LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas
67 versijos
· 1996-07-02
2024-11-21
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 47, 6, 49
2024-10-25
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 2, 6, 39
2024-10-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 341
2024-06-21
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 6
2024-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 54, 50
2024-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 461,
2023-06-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 461, 31,
2023-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 27, 54, 2
2023-04-28
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 24, 2
2022-09-29
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 341, 6, 5
2022-05-28
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 47, 6, 54
2022-04-29
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 50, 28
2021-12-31
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 2, 6
2021-07-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 2, 6
2021-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 34
2021-02-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 401,
2020-01-17
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 54, 48
2019-11-14
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 50
2019-11-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 24
2019-07-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 34
2019-05-08
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 341, 6, 5
2019-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 39
2019-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 47, 2
2018-09-20
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 22
2018-07-16
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 54, 49
2018-04-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 6, 49
2018-03-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 31, 6, 33
2018-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 31, 341,
2017-12-30
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 47, 6
2017-11-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 34, 2, 6
2017-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 47, 6, 50
2016-12-29
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 47, 6, 28
2016-01-07
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 39
2016-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 22
2015-10-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 31, 3
2015-07-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 20
2015-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 461,
2014-07-19
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 31, 3
2013-11-07
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 42, 31, 3
2012-11-15
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 44, 42, 3
2012-06-30
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 44, 36, 4
2011-12-31
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 44, 3
2011-08-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 31, 3
2011-06-30
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 342, 26,
2010-10-18
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 21, 3
2009-07-28
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 45, 26, 4
2008-07-31
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 17, 45, 2
2006-09-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 56, 1
2004-07-15
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 56, 54, 4
2004-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 56, 16, 3
2003-11-25
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 16, 11, 4
2003-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 16, 4
2002-10-23
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 16, 1
2002-06-20
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 16, 3, 11
2002-06-13
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 44, 42, 3
2001-10-18
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 44, 38, 4
2000-12-21
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 31, 47, 3
2000-11-21
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 16, 3, 11
2000-08-29
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 16, 3
2000-03-28
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 15, 19, 2
1999-07-07
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 17
1998-01-15
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 17
1997-09-25
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 17
1997-07-03
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 15, 19, 2
Pakeitimai 1997-07-03
@@ -2,1598 +2,3202 @@
Redagavo: Ramun? L??ait? (1996
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.02.06)
Neoficialus įstatymo tekstas
Redagavo: Ramunė
Lūžaitė (1997.07.17)
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1996, Nr.71-1706
Neoficialus
įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1507, 96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971
(96.08.30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO
30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1507, 96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-22, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-101, 97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-402,
97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VISUOMENĖS INFORMAVIMO
ĮSTATYMAS
1996 m. liepos 2 d. Nr. I-1418
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis
įstatymas nustato viešosios informacijos gavimo, parengimo, platinimo tvarką ir
viešosios informacijos rengėjų, platintojų, jų savininkų ir žurnalistų teises
ir atsakomybę.
2
straipsnis. Sąvokos ir apibrėžimai
1.
Visuomenės informavimas - veikla, kuria visų žiniai siekiama pateikti bet
kurio visuomenės nario turimą informaciją apie jį patį, jo aplinką ir
gyvenimą, tautos ir pasaulio žinias apie praeitį, dabartį ir ateitį.
2.
Visuomenės informavimo priemonė - knyga, laikraštis, žurnalas, biuletenis ar
kitas leidinys, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo
studijos produkcija, informacijos agentūros pranešimas, elektroninėmis
priemonėmis platinamas pranešimas. Visuomenės informavimo priemonėms
netaikomi reikalavimai, kurie keliami valstybės institucijų leidžiamiems teisės
aktams, taip pat leidiniams, kurių tiražas mažesnis kaip 100 egzempliorių,
techniniams ir tarnybiniams dokumentams, vertybiniams popieriams, pusės spaudos
lanko neviršijantiems neperiodiniams reklamos leidiniams.
3.
Viešoji informacija - informacija, skirta viešam platinimui.
4.
Viešosios informacijos rengėjas - leidykla, radijo, televizijos stotis, kino,
garso, vaizdo studija, agentūra, redakcija ar kitas ūkio subjektas, renkantis
ir rengiantis informaciją visuomenei.
5.
Viešosios informacijos platintojas - ūkio subjektas, pardavinėjantis,
transliuojantis ar kitais būdais platinantis informaciją visuomenei.
6.
Viešosios informacijos rengėjo (platintojo) savininkas - juridinis arba fizinis
asmuo, nuosavybės teise vienas arba su kitais juridiniais ar fiziniais
asmenimis valdantis informacijos visuomenei rengėją (platintoją).
7.
Radijo, televizijos stotis - viešosios informacijos rengėjas arba rengėjas ir
platintojas, rengiantis ir nuosavybės teise sau priklausančiais ar
nuomojamais įrenginiais transliuojantis arba retransliuojantis radijo,
televizijos programas.
8.
Kabelinė televizija, radijas - televizijos, radijo stotis, transliuojanti
arba retransliuojanti radijo, televizijos programas kabelinėmis priemonėmis.
9.
Žurnalistas - asmuo, kuris renka, rašo, redaguoja ar kitaip rengia medžiagą
viešosios informacijos rengėjui savo iniciatyva arba pagal sutartį ar jo
įpareigotas arba yra žurnalistų profesinio susivienijimo narys.
10.
Programa - radijo arba televizijos stoties transliuojamų laidų visuma.
11.
Laida - radijo arba televizijos stoties programos dalis, dažniausiai turinti
savo pavadinimą, transliavimo laiką, autorius ir vedėjus.
12.
Reklama - viešas skelbimas, skatinantis pirkti, parduoti, nuomoti ar siūlantis
paslaugą.
13.
Rėmimas - fizinio ar juridinio asmens dalyvavimas finansuojant viešosios
informacijos rengėjus bei siekiant pagarsinti savo vardą, prekės ženklą ar
įvaizdį.
14.
Žinia - faktų ir duomenų skelbimas, grindžiamas tiesa, kurią galima užtikrinti
patikrinimo bei įrodymo priemonėmis.
15.
Nuomonė - visuomenės informavimo priemonių, leidėjų bei žurnalistų skelbiamos
mintys, vertinimai bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.
Nuomonei negali būti taikomi tiesos kriterijai, bet ji turi remtis tikrais
faktais.
16.
Valstybės paslaptis - Valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo
reglamentuojamos žinios.
17.
Tarnybinė paslaptis - įstatymų reglamentuojama tardymo organų operatyvinės
veiklos, nacionalinio saugumo tarnybų, Vidaus reikalų ministerijos, krašto
apsaugos organų informacija.
18.
Komercinė paslaptis - įstatymų reglamentuojama ūkinių subjektų veiklos
paslaptis.
19.
Asmens sveikatos (medicininė) paslaptis - Sveikatos sistemos įstatymo
reglamentuojamos žinios apie asmens sveikatą.
II SKYRIUS
VISUOMENĖS INFORMAVIMO PAGRINDAI
3
straipsnis. Visuomenės informavimo laisvė
1.
Žmogus turi teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei
idėjas, tačiau ši teisė negali varžyti kitų žmonių teisių ir laisvių.
2.
Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti
ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus teises,
sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę
santvarką.
3.
Valstybės pareigūnai už trukdymą skleisti žinias visuomenės informavimo
priemonėmis bei neteisėtą atsisakymą suteikti informaciją viešosios
informacijos rengėjams ir žurnalistams atsako pagal Lietuvos Respublikos
įstatymus.
4.
Monopolizuoti visuomenės informavimo priemones draudžiama.
5.
Visuomenės informavimo priemonių cenzūra draudžiama.
4
straipsnis. Pagrindiniai visuomenės informavimo principai
1.
Viešosios informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai savo veikloje
vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, taip pat
humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio,
kūrybos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi žurnalistų profesinės
etikos normų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina
visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina nepriklausomybę, ugdo
tautinę kultūrą ir dorovę.
2.
Viešoji informacija turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.
3.
Neleidžiama persekioti viešosios informacijos rengėjo, platintojo, jų
savininko ar žurnalisto už paskelbtą informaciją, tačiau už šio įstatymo
pažeidimus jie atsako įstatymų nustatyta tvarka. Draudžiama daryti įtaką
viešosios informacijos rengėjui, platintojui, jų savininkui ar žurnalistui
verčiant neteisingai atspindėti įvykius, faktus. Parama viešosios informacijos
rengėjui, platintojui, jų savininkui, žurnalistui gali būti teikiama tik pagal
Labdaros ir paramos įstatymą bei kitus įstatymus.
4.
Viešosios informacijos rengėjo, platintojo ir jų savininkų santykiai
reglamentuojami šio ir kitų įstatymų, norminių aktų ir šalių susitarimu.
5.
Žurnalistikos, mokslo, literatūros bei kitus meno kūrinius viešosios
informacijos rengėjai, platintojai ir žurnalistai naudoja vadovaudamiesi
Lietuvos Respublikos įstatymais.
5
straipsnis. Visuomenės informavimo laisvės teisinis ribojimas
1.
Visuomenės informavimo laisvė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymais,
kurie nustato:
1)
valstybinę paslaptį ir jos apsaugą;
2)
tarnybinę paslaptį ir jos apsaugą;
3)
komercinę paslaptį ir jos apsaugą;
4)
asmens sveikatos (medicininę) paslaptį ir jos apsaugą;
5)
asmens teisių, jo privataus gyvenimo apsaugą.
2.
Vyriausybė, ministerijos, kitos valstybės institucijos ir savivaldybės neturi
teisės savo teisės aktais siaurinti visuomenės informavimo laisvės.
Vyriausybės, ministerijų, kitų valstybės institucijų, savivaldybių teisės aktų
nuostatos, kurios siaurina visuomenės informavimo laisvę, reglamentuojamą šio
ir kitų įstatymų, negalioja.
3.
Seimas karo ar nepaprastosios padėties atveju įstatymu gali nustatyti
viešosios informacijos rengėjų veiklos ribojimus, būtinus piliečių bei
visuomenės interesų apsaugai.
4.
Stichinių ar gaivalinių nelaimių, didelių avarijų ar epidemijų, karo ar
nepaprastosios padėties atveju viešosios informacijos rengėjai privalo
nemokamai ir operatyviai skelbti oficialius valstybinius pranešimus.
6
straipsnis. Teisė gauti informaciją
1.
Kiekvienas žmogus Lietuvos Respublikoje turi teisę susipažinti su visais
valstybės ar savivaldybių valdžios ir valdymo institucijų bei kitų
biudžetinių organizacijų oficialiais dokumentais, išskyrus tuos, kurie įslaptinami
įstatymų nustatyta tvarka.
2.
Valstybės pareigūnai, atsisakydami teikti informaciją viešosios informacijos
rengėjui (jo atstovui), ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša jam
raštu, nurodydami atsisakymo priežastį.
3.
Valstybės pareigūnų atsakomybę už nepagrįstą atsisakymą teikti informaciją
arba neteisingos informacijos teikimą nustato įstatymai.
4.
Politinės partijos, politinės ir visuomeninės, profsąjungų bei kitos
organizacijos savo įstatų nustatyta tvarka teikia žmonėms ir viešosios
informacijos rengėjams oficialią informaciją apie jų atstovaujamų
organizacijų veiklą, išskyrus tai, kas neskelbtina pagal Lietuvos
Respublikos įstatymus.
7
straipsnis. Informacijos šaltinio paslaptis
Viešosios
informacijos rengėjas, jo savininkas ar žurnalistas neprivalo nurodyti
informacijos šaltinio ir be asmens sutikimo neturi teisės nurodyti ją
pateikusio asmens vardo, pavardės bei kitų duomenų. Viešosios informacijos
rengėjas, jo savininkas ar žurnalistas, pažeidęs šią nuostatą, atsako pagal
įstatymus, išskyrus atvejus, kai suteikta informacija buvo neteisinga.
8
straipsnis. Neskelbtina informacija
1.
Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama:
1)
raginti prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką;
2)
kėsintis į Lietuvos Respublikos teritorinį vientisumą;
3)
kurstyti karą, tautinę, rasinę, religinę nesantaiką.
2.
Neleidžiama platinti žinomai tikrovės neatitinkančios informacijos,
šmeižiančios, įžeidžiančios, žeminančios žmogaus garbę ir orumą. Informaciją
apie privatų žmogaus gyvenimą galima skelbti tik to žmogaus sutikimu arba tais
atvejais, kai informacijos paskelbimas nedaro žalos asmeniui, arba kai
informacija padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikaltimus, taip
pat kai informacija yra pateikiama nagrinėjant bylą atvirame teismo procese.
3.
Valstybės institucijų pareigūnai, valdininkai ar kiti visuomeninėje bei
politinėje veikloje dalyvaujantys asmenys taip pat turi teisę į privataus gyvenimo
apsaugą, išskyrus atvejus, kai jų privatus gyvenimas gali turėti įtakos
visuomenei .
4.
Neleidžiama platinti pornografijos.
5.
Jeigu nesilaikoma šio straipsnio reikalavimų, kiekvienas Lietuvos
Respublikos pilietis, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, kitos
organizacijos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą.
9
straipsnis. Teisė ginti informacijos laisvę
Kiekvienas
Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę apskųsti teismui valdžios ir valdymo institucijų
bei kitų organizacijų sprendimus ar teisės aktus, jeigu šie pažeidžia ar
siaurina informacijos laisvę.
10
straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų atsakomybė už
skleidžiamą informaciją
Kiekvieno
viešosios informacijos rengėjo savininkas privalo paskirti asmenį (vyriausiąjį
redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už visuomenės
informavimo priemonės turinį. Viešosios informacijos rengėjas privalo parengti
ir patvirtinti vidaus tvarkos taisykles, jas viešai paskelbti ir jų laikytis.
Šiose vidaus tvarkos taisyklėse turi būti reglamentuoti viešosios informacijos
rengėjų ir asmenų, besiverčiančių visuomenės informavimo veikla, tarnybinės
pareigos bei pavaldumas, tarpusavio santykiai bei skleidžiančiojo
informaciją apsauga nuo galimo jo laisvės varžymo.
11
straipsnis. Kalba, kuria teikiama viešoji informacija
1.
Viešoji informacija rengiama ir teikiama bei platinama valstybine ar kuria kita
kalba remiantis Valstybinės kalbos įstatymo nuostatomis.
2.
Viešosios informacijos rengėjai privalo rūpintis kalbos kultūra.
III SKYRIUS
VALSTYBĖS ATSAKOMYBĖ UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ
12
straipsnis. Valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo
institucijų pareigos saugant informacijos laisvę
1.
Valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijos privalo
užtikrinti savo veiklos viešumą kiekvienam Lietuvos Respublikos nuolatiniam
gyventojui.
2.
Visa mokesčių mokėtojų lėšomis sukuriama oficiali informacija yra nemokama.
Valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijos gali imti papildomą
mokestį tik už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su informacijos asmeniui
ar viešosios informacijos rengėjui padauginimu ar kitokia asmeniui ar
viešosios informacijos rengėjui reikalinga paslauga.
3.
Oficialios valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijų bei
kitų biudžetinių organizacijų informacijos registravimo bei pateikimo žmonėms
ar viešosios informacijos rengėjams tvarką, vienodą visoje Lietuvos
Respublikos teritorijoje, nustato Vyriausybė. Jei valstybės ir savivaldybės,
valdžios ir valdymo institucijų bei biudžetinių organizacijų pareigūnai atsisako
pateikti oficialią informaciją arba pateikia neteisingą, tokie jų veiksmai
užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat jie gali
būti apskundžiami teismui.
4.
Niekas negali būti verčiamas platinti valstybės ir savivaldybių, valdžios ir
valdymo institucijų bei kitų įstaigų informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus
atvejus.
13
straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių teisė gauti informaciją
apie save
Valstybės
valdžios ir valdymo institucijos privalo Vyriausybės nustatyta tvarka teikti
Lietuvos Respublikos piliečiams šių įstaigų turimą informaciją apie juos. Už
šių pareigų nevykdymą oficialūs pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.
14
straipsnis. Valstybės atsakomybė apsaugant piliečių teisę vertinti
valstybės institucijų ar pareigūnų darbą
Lietuvos
Respublikos nuolatiniai gyventojai turi teisę viešai kritikuoti valstybės
įstaigų ar pareigūnų darbą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už
kritiką. Už šio straipsnio pažeidimą baudžiama įstatymų nustatyta tvarka.
15
straipsnis. Visuomenės informavimo priemonių cenzūros draudimas
Visuomenės
informavimo priemonių cenzūra draudžiama. Cenzūra užtraukia atsakomybę įstatymų
nustatyta tvarka.
16
straipsnis. Antimonopoliniai principai
1.
Valstybė, jos institucijos, valstybės ar ne valstybės įmonės, organizacijos ar
asmenys negali turėti viešosios informacijos monopolio nei jos rengimo, nei
platinimo srityse.
2.
Valstybė sudaro vienodas ekonomines ir technines sąlygas viešosios informacijos
rengėjų ir platintojų (išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos
gamintojus) lygiateisei konkurencijai. Valstybė prižiūri ir reguliuoja, kad nė
vienas Lietuvos Respublikos juridinis ar fizinis asmuo neužimtų monopolinės
padėties viešosios informacijos rengėjų ar platintojų arba kurios nors atskiros
jų rūšies rinkoje.
3.
Monopolinę padėtį visuomenės informavimo rinkoje apibrėžia Konkurencijos
įstatymas.
4.
Valstybė rūpinasi investicijomis viešosios informacijos rengimo ir platinimo
srityje. Investavimo iš užsienio visuomenės informavimo rinkoje tvarką
nustato Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymas.
1 straipsnis. Įstatymo
paskirtis
Šis įstatymas nustato
viešosios informacijos gavimo, parengimo, platinimo tvarką ir viešosios
informacijos rengėjų, platintojų, jų savininkų ir žurnalistų teises ir
atsakomybę.
2 straipsnis. Sąvokos
ir apibrėžimai
1. Visuomenės
informavimas - veikla, kuria visų žiniai siekiama pateikti bet kurio
visuomenės nario turimą informaciją apie jį patį, jo aplinką ir gyvenimą,
tautos ir pasaulio žinias apie praeitį, dabartį ir ateitį.
2. Visuomenės
informavimo priemonė - knyga, laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas
leidinys, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijos
produkcija, informacijos agentūros pranešimas, elektroninėmis priemonėmis
platinamas pranešimas. Visuomenės informavimo priemonėms netaikomi
reikalavimai, kurie keliami valstybės institucijų leidžiamiems teisės aktams,
taip pat leidiniams, kurių tiražas mažesnis kaip 100 egzempliorių, techniniams
ir tarnybiniams dokumentams, vertybiniams popieriams, pusės spaudos lanko
neviršijantiems neperiodiniams reklamos leidiniams.
3. Viešoji informacija
- informacija, skirta viešam platinimui.
4. Viešosios
informacijos rengėjas - leidykla, radijo, televizijos stotis, kino, garso,
vaizdo studija, agentūra, redakcija ar kitas ūkio subjektas, renkantis ir
rengiantis informaciją visuomenei.
5. Viešosios
informacijos platintojas - ūkio subjektas, pardavinėjantis, transliuojantis ar
kitais būdais platinantis informaciją visuomenei.
6. Viešosios
informacijos rengėjo (platintojo) savininkas - juridinis arba fizinis asmuo,
nuosavybės teise vienas arba su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis
valdantis informacijos visuomenei rengėją (platintoją).
7. Radijo, televizijos
stotis - viešosios informacijos rengėjas arba rengėjas ir platintojas,
rengiantis ir nuosavybės teise sau priklausančiais ar nuomojamais
įrenginiais transliuojantis arba retransliuojantis radijo, televizijos
programas.
8. Kabelinė
televizija, radijas - televizijos, radijo stotis, transliuojanti arba
retransliuojanti radijo, televizijos programas kabelinėmis priemonėmis.
9. Žurnalistas - asmuo,
kuris renka, rašo, redaguoja ar kitaip rengia medžiagą viešosios informacijos
rengėjui savo iniciatyva arba pagal sutartį ar jo įpareigotas arba yra
žurnalistų profesinio susivienijimo narys.
10. Programa -
radijo arba televizijos stoties transliuojamų laidų visuma.
11. Laida - radijo
arba televizijos stoties programos dalis, dažniausiai turinti savo pavadinimą,
transliavimo laiką, autorius ir vedėjus.
12. Reklama - viešas
skelbimas, skatinantis pirkti, parduoti, nuomoti ar siūlantis paslaugą.
13. Rėmimas - fizinio
ar juridinio asmens dalyvavimas finansuojant viešosios informacijos rengėjus
bei siekiant pagarsinti savo vardą, prekės ženklą ar įvaizdį.
14. Žinia - faktų ir
duomenų skelbimas, grindžiamas tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei
įrodymo priemonėmis.
15. Nuomonė -
visuomenės informavimo priemonių, leidėjų bei žurnalistų skelbiamos mintys,
vertinimai bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonei
negali būti taikomi tiesos kriterijai, bet ji turi remtis tikrais faktais.
16. Valstybės
paslaptis - Valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo reglamentuojamos
žinios.
17. Tarnybinė
paslaptis - įstatymų reglamentuojama tardymo organų operatyvinės veiklos,
nacionalinio saugumo tarnybų, Vidaus reikalų ministerijos, krašto apsaugos
organų informacija.
18. Komercinė
paslaptis - įstatymų reglamentuojama ūkinių subjektų veiklos paslaptis.
19. Asmens sveikatos
(medicininė) paslaptis - Sveikatos sistemos įstatymo reglamentuojamos žinios
apie asmens sveikatą.
II SKYRIUS
VISUOMENĖS INFORMAVIMO PAGRINDAI
3 straipsnis.
Visuomenės informavimo laisvė
1. Žmogus turi teisę
nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, tačiau ši teisė
negali varžyti kitų žmonių teisių ir laisvių.
2. Laisvė reikšti
įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip
tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus teises, sveikatą, garbę ir
orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką.
3. Valstybės
pareigūnai už trukdymą skleisti žinias visuomenės informavimo priemonėmis bei
neteisėtą atsisakymą suteikti informaciją viešosios informacijos rengėjams ir
žurnalistams atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
4. Monopolizuoti
visuomenės informavimo priemones draudžiama.
5. Visuomenės
informavimo priemonių cenzūra draudžiama.
4 straipsnis.
Pagrindiniai visuomenės informavimo principai
1. Viešosios
informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai savo veikloje vadovaujasi
Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, taip pat humanizmo, lygybės,
pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos ir sąžinės laisvę,
nuomonių įvairovę, laikosi žurnalistų profesinės etikos normų, padeda
plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir
valstybės pažangą, stiprina nepriklausomybę, ugdo tautinę kultūrą ir dorovę.
2. Viešoji informacija
turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.
3. Neleidžiama
persekioti viešosios informacijos rengėjo, platintojo, jų savininko ar
žurnalisto už paskelbtą informaciją, tačiau už šio įstatymo pažeidimus jie
atsako įstatymų nustatyta tvarka. Draudžiama daryti įtaką viešosios
informacijos rengėjui, platintojui, jų savininkui ar žurnalistui verčiant
neteisingai atspindėti įvykius, faktus. Parama viešosios informacijos
rengėjui, platintojui, jų savininkui, žurnalistui gali būti teikiama tik pagal
Labdaros ir paramos įstatymą bei kitus įstatymus.
4. Viešosios
informacijos rengėjo, platintojo ir jų savininkų santykiai reglamentuojami šio
ir kitų įstatymų, norminių aktų ir šalių susitarimu.
5. Žurnalistikos,
mokslo, literatūros bei kitus meno kūrinius viešosios informacijos rengėjai,
platintojai ir žurnalistai naudoja vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos
įstatymais.
5 straipsnis.
Visuomenės informavimo laisvės teisinis ribojimas
1. Visuomenės
informavimo laisvė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymais, kurie
nustato:
1) valstybinę paslaptį
ir jos apsaugą;
2) tarnybinę paslaptį
ir jos apsaugą;
3) komercinę paslaptį
ir jos apsaugą;
4) asmens sveikatos
(medicininę) paslaptį ir jos apsaugą;
5) asmens teisių, jo
privataus gyvenimo apsaugą.
2. Vyriausybė,
ministerijos, kitos valstybės institucijos ir savivaldybės neturi teisės savo
teisės aktais siaurinti visuomenės informavimo laisvės. Vyriausybės, ministerijų,
kitų valstybės institucijų, savivaldybių teisės aktų nuostatos, kurios siaurina
visuomenės informavimo laisvę, reglamentuojamą šio ir kitų įstatymų, negalioja.
3. Seimas karo ar
nepaprastosios padėties atveju įstatymu gali nustatyti viešosios
informacijos rengėjų veiklos ribojimus, būtinus piliečių bei visuomenės
interesų apsaugai.
4. Stichinių ar
gaivalinių nelaimių, didelių avarijų ar epidemijų, karo ar nepaprastosios
padėties atveju viešosios informacijos rengėjai privalo nemokamai ir
operatyviai skelbti oficialius valstybinius pranešimus.
6 straipsnis. Teisė
gauti informaciją
1. Kiekvienas žmogus
Lietuvos Respublikoje turi teisę susipažinti su visais valstybės ar
savivaldybių valdžios ir valdymo institucijų bei kitų biudžetinių
organizacijų oficialiais dokumentais, išskyrus tuos, kurie įslaptinami įstatymų
nustatyta tvarka.
2. Valstybės
pareigūnai, atsisakydami teikti informaciją viešosios informacijos rengėjui (jo
atstovui), ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša jam raštu,
nurodydami atsisakymo priežastį.
3. Valstybės
pareigūnų atsakomybę už nepagrįstą atsisakymą teikti informaciją arba
neteisingos informacijos teikimą nustato įstatymai.
4. Politinės
partijos, politinės ir visuomeninės, profsąjungų bei kitos organizacijos savo
įstatų nustatyta tvarka teikia žmonėms ir viešosios informacijos rengėjams
oficialią informaciją apie jų atstovaujamų organizacijų veiklą, išskyrus
tai, kas neskelbtina pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
7 straipsnis.
Informacijos šaltinio paslaptis
Viešosios
informacijos rengėjas, jo savininkas ar žurnalistas neprivalo nurodyti
informacijos šaltinio ir be asmens sutikimo neturi teisės nurodyti ją
pateikusio asmens vardo, pavardės bei kitų duomenų. Viešosios informacijos
rengėjas, jo savininkas ar žurnalistas, pažeidęs šią nuostatą, atsako pagal
įstatymus, išskyrus atvejus, kai suteikta informacija buvo neteisinga.
8 straipsnis.
Neskelbtina informacija
1. Visuomenės
informavimo priemonėse draudžiama:
1) raginti
prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką;
2) kėsintis į Lietuvos
Respublikos teritorinį vientisumą;
3) kurstyti karą,
tautinę, rasinę, religinę nesantaiką.
2. Neleidžiama
platinti žinomai tikrovės neatitinkančios informacijos, šmeižiančios,
įžeidžiančios, žeminančios žmogaus garbę ir orumą. Informaciją apie privatų
žmogaus gyvenimą galima skelbti tik to žmogaus sutikimu arba tais atvejais, kai
informacijos paskelbimas nedaro žalos asmeniui, arba kai informacija padeda
atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikaltimus, taip pat kai informacija
yra pateikiama nagrinėjant bylą atvirame teismo procese.
3. Valstybės
institucijų pareigūnai, valdininkai ar kiti visuomeninėje bei politinėje
veikloje dalyvaujantys asmenys taip pat turi teisę į privataus gyvenimo
apsaugą, išskyrus atvejus, kai jų privatus gyvenimas gali turėti įtakos
visuomenei .
4. Neleidžiama
platinti pornografijos.
5. Jeigu nesilaikoma
šio straipsnio reikalavimų, kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis,
valstybės valdžios ar valdymo institucijos, kitos organizacijos įstatymų
nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą.
9 straipsnis. Teisė
ginti informacijos laisvę
Kiekvienas Lietuvos
Respublikos pilietis turi teisę apskųsti teismui valdžios ir valdymo
institucijų bei kitų organizacijų sprendimus ar teisės aktus, jeigu šie
pažeidžia ar siaurina informacijos laisvę.
10 straipsnis.
Viešosios informacijos rengėjų atsakomybė už skleidžiamą informaciją
Kiekvieno viešosios
informacijos rengėjo savininkas privalo paskirti asmenį (vyriausiąjį
redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už visuomenės
informavimo priemonės turinį. Viešosios informacijos rengėjas privalo parengti
ir patvirtinti vidaus tvarkos taisykles, jas viešai paskelbti ir jų laikytis.
Šiose vidaus tvarkos taisyklėse turi būti reglamentuoti viešosios informacijos
rengėjų ir asmenų, besiverčiančių visuomenės informavimo veikla, tarnybinės
pareigos bei pavaldumas, tarpusavio santykiai bei skleidžiančiojo
informaciją apsauga nuo galimo jo laisvės varžymo.
11 straipsnis. Kalba,
kuria teikiama viešoji informacija
1. Viešoji informacija
rengiama ir teikiama bei platinama valstybine ar kuria kita kalba remiantis
Valstybinės kalbos įstatymo nuostatomis.
2. Viešosios
informacijos rengėjai privalo rūpintis kalbos kultūra.
III SKYRIUS
VALSTYBĖS
ATSAKOMYBĖ UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ
12 straipsnis.
Valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijų pareigos
saugant informacijos laisvę
1. Valstybės ir
savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijos privalo užtikrinti savo
veiklos viešumą kiekvienam Lietuvos Respublikos nuolatiniam gyventojui.
2. Visa mokesčių
mokėtojų lėšomis sukuriama oficiali informacija yra nemokama. Valstybės ir
savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijos gali imti papildomą mokestį tik
už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su informacijos asmeniui ar viešosios
informacijos rengėjui padauginimu ar kitokia asmeniui ar viešosios
informacijos rengėjui reikalinga paslauga.
3. Oficialios
valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijų bei kitų
biudžetinių organizacijų informacijos registravimo bei pateikimo žmonėms ar
viešosios informacijos rengėjams tvarką, vienodą visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje, nustato Vyriausybė. Jei valstybės ir savivaldybės, valdžios ir
valdymo institucijų bei biudžetinių organizacijų pareigūnai atsisako
pateikti oficialią informaciją arba pateikia neteisingą, tokie jų veiksmai
užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat jie gali
būti apskundžiami teismui.
4. Niekas negali būti
verčiamas platinti valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijų
bei kitų įstaigų informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
13 straipsnis.
Lietuvos Respublikos piliečių teisė gauti informaciją apie save
Valstybės valdžios ir
valdymo institucijos privalo Vyriausybės nustatyta tvarka teikti Lietuvos
Respublikos piliečiams šių įstaigų turimą informaciją apie juos. Už šių
pareigų nevykdymą oficialūs pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.
14 straipsnis.
Valstybės atsakomybė apsaugant piliečių teisę vertinti valstybės
institucijų ar pareigūnų darbą
Lietuvos Respublikos
nuolatiniai gyventojai turi teisę viešai kritikuoti valstybės įstaigų ar
pareigūnų darbą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Už šio
straipsnio pažeidimą baudžiama įstatymų nustatyta tvarka.
15 straipsnis.
Visuomenės informavimo priemonių cenzūros draudimas
Visuomenės informavimo
priemonių cenzūra draudžiama. Cenzūra užtraukia atsakomybę įstatymų nustatyta
tvarka.
16 straipsnis.
Antimonopoliniai principai
1. Valstybė, jos
institucijos, valstybės ar ne valstybės įmonės, organizacijos ar asmenys negali
turėti viešosios informacijos monopolio nei jos rengimo, nei platinimo srityse.
2. Valstybė sudaro
vienodas ekonomines ir technines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir
platintojų (išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos gamintojus)
lygiateisei konkurencijai. Valstybė prižiūri ir reguliuoja, kad nė vienas
Lietuvos Respublikos juridinis ar fizinis asmuo neužimtų monopolinės padėties
viešosios informacijos rengėjų ar platintojų arba kurios nors atskiros jų
rūšies rinkoje.
3. Monopolinę padėtį
visuomenės informavimo rinkoje apibrėžia Konkurencijos įstatymas.
4. Valstybė
rūpinasi investicijomis viešosios informacijos rengimo ir platinimo srityje.
Investavimo iš užsienio visuomenės informavimo rinkoje tvarką nustato
Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymas.
17 straipsnis. Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams ir
platintojams
1. Valstybė remia viešosios
informacijos rengėjų kultūrinę, šviečiamąją veiklą pagal pateiktas programas.
Valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams, išskyrus lėšas jų
leidžiamoms knygoms, kino ar kitai garso ir vaizdo produkcijai, yra teikiama
per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Į Fondą lėšas iš valstybės
biudžeto kasmet skiria Seimas. Valstybės subsidijos ir mokesčių lengvatos teikiamos
be išankstinių sąlygų. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą įkuria
kūrybinių sąjungų, viešosios informacijos rengėjų, teisininkų ir mokslininkų
sąjungų atstovų susirinkimas, kurį kviečia Lietuvos periodinės spaudos leidėjų
asociacija, Radijo ir televizijos asociacija, Kabelinės televizijos asociacija,
Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija. Kiekviena šių
organizacijų deleguoja į susirinkimą po du savo atstovus. Susirinkimas laikomas
įvykusiu, jei jame dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai delegatų. Sprendimai
priimami paprasta balsų dauguma. Subsidijuojamus viešosios informacijos
rengėjus nustato Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba. Taryba
pateikia ataskaitą Seimui apie lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymą.
2. Valstybės finansinė parama iš biudžeto knygų leidybai, kino ar kitai
garso ir vaizdo produkcijai yra teikiama ir per Kultūros ministeriją bei
Švietimo ir mokslo ministeriją pagal ekspertų komisijų, veikiančių prie šių
ministerijų, patvirtintus projektus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-101, 97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)
IV SKYRIUS
VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR SAVIVALDA
18
straipsnis. Teisė rinkti ir skelbti informaciją ir jos ribojimai
1.
Kiekvienas žmogus turi teisę:
1)
rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse;
2)
nepasirašyti savo parengto darbo, jeigu jo turinys redakcinio rengimo metu buvo
iškreiptas;
3)
užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos
priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją;
4)
publikacijas ar laidas skelbti savo pavarde, slapyvardžiu ar anonimiškai.
2.
Draudžiama:
1)
filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus be asmens sutikimo jam
priklausančioje valdoje;
2)
filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus uždarų renginių metu be
to renginio organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;
3)
filmuoti ir fotografuoti asmenis reklamai visuomenės informavimo priemonėse be
jų sutikimo;
4)
filmuoti ir fotografuoti asmenis su aiškiais fiziniais trūkumais be šių asmenų
sutikimo.
3.
Šie draudimai netaikomi, kai fiksuojami nusikalstami veiksmai.
19
straipsnis. Žurnalisto pareigos
Žurnalistas
privalo:
1)
teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias;
2)
autorizuoti pirmą kartą skelbiamą informaciją, jeigu to pageidauja informaciją
pateikęs asmuo;
3)
atsisakyti vykdyti viešosios informacijos rengėjo vadovo pavedimą, jeigu
pavedimas verstų pažeisti įstatymą ar Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos
kodeksą;
4)
laikytis žurnalistų profesinės etikos, gerbti fizinių ir juridinių asmenų
teises.
20
straipsnis. Paskelbtų žinių paneigimas
1.
Fiziniai asmenys turi teisę reikalauti paneigti paskelbtas žinias, kurios
neatitinka tikrovės ir žemina jų garbę bei orumą. Juridiniai asmenys turi teisę
reikalauti paneigti viešosios informacijos rengėjo apie juos paskelbtas
neatitinkančias tikrovės žinias.
2.
Reikalavime paneigti turi būti tiksliai nurodyta, kokios paskelbtos žinios
neatitinka tikrovės, kada ir kur jos buvo paskelbtos, kokie paskelbtų žinių
teiginiai žemina asmens garbę ir orumą. Paneigimai, neatitinkantys šios
nuostatos reikalavimo, taip pat tais atvejais, kai reikalaujama paneigti
paskelbtas žinias ne dėl jų esmės, o tik dėl formos, skelbiami viešosios
informacijos rengėjo nuožiūra.
3.
Viešosios informacijos rengėjas, gavęs pagrįstą reikalavimą paneigti
neatitinkančias tikrovės ar žeminančias garbę ir orumą žinias, privalo
paskelbti paneigimą be komentarų, adekvačioje vietoje artimiausiame savo
spaudos leidinyje, televizijos ar radijo laidoje. Vėlesnis paneigimas neatleidžia
viešosios informacijos rengėjo nuo atsakomybės ir nėra prielaida bausmei
sušvelninti.
21
straipsnis. Žalos atlyginimas
1.
Viešosios informacijos rengėjas, paskelbęs be asmens sutikimo žinias apie jo
privatų gyvenimą, žeminančias jo garbę ir orumą (išskyrus šio įstatymo 8
straipsnyje nustatytus atvejus), taip pat paskelbęs žinomai tikrovės
neatitinkančias žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir jų nepaneigęs,
atlygina asmeniui padarytą moralinę žalą įstatymų nustatyta tvarka, tačiau moralinės
žalos atlyginimo dydis negali viršyti 10000 litų.
2.
Viešosios informacijos rengėjo šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas
paneigimas ir atsiprašymas teikia pagrindą teismui mažinti moralinės žalos
atlyginimą arba visiškai nuo jo atleisti.
3.
Viešosios informacijos rengėjui, paskelbusiam be asmens sutikimo žinias,
žeminančias jo garbę ir orumą (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus
atvejus), apie jo privatų gyvenimą, taip pat paskelbusiam žinomai tikrovės
neatitinkančias žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą, ir jas šio
įstatymo nustatyta tvarka paneigusiam bei atsiprašiusiam, teismas gali
priteisti atlyginti padarytą moralinę žalą, tačiau šiuo atveju moralinės žalos
atlyginimo dydis negali viršyti 1000 litų.
4.
Materialinės žalos atlyginimo dydį už paskelbtas tikrovės neatitinkančias
žinias, padariusias nuostolių juridiniams ar fiziniams asmenims, nustato
teismas.
22
straipsnis. Atleidimas nuo žalos atlyginimo
1.
Viešosios informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančių žinių
paskelbimą, jeigu jis nurodė žinių šaltinį, o jos buvo:
1)
pateiktos valstybės valdžios institucijų, politinių partijų, politinių ir
visuomeninių bei profsąjungų organizacijų, fizinių ar juridinių asmenų
oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose;
2)
viešai pasakytos atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose,
mitinguose bei kituose renginiuose, o viešosios informacijos rengėjas
neiškraipė kalbėjimo esmės ir konkrečių faktų. Šiuo atveju visa atsakomybė
tenka renginių organizatoriams ir žinias paskelbusiems asmenims;
3)
anksčiau paskelbtos kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu šios
žinios nebuvo paneigtos jas paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse;
4)
paskelbtos tiesioginių radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių
viešosios informacijos rengėjui;
5)
paskelbtos specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats viešosios
informacijos rengėjas;
6)
paskelbtos neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose, neanoniminiuose
užsakomuosiuose straipsniuose ar laidose;
7)
paskelbus nuomonę, komentarą, pastabas, susijusias su žinia, pateikta
visuomenės informavimo priemonėse.
2.
Šiais atvejais atsako tas, kas pirmas paskleidė tikrovės neatitinkančias
žinias. Viešosios informacijos rengėjas, paskleidęs tikrovės neatitinkančias
žinias ir gavęs paneigimo tekstą, nedelsdamas privalo jį paskelbti savo
visuomenės informavimo priemonėje.
23
straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas
1.
Profesinę etiką visuomenės informavimo srityje reguliuoja Žurnalistų ir
leidėjų etikos kodeksas.
2.
Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą tvirtina žurnalistų organizacijų atstovų
susirinkimas, kurį kviečia Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija,
Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga,
Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, Lietuvos radijas
ir televizija.
24
straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija
1.
Žurnalistų ir leidėjų etikos taisyklių pažeidimus, padarytus informuojant
visuomenę, nagrinėja Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.
2.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją sudaro ir jos darbo tvarką nustato
žurnalistų organizacijų atstovų susirinkimas. Etikos komisijos nariai
skiriami 2 metams.
3.
Komisijos darbą organizuoja komisijos pirmininkas, kurį komisija išsirenka iš
savo narių 1 metams.
4.
Į Komisiją dėl Žurnalistų ir leidėjų etikos taisyklių pažeidimo gali kreiptis
fiziniai ir juridiniai asmenys.
5.
Komisija, nagrinėdama Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus,
vadovaujasi Lietuvos žurnalistų etikos kodeksu ir Europos Tarybos
Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos”.
6.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimai dėl profesinės etikos
taisyklių pažeidimų turi būti skelbiami leidiniuose, radijo ir televizijos
laidose Komisijos nustatyta tvarka.
7.
Viešosios informacijos rengėjai, nesutikdami su Komisijos išvadomis, gali
kreiptis dėl jų į teismą, tačiau negali nepaskelbti savo leidinyje ar laidose
šios komisijos išvadų. Fiziniai ar juridiniai asmenys, nesutikdami su
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimu, gali kreiptis į teismą ir
apskųsti jame šios komisijos išvadas per 30 dienų nuo išvadų jiems pateikimo.
8.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija dirba pagal savo priimtą reglamentą, jos
veikla finansuojama iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšų.
25
straipsnis. Žurnalistų etikos inspektorius
1.
Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kurį skiria Vyriausybė
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos teikimu. Žurnalistų etikos inspektorius
nagrinėja fizinių asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse
pažeistos jų garbės ir orumo, visuomenės informavimo veiklos subjektų
profesines pretenzijas.
2.
Žurnalistų etikos inspektorius dirba pagal Seimo patvirtintą reglamentą, jo
veikla finansuojama iš biudžeto. Žurnalistų etikos inspektoriaus pareiginį
atlyginimą nustato Vyriausybė.
3.
Gautą skundą žurnalistų etikos inspektorius privalo išnagrinėti per 30 dienų ir
su savo išvada supažindinti pareiškėjus bei viešosios informacijos rengėjus.
4.
Pripažinęs, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas, žurnalistų etikos
inspektorius kreipiasi į tikrovės neatitinkančias ir asmens garbę ir orumą
žeidžiančias žinias išplatinusį viešosios informacijos rengėją, siūlydamas
paskelbti paneigimą. Jei tai padaryti atsisakoma, žurnalistų etikos inspektorius
skundą perduoda nagrinėti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai ir dalyvauja
jos posėdyje.
5.
Žurnalistų etikos inspektorius ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimui
ir Vyriausybei už savo darbą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-402,
97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)
26
straipsnis. Radijo ir televizijos licencijavimas
Lietuvos
Respublikoje įregistruotų radijo, televizijos stočių, kabelinės televizijos,
radijo veikla, išskyrus Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, yra
licencijuojama. Terminuotas licencijas radijo bei televizijos stotims
transliuoti ir retransliuoti programas suteikia Radijo ir televizijos komisija
konkursų tvarka. Programos turinio, jos gamybos ir techninius reikalavimus,
licencijų skaičių, jų galiojimo trukmę, licencijų mokesčio dydį, kuris
pervedamas į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, bei kitas sąlygas
nustato Radijo ir televizijos komisija ne mažesne kaip dviejų trečdalių
komisijos narių balsų dauguma.
27
straipsnis. Radijo ir televizijos komisijos veikla ir jos sudarymo
principai
1.
Radijo ir televizijos komisija:
1)
skelbia ir vykdo radijo ir televizijos stočių bei kabelinių televizijų, radijų
konkursus radijo ir televizijos programų transliavimo ir retransliavimo
licencijoms gauti, pratęsia licencijų galiojimo laiką, skelbia ir vykdo
valstybinėms įmonėms priklausančių transliavimo įrengimų nuomos konkursus
radijo ir televizijos programoms transliuoti ir retransliuoti, tvirtina
konkursų sąlygas, priima sprendimus dėl konkursų rezultatų. Pirmenybė
teikiama stotims, įsipareigojančioms rengti originalios kūrybos kultūrinio,
informacinio, šviečiamojo pobūdžio laidas arba tas programas, kurių numatomoje
priėmimo zonoje dar netransliuoja kitos stotys;
2)
kontroliuoja, kaip laikomasi konkursams pateiktų įsipareigojimų dėl programų
struktūros ir turinio bei kitų konkursų reikalavimų, o atradusi pažeidimų,
kreipiasi į valstybės institucijas arba teikia ieškinius teisme dėl pažeidimų
pašalinimo, radijo ir televizijos stočių veiklos sustabdymo ar nutraukimo;
3)
teikia paraiškas Ryšių ir informatikos ministerijai dėl radijo dažnių
koordinavimo kiekvienai naujai radijo ir televizijos stočiai projektuoti ir
dažnių skyrimo licencijuotoms radijo ir televizijos stotims;
4)
tvirtina Radijo ir televizijos komisijos nuostatus ir biudžetą, taip pat skiria
administracijos vadovą;
5)
kaupia informaciją apie radijo ir televizijos stotis, analizuoja jų veiklą,
rengia metodinę informacinę medžiagą.
2.
Į Radijo ir televizijos komisiją 3 narius skiria Seimas, po 1 narį - Lietuvos
žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos kompozitorių
sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų
asociacija, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų
sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga. Kiekvienas Radijo ir televizijos komisijos
narys skiriamas 3 metams. Jeigu komisijos narys dėl kokių nors priežasčių
negali dalyvauti komisijos darbe arba nelanko jos posėdžių daugiau kaip 3
mėnesius, jį paskyrusi institucija turi pakeisti kitu.
3.
Politinių partijų nariai, išrinkti į Radijo ir televizijos komisiją, sustabdo
savo narystę partijoje iki savo kadencijos komisijoje pabaigos.
4.
Radijo ir televizijos komisija iš savo narių išrenka komisijos pirmininką, jis
perrenkamas kiekvienais metais. Komisija dirba pagal savo patvirtintą
reglamentą. Komisijos narys negali būti jos pirmininku daugiau nei vieną
kadenciją iš eilės. Radijo ir televizijos komisijos administracijos vadovu
negali būti Radijo ir televizijos komisijos narys.
5.
Radijo ir televizijos komisijos posėdžius šaukia komisijos pirmininkas savo
sumanymu arba vieno trečdalio komisijos narių teikimu, bet ne rečiau kaip kartą
per mėnesį. Informacija apie numatomus posėdžius bei jų darbotvarkė skelbiama
spaudoje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio.
6.
Radijo ir televizijos komisijos posėdžiai yra vieši. Posėdžiai laikomi
įvykusiais, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių. Sprendimai
priimami daugiau kaip pusės posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų.
Sprendimai dėl licencijų išdavimo, radijo dažnių skyrimo bei konkursų priimami
daugiau kaip dviejų trečdalių visų komisijos narių balsų dauguma.
7.
Radijo ir televizijos komisijos sprendimai skelbiami viešai ir įsigalioja kitą
dieną po jų paskelbimo. Radijo ir televizijos komisijos sprendimai
informacijos visuomenei rengėjams ir platintojams yra privalomi. Visi Radijo
ir televizijos komisijos sprendimai gali būti apskųsti teisme per 30 dienų nuo
jų įsigaliojimo dienos.
8.
Radijo ir televizijos komisija turi juridinio asmens teises.
9.
Radijo ir televizijos komisija yra atskaitinga Seimui.
28
straipsnis. Radijo ir televizijos komisijos veiklos finansavimas
Radijo
ir televizijos komisijos veiklai finansuoti radijo ir televizijos, kabelinės
televizijos, radijo stočių savininkai kas mėnesį privalo pervesti į Radijo ir
televizijos komisijos sąskaitą sumą, kurią nustato komisija, tačiau ši suma
negali viršyti 1 procento įplaukų, gautų iš radijo ir televizijos stoties
komercinės veiklos. Iš radijo ir televizijos stočių savininkų, nepervedusių
lėšų į Radijo ir televizijos komisijos sąskaitą daugiau kaip 3 mėnesius, lėšos
išieškomos per teismą.
29
straipsnis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
1.
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija - valstybei nuosavybės teise
priklausanti viešoji ne pelno institucija, veikianti pagal Lietuvos
nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą.
2.
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija finansuojama iš valstybės
biudžeto asignavimų, abonentinio mokesčio, pajamų, gautų už radijo ir
televizijos laidų pardavimą, leidybą, rėmimo, labdaros lėšų ir komercinių
pajamų. Pajamų gavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos nacionalinio radijo
ir televizijos įstatymas. Didėjant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos
įplaukoms iš abonentinio mokesčio, atitinkamai mažinamas Lietuvos
nacionalinio radijo ir televizijos finansavimas iš valstybės biudžeto.
Abonentinio mokesčio įvedimas ir su tuo susijusių valstybės asignavimų
mažinimas nustatomas įstatymo. Reklamos laikas Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos programose mažinamas nuosekliai Seimo nustatyta tvarka.
3.
Aukščiausiasis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo organas yra
taryba, sudaroma 3 metams iš 15 asmenų. Savo atstovus į Lietuvos nacionalinio
radijo ir televizijos tarybą deleguoja šios meno kūrėjų bei visuomenės
organizacijos: Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga,
Lietuvių kalbos draugija, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos
kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos periodinės
spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų
asociacija, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos Respublikos piliečių chartija,
Lietuvos šeimos centras, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos teisininkų draugija,
Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistų sąjunga. Lietuvos
nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudarymą organizuoja Seimo Švietimo,
mokslo ir kultūros komitetas.
4.
Politinių partijų nariai, paskirti į tarybą, turi sustabdyti savo narystę
partijoje iki savo kadencijos taryboje pabaigos.
5.
Taryba tvirtina Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų mastus ir
struktūrą, konkurso būdu skiria ir atleidžia generalinį direktorių, taip pat
tvirtina jo pavaduotojus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-22, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)
V SKYRIUS
VIEŠOSIOS INFORMACIJOS PLATINIMO TVARKA IR JOS RENGĖJŲ REGISTRAVIMAS
30
straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų ir platintojų savininkai
1.
Viešosios informacijos rengėjo arba platintojo savininkas gali būti tik
Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis
asmuo.
2.
Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, valstybės institucijų
vadovai privalo paskelbti spaudoje apie viešosios informacijos rengėjus ar
platintojus, kurių savininkas, bendraturtis ar akcininkas jis yra.
3.
Viešosios informacijos rengėju arba platintoju negali būti asmuo, kuriam teismo
nuosprendžiu tai uždrausta.
4.
Viešosios informacijos rengėjo ar platintojo savininkas gali bet kada
nutraukti ar reorganizuoti savo veiklą arba perleisti rengėją ar platintoją
kitam Lietuvos Respublikos piliečiui ar juridiniam asmeniui.
5.
Radijo ar televizijos stoties savininku negali būti politinė partija ar
politinė organizacija.
6.
Valstybė (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai negali
būti viešosios informacijos rengėjo savininkais, jeigu įstatymų nenustatyta
kitaip. Valstybė (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai
negali turėti viešosios informacijos rengėjų akcijų, jeigu įstatymų nenustatyta
kitaip.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1507, 96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)
31
straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų registravimas
1.
Viešosios informacijos rengėjai ir platintojai registruojami Lietuvos
Respublikos įmonių rejestre įstatymų nustatyta tvarka be išankstinio kokio nors
valstybės valdžios ar valdymo institucijos leidimo.
2.
Periodinių leidinių pavadinimai gali būti registruojami kaip prekių ženklai
Prekių ir paslaugų ženklų įstatymo nustatyta tvarka.
32
straipsnis. Informacijos platinimas ir jos ribojimas
1.
Informaciją visuomenei platina pats viešosios informacijos rengėjas arba
kitas fizinis ar juridinis asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos
rengėju arba jo leidimu.
2.
Užsienyje parengtas visuomenės informavimo priemones leidžiama platinti, jeigu
jų turinys neprieštarauja šio įstatymo 8 straipsniui.
3.
Kiekviename leidinyje turi būti nurodyti Valstybinio standarto nustatyti
leidybiniai duomenys ir tarptautinis standartinis dokumento numeris (ISBN,
ISSN, ISMN).
4.
Vyriausybė, saugodama visuomenės informavimo laisvę ir visuomenės interesus,
nustato periodinių leidinių (privalomų egzempliorių), kuriuos viešosios
informacijos rengėjai privalo nemokamai siųsti bibliotekoms, skaičių.
5.
Erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudos leidinių, kino ir videofilmų, radijo ir
televizijos programų platinimo tvarką nustato Vyriausybė. Spaudos leidinių,
kino ir videofilmų, radijo ir televizijos programų priskyrimą pornografinio,
erotinio ir smurtinio pobūdžio visuomenės informavimo priemonių kategorijai
nustato Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija dalyvaujant Kultūros,
Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijų ekspertams.
33
straipsnis. Veiklos nutraukimas arba sustabdymas
1.
Viešosios informacijos rengėjo arba platintojo veiklą gali nutraukti arba
sustabdyti viešosios informacijos rengėjo ar platintojo savininkas savo
iniciatyva arba teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ar platintojas
pažeidžia šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus.
2.
Konkretų viešosios informacijos rengėjo veiklos sustabdymo laiką nustato
teismas. Šis laikas negali būti ilgesnis kaip 30 dienų, o žurnalams - 3
mėnesiai.
3.
Viešosios informacijos rengėjo veikla nutraukiama tuo atveju, jeigu per metus
teismas jau buvo sustabdęs jo veiklą ne mažiau kaip tris kartus.
34
straipsnis. Paskelbtos informacijos saugojimas
Viešosios
informacijos rengėjas privalo saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių 1
metus, o garso ir vaizdo produkciją - 3 mėnesius nuo tos dienos, kai
informacija buvo išplatinta.
35
straipsnis. Akreditavimas
1.
Viešosios informacijos rengėjas turi teisę šalių susitarimu akredituoti savo
žurnalistus prie valstybės institucijų, politinių partijų, politinių ir
visuomeninių organizacijų, taip pat kitų institucijų.
2.
Žurnalistas dalyvauja jį akreditavusios organizacijos posėdžiuose, kituose
renginiuose, aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir kitais dokumentais ar jų
nuorašais tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis.
3.
Kitų valstybių žurnalistai, akredituoti Užsienio reikalų ministerijoje, įgyja
vienodas su Lietuvos žurnalistais teises rinkti ir skelbti informaciją.
36
straipsnis. Kabelinė televizija ir kabelinis radijas
1.
Kabelinė televizija, kabelinis radijas privalo retransliuoti visas Lietuvos
Respublikos televizijos, radijo stočių programas, kurių patikimo priėmimo
zonoje yra kabelinės televizijos, radijo tinklo priėmimo stotis.
2.
Kabelinės televizijos, radijo stotys retransliuoja kitų televizijos, radijo
stočių programas pagal sutartis su stotimis, kurių programas retransliuoja.
3.
Kabelinės televizijos, radijo stotys savo originalias laidas gali įterpti į
retransliuojamų televizijos, radijo stočių programas ar kitaip keisti
retransliuojamą programą tik pagal sutartis su retransliuojamų televizijos,
radijo programų rengėjais.
37
straipsnis. Transliavimo kokybė
1.
Radijo dažnių aparatūros, skirtos radijo ar televizijos laidoms
transliuoti eteriu ar kabelinėmis priemonėmis, kokybės priežiūra atliekama
Vyriausybės nustatyta tvarka.
2.
Radijo ir televizijos programų transliavimo įmonės turi garantuoti transliavimo
kokybę pagal Lietuvos Respublikos standartus.
3.
Radijo, televizijos stoties programoje ne rečiau kaip kartą per valandą turi
būti skelbiamas šios stoties arba retransliuojamos programos pavadinimas.
Jeigu radijo, televizijos stoties programa yra trumpesnė nei 1 valanda,
programos pavadinimas turi būti skelbiamas programos pabaigoje.
38
straipsnis. Reklama ir rėmimas
1.
Reklamos skelbimo tvarką visuomenės informavimo priemonėse nustato Lietuvos
Respublikos įstatymai.
2.
Jeigu laida ar laidų serija yra visiškai ar iš dalies remiama, tai turi būti
paskelbta laidos pradžioje arba pabaigoje. Šis skelbimas negali skatinti
parduoti, pirkti, nuomoti ar siūlyti paslaugas, daryti reklaminio pobūdžio
atsiliepimus.
3.
Rėmėjas negali daryti įtakos skelbiamos informacijos turiniui.
39
straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų savininkų ir
bendraturčių pajamų deklaravimas ir ryšių su ūkiniais
subjektais bei valdžios ir valdymo institucijomis viešumas
Viešosios
informacijos rengėjų savininkai ir bendraturčiai deklaruoja savo pajamas ir
turtą įstatymų nustatyta tvarka. Viešosios informacijos rengėjų savininkai ir
bendraturčiai viešai skelbia apie savo ekonominius ir finansinius ryšius su
ūkiniais subjektais, finansų kredito astaigomis, komerciniais bankais, apie
savo giminystės ryšius su valstybės institucijų pareigūnais Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisijos nustatyta tvarka.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
18 straipsnis. Teisė
rinkti ir skelbti informaciją ir jos ribojimai
1. Kiekvienas žmogus
turi teisę:
1) rinkti
informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse;
2) nepasirašyti savo
parengto darbo, jeigu jo turinys redakcinio rengimo metu buvo iškreiptas;
3) užsirašinėti,
fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip
pat kitais būdais fiksuoti informaciją;
4) publikacijas ar
laidas skelbti savo pavarde, slapyvardžiu ar anonimiškai.
2. Draudžiama:
1) filmuoti,
fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus be asmens sutikimo jam
priklausančioje valdoje;
2) filmuoti,
fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus uždarų renginių metu be to
renginio organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;
3) filmuoti ir
fotografuoti asmenis reklamai visuomenės informavimo priemonėse be jų sutikimo;
4) filmuoti ir
fotografuoti asmenis su aiškiais fiziniais trūkumais be šių asmenų sutikimo.
3. Šie draudimai
netaikomi, kai fiksuojami nusikalstami veiksmai.
19 straipsnis.
Žurnalisto pareigos
Žurnalistas privalo:
1) teikti teisingas,
tikslias ir nešališkas žinias;
2) autorizuoti pirmą
kartą skelbiamą informaciją, jeigu to pageidauja informaciją pateikęs asmuo;
3) atsisakyti vykdyti
viešosios informacijos rengėjo vadovo pavedimą, jeigu pavedimas verstų pažeisti
įstatymą ar Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą;
4) laikytis žurnalistų
profesinės etikos, gerbti fizinių ir juridinių asmenų teises.
20 straipsnis.
Paskelbtų žinių paneigimas
1. Fiziniai asmenys
turi teisę reikalauti paneigti paskelbtas žinias, kurios neatitinka tikrovės ir
žemina jų garbę bei orumą. Juridiniai asmenys turi teisę reikalauti paneigti
viešosios informacijos rengėjo apie juos paskelbtas neatitinkančias tikrovės
žinias.
2. Reikalavime
paneigti turi būti tiksliai nurodyta, kokios paskelbtos žinios neatitinka
tikrovės, kada ir kur jos buvo paskelbtos, kokie paskelbtų žinių teiginiai
žemina asmens garbę ir orumą. Paneigimai, neatitinkantys šios nuostatos
reikalavimo, taip pat tais atvejais, kai reikalaujama paneigti paskelbtas
žinias ne dėl jų esmės, o tik dėl formos, skelbiami viešosios informacijos
rengėjo nuožiūra.
3. Viešosios
informacijos rengėjas, gavęs pagrįstą reikalavimą paneigti neatitinkančias
tikrovės ar žeminančias garbę ir orumą žinias, privalo paskelbti paneigimą be
komentarų, adekvačioje vietoje artimiausiame savo spaudos leidinyje,
televizijos ar radijo laidoje. Vėlesnis paneigimas neatleidžia viešosios
informacijos rengėjo nuo atsakomybės ir nėra prielaida bausmei sušvelninti.
21 straipsnis. Žalos
atlyginimas
1. Viešosios
informacijos rengėjas, paskelbęs be asmens sutikimo žinias apie jo privatų
gyvenimą, žeminančias jo garbę ir orumą (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje
nustatytus atvejus), taip pat paskelbęs žinomai tikrovės neatitinkančias
žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir jų nepaneigęs, atlygina asmeniui
padarytą moralinę žalą įstatymų nustatyta tvarka, tačiau moralinės žalos
atlyginimo dydis negali viršyti 10000 litų.
2. Viešosios
informacijos rengėjo šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas paneigimas ir
atsiprašymas teikia pagrindą teismui mažinti moralinės žalos atlyginimą arba
visiškai nuo jo atleisti.
3. Viešosios
informacijos rengėjui, paskelbusiam be asmens sutikimo žinias, žeminančias jo
garbę ir orumą (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus atvejus), apie
jo privatų gyvenimą, taip pat paskelbusiam žinomai tikrovės neatitinkančias
žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą, ir jas šio įstatymo nustatyta
tvarka paneigusiam bei atsiprašiusiam, teismas gali priteisti atlyginti
padarytą moralinę žalą, tačiau šiuo atveju moralinės žalos atlyginimo dydis
negali viršyti 1000 litų.
4. Materialinės žalos
atlyginimo dydį už paskelbtas tikrovės neatitinkančias žinias, padariusias
nuostolių juridiniams ar fiziniams asmenims, nustato teismas.
22 straipsnis.
Atleidimas nuo žalos atlyginimo
1. Viešosios
informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančių žinių paskelbimą,
jeigu jis nurodė žinių šaltinį, o jos buvo:
1) pateiktos valstybės
valdžios institucijų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių bei
profsąjungų organizacijų, fizinių ar juridinių asmenų oficialiuose ar viešai
paskelbtuose dokumentuose;
2) viešai pasakytos
atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose, mitinguose bei
kituose renginiuose, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė kalbėjimo
esmės ir konkrečių faktų. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių
organizatoriams ir žinias paskelbusiems asmenims;
3) anksčiau paskelbtos
kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu šios žinios nebuvo
paneigtos jas paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse;
4) paskelbtos
tiesioginių radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių viešosios
informacijos rengėjui;
5) paskelbtos
specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos
rengėjas;
6) paskelbtos
neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose, neanoniminiuose užsakomuosiuose
straipsniuose ar laidose;
7) paskelbus nuomonę,
komentarą, pastabas, susijusias su žinia, pateikta visuomenės informavimo
priemonėse.
2. Šiais atvejais
atsako tas, kas pirmas paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias. Viešosios
informacijos rengėjas, paskleidęs tikrovės neatitinkančias žinias ir gavęs
paneigimo tekstą, nedelsdamas privalo jį paskelbti savo visuomenės informavimo
priemonėje.
23 straipsnis.
Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas
1. Profesinę etiką
visuomenės informavimo srityje reguliuoja Žurnalistų ir leidėjų etikos
kodeksas.
2. Žurnalistų ir
leidėjų etikos kodeksą tvirtina žurnalistų organizacijų atstovų susirinkimas,
kurį kviečia Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo
ir televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų
draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, Lietuvos radijas ir televizija.
24 straipsnis.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija
1. Žurnalistų ir
leidėjų etikos taisyklių pažeidimus, padarytus informuojant visuomenę,
nagrinėja Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.
2. Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisiją sudaro ir jos darbo tvarką nustato žurnalistų organizacijų
atstovų susirinkimas. Etikos komisijos nariai skiriami 2 metams.
3. Komisijos darbą
organizuoja komisijos pirmininkas, kurį komisija išsirenka iš savo narių 1 metams.
4. Į Komisiją dėl
Žurnalistų ir leidėjų etikos taisyklių pažeidimo gali kreiptis fiziniai ir
juridiniai asmenys.
5. Komisija,
nagrinėdama Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus, vadovaujasi
Lietuvos žurnalistų etikos kodeksu ir Europos Tarybos Parlamentinės
Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos”.
6. Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisijos sprendimai dėl profesinės etikos taisyklių pažeidimų
turi būti skelbiami leidiniuose, radijo ir televizijos laidose Komisijos nustatyta
tvarka.
7. Viešosios
informacijos rengėjai, nesutikdami su Komisijos išvadomis, gali kreiptis dėl
jų į teismą, tačiau negali nepaskelbti savo leidinyje ar laidose šios komisijos
išvadų. Fiziniai ar juridiniai asmenys, nesutikdami su Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisijos sprendimu, gali kreiptis į teismą ir apskųsti jame šios
komisijos išvadas per 30 dienų nuo išvadų jiems pateikimo.
8. Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisija dirba pagal savo priimtą reglamentą, jos veikla
finansuojama iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšų.
25 straipsnis.
Žurnalistų etikos inspektorius
1. Žurnalistų
etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kurį skiria Seimas Žurnalistų
ir leidėjų etikos komisijos teikimu. Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja
fizinių asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų
garbės ir orumo, visuomenės informavimo veiklos subjektų profesines
pretenzijas.
2. Žurnalistų etikos
inspektorius dirba pagal Seimo patvirtintą reglamentą, jo veikla finansuojama
iš biudžeto.
3. Gautą skundą
žurnalistų etikos inspektorius privalo išnagrinėti per 30 dienų ir su savo
išvada supažindinti pareiškėjus bei viešosios informacijos rengėjus.
4. Pripažinęs, jog
pareiškėjo skundas yra pagrįstas, žurnalistų etikos inspektorius kreipiasi
į tikrovės neatitinkančias ir asmens garbę ir orumą žeidžiančias žinias
išplatinusį viešosios informacijos rengėją, siūlydamas paskelbti paneigimą.
Jei tai padaryti atsisakoma, žurnalistų etikos inspektorius skundą perduoda
nagrinėti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai ir dalyvauja jos posėdyje.
5. Žurnalistų etikos
inspektorius ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimui už savo darbą.
26 straipsnis. Radijo
ir televizijos licencijavimas
Lietuvos Respublikoje
įregistruotų radijo, televizijos stočių, kabelinės televizijos, radijo
veikla, išskyrus Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, yra
licencijuojama. Terminuotas licencijas radijo bei televizijos stotims
transliuoti ir retransliuoti programas suteikia Radijo ir televizijos komisija
konkursų tvarka. Programos turinio, jos gamybos ir techninius reikalavimus,
licencijų skaičių, jų galiojimo trukmę, licencijų mokesčio dydį, kuris
pervedamas į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, bei kitas sąlygas
nustato Radijo ir televizijos komisija ne mažesne kaip dviejų trečdalių
komisijos narių balsų dauguma.
27 straipsnis. Radijo
ir televizijos komisijos veikla ir jos sudarymo principai
1. Radijo ir
televizijos komisija:
1) skelbia ir vykdo
radijo ir televizijos stočių bei kabelinių televizijų, radijų konkursus radijo
ir televizijos programų transliavimo ir retransliavimo licencijoms gauti,
pratęsia licencijų galiojimo laiką, skelbia ir vykdo valstybinėms įmonėms
priklausančių transliavimo įrengimų nuomos konkursus radijo ir televizijos
programoms transliuoti ir retransliuoti, tvirtina konkursų sąlygas, priima
sprendimus dėl konkursų rezultatų. Pirmenybė teikiama stotims, įsipareigojančioms
rengti originalios kūrybos kultūrinio, informacinio, šviečiamojo pobūdžio
laidas arba tas programas, kurių numatomoje priėmimo zonoje dar netransliuoja
kitos stotys;
2) kontroliuoja, kaip
laikomasi konkursams pateiktų įsipareigojimų dėl programų struktūros ir turinio
bei kitų konkursų reikalavimų, o atradusi pažeidimų, kreipiasi į valstybės
institucijas arba teikia ieškinius teisme dėl pažeidimų pašalinimo, radijo ir
televizijos stočių veiklos sustabdymo ar nutraukimo;
3) teikia paraiškas
Ryšių ir informatikos ministerijai dėl radijo dažnių koordinavimo kiekvienai
naujai radijo ir televizijos stočiai projektuoti ir dažnių skyrimo
licencijuotoms radijo ir televizijos stotims;
4) tvirtina Radijo ir
televizijos komisijos nuostatus ir biudžetą, taip pat skiria administracijos
vadovą;
5) kaupia informaciją
apie radijo ir televizijos stotis, analizuoja jų veiklą, rengia metodinę
informacinę medžiagą.
2. Į Radijo ir
televizijos komisiją 3 narius skiria Seimas, po 1 narį - Lietuvos žurnalistų
sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos
rašytojų sąjunga, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija,
Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga,
Lietuvos teatro sąjunga. Kiekvienas Radijo ir televizijos komisijos narys
skiriamas 3 metams. Jeigu komisijos narys dėl kokių nors priežasčių negali
dalyvauti komisijos darbe arba nelanko jos posėdžių daugiau kaip 3 mėnesius, jį
paskyrusi institucija turi pakeisti kitu.
3. Politinių partijų
nariai, išrinkti į Radijo ir televizijos komisiją, sustabdo savo narystę
partijoje iki savo kadencijos komisijoje pabaigos.
4. Radijo ir
televizijos komisija iš savo narių išrenka komisijos pirmininką, jis
perrenkamas kiekvienais metais. Komisija dirba pagal savo patvirtintą
reglamentą. Komisijos narys negali būti jos pirmininku daugiau nei vieną
kadenciją iš eilės. Radijo ir televizijos komisijos administracijos vadovu
negali būti Radijo ir televizijos komisijos narys.
5. Radijo ir
televizijos komisijos posėdžius šaukia komisijos pirmininkas savo sumanymu arba
vieno trečdalio komisijos narių teikimu, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Informacija apie numatomus posėdžius bei jų darbotvarkė skelbiama spaudoje ne vėliau
kaip prieš 10 dienų iki posėdžio.
6. Radijo ir
televizijos komisijos posėdžiai yra vieši. Posėdžiai laikomi įvykusiais, jei
juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių. Sprendimai priimami
daugiau kaip pusės posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų. Sprendimai dėl
licencijų išdavimo, radijo dažnių skyrimo bei konkursų priimami daugiau kaip
dviejų trečdalių visų komisijos narių balsų dauguma.
7. Radijo ir
televizijos komisijos sprendimai skelbiami viešai ir įsigalioja kitą dieną po
jų paskelbimo. Radijo ir televizijos komisijos sprendimai informacijos
visuomenei rengėjams ir platintojams yra privalomi. Visi Radijo ir televizijos
komisijos sprendimai gali būti apskųsti teisme per 30 dienų nuo jų įsigaliojimo
dienos.
8. Radijo ir
televizijos komisija turi juridinio asmens teises.
9. Radijo ir
televizijos komisija yra atskaitinga Seimui.
28 straipsnis. Radijo
ir televizijos komisijos veiklos finansavimas
Radijo ir televizijos
komisijos veiklai finansuoti radijo ir televizijos, kabelinės televizijos,
radijo stočių savininkai kas mėnesį privalo pervesti į Radijo ir televizijos
komisijos sąskaitą sumą, kurią nustato komisija, tačiau ši suma negali viršyti
1 procento įplaukų, gautų iš radijo ir televizijos stoties komercinės
veiklos. Iš radijo ir televizijos stočių savininkų, nepervedusių lėšų į
Radijo ir televizijos komisijos sąskaitą daugiau kaip 3 mėnesius, lėšos
išieškomos per teismą.
29 straipsnis.
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
1. Lietuvos
nacionalinis radijas ir televizija - valstybei nuosavybės teise priklausanti
viešoji ne pelno institucija, veikianti pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos įstatymą.
2. Lietuvos
nacionalinis radijas ir televizija finansuojama iš valstybės biudžeto
asignavimų, abonentinio mokesčio, pajamų, gautų už radijo ir televizijos laidų
pardavimą, leidybą, rėmimo, labdaros lėšų ir komercinių pajamų. Pajamų
gavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos
įstatymas. Didėjant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įplaukoms iš
abonentinio mokesčio, atitinkamai mažinamas Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos finansavimas iš valstybės biudžeto. Abonentinio mokesčio įvedimas ir
su tuo susijusių valstybės asignavimų mažinimas nustatomas įstatymo. Reklamos
laikas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose mažinamas
nuosekliai Seimo nustatyta tvarka.
3. Aukščiausiasis
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo organas yra taryba,
sudaroma 3 metams iš 15 asmenų. Savo atstovus į Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos tarybą deleguoja šios meno kūrėjų bei visuomenės organizacijos:
Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvių kalbos draugija,
Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos kinematografininkų sąjunga,
Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija,
Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos rašytojų
sąjunga, Lietuvos Respublikos piliečių chartija, Lietuvos šeimos centras,
Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos teisininkų draugija, Lietuvos žurnalistų
draugija, Lietuvos žurnalistų sąjunga. Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos tarybos sudarymą organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros
komitetas.
4. Politinių partijų
nariai, paskirti į tarybą, turi sustabdyti savo narystę partijoje iki savo
kadencijos taryboje pabaigos.
5. Taryba tvirtina
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų mastus ir struktūrą,
konkurso būdu skiria ir atleidžia generalinį direktorių, taip pat tvirtina jo
pavaduotojus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-22, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848
(96.12.14)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO
29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-101, 97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232
(97.02.07)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO
17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO
ĮSTATYMAS
1996 m. liepos 2 d. Nr. I-1418
Vilnius
(Žin., 1996, Nr.71-1706)
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo
paskirtis
Šis įstatymas nustato
viešosios informacijos gavimo, parengimo, platinimo tvarką ir viešosios
informacijos rengėjų, platintojų, jų savininkų ir žurnalistų teises ir
atsakomybę.
2 straipsnis. Sąvokos
ir apibrėžimai
1. Visuomenės
informavimas - veikla, kuria visų žiniai siekiama pateikti bet kurio
visuomenės nario turimą informaciją apie jį patį, jo aplinką ir gyvenimą,
tautos ir pasaulio žinias apie praeitį, dabartį ir ateitį.
2. Visuomenės
informavimo priemonė - knyga, laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas
leidinys, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijos
produkcija, informacijos agentūros pranešimas, elektroninėmis priemonėmis
platinamas pranešimas. Visuomenės informavimo priemonėms netaikomi
reikalavimai, kurie keliami valstybės institucijų leidžiamiems teisės aktams,
taip pat leidiniams, kurių tiražas mažesnis kaip 100 egzempliorių, techniniams
ir tarnybiniams dokumentams, vertybiniams popieriams, pusės spaudos lanko
neviršijantiems neperiodiniams reklamos leidiniams.
3. Viešoji informacija
- informacija, skirta viešam platinimui.
4. Viešosios
informacijos rengėjas - leidykla, radijo, televizijos stotis, kino, garso,
vaizdo studija, agentūra, redakcija ar kitas ūkio subjektas, renkantis ir
rengiantis informaciją visuomenei.
5. Viešosios
informacijos platintojas - ūkio subjektas, pardavinėjantis, transliuojantis ar
kitais būdais platinantis informaciją visuomenei.
6. Viešosios
informacijos rengėjo (platintojo) savininkas - juridinis arba fizinis asmuo,
nuosavybės teise vienas arba su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis
valdantis informacijos visuomenei rengėją (platintoją).
7. Radijo, televizijos
stotis - viešosios informacijos rengėjas arba rengėjas ir platintojas,
rengiantis ir nuosavybės teise sau priklausančiais ar nuomojamais
įrenginiais transliuojantis arba retransliuojantis radijo, televizijos
programas.
8. Kabelinė
televizija, radijas - televizijos, radijo stotis, transliuojanti arba
retransliuojanti radijo, televizijos programas kabelinėmis priemonėmis.
9. Žurnalistas - asmuo,
kuris renka, rašo, redaguoja ar kitaip rengia medžiagą viešosios informacijos
rengėjui savo iniciatyva arba pagal sutartį ar jo įpareigotas arba yra
žurnalistų profesinio susivienijimo narys.
10. Programa -
radijo arba televizijos stoties transliuojamų laidų visuma.
11. Laida - radijo
arba televizijos stoties programos dalis, dažniausiai turinti savo pavadinimą,
transliavimo laiką, autorius ir vedėjus.
12. Reklama - viešas
skelbimas, skatinantis pirkti, parduoti, nuomoti ar siūlantis paslaugą.
13. Rėmimas - fizinio
ar juridinio asmens dalyvavimas finansuojant viešosios informacijos rengėjus
bei siekiant pagarsinti savo vardą, prekės ženklą ar įvaizdį.
14. Žinia - faktų ir
duomenų skelbimas, grindžiamas tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei
įrodymo priemonėmis.
15. Nuomonė -
visuomenės informavimo priemonių, leidėjų bei žurnalistų skelbiamos mintys,
vertinimai bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonei
negali būti taikomi tiesos kriterijai, bet ji turi remtis tikrais faktais.
16. Valstybės
paslaptis - Valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo reglamentuojamos
žinios.
17. Tarnybinė
paslaptis - įstatymų reglamentuojama tardymo organų operatyvinės veiklos,
nacionalinio saugumo tarnybų, Vidaus reikalų ministerijos, krašto apsaugos
organų informacija.
18. Komercinė
paslaptis - įstatymų reglamentuojama ūkinių subjektų veiklos paslaptis.
19. Asmens sveikatos
(medicininė) paslaptis - Sveikatos sistemos įstatymo reglamentuojamos žinios
apie asmens sveikatą.
II SKYRIUS
VISUOMENĖS INFORMAVIMO PAGRINDAI
3 straipsnis.
Visuomenės informavimo laisvė
1. Žmogus turi teisę
nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, tačiau ši teisė
negali varžyti kitų žmonių teisių ir laisvių.
2. Laisvė reikšti
įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip
tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus teises, sveikatą, garbę ir
orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką.
3. Valstybės
pareigūnai už trukdymą skleisti žinias visuomenės informavimo priemonėmis bei
neteisėtą atsisakymą suteikti informaciją viešosios informacijos rengėjams ir
žurnalistams atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
4. Monopolizuoti
visuomenės informavimo priemones draudžiama.
5. Visuomenės
informavimo priemonių cenzūra draudžiama.
4 straipsnis.
Pagrindiniai visuomenės informavimo principai
V SKYRIUS
VIEŠOSIOS
INFORMACIJOS PLATINIMO TVARKA IR JOS RENGĖJŲ REGISTRAVIMAS
30 straipsnis.
Viešosios informacijos rengėjų ir platintojų savininkai
1. Viešosios
informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai savo veikloje vadovaujasi
Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, taip pat humanizmo, lygybės,
pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos ir sąžinės laisvę,
nuomonių įvairovę, laikosi žurnalistų profesinės etikos normų, padeda
plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir
valstybės pažangą, stiprina nepriklausomybę, ugdo tautinę kultūrą ir dorovę.
2. Viešoji informacija
turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.
3. Neleidžiama
persekioti viešosios informacijos rengėjo, platintojo, jų savininko ar
žurnalisto už paskelbtą informaciją, tačiau už šio įstatymo pažeidimus jie
atsako įstatymų nustatyta tvarka. Draudžiama daryti įtaką viešosios
informacijos rengėjui, platintojui, jų savininkui ar žurnalistui verčiant
neteisingai atspindėti įvykius, faktus. Parama viešosios informacijos
rengėjui, platintojui, jų savininkui, žurnalistui gali būti teikiama tik pagal
Labdaros ir paramos įstatymą bei kitus įstatymus.
4. Viešosios
informacijos rengėjo, platintojo ir jų savininkų santykiai reglamentuojami šio
ir kitų įstatymų, norminių aktų ir šalių susitarimu.
5. Žurnalistikos,
mokslo, literatūros bei kitus meno kūrinius viešosios informacijos rengėjai,
platintojai ir žurnalistai naudoja vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos
įstatymais.
5 straipsnis.
Visuomenės informavimo laisvės teisinis ribojimas
1. Visuomenės
informavimo laisvė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymais, kurie
nustato:
1) valstybinę paslaptį
ir jos apsaugą;
2) tarnybinę paslaptį
ir jos apsaugą;
3) komercinę paslaptį
ir jos apsaugą;
4) asmens sveikatos
(medicininę) paslaptį ir jos apsaugą;
5) asmens teisių, jo
privataus gyvenimo apsaugą.
2. Vyriausybė,
ministerijos, kitos valstybės institucijos ir savivaldybės neturi teisės savo
teisės aktais siaurinti visuomenės informavimo laisvės. Vyriausybės, ministerijų,
kitų valstybės institucijų, savivaldybių teisės aktų nuostatos, kurios siaurina
visuomenės informavimo laisvę, reglamentuojamą šio ir kitų įstatymų, negalioja.
3. Seimas karo ar
nepaprastosios padėties atveju įstatymu gali nustatyti viešosios
informacijos rengėjų veiklos ribojimus, būtinus piliečių bei visuomenės
interesų apsaugai.
4. Stichinių ar
gaivalinių nelaimių, didelių avarijų ar epidemijų, karo ar nepaprastosios
padėties atveju viešosios informacijos rengėjai privalo nemokamai ir
operatyviai skelbti oficialius valstybinius pranešimus.
6 straipsnis. Teisė
gauti informaciją
1. Kiekvienas žmogus
Lietuvos Respublikoje turi teisę susipažinti su visais valstybės ar
savivaldybių valdžios ir valdymo institucijų bei kitų biudžetinių
organizacijų oficialiais dokumentais, išskyrus tuos, kurie įslaptinami įstatymų
nustatyta tvarka.
2. Valstybės
pareigūnai, atsisakydami teikti informaciją viešosios informacijos rengėjui (jo
atstovui), ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša jam raštu,
nurodydami atsisakymo priežastį.
3. Valstybės
pareigūnų atsakomybę už nepagrįstą atsisakymą teikti informaciją arba
neteisingos informacijos teikimą nustato įstatymai.
4. Politinės
partijos, politinės ir visuomeninės, profsąjungų bei kitos organizacijos savo
įstatų nustatyta tvarka teikia žmonėms ir viešosios informacijos rengėjams
oficialią informaciją apie jų atstovaujamų organizacijų veiklą, išskyrus
tai, kas neskelbtina pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
7 straipsnis.
Informacijos šaltinio paslaptis
informacijos rengėjo arba platintojo savininkas gali būti tik Lietuvos
Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo.
2. Respublikos
Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, valstybės institucijų vadovai privalo
paskelbti spaudoje apie viešosios informacijos rengėjus ar platintojus,
kurių savininkas, bendraturtis ar akcininkas jis yra.
3. Viešosios
informacijos rengėju arba platintoju negali būti asmuo, kuriam teismo
nuosprendžiu tai uždrausta.
4. Viešosios
informacijos rengėjo ar platintojo savininkas gali bet kada nutraukti ar
reorganizuoti savo veiklą arba perleisti rengėją ar platintoją kitam Lietuvos
Respublikos piliečiui ar juridiniam asmeniui.
5. Radijo ar
televizijos stoties savininku negali būti politinė partija ar politinė
organizacija.
6. Valstybė
(išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai negali būti
viešosios informacijos rengėjo savininkais, jeigu įstatymų nenustatyta
kitaip. Valstybė (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai
negali turėti viešosios informacijos rengėjų akcijų, jeigu įstatymų nenustatyta
kitaip.
Straipsnio pakeitimai: Nr. I-1507, 96.08.22, Žin.,
1996, Nr.82-1971 (96.08.30)
31 straipsnis.
Viešosios informacijos rengėjų registravimas
1. Viešosios
informacijos rengėjai ir platintojai registruojami Lietuvos Respublikos įmonių
rejestre įstatymų nustatyta tvarka be išankstinio kokio nors valstybės valdžios
ar valdymo institucijos leidimo.
2. Periodinių
leidinių pavadinimai gali būti registruojami kaip prekių ženklai Prekių ir
paslaugų ženklų įstatymo nustatyta tvarka.
32 straipsnis.
Informacijos platinimas ir jos ribojimas
1. Informaciją
visuomenei platina pats viešosios informacijos rengėjas arba kitas fizinis ar
juridinis asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju arba jo
leidimu.
2. Užsienyje parengtas
visuomenės informavimo priemones leidžiama platinti, jeigu jų turinys
neprieštarauja šio įstatymo 8 straipsniui.
3. Kiekviename
leidinyje turi būti nurodyti Valstybinio standarto nustatyti leidybiniai
duomenys ir tarptautinis standartinis dokumento numeris (ISBN, ISSN, ISMN).
4. Vyriausybė,
saugodama visuomenės informavimo laisvę ir visuomenės interesus, nustato
periodinių leidinių (privalomų egzempliorių), kuriuos viešosios informacijos rengėjai
privalo nemokamai siųsti bibliotekoms, skaičių.
5. Erotinio ir
smurtinio pobūdžio spaudos leidinių, kino ir videofilmų, radijo ir televizijos
programų platinimo tvarką nustato Vyriausybė. Spaudos leidinių, kino ir
videofilmų, radijo ir televizijos programų priskyrimą pornografinio, erotinio
ir smurtinio pobūdžio visuomenės informavimo priemonių kategorijai nustato
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija dalyvaujant Kultūros, Sveikatos
apsaugos ir Teisingumo ministerijų ekspertams.
33 straipsnis. Veiklos
nutraukimas arba sustabdymas
1. Viešosios
informacijos rengėjo arba platintojo veiklą gali nutraukti arba sustabdyti
viešosios informacijos rengėjo ar platintojo savininkas savo iniciatyva arba
teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ar platintojas pažeidžia šio
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus.
2. Konkretų viešosios
informacijos rengėjo veiklos sustabdymo laiką nustato teismas. Šis laikas
negali būti ilgesnis kaip 30 dienų, o žurnalams - 3 mėnesiai.
3. Viešosios
informacijos rengėjo veikla nutraukiama tuo atveju, jeigu per metus teismas jau
buvo sustabdęs jo veiklą ne mažiau kaip tris kartus.
34 straipsnis.
Paskelbtos informacijos saugojimas
Viešosios informacijos
rengėjas privalo saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių 1 metus, o garso
ir vaizdo produkciją - 3 mėnesius nuo tos dienos, kai informacija buvo
išplatinta.
35 straipsnis.
Akreditavimas
1. Viešosios
informacijos rengėjas turi teisę šalių susitarimu akredituoti savo
žurnalistus prie valstybės institucijų, politinių partijų, politinių ir
visuomeninių organizacijų, taip pat kitų institucijų.
2. Žurnalistas
dalyvauja jį akreditavusios organizacijos posėdžiuose, kituose renginiuose,
aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir kitais dokumentais ar jų nuorašais
tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis.
3. Kitų valstybių
žurnalistai, akredituoti Užsienio reikalų ministerijoje, įgyja vienodas su
Lietuvos žurnalistais teises rinkti ir skelbti informaciją.
36 straipsnis.
Kabelinė televizija ir kabelinis radijas
1. Kabelinė
televizija, kabelinis radijas privalo retransliuoti visas Lietuvos Respublikos
televizijos, radijo stočių programas, kurių patikimo priėmimo zonoje yra
kabelinės televizijos, radijo tinklo priėmimo stotis.
2. Kabelinės
televizijos, radijo stotys retransliuoja kitų televizijos, radijo stočių
programas pagal sutartis su stotimis, kurių programas retransliuoja.
3. Kabelinės
televizijos, radijo stotys savo originalias laidas gali įterpti į
retransliuojamų televizijos, radijo stočių programas ar kitaip keisti
retransliuojamą programą tik pagal sutartis su retransliuojamų televizijos,
radijo programų rengėjais.
37 straipsnis. Transliavimo
kokybė
1. Radijo dažnių
aparatūros, skirtos radijo ar televizijos laidoms transliuoti eteriu ar
kabelinėmis priemonėmis, kokybės priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta
tvarka.
2. Radijo ir
televizijos programų transliavimo įmonės turi garantuoti transliavimo kokybę
pagal Lietuvos Respublikos standartus.
3. Radijo, televizijos
stoties programoje ne rečiau kaip kartą per valandą turi būti skelbiamas šios
stoties arba retransliuojamos programos pavadinimas. Jeigu radijo,
televizijos stoties programa yra trumpesnė nei 1 valanda, programos
pavadinimas turi būti skelbiamas programos pabaigoje.
38 straipsnis. Reklama
ir rėmimas
1. Reklamos skelbimo
tvarką visuomenės informavimo priemonėse nustato Lietuvos Respublikos
įstatymai.
2. Jeigu laida ar
laidų serija yra visiškai ar iš dalies remiama, tai turi būti paskelbta laidos
pradžioje arba pabaigoje. Šis skelbimas negali skatinti parduoti, pirkti,
nuomoti ar siūlyti paslaugas, daryti reklaminio pobūdžio atsiliepimus.
3. Rėmėjas negali
daryti įtakos skelbiamos informacijos turiniui.
39 straipsnis.
Viešosios informacijos rengėjų savininkų ir bendraturčių
pajamų deklaravimas ir ryšių su
ūkiniais subjektais bei valdžios
ir valdymo institucijomis
viešumas
Viešosios
informacijos rengėjas, jo savininkas ar žurnalistas neprivalo nurodyti
informacijos šaltinio ir be asmens sutikimo neturi teisės nurodyti ją
pateikusio asmens vardo, pavardės bei kitų duomenų. Viešosios informacijos
rengėjas, jo savininkas ar žurnalistas, pažeidęs šią nuostatą, atsako pagal
įstatymus, išskyrus atvejus, kai suteikta informacija buvo neteisinga.
8 straipsnis.
Neskelbtina informacija
1. Visuomenės
informavimo priemonėse draudžiama:
1) raginti
prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką;
2) kėsintis į Lietuvos
Respublikos teritorinį vientisumą;
3) kurstyti karą,
tautinę, rasinę, religinę nesantaiką.
2. Neleidžiama
platinti žinomai tikrovės neatitinkančios informacijos, šmeižiančios,
įžeidžiančios, žeminančios žmogaus garbę ir orumą. Informaciją apie privatų
žmogaus gyvenimą galima skelbti tik to žmogaus sutikimu arba tais atvejais, kai
informacijos paskelbimas nedaro žalos asmeniui, arba kai informacija padeda
atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikaltimus, taip pat kai informacija
yra pateikiama nagrinėjant bylą atvirame teismo procese.
3. Valstybės
institucijų pareigūnai, valdininkai ar kiti visuomeninėje bei politinėje
veikloje dalyvaujantys asmenys taip pat turi teisę į privataus gyvenimo
apsaugą, išskyrus atvejus, kai jų privatus gyvenimas gali turėti įtakos
visuomenei .
4. Neleidžiama
platinti pornografijos.
5. Jeigu nesilaikoma
šio straipsnio reikalavimų, kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis,
valstybės valdžios ar valdymo institucijos, kitos organizacijos įstatymų
nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą.
9 straipsnis. Teisė
ginti informacijos laisvę
Kiekvienas Lietuvos
Respublikos pilietis turi teisę apskųsti teismui valdžios ir valdymo
institucijų bei kitų organizacijų sprendimus ar teisės aktus, jeigu šie
pažeidžia ar siaurina informacijos laisvę.
10 straipsnis.
Viešosios informacijos rengėjų atsakomybė už skleidžiamą informaciją
Kiekvieno viešosios
informacijos rengėjo savininkas privalo paskirti asmenį (vyriausiąjį
redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už visuomenės
informavimo priemonės turinį. Viešosios informacijos rengėjas privalo parengti
ir patvirtinti vidaus tvarkos taisykles, jas viešai paskelbti ir jų laikytis.
Šiose vidaus tvarkos taisyklėse turi būti reglamentuoti viešosios informacijos
rengėjų ir asmenų, besiverčiančių visuomenės informavimo veikla, tarnybinės
pareigos bei pavaldumas, tarpusavio santykiai bei skleidžiančiojo
informaciją apsauga nuo galimo jo laisvės varžymo.
11 straipsnis. Kalba,
kuria teikiama viešoji informacija
1. Viešoji informacija
rengiama ir teikiama bei platinama valstybine ar kuria kita kalba remiantis
Valstybinės kalbos įstatymo nuostatomis.
2. Viešosios
informacijos rengėjai privalo rūpintis kalbos kultūra.
III SKYRIUS
VALSTYBĖS
ATSAKOMYBĖ UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ
12 straipsnis.
Valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijų pareigos
saugant informacijos laisvę
1. Valstybės ir
savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijos privalo užtikrinti savo
veiklos viešumą kiekvienam Lietuvos Respublikos nuolatiniam gyventojui.
2. Visa mokesčių
mokėtojų lėšomis sukuriama oficiali informacija yra nemokama. Valstybės ir
savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijos gali imti papildomą mokestį tik
už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su informacijos asmeniui ar viešosios
informacijos rengėjui padauginimu ar kitokia asmeniui ar viešosios
informacijos rengėjui reikalinga paslauga.
3. Oficialios
valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijų bei kitų
biudžetinių organizacijų informacijos registravimo bei pateikimo žmonėms ar
viešosios informacijos rengėjams tvarką, vienodą visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje, nustato Vyriausybė. Jei valstybės ir savivaldybės, valdžios ir
valdymo institucijų bei biudžetinių organizacijų pareigūnai atsisako
pateikti oficialią informaciją arba pateikia neteisingą, tokie jų veiksmai
užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat jie gali
būti apskundžiami teismui.
4. Niekas negali būti
verčiamas platinti valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijų
bei kitų įstaigų informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
13 straipsnis.
Lietuvos Respublikos piliečių teisė gauti informaciją apie save
Valstybės valdžios ir
valdymo institucijos privalo Vyriausybės nustatyta tvarka teikti Lietuvos
Respublikos piliečiams šių įstaigų turimą informaciją apie juos. Už šių
pareigų nevykdymą oficialūs pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.
14 straipsnis.
Valstybės atsakomybė apsaugant piliečių teisę vertinti valstybės
institucijų ar pareigūnų darbą
Lietuvos Respublikos
nuolatiniai gyventojai turi teisę viešai kritikuoti valstybės įstaigų ar
pareigūnų darbą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Už šio
straipsnio pažeidimą baudžiama įstatymų nustatyta tvarka.
15 straipsnis.
Visuomenės informavimo priemonių cenzūros draudimas
Visuomenės informavimo
priemonių cenzūra draudžiama. Cenzūra užtraukia atsakomybę įstatymų nustatyta
tvarka.
16 straipsnis.
Antimonopoliniai principai
1. Valstybė, jos
institucijos, valstybės ar ne valstybės įmonės, organizacijos ar asmenys negali
turėti viešosios informacijos monopolio nei jos rengimo, nei platinimo srityse.
2. Valstybė sudaro
vienodas ekonomines ir technines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir
platintojų (išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos gamintojus)
lygiateisei konkurencijai. Valstybė prižiūri ir reguliuoja, kad nė vienas
Lietuvos Respublikos juridinis ar fizinis asmuo neužimtų monopolinės padėties
viešosios informacijos rengėjų ar platintojų arba kurios nors atskiros jų
rūšies rinkoje.
3. Monopolinę padėtį
visuomenės informavimo rinkoje apibrėžia Konkurencijos įstatymas.
4. Valstybė
rūpinasi investicijomis viešosios informacijos rengimo ir platinimo srityje.
Investavimo iš užsienio visuomenės informavimo rinkoje tvarką nustato
Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymas.
17 straipsnis. Valstybės
parama viešosios informacijos rengėjams ir platintojams
1. Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų
kultūrinę, šviečiamąją veiklą pagal pateiktas programas. Valstybės finansinė
parama viešosios informacijos rengėjams, išskyrus lėšas jų leidžiamoms knygoms,
kino ar kitai garso ir vaizdo produkcijai, yra teikiama per Spaudos, radijo ir
televizijos rėmimo fondą. Į Fondą lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria
Seimas. Valstybės subsidijos ir mokesčių lengvatos teikiamos be išankstinių
sąlygų. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą įkuria kūrybinių sąjungų,
viešosios informacijos rengėjų, teisininkų ir mokslininkų sąjungų atstovų
susirinkimas, kurį kviečia Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija,
Radijo ir televizijos asociacija, Kabelinės televizijos asociacija, Lietuvos
žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija. Kiekviena šių organizacijų
deleguoja į susirinkimą po du savo atstovus. Susirinkimas laikomas įvykusiu,
jei jame dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai delegatų. Sprendimai priimami
paprasta balsų dauguma. Subsidijuojamus viešosios informacijos rengėjus nustato
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba. Taryba pateikia ataskaitą
Seimui apie lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymą.
2. Valstybės finansinė parama iš biudžeto knygų
leidybai, kino ar kitai garso ir vaizdo produkcijai yra teikiama ir per
Kultūros ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją pagal ekspertų komisijų,
veikiančių prie šių ministerijų, patvirtintus projektus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-101, 97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232
(97.02.07)
IV SKYRIUS
VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR SAVIVALDA
18 straipsnis. Teisė
rinkti ir skelbti informaciją ir jos ribojimai
1. Kiekvienas žmogus
turi teisę:
1) rinkti
informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse;
2) nepasirašyti savo
parengto darbo, jeigu jo turinys redakcinio rengimo metu buvo iškreiptas;
3) užsirašinėti,
fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip
pat kitais būdais fiksuoti informaciją;
4) publikacijas ar
laidas skelbti savo pavarde, slapyvardžiu ar anonimiškai.
2. Draudžiama:
1) filmuoti,
fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus be asmens sutikimo jam
priklausančioje valdoje;
2) filmuoti,
fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus uždarų renginių metu be to
renginio organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;
3) filmuoti ir
fotografuoti asmenis reklamai visuomenės informavimo priemonėse be jų sutikimo;
4) filmuoti ir
fotografuoti asmenis su aiškiais fiziniais trūkumais be šių asmenų sutikimo.
3. Šie draudimai
netaikomi, kai fiksuojami nusikalstami veiksmai.
19 straipsnis.
Žurnalisto pareigos
Žurnalistas privalo:
1) teikti teisingas,
tikslias ir nešališkas žinias;
2) autorizuoti pirmą
kartą skelbiamą informaciją, jeigu to pageidauja informaciją pateikęs asmuo;
3) atsisakyti vykdyti
viešosios informacijos rengėjo vadovo pavedimą, jeigu pavedimas verstų pažeisti
įstatymą ar Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą;
4) laikytis žurnalistų
profesinės etikos, gerbti fizinių ir juridinių asmenų teises.
20 straipsnis.
Paskelbtų žinių paneigimas
1. Fiziniai asmenys
turi teisę reikalauti paneigti paskelbtas žinias, kurios neatitinka tikrovės ir
žemina jų garbę bei orumą. Juridiniai asmenys turi teisę reikalauti paneigti
viešosios informacijos rengėjo apie juos paskelbtas neatitinkančias tikrovės
žinias.
2. Reikalavime
paneigti turi būti tiksliai nurodyta, kokios paskelbtos žinios neatitinka
tikrovės, kada ir kur jos buvo paskelbtos, kokie paskelbtų žinių teiginiai
žemina asmens garbę ir orumą. Paneigimai, neatitinkantys šios nuostatos
reikalavimo, taip pat tais atvejais, kai reikalaujama paneigti paskelbtas
žinias ne dėl jų esmės, o tik dėl formos, skelbiami viešosios informacijos
rengėjo nuožiūra.
3. Viešosios
informacijos rengėjas, gavęs pagrįstą reikalavimą paneigti neatitinkančias
tikrovės ar žeminančias garbę ir orumą žinias, privalo paskelbti paneigimą be
komentarų, adekvačioje vietoje artimiausiame savo spaudos leidinyje,
televizijos ar radijo laidoje. Vėlesnis paneigimas neatleidžia viešosios
informacijos rengėjo nuo atsakomybės ir nėra prielaida bausmei sušvelninti.
21 straipsnis. Žalos
atlyginimas
1. Viešosios
informacijos rengėjas, paskelbęs be asmens sutikimo žinias apie jo privatų
gyvenimą, žeminančias jo garbę ir orumą (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje
nustatytus atvejus), taip pat paskelbęs žinomai tikrovės neatitinkančias
žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir jų nepaneigęs, atlygina asmeniui
padarytą moralinę žalą įstatymų nustatyta tvarka, tačiau moralinės žalos
atlyginimo dydis negali viršyti 10000 litų.
2. Viešosios
informacijos rengėjo šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas paneigimas ir
atsiprašymas teikia pagrindą teismui mažinti moralinės žalos atlyginimą arba
visiškai nuo jo atleisti.
3. Viešosios
informacijos rengėjui, paskelbusiam be asmens sutikimo žinias, žeminančias jo
garbę ir orumą (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus atvejus), apie
jo privatų gyvenimą, taip pat paskelbusiam žinomai tikrovės neatitinkančias
žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą, ir jas šio įstatymo nustatyta
tvarka paneigusiam bei atsiprašiusiam, teismas gali priteisti atlyginti
padarytą moralinę žalą, tačiau šiuo atveju moralinės žalos atlyginimo dydis
negali viršyti 1000 litų.
4. Materialinės žalos
atlyginimo dydį už paskelbtas tikrovės neatitinkančias žinias, padariusias
nuostolių juridiniams ar fiziniams asmenims, nustato teismas.
22 straipsnis.
Atleidimas nuo žalos atlyginimo
1. Viešosios
informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančių žinių paskelbimą,
jeigu jis nurodė žinių šaltinį, o jos buvo:
1) pateiktos valstybės
valdžios institucijų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių bei
profsąjungų organizacijų, fizinių ar juridinių asmenų oficialiuose ar viešai
paskelbtuose dokumentuose;
2) viešai pasakytos
atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose, mitinguose bei
kituose renginiuose, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė kalbėjimo
esmės ir konkrečių faktų. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių
organizatoriams ir žinias paskelbusiems asmenims;
3) anksčiau paskelbtos
kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu šios žinios nebuvo
paneigtos jas paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse;
4) paskelbtos
tiesioginių radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių viešosios
informacijos rengėjui;
5) paskelbtos
specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos
rengėjas;
6) paskelbtos
neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose, neanoniminiuose užsakomuosiuose
straipsniuose ar laidose;
7) paskelbus nuomonę,
komentarą, pastabas, susijusias su žinia, pateikta visuomenės informavimo
priemonėse.
2. Šiais atvejais
atsako tas, kas pirmas paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias. Viešosios
informacijos rengėjas, paskleidęs tikrovės neatitinkančias žinias ir gavęs
paneigimo tekstą, nedelsdamas privalo jį paskelbti savo visuomenės informavimo
priemonėje.
23 straipsnis.
Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas
1. Profesinę etiką
visuomenės informavimo srityje reguliuoja Žurnalistų ir leidėjų etikos
kodeksas.
2. Žurnalistų ir
leidėjų etikos kodeksą tvirtina žurnalistų organizacijų atstovų susirinkimas,
kurį kviečia Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo
ir televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų
draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, Lietuvos radijas ir televizija.
24 straipsnis.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija
1. Žurnalistų ir
leidėjų etikos taisyklių pažeidimus, padarytus informuojant visuomenę,
nagrinėja Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.
2. Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisiją sudaro ir jos darbo tvarką nustato žurnalistų organizacijų
atstovų susirinkimas. Etikos komisijos nariai skiriami 2 metams.
3. Komisijos darbą
organizuoja komisijos pirmininkas, kurį komisija išsirenka iš savo narių 1 metams.
4. Į Komisiją dėl
Žurnalistų ir leidėjų etikos taisyklių pažeidimo gali kreiptis fiziniai ir
juridiniai asmenys.
5. Komisija,
nagrinėdama Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus, vadovaujasi
Lietuvos žurnalistų etikos kodeksu ir Europos Tarybos Parlamentinės
Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos”.
6. Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisijos sprendimai dėl profesinės etikos taisyklių pažeidimų
turi būti skelbiami leidiniuose, radijo ir televizijos laidose Komisijos nustatyta
tvarka.
7. Viešosios
informacijos rengėjai, nesutikdami su Komisijos išvadomis, gali kreiptis dėl
jų į teismą, tačiau negali nepaskelbti savo leidinyje ar laidose šios komisijos
išvadų. Fiziniai ar juridiniai asmenys, nesutikdami su Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisijos sprendimu, gali kreiptis į teismą ir apskųsti jame šios
komisijos išvadas per 30 dienų nuo išvadų jiems pateikimo.
8. Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisija dirba pagal savo priimtą reglamentą, jos veikla
finansuojama iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšų.
25 straipsnis.
Žurnalistų etikos inspektorius
1. Žurnalistų
etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kurį skiria Seimas Žurnalistų
ir leidėjų etikos komisijos teikimu. Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja
fizinių asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų
garbės ir orumo, visuomenės informavimo veiklos subjektų profesines
pretenzijas.
2. Žurnalistų etikos
inspektorius dirba pagal Seimo patvirtintą reglamentą, jo veikla finansuojama
iš biudžeto.
3. Gautą skundą
žurnalistų etikos inspektorius privalo išnagrinėti per 30 dienų ir su savo
išvada supažindinti pareiškėjus bei viešosios informacijos rengėjus.
4. Pripažinęs, jog
pareiškėjo skundas yra pagrįstas, žurnalistų etikos inspektorius kreipiasi
į tikrovės neatitinkančias ir asmens garbę ir orumą žeidžiančias žinias
išplatinusį viešosios informacijos rengėją, siūlydamas paskelbti paneigimą.
Jei tai padaryti atsisakoma, žurnalistų etikos inspektorius skundą perduoda
nagrinėti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai ir dalyvauja jos posėdyje.
5. Žurnalistų etikos
inspektorius ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimui už savo darbą.
26 straipsnis. Radijo
ir televizijos licencijavimas
Lietuvos Respublikoje
įregistruotų radijo, televizijos stočių, kabelinės televizijos, radijo
veikla, išskyrus Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, yra
licencijuojama. Terminuotas licencijas radijo bei televizijos stotims
transliuoti ir retransliuoti programas suteikia Radijo ir televizijos komisija
konkursų tvarka. Programos turinio, jos gamybos ir techninius reikalavimus,
licencijų skaičių, jų galiojimo trukmę, licencijų mokesčio dydį, kuris
pervedamas į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, bei kitas sąlygas
nustato Radijo ir televizijos komisija ne mažesne kaip dviejų trečdalių
komisijos narių balsų dauguma.
27 straipsnis. Radijo
ir televizijos komisijos veikla ir jos sudarymo principai
1. Radijo ir
televizijos komisija:
1) skelbia ir vykdo
radijo ir televizijos stočių bei kabelinių televizijų, radijų konkursus radijo
ir televizijos programų transliavimo ir retransliavimo licencijoms gauti,
pratęsia licencijų galiojimo laiką, skelbia ir vykdo valstybinėms įmonėms
priklausančių transliavimo įrengimų nuomos konkursus radijo ir televizijos
programoms transliuoti ir retransliuoti, tvirtina konkursų sąlygas, priima
sprendimus dėl konkursų rezultatų. Pirmenybė teikiama stotims, įsipareigojančioms
rengti originalios kūrybos kultūrinio, informacinio, šviečiamojo pobūdžio
laidas arba tas programas, kurių numatomoje priėmimo zonoje dar netransliuoja
kitos stotys;
2) kontroliuoja, kaip
laikomasi konkursams pateiktų įsipareigojimų dėl programų struktūros ir turinio
bei kitų konkursų reikalavimų, o atradusi pažeidimų, kreipiasi į valstybės
institucijas arba teikia ieškinius teisme dėl pažeidimų pašalinimo, radijo ir
televizijos stočių veiklos sustabdymo ar nutraukimo;
3) teikia paraiškas
Ryšių ir informatikos ministerijai dėl radijo dažnių koordinavimo kiekvienai
naujai radijo ir televizijos stočiai projektuoti ir dažnių skyrimo
licencijuotoms radijo ir televizijos stotims;
4) tvirtina Radijo ir
televizijos komisijos nuostatus ir biudžetą, taip pat skiria administracijos
vadovą;
5) kaupia informaciją
apie radijo ir televizijos stotis, analizuoja jų veiklą, rengia metodinę
informacinę medžiagą.
2. Į Radijo ir
televizijos komisiją 3 narius skiria Seimas, po 1 narį - Lietuvos žurnalistų
sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos
rašytojų sąjunga, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija,
Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga,
Lietuvos teatro sąjunga. Kiekvienas Radijo ir televizijos komisijos narys
skiriamas 3 metams. Jeigu komisijos narys dėl kokių nors priežasčių negali
dalyvauti komisijos darbe arba nelanko jos posėdžių daugiau kaip 3 mėnesius, jį
paskyrusi institucija turi pakeisti kitu.
3. Politinių partijų
nariai, išrinkti į Radijo ir televizijos komisiją, sustabdo savo narystę
partijoje iki savo kadencijos komisijoje pabaigos.
4. Radijo ir
televizijos komisija iš savo narių išrenka komisijos pirmininką, jis
perrenkamas kiekvienais metais. Komisija dirba pagal savo patvirtintą
reglamentą. Komisijos narys negali būti jos pirmininku daugiau nei vieną
kadenciją iš eilės. Radijo ir televizijos komisijos administracijos vadovu
negali būti Radijo ir televizijos komisijos narys.
5. Radijo ir
televizijos komisijos posėdžius šaukia komisijos pirmininkas savo sumanymu arba
vieno trečdalio komisijos narių teikimu, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Informacija apie numatomus posėdžius bei jų darbotvarkė skelbiama spaudoje ne vėliau
kaip prieš 10 dienų iki posėdžio.
6. Radijo ir
televizijos komisijos posėdžiai yra vieši. Posėdžiai laikomi įvykusiais, jei
juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių. Sprendimai priimami
daugiau kaip pusės posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų. Sprendimai dėl
licencijų išdavimo, radijo dažnių skyrimo bei konkursų priimami daugiau kaip
dviejų trečdalių visų komisijos narių balsų dauguma.
7. Radijo ir
televizijos komisijos sprendimai skelbiami viešai ir įsigalioja kitą dieną po
jų paskelbimo. Radijo ir televizijos komisijos sprendimai informacijos
visuomenei rengėjams ir platintojams yra privalomi. Visi Radijo ir televizijos
komisijos sprendimai gali būti apskųsti teisme per 30 dienų nuo jų įsigaliojimo
dienos.
8. Radijo ir
televizijos komisija turi juridinio asmens teises.
9. Radijo ir
televizijos komisija yra atskaitinga Seimui.
28 straipsnis. Radijo
ir televizijos komisijos veiklos finansavimas
Radijo ir televizijos
komisijos veiklai finansuoti radijo ir televizijos, kabelinės televizijos,
radijo stočių savininkai kas mėnesį privalo pervesti į Radijo ir televizijos
komisijos sąskaitą sumą, kurią nustato komisija, tačiau ši suma negali viršyti
1 procento įplaukų, gautų iš radijo ir televizijos stoties komercinės
veiklos. Iš radijo ir televizijos stočių savininkų, nepervedusių lėšų į
Radijo ir televizijos komisijos sąskaitą daugiau kaip 3 mėnesius, lėšos
išieškomos per teismą.
29 straipsnis.
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
1. Lietuvos
nacionalinis radijas ir televizija - valstybei nuosavybės teise priklausanti
viešoji ne pelno institucija, veikianti pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos įstatymą.
2. Lietuvos
nacionalinis radijas ir televizija finansuojama iš valstybės biudžeto
asignavimų, abonentinio mokesčio, pajamų, gautų už radijo ir televizijos laidų
pardavimą, leidybą, rėmimo, labdaros lėšų ir komercinių pajamų. Pajamų
gavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos
įstatymas. Didėjant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įplaukoms iš
abonentinio mokesčio, atitinkamai mažinamas Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos finansavimas iš valstybės biudžeto. Abonentinio mokesčio įvedimas ir
su tuo susijusių valstybės asignavimų mažinimas nustatomas įstatymo. Reklamos
laikas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose mažinamas
nuosekliai Seimo nustatyta tvarka.
3. Aukščiausiasis
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo organas yra taryba,
sudaroma 3 metams iš 15 asmenų. Savo atstovus į Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos tarybą deleguoja šios meno kūrėjų bei visuomenės organizacijos:
Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvių kalbos draugija,
Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos kinematografininkų sąjunga,
Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija,
Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos rašytojų
sąjunga, Lietuvos Respublikos piliečių chartija, Lietuvos šeimos centras,
Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos teisininkų draugija, Lietuvos žurnalistų
draugija, Lietuvos žurnalistų sąjunga. Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos tarybos sudarymą organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros
komitetas.
4. Politinių partijų
nariai, paskirti į tarybą, turi sustabdyti savo narystę partijoje iki savo
kadencijos taryboje pabaigos.
5. Taryba tvirtina
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų mastus ir struktūrą,
konkurso būdu skiria ir atleidžia generalinį direktorių, taip pat tvirtina jo
pavaduotojus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-22, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848
(96.12.14)
V SKYRIUS
VIEŠOSIOS
INFORMACIJOS PLATINIMO TVARKA IR JOS RENGĖJŲ REGISTRAVIMAS
30 straipsnis.
Viešosios informacijos rengėjų ir platintojų savininkai
1. Viešosios
informacijos rengėjo arba platintojo savininkas gali būti tik Lietuvos
Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo.
2. Respublikos
Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, valstybės institucijų vadovai privalo
paskelbti spaudoje apie viešosios informacijos rengėjus ar platintojus,
kurių savininkas, bendraturtis ar akcininkas jis yra.
3. Viešosios
informacijos rengėju arba platintoju negali būti asmuo, kuriam teismo
nuosprendžiu tai uždrausta.
4. Viešosios
informacijos rengėjo ar platintojo savininkas gali bet kada nutraukti ar
reorganizuoti savo veiklą arba perleisti rengėją ar platintoją kitam Lietuvos
Respublikos piliečiui ar juridiniam asmeniui.
5. Radijo ar
televizijos stoties savininku negali būti politinė partija ar politinė
organizacija.
6. Valstybė
(išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai negali būti
viešosios informacijos rengėjo savininkais, jeigu įstatymų nenustatyta
kitaip. Valstybė (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai
negali turėti viešosios informacijos rengėjų akcijų, jeigu įstatymų nenustatyta
kitaip.
Straipsnio pakeitimai: Nr. I-1507, 96.08.22, Žin.,
1996, Nr.82-1971 (96.08.30)
31 straipsnis.
Viešosios informacijos rengėjų registravimas
1. Viešosios
informacijos rengėjai ir platintojai registruojami Lietuvos Respublikos įmonių
rejestre įstatymų nustatyta tvarka be išankstinio kokio nors valstybės valdžios
ar valdymo institucijos leidimo.
2. Periodinių
leidinių pavadinimai gali būti registruojami kaip prekių ženklai Prekių ir
paslaugų ženklų įstatymo nustatyta tvarka.
32 straipsnis.
Informacijos platinimas ir jos ribojimas
1. Informaciją
visuomenei platina pats viešosios informacijos rengėjas arba kitas fizinis ar
juridinis asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju arba jo
leidimu.
2. Užsienyje parengtas
visuomenės informavimo priemones leidžiama platinti, jeigu jų turinys
neprieštarauja šio įstatymo 8 straipsniui.
3. Kiekviename
leidinyje turi būti nurodyti Valstybinio standarto nustatyti leidybiniai
duomenys ir tarptautinis standartinis dokumento numeris (ISBN, ISSN, ISMN).
4. Vyriausybė,
saugodama visuomenės informavimo laisvę ir visuomenės interesus, nustato
periodinių leidinių (privalomų egzempliorių), kuriuos viešosios informacijos rengėjai
privalo nemokamai siųsti bibliotekoms, skaičių.
5. Erotinio ir
smurtinio pobūdžio spaudos leidinių, kino ir videofilmų, radijo ir televizijos
programų platinimo tvarką nustato Vyriausybė. Spaudos leidinių, kino ir
videofilmų, radijo ir televizijos programų priskyrimą pornografinio, erotinio
ir smurtinio pobūdžio visuomenės informavimo priemonių kategorijai nustato
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija dalyvaujant Kultūros, Sveikatos
apsaugos ir Teisingumo ministerijų ekspertams.
33 straipsnis. Veiklos
nutraukimas arba sustabdymas
1. Viešosios
informacijos rengėjo arba platintojo veiklą gali nutraukti arba sustabdyti
viešosios informacijos rengėjo ar platintojo savininkas savo iniciatyva arba
teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ar platintojas pažeidžia šio
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus.
2. Konkretų viešosios
informacijos rengėjo veiklos sustabdymo laiką nustato teismas. Šis laikas
negali būti ilgesnis kaip 30 dienų, o žurnalams - 3 mėnesiai.
3. Viešosios
informacijos rengėjo veikla nutraukiama tuo atveju, jeigu per metus teismas jau
buvo sustabdęs jo veiklą ne mažiau kaip tris kartus.
34 straipsnis.
Paskelbtos informacijos saugojimas
Viešosios informacijos
rengėjas privalo saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių 1 metus, o garso
ir vaizdo produkciją - 3 mėnesius nuo tos dienos, kai informacija buvo
išplatinta.
35 straipsnis.
Akreditavimas
1. Viešosios
informacijos rengėjas turi teisę šalių susitarimu akredituoti savo
žurnalistus prie valstybės institucijų, politinių partijų, politinių ir
visuomeninių organizacijų, taip pat kitų institucijų.
2. Žurnalistas
dalyvauja jį akreditavusios organizacijos posėdžiuose, kituose renginiuose,
aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir kitais dokumentais ar jų nuorašais
tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis.
3. Kitų valstybių
žurnalistai, akredituoti Užsienio reikalų ministerijoje, įgyja vienodas su
Lietuvos žurnalistais teises rinkti ir skelbti informaciją.
36 straipsnis.
Kabelinė televizija ir kabelinis radijas
1. Kabelinė
televizija, kabelinis radijas privalo retransliuoti visas Lietuvos Respublikos
televizijos, radijo stočių programas, kurių patikimo priėmimo zonoje yra
kabelinės televizijos, radijo tinklo priėmimo stotis.
2. Kabelinės
televizijos, radijo stotys retransliuoja kitų televizijos, radijo stočių
programas pagal sutartis su stotimis, kurių programas retransliuoja.
3. Kabelinės
televizijos, radijo stotys savo originalias laidas gali įterpti į
retransliuojamų televizijos, radijo stočių programas ar kitaip keisti
retransliuojamą programą tik pagal sutartis su retransliuojamų televizijos,
radijo programų rengėjais.
37 straipsnis. Transliavimo
kokybė
1. Radijo dažnių
aparatūros, skirtos radijo ar televizijos laidoms transliuoti eteriu ar
kabelinėmis priemonėmis, kokybės priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta
tvarka.
2. Radijo ir
televizijos programų transliavimo įmonės turi garantuoti transliavimo kokybę
pagal Lietuvos Respublikos standartus.
3. Radijo, televizijos
stoties programoje ne rečiau kaip kartą per valandą turi būti skelbiamas šios
stoties arba retransliuojamos programos pavadinimas. Jeigu radijo,
televizijos stoties programa yra trumpesnė nei 1 valanda, programos
pavadinimas turi būti skelbiamas programos pabaigoje.
38 straipsnis. Reklama
ir rėmimas
1. Reklamos skelbimo
tvarką visuomenės informavimo priemonėse nustato Lietuvos Respublikos
įstatymai.
2. Jeigu laida ar
laidų serija yra visiškai ar iš dalies remiama, tai turi būti paskelbta laidos
pradžioje arba pabaigoje. Šis skelbimas negali skatinti parduoti, pirkti,
nuomoti ar siūlyti paslaugas, daryti reklaminio pobūdžio atsiliepimus.
3. Rėmėjas negali
daryti įtakos skelbiamos informacijos turiniui.
39 straipsnis.
Viešosios informacijos rengėjų savininkų ir bendraturčių
pajamų deklaravimas ir ryšių su
ūkiniais subjektais bei valdžios
ir valdymo institucijomis
viešumas
Viešosios
informacijos rengėjų savininkai ir bendraturčiai deklaruoja savo pajamas ir
turtą įstatymų nustatyta tvarka. Viešosios informacijos rengėjų savininkai ir
1997-01-23
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 16, 3
1996-12-05
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 16, 3, 24
1996-08-22
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — versión orig
originali versija
Tekstas šią datą