prašymu
Komisija ne konkurso tvarka pratęsia, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus,
licencijos galiojimą, jeigu transliuotojas nepažeidė įstatymų,
reglamentuojančių transliavimo ar retransliavimo veiklą, licencijos sąlygų bei
Komisijos sprendimų. Prašymą pratęsti licenciją transliuotojai turi pateikti ne
vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki licencijos galiojimo pabaigos. Sprendimą dėl licencijos
pratęsimo ar motyvuotą atsisakymą ją pratęsti Komisija priima ne vėliau kaip
per 60 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Apie Komisijos posėdžio laiką ir
vietą pareiškėjas informuojamas raštu.
13.
Komisija savo sprendimu ne ilgiau kaip 3 mėnesiams gali sustabdyti licencijos
galiojimą, jeigu licenciją turintis asmuo:
1) nemoka 48
straipsnio 11 dalyje nustatytų įmokų;
2) nevykdo
licencijos sąlygų ar jas dažnai pažeidinėja;
3) nesilaiko šio
ir kitų įstatymų bei norminių aktų ar nevykdo Komisijos sprendimų ir teisėtų
reikalavimų;
4)
laiku nesumoka licencijos mokesčio.
14. Komisija
sprendimu gali panaikinti licencijos galiojimą, jeigu:
1)
transliuotojas atsisako licencijos;
2)
transliuotojas yra likviduojamas arba kitaip nutraukia savo veiklą;
3) transliuotojas
be Komisijos sutikimo daugiau kaip 2 mėnesius paeiliui arba daugiau kaip 3
mėnesius per kalendorinius metus nevykdo licencijuojamos veiklos;
4) konkurso
nugalėtojas per Komisijos nustatytą terminą nepradėjo transliuoti;
5) konkursui
arba licencijai pratęsti transliuotojas pateikė neteisingus duomenis;
6)
transliuotojas nepašalina pažeidimo, už kurį jam buvo taikytas laikinas
licencijos galiojimo sustabdymas, arba padaro jį pakartotinai;
7)
transliuotojas transliuoja programą, kai laikinai sustabdytas jo licencijos
galiojimas;
8) negavus
Komisijos sutikimo, pasikeičia transliuotojo ar operatoriaus kontrolinio akcijų
paketo savininkai arba transliuotojo ar operatoriaus kontrolė pereina kitam
asmeniui.
15. Licenciją
turintis asmuo negali perduoti licencijos arba ja suteiktų teisių kitiems
asmenims. Licenciją turinčiam asmeniui reorganizuojantis, Komisijos sprendimu
naujai įsisteigusiam asmeniui (asmenims) gali būti išduota nauja licencija
(naujos licencijos) be konkurso, jeigu šis asmuo prieš reorganizavimą pateikia komisijai atitinkamą prašymą bei
reorganizavimo projektą ir jeigu tiek iki reorganizavimo, tiek reorganizavimo
metu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys
transliavimo ar retransliavimo veiklą, licencijos sąlygos bei Komisijos
sprendimai.
16.
Jeigu ne mažiau kaip 10 procentų licenciją turinčio asmens akcijų pereina
kitiems asmenims ir (ar) pasikeičia licenciją turinčio asmens vadovybė
(administracijos vadovas ar valdybos, tarybos sudėtis), licenciją turintis
asmuo turi apie tokius pasikeitimus ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nuosavybės
teisių perėjimo kitiems asmenims dienos informuoti Komisiją.
17. Komisija
kontroliuoja, kaip laikomasi licencijos sąlygų.
18. Kabelinės
televizijos tinklų, skirstymo linijų ar įrenginių sujungimas ir (ar) bendras
naudojimas yra atliekamas operatorių tarpusavio susitarimu sudarant atitinkamas
sutartis ir nepažeidžiant operatorių licencijoje nustatytų sąlygų. Operatoriai
privalo per 30 kalendorinių dienų apie tokius veiksmus informuoti Komisiją.
19. Licenciją
turintis asmuo privalo ne vėliau kaip prieš 30 dienų pranešti Komisijai apie
numatomą licencijuojamos veiklos nutraukimą. Licenciją turintis asmuo,
norėdamas laikinai sustabdyti licencijuojamą veiklą, privalo gauti Komisijos
sutikimą.
32 straipsnis.
Apsauga nuo neteisėto transliavimo ir (ar) retransliavimo
1.
Be Lietuvos radijo ir televizijos komisijos leidimo transliuotojai, turintys
transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją, negali didinti ar kitaip keisti
licencijoje nustatytos transliuojamų programų aprėpties zonos.
2.
Draudžiama neteisėtai įsiterpti į svetimas programas, transliuoti sau
nepriskirtais kanalais (radijo dažniais), kelti transliavimo trukdžius.
3.
Už veiksmus, kurie pažeidžia šiuo straipsniu nustatytus transliavimo veiklos
reikalavimus, atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
33 straipsnis.
Kabelinė televizija, laidinis radijas, MDTV
1. Operatoriai
ir laidinio radijo transliuotojai privalo retransliuoti televizijos ir
(ar) radijo programas. Kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklais ir
MDTV taip pat gali būti transliuojamos pačių operatorių ar transliuotojų
sukurtos programos, jeigu operatoriai turi įsigiję šio įstatymo 31 straipsnio 7
dalies 6 punkte nurodytas licencijas. Operatoriai ir laidinio radijo transliuotojai
gali teikti ir paslaugų, nesusijusių su programų transliavimu, vadovaudamiesi
atitinkamų paslaugų teikimą reglamentuojančiais įstatymais.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija gali riboti paslaugų, nesusijusių
su programų transliavimu, teikimą, kol operatorius, laidinio radijo
transliuotojas neįvykdė Komisijos išduotos transliavimo licencijos sąlygų.
2.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija nustato kabelinės televizijos ir MDTV
transliavimo kodavimo tvarką.
3. Operatoriai
reklamą gali įterpti tik į savo pačių sukurtą atskiru kanalu transliuojamą
programą, gavę Komisijos išduotą retransliavimo licenciją su teise transliuoti
savo pačių parengtą programą. Įterpti reklamą į retransliuojamas programas
draudžiama.
4.
Operatoriai privalo retransliuoti visas nekoduotas Lietuvos nacionalinio masto
transliuotojų antžeminės televizijos programas. Operatoriai privalo
retransliuoti ir bent vieną regioninio masto transliuotojo televizijos
programą. Kitų regioninio masto transliuotojų televizijos programas operatoriai
privalo retransliuoti, jei šių programų transliavimo trukmė yra ne trumpesnė
kaip 6 valandos per parą. Kitų transliuotojų televizijos programų
retransliavimo kabelinės televizijos tinklais bei MDTV minimalų kiekį bei
pobūdį nustato Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduodama licencija.
5.
LRT televizijos programą privalo retransliuoti visi operatoriai. LRT
radijo programą turi retransliuoti visi operatoriai ir laidinio radijo transliuotojai,
teikiantys radijo programų retransliavimo paslaugas.
6. Operatoriai
ir laidinio radijo transliuotojai už privalomas retransliuoti
programas transliuotojams nemoka.
Antrasis
skirsnis
viešosios
informacijos rengimo ir platinimo Reikalavimai
34 straipsnis.
Kalba, kuria rengiama ir platinama viešoji informacija
1. Viešoji
informacija rengiama ir platinama valstybine ar kuria kita kalba laikantis
Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų.
2. Radijo ir
televizijos laidos, transliuojamos ne lietuvių kalba, turi būti verčiamos į
lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, išskyrus mokomąsias,
progines, specialiąsias ir retransliuojamas užsienio valstybių radijo ir
televizijos programas ar laidas, taip pat transliuotojo sukurtas laidas,
skirtas Lietuvos tautinėms mažumoms. Lietuvos radijo ir televizijos komisija,
atsižvelgdama į tautinių mažumų, gyvenančių transliuojamų programų aprėpties
zonoje, poreikius, gali licencijos sąlygose nustatyti, kokią transliuojamų ir
(ar) retransliuojamų programų ar laidų dalį turi sudaryti programos ar laidos
tautinių mažumų kalbomis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-953,
2002-06-13, Žin., 2002, Nr. 68-2759 (2002-07-03)
35 straipsnis.
Paskelbtos informacijos saugojimas
Viešosios
informacijos rengėjas privalo saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių ne
trumpiau kaip 1 metus, o garso ir vaizdo kūrinius – ne trumpiau kaip 3 mėnesius
nuo tos dienos, kai informacija buvo išplatinta.
36 straipsnis.
Reikalavimai leidiniams ir jų platinimui
1. Kiekviename
leidinyje turi būti nurodyti jo tiražas, Lietuvos standarto nustatyti kiti
leidybiniai duomenys ir tarptautinis dokumento standarto numeris (ISBN, ISSN,
ISMN).
2. Vyriausybė
nustato, kurie periodiniai leidiniai ir koks šių leidinių egzempliorių skaičius
turi būti nemokamai perduodamas bibliotekoms.
37 straipsnis. Europos
garso ir vaizdo kūriniai
1. Europos garso ir vaizdo kūriniais (toliau – Europos kūriniai)
laikomi kūriniai:
1) sukurti
Lietuvos Respublikoje arba valstybėse Europos Sąjungos narėse ir valstybėse,
kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų,
jeigu:
a) jų kūrėjai
yra įsisteigę šiose valstybėse arba
b) šių
kūrinių kūrimą kontroliuoja vienas ar daugiau šiose valstybėse įsisteigusių
kūrėjų, arba
c) minėtose
valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos)
išlaidas yra didesnis negu kitose (trečiosiose) Europos valstybėse
įsisteigusių kūrėjų ir viso bendro kūrimo (gamybos) nekontroliuoja vienas ar
daugiau kūrėjų, įsisteigusių ne Lietuvos Respublikoje, ne valstybėse Europos
Sąjungos narėse ar Europos šalyse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos
konvencija dėl televizijos be sienų;
2)
sukurti trečiosiose Europos valstybėse, tai yra ne valstybėse Europos
Sąjungos narėse ar valstybėse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija
dėl televizijos be sienų, jeigu jie sukurti vienoje ar keliose trečiosiose
Europos valstybėse įsisteigusių kūrėjų arba šiems kūrėjams bendradarbiaujant su
kūrėjais, įsisteigusiais vienoje ar keliose valstybėse Europos Sąjungos narėse
ir Lietuvos Respublikoje, tuo atveju, jei Europos Sąjunga ir Lietuvos
Respublika yra sudariusios su šiomis trečiosiomis Europos valstybėmis sutartis
dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje ir jeigu šie kūriniai yra iš
esmės sukurti autorių ir kūrėjų, gyvenančių vienoje ar keliose Europos
valstybėse.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai taikomi tuo atveju, jei
kūriniams, sukurtiems Lietuvos Respublikoje ar valstybėse Europos Sąjungos
narėse, diskriminacinės priemonės šio
straipsnio
1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytose šalyse
netaikomos.
3.
Kūriniai, kurie, remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturėtų būti
laikomi Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis bendro kūrimo
(gamybos) sutartimis tarp valstybių Europos Sąjungos narių arba Lietuvos
Respublikos ir trečiųjų Europos valstybių, traktuojami kaip Europos kūriniai,
jeigu Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją
bendro kūrimo (gamybos) išlaidų dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra
kontroliuojamas kūrėjų, įsisteigusių valstybėje ne Europos Sąjungos narėje.
4. Kūriniai,
kurie, remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, neturėtų būti
laikomi Europos kūriniais, bet iš esmės yra sukurti bendradarbiaujant su
autoriais ir kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose valstybėse Europos
Sąjungos narėse, traktuojami kaip Europos kūriniai tokiu mastu, kuris atitinka
valstybėse Europos Sąjungos narėse įsisteigusių kūrėjų įnašą į šių kūrinių
bendro kūrimo (gamybos) išlaidas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
Nr. IX-561,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3255 (2001-11-07)
38 straipsnis.
Radijo ir televizijos programos
1. Televizijos
transliuotojai savo reguliariai transliuojamose laidose turi teisę laisvai
rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių trukmės) pranešimus
apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius, kultūros, sporto ar
kitus renginius, apie kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti transliuotojai
yra įsigiję išimtinę teisę.
2.
Transliuojant televizijos laidas ar programas, skirtas visuomenei itin
reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių reikalavimų:
1)
televizijos transliuotojai, įsigiję išimtines teises transliuoti laidas ar
programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei itin
reikšmingiems įvykiams, negali šių laidų ar programų transliuoti išimtinėmis
sąlygomis tokiu būdu, kad didžioji Lietuvos gyventojų dalis negalėtų šių
įvykių, transliuojamų tiesiogiai ar pateikiamų visuomenei pasitelkus
transliacijų įrašus, matyti per neapmokamus televizijos kanalus;
2) Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausantys transliuotojai negali naudotis šios
dalies 1 punkte nurodytomis išimtinėmis teisėmis tokiu būdu, kad didžioji
kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje ar Europos šalyje, kurioje
įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų, gyvenančių
žmonių dalis netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių
įvykių, kurie šios valstybės teisės aktais įteisinti kaip visuomenei itin
reikšmingi. Programos ar laidos apie šiuos įvykius transliuojamos laikantis
toje valstybėje nustatytos transliavimo tvarkos;
3)
Lietuvos Respublikoje visuomenei itin reikšmingais įvykiais laikoma: olimpinės
vasaros ir žiemos žaidynės, pasaulio ir Europos krepšinio čempionatai, pasaulio
futbolo taurės varžybos, Europos futbolo čempionatas, Lietuvos dainų šventės,
iškilmingi Lietuvos valstybinių švenčių minėjimai. Vyriausybė gali nustatyti ir
kitus visuomenei itin reikšmingus įvykius. Vyriausybės įgaliota institucija
nustato reikalavimus, kurių laikomasi transliuojant programas ar laidas apie
Lietuvos Respublikos visuomenei itin reikšmingus įvykius;
4) šios dalies 1
ir 2 punktų nuostatoms įgyvendinti būtinus reikalavimus nustato licenciją
turintiems transliuotojams – Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Lietuvos
nacionaliniam radijui ir televizijai – LRT taryba.
3. Televizijos
transliuotojai turi daugiau kaip pusę programos laiko, kuris lieka atėmus
laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto paslaugoms
ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, skirti Europos kūriniams.
4. Televizijos
transliuotojai turi ne mažiau kaip 10 procentų programos laiko, kuris lieka
atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto
paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, skirti Europos kūriniams,
sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5 metus.
5. Kitus
reikalavimus transliuotojų programoms nustato šis, Lietuvos nacionalinio radijo
ir televizijos įstatymas, kiti įstatymai, taip pat transliuotojams išduotos
licencijos.
6. Radijo,
televizijos programoje ne rečiau kaip kartą per valandą turi būti skelbiamas
programą transliuojančios stoties arba retransliuojamos programos pavadinimas.
Jeigu radijo, televizijos stoties programa yra trumpesnė nei valanda, programos
pavadinimas skelbiamas programos pabaigoje.
7. Šio
straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi vietiniams televizijos
transliuotojams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
39 straipsnis.
Reklama ir teleparduotuvė
1.
Reklama turi būti teisinga ir sąžininga. Reklamoje neturi būti žeminamas
žmogaus orumas, taip pat neturi būti diskriminuojama dėl rasės, lyties ar
tautybės, įžeidžiami religiniai jausmai ar politiniai įsitikinimai, skatinamas
sveikatai bei aplinkosaugai žalingas elgesys.
2. Reklama
neturi klaidinti ir kenkti vartotojui.
3. Reklama, skirta nepilnamečiams arba ta, kuria naudojasi nepilnamečiai,
neturi kenkti jų interesams. Tokia reklama
turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) neturi skatinti nepilnamečių, naudojantis jų nepatyrimu ir patiklumu,
pirkti gaminį ar rinktis paslaugą;
2) neturi tiesiogiai skatinti nepilnamečių įtikinėti savo tėvus ar kitus
asmenis, kad šie nupirktų reklamuojamus
gaminius ar paslaugas;
3) neturi formuoti vaikų nuomonės, kad tam tikrų paslaugų ar prekių
vartojimas suteiks jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą prieš
bendraamžius;
4) neturi be pagrindo rodyti nepilnamečių, atsidūrusių pavojingose situacijose;
5) neturi piktnaudžiauti vaikų pasitikėjimu
tėvais, globėjais (rūpintojais), mokytojais ir kitais asmenimis.
4. Reklamos
užsakovai neturi teisės daryti įtakos viešosios informacijos turiniui, išskyrus
pačių užsakomos reklamos turinį.
5.
Negalima naudoti paslėptos reklamos.
6.
Televizijos reklamoje ir teleparduotuvėje negalima naudoti pasąmonę veikiančių
technologijų.
7. Tabako
gaminių reklamos draudimus nustato Tabako kontrolės įstatymas.
8. Alkoholinių
gėrimų reklamos apribojimus nustato Alkoholio kontrolės įstatymas.
9. Visuomenės
informavimo priemonėse, išskyrus specialius leidinius ar laidas, neleidžiama
reklamuoti gydymo vaistais ar vaistų, jeigu šie įsigyjami tik su receptu. Kitų
vaistų ar gydymo vaistais reklama turi būti lengvai atpažįstama ir turi
perspėti apie galimą žalingą poveikį neteisingai juos vartojant.
10.
Reikalavimai reklamai televizijos programose:
1) reklama turi
būti aiškiai atpažįstama, garsinėmis ir (ar) optinėmis priemonėmis aiškiai
atskirta nuo kitų programos dalių. Reklamos intarpai neturi pažeisti
televizijos laidų vientisumo bei vertės (turi būti atsižvelgiama į jų
natūralias pertraukas, trukmę bei pobūdį), transliavimo teisių turėtojų ir
transliuotojų sutartyse nustatytų sąlygų. Reklama nelaikomi paties transliuotojo
pranešimai apie savo programas ir su šiais pranešimais susiję pagalbiniai
elementai, taip pat visuomeniniai skelbimai, kreipimaisi dėl labdaros ir kita
nemokamai transliuojama informacija;
2) reklama ir
(ar) teleparduotuvė netransliuojama religinių apeigų transliacijų metu; reklama
ir (ar) teleparduotuvė netransliuojama žinių ir religinių laidų metu, jei jos
trunka trumpiau negu 30 minučių; reklamoje negali dalyvauti asmenys –
reguliarių žinių laidų vedėjai;
3)
reklama ir (ar) teleparduotuvė netransliuojama politikos naujienų laidose,
vaikams skirtose bei dokumentinėse laidose, jeigu jos trunka trumpiau negu 30
minučių;
4)
reklamos trukmė televizijos programose neturi viršyti 15 procentų dienos
transliavimo laiko. Reklamos trukmė gali būti padidinta iki 20 procentų dienos
transliavimo laiko, jeigu transliuojama teleparduotuvė;
5) reklamos ir
(ar) teleparduotuvės suminis laikas per vieną transliavimo valandą negali būti
ilgesnis kaip 12 minučių;
6) televitrinų,
transliuojamų kanalais, kurie nėra skirti išimtinai teleparduotuvei, mažiausia
nepertraukiama trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 15 minučių. Per dieną gali
būti parodytos ne daugiau kaip 8 televitrinos, kurių bendra trukmė neturi
viršyti 3 valandų. Jos turi aiškiai skirtis nuo kitų laidų savo vaizdiniu bei
garsiniu apipavidalinimu;
7) laidose,
kurias sudaro atskiros dalys, taip pat per sporto ar kitų renginių, kurių metu
daromos pertraukos, transliacijas reklama ir (ar) teleparduotuvė yra įterpiama
tarp atskirų programos dalių arba transliuojama minėtų renginių pertraukų metu;
8) jei
transliuojamų garso ir vaizdo kūrinių, tokių kaip vaidybiniai ar televizijos
filmai (išskyrus serialus, kelių serijų filmus, pramogines programas ir
dokumentinius filmus), trukmė yra ilgesnė negu 45 minutės, juos reklama gali
pertraukti vieną kartą per 45 minutes; papildomai šių kūrinių transliaciją
pertraukti reklamos intarpu galima tik tais atvejais, kai šių kūrinių trukmė ne
mažiau kaip 20 minučių ilgesnė negu du ar daugiau ištisi 45 minučių tarpai;
9)
kai dėl reklamos pertraukiamos kitokio pobūdžio laidos, negu nurodytos šios
dalies 7 punkte, po kiekvieno eilinio reklamos intarpo toje programoje turi
praeiti ne mažiau kaip 20 minučių;
10) šios dalies
3, 4, 5, 6, 8 punktų nuostatos netaikomos toms televizijos laidoms, kurios yra
skirtos transliuoti tik Lietuvos Respublikoje ir kurių tiesiogiai ar
netiesiogiai negali priimti valstybių Europos Sąjungos narių visuomenė.
11. Kaip
laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų reklamai,
kontroliuoja Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba ir Konkurencijos
taryba, bendradarbiaudamos su viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų
veiklos reglamentavimo institucijomis bei reklamos savitvarkos institucijomis.
12.
Reklamos verslo subjektų asociacijos turi specialiu reklamos kodeksu nustatyti
papildomus etikos reikalavimus reklamai ir steigti savitvarkos institucijas,
kurios prižiūrėtų, kaip laikomasi šių reikalavimų.
13. Už reklamai
taikomų reikalavimų pažeidimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
14. Visos šio
straipsnio nuostatos taikomos ir teleparduotuvės laidoms ar programoms bei tik
teleparduotuvei skirtiems kanalams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
113-3619 (2000 12 30)
40 straipsnis.
Radijo ir televizijos programų ar laidų rėmimas
1. Jeigu
programa ar laida yra visiškai ar iš dalies remiama, apie tai turi būti
paskelbta laidos pradžioje arba pabaigoje, nurodant rėmėjo pavadinimą ar
ženklą.
2. Rėmėjas
neturi daryti įtakos remiamų programų, laidų turiniui ar transliavimo laikui.
3. Remiamose
programose ar laidose neturi būti skatinimo parduoti, pirkti ar nuomoti rėmėjo
ar trečiosios šalies gaminių bei naudotis paslaugomis, tuo tikslu remiamose
laidose darant ypatingas reklamines nuorodas į šiuos gaminius ar paslaugas,
išskyrus atvejus, kai tai daroma reklaminiuose intarpuose.
4. Programų ar
laidų negali remti asmenys, kurių pagrindinė veikla yra gaminti ir (ar)
parduoti tabako gaminius. Šis draudimas nustatomas Tabako kontrolės įstatymu.
5.
Asmenys, kurie gamina vaistus ar verčiasi gydymu vaistais, gali remti
programas, nurodydami savo įmonės pavadinimą ar ženklą, bet negali reklamuoti
gydymo vaistais ar vaistų, jeigu jie įsigyjami tik su receptu.
6. Negalima
remti žinių ir aktualijų laidų.
41 straipsnis.
Transliavimo kokybė
1. Įrenginių,
skirtų programoms transliuoti, kokybės priežiūra atliekama Vyriausybės
nustatyta tvarka.
2.
Transliuotojai turi garantuoti transliavimo kokybę pagal Lietuvos Respublikos
standartus.
Trečiasis skirsnis
Žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ir platintojų
pareigos bei atsakomybė
42 straipsnis.
Žurnalistų pareigos
1. Žurnalistų
pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės
sutartys.
2.
Žurnalistai turi:
1) teikti
teisingas, tikslias ir nešališkas žinias;
2)
autorizuoti pirmą kartą platinti parengtą informaciją, jeigu to pageidauja šią
informaciją jam pateikęs asmuo;
3) nevykdyti
viešosios informacijos rengėjo, savininko ar jų paskirto atsakingo asmens
pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar Lietuvos žurnalistų ir
leidėjų etikos kodeksą;
4) vadovautis
savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis
žurnalistų profesinės etikos normų.
43 straipsnis. Pareiga teikti
informaciją
1. Viešosios
informacijos rengėjai ir platintojai, valstybės ir savivaldybių institucijos
bei įstaigos šio įstatymo V skyriuje numatytoms viešosios informacijos rengėjų
ir platintojų veiklos reglamentavimo institucijoms turi neatlygintinai teikti
informaciją (įskaitant transliuotų laidų įrašus), būtiną jų funkcijoms atlikti.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms reglamentavimo institucijoms teikiama
informacija, susijusi su viešosios informacijos rengėjų ir platintojų
tvarkomais asmens duomenimis, turi būti naudojama laikantis Asmens duomenų
teisinės apsaugos įstatymo.
3.
Viešosios informacijos rengėjai ir platintojai turi teikti fiziniams ir
juridiniams asmenims informaciją (įskaitant transliuotų laidų įrašus), kurios
paskelbimas, tų asmenų nuomone, žemina jų garbę ir orumą ar pakenkė jų
teisėtiems interesams, ypač reputacijai. Prašymai teikti informaciją viešosios
informacijos rengėjams ir (ar) platintojams pateikiami raštu. Už prašomos
informacijos suteikimą viešosios informacijos rengėjai ir (ar) platintojai gali
imti mokestį, kurio dydis negali viršyti prašomos informacijos kopijos
pagaminimo išlaidų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-972,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2771 (2002-07-03)
44 straipsnis.
Visuomenės informavimo profesinė etika
1.
Profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos
rengėjai, platintojai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų
etikos kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija “Dėl
žurnalistinės etikos”, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys,
reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir šis
įstatymas.
2. Lietuvos
žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą tvirtina, keičia ar pildo žurnalistų
ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas, kurį šaukia Lietuvos periodinės
spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos
kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos
žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras,
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Tarptautinės reklamos asociacijos
Lietuvos skyrius.
3.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija prižiūri, kaip viešosios informacijos
rengėjai, platintojai, žurnalistai laikosi profesinės etikos normų.
45 straipsnis.
Paskelbtos informacijos paneigimas
1. Viešosios
informacijos rengėjai ir (ar) platintojai privalo paneigti paskelbtą tikrovės
neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar
pakenkė teisėtiems juridinio asmens interesams, ypač jo reputacijai.
2. Reikalavimas
paneigti informaciją turi būti pateiktas viešosios informacijos rengėjui ar
platintojui raštu ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo reikalaujamos paneigti
informacijos paskelbimo. Reikalavime paneigti turi būti nurodyta, kokia
paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie
paskelbtos informacijos teiginiai žemina asmens garbę ir orumą. Paneigimus,
neatitinkančius šios nuostatos reikalavimų, taip pat tais atvejais, kai
reikalaujama paneigti paskelbtą informaciją ne dėl jos esmės ar reikalaujama
paskelbti paneigimą, kurio dydis ir forma viršija šio straipsnio 3 dalyje
nurodytus reikalavimus paskelbtos informacijos paneigimui, viešosios
informacijos rengėjas skelbia savo nuožiūra.
3.
Viešosios informacijos rengėjas ar platintojas, gavęs argumentuotą reikalavimą
paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią, žeminančią asmens garbę ir orumą
informaciją, privalo nemokamai paskelbti paneigimą be komentarų, toje pačioje
vietoje ir tolygaus dydžio bei tokia pat forma viename artimiausių savo spaudos
leidinių, televizijos, radijo laidų ar kitoje visuomenės informavimo
priemonėje, kurioje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, žeminanti asmens
garbę ir orumą informacija. Vėlesnis paneigimas neatleidžia viešosios
informacijos rengėjo nuo atsakomybės.
4.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų turi būti laikomasi ir tais
atvejais, kai viešosios informacijos rengėjas ar platintojas savo noru
paskelbia tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios asmens garbę ir
orumą ar kenkiančios jo teisėtiems interesams, paneigimą ir atsiprašo asmens.
V
SKYRIUS
Viešosios informacijos RENGĖJŲ IR PLATINTOJŲ VEIKLOS
REGlamentavimo IR savitvarkos institucijos
46
straipsnis. Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencija visuomenės
informavimo
srityje
1.
Valstybės politikos visuomenės informavimo srityje įgyvendinimą koordinuoja
Vyriausybės įgaliota institucija.
2.
Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:
1)
apibendrina visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų, kitų
teisės aktų taikymo praktiką ir teikia pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės
aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;
2)
bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir platintojų organizacijomis,
rengia Vyriausybės teikiamų visuomenės informavimo srities įstatymų ir kitų
teisės aktų projektus;
3)
bendradarbiaudama su kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis
institucijomis ir organizacijomis, įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautinių
sutarčių, susijusių su visuomenės informavimu, nuostatas;
4) teikia
teisines konsultacijas bei metodinę pagalbą visuomenės informavimo klausimais;
5) organizuoja
konferencijas, seminarus, praktikumus visuomenės informavimo klausimais;
6) bendradarbiauja
su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis bei tarptautinėmis
organizacijomis, veikiančiomis visuomenės informavimo srityje.
3. Vyriausybės
įgaliota institucija turi teisę gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir
platintojų asociacijų, viešosios informacijos rengėjų ir platintojų veiklos
reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, valstybės ir savivaldybių
institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti.
Vyriausybės įgaliotai institucijai draudžiama platinti informaciją, kuri yra
transliuotojų ir (ar) operatorių komercinė paslaptis.
47 straipsnis.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija
1. Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) – viešosios
informacijos rengėjų ir platintojų savitvarkos institucija.
2. Komisiją iš
12 narių, kuriuos į ją po vieną skiria Lietuvos žmogaus teisių centras,
Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos
periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos
asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų
asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos
žurnalistikos centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija,
Tarptautinės reklamos asociacijos Lietuvos skyrius, sudaro ir jos darbo tvarką
nustato žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas. Komisijos
nariai skiriami 3 metams.
3. Komisijos
darbą organizuoja jos pirmininkas, kurį Komisija išsirenka iš savo narių 1
metams.
4. Komisija
atlieka šias funkcijas:
1) rūpinasi
žurnalistų profesinės etikos ugdymu;
2) nagrinėja
profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios
informacijos rengėjai ar jų savininkų paskirti atsakingi asmenys informuodami
visuomenę;
3) priskiria
spaudos leidinius, kino ir videofilmus, radijo ir televizijos programas ar
laidas pornografinio, erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio visuomenės
informavimo priemonių kategorijai;
4) prižiūri,
kaip viešosios informacijos rengėjai ir platintojai laikosi įstatymuose ir kituose
teisės aktuose nustatytų kino filmų, videofilmų bei videoprogramų viešo rodymo,
tiražavimo ir platinimo, erotinio pobūdžio renginių viešo rodymo, erotinio bei
smurtinio pobūdžio spaudinių platinimo tvarkos reikalavimų;
5) prižiūri,
kaip platinamoje viešoje informacijoje laikomasi įstatymų nuostatų,
draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos
kurstymą, šmeižtą ir dezinformaciją.
5. Komisija,
atlikdama savo funkcijas, gali pasitelkti Kultūros, Sveikatos apsaugos ir Teisingumo
ministerijų deleguotų ekspertų.
6. Į Komisiją
gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys.
7. Komisija savo
veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais
įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento
dekretais, kitais Seimo ir Vyriausybės priimtais teisės aktais, taip pat
Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės
Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“.
8. Komisija
dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Komisijos sprendimai dėl profesinės
etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose
visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė tuos pažeidimus.
Jei visuomenės informavimo rengėjas ir (ar) platintojas nepaskelbia Komisijos
sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo
priemonėje, Komisijos sprendimas skelbiamas per Lietuvos nacionalinį radiją.
9. Viešosios
informacijos rengėjai ar platintojai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais,
gali kreiptis dėl jų į teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 8
dalyje nustatyta tvarka.
10. Reikiamą
Komisijos ekspertų darbo, taip pat informacinio techninio Komisijos aptarnavimo
finansavimą užtikrina Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
48 straipsnis.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija
1. Lietuvos
radijo ir televizijos komisija (toliau šiame ir 49 straipsniuose – Komisija) –
nepriklausoma Seimui atskaitinga komercinių radijo ir televizijos
transliuotojų veiklą reglamentuojanti bei prižiūrinti institucija. Komisija
dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo bei
Vyriausybės ekspertė radijo ir televizijos transliavimo klausimais.
2.
Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir
kitais įstatymais bei norminiais aktais, taip pat pačios pasitvirtintais
nuostatais.
3. Komisija yra
juridinis asmuo, turi savo antspaudą bei sąskaitų bankuose. Komisijos būstinė
yra Vilniuje.
4. Komisiją
sudaro 12 narių: 1 narį skiria Respublikos Prezidentas, 3 narius – Seimas
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, po 1 narį – Lietuvos dailininkų
sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga,
Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos žurnalistų
sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų
asociacija. Komisijos narys skiriamas jį paskyrusios institucijos kadencijos ar
jį paskyrusios organizacijos valdymo organų įgaliojimų laikui. Jeigu Komisijos
narys atsistatydina ar negali dalyvauti Komisijos darbe arba nelanko jos
posėdžių daugiau kaip 4 mėnesius, jį paskyrusi institucija turi pakeisti kitu.
Kadencijai nepasibaigus, Komisijos narį paskyrusi institucija gali jį atšaukti
savo motyvuotu sprendimu arba atsižvelgdama į motyvuotą Komisijos teikimą ar
patenkindama paties nario prašymą. Informacija apie Komisijos sudėtį ir jos
pasikeitimus skelbiama „Valstybės žiniose“. Komisijos nariais negali būti
Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojai. Komisijos nariai bei jų šeimos nariai negali turėti transliuotojų
ar operatorių akcijų. Komisijos nariai negali būti susiję darbo
santykiais su transliuotojais ar operatoriais.
5.
Komisijos nariai visų Komisijos narių balsų dauguma 1 metams išsirenka
Komisijos pirmininką.
6.
Komisijos posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Komisijos
pirmininkas savo iniciatyva arba 1/3 Komisijos narių prašymu. Informacija apie
numatomus posėdžius bei jų darbotvarkė skelbiama spaudoje arba Komisijos
interneto tinklalapyje.
7. Komisijos
posėdžiai yra vieši. Komisijos sprendimu posėdis gali būti uždaras, kai reikia
apsaugoti asmens privataus gyvenimo slaptumą ar jo nuosavybę, taip pat jeigu
viešas nagrinėjimas gali atskleisti valstybės, profesines ar komercines
paslaptis.
8. Komisijos
posėdžiai laikomi teisėtais, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos
narių. Sprendimai priimami paprasta visų Komisijos narių balsų dauguma,
išskyrus sprendimus išduoti licenciją, ją pratęsti, atsisakyti ją pratęsti, jos
galiojimą laikinai sustabdyti ar panaikinti, taip pat dėl licencijos sąlygų
pakeitimo, radijo dažnių skyrimo bei konkursų rezultatų. Minėti sprendimai
priimami ne mažesne kaip 2/3 visų Komisijos narių balsų dauguma.
9. Komisijos
funkcijoms atlikti sudaroma Komisijos administracija, kuriai vadovauja
administracijos direktorius. Administracijos direktoriumi negali būti Komisijos
narys. Komisija direktorių skiria konkurso tvarka. Direktorius už
administracijos veiklą kasmet atsiskaito Komisijai. Administracijos sudėtį ir
darbuotojų skaičių tvirtina Komisija. Administracijos veikla
organizuojama pagal jos nuostatus, kuriuos tvirtina Komisija.
10. Komisijos sprendimai jos kompetencijai priskirtais klausimais
transliuotojams ir operatoriams yra privalomi.
Komisijos sprendimai skelbiami „Valstybės žiniose“ ir įsigalioja juos
paskelbus. Juos asmenys gali skųsti teismui per 30 dienų nuo įsigaliojimo
dienos.
11. Komisijos
veiklai finansuoti transliuotojai (išskyrus LRT), gaunantys pajamas iš
komercinės transliavimo veiklos, kas mėnesį privalo įmokėti į Komisijos
sąskaitą 0,8 procento pajamų, gautų iš reklamos, abonentinio mokesčio ir
kitos komercinės veiklos, susijusios su transliavimu ir (ar) retransliavimu. Iš
transliuotojų ar operatorių, kurie per 3 mėnesius po nustatyto termino
neįmokėjo į Komisijos sąskaitą, šios lėšos išieškomos per teismą. Komisija gali
būti finansuojama ir iš kitų šaltinių: lėšų, gautų už konkursų organizavimą,
paramos lėšų, leidybinės veiklos ir t. t.
12. Komisija
kasmet rengia ir tvirtina planuojamų išlaidų sąmatą. Šią sąmatą ir jos vykdymo
ataskaitą Komisija skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
13.
Komisijos pirmininkas už Komisijos veiklą kartą per metus atsiskaito Seimo
plenariniame posėdyje bei pateikia Komisijos finansinės veiklos ataskaitą.
49 straipsnis.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kompetencija
1.
Komisijos funkcijos:
1) kartu su
Ryšių reguliavimo tarnyba Telekomunikacijų įstatymo nustatyta tvarka
rengti radijo ir televizijos programų transliavimo strategiją ir strateginį
planą;
2) šio įstatymo 31 straipsnyje
nustatytais atvejais skelbti konkursus transliavimo ir (ar) retransliavimo
licencijoms gauti, nustatyti šių konkursų ir licencijų sąlygas, konkurso
dalyvių registracijos ir licencijos mokesčių dydį, priimti sprendimus dėl
konkursų rezultatų ir licencijų išdavimo bei kontroliuoti, kaip laikomasi
licencijų sąlygų ir Komisijos priimtų sprendimų;
3) prižiūrėti,
kaip transliuotojai laikosi šio ir kitų su jų veikla susijusių įstatymų nuostatų,
kuriomis reglamentuojami konkurencijos bei koncentracijos procesai, nustatoma
kabelinės televizijos ir MDTV operatorių pareiga retransliuoti LRT ir kitas
nekoduotas antžeminės televizijos programas, nuostatų dėl Europos kūrinių ir
nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių masto transliuojamose programose, teisės
rodyti laidas apie visuomenei itin reikšmingus įvykius, televizijos (išskyrus
LRT) reklamai keliamų reikalavimų, programų rėmimo, licencijose nustatytų
reikalavimų programų sandarai ir turiniui;
4)
transliuotojams, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus ar nevykdantiems
Komisijos priimtų sprendimų, įstatymų nustatyta tvarka gali taikyti šias
nuobaudas: įspėjimus, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodekse numatytas pinigines baudas, ne ilgiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti
licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimą;
5) teikti
siūlymus dėl transliuotojų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų su šia
veikla susijusių teisės aktų rengimo;
6) kreiptis dėl
neteisėtos transliavimo ar retransliavimo veiklos nutraukimo;
7) kaupti
informaciją apie transliuotojus, analizuoti jų veiklą, rengti informacinę bei
metodinę medžiagą šiais klausimais;
8) kas 2 metai
parengti ir pateikti Seimui analitinę apžvalgą apie Lietuvos audiovizualinės
politikos įgyvendinimą, audiovizualinių paslaugų rinkos raidą, šalies
audiovizualinio sektoriaus plėtros perspektyvas, pateikiant joje statistinius
duomenis apie visiems Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantiems
transliuotojams privalomą pažangą, įgyvendinant 38 straipsnio 3 ir 4 dalių
nuostatas, taip pat nurodyti priežastis, kurios trukdo šias nuostatas
įgyvendinti, bei priemones, kurių imtasi ar numatoma imtis trūkumams pašalinti;
9)
bendradarbiauti su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių atliekančiomis
analogiškas funkcijas institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauti
Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
10) atlikti
kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
2. Komisija turi
teisę gauti iš transliuotojų ir operatorių, valstybės ir savivaldybių
institucijų bei įstaigų, kitų juridinių asmenų informaciją, būtiną Komisijos
funkcijoms atlikti. Komisijos nariams ir administracijai draudžiama platinti
informaciją, kuri yra transliuotojų ir operatorių komercinė paslaptis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
50 straipsnis.
Žurnalistų etikos inspektorius
1. Žurnalistų
etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip
įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos.
2. Žurnalistų
etikos inspektorių penkeriems metams skiria Seimas Žurnalistų ir leidėjų etikos
komisijos teikimu.
3. Žurnalistų
etikos inspektoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos
Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą bei pareigoms atlikti
būtiną kompetenciją.
4. Žurnalistų
etikos inspektoriumi negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Žurnalistų etikos inspektorius
bei jo šeimos nariai negali būti susiję darbo santykiais su visuomenės
informavimo rengėjais ir (ar) platintojais, negali turėti visuomenės
informavimo rengėjų ir (ar) platintojų akcijų.
5. Žurnalistų
etikos inspektorius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir
kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos
Prezidento dekretais, kitais Seimo ir Vyriausybės priimtais teisės aktais.
6. Žurnalistų
etikos inspektorius savo veiklą grindžia teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir
viešumo principais.
7. Žurnalistų
etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo
paskelbimo dienos.
8. Žurnalistų
etikos inspektorius negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, taip
pat gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus nustatytą pagal einamas pareigas bei
užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
9. Žurnalistų
etikos inspektorius gali turėti darbuotojų, atliekančių informacinį ir techninį
darbą.
10. Žurnalistų
etikos inspektoriaus ir jo darbuotojų, atliekančių informacinį ir techninį
darbą, veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Biudžete jai skirtos lėšos
nurodomos atskira eilute.
11. Žurnalistų
etikos inspektorius dirba pagal Seimo patvirtintą reglamentą.
51 straipsnis.
Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija
1. Žurnalistų
etikos inspektorius atlieka šias funkcijas:
1) nagrinėja
suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų
garbės ir orumo;
2) nagrinėja
suinteresuotų asmenų skundus dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo
visuomenės informavimo priemonėse;
3) vertina, kaip
informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų
visuomenės informavimo principų, teikia valstybės institucijoms siūlymus jų
įgyvendinimui tobulinti;
4)
bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir kitų šalių analogiškomis institucijomis,
pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse
organizacijose;
5) kas 2 metai
rengia ir skelbia analitinę apžvalgą, skirtą visuomenės informavimo
demokratinės kultūros plėtros gairėms nustatyti.
2. Atlikdamas
šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, Žurnalistų etikos inspektorius
gali:
1) įspėti
viešosios informacijos rengėjus ir platintojus apie pastebėtus visuomenės
informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos
pašalinti;
2) reikalauti,
kad viešosios informacijos rengėjas ar platintojas nustatyta tvarka paneigtų
paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą
ar kenkiančią jo teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam
atsakyti ir paneigti tokią informaciją;
3) kreiptis į
kompetentingas valstybės institucijas bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją
dėl pastebėtų šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių
teisės aktų pažeidimų.
3. Žurnalistų
etikos inspektoriaus sprendimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
4. Žurnalistų
etikos inspektorius turi teisę nemokamai gauti iš viešosios informacijos
rengėjų ir platintojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų
informaciją, būtiną įstaigos funkcijoms atlikti.
5. Žurnalistų
etikos inspektorius ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimui už savo
darbą.
VI
SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ
UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ
TEISĖS
AKTŲ PAŽEIDIMUS IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKA
52
straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų, platintojų bei pareigūnų atsakomybė
1. Už šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos
tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių
viešosios informacijos rengimą, pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytos
viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus atsako viešosios
informacijos rengėjas ar platintojas šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
2. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės
įstaigos, pareigūnai už trukdymą viešosios informacijos rengėjams ar
platintojams skleisti žinias, neteisėtą atsisakymą pateikti viešąją informaciją
arba neteisingos informacijos pateikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tokie jų veiksmai gali būti skundžiami
teismui.
53
straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų veiklos
sustabdymas arba
nutraukimas
1. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar)
platintojo veiklą gali laikinai sustabdyti, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, arba nutraukti viešosios
informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkas savo iniciatyva arba
teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas pažeidžia
šio įstatymo nuostatas.
2. Už šio įstatymo
nuostatų pažeidimus licenciją turinčių transliuotojų veiklą šio įstatymo 31
straipsnio 13 dalyje nurodytais atvejais taip pat gali laikinai sustabdyti
Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Jei sprendimas laikinai sustabdyti
viešosios informacijos rengėjo ir (ar)
platintojo veiklą apskundžiamas teismui, konkretų viešosios informacijos
rengėjo ir (ar) platintojo veiklos sustabdymo terminą nustato teismas. Šis
terminas laikraščių redakcijoms negali būti ilgesnis kaip 1 mėnuo, žurnalų
redakcijoms ir transliuotojams bei
operatoriams – 3 mėnesiai. Jeigu Lietuvos radijo ir televizijos komisija priėmė
sprendimą laikinai sustabdyti ar nutraukti licencijos galiojimą, transliuotojas
ir (ar) operatorius nutraukia transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą savo iniciatyva ar kai įsigalioja teismo sprendimas dėl jo
veiklos laikino sustabdymo ar nutraukimo.
3. Viešosios
informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veikla gali būti teismo nutraukiama tuo
atveju, jei per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvos radijo ir televizijos komisija
ar teismas jau buvo bent kartą sustabdęs jo veiklą.
4.
Transliuotojų veiklą gali nutraukti teismas, remdamasis Lietuvos radijo ir
televizijos komisijos sprendimu panaikinti transliavimo licencijos
galiojimą šio įstatymo 31 straipsnio 14 dalyje numatytais atvejais.
54 straipsnis.
Moralinės ir materialinės žalos atlyginimas
1.
Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas, paskelbęs be fizinio
asmens sutikimo informaciją apie jo privatų gyvenimą (išskyrus šio įstatymo 14
straipsnio 3 dalyje bei 55 straipsnyje numatytus atvejus), taip pat paskelbęs
tikrovės neatitinkančią, žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją, atlygina
asmeniui padarytą moralinę žalą įstatymų nustatyta tvarka. Moralinės
žalos atlyginimo dydis negali viršyti 10 tūkstančių litų, išskyrus atvejus, kai
teismas nustato, kad tikrovės neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti
informacija buvo paskelbta tyčia. Tokiais atvejais teismo sprendimu ši suma
gali būti padidinta, bet ne daugiau kaip 5 kartus. Kiekvienu atveju priteisiama
suma negali būti didesnė kaip 5 procentai viešosios informacijos rengėjo ir
(ar) platintojo metinių pajamų.
2. Viešosios
informacijos rengėjo šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas tikrovės
neatitinkančios, žeminančios garbę ir orumą informacijos paneigimas bei
atsiprašymas teikia pagrindą teismui mažinti moralinės žalos atlyginimą.
3. Viešosios
informacijos rengėjui, be fizinio asmens sutikimo paskelbusiam informaciją apie
jo privatų gyvenimą (išskyrus šio įstatymo 14 straipsnyje numatytus atvejus),
taip pat paskelbusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens
garbę bei orumą, ir ją šio įstatymo nustatyta tvarka paneigusiam bei
atsiprašiusiam, teismas priteisia atlyginti padarytą moralinę žalą, tačiau šiuo
atveju moralinės žalos atlyginimo dydis negali viršyti 3 tūkstančių litų, išskyrus
atvejus, kai tikrovės neatitinkanti, asmens garbę bei orumą žeminanti
informacija buvo paskelbta tyčia.
4. Teismas,
nustatydamas moralinės žalos, išreikštos pinigais, dydį, atsižvelgia į žalą
padariusio asmens turtinę padėtį, teisės pažeidimo sunkumą, teisės pažeidimo
pasekmes ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes.
5. Materialinės
žalos atlyginimo dydį už paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją,
padariusią nuostolių asmenims, nustato teismas.
55 straipsnis.
Atleidimas nuo žalos atlyginimo
1. Viešosios
informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo:
1) pateikta
valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų,
profesinių sąjungų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar kitų asmenų
oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose;
2) viešai
pasakyta atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose,
mitinguose bei kituose renginiuose, o viešosios informacijos rengėjas
neiškraipė pasakytų teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių
organizatoriams ir informaciją paskelbusiems asmenims;
3)
anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu ši
informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse;
4) paskelbta
tiesioginių radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių viešosios
informacijos rengėjui;
5) paskelbta
specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos
rengėjas;
6) paskelbta
neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose, užsakomuosiuose straipsniuose ar
laidose;
7) pateikta kaip
nuomonė, komentaras ar vertinimas.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios
informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.
3. Viešosios
informacijos rengėjas, paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją ir gavęs
paneigimo tekstą, nedelsdamas privalo jį paskelbti savo visuomenės informavimo
priemonėje.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1507,
96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-22,
96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-101,
97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-402,
97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-427,
97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-614,
98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1308,
99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2125 (99.07.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1595, 00.03.28, Žin., 2000,
Nr.30-829 (00.04.12)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1905, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2272 (2000 09 07)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1d.
Kol
bus priimtas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas įstatymas, viešosios
informacijos, kuri gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam,
protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisija.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2, 4, 18, 26, 28, 37, 38,
39, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
113-3619 (2000 12 30)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 27, 39 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-561,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3255 (2001-11-07)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-953, 2002-06-13,
Žin., 2002, Nr. 68-2759 (2002-07-03)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-972,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2771 (2002-07-03)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-10-23,
Žin., 2002, Nr. 104-4675 (2002-10-31)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO IR
14 STRAIPSNIO 3 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
***
Pabaiga ***
Konstitucinio
Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-10-23,
Žin., 2002, Nr. 104-4675 (2002-10-31)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO IR
14 STRAIPSNIO 3 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2002-10-31)
Aušrinė Trapinskienė (2003-05-07)
autrap@lrs.lt
2002-10-23
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 16, 1
2002-06-20
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 16, 3, 11
2002-06-13
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 44, 42, 3
2001-10-18
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 44, 38, 4
2000-12-21
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 31, 47, 3
2000-11-21
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 16, 3, 11
2000-08-29
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 16, 3
2000-03-28
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 15, 19, 2
1999-07-07
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 17
1998-01-15
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 17
1997-09-25
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 17
1997-07-03
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 15, 19, 2
1997-01-23
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 16, 3
1996-12-05
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 16, 3, 24
1996-08-22
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — versión orig
originali versija
Tekstas šią datą