LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas
63 versijos
· 1994-07-07
2022-04-27
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 37,
2022-02-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 58,
2021-05-28
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 88,
2021-01-20
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 65,
2020-07-02
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — art. 36
2020-07-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — art. 34
2020-06-12
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 37,
2020-02-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,
2020-01-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 34,
2019-12-31
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 77,
2019-12-21
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 39,
2019-10-08
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,
2019-07-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 2, 9
2019-01-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,
2018-11-17
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 56,
2018-11-13
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 39,
2018-11-10
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 58,
2018-09-20
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 37,
2018-06-27
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 2, 9
2016-07-16
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 88,
2015-10-29
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 2, 2
2015-01-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 6, 9
2014-12-16
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 39,
2014-11-12
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
2014-07-25
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
2014-07-12
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
2014-01-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2012-10-13
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2011-11-22
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — art. 89
2011-05-15
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2010-12-28
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2010-09-23
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 19,
2010-07-20
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
2010-06-10
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,
2010-05-31
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,
2010-01-05
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2009-04-25
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 54,
2008-02-05
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2007-02-13
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,
2007-01-19
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 19,
2006-12-30
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
2005-12-20
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 19,
2005-11-17
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 71,
2004-08-23
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 71,
Pakeitimai 2004-08-23
@@ -24,6 +24,8 @@
d. Nr. I-532
Vilnius
Nauja
įstatymo redakcija:
@@ -4952,6 +4954,10 @@
52
straipsnio redakcija iki 2004 m. rugsėjo 10 d.:
52
straipsnis. Rinkimų agitacijos finansavimas
1. Rinkimų agitacija finansuojama
@@ -4980,45 +4986,45 @@
arba nebalsuoti už kandidatą ar kandidatus, rengimo, įsigijimo, gamybos ar
teikimo kaina. Apmokėti rinkimų agitacijos išlaidas ne iš specialių rinkimų
sąskaitų draudžiama. Rinkimų agitacijos gaminiai ir paslaugos, kurių vertė
didesnė kaip 0,5 VMDU, negali būti teikiami nemokamai. Rinkimų agitacijos
gaminiai ir paslaugos negali būti teikiami darant akivaizdžias nuolaidas.
Norintysis paremti kandidatų sąrašą ar kandidatą privalo tai daryti pervesdamas
lėšas į specialias rinkimų sąskaitas. Jeigu išlaidos rinkimų agitacijos
gaminiams buvo padarytos iki rinkimų agitacijos kampanijos pradžios, partija,
politinė organizacija ar kandidatas praneša apie tai Vyriausiajai rinkimų
komisijai, kuri, įvertinusi rinkimų agitacijos gaminius, šių išlaidų suma
sumažina specialios rinkimų sąskaitos maksimalų leistiną dydį ir išduoda
pažymą, kad šie gaminiai gali būti panaudoti rinkimų agitacijos kampanijos
laikotarpiu. Visuomenės informavimo priemonė, neturinti valstybės ar savivaldybių
kapitalo, gali nurodyti, kurį kandidatų sąrašą (sąrašus) ar kandidatą
(kandidatus) ji remia, ir po to jų rinkimų agitaciją skelbti nemokamai. Šiuo
atveju visuomenės informavimo priemonei už tokios rinkimų agitacijos skelbimą
negali būti atlyginama bet kokiais kitais būdais. Jeigu vienkartines rinkimų
agitacijos paslaugas, kurių vertė mažesnė kaip 0,5 VMDU, nemokamai teikia
kandidato, kandidatų sąrašo rėmėjai (tai draudžiama asmenims, nurodytiems 51
straipsnyje), jos nevertinamos ir specialios rinkimų sąskaitos maksimalaus
leistino dydžio nekeičia.
teikimo kaina. Apmokėti rinkimų agitacijos išlaidas ne iš specialių rinkimų sąskaitų
draudžiama. Rinkimų agitacijos gaminiai ir paslaugos, kurių vertė didesnė kaip
0,5 VMDU, negali būti teikiami nemokamai. Rinkimų agitacijos gaminiai ir
paslaugos negali būti teikiami darant akivaizdžias nuolaidas. Norintysis
paremti kandidatų sąrašą ar kandidatą privalo tai daryti pervesdamas lėšas į
specialias rinkimų sąskaitas. Jeigu išlaidos rinkimų agitacijos gaminiams buvo
padarytos iki rinkimų agitacijos kampanijos pradžios, partija, politinė
organizacija ar kandidatas praneša apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai,
kuri, įvertinusi rinkimų agitacijos gaminius, šių išlaidų suma sumažina
specialios rinkimų sąskaitos maksimalų leistiną dydį ir išduoda pažymą, kad šie
gaminiai gali būti panaudoti rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu.
Visuomenės informavimo priemonė, neturinti valstybės ar savivaldybių kapitalo,
gali nurodyti, kurį kandidatų sąrašą (sąrašus) ar kandidatą (kandidatus) ji
remia, ir po to jų rinkimų agitaciją skelbti nemokamai. Šiuo atveju visuomenės
informavimo priemonei už tokios rinkimų agitacijos skelbimą negali būti
atlyginama bet kokiais kitais būdais. Jeigu vienkartines rinkimų agitacijos
paslaugas, kurių vertė mažesnė kaip 0,5 VMDU, nemokamai teikia kandidato,
kandidatų sąrašo rėmėjai (tai draudžiama asmenims, nurodytiems 51 straipsnyje),
jos nevertinamos ir specialios rinkimų sąskaitos maksimalaus leistino dydžio
nekeičia.
4. Mokesčių
@@ -5070,6 +5076,28 @@
nuožiūra. Laiku neuždarytų sąskaitų lėšas bankas perveda į valstybės biudžetą.
52
straipsnio redakcija nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.:
52 straipsnis.
Savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimas
Savivaldybių
tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių partijų
ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2429,
2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)
53
straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
@@ -5106,6 +5134,730 @@
straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas
Rinkėjo pažymėjimų,
rinkimų biuletenių, kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų apygardoje,
plakatų su duomenimis apie kandidatą (kandidatus), vidinių ir išorinių
balsavimo paštu vokų, kitų dokumentų, blankų, anketų, oficialių vokų, paketų,
antspaudų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius bei formas, taip pat jų pildymo
pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
55
straipsnis. Rinkimų biuleteniai
1. Rinkimuose į
tarybą kiekvienam rinkėjui įteikiamas vienas biuletenis – balsuoti dėl
kandidatų sąrašo daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir dėl penkių šio
sąrašo kandidatų pirmumo.
2. Rinkimų
biuletenyje turi būti:
1) išspausdintas
nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos specialios
biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti;
2) vienoje
biuletenio dalyje skiriant kiekvienam kandidatų sąrašui po vienodą plotą, to
paties tipo šriftu išspausdinti kandidatų sąrašų rinkimų numeriai ir
pavadinimai jiems suteiktų rinkimų numerių didėjimo tvarka. Kandidatų sąrašo
pavadinimo šrifto dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui
skirtą plotą. Taip pat įrašoma ne daugiau kaip 15 pirmųjų sąrašo kandidatų
vardai ir pavardės;
3) antrojoje
biuletenio dalyje penki specialūs laukeliai, kuriuose rinkėjas balsuodamas
įrašo pasirinktų kandidatų rinkimų numerius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
56
straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
1. Apygardų
rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir vokus centriniams pašto skyriams
pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios, rinkimų
biuletenius rinkimų apylinkėms - ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo
pradžios.
2. Vyriausioji
rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų
išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nurodytų terminų.
57
straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas
1. Rinkimų
apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau
kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko rinkimų komisija
turi būti suskaičiavusi visus iš apygardos rinkimų komisijos gautus rinkimų
biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo
patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje
rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje gali
būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar
rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų, renkamų šioje rinkimų
apygardoje, sąrašai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje
rinkimų apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir
50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti
pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji
rinkimų komisija. Taip pat turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos
nariams ir vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma,
antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas praneša apygardos rinkimų komisijai.
2. Kitus
balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
3. Apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku
ir tinkamai. Jeigu savivaldybė nepaskiria tinkamų patalpų įrengti balsavimo
patalpai arba nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas privalo apie tai laiku pranešti apygardos rinkimų
komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai surasti ir tinkamam
inventoriui įsigyti, kaip yra nustatyta šio įstatymo 8 straipsnyje.
58
straipsnis. Rinkimų stebėtojai
1. Partijos, politinės
organizacijos, taip pat atstovas rinkimams turi teisę skirti rinkimų stebėtojus.
Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatytos formos pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus rinkimų apygardos
arba apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje. Stebėtojo pažymėjimą
išduoda:
1) Vyriausioji
rinkimų komisija - stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje
arba tik konkrečiose rinkimų apygardose, apylinkėse pagal užsienio reikalų
ministro, Respublikos Prezidento patarėjo teikimą, užsienio valstybėms arba
tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymus, taip pat savo
nuožiūra;
2) apygardos
rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje šios rinkimų apygardos teritorijoje,
vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems kaip 18 metų Lietuvos
Respublikos piliečiams ir asmenims, turintiems aktyviąją rinkimų teisę pagal šį
įstatymą, pagal partijos, politinės organizacijos vietos skyriaus arba
atstovo rinkimams prašymą, kuriame turi būti nurodyta asmens vardas, pavardė,
asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas.
2. Stebėtojo
pažymėjimus rinkimų komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba kitas
komisijos narys komisijos pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti išduoti
stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam jis turėtų
būti išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus. Apie visus atsisakymus
išduoti stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame komisijos
posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams.
3. Rinkimų
stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai,
taip pat balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos
Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų
stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpose būtų sudarytos tinkamos
sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo. Jeigu stebėtojas pats pažeidžia
šį arba kitus įstatymus, jo stebėtojo pažymėjimas gali būti anuliuotas
apygardos rinkimų komisijos pirmininko sprendimu, apie kurį turi būti iškart
pranešta rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir
atitinkamam atstovui rinkimams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
DEVINTASIS
SKIRSNIS
BALSAVIMAS
59
straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas vyksta rinkimų dieną
nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje.
Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra
įrašytas, jei kitko nenumato šis įstatymas.
60
straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius
Balsavimo patalpoje negalima
rengti jokių kitų renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą. Jokių
renginių taip pat negalima rengti ir perėjimo patalpose (koridoriuose) bei prie
įėjimo į balsavimo patalpos pastatą.
61
straipsnis. Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną rinkėjams balsavimo
patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos
narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams joje gali būti tik rinkimų
komisijos nariai, stebėtojai ir budintis policininkas. Rinkimų komisijos
pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją
antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad balsavimo
patalpa įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės rinkimų
komisijos iš apygardos rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, antspauduoja
rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų biuletenius komisijos
nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro rinkėjams balsavimo
patalpą, taip paskelbdamas rinkimų pradžią.
62
straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas
1. Prie įėjimo į balsavimo
patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo
pažymėjimą, pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmens tapatybę. Komisijos
narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą
jis įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą
atvykimo lapelį, kuriame nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir
nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio. Draudžiama vienam
rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam rinkėjui skirtą
lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų
arba neaišku, ar jis įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą,
komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda, įteikia jam svečio
lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti
dėl balsavimo.
2. Komisijos
narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus
nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas
asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija 2 į tos
rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti asmenys, rinkėjų sąraše suranda
rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir atvykimo lapelį. Po to,
kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų biuletenius, pasirašo
rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas vienas rinkimų
biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami.
Balsuojant paštu, rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenių išdavimą ir
rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.
3. Išduoti
rinkėjui kito asmens rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį
reikalavimą, atsako pagal įstatymus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
63
straipsnis. Balsavimo tvarka
1. Gavęs rinkimų biuletenį,
rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti biuletenį
ne balsavimo kabinoje draudžiama.
2. Rinkimų
biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja „už“, ir
specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose įrašo penkių pasirinktų
balsuoto sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Jeigu biuletenyje to paties
kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal
šį biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.
3. Užpildytą
rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
4. Jeigu
rinkėjas prašo, sugadintas rinkimų biuletenis pakeičiamas nauju. Sugadinti
biuleteniai laikomi atskirai po to, kai išdavęs naują biuletenį rinkimų
komisijos narys jį perbraukia ir ant jo pasirašo.
5. Rinkėjas,
kuris dėl fizinių trūkumų negali pats rinkimų biuletenio užpildyti, įmesti jo į
balsadėžę, gali pasikviesti kitą asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką
ar narį, ar rinkimų stebėtoją), kuris už jį atliktų šiuos veiksmus. Rinkėjas,
neturintis fizinių trūkumų, kurie trukdytų jam užpildyti rinkimų biuletenį,
turi balsuoti pats.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
64
straipsnis. Balsavimas paštu
1. Balsavimas
paštu suteikia galimybę dalyvauti rinkimuose rinkėjams, kurie dėl sveikatos
būklės arba dėl kitų priežasčių rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų
apylinkę. Balsuoti paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis pradedant 5
diena iki rinkimų ir baigiant likus vienai dienai iki rinkimų, jei rinkėjas
įrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tos savivaldybės teritorijoje,
rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų, jei rinkėjas
neįrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tos savivaldybės teritorijoje, rinkėjų
sąrašus. Balsavimo paštu išlaidas apmoka valstybė.
2. Už balsavimo
organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų
biuletenių ir balsavimo vokų apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu
metu. Už pašto skyriaus darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako
tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra pašto skyrius, komisijos
pirmininkas.
3. Rinkimų
biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo paštu metu pašto
viršininkas, pritarus apygardos rinkimų komisijai, paskiria pašto darbuotojus
(pareigūnus), kuriems patikima išduoti rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus.
Jeigu apygardos rinkimų komisija pareikalauja, pašto viršininkas privalo
nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto
darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti rinkimų dokumentus, apygardos rinkimų
komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Rinkimų komisijos narys, rinkimų
stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs
rinkėjo pažymėjimą ir jo asmenybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į
šią pažymą savo pastabą, apie kurią pašto viršininkas nedelsdamas praneša
apygardos rinkimų komisijai. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi
teisės išduoti rinkimų dokumentų.
4. Pašto
skyriuose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai
užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką. Balsavimą gali
stebėti partijų ir politinių organizacijų stebėtojai, turintys pažymėjimus
stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.
5. Pašto
darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami balsavimo
paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai
apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.
6. Rinkėjas
balsuoja slaptai:
1) užpildo
rinkimų biuletenį;
2) užpildytą
rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
3) užklijuoja
vidinį voką;
4) vidinį voką
kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį voką;
5) užklijuoja
išorinį voką.
7. Balsavimo
paštu vokus ir rinkimų biuletenį rinkėjams, negalintiems dėl sveikatos būklės
atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į namus
pristato paštininkas likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki rinkimų. Kartu su
paštininku pas rinkėją gali atvykti ne mažiau kaip 2 komisijos nariai, taip pat
gali atvykti stebėtojai. Šių rinkėjų sąrašą prieš 10 dienų iki rinkimų sudaro
apylinkės rinkimų komisijos pagal rinkėjų užpildytus Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatytos formos prašymus užtikrinti galimybę balsuoti
namuose. Rinkimų komisijos, sutikus apygardos rinkimų komisijos pirmininkui ar
jo įgaliotam apygardos rinkimų komisijos nariui, gali papildyti sąrašą, jeigu
gauna šių rinkėjų prašymus iki rinkimų likus ne mažiau kaip 3 dienoms. Rinkėjų
prašymai taip pat turi būti patvirtinti globos ir rūpybos ar sveikatos
priežiūros ir gydymo įstaigų vadovų arba šių tam įgaliotų pareigūnų. Prašymai
pridedami prie apylinkės rinkimų komisijos sudaryto rinkėjų, kurie dėl
sveikatos būklės negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų
apylinkę, sąrašo. Pašto darbuotojai, rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys
negali atnešti balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių į namus rinkėjams,
neįrašytiems į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti į paštą arba
rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą. Į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės
negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą
gali būti įrašyti: I grupės invalidai, II grupės judėjimo invalidai ir laikinai
nedarbingi asmenys, jei jie pateikė šioje straipsnio dalyje numatytus prašymus
užtikrinti galimybę balsuoti namuose. Pareigūnai, rinkimų komisijai suteikę
klaidingų duomenų apie rinkėjus, negalinčius dėl sveikatos būklės atvykti
balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, atsako įstatymų
nustatyta tvarka.
8. Užklijuotą
išorinį voką (su jame esančiu rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo paštu voku
ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas gali:
1) įteikti pašto
skyriaus darbuotojui ;
2) įteikti
paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus;
3) įmesti į
pašto dėžutę.
9. Rinkėjui
balsuojant namuose draudžiama daryti poveikį jo apsisprendimui ir skubinti jį
balsuoti. Rinkėjas, neturintis fizinių trūkumų, neleidžiančių jam užpildyti
rinkimų biuletenį, slaptai užpildytą biuletenį pats įdeda į vidinį voką, jį
užklijuoja, užklijuotą vidinį voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį
voką ir jį užklijuoja. Rinkėjo, kuris dėl fizinių trūkumų negali to atlikti
pats, prašymu tai atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo (išskyrus paštininką, rinkimų
komisijos narį ar stebėtoją), kuriuo rinkėjas pasitiki ir kuris privalo
išsaugoti balsavimo slaptumą. Rinkėjas užklijuotą išorinį voką gali įteikti
paštininkui ar išsiųsti tą pačią arba kitą dieną.
10. Draudžiama
priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
Nr. IX-969,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2768 (2002-07-03)
Nr.
IX-1872,
2003-12-09, Žin., 2003, Nr. 123-5570 (2003-12-30)
65
straipsnis. Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose
1. Gydymo, socialinės rūpybos ir
globos įstaigose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai. Apygardos
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų gydymo, socialinės
rūpybos ir globos įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių pašto skyrių sąrašą,
pašto viršininko teikimu nustato šių skyrių darbo laiką. Įstaigos vadovas
skiria tinkamas balsavimui patalpas ir yra atsakingas, kad rinkėjams būtų
pranešta apie specialaus pašto skyriaus darbo vietą bei laiką ir būtų sudarytos
sąlygos į jį atvykti rinkėjams.
2. Galintys
judėti šių įstaigų pacientai ir globotiniai balsuoja patys balsavimo patalpoje
šio įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Pas
negalinčius atvykti į balsavimo patalpą dėl sveikatos būklės gydymo, socialinės
rūpybos bei globos įstaigų pacientus ir globotinius atvyksta ne mažiau kaip 2
komisijos nariai, stebėtojai (jeigu jie dalyvauja) ir specialaus pašto skyriaus
pareigūnai.
4. Balsuojantis
asmuo turi pats jam sudarytomis slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų biuletenį
ir įdėti jį į balsavimo paštu voką. Prireikus jis gali pasinaudoti kito asmens
(išskyrus tos įstaigos darbuotojo, paštininko, rinkimų komisijos nario ar
rinkimų stebėtojo), kuriuo pasitiki, paslaugomis.
5. Gydymo,
socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl
balsavimo trikdyti ligonius, kurių būklė yra sunki. Šis nurodymas paštininkams
privalomas.
6. Taip pat
draudžiama dėl balsavimo trikdyti asmenį, jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos
nustatyta tvarka gydytojų komisija padarė išvadą, kad jis balsavimo metu dėl
chroniškos psichinės ligos, silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos sutrikimo
negali suprasti savo veiksmų esmės.
66
straipsnis. Balsavimas kariniuose daliniuose
1. Krašto
apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose sudaromi specialūs balsavimui
skirti pašto skyriai, kaip nustatyta 65 straipsnyje.
2. Pagal
galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti šių nuolatinės
gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
53 straipsnis.
Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
1. Rinkimų
agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną,
išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta
likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo
laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias
išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50
metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.
2. Asmenys,
pažeidę šio straipsnio 1 dalyje išdėstytas nuostatas, baudžiami įstatymų
nustatyta tvarka.
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
PARENGTINĖ
RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
54 straipsnis.
Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas
Rinkėjo
pažymėjimų, rinkimų biuletenių, kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų
@@ -5118,9 +5870,9 @@
pildymo pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
55
straipsnis. Rinkimų biuleteniai
55 straipsnis.
Rinkimų biuleteniai
1. Rinkimuose į
@@ -5142,17 +5894,15 @@
2) vienoje
biuletenio dalyje skiriant kiekvienam kandidatų sąrašui po vienodą plotą, to
paties tipo šriftu išspausdinti kandidatų sąrašų rinkimų numeriai ir
pavadinimai jiems suteiktų rinkimų numerių didėjimo tvarka. Kandidatų sąrašo
pavadinimo šrifto dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui
skirtą plotą. Taip pat įrašoma ne daugiau kaip 15 pirmųjų sąrašo kandidatų
vardai ir pavardės;
biuletenio dalyje skiriant kiekvienam kandidatų sąrašui po vienodą plotą, to paties
tipo šriftu išspausdinti kandidatų sąrašų rinkimų numeriai ir pavadinimai jiems
suteiktų rinkimų numerių didėjimo tvarka. Kandidatų sąrašo pavadinimo šrifto
dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą. Taip
pat įrašoma ne daugiau kaip 15 pirmųjų sąrašo kandidatų vardai ir pavardės;
3) antrojoje
@@ -5166,9 +5916,9 @@
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
56
straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
56 straipsnis.
Rinkimų biuletenių pristatymas
1. Apygardų
@@ -5186,17 +5936,17 @@
išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nurodytų terminų.
57
straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas
57 straipsnis.
Balsavimo patalpų parengimas
1. Rinkimų
apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip
likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko rinkimų komisija turi
būti suskaičiavusi visus iš apygardos rinkimų komisijos gautus rinkimų
apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau
kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko rinkimų komisija
turi būti suskaičiavusi visus iš apygardos rinkimų komisijos gautus rinkimų
biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo
@@ -5238,13 +5988,13 @@
komisijos pirmininkas privalo apie tai laiku pranešti apygardos rinkimų
komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai surasti ir tinkamam
inventoriui įsigyti, kaip yra nustatyta šio įstatymo 8 straipsnyje.
58
straipsnis. Rinkimų stebėtojai
komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai surasti ir tinkamam inventoriui
įsigyti, kaip yra nustatyta šio įstatymo 8 straipsnyje.
58 straipsnis.
Rinkimų stebėtojai
1. Partijos, politinės
@@ -5266,23 +6016,21 @@
ministro, Respublikos Prezidento patarėjo teikimą, užsienio valstybėms arba
tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymus, taip pat savo
nuožiūra;
tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymus, taip pat savo nuožiūra;
2) apygardos
rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje šios rinkimų apygardos teritorijoje,
vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems kaip 18 metų Lietuvos Respublikos
piliečiams ir asmenims, turintiems aktyviąją rinkimų teisę pagal šį įstatymą,
pagal partijos, politinės organizacijos vietos skyriaus arba atstovo
rinkimams prašymą, kuriame turi būti nurodyta asmens vardas, pavardė, asmens
kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas.
vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems kaip 18 metų Lietuvos
Respublikos piliečiams ir asmenims, turintiems aktyviąją rinkimų teisę pagal šį
įstatymą, pagal partijos, politinės organizacijos vietos skyriaus arba
atstovo rinkimams prašymą, kuriame turi būti nurodyta asmens vardas, pavardė,
asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas.
2. Stebėtojo
@@ -5292,11 +6040,11 @@
stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam jis turėtų
būti išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus. Apie visus atsisakymus
išduoti stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame komisijos
posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams.
būti išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus. Apie visus atsisakymus išduoti
stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame komisijos posėdyje ir
atitinkamam atstovui rinkimams.
3. Rinkimų
@@ -5306,17 +6054,17 @@
Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų
stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpose būtų sudarytos tinkamos sąlygos
stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo. Jeigu stebėtojas pats pažeidžia šį arba
kitus įstatymus, jo stebėtojo pažymėjimas gali būti anuliuotas apygardos
rinkimų komisijos pirmininko sprendimu, apie kurį turi būti iškart pranešta
rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir atitinkamam
atstovui rinkimams.
stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpose būtų sudarytos tinkamos
sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo. Jeigu stebėtojas pats pažeidžia
šį arba kitus įstatymus, jo stebėtojo pažymėjimas gali būti anuliuotas
apygardos rinkimų komisijos pirmininko sprendimu, apie kurį turi būti iškart
pranešta rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir
atitinkamam atstovui rinkimams.
Straipsnio pakeitimai:
@@ -5330,9 +6078,9 @@
BALSAVIMAS
59
straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
59 straipsnis.
Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas vyksta rinkimų dieną
@@ -5342,9 +6090,9 @@
įrašytas, jei kitko nenumato šis įstatymas.
60
straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius
60 straipsnis.
Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius
Balsavimo patalpoje negalima
@@ -5354,9 +6102,9 @@
įėjimo į balsavimo patalpos pastatą.
61
straipsnis. Balsavimo pradžia
61 straipsnis.
Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną rinkėjams balsavimo
@@ -5364,29 +6112,1233 @@
narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams joje gali būti tik rinkimų
komisijos nariai, stebėtojai ir budintis policininkas. Rinkimų komisijos
pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją
antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad balsavimo
patalpa įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės rinkimų
komisijos iš apygardos rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, antspauduoja
rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų biuletenius
komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių
skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro
rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas rinkimų pradžią.
62
straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas
komisijos nariai, stebėtojai ir budintis policininkas. Rinkimų komisijos pirmininkas
su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja. Po
to, kai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad balsavimo patalpa įrengta pagal
nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų
skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės rinkimų komisijos iš apygardos
rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius,
išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų biuletenius komisijos nariams,
kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro rinkėjams balsavimo patalpą,
taip paskelbdamas rinkimų pradžią.
63 straipsnis.
Balsavimo tvarka
1. Gavęs rinkimų biuletenį,
rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti biuletenį
ne balsavimo kabinoje draudžiama.
2. Rinkimų
biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja „už“, ir
specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose įrašo penkių pasirinktų
balsuoto sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Jeigu biuletenyje to paties
kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal
šį biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.
3. Užpildytą
rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
4. Jeigu
rinkėjas prašo, sugadintas rinkimų biuletenis pakeičiamas nauju. Sugadinti
biuleteniai laikomi atskirai po to, kai išdavęs naują biuletenį rinkimų
komisijos narys jį perbraukia ir ant jo pasirašo.
5. Rinkėjas,
kuris dėl fizinių trūkumų negali pats rinkimų biuletenio užpildyti, įmesti jo į
balsadėžę, gali pasikviesti kitą asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką
ar narį, ar rinkimų stebėtoją), kuris už jį atliktų šiuos veiksmus. Rinkėjas,
neturintis fizinių trūkumų, kurie trukdytų jam užpildyti rinkimų biuletenį,
turi balsuoti pats.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
65 straipsnis.
Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose
1. Gydymo, socialinės rūpybos ir
globos įstaigose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai. Apygardos
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų gydymo, socialinės
rūpybos ir globos įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių pašto skyrių sąrašą,
pašto viršininko teikimu nustato šių skyrių darbo laiką. Įstaigos vadovas
skiria tinkamas balsavimui patalpas ir yra atsakingas, kad rinkėjams būtų
pranešta apie specialaus pašto skyriaus darbo vietą bei laiką ir būtų sudarytos
sąlygos į jį atvykti rinkėjams.
2. Galintys
judėti šių įstaigų pacientai ir globotiniai balsuoja patys balsavimo patalpoje
šio įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Pas
negalinčius atvykti į balsavimo patalpą dėl sveikatos būklės gydymo, socialinės
rūpybos bei globos įstaigų pacientus ir globotinius atvyksta ne mažiau kaip 2
komisijos nariai, stebėtojai (jeigu jie dalyvauja) ir specialaus pašto skyriaus
pareigūnai.
4. Balsuojantis
asmuo turi pats jam sudarytomis slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų biuletenį
ir įdėti jį į balsavimo paštu voką. Prireikus jis gali pasinaudoti kito asmens
(išskyrus tos įstaigos darbuotojo, paštininko, rinkimų komisijos nario ar
rinkimų stebėtojo), kuriuo pasitiki, paslaugomis.
5. Gydymo, socialinės
rūpybos ar globos įstaigos vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl balsavimo
trikdyti ligonius, kurių būklė yra sunki. Šis nurodymas paštininkams
privalomas.
6. Taip pat
draudžiama dėl balsavimo trikdyti asmenį, jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos
nustatyta tvarka gydytojų komisija padarė išvadą, kad jis balsavimo metu dėl
chroniškos psichinės ligos, silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos sutrikimo
negali suprasti savo veiksmų esmės.
66 straipsnis.
Balsavimas kariniuose daliniuose
1. Krašto apsaugos
sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose sudaromi specialūs balsavimui skirti
pašto skyriai, kaip nustatyta 65 straipsnyje.
2. Pagal
galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti šių nuolatinės
gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
68 straipsnis.
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita pašto skyriuose
1. Balsavimo
paštu vokų ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus viršininkas, apskaitos
duomenis nurodydamas specialiai tam skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka.
2. Likus vienai
dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus balsavimo
paštu vokus ir rinkimų biuletenius apygardos rinkimų komisijai.
3. Paštas vokus
su rinkėjų užpildytais biuleteniais įteikia apylinkių rinkimų komisijoms
rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.
4. Balsavimo
paštu vokų ir biuletenių apskaitą Lietuvos Respublikoje tvarko Vyriausioji
rinkimų komisija.
69
straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos darbo organizavimas skaičiuojant balsus
1. Balsų skaičiavimą komisijoje
organizuoja ir jam vadovauja apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas. Jo
nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir turi būti vykdomi visų balsavimo
patalpoje esančių asmenų. Jis turi užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami
pagal nustatytą tvarką, ir turi teisę pareikšti įspėjimą bet kuriam balsavimo
patalpoje esančiam asmeniui, jeigu šis trukdo komisijai dirbti ar netinkamai
atlieka savo pareigas. Tokį savo sprendimą komisijos pirmininkas paskelbia
viešai. Sprendimas įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą ir pasirašomas
komisijos pirmininko. Sprendimas privalo būti vykdomas nedelsiant, o prireikus
rinkimų komisija jį gali svarstyti tik po to, kai bus pasirašytas balsų
skaičiavimo protokolas.
2. Visi į
protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai paskelbti taip, kad juos girdėtų
visi dalyvaujantys skaičiuojant balsus asmenys. Jeigu dėl biuletenio galiojimo
ar žymų prasmės kyla abejonių, komisijos pirmininkas biuletenį pateikia
komisijos nariams ir skelbia balsavimą dėl jo įvertinimo (jeigu tokių
biuletenių yra keletas, pateikiami po vieną). Šio balsavimo rezultatai užrašomi
ant biuletenio tuščiojoje pusėje.
69 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos darbo
organizavimas skaičiuojant balsus
1. Balsų skaičiavimą komisijoje
organizuoja ir jam vadovauja apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas. Jo
nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir turi būti vykdomi visų balsavimo
patalpoje esančių asmenų. Jis turi užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami
pagal nustatytą tvarką, ir turi teisę pareikšti įspėjimą bet kuriam balsavimo
patalpoje esančiam asmeniui, jeigu šis trukdo komisijai dirbti ar netinkamai atlieka
savo pareigas. Tokį savo sprendimą komisijos pirmininkas paskelbia viešai.
Sprendimas įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą ir pasirašomas komisijos
pirmininko. Sprendimas privalo būti vykdomas nedelsiant, o prireikus rinkimų
komisija jį gali svarstyti tik po to, kai bus pasirašytas balsų skaičiavimo
protokolas.
2. Visi į
protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai paskelbti taip, kad juos girdėtų
visi dalyvaujantys skaičiuojant balsus asmenys. Jeigu dėl biuletenio galiojimo
ar žymų prasmės kyla abejonių, komisijos pirmininkas biuletenį pateikia
komisijos nariams ir skelbia balsavimą dėl jo įvertinimo (jeigu tokių
biuletenių yra keletas, pateikiami po vieną). Šio balsavimo rezultatai užrašomi
ant biuletenio tuščiojoje pusėje.
70
straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
1. Uždarius balsavimo patalpą,
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų
komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį.
2. Atskirai iš
kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų
biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo
protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, rinkėjo pažymėjimus, atvykimo
lapelius, rinkėjų sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais biuletenius
patikrinama, ar komisijos narys visus biuletenius išdavė teisėtai.
3. Nepanaudotus
ir sugadintus rinkimų biuletenius rinkimų komisija viešai suskaičiuoja,
anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus
vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius
įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.
71 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje
balsavusių rinkėjų balsų
skaičiavimas
1. Apylinkės
rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės
rinkimų balsadėžę, ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių,
liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos
išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija dalyvaujant
ne mažiau kaip 3/5 jos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad balsadėžė
buvo pažeista, dėl to surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas
antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma apygardos
rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo
priima apygardos rinkimų komisija.
2. Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų
komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami
ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių
(išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija suskaičiuoja visus
balsadėžėje buvusius biuletenius. Skaičiuodama komisija visus biuletenius gali
suskirstyti į grupes pagal rinkėjų už kandidatų sąrašus paduotus balsus ir
papildomai išskirti grupę biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną
kandidatų sąrašą arba balsavo už kelis sąrašus. Suskaičiavus grupėse esančius
biuletenius, nustatomi rinkėjų už kandidatų sąrašus paduoti balsai ir
negaliojančių biuletenių skaičius. Iš visų biuletenių turi būti išskirti, jeigu
aptinkama, neturintys būtinų požymių (nenustatytos formos, neantspauduoti ar ne
šios rinkimų komisijos antspaudu antspauduoti biuleteniai ir panašiai) biuleteniai.
Apie tokius biuletenius nedelsiant turi būti pranešta apygardos rinkimų
komisijai ir apie tai įrašyta rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole.
Visi biuleteniai turi būti perskaičiuoti du kartus. Antrą kartą patikrinti, ar
biuletenių grupės sudarytos pagal rinkėjų padarytas žymas, ir biuletenius
perskaičiuoti turi kiti komisijos nariai. Skaičiavimo rezultatai turi būti
paskelbti ir įrašyti į protokolą, suskaičiuoti biuleteniai sudėti į specialų
voką (vokus), kuris užklijuojamas ir saugomas. Po to, kai rinkimų komisija
nustatė, kiek kandidatų sąrašai gavo apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių
rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti paštu balsavusių rinkėjų balsai.
3. Biuleteniai,
pagal kurių žymas galima nustatyti, už kurį sąrašą balsavo rinkėjas, bet
negalima nustatyti, kam jis atidavė pirmumo balsą ar balsus, vien dėl to negali
būti pripažinti negaliojančiais. Jeigu rinkėjas biuletenyje nenurodė kandidato
rinkimų numerio, nurodė nesamą kandidato rinkimų numerį, pagal įrašą ar įrašus
dėl pirmumo neįmanoma nustatyti rinkėjo valios, pirmumo balsas ar balsai pagal
šio biuletenio antrosios dalies specialųjį laukelį (laukelius) neskaičiuojami.
Jeigu biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar tris
kartus, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.
4. Sprendimą dėl
rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba esant ginčui tarp komisijos
narių dėl biuletenio žymų įvertinimo priima rinkimų komisija balsavimu. Šio
balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje.
5. Balsai
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose
galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikinti,
kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai.
6. Konkrečią
biuletenių ir balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne
vėliau kaip likus 14 dienų iki rinkimų.
72 straipsnis.
Balsavusių paštu rinkėjų apskaita, jų paduotų balsų ir kandidatų
pirmumo balsų
skaičiavimas
1. Suskaičiavus
balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti paštu gauti
rinkimų biuleteniai:
1) apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu gautus išorinius
balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas į balsų skaičiavimo
protokolą;
2) išoriniai
vokai po vieną atplėšiami;
3) iš išorinio
voko išimamas rinkėjo pažymėjimas, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė, ji
sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu ir vidinis balsavimo paštu vokas
antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu rinkėjo pažymėjime įrašytas
asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas,
liudijantis, kad jis jau balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties
rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo pažymėjimo,
arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo paštu
vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis
negalioja. Šį faktą būtina pažymėti ant vidinio (vidinių) balsavimo voko
(vokų);
4) apylinkės
rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu, pavardės įrašoma
“balsavo paštu” arba “BP” ir balsavimo paštu vokas įmetamas į balsadėžę,
įrengtą ir antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;
5) baigus
peržiūrėti visus paštu gautus balsavimo vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami
antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo voke yra daugiau
kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami
negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal 71 straipsnio
reikalavimus.
2. Jeigu rinkimų
apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu
vokas, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, jis neatplėšiamas ir
perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai, kuri balsavimo
rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.
3. Po to, kai
suskaičiuoti balsavimo patalpoje ir paštu už kandidatų sąrašus paduoti balsai,
visi duomenys yra įrašyti į balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį, ši
protokolo dalis pasirašyta komisijos narių, pirmininko bei stebėtojų ir
apylinkės rinkimų komisija pranešė apygardos rinkimų komisijai, kad sąrašo
balsai yra suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti
balsus, paduotus už kandidatus (pirmumo balsus). Apylinkės rinkimų komisija
gali nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti iš karto arba, jeigu leido apygardos
rinkimų komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne vėliau kaip po 24 valandų.
Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą kartą, biuleteniai, kurie
turės būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka
specialiajame voke turi būti perduoti saugoti apygardos rinkimų komisijai. Šiuo
atveju apygardos rinkimų komisija po to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų
komisijos rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų
skaičiavimo turi priimti vieną iš sprendimų:
1) grąžinti
biuletenius ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės rinkimų
komisijai, iš kurios jie buvo gauti;
2) pakeisti
apylinkės rinkimų komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai, sprendimą
dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti kitos
rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai. Šiuo
atveju apygardos rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo
vietą ir laiką.
4. Jeigu
komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą dieną arba perskaičiuoja biuletenius,
ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, patikrina, ar nebuvo atidarytas
specialusis vokas (vokai). Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą,
kad vokas buvo pažeistas ar buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas,
vokas supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas
pristatomas apygardos rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama
Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų
skaičiavimo priima apygardos rinkimų komisija. Įsitikinus, kad vokas nebuvo
pažeistas, pradedamas pirmumo balsų skaičiavimas. Apie pirmumo balsų
skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai apygardos rinkimų
komisija nusprendžia perskaičiuoti biuletenius, ne vėliau kaip prieš valandą
iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose:
įrengtoje pastate, kuriame yra apygardos rinkimų komisijos būstinė, ir pastate,
kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali
dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi rinkimų
biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei
rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija
patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo
balsus. Konkrečią pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų
komisija ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Balsai turi būti
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu
dalyvaujantys asmenys ir įsitikinti, kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir
teisingai. Suskaičiuoti balsai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolo antrąją
dalį, biuleteniai supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas apygardos
rinkimų komisijai.
73
straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas
1. Kiekvienoje
rinkimų apylinkėje surašomas vienas dviejų dalių balsų skaičiavimo protokolas,
kurio pirmojoje dalyje įrašoma:
1) rinkėjų
skaičius rinkimų apylinkėje;
2) gautų iš
apygardos rinkimų komisijos biuletenių skaičius;
3) kiekvienam
komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų
biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, rinkėjo pažymėjimų skaičius,
atvykimo lapelių skaičius, nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius;
4) anuliuotų
rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų
apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės
atidarymo laikas;
7) balsadėžėje
rastų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą arba
balsavo už kelis sąrašus, skaičius;
8) balsadėžėje
rastų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų sąrašą, skaičius;
9) balsadėžėje
rastų už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;
10) paštu gautų
vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;
11) paštu gautų
biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą arba
balsavo už kelis sąrašus, skaičius;
12) paštu gautų
biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų sąrašą, skaičius;
13) paštu gautų
už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;
14) iš viso
rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;
15) iš viso
biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą arba balsavo
už kelis sąrašus, skaičius;
16) iš viso už
kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius.
2. Pagal
apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų
parašus, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkės balsavimo
patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų
balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių
rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje
rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų biuletenių skaičių.
3. Jeigu
balsadėžėje randama biuletenių daugiau negu jų buvo išduota rinkėjams, komisija
imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai įrašoma balsų skaičiavimo
protokole ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
4. Kai į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį įrašyti visi duomenys ir
visi biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus ir į specialųjį voką (vokus),
šią rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolo pirmąją dalį pasirašo
stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie
protokolo pirmosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis.
5. Protokolo
antrojoje dalyje įrašoma:
1) skaičiuojamų
biuletenių skaičius;
2) kiekvieno
kandidato gautų pirmumo balsų skaičius;
3) visų
kandidatų gautų pirmumo balsų suma;
4) negaliojančių
biuletenių skaičius;
5) kiti
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys,
reikalingi tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.
6. Kai į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi duomenys ir
visi suskaičiuoti biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, šią rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo rinkimų komisijos
pirmininkas ir nariai. Po to protokolo antrąją dalį pasirašo stebėtojai. Jų
pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo
antrosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis. Jeigu apygardos ar apylinkės
rinkimų komisija nustato, kad duomenyse, nurodytuose balsų skaičiavimo
protokolo pirmojoje dalyje, yra padaryta klaida, yra surašomas protokolas
klaidai ištaisyti. Protokolo antroji dalis, biuleteniai grąžinami apygardos
rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos priima apygardos rinkimų komisija.
74
straipsnis. Negaliojantys biuleteniai
Negaliojančiais
biuleteniais pripažįstami:
1) nenustatyto
pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2) antspauduoti
ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu biuleteniai (gauti paštu
biuleteniai - neantspauduoti rinkimų apygardos komisijos antspaudu);
3) ne tos
rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai;
4) biuleteniai,
kuriuose rinkėjas nebalsavo už kandidatų sąrašą (pažymėjo daugiau kaip vieną
kandidatų sąrašą; nepažymėjo nė vieno kandidatų sąrašo; pagal padarytą žymą
neįmanoma nustatyti rinkėjo valios).
73 straipsnis.
Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas
1. Kiekvienoje
rinkimų apylinkėje surašomas vienas dviejų dalių balsų skaičiavimo protokolas,
kurio pirmojoje dalyje įrašoma:
1) rinkėjų
skaičius rinkimų apylinkėje;
2) gautų iš
apygardos rinkimų komisijos biuletenių skaičius;
3) kiekvienam
komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų
biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, rinkėjo pažymėjimų skaičius,
atvykimo lapelių skaičius, nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius;
4) anuliuotų
rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų
apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės
atidarymo laikas;
7) balsadėžėje
rastų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą arba
balsavo už kelis sąrašus, skaičius;
8) balsadėžėje
rastų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų sąrašą, skaičius;
9) balsadėžėje
rastų už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;
10) paštu gautų
vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;
11) paštu gautų
biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą arba
balsavo už kelis sąrašus, skaičius;
12) paštu gautų
biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų sąrašą, skaičius;
13) paštu gautų
už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;
14) iš viso
rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;
15) iš viso
biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą arba
balsavo už kelis sąrašus, skaičius;
16) iš viso už
kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius.
2. Pagal
apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų
parašus, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkės balsavimo
patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų
balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių
rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje
rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų biuletenių skaičių.
3. Jeigu
balsadėžėje randama biuletenių daugiau negu jų buvo išduota rinkėjams, komisija
imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai įrašoma balsų skaičiavimo
protokole ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
4. Kai į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį įrašyti visi duomenys ir
visi biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus ir į specialųjį voką (vokus),
šią rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolo pirmąją dalį pasirašo
stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie
protokolo pirmosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis.
5. Protokolo
antrojoje dalyje įrašoma:
1) skaičiuojamų
biuletenių skaičius;
2) kiekvieno
kandidato gautų pirmumo balsų skaičius;
3) visų
kandidatų gautų pirmumo balsų suma;
4) negaliojančių
biuletenių skaičius;
5) kiti
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys,
reikalingi tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.
6. Kai į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi duomenys ir
visi suskaičiuoti biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, šią rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo rinkimų komisijos
pirmininkas ir nariai. Po to protokolo antrąją dalį pasirašo stebėtojai. Jų
pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo antrosios
dalies ir yra neatskiriama jo dalis. Jeigu apygardos ar apylinkės rinkimų
komisija nustato, kad duomenyse, nurodytuose balsų skaičiavimo protokolo
pirmojoje dalyje, yra padaryta klaida, yra surašomas protokolas klaidai
ištaisyti. Protokolo antroji dalis, biuleteniai grąžinami apygardos rinkimų
komisijai. Sprendimą dėl klaidos priima apygardos rinkimų komisija.
74 straipsnis.
Negaliojantys biuleteniai
Negaliojančiais
biuleteniais pripažįstami:
1) nenustatyto
pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2) antspauduoti
ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu biuleteniai (gauti paštu
biuleteniai - neantspauduoti rinkimų apygardos komisijos antspaudu);
3) ne tos
rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai;
4) biuleteniai,
kuriuose rinkėjas nebalsavo už kandidatų sąrašą (pažymėjo daugiau kaip vieną
kandidatų sąrašą; nepažymėjo nė vieno kandidatų sąrašo; pagal padarytą žymą
neįmanoma nustatyti rinkėjo valios).
75
straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų pateikimas apygardos rinkimų komisijai
1. Apylinkės rinkimų komisija visus
rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir nepanaudotus, kitus rinkimų
dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į paketus,
juos aprašo ir antspauduoja. Paketai kartu su balsų skaičiavimo protokolu ir jo
priedais, rinkėjų sąrašu, apylinkės rinkimų komisijos protokolu ir viso
komisijos darbo laikotarpio finansiniais dokumentais apygardos rinkimų
komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jei
Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip.
2. Vyriausioji
rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija privalo užtikrinti rinkimų
dokumentų gabenimo bei juos gabenančių asmenų saugumą.
75 straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų
pateikimas apygardos rinkimų komisijai
1. Apylinkės rinkimų komisija
visus rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir nepanaudotus, kitus
rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į
paketus, juos aprašo ir antspauduoja. Paketai kartu su balsų skaičiavimo
protokolu ir jo priedais, rinkėjų sąrašu, apylinkės rinkimų komisijos protokolu
ir viso komisijos darbo laikotarpio finansiniais dokumentais apygardos rinkimų
komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jei
Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip.
2. Vyriausioji
rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija privalo užtikrinti rinkimų
dokumentų gabenimo bei juos gabenančių asmenų saugumą.
76
straipsnis. Balsų skaičiavimas apygardos rinkimų komisijoje
1. Apygardos
rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir
patikrina:
1) ar yra
pristatyti visi privalomi pateikti dokumentai (paketai ir specialieji vokai su
rinkimų biuleteniais);
2) paketų ir
vokų antspaudavimą ir užrašus (ar užrašas pilnas ir teisingas);
3) ar į balsų
skaičiavimo protokolo pirmąją dalį (dalis) įrašyti visi duomenys; ar jie
neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka apygardos rinkimų komisijai žinomus
duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų
skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių, visų biuletenių skaičius
pagal pirmąją ir antrąją protokolo dalis); ar yra visi reikalingi parašai; ar
prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos komisijos narių atskirosios
nuomonės, stebėtojų pastabos;
4) ar visos
pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.
2. Apygardos
rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios
nustatyta tvarka balsų skaičiavimo protokolo dalių duomenis, savo pastabas dėl
apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų
saugumu.
3. Apylinkių
rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai ar kiti
rinkimų dokumentai, apygardos rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik
apygardos rinkimų komisijos sprendimu. Specialusis vokas su rinkimų
biuleteniais apygardos rinkimų komisijoje baigti suskaičiuoti balsus gali būti
išduotas tik apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui ar jo tam raštu įgaliotam
komisijos nariui. Vyriausioji rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija
privalo užtikrinti specialiųjų vokų su rinkimų biuleteniais gabenimo bei juos
gabenančių asmenų saugumą.
4. Nustačiusi
apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumus, apygardos rinkimų
komisija imasi priemonių jiems pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų
komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.
5. Apygardos
rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų
pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu balsavusių rinkėjų balsus,
kurie buvo suskaičiuoti apygardos rinkimų komisijoje.
76 straipsnis.
Balsų skaičiavimas apygardos rinkimų komisijoje
1. Apygardos
rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir
patikrina:
1) ar yra
pristatyti visi privalomi pateikti dokumentai (paketai ir specialieji vokai su
rinkimų biuleteniais);
2) paketų ir
vokų antspaudavimą ir užrašus (ar užrašas pilnas ir teisingas);
3) ar į balsų
skaičiavimo protokolo pirmąją dalį (dalis) įrašyti visi duomenys; ar jie
neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka apygardos rinkimų komisijai žinomus
duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų
skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių, visų biuletenių skaičius
pagal pirmąją ir antrąją protokolo dalis); ar yra visi reikalingi parašai; ar
prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos komisijos narių atskirosios
nuomonės, stebėtojų pastabos;
4) ar visos
pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.
2. Apygardos
rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios
nustatyta tvarka balsų skaičiavimo protokolo dalių duomenis, savo pastabas dėl
apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų
saugumu.
3. Apylinkių
rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai ar kiti
rinkimų dokumentai, apygardos rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik
apygardos rinkimų komisijos sprendimu. Specialusis vokas su rinkimų
biuleteniais apygardos rinkimų komisijoje baigti suskaičiuoti balsus gali būti
išduotas tik apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui ar jo tam raštu įgaliotam
komisijos nariui. Vyriausioji rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija
privalo užtikrinti specialiųjų vokų su rinkimų biuleteniais gabenimo bei juos
gabenančių asmenų saugumą.
4. Nustačiusi
apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumus, apygardos rinkimų
komisija imasi priemonių jiems pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų
komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.
5. Apygardos
rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų
pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu balsavusių rinkėjų balsus,
kurie buvo suskaičiuoti apygardos rinkimų komisijoje.
77
straipsnis. Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas
Vyriausiajai
rinkimų komisijai
Apygardos
rinkimų komisija visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus
finansinius dokumentus), rinkėjų sąrašus, rinkimų apygardos balsų skaičiavimo
protokolą, apygardos rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio protokolus ir
kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir antspauduoja. Paketai
per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami Vyriausiajai
rinkimų komisijai.
62 straipsnis.
Rinkėjo asmenybės nustatymas
1. Prie įėjimo į balsavimo
@@ -5426,15 +7378,15 @@
rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir atvykimo lapelį. Po to,
kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų biuletenius, pasirašo
rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas vienas rinkimų
biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami.
Balsuojant paštu, rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenių išdavimą ir
rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.
kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų biuletenius, pasirašo rinkimų
apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas vienas rinkimų biuletenis.
Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami. Balsuojant paštu,
rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenių išdavimą ir rinkėjo pažymėjimas
grąžinamas rinkėjui.
3. Išduoti
@@ -5448,51 +7400,203 @@
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
63
straipsnis. Balsavimo tvarka
1. Gavęs rinkimų biuletenį,
rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti biuletenį
ne balsavimo kabinoje draudžiama.
2. Rinkimų
biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja „už“, ir
specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose įrašo penkių pasirinktų
balsuoto sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Jeigu biuletenyje to paties kandidato
rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį
biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.
3. Užpildytą
rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
4. Jeigu
rinkėjas prašo, sugadintas rinkimų biuletenis pakeičiamas nauju. Sugadinti
biuleteniai laikomi atskirai po to, kai išdavęs naują biuletenį rinkimų
komisijos narys jį perbraukia ir ant jo pasirašo.
5. Rinkėjas,
kuris dėl fizinių trūkumų negali pats rinkimų biuletenio užpildyti, įmesti jo į
balsadėžę, gali pasikviesti kitą asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką
ar narį, ar rinkimų stebėtoją), kuris už jį atliktų šiuos veiksmus. Rinkėjas,
neturintis fizinių trūkumų, kurie trukdytų jam užpildyti rinkimų biuletenį,
turi balsuoti pats.
64 straipsnis.
Balsavimas paštu
1. Balsavimas
paštu suteikia galimybę dalyvauti rinkimuose rinkėjams, kurie dėl sveikatos
būklės arba dėl kitų priežasčių rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų
apylinkę. Balsuoti paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis pradedant 5
diena iki rinkimų ir baigiant likus vienai dienai iki rinkimų, jei rinkėjas
įrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus, ir
baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų, jei rinkėjas neįrašytas į rinkimų
apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus. Balsavimo paštu
išlaidas apmoka valstybė.
2. Už balsavimo
organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų
biuletenių ir balsavimo vokų apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu
metu. Už pašto skyriaus darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako
tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra pašto skyrius, komisijos
pirmininkas.
3. Rinkimų
biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo paštu metu pašto
viršininkas, pritarus apygardos rinkimų komisijai, paskiria pašto darbuotojus
(pareigūnus), kuriems patikima išduoti rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus.
Jeigu apygardos rinkimų komisija pareikalauja, pašto viršininkas privalo
nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto
darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti rinkimų dokumentus, apygardos rinkimų
komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Rinkimų komisijos narys, rinkimų
stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs
rinkėjo pažymėjimą ir jo asmenybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į
šią pažymą savo pastabą, apie kurią pašto viršininkas nedelsdamas praneša
apygardos rinkimų komisijai. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi
teisės išduoti rinkimų dokumentų.
4. Pašto
skyriuose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai
užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką. Balsavimą gali
stebėti partijų ir politinių organizacijų stebėtojai, turintys pažymėjimus
stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.
5. Pašto
darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami balsavimo
paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai
apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.
6. Rinkėjas
balsuoja slaptai:
1) užpildo
rinkimų biuletenį;
2) užpildytą
rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
3) užklijuoja
vidinį voką;
4) vidinį voką
kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį voką;
5) užklijuoja
išorinį voką.
7. Balsavimo
paštu vokus ir rinkimų biuletenį rinkėjams, negalintiems dėl sveikatos būklės
atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į namus
pristato paštininkas likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki rinkimų. Kartu su
paštininku pas rinkėją gali atvykti ne mažiau kaip 2 komisijos nariai, taip pat
gali atvykti stebėtojai. Šių rinkėjų sąrašą prieš 10 dienų iki rinkimų sudaro
apylinkės rinkimų komisijos pagal rinkėjų užpildytus Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatytos formos prašymus užtikrinti galimybę balsuoti
namuose. Rinkimų komisijos, sutikus apygardos rinkimų komisijos pirmininkui ar
jo įgaliotam apygardos rinkimų komisijos nariui, gali papildyti sąrašą, jeigu
gauna šių rinkėjų prašymus iki rinkimų likus ne mažiau kaip 3 dienoms. Rinkėjų
prašymai taip pat turi būti patvirtinti miesto, rajono globos ir rūpybos ar
sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų vadovų arba šių tam įgaliotų pareigūnų.
Prašymai pridedami prie apylinkės rinkimų komisijos sudaryto rinkėjų, kurie dėl
sveikatos būklės negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų
apylinkę, sąrašo. Pašto darbuotojai, rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys
negali atnešti balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių į namus rinkėjams,
neįrašytiems į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti į paštą arba
rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą. Į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės
negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą
gali būti įrašyti: I grupės invalidai, II grupės judėjimo invalidai ir laikinai
nedarbingi asmenys, jei jie pateikė šioje straipsnio dalyje numatytus prašymus
užtikrinti galimybę balsuoti namuose. Pareigūnai, rinkimų komisijai suteikę
klaidingų duomenų apie rinkėjus, negalinčius dėl sveikatos būklės atvykti
balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, atsako įstatymų
nustatyta tvarka.
8. Užklijuotą
išorinį voką (su jame esančiu rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo paštu voku
ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas gali:
1) įteikti pašto
skyriaus darbuotojui ;
2) įteikti
paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus;
3) įmesti į
pašto dėžutę.
9. Rinkėjui
balsuojant namuose draudžiama daryti poveikį jo apsisprendimui ir skubinti jį
balsuoti. Rinkėjas, neturintis fizinių trūkumų, neleidžiančių jam užpildyti
rinkimų biuletenį, slaptai užpildytą biuletenį pats įdeda į vidinį voką, jį
užklijuoja, užklijuotą vidinį voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį
voką ir jį užklijuoja. Rinkėjo, kuris dėl fizinių trūkumų negali to atlikti
pats, prašymu tai atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo (išskyrus paštininką,
rinkimų komisijos narį ar stebėtoją), kuriuo rinkėjas pasitiki ir kuris privalo
išsaugoti balsavimo slaptumą. Rinkėjas užklijuotą išorinį voką gali įteikti
paštininkui ar išsiųsti tą pačią arba kitą dieną.
10. Draudžiama
priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.
Straipsnio pakeitimai:
@@ -5500,4945 +7604,2767 @@
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
64
straipsnis. Balsavimas paštu
1. Balsavimas
paštu suteikia galimybę dalyvauti rinkimuose rinkėjams, kurie dėl sveikatos
būklės arba dėl kitų priežasčių rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų
apylinkę. Balsuoti paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis pradedant 5
diena iki rinkimų ir baigiant likus vienai dienai iki rinkimų, jei rinkėjas
įrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tos savivaldybės teritorijoje,
rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų, jei rinkėjas
neįrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tos savivaldybės teritorijoje, rinkėjų
sąrašus. Balsavimo paštu išlaidas apmoka valstybė.
2. Už balsavimo
organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų
biuletenių ir balsavimo vokų apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu
metu. Už pašto skyriaus darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako
tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra pašto skyrius, komisijos
pirmininkas.
3. Rinkimų
biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo paštu metu pašto
viršininkas, pritarus apygardos rinkimų komisijai, paskiria pašto darbuotojus
(pareigūnus), kuriems patikima išduoti rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus.
Jeigu apygardos rinkimų komisija pareikalauja, pašto viršininkas privalo
nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto
darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti rinkimų dokumentus, apygardos rinkimų komisija
išduoda nustatytos formos pažymas. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas,
pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo
pažymėjimą ir jo asmenybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią
pažymą savo pastabą, apie kurią pašto viršininkas nedelsdamas praneša apygardos
rinkimų komisijai. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės
išduoti rinkimų dokumentų.
4. Pašto
skyriuose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai
užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką. Balsavimą gali
stebėti partijų ir politinių organizacijų stebėtojai, turintys pažymėjimus
stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.
5. Pašto
darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami balsavimo
paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai
apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.
6. Rinkėjas
balsuoja slaptai:
1) užpildo
rinkimų biuletenį;
2) užpildytą
rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
3) užklijuoja
vidinį voką;
4) vidinį voką
kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį voką;
5) užklijuoja
išorinį voką.
7. Balsavimo
paštu vokus ir rinkimų biuletenį rinkėjams, negalintiems dėl sveikatos būklės
atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į namus
pristato paštininkas likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki rinkimų. Kartu su
paštininku pas rinkėją gali atvykti ne mažiau kaip 2 komisijos nariai, taip pat
gali atvykti stebėtojai. Šių rinkėjų sąrašą prieš 10 dienų iki rinkimų sudaro
apylinkės rinkimų komisijos pagal rinkėjų užpildytus Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatytos formos prašymus užtikrinti galimybę balsuoti
namuose. Rinkimų komisijos, sutikus apygardos rinkimų komisijos pirmininkui ar
jo įgaliotam apygardos rinkimų komisijos nariui, gali papildyti sąrašą, jeigu
gauna šių rinkėjų prašymus iki rinkimų likus ne mažiau kaip 3 dienoms. Rinkėjų
prašymai taip pat turi būti patvirtinti globos ir rūpybos ar sveikatos
priežiūros ir gydymo įstaigų vadovų arba šių tam įgaliotų pareigūnų. Prašymai
pridedami prie apylinkės rinkimų komisijos sudaryto rinkėjų, kurie dėl
sveikatos būklės negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų
apylinkę, sąrašo. Pašto darbuotojai, rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys
negali atnešti balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių į namus rinkėjams,
neįrašytiems į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti į paštą arba
rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą. Į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės
negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą
gali būti įrašyti: I grupės invalidai, II grupės judėjimo invalidai ir laikinai
nedarbingi asmenys, jei jie pateikė šioje straipsnio dalyje numatytus prašymus
užtikrinti galimybę balsuoti namuose. Pareigūnai, rinkimų komisijai suteikę
klaidingų duomenų apie rinkėjus, negalinčius dėl sveikatos būklės atvykti
balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, atsako įstatymų
Nr. IX-969,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2768 (2002-07-03)
70 straipsnis.
Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
1. Uždarius balsavimo patalpą,
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų
komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį.
2. Atskirai iš
kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų
biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo
protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, rinkėjo pažymėjimus, atvykimo
lapelius, rinkėjų sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais biuletenius patikrinama,
ar komisijos narys visus biuletenius išdavė teisėtai.
3. Nepanaudotus
ir sugadintus rinkimų biuletenius rinkimų komisija viešai suskaičiuoja,
anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus
vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius
įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.
71
straipsnis. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų
skaičiavimas
1. Apylinkės
rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės
rinkimų balsadėžę, ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių,
liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos
išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad
balsadėžė buvo pažeista, dėl to surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas
antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma apygardos
rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo
priima apygardos rinkimų komisija.
2. Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų
komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami
ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių
(išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija suskaičiuoja visus
balsadėžėje buvusius biuletenius. Skaičiuodama komisija visus biuletenius gali
suskirstyti į grupes pagal rinkėjų už kandidatų sąrašus paduotus balsus ir
papildomai išskirti grupę biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną
kandidatų sąrašą arba balsavo už kelis sąrašus. Suskaičiavus grupėse esančius
biuletenius, nustatomi rinkėjų už kandidatų sąrašus paduoti balsai ir
negaliojančių biuletenių skaičius. Iš visų biuletenių turi būti išskirti, jeigu
aptinkama, neturintys būtinų požymių (nenustatytos formos, neantspauduoti ar ne
šios rinkimų komisijos antspaudu antspauduoti biuleteniai ir panašiai)
biuleteniai. Apie tokius biuletenius nedelsiant turi būti pranešta apygardos
rinkimų komisijai ir apie tai įrašyta rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokole. Visi biuleteniai turi būti perskaičiuoti du kartus. Antrą kartą
patikrinti, ar biuletenių grupės sudarytos pagal rinkėjų padarytas žymas, ir
biuletenius perskaičiuoti turi kiti komisijos nariai. Skaičiavimo rezultatai
turi būti paskelbti ir įrašyti į protokolą, suskaičiuoti biuleteniai sudėti į
specialų voką (vokus), kuris užklijuojamas ir saugomas. Po to, kai rinkimų
komisija nustatė, kiek kandidatų sąrašai gavo apylinkės balsavimo patalpoje
balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti paštu balsavusių rinkėjų balsai.
3. Biuleteniai,
pagal kurių žymas galima nustatyti, už kurį sąrašą balsavo rinkėjas, bet negalima
nustatyti, kam jis atidavė pirmumo balsą ar balsus, vien dėl to negali būti
pripažinti negaliojančiais. Jeigu rinkėjas biuletenyje nenurodė kandidato
rinkimų numerio, nurodė nesamą kandidato rinkimų numerį, pagal įrašą ar įrašus
dėl pirmumo neįmanoma nustatyti rinkėjo valios, pirmumo balsas ar balsai pagal
šio biuletenio antrosios dalies specialųjį laukelį (laukelius) neskaičiuojami.
Jeigu biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar tris
kartus, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.
4. Sprendimą dėl
rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba esant ginčui tarp komisijos
narių dėl biuletenio žymų įvertinimo priima rinkimų komisija balsavimu. Šio
balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje.
5. Balsai
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose
galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikinti,
kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai.
6. Konkrečią
biuletenių ir balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne
vėliau kaip likus 14 dienų iki rinkimų.
77 straipsnis. Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo
dokumentų pateikimas
Vyriausiajai
rinkimų komisijai
Apygardos
rinkimų komisija visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus
finansinius dokumentus), rinkėjų sąrašus, rinkimų apygardos balsų skaičiavimo
protokolą, apygardos rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio protokolus ir
kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir antspauduoja. Paketai
per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami Vyriausiajai
rinkimų komisijai.
79 straipsnis.
Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas
1. Išankstinius
rinkimų rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu
apygardos rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų apylinkėse
išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti
pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas pirmiausia
skelbiamas Internete.
2. Iki
Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo visuomenės informavimo priemonių
atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip
skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.
80
straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus
balsavimui
1. Partijos,
politinės organizacijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, kandidatai, atstovai
rinkimams, rinkimų stebėtojai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo
protokolų surašymo gali apskųsti apygardos rinkimų komisijai ne vėliau kaip per
24 valandas nuo jų surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip
per 24 valandas.
2. Apygardos
rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti
apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų
surašymo ir privalo būti išnagrinėti iki oficialaus galutinių rinkimų rezultatų
paskelbimo.
3. Apygardų
komisijos, nagrinėdamos skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų dėl
balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos
narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus biuletenius, o
nustačiusios protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius
bei negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apylinkės balsų skaičiavimo
protokolą ir prideda jį prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo. Apygardos
rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkės rinkimų
komisijos balsų skaičiavimo protokolų.
4. Vyriausioji
rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimo
dėl apygardos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali perskaičiuoti
apygardos rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o nustačiusi
protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ar
negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apygardos, apylinkės balsų
skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo.
5. Partijos,
politinės organizacijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, kandidatai į tarybos
narius, tarybos nariai po galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo bet
kurį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą ar kitą jos veiką per 5 dienas
po Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo priėmimo ar po to, kai paaiškėjo
apie ginčijamą veiką, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam
teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos skundus
išnagrinėja per 5 dienas. Jo sprendimai įsiteisėja nuo paskelbimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1939,
2000 09 19, Žin., 2000, Nr.84-2532 (2000 10 06), įsigalioja nuo 2001 01 01
82 straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas
daugiamandatėje rinkimų apygardoje
1. Išankstinius rinkimų
rezultatus nustato apygardos rinkimų komisija po to, kai pasirašytas rinkimų
apygardos balsų skaičiavimo protokolas.
2. Mandatai
kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek rinkėjų balsų gavo kiekvienas
sąrašas, taikant kvotų ir liekanų metodą. Partijos, politinės organizacijos
kandidatų sąrašas gali gauti tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant
mandatus) tik tuomet, jeigu jis gavo ne mažiau kaip 4 procentus, o koalicijos
kandidatų sąrašas - ne mažiau kaip 6 procentus rinkėjų balsų. Jeigu už sąrašus,
dalyvaujančius skirstant mandatus, yra paduota mažiau kaip 60 procentų rinkėjų
balsų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus
nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos paduota vienodai rinkėjų balsų), už
kurį yra paduota daugiausiai rinkėjų balsų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų,
turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio
skaičiaus, kad už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, būtų
paduota ne mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų.
3.
Apskaičiuojama mandatų skirstymo kvota. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo
sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš mandatų
skaičiaus. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.
4. Už kiekvieną
sąrašą paduotų balsų skaičius dalijamas iš mandatų skirstymo pagal sąrašus
kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam
sąrašui pagal mandatų skirstymo kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos
likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų sąrašų pavadinimai
surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems
atitekusias dalijimo liekanas, pradedant didžiausiąja. Jei dviejų sąrašų
liekanos lygios, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu.
Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal
eilę, pradedant tuo sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.
5. Jeigu kuriam
nors sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius negu sąraše yra kandidatų, tai šie
mandatai padalijami kitiems sąrašams, tęsiant toliau jų dalijimą liekanų
metodu.
6. Sąraše
kandidatai gauna mandatus pagal porinkiminę kandidatų sąrašų eilę.
83
straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimas ir paskelbimas
1. Galutinius rinkimų rezultatus,
išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus šioje
apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 7 dienas
po rinkimų. Tų apygardų rinkimų komisijų sprendimus, dėl kurių per 3 dienas po
rinkimų nėra gauta nė vieno kandidatų sąrašus iškėlusios organizacijos atstovo
rinkimams skundo dėl šio įstatymo pažeidimo, turėjusio esminės įtakos rinkimų
rezultatams, Vyriausioji rinkimų komisija tvirtina be svarstymo. Apygardos
rinkimų komisija, Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinus jos sprendimą, ne
vėliau kaip per 2 dienas po sprendimo patvirtinimo paskelbia apygardos rinkimų
rezultatus.
2. Jeigu
Vyriausioji rinkimų komisija pakeičia apygardos rinkimų komisijos sprendimą
arba priima sprendimą dėl nebesančio tarybos nario vietos, tai rinkimų
rezultatus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija ir tarybos narių pažymėjimus
pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7, o baigia ne vėliau kaip po 10 dienų po
rinkimų rezultatų ar sprendimo paskelbimo.
3. Vyriausioji
rinkimų komisija kandidatų sąrašus iškėlusioms organizacijoms, dalyvavusioms
paskirstant mandatus, grąžina rinkimų užstatus, išskyrus užstatus už sąrašus
tose apygardose, kuriose jos per rinkimus nedalyvavo paskirstant mandatus.
Užstatas grąžinamas per 15 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
4. Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kai per 3 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų
paskelbimo išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius perduoda
valstybės archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų apygardų
balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus (išskyrus parašų rinkimo
lapus), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus bei sprendimus ir
rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali
nuspręsti sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.
84
straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
Vyriausioji rinkimų komisija gali
pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu
nustato, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje
arba rinkimų apygardoje, arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo
esminės įtakos rinkimų rezultatams , arba pagal balsų skaičiavimo protokolus ar
kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių esminių rezultatų - kandidatų
sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių
mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.
85
straipsnis. Pakartotiniai rinkimai
1. Pakartotiniai rinkimai
rengiami, jeigu rinkimai į tarybą šiame įstatyme nustatyta tvarka pripažinti
negaliojančiais.
2. Pakartotiniai
rinkimai rengiami ne vėliau kaip po 3 mėnesių po to, kai rinkimai pripažinti
negaliojančiais. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima sprendimą dėl
apygardos rinkimų komisijos įgaliojimų rengti pakartotinius rinkimus pratęsimo,
sudėties pakeitimo arba jos sudarymo iš naujo. Toliau pakartotiniai rinkimai
vykdomi šio įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatų sąrašus keliančių
organizacijų, prieš tai užsiregistravusių dalyvauti rinkimuose šioje
apygardoje, rinkimų užstatai užskaitomi.
3. Vyriausiajai
rinkimų komisijai pripažinus pakartotinių rinkimų apygardoje rezultatus
negaliojančiais, Lietuvos Respublikos Seimas svarsto Valstybės valdymo ir
savivaldybių komiteto teikimą dėl tiesioginio valdymo savivaldybėje įvedimo ir
nustato naujų rinkimų į tarybą datą.
86
straipsnis. Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą
1. Tarybos nario
įgaliojimai nutrūksta, kai:
1)
jis atsistatydina, – pagal tarybos nario paties parašytą pareiškimą
atsistatydinti. Tarybos nario pareiškimas atsistatydinti turi būti patvirtintas
notarine tvarka arba pasirašytas mero ir tarybos narį iškėlusios organizacijos
vadovo, arba tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
2)
jis nedalyvauja iš eilės 3 tarybos posėdžiuose be pateisinamos priežasties, –
pagal savivaldybės mero pranešimą, kai Vyriausioji rinkimų komisija nustato,
kad nedalyvavimo priežastys nepateisinamos;
3) teismas
pripažįsta jį neveiksniu, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
4) įsiteisėja teismo
apkaltinamasis nuosprendis, – pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį;
5) jis išvyksta nuolat gyventi už savivaldybės, kurios
tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos ribų, – pagal savivaldybės mero
pranešimą ir Gyventojų registro duomenis. Toks išvykimas nelaikomas pagrindu
laikyti įgaliojimus nutrūkusiais, jei išvykęs asmuo pagal šio įstatymo 2
straipsnio 6 dalį laikomas nuolat gyvenančiu savivaldybėje, kurios tarybos
nariu yra išrinktas;
6) paaiškėja, kad jis yra pažeidęs šio įstatymo 88
straipsnį, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą arba nuosprendį;
7) jis miršta, –
pagal notarine tvarka patvirtintą mirties liudijimo kopiją;
8) teismas
priima sprendimą dėl tarybos nario ne Lietuvos Respublikos piliečio išsiuntimo
iš Lietuvos Respublikos, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
9) jis pereina į
pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, arba tokių
pareigų neatsisako.
2.
Be to, savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai savivaldybės
teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu
laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, išskyrus atvejus, kai laikinas tiesioginio
valdymo įvedimas susijęs su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės
teritorijoje.
3.
Tarybos narys, prieš pereidamas į pareigas, pagal Konstituciją, šį ar kitus
įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, arba einantis
tokias pareigas, asmeniškai paduoda merui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai
rašytinį pareiškimą (pareiškimus) dėl tarybos nario mandato atsisakymo, arba
jį, notarine tvarka patvirtinęs, išsiunčia. Asmuo, nepranešęs Vyriausiajai
rinkimų komisijai apie tai, kad jis pereina į pareigas, nesuderinamas su
savivaldybės tarybos nario pareigomis, arba kad tokias pareigas eina, atsako
Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.
4.
Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų
pagrindų atsiradimo tarybos nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš
terminą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
Nr. IX-1340,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
Nr. IX-1585,
2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2533 (2003-06-13)
Nr. IX-2079,
2004-03-25, Žin., 2004, Nr. 55-1887 (2004-04-16)
87
straipsnis. Laisvos tarybos nario vietos užėmimas
*1. Nutrūkus tarybos
nario įgaliojimams prieš terminą šio Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje
nustatytais pagrindais arba kai išrinktas tarybos narys netenka mandato,
taryboje atsiranda laisva tarybos nario vieta. Ji užimama taip: tarybos nariu
tampa porinkiminio kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs tarybos
narys, pirmasis tarybos nario mandato negavęs kandidatas. Jeigu šiame kandidatų
sąraše tarybos nario mandatų negavusių kandidatų nėra arba sąraše esančių
kandidatų einamos pareigos nesuderinamos su tarybos nario pareigomis, tarybos
nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą
po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, t. y. tam sąrašui, kuris yra
pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę, ir tarybos
nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis tarybos nario mandato
negavęs kandidatas. Išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pripažinti
tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą pagal šio įstatymo 86
straipsnio 1 dalies 5 ar 9 punktą arba išnykus aplinkybėms, dėl kurių išrinkti
tarybos nariais asmenys neteko tarybos nario mandato pagal šio įstatymo 88(1)
straipsnį laikotarpiu tarp rinkimų, jie turi pirmumo teisę būti tarybos nario
mandato negavusiais kandidatais užimti atsirandančią laisvą tarybos nario vietą
porinkiminiame kandidatų sąraše, jei per 15 dienų pateikia Vyriausiajai rinkimų
komisijai notarine tvarka patvirtintą prašymą pripažinti vietas porinkiminiame
tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše. Pripažinti tokių asmenų vietą
porinkiminiame tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše leidžiama tik
vieną kartą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl tarybos nario mandato
pripažinimo naujam tarybos nariui turi priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po
to, kai atsirado laisva tarybos nario vieta.
*Pastaba. 87 straipsnio 1 dalies nuostata –
per 15 dienų pateikti prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti pirmumo
teise vietas porinkiminiame tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše –
pradedama taikyti 2003 metais išrinktų savivaldybių tarybų nariams nuo šio
Įstatymo įsigaliojimo.
2. Jeigu asmuo,
kuriam pagal šio straipsnio 1 dalį turėtų atitekti tarybos nario mandatas,
negali tapti tarybos nariu pagal šio įstatymo 2 straipsnį arba jam tapus
tarybos nariu iš karto turėtų būti taikomos šio įstatymo 86 straipsnio
nuostatos, tai šis asmuo kandidatų sąrašo eilėje praleidžiamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1340,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
Nr. IX-1585, 2003-05-27,
Žin., 2003, Nr. 57-2533 (2003-06-13)
Nr. IX-2235,
2004-05-11, Žin., 2004, Nr. 83-2988 (2004-05-22)
84 straipsnis.
Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
Vyriausioji rinkimų komisija gali
pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu
nustato, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje
arba rinkimų apygardoje, arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo
esminės įtakos rinkimų rezultatams , arba pagal balsų skaičiavimo protokolus ar
kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių esminių rezultatų - kandidatų
sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių
mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.
85 straipsnis.
Pakartotiniai rinkimai
1. Pakartotiniai rinkimai rengiami,
jeigu rinkimai į tarybą šiame įstatyme nustatyta tvarka pripažinti
negaliojančiais.
2. Pakartotiniai
rinkimai rengiami ne vėliau kaip po 3 mėnesių po to, kai rinkimai pripažinti
negaliojančiais. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima sprendimą dėl
apygardos rinkimų komisijos įgaliojimų rengti pakartotinius rinkimus pratęsimo,
sudėties pakeitimo arba jos sudarymo iš naujo. Toliau pakartotiniai rinkimai
vykdomi šio įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatų sąrašus keliančių
organizacijų, prieš tai užsiregistravusių dalyvauti rinkimuose šioje
apygardoje, rinkimų užstatai užskaitomi.
3. Vyriausiajai
rinkimų komisijai pripažinus pakartotinių rinkimų apygardoje rezultatus
negaliojančiais, Lietuvos Respublikos Seimas svarsto Valstybės valdymo ir
savivaldybių komiteto teikimą dėl tiesioginio valdymo savivaldybėje įvedimo ir
nustato naujų rinkimų į tarybą datą.
86
straipsnis. Tarybos nario įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais prieš terminą
Tarybos nario įgaliojimus
nutrūkusiais prieš terminą pripažįsta Vyriausioji rinkimų komisija, išskyrus
atvejį, kai savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos
Respublikos Seimo sprendimu laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, ne vėliau
kaip per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada:
1) tarybos
nariui atsistatydinus – pagal tarybos nario paties parašytą pareiškimą
atsistatydinti. Tarybos nario pareiškimas atsistatydinti turi būti patvirtintas
notarine tvarka arba pasirašytas mero ir tarybos narį iškėlusios organizacijos
vadovo, arba tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
2) tarybos
nariui nedalyvavus iš eilės 3 tarybos posėdžiuose be pateisinamos priežasties –
tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka;
3) teismui
pripažinus tarybos narį neveiksniu – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
4) įsiteisėjus
teismo apkaltinamajam nuosprendžiui – pagal įsiteisėjusį teismo
nuosprendį;
5) tarybos
nariui išvykus nuolat gyventi į užsienio valstybę;
6) paaiškėjus,
kad tarybos narys yra pažeidęs šio įstatymo 88 straipsnį, – pagal įsiteisėjusį
teismo sprendimą arba nuosprendį;
7) tarybos
nariui mirus – pagal notarine tvarka patvirtintą mirties liudijimo kopiją;
8) teismui priėmus
sprendimą dėl tarybos nario ne Lietuvos Respublikos piliečio išsiuntimo iš
Lietuvos Respublikos – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
9) tarybos nariui perėjus dirbti
į pareigas arba neatsisakius pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos
nario pareigomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
Nr. IX-1340,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
86 straipsnis. Tarybos nario įgaliojimų pripažinimas
nutrūkusiais prieš terminą
Tarybos nario įgaliojimus
nutrūkusiais prieš terminą pripažįsta Vyriausioji rinkimų komisija, išskyrus
atvejį, kai savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos
Respublikos Seimo sprendimu laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, ne vėliau
kaip per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada:
1) tarybos
nariui atsistatydinus – pagal tarybos nario paties parašytą pareiškimą
atsistatydinti. Tarybos nario pareiškimas atsistatydinti turi būti patvirtintas
notarine tvarka arba pasirašytas mero ir tarybos narį iškėlusios organizacijos
vadovo, arba tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
2) tarybos
nariui nedalyvavus iš eilės 3 tarybos posėdžiuose be pateisinamos priežasties –
tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka;
3) teismui
pripažinus tarybos narį neveiksniu – pagal įsiteisėjusį teismo
sprendimą;
4) įsiteisėjus
teismo apkaltinamajam nuosprendžiui – pagal įsiteisėjusį teismo
nuosprendį;
5) tarybos
nariui išvykus nuolat gyventi į užsienio valstybę;
6) paaiškėjus,
kad tarybos narys yra pažeidęs šio įstatymo 88 straipsnį, – pagal įsiteisėjusį
teismo sprendimą arba nuosprendį;
7) tarybos
nariui mirus – pagal notarine tvarka patvirtintą mirties liudijimo kopiją;
8) teismui priėmus
sprendimą dėl tarybos nario ne Lietuvos Respublikos piliečio išsiuntimo iš
Lietuvos Respublikos – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
9) tarybos nariui perėjus dirbti
į pareigas arba neatsisakius pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos
nario pareigomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
Nr. IX-1340,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
Nr. IX-1585,
2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2533 (2003-06-13)
87
straipsnis. Laisvos tarybos nario vietos užėmimas
1. Tarybos nario įgaliojimus
pripažinus nutrūkusiais ar netekus tarybos nario mandato, taryboje atsiranda
laisva tarybos nario vieta. Ji užimama taip: tarybos nariu tampa porinkiminio
kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs tarybos narys, pirmasis
tarybos nario mandato negavęs kandidatas. Jeigu šiame kandidatų sąraše tarybos
nario mandatų negavusių kandidatų nėra, tarybos nario mandatas perduodamas
kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams
paskirstyti liekanų metodu, t. y. tam sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo,
kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę, ir tarybos nariu tampa naujai
mandatą gavusio sąrašo pirmasis tarybos nario mandato negavęs kandidatas.
Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl tarybos nario mandato pripažinimo
naujam tarybos nariui turi priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai
atsirado laisva tarybos nario vieta.
2. Jeigu asmuo,
kuriam pagal šio straipsnio 1 dalį turėtų atitekti tarybos nario mandatas,
negali tapti tarybos nariu pagal šio įstatymo 2 straipsnį arba jam tapus
tarybos nariu iš karto turėtų būti taikomos šio įstatymo 86 straipsnio
nuostatos, tai šis asmuo kandidatų sąrašo eilėje praleidžiamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1340,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
Nr. IX-1585,
2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2533 (2003-06-13)
87 straipsnis.
Laisvos tarybos nario vietos užėmimas
1. Tarybos nario įgaliojimus
pripažinus nutrūkusiais ar netekus tarybos nario mandato, taryboje atsiranda
laisva tarybos nario vieta. Ji užimama taip: tarybos nariu tampa porinkiminio
kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs tarybos narys, pirmasis
tarybos nario mandato negavęs kandidatas. Jeigu šiame kandidatų sąraše tarybos
nario mandatų negavusių kandidatų nėra, tarybos nario mandatas perduodamas
kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams
paskirstyti liekanų metodu, t. y. tam sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo,
kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę, ir tarybos nariu tampa naujai
mandatą gavusio sąrašo pirmasis tarybos nario mandato negavęs kandidatas.
Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl tarybos nario mandato pripažinimo
naujam tarybos nariui turi priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai
atsirado laisva tarybos nario vieta.
2. Jeigu asmuo,
kuriam pagal šio straipsnio 1 dalį turėtų atitekti tarybos nario mandatas,
negali tapti tarybos nariu pagal šio įstatymo 2 straipsnį arba jam tapus tarybos
nariu iš karto turėtų būti taikomos šio įstatymo 86 straipsnio nuostatos, tai
šis asmuo kandidatų sąrašo eilėje praleidžiamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1340,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
88
straipsnis. Tarybos nario mandato netekimas dėl rinkėjams nepaskelbtos turėtos
teismo nuosprendžiu (sprendimu) paskirtos bausmės
1. Kiekvienas
kandidatas į tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11
d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu
(sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu
Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet
kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai
jis nurodo kandidato į tarybos narius anketoje, nepaisant to, ar teistumas
pasibaigęs ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų
sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo
pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Tai pažymėti neprivaloma, jeigu
asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo
valstybei.
2. Jeigu
kandidatas to nenurodė ir yra po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjęs teismo
nuosprendis (sprendimas), kuriuo asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos
veikos, arba jeigu įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės
teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl
sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, rinkimų komisija jo neregistruoja
kandidatu į tarybos narius, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji rinkimų
komisija nedelsdama panaikina šį įregistravimą. Jei kandidatas to nenurodė ir
po tarybos rinkimų nustatoma, kad yra Lietuvos Respublikos ar užsienio
valstybės teismo nuosprendis (sprendimas) pripažinti šį asmenį kaltu dėl
atitinkamos nusikalstamos veikos, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų
nutraukia jo tarybos nario įgaliojimus. Šie reikalavimai ir rinkimų komisijų
veiksmai netaikomi, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu
dėl nusikaltimo valstybei.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
Nr.
IX-1448,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1693 (2003-04-24)
88(1) straipsnis.
Pareigos, nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, ir
tarybos nario
mandato netekimas
1.
Tarybos nario pareigos nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario,
Vyriausybės nario pareigomis arba su valstybės pareigūno, kuris pagal
Konstituciją ir įstatymus turi įgaliojimus kontroliuoti ar prižiūrėti
savivaldybių veiklą, pareigomis, taip pat su apskrities viršininko ar
apskrities viršininko pavaduotojo, su savivaldybės kontrolieriaus ar
savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo, su savivaldybės
administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar savivaldybės administracijos
valstybės tarnautojo pareigomis.
2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje
nurodytas pareigas einantis asmuo išrenkamas savivaldybės tarybos nariu arba
būdamas savivaldybės tarybos nariu dirba arba pereina dirbti į šio straipsnio 1
dalyje nurodytas pareigas, jis turi apsispręsti ir atsisakyti šių pareigų arba
savivaldybės tarybos nario mandato. Išrinktas tarybos narys, apsisprendęs
atsisakyti tarybos nario mandato, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki
savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos paduoda Vyriausiajai rinkimų
komisijai asmeniškai arba išsiunčia jai notarine tvarka patvirtintą pareiškimą
dėl savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo. Gavusi šį pareiškimą,
Vyriausioji rinkimų komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7
dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl
savivaldybės tarybos nario mandato netekimo ir mandato naujam tarybos nariui
pripažinimo. Porinkiminio kandidatų sąrašo kandidatai į atsiradusią laisvą
tarybos nario vietą, apsisprendę atsisakyti tarybos nario mandato, taip pat
turi paduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškimus dėl savivaldybės
tarybos nario mandato atsisakymo ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki
savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos. Sprendimą dėl asmens, turinčio
tarybos nario įgaliojimus ir dirbančio ar perėjusio dirbti į pareigas,
nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, pareiškimo Vyriausioji
rinkimų komisija priima šio Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatyta tvarka.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. IX-1340,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
88 straipsnis. Tarybos nario mandato netekimas dėl
rinkėjams nepaskelbtos turėtos teismo nuosprendžiu (sprendimu) paskirtos
bausmės
1. Kiekvienas
kandidatas į tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11
d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu
(sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu
Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet
kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai
jis nurodo kandidato į tarybos narius anketoje, nepaisant to, ar teistumas
pasibaigęs ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų
sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo
pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Tai pažymėti neprivaloma, jeigu asmuo
okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei.
2. Jeigu
kandidatas to nenurodė ir yra po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjęs teismo
nuosprendis (sprendimas), kuriuo asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos
veikos, arba jeigu įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės
teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl
sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, rinkimų komisija jo neregistruoja
kandidatu į tarybos narius, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji rinkimų
komisija nedelsdama panaikina šį įregistravimą. Jei kandidatas to nenurodė ir
po tarybos rinkimų nustatoma, kad yra Lietuvos Respublikos ar užsienio
valstybės teismo nuosprendis (sprendimas) pripažinti šį asmenį kaltu dėl
atitinkamos nusikalstamos veikos, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų
nutraukia jo tarybos nario įgaliojimus. Šie reikalavimai ir rinkimų komisijų
veiksmai netaikomi, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu
dėl nusikaltimo valstybei.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
Nr.
IX-1448,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1693 (2003-04-24)
88(1) straipsnis. Pareigos, nesuderinamos
su savivaldybės tarybos nario pareigomis, ir išrinkto tarybos nario mandato
netekimas
1. Tarybos nario pareigos
nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Vyriausybės nario
pareigomis, su apskrities viršininko ar apskrities viršininko pavaduotojo, su
Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo
pavaduotojų pareigomis. Be to, tarybos nario pareigos nesuderinamos su
savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės
tarnautojo pareigomis, su savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo
pavaduotojo ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo pareigomis, su
savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų pareigomis, savivaldybės viešųjų įstaigų,
savivaldybės įmonių vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario
pareigomis, savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių kolegialaus valdymo
organo (valdybos) nario pareigomis arba bendrovės vadovo pareigomis (kai
valdyba nesudaroma).
2. Jeigu asmuo,
pagal Konstituciją, šį ar kitus įstatymus eina pareigas, nesuderindamas su
tarybos nario pareigomis išrenkamas savivaldybės tarybos nariu, jis turi
apsispręsti ir atsisakyti tų pareigų arba išrinkto savivaldybės tarybos nario
mandato. Išrinktas tarybos narys, apsisprendęs atsisakyti tarybos nario
mandato, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo
posėdžio dienos paduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai asmeniškai arba
išsiunčia jai notarine tvarka patvirtintą pareiškimą dėl išrinkto savivaldybės
tarybos nario mandato atsisakymo. Gavusi šį pareiškimą, Vyriausioji rinkimų
komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki
savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl išrinkto
savivaldybės tarybos nario mandato netekimo ir mandato naujam tarybos nariui
pripažinimo. Porinkiminio kandidatų sąrašo kandidatai į atsiradusią laisvą
tarybos nario vietą, apsisprendę atsisakyti išrinkto tarybos nario mandato,
taip pat turi paduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškimus dėl
savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo ne vėliau kaip likus 7 dienoms
iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos. Jeigu išrinktas tarybos narys
ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos
nustatyta tvarka nepraneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad jis atsisako
pareigų, pagal šį įstatymą nesuderinamų su tarybos nario pareigomis,
Vyriausioji rinkimų komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7
dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl
šio savivaldybės tarybos nario mandato netekimo.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. IX-1340,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
Nr. IX-1585,
2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2533 (2003-06-13)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2079,
2004-03-25, Žin., 2004, Nr. 55-1887 (2004-04-16)
89
straipsnis.
Neteko galios nuo 2003 m. gruodžio 30 d.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
IX-1080,
2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 95-4089 (2002-10-02)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1872,
2003-12-09, Žin., 2003, Nr. 123-5570 (2003-12-30)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Lietuvos
Respublikos
1994
m. liepos 7 d.
įstatymo
Nr. I-532
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS
AKTAI
1. 1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 94/80/EB,
nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje
narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir teise būti
kandidatais savivaldybių rinkimuose.
2. 1996 m.
gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/30/EB, keičianti Direktyvą 94/80/EB,
nustatančią išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje
narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir teise būti
kandidatais savivaldybių rinkimuose.
Įstatymas
papildytas priedu:
Nr.
IX-1872,
2003-12-09, Žin., 2003, Nr. 123-5570 (2003-12-30)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-578, 1994.07.21, Žin., 1994, Nr. 63-1234
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-646,
1994.11.08, Žin., 1994, Nr. 89-1719
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-757,
1995.01.12, Žin., 1995, Nr. 7-143
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 10, 11, 31 IR 46 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-795,
1995.02.15, Žin., 1995, Nr. 18-405
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 41 IR 45 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-57,
1996.12.23, Žin., 1996, Nr. 126-2944 (1996.12.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-231,
1997.05.29, Žin., 1997, Nr. 50-1191 (1997.06.06)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-256,
1997.06.10, Žin., 1997, Nr. 58-1331 (1997.06.20)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 16, 51, 64 IR 68 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1047,
1999.02.09, Žin., 1999, Nr. 19-511 (1999.02.24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19, 34, 83 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1369, 1999 10 19, Žin., 1999, Nr.
93-2710 (1999 11 04)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1939, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.
84-2532 (2000 10 06)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19 IR 80 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-184, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.
21-692 (2001 03 09)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 38 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-274, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1345 (2001 05 09)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 6, 9, 12, 13, 17, 23, 24, 25, 26, 28, 29, 32,
34, 35, 41, 55, 58, 62, 63, 64, 86, 88 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-969,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2768 (2002-07-03)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 7, 17, 21, 23, 27, 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
12 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas, išskyrus 5 ir 6 straipsnius, įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1080,
2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 95-4089 (2002-10-02)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 89 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1340,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO 88(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja
nuo 2003 m. vasario 25 d.
Pakeitimai:
16.1.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1585,
2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2533 (2003-06-13)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 88(1)
STRAIPSNIU ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1448,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1693 (2003-04-24)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos
baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741)
ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341),
t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1872,
2003-12-09, Žin., 2003, Nr. 123-5570 (2003-12-30)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 10, 13, 15, 20, 31, 64, 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
89 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU
ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1912,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO,
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SEIMO
RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS
ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS
TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2079,
2004-03-25, Žin., 2004, Nr. 55-1887 (2004-04-16)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 35, 86 IR 88(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2235,
2004-05-11, Žin., 2004, Nr. 83-2988 (2004-05-22)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio
Įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87
straipsnio 1 dalies nuostata – per 15 dienų pateikti prašymą Vyriausiajai
rinkimų komisijai pripažinti pirmumo teise vietas porinkiminiame tarybos nario
mandato negavusių kandidatų sąraše – pradedama taikyti 2003 metais išrinktų
savivaldybių tarybų nariams nuo šio Įstatymo įsigaliojimo.
22.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2373,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4325 (2004-07-27)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
23.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2429,
2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2004-09-06)
autrap@lrs.lt
90 straipsnis.
Laisvos tarybos nario vietos užėmimas
1. Tarybos nario įgaliojimus
pripažinus nutrūkusiais, taryboje atsiranda laisva tarybos nario vieta. Ji
užimama taip: tarybos nariu tampa kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas
buvęs tarybos narys, pirmasis tarybos nario mandato negavęs kandidatas. Jeigu
šiame kandidatų sąraše tarybos nario mandatų negavusių kandidatų nėra, tarybos
nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą
po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, t.y. tam sąrašui, kuris yra
pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę, ir tarybos
nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis tarybos nario mandato
negavęs kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl tarybos nario
mandato pripažinimo naujam tarybos nariui turi priimti ne vėliau kaip per 7
dienas po to, kai atsirado laisva tarybos nario vieta.
2. Jeigu asmuo, kuriam pagal
šio straipsnio 1 dalį turėtų atitekti tarybos nario mandatas, negali tapti
tarybos nariu pagal šio įstatymo 2 straipsnį arba jam tapus tarybos nariu iš
karto turėtų būti taikomos šio įstatymo 89 straipsnio nuostatos, tai šis asmuo
kandidatų sąrašo eilėje praleidžiamas.
91
straipsnis. Tarybos nario mandato netekimas dėl rinkėjams nepaskelbto
bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ir turėtos teismo
nuosprendžiu paskirtos bausmės
1. Kiekvienas kandidatas į
tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal Lietuvos Respublikos
užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis
tarnybomis. Apie tai jis nurodo kandidato į tarybos narius anketoje. Rinkimų
komisijos leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi
būti pažymėta: “Ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai
bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis”.
2. Jeigu kandidatas to nenurodė
ir galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis
faktas, kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai
bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji
rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu į tarybos narius, o jei buvo
įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą kandidatu į tarybos narius.
Jeigu kandidatas to nenurodė ir po tarybos rinkimų įstatymų nustatyta tvarka
įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai
bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, nuo tos dienos
nutraukiami jo tarybos nario įgaliojimai.
3. Kiekvienas kandidatas į
tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos
Respublikos teismo įsigaliojusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo.
Apie tai jis nurodo kandidato į tarybos narius anketoje. Rinkimų komisijos
leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti
pažymėta: “Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo”.
4. Jeigu kandidatas to nenurodė
ir yra po 1990 m. kovo 11 d. įsigaliojęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo
pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu
į tarybos narius, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji rinkimų komisija
nedelsdama panaikina jo registravimą kandidatu į tarybos narius. Jei kandidatas
to nenurodė ir po tarybos rinkimų nustatoma, kad yra Lietuvos Respublikos
teismo nuosprendis pripažinti šį asmenį kaltu dėl nusikaltimo, Vyriausioji
rinkimų komisija per 15 dienų nutraukia jo tarybos nario įgaliojimus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
67 straipsnis. Balsavimas pataisos įstaigose,
areštinėse ir kardomojo kalinimo vietose
Pataisos
įstaigose, areštinėse ir kardomojo kalinimo vietose sudaromi
specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip nustatyta 65 straipsnyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
IX-1872,
2003-12-09, Žin., 2003, Nr. 123-5570 (2003-12-30)
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
BALSŲ
SKAIČIAVIMAS
68
straipsnis. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita pašto skyriuose
1. Balsavimo
paštu vokų ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus viršininkas, apskaitos duomenis
nurodydamas specialiai tam skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka.
8. Užklijuotą
išorinį voką (su jame esančiu rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo paštu voku
ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas gali:
1) įteikti pašto
skyriaus darbuotojui ;
2) įteikti
paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus;
3) įmesti į
pašto dėžutę.
9. Rinkėjui
balsuojant namuose draudžiama daryti poveikį jo apsisprendimui ir skubinti jį
balsuoti. Rinkėjas, neturintis fizinių trūkumų, neleidžiančių jam užpildyti
rinkimų biuletenį, slaptai užpildytą biuletenį pats įdeda į vidinį voką, jį
užklijuoja, užklijuotą vidinį voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį
voką ir jį užklijuoja. Rinkėjo, kuris dėl fizinių trūkumų negali to atlikti
pats, prašymu tai atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo (išskyrus paštininką,
rinkimų komisijos narį ar stebėtoją), kuriuo rinkėjas pasitiki ir kuris privalo
išsaugoti balsavimo slaptumą. Rinkėjas užklijuotą išorinį voką gali įteikti
paštininkui ar išsiųsti tą pačią arba kitą dieną.
10. Draudžiama
priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.
2. Likus vienai
dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus balsavimo
paštu vokus ir rinkimų biuletenius apygardos rinkimų komisijai.
3. Paštas vokus
su rinkėjų užpildytais biuleteniais įteikia apylinkių rinkimų komisijoms
rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.
4. Balsavimo
paštu vokų ir biuletenių apskaitą Lietuvos Respublikoje tvarko Vyriausioji
rinkimų komisija.
78 straipsnis.
Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus
1. Skaičiuojant
balsus rinkimų apylinkėse bei apygardose, taip pat nustatant rinkimų rezultatus
apygardose, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat visuomenės informavimo
priemonių atstovai.
2. Stebėtojai
turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų
Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų komisijoms
dirbti. Stebėtojai turi teisę apylinkės rinkimų komisijai raštu pareikšti
protestą, kuris pridedamas prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo ir kartu
su kitais rinkimų apylinkės rinkimų dokumentais pateikiamas apygardos rinkimų
komisijai. Rinkimų stebėtojo protestas apygardos rinkimų komisijai pridedamas
prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo. Protestus nagrinėja ta rinkimų
komisija, kuriai jie pareikšti.
79
straipsnis. Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas
1. Išankstinius
rinkimų rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu
apygardos rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų apylinkėse
išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti
pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas pirmiausia
skelbiamas Internete.
2. Iki
Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo visuomenės informavimo priemonių
atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip
skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.
81 straipsnis.
Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas
1. Pagal rinkimų apylinkių balsų
skaičiavimo protokolus, o prireikus - ir pagal rinkimų biuletenius bei kitus
rinkimų dokumentus apygardos rinkimų komisija nustato:
1) apygardoje
rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;
2) apygardoje
negaliojančių biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatytus balsų skaičiavimo duomenis, reikalingus tikrinant, ar tiksliai buvo
suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;
3) už kiekvieną
kandidatų sąrašą ir už visus kandidatų sąrašus paduotų balsų skaičius.
2. Pagal už
kiekvieną kandidatą paduotus pirmumo balsus kiekvienam kandidatų sąrašui
atskirai sudaroma porinkiminė kandidatų sąrašo eilė. Porinkiminiame sąraše
pirmesniu įrašomas kandidatas, gavęs daugiau pirmumo balsų. Jeigu pirmumo balsų
kandidatai yra gavę po lygiai arba mažiau negu šioje rinkimų apygardoje renkama
tarybos narių, pirmesnis įrašomas kandidatas, pirmesniu įrašytas pareiškinių
dokumentų eilėje.
3. Apygardos
rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai rinkimų apygardos balsų skaičiavimo
protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių
atskirąsias nuomones, stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Apygardos rinkimų
komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti rinkimus
apygardoje negaliojančiais.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
RINKIMŲ
REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS
82
straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje
1. Išankstinius rinkimų
rezultatus nustato apygardos rinkimų komisija po to, kai pasirašytas rinkimų
apygardos balsų skaičiavimo protokolas.
2. Mandatai
kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek rinkėjų balsų gavo kiekvienas sąrašas,
taikant kvotų ir liekanų metodą. Partijos, politinės organizacijos kandidatų
sąrašas gali gauti tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik
tuomet, jeigu jis gavo ne mažiau kaip 4 procentus, o koalicijos kandidatų
sąrašas - ne mažiau kaip 6 procentus rinkėjų balsų. Jeigu už sąrašus,
dalyvaujančius skirstant mandatus, yra paduota mažiau kaip 60 procentų rinkėjų
balsų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus
nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos paduota vienodai rinkėjų balsų), už
kurį yra paduota daugiausiai rinkėjų balsų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų,
turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio
skaičiaus, kad už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, būtų
paduota ne mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų.
3.
Apskaičiuojama mandatų skirstymo kvota. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo
sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš mandatų
skaičiaus. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.
4. Už kiekvieną
sąrašą paduotų balsų skaičius dalijamas iš mandatų skirstymo pagal sąrašus
kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam
sąrašui pagal mandatų skirstymo kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos likusiems
mandatams paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų sąrašų pavadinimai surašomi
iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusias
dalijimo liekanas, pradedant didžiausiąja. Jei dviejų sąrašų liekanos lygios,
pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu. Nepadalyti dalijant kvotų
metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal eilę, pradedant tuo sąrašu,
kuris buvo įrašytas pirmasis.
5. Jeigu kuriam
nors sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius negu sąraše yra kandidatų, tai šie
mandatai padalijami kitiems sąrašams, tęsiant toliau jų dalijimą liekanų
metodu.
6. Sąraše
kandidatai gauna mandatus pagal porinkiminę kandidatų sąrašų eilę.
83 straipsnis.
Galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimas ir paskelbimas
1. Galutinius rinkimų rezultatus,
išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus šioje
apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 7 dienas
po rinkimų. Tų apygardų rinkimų komisijų sprendimus, dėl kurių per 3 dienas po
rinkimų nėra gauta nė vieno kandidatų sąrašus iškėlusios organizacijos atstovo
rinkimams skundo dėl šio įstatymo pažeidimo, turėjusio esminės įtakos rinkimų
rezultatams, Vyriausioji rinkimų komisija tvirtina be svarstymo. Apygardos
rinkimų komisija, Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinus jos sprendimą, ne
vėliau kaip per 2 dienas po sprendimo patvirtinimo paskelbia apygardos rinkimų
rezultatus.
2. Jeigu
Vyriausioji rinkimų komisija pakeičia apygardos rinkimų komisijos sprendimą
arba priima sprendimą dėl nebesančio tarybos nario vietos, tai rinkimų
rezultatus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija ir tarybos narių pažymėjimus
pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7, o baigia ne vėliau kaip po 10 dienų po
rinkimų rezultatų ar sprendimo paskelbimo.
3. Vyriausioji
rinkimų komisija kandidatų sąrašus iškėlusioms organizacijoms, dalyvavusioms
paskirstant mandatus, grąžina rinkimų užstatus, išskyrus užstatus už sąrašus
tose apygardose, kuriose jos per rinkimus nedalyvavo paskirstant mandatus.
Užstatas grąžinamas per 15 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
4. Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kai per 3 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų
paskelbimo išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius perduoda
valstybės archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų apygardų
balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus (išskyrus parašų rinkimo
lapus), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus bei sprendimus ir
rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali
nuspręsti sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.
89 straipsnis. Baigiamosios
nuostatos
Šio Įstatymo 2
straipsnio nuostatos dėl kitų nuolatinių administracinio vieneto gyventojų,
turinčių leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, dalyvavimo savivaldybių
rinkimuose ir
24 straipsnio nuostatos dėl šių asmenų įrašymo į rinkėjų sąrašus taikomos nuo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo
tvarkos konstitucinio įstatymo 1 straipsnyje nustatytos dienos.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
IX-1080,
2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 95-4089 (2002-10-02)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
__________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-578, 1994.07.21, Žin., 1994, Nr. 63-1234
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-646,
1994.11.08, Žin., 1994, Nr. 89-1719
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-757,
1995.01.12, Žin., 1995, Nr. 7-143
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 10, 11, 31 IR 46
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-795,
1995.02.15, Žin., 1995, Nr. 18-405
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 41 IR 45 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-57,
1996.12.23, Žin., 1996, Nr. 126-2944 (1996.12.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-231,
1997.05.29, Žin., 1997, Nr. 50-1191 (1997.06.06)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-256,
1997.06.10, Žin., 1997, Nr. 58-1331 (1997.06.20)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 16, 51, 64 IR 68 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1047,
1999.02.09, Žin., 1999, Nr. 19-511 (1999.02.24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19, 34, 83 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1369, 1999 10 19, Žin., 1999, Nr.
93-2710 (1999 11 04)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1939, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.
84-2532 (2000 10 06)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19 IR 80 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-184, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.
21-692 (2001 03 09)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 38 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-274, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1345 (2001 05 09)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 6, 9, 12, 13, 17, 23, 24, 25, 26, 28, 29, 32,
34, 35, 41, 55, 58, 62, 63, 64, 86, 88 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-969,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2768 (2002-07-03)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 7, 17, 21, 23, 27, 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
12 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas, išskyrus 5 ir 6 straipsnius, įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1080,
2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 95-4089 (2002-10-02)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 89 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1340,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO 88(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja
nuo 2003 m. vasario 25 d.
Šio Įstatymo 3 straipsnyje
išdėstytos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88(1) straipsnio 2
dalies normos dėl išrinkto savivaldybės tarybos nariu asmens tarybos nario
mandato atsisakymo iki pirmojo savivaldybės tarybos posėdžio pradedamos taikyti
nuo kitos kadencijos savivaldybių tarybų rinkimų.
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1448,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1693 (2003-04-24)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos
baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės
1 d.
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2003-04-29)
autrap@lrs.lt
80 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų
sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui
1. Partijos,
politinės organizacijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, kandidatai, atstovai
rinkimams, rinkimų stebėtojai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų
skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti apygardos rinkimų komisijai ne
vėliau kaip per 24 valandas nuo jų surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti
ne vėliau kaip per 24 valandas.
2. Apygardos
rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti
apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų
surašymo ir privalo būti išnagrinėti iki oficialaus galutinių rinkimų rezultatų
paskelbimo.
3. Apygardų
komisijos, nagrinėdamos skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų dėl
balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos
narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus biuletenius, o
nustačiusios protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus
galiojančius bei negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apylinkės balsų
skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo.
Apygardos rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkės
rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolų.
4. Vyriausioji
rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimo
dėl apygardos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali perskaičiuoti
apygardos rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o nustačiusi
protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ar
negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apygardos, apylinkės balsų
skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo.
5. Partijos, politinės
organizacijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, kandidatai į tarybos narius,
tarybos nariai po galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo bet kurį
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą ar kitą jos veiką per 5 dienas po
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo priėmimo ar po to, kai paaiškėjo apie
ginčijamą veiką, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam
teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos skundus
išnagrinėja per 5 dienas. Jo sprendimai įsiteisėja nuo paskelbimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
Nr. IX-969,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2768 (2002-07-03)
Nr.
IX-1872,
2003-12-09, Žin., 2003, Nr. 123-5570 (2003-12-30)
65
straipsnis. Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose
1. Gydymo, socialinės rūpybos ir
globos įstaigose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai. Apygardos
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų gydymo, socialinės
rūpybos ir globos įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių pašto skyrių sąrašą,
pašto viršininko teikimu nustato šių skyrių darbo laiką. Įstaigos vadovas
skiria tinkamas balsavimui patalpas ir yra atsakingas, kad rinkėjams būtų
pranešta apie specialaus pašto skyriaus darbo vietą bei laiką ir būtų sudarytos
sąlygos į jį atvykti rinkėjams.
2. Galintys
judėti šių įstaigų pacientai ir globotiniai balsuoja patys balsavimo patalpoje
šio įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Pas
negalinčius atvykti į balsavimo patalpą dėl sveikatos būklės gydymo, socialinės
rūpybos bei globos įstaigų pacientus ir globotinius atvyksta ne mažiau kaip 2
komisijos nariai, stebėtojai (jeigu jie dalyvauja) ir specialaus pašto skyriaus
pareigūnai.
4. Balsuojantis
asmuo turi pats jam sudarytomis slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų biuletenį
ir įdėti jį į balsavimo paštu voką. Prireikus jis gali pasinaudoti kito asmens
(išskyrus tos įstaigos darbuotojo, paštininko, rinkimų komisijos nario ar
rinkimų stebėtojo), kuriuo pasitiki, paslaugomis.
5. Gydymo,
socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl
balsavimo trikdyti ligonius, kurių būklė yra sunki. Šis nurodymas paštininkams
privalomas.
6. Taip pat
draudžiama dėl balsavimo trikdyti asmenį, jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos
nustatyta tvarka gydytojų komisija padarė išvadą, kad jis balsavimo metu dėl
chroniškos psichinės ligos, silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos sutrikimo
negali suprasti savo veiksmų esmės.
66
straipsnis. Balsavimas kariniuose daliniuose
1. Krašto
apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose sudaromi specialūs balsavimui
skirti pašto skyriai, kaip nustatyta 65 straipsnyje.
2. Pagal
galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti šių nuolatinės
gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
52 straipsnis.
Rinkimų agitacijos finansavimas
1. Rinkimų agitacija finansuojama
iš partijos, politinės organizacijos ar kandidato į tarybos narius gautų lėšų,
kurios kaupiamos specialioje rinkimų sąskaitoje, atidarytoje pagal Vyriausiosios
rinkimų komisijos išduotą pažymą.
2. Specialios
rinkimų sąskaitos maksimalus leistinas dydis yra 100 VMDU kiekvienam kandidatų
sąrašui ir 500 VMDU kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai. Jei pervestos į
atitinkamą sąskaitą lėšos viršija nustatytą sumą, bankas perteklių perveda į
valstybės biudžetą.
3. Rinkimų
agitacijos išlaidas sudaro renginių, publikacijų, radijo ar televizijos laidų,
taip pat gaminių ar paslaugų, kuriomis siekiama paveikti rinkėjų valią balsuoti
arba nebalsuoti už kandidatą ar kandidatus, rengimo, įsigijimo, gamybos ar
teikimo kaina. Apmokėti rinkimų agitacijos išlaidas ne iš specialių rinkimų
sąskaitų draudžiama. Rinkimų agitacijos gaminiai ir paslaugos, kurių vertė
didesnė kaip 0,5 VMDU, negali būti teikiami nemokamai. Rinkimų agitacijos
gaminiai ir paslaugos negali būti teikiami darant akivaizdžias nuolaidas.
Norintysis paremti kandidatų sąrašą ar kandidatą privalo tai daryti pervesdamas
lėšas į specialias rinkimų sąskaitas. Jeigu išlaidos rinkimų agitacijos
gaminiams buvo padarytos iki rinkimų agitacijos kampanijos pradžios, partija,
politinė organizacija ar kandidatas praneša apie tai Vyriausiajai rinkimų
komisijai, kuri, įvertinusi rinkimų agitacijos gaminius, šių išlaidų suma
sumažina specialios rinkimų sąskaitos maksimalų leistiną dydį ir išduoda
pažymą, kad šie gaminiai gali būti panaudoti rinkimų agitacijos kampanijos
laikotarpiu. Visuomenės informavimo priemonė, neturinti valstybės ar
savivaldybių kapitalo, gali nurodyti, kurį kandidatų sąrašą (sąrašus) ar
kandidatą (kandidatus) ji remia, ir po to jų rinkimų agitaciją skelbti
nemokamai. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonei už tokios rinkimų
agitacijos skelbimą negali būti atlyginama bet kokiais kitais būdais. Jeigu
vienkartines rinkimų agitacijos paslaugas, kurių vertė mažesnė kaip 0,5 VMDU,
nemokamai teikia kandidato, kandidatų sąrašo rėmėjai (tai draudžiama asmenims,
nurodytiems 51 straipsnyje), jos nevertinamos ir specialios rinkimų sąskaitos
maksimalaus leistino dydžio nekeičia.
4. Mokesčių
inspekcija, nustačiusi, kad rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu už
rinkimų agitacijos gaminius ar paslaugas buvo sumokėta ne iš specialios rinkimų
sąskaitos, taip pat grynaisiais pinigais arba netiesiogiai, sumokėtą sumą ar
atlyginimą (sumą ar atlyginimą, kurie turėjo būti sumokėti) už rinkimų
agitacijos gaminius, paslaugas ne ginčo tvarka išieško iš jų gavėjo ir perveda
į valstybės biudžetą.
5. Rinkimų
agitacija taip pat finansuojama iš valstybės lėšų. Kandidatas, partija,
politinė organizacija nemoka už pagal šį įstatymą skirtą laiką valstybiniame,
savivaldybės radijuje ir televizijoje, už kandidatų sąrašų rinkimų programų
atspausdinimą ir šios išlaidos nekeičia specialios rinkimų sąskaitos
maksimalaus leistino dydžio.
6. Rinkimų
agitacijai skirtų lėšų panaudojimą kontroliuoja mokesčių inspekcijos ir
Vyriausioji rinkimų komisija. Partijos, politinės organizacijos ataskaitas,
kurių formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija, apie lėšų šaltinius ir
panaudojimą rinkimų agitacijai turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne
vėliau kaip per 25 dienas po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
Vyriausioji rinkimų komisija šias ataskaitas paskelbia “Valstybės žiniose”.
7. Specialios
rinkimų sąskaitos uždaromos ne vėliau kaip per 20 dienų po galutinių rinkimų
rezultatų paskelbimo. Rinkimų agitacijai nepanaudotas lėšas kandidatai,
kandidatų sąrašą iškėlusios partijos, politinės organizacijos naudoja savo
nuožiūra. Laiku neuždarytų sąskaitų lėšas bankas perveda į valstybės biudžetą.
53 straipsnis.
Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
1. Rinkimų
agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną,
išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta
likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo
laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias
išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50
metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.
2. Asmenys,
pažeidę šio straipsnio 1 dalyje išdėstytas nuostatas, baudžiami įstatymų
nustatyta tvarka.
AŠTUNTASIS
Nr. VIII-1939,
2000 09 19, Žin., 2000, Nr.84-2532 (2000 10 06)
81
straipsnis. Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas
1. Pagal rinkimų apylinkių balsų
skaičiavimo protokolus, o prireikus - ir pagal rinkimų biuletenius bei kitus
rinkimų dokumentus apygardos rinkimų komisija nustato:
1) apygardoje
rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;
2) apygardoje
negaliojančių biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatytus balsų skaičiavimo duomenis, reikalingus tikrinant, ar tiksliai buvo
suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;
3) už kiekvieną
kandidatų sąrašą ir už visus kandidatų sąrašus paduotų balsų skaičius.
2. Pagal už
kiekvieną kandidatą paduotus pirmumo balsus kiekvienam kandidatų sąrašui
atskirai sudaroma porinkiminė kandidatų sąrašo eilė. Porinkiminiame sąraše
pirmesniu įrašomas kandidatas, gavęs daugiau pirmumo balsų. Jeigu pirmumo balsų
kandidatai yra gavę po lygiai arba mažiau negu šioje rinkimų apygardoje renkama
tarybos narių, pirmesnis įrašomas kandidatas, pirmesniu įrašytas pareiškinių
dokumentų eilėje.
3. Apygardos
rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai rinkimų apygardos balsų skaičiavimo
protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių
atskirąsias nuomones, stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Apygardos rinkimų
komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti rinkimus
apygardoje negaliojančiais.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
PARENGTINĖ
RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
54 straipsnis.
Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas
Rinkėjo
pažymėjimų, rinkimų biuletenių, kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų
apygardoje, plakatų su duomenimis apie kandidatą (kandidatus), vidinių ir
išorinių balsavimo paštu vokų, kitų dokumentų, blankų, anketų, oficialių vokų,
paketų, antspaudų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius bei formas, taip pat jų
pildymo pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
55 straipsnis.
Rinkimų biuleteniai
1. Rinkimuose į
tarybą kiekvienam rinkėjui įteikiamas vienas biuletenis – balsuoti dėl
kandidatų sąrašo daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir dėl penkių šio
sąrašo kandidatų pirmumo.
2. Rinkimų
biuletenyje turi būti:
1) išspausdintas
nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos specialios
biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti;
2) vienoje
biuletenio dalyje skiriant kiekvienam kandidatų sąrašui po vienodą plotą, to paties
tipo šriftu išspausdinti kandidatų sąrašų rinkimų numeriai ir pavadinimai jiems
suteiktų rinkimų numerių didėjimo tvarka. Kandidatų sąrašo pavadinimo šrifto
dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą. Taip
pat įrašoma ne daugiau kaip 15 pirmųjų sąrašo kandidatų vardai ir pavardės;
3) antrojoje
biuletenio dalyje penki specialūs laukeliai, kuriuose rinkėjas balsuodamas
įrašo pasirinktų kandidatų rinkimų numerius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
56 straipsnis.
Rinkimų biuletenių pristatymas
1. Apygardų
rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir vokus centriniams pašto skyriams
pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios, rinkimų
biuletenius rinkimų apylinkėms - ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo
pradžios.
2. Vyriausioji
rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų
išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nurodytų terminų.
57 straipsnis.
Balsavimo patalpų parengimas
1. Rinkimų
apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau
kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko rinkimų komisija
turi būti suskaičiavusi visus iš apygardos rinkimų komisijos gautus rinkimų
biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo
patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje
rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje gali
būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar
rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų, renkamų šioje
rinkimų apygardoje, sąrašai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas
kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų
(koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa,
turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido
Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų
komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa
uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas praneša apygardos rinkimų komisijai.
2. Kitus
balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
3. Apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku
ir tinkamai. Jeigu savivaldybė nepaskiria tinkamų patalpų įrengti balsavimo
patalpai arba nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas privalo apie tai laiku pranešti apygardos rinkimų
komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai surasti ir tinkamam inventoriui
įsigyti, kaip yra nustatyta šio įstatymo 8 straipsnyje.
58 straipsnis.
Rinkimų stebėtojai
1. Partijos, politinės
organizacijos, taip pat atstovas rinkimams turi teisę skirti rinkimų
stebėtojus. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatytos formos pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus rinkimų
apygardos arba apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje. Stebėtojo
pažymėjimą išduoda:
1) Vyriausioji
rinkimų komisija - stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje
arba tik konkrečiose rinkimų apygardose, apylinkėse pagal užsienio reikalų
ministro, Respublikos Prezidento patarėjo teikimą, užsienio valstybėms arba
tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymus, taip pat savo nuožiūra;
2) apygardos
rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje šios rinkimų apygardos teritorijoje,
vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems kaip 18 metų Lietuvos
Respublikos piliečiams ir asmenims, turintiems aktyviąją rinkimų teisę pagal šį
įstatymą, pagal partijos, politinės organizacijos vietos skyriaus arba
atstovo rinkimams prašymą, kuriame turi būti nurodyta asmens vardas, pavardė,
asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas.
2. Stebėtojo
pažymėjimus rinkimų komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba kitas
komisijos narys komisijos pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti išduoti
stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam jis turėtų
būti išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus. Apie visus atsisakymus išduoti
stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame komisijos posėdyje ir
atitinkamam atstovui rinkimams.
3. Rinkimų
stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai,
taip pat balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos
Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų
stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpose būtų sudarytos tinkamos
sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo. Jeigu stebėtojas pats pažeidžia
šį arba kitus įstatymus, jo stebėtojo pažymėjimas gali būti anuliuotas
apygardos rinkimų komisijos pirmininko sprendimu, apie kurį turi būti iškart
pranešta rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir
atitinkamam atstovui rinkimams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
DEVINTASIS
SKIRSNIS
BALSAVIMAS
59 straipsnis.
Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas vyksta rinkimų dieną
nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje.
Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra
įrašytas, jei kitko nenumato šis įstatymas.
60 straipsnis.
Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius
Balsavimo patalpoje negalima
rengti jokių kitų renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą. Jokių
renginių taip pat negalima rengti ir perėjimo patalpose (koridoriuose) bei prie
įėjimo į balsavimo patalpos pastatą.
61 straipsnis.
Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną rinkėjams balsavimo
patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos
narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams joje gali būti tik rinkimų
komisijos nariai, stebėtojai ir budintis policininkas. Rinkimų komisijos pirmininkas
su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja. Po
to, kai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad balsavimo patalpa įrengta pagal
nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų
skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės rinkimų komisijos iš apygardos
rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius,
išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų biuletenius komisijos nariams,
kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro rinkėjams balsavimo patalpą,
taip paskelbdamas rinkimų pradžią.
63 straipsnis.
Balsavimo tvarka
1. Gavęs rinkimų biuletenį,
rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti biuletenį
ne balsavimo kabinoje draudžiama.
2. Rinkimų
biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja „už“, ir
specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose įrašo penkių pasirinktų
balsuoto sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Jeigu biuletenyje to paties
kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal
šį biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.
3. Užpildytą
rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
4. Jeigu
rinkėjas prašo, sugadintas rinkimų biuletenis pakeičiamas nauju. Sugadinti
biuleteniai laikomi atskirai po to, kai išdavęs naują biuletenį rinkimų
komisijos narys jį perbraukia ir ant jo pasirašo.
5. Rinkėjas,
kuris dėl fizinių trūkumų negali pats rinkimų biuletenio užpildyti, įmesti jo į
balsadėžę, gali pasikviesti kitą asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką
ar narį, ar rinkimų stebėtoją), kuris už jį atliktų šiuos veiksmus. Rinkėjas,
neturintis fizinių trūkumų, kurie trukdytų jam užpildyti rinkimų biuletenį,
turi balsuoti pats.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
65 straipsnis.
Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose
1. Gydymo, socialinės rūpybos ir
globos įstaigose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai. Apygardos
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų gydymo, socialinės
rūpybos ir globos įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių pašto skyrių sąrašą,
pašto viršininko teikimu nustato šių skyrių darbo laiką. Įstaigos vadovas
skiria tinkamas balsavimui patalpas ir yra atsakingas, kad rinkėjams būtų
pranešta apie specialaus pašto skyriaus darbo vietą bei laiką ir būtų sudarytos
sąlygos į jį atvykti rinkėjams.
2. Galintys
judėti šių įstaigų pacientai ir globotiniai balsuoja patys balsavimo patalpoje
šio įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Pas
negalinčius atvykti į balsavimo patalpą dėl sveikatos būklės gydymo, socialinės
rūpybos bei globos įstaigų pacientus ir globotinius atvyksta ne mažiau kaip 2
komisijos nariai, stebėtojai (jeigu jie dalyvauja) ir specialaus pašto skyriaus
pareigūnai.
4. Balsuojantis
asmuo turi pats jam sudarytomis slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų biuletenį
ir įdėti jį į balsavimo paštu voką. Prireikus jis gali pasinaudoti kito asmens
(išskyrus tos įstaigos darbuotojo, paštininko, rinkimų komisijos nario ar
rinkimų stebėtojo), kuriuo pasitiki, paslaugomis.
5. Gydymo, socialinės
rūpybos ar globos įstaigos vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl balsavimo
trikdyti ligonius, kurių būklė yra sunki. Šis nurodymas paštininkams
privalomas.
6. Taip pat
draudžiama dėl balsavimo trikdyti asmenį, jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos
nustatyta tvarka gydytojų komisija padarė išvadą, kad jis balsavimo metu dėl
chroniškos psichinės ligos, silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos sutrikimo
negali suprasti savo veiksmų esmės.
66 straipsnis.
Balsavimas kariniuose daliniuose
1. Krašto apsaugos
sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose sudaromi specialūs balsavimui skirti
pašto skyriai, kaip nustatyta 65 straipsnyje.
2. Pagal
galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti šių nuolatinės
gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
68 straipsnis.
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita pašto skyriuose
1. Balsavimo
paštu vokų ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus viršininkas, apskaitos
duomenis nurodydamas specialiai tam skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka.
2. Likus vienai
dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus balsavimo
paštu vokus ir rinkimų biuletenius apygardos rinkimų komisijai.
3. Paštas vokus
su rinkėjų užpildytais biuleteniais įteikia apylinkių rinkimų komisijoms
rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.
4. Balsavimo
paštu vokų ir biuletenių apskaitą Lietuvos Respublikoje tvarko Vyriausioji
rinkimų komisija.
69
straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos darbo organizavimas skaičiuojant balsus
1. Balsų skaičiavimą komisijoje
organizuoja ir jam vadovauja apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas. Jo
nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir turi būti vykdomi visų balsavimo
patalpoje esančių asmenų. Jis turi užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami
pagal nustatytą tvarką, ir turi teisę pareikšti įspėjimą bet kuriam balsavimo
patalpoje esančiam asmeniui, jeigu šis trukdo komisijai dirbti ar netinkamai
atlieka savo pareigas. Tokį savo sprendimą komisijos pirmininkas paskelbia
viešai. Sprendimas įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą ir pasirašomas
komisijos pirmininko. Sprendimas privalo būti vykdomas nedelsiant, o prireikus
rinkimų komisija jį gali svarstyti tik po to, kai bus pasirašytas balsų
skaičiavimo protokolas.
2. Visi į
protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai paskelbti taip, kad juos girdėtų
visi dalyvaujantys skaičiuojant balsus asmenys. Jeigu dėl biuletenio galiojimo
ar žymų prasmės kyla abejonių, komisijos pirmininkas biuletenį pateikia
komisijos nariams ir skelbia balsavimą dėl jo įvertinimo (jeigu tokių
biuletenių yra keletas, pateikiami po vieną). Šio balsavimo rezultatai užrašomi
ant biuletenio tuščiojoje pusėje.
69 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos darbo
organizavimas skaičiuojant balsus
1. Balsų skaičiavimą komisijoje
organizuoja ir jam vadovauja apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas. Jo
nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir turi būti vykdomi visų balsavimo
patalpoje esančių asmenų. Jis turi užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami
pagal nustatytą tvarką, ir turi teisę pareikšti įspėjimą bet kuriam balsavimo
patalpoje esančiam asmeniui, jeigu šis trukdo komisijai dirbti ar netinkamai
atlieka savo pareigas. Tokį savo sprendimą komisijos pirmininkas paskelbia
viešai. Sprendimas įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą ir pasirašomas
komisijos pirmininko. Sprendimas privalo būti vykdomas nedelsiant, o prireikus
rinkimų komisija jį gali svarstyti tik po to, kai bus pasirašytas balsų
skaičiavimo protokolas.
2. Visi į
protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai paskelbti taip, kad juos girdėtų
visi dalyvaujantys skaičiuojant balsus asmenys. Jeigu dėl biuletenio galiojimo
ar žymų prasmės kyla abejonių, komisijos pirmininkas biuletenį pateikia
komisijos nariams ir skelbia balsavimą dėl jo įvertinimo (jeigu tokių
biuletenių yra keletas, pateikiami po vieną). Šio balsavimo rezultatai užrašomi
ant biuletenio tuščiojoje pusėje.
70
straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
1. Uždarius balsavimo patalpą,
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų
komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį.
2. Atskirai iš
kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų
biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo
protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, rinkėjo pažymėjimus, atvykimo
lapelius, rinkėjų sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais biuletenius
patikrinama, ar komisijos narys visus biuletenius išdavė teisėtai.
3. Nepanaudotus
ir sugadintus rinkimų biuletenius rinkimų komisija viešai suskaičiuoja,
anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus
vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius
įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.
71 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje
balsavusių rinkėjų balsų
skaičiavimas
1. Apylinkės
rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės
rinkimų balsadėžę, ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių,
liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos
išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad
balsadėžė buvo pažeista, dėl to surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas
antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma apygardos rinkimų
komisijai. Sprendimą dėl šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo priima
apygardos rinkimų komisija.
2. Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų
komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami
ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių
(išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija suskaičiuoja visus
balsadėžėje buvusius biuletenius. Skaičiuodama komisija visus biuletenius gali
suskirstyti į grupes pagal rinkėjų už kandidatų sąrašus paduotus balsus ir
papildomai išskirti grupę biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną
kandidatų sąrašą arba balsavo už kelis sąrašus. Suskaičiavus grupėse esančius
biuletenius, nustatomi rinkėjų už kandidatų sąrašus paduoti balsai ir
negaliojančių biuletenių skaičius. Iš visų biuletenių turi būti išskirti, jeigu
aptinkama, neturintys būtinų požymių (nenustatytos formos, neantspauduoti ar ne
šios rinkimų komisijos antspaudu antspauduoti biuleteniai ir panašiai)
biuleteniai. Apie tokius biuletenius nedelsiant turi būti pranešta apygardos
rinkimų komisijai ir apie tai įrašyta rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokole. Visi biuleteniai turi būti perskaičiuoti du kartus. Antrą kartą
patikrinti, ar biuletenių grupės sudarytos pagal rinkėjų padarytas žymas, ir
biuletenius perskaičiuoti turi kiti komisijos nariai. Skaičiavimo rezultatai
turi būti paskelbti ir įrašyti į protokolą, suskaičiuoti biuleteniai sudėti į
specialų voką (vokus), kuris užklijuojamas ir saugomas. Po to, kai rinkimų
komisija nustatė, kiek kandidatų sąrašai gavo apylinkės balsavimo patalpoje
balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti paštu balsavusių rinkėjų balsai.
3. Biuleteniai,
pagal kurių žymas galima nustatyti, už kurį sąrašą balsavo rinkėjas, bet
negalima nustatyti, kam jis atidavė pirmumo balsą ar balsus, vien dėl to negali
būti pripažinti negaliojančiais. Jeigu rinkėjas biuletenyje nenurodė kandidato
rinkimų numerio, nurodė nesamą kandidato rinkimų numerį, pagal įrašą ar įrašus
dėl pirmumo neįmanoma nustatyti rinkėjo valios, pirmumo balsas ar balsai pagal
šio biuletenio antrosios dalies specialųjį laukelį (laukelius) neskaičiuojami.
Jeigu biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar tris
kartus, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.
4. Sprendimą dėl
rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba esant ginčui tarp komisijos
narių dėl biuletenio žymų įvertinimo priima rinkimų komisija balsavimu. Šio
balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje.
5. Balsai
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose
galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikinti,
kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai.
6. Konkrečią biuletenių
ir balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip
likus 14 dienų iki rinkimų.
72 straipsnis.
Balsavusių paštu rinkėjų apskaita, jų paduotų balsų ir kandidatų
pirmumo balsų
skaičiavimas
1. Suskaičiavus
balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti paštu gauti
rinkimų biuleteniai:
1) apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu gautus išorinius
balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas į balsų skaičiavimo
protokolą;
2) išoriniai
vokai po vieną atplėšiami;
3) iš išorinio
voko išimamas rinkėjo pažymėjimas, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė, ji
sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu ir vidinis balsavimo paštu vokas
antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu rinkėjo pažymėjime įrašytas
asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas,
liudijantis, kad jis jau balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties
rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo pažymėjimo,
arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo paštu
vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis
negalioja. Šį faktą būtina pažymėti ant vidinio (vidinių) balsavimo voko
(vokų);
4) apylinkės
rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu, pavardės įrašoma
“balsavo paštu” arba “BP” ir balsavimo paštu vokas įmetamas į balsadėžę,
įrengtą ir antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;
5) baigus
peržiūrėti visus paštu gautus balsavimo vokus, balsadėžė atidaroma ir
atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo voke
yra daugiau kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai
pripažįstami negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal 71
straipsnio reikalavimus.
2. Jeigu rinkimų
apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu
vokas, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, jis neatplėšiamas ir
perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai, kuri balsavimo rezultatus
įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.
3. Po to, kai
suskaičiuoti balsavimo patalpoje ir paštu už kandidatų sąrašus paduoti balsai,
visi duomenys yra įrašyti į balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį, ši
protokolo dalis pasirašyta komisijos narių, pirmininko bei stebėtojų ir
apylinkės rinkimų komisija pranešė apygardos rinkimų komisijai, kad sąrašo
balsai yra suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti
balsus, paduotus už kandidatus (pirmumo balsus). Apylinkės rinkimų komisija gali
nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti iš karto arba, jeigu leido apygardos
rinkimų komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne vėliau kaip po 24 valandų.
Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą kartą, biuleteniai, kurie
turės būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka
specialiajame voke turi būti perduoti saugoti apygardos rinkimų komisijai. Šiuo
atveju apygardos rinkimų komisija po to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų
komisijos rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų
skaičiavimo turi priimti vieną iš sprendimų:
1) grąžinti
biuletenius ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės rinkimų
komisijai, iš kurios jie buvo gauti;
2) pakeisti
apylinkės rinkimų komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai, sprendimą
dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti kitos
rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai. Šiuo
atveju apygardos rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo vietą
ir laiką.
4. Jeigu
komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą dieną arba perskaičiuoja biuletenius,
ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, patikrina, ar nebuvo atidarytas
specialusis vokas (vokai). Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad
vokas buvo pažeistas ar buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas,
vokas supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas
pristatomas apygardos rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama
Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų
skaičiavimo priima apygardos rinkimų komisija. Įsitikinus, kad vokas nebuvo
pažeistas, pradedamas pirmumo balsų skaičiavimas. Apie pirmumo balsų
skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai apygardos rinkimų
komisija nusprendžia perskaičiuoti biuletenius, ne vėliau kaip prieš valandą
iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose:
įrengtoje pastate, kuriame yra apygardos rinkimų komisijos būstinė, ir pastate,
kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali
dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi rinkimų
biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei
rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija
patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo
balsus. Konkrečią pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų
komisija ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Balsai turi būti
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu
dalyvaujantys asmenys ir įsitikinti, kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir
teisingai. Suskaičiuoti balsai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolo antrąją
dalį, biuleteniai supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas apygardos
rinkimų komisijai.
73
straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas
1. Kiekvienoje
rinkimų apylinkėje surašomas vienas dviejų dalių balsų skaičiavimo protokolas,
kurio pirmojoje dalyje įrašoma:
1) rinkėjų
skaičius rinkimų apylinkėje;
2) gautų iš
apygardos rinkimų komisijos biuletenių skaičius;
3) kiekvienam
komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų
biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, rinkėjo pažymėjimų skaičius,
atvykimo lapelių skaičius, nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius;
4) anuliuotų
rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų
apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės
atidarymo laikas;
7) balsadėžėje
rastų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą arba
balsavo už kelis sąrašus, skaičius;
8) balsadėžėje
rastų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų sąrašą, skaičius;
9) balsadėžėje
rastų už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;
10) paštu gautų
vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;
11) paštu gautų
biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą arba
balsavo už kelis sąrašus, skaičius;
12) paštu gautų
biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų sąrašą, skaičius;
13) paštu gautų
už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;
14) iš viso
rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;
15) iš viso
biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą arba
balsavo už kelis sąrašus, skaičius;
16) iš viso už
kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius.
2. Pagal
apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų
parašus, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkės balsavimo
patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų
balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių
rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje
rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų biuletenių skaičių.
3. Jeigu
balsadėžėje randama biuletenių daugiau negu jų buvo išduota rinkėjams, komisija
imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai įrašoma balsų skaičiavimo
protokole ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
4. Kai į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį įrašyti visi duomenys ir
visi biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus ir į specialųjį voką (vokus),
šią rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolo pirmąją dalį pasirašo
stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie
protokolo pirmosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis.
5. Protokolo
antrojoje dalyje įrašoma:
1) skaičiuojamų
biuletenių skaičius;
2) kiekvieno
kandidato gautų pirmumo balsų skaičius;
3) visų
kandidatų gautų pirmumo balsų suma;
4) negaliojančių
biuletenių skaičius;
5) kiti
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys,
reikalingi tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.
6. Kai į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi duomenys ir
visi suskaičiuoti biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, šią rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo rinkimų komisijos
pirmininkas ir nariai. Po to protokolo antrąją dalį pasirašo stebėtojai. Jų
pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo
antrosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis. Jeigu apygardos ar apylinkės
rinkimų komisija nustato, kad duomenyse, nurodytuose balsų skaičiavimo
protokolo pirmojoje dalyje, yra padaryta klaida, yra surašomas protokolas
klaidai ištaisyti. Protokolo antroji dalis, biuleteniai grąžinami apygardos
rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos priima apygardos rinkimų komisija.
74
straipsnis. Negaliojantys biuleteniai
Negaliojančiais
biuleteniais pripažįstami:
1) nenustatyto
pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2) antspauduoti
ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu biuleteniai (gauti paštu
biuleteniai - neantspauduoti rinkimų apygardos komisijos antspaudu);
3) ne tos
rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai;
4) biuleteniai,
kuriuose rinkėjas nebalsavo už kandidatų sąrašą (pažymėjo daugiau kaip vieną
kandidatų sąrašą; nepažymėjo nė vieno kandidatų sąrašo; pagal padarytą žymą
neįmanoma nustatyti rinkėjo valios).
73 straipsnis.
Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas
1. Kiekvienoje
rinkimų apylinkėje surašomas vienas dviejų dalių balsų skaičiavimo protokolas,
kurio pirmojoje dalyje įrašoma:
1) rinkėjų
skaičius rinkimų apylinkėje;
2) gautų iš
apygardos rinkimų komisijos biuletenių skaičius;
3) kiekvienam
komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų
biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, rinkėjo pažymėjimų skaičius,
atvykimo lapelių skaičius, nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius;
4) anuliuotų
rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų
apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės
atidarymo laikas;
7) balsadėžėje
rastų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą arba
balsavo už kelis sąrašus, skaičius;
8) balsadėžėje
rastų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų sąrašą, skaičius;
9) balsadėžėje
rastų už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;
10) paštu gautų
vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;
11) paštu gautų
biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą arba
balsavo už kelis sąrašus, skaičius;
12) paštu gautų
biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų sąrašą, skaičius;
13) paštu gautų
už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;
14) iš viso
rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;
15) iš viso
biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą arba
balsavo už kelis sąrašus, skaičius;
16) iš viso už
kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius.
2. Pagal
apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų
parašus, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkės balsavimo
patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų
balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių
rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje
rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų biuletenių skaičių.
3. Jeigu
balsadėžėje randama biuletenių daugiau negu jų buvo išduota rinkėjams, komisija
imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai įrašoma balsų skaičiavimo
protokole ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
4. Kai į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį įrašyti visi duomenys ir
visi biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus ir į specialųjį voką (vokus),
šią rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolo pirmąją dalį pasirašo
stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie
protokolo pirmosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis.
5. Protokolo
antrojoje dalyje įrašoma:
1) skaičiuojamų
biuletenių skaičius;
2) kiekvieno
kandidato gautų pirmumo balsų skaičius;
3) visų
kandidatų gautų pirmumo balsų suma;
4) negaliojančių
biuletenių skaičius;
5) kiti
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys,
reikalingi tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.
6. Kai į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi duomenys ir
visi suskaičiuoti biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, šią rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo rinkimų komisijos
pirmininkas ir nariai. Po to protokolo antrąją dalį pasirašo stebėtojai. Jų
pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo antrosios
dalies ir yra neatskiriama jo dalis. Jeigu apygardos ar apylinkės rinkimų
komisija nustato, kad duomenyse, nurodytuose balsų skaičiavimo protokolo
pirmojoje dalyje, yra padaryta klaida, yra surašomas protokolas klaidai
ištaisyti. Protokolo antroji dalis, biuleteniai grąžinami apygardos rinkimų
komisijai. Sprendimą dėl klaidos priima apygardos rinkimų komisija.
74 straipsnis.
Negaliojantys biuleteniai
Negaliojančiais
biuleteniais pripažįstami:
1) nenustatyto
pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2) antspauduoti
ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu biuleteniai (gauti paštu
biuleteniai - neantspauduoti rinkimų apygardos komisijos antspaudu);
3) ne tos
rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai;
4) biuleteniai,
kuriuose rinkėjas nebalsavo už kandidatų sąrašą (pažymėjo daugiau kaip vieną
kandidatų sąrašą; nepažymėjo nė vieno kandidatų sąrašo; pagal padarytą žymą
neįmanoma nustatyti rinkėjo valios).
75
straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų pateikimas apygardos rinkimų komisijai
1. Apylinkės rinkimų komisija visus
rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir nepanaudotus, kitus rinkimų
dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į paketus,
juos aprašo ir antspauduoja. Paketai kartu su balsų skaičiavimo protokolu ir jo
priedais, rinkėjų sąrašu, apylinkės rinkimų komisijos protokolu ir viso
komisijos darbo laikotarpio finansiniais dokumentais apygardos rinkimų
komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jei
Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip.
2. Vyriausioji
rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija privalo užtikrinti rinkimų
dokumentų gabenimo bei juos gabenančių asmenų saugumą.
75 straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų
pateikimas apygardos rinkimų komisijai
1. Apylinkės rinkimų komisija
visus rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir nepanaudotus, kitus
rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į
paketus, juos aprašo ir antspauduoja. Paketai kartu su balsų skaičiavimo protokolu
ir jo priedais, rinkėjų sąrašu, apylinkės rinkimų komisijos protokolu ir viso
komisijos darbo laikotarpio finansiniais dokumentais apygardos rinkimų
komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jei
Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip.
2. Vyriausioji
rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija privalo užtikrinti rinkimų
dokumentų gabenimo bei juos gabenančių asmenų saugumą.
76
straipsnis. Balsų skaičiavimas apygardos rinkimų komisijoje
1. Apygardos
rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir
patikrina:
1) ar yra
pristatyti visi privalomi pateikti dokumentai (paketai ir specialieji vokai su
rinkimų biuleteniais);
2) paketų ir
vokų antspaudavimą ir užrašus (ar užrašas pilnas ir teisingas);
3) ar į balsų
skaičiavimo protokolo pirmąją dalį (dalis) įrašyti visi duomenys; ar jie
neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka apygardos rinkimų komisijai žinomus
duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų
skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių, visų biuletenių skaičius
pagal pirmąją ir antrąją protokolo dalis); ar yra visi reikalingi parašai; ar
prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos komisijos narių atskirosios
nuomonės, stebėtojų pastabos;
4) ar visos
pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.
2. Apygardos
rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios
nustatyta tvarka balsų skaičiavimo protokolo dalių duomenis, savo pastabas dėl
apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų
saugumu.
3. Apylinkių
rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai ar kiti
rinkimų dokumentai, apygardos rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik
apygardos rinkimų komisijos sprendimu. Specialusis vokas su rinkimų
biuleteniais apygardos rinkimų komisijoje baigti suskaičiuoti balsus gali būti
išduotas tik apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui ar jo tam raštu įgaliotam
komisijos nariui. Vyriausioji rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija
privalo užtikrinti specialiųjų vokų su rinkimų biuleteniais gabenimo bei juos
gabenančių asmenų saugumą.
4. Nustačiusi
apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumus, apygardos rinkimų
komisija imasi priemonių jiems pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų
komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.
5. Apygardos
rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų
pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu balsavusių rinkėjų balsus,
kurie buvo suskaičiuoti apygardos rinkimų komisijoje.
76 straipsnis.
Balsų skaičiavimas apygardos rinkimų komisijoje
1. Apygardos
rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir
patikrina:
1) ar yra
pristatyti visi privalomi pateikti dokumentai (paketai ir specialieji vokai su
rinkimų biuleteniais);
2) paketų ir
vokų antspaudavimą ir užrašus (ar užrašas pilnas ir teisingas);
3) ar į balsų
skaičiavimo protokolo pirmąją dalį (dalis) įrašyti visi duomenys; ar jie
neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka apygardos rinkimų komisijai žinomus
duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų
skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių, visų biuletenių skaičius
pagal pirmąją ir antrąją protokolo dalis); ar yra visi reikalingi parašai; ar
prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos komisijos narių atskirosios
nuomonės, stebėtojų pastabos;
4) ar visos
pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.
2. Apygardos
rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios
nustatyta tvarka balsų skaičiavimo protokolo dalių duomenis, savo pastabas dėl
apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų
saugumu.
3. Apylinkių
rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai ar kiti
rinkimų dokumentai, apygardos rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik
apygardos rinkimų komisijos sprendimu. Specialusis vokas su rinkimų
biuleteniais apygardos rinkimų komisijoje baigti suskaičiuoti balsus gali būti
išduotas tik apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui ar jo tam raštu įgaliotam
komisijos nariui. Vyriausioji rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija
privalo užtikrinti specialiųjų vokų su rinkimų biuleteniais gabenimo bei juos
gabenančių asmenų saugumą.
4. Nustačiusi
apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumus, apygardos rinkimų
komisija imasi priemonių jiems pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų
komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.
5. Apygardos
rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų
pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu balsavusių rinkėjų balsus,
kurie buvo suskaičiuoti apygardos rinkimų komisijoje.
77
straipsnis. Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas
Vyriausiajai
rinkimų komisijai
Apygardos
rinkimų komisija visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus
finansinius dokumentus), rinkėjų sąrašus, rinkimų apygardos balsų skaičiavimo
protokolą, apygardos rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio protokolus ir
kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir antspauduoja. Paketai
per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami Vyriausiajai
rinkimų komisijai.
62 straipsnis.
Rinkėjo asmenybės nustatymas
1. Prie įėjimo į balsavimo
patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo
pažymėjimą, pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmens tapatybę. Komisijos
narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų
sąrašą jis įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą
atvykimo lapelį, kuriame nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir
nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio. Draudžiama vienam
rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam rinkėjui skirtą
lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų
arba neaišku, ar jis įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą,
komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda, įteikia jam svečio
lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti
dėl balsavimo.
2. Komisijos
narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus
nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas
asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija 2 į tos
rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti asmenys, rinkėjų sąraše suranda
rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir atvykimo lapelį. Po to,
kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų biuletenius, pasirašo rinkimų
apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas vienas rinkimų biuletenis.
Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami. Balsuojant paštu,
rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenių išdavimą ir rinkėjo pažymėjimas
grąžinamas rinkėjui.
3. Išduoti
rinkėjui kito asmens rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį
reikalavimą, atsako pagal įstatymus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
64 straipsnis.
Balsavimas paštu
1. Balsavimas
paštu suteikia galimybę dalyvauti rinkimuose rinkėjams, kurie dėl sveikatos
būklės arba dėl kitų priežasčių rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų
apylinkę. Balsuoti paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis pradedant 5
diena iki rinkimų ir baigiant likus vienai dienai iki rinkimų, jei rinkėjas
įrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus, ir
baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų, jei rinkėjas neįrašytas į rinkimų
apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus. Balsavimo paštu
išlaidas apmoka valstybė.
2. Už balsavimo
organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų
biuletenių ir balsavimo vokų apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu
metu. Už pašto skyriaus darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako
tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra pašto skyrius, komisijos
pirmininkas.
3. Rinkimų
biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo paštu metu pašto
viršininkas, pritarus apygardos rinkimų komisijai, paskiria pašto darbuotojus
(pareigūnus), kuriems patikima išduoti rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus.
Jeigu apygardos rinkimų komisija pareikalauja, pašto viršininkas privalo
nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto
darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti rinkimų dokumentus, apygardos rinkimų
komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Rinkimų komisijos narys, rinkimų
stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs
rinkėjo pažymėjimą ir jo asmenybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į
šią pažymą savo pastabą, apie kurią pašto viršininkas nedelsdamas praneša
apygardos rinkimų komisijai. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi
teisės išduoti rinkimų dokumentų.
4. Pašto
skyriuose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai
užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką. Balsavimą gali
stebėti partijų ir politinių organizacijų stebėtojai, turintys pažymėjimus
stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.
5. Pašto
darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami balsavimo
paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai
apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.
6. Rinkėjas
balsuoja slaptai:
1) užpildo
rinkimų biuletenį;
2) užpildytą
rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
3) užklijuoja
vidinį voką;
4) vidinį voką
kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį voką;
5) užklijuoja
išorinį voką.
7. Balsavimo
paštu vokus ir rinkimų biuletenį rinkėjams, negalintiems dėl sveikatos būklės
atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į namus
pristato paštininkas likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki rinkimų. Kartu su
paštininku pas rinkėją gali atvykti ne mažiau kaip 2 komisijos nariai, taip pat
gali atvykti stebėtojai. Šių rinkėjų sąrašą prieš 10 dienų iki rinkimų sudaro
apylinkės rinkimų komisijos pagal rinkėjų užpildytus Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatytos formos prašymus užtikrinti galimybę balsuoti
namuose. Rinkimų komisijos, sutikus apygardos rinkimų komisijos pirmininkui ar
jo įgaliotam apygardos rinkimų komisijos nariui, gali papildyti sąrašą, jeigu
gauna šių rinkėjų prašymus iki rinkimų likus ne mažiau kaip 3 dienoms. Rinkėjų
prašymai taip pat turi būti patvirtinti miesto, rajono globos ir rūpybos ar
sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų vadovų arba šių tam įgaliotų pareigūnų.
Prašymai pridedami prie apylinkės rinkimų komisijos sudaryto rinkėjų, kurie dėl
sveikatos būklės negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų
apylinkę, sąrašo. Pašto darbuotojai, rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys
negali atnešti balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių į namus rinkėjams,
neįrašytiems į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti į paštą arba
rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą. Į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės
negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą
gali būti įrašyti: I grupės invalidai, II grupės judėjimo invalidai ir laikinai
nedarbingi asmenys, jei jie pateikė šioje straipsnio dalyje numatytus prašymus
užtikrinti galimybę balsuoti namuose. Pareigūnai, rinkimų komisijai suteikę
klaidingų duomenų apie rinkėjus, negalinčius dėl sveikatos būklės atvykti
balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, atsako įstatymų
nustatyta tvarka.
8. Užklijuotą
išorinį voką (su jame esančiu rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo paštu voku
ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas gali:
1) įteikti pašto
skyriaus darbuotojui ;
2) įteikti
paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus;
3) įmesti į
pašto dėžutę.
9. Rinkėjui
balsuojant namuose draudžiama daryti poveikį jo apsisprendimui ir skubinti jį
balsuoti. Rinkėjas, neturintis fizinių trūkumų, neleidžiančių jam užpildyti
rinkimų biuletenį, slaptai užpildytą biuletenį pats įdeda į vidinį voką, jį
užklijuoja, užklijuotą vidinį voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį
voką ir jį užklijuoja. Rinkėjo, kuris dėl fizinių trūkumų negali to atlikti
pats, prašymu tai atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo (išskyrus paštininką,
rinkimų komisijos narį ar stebėtoją), kuriuo rinkėjas pasitiki ir kuris privalo
išsaugoti balsavimo slaptumą. Rinkėjas užklijuotą išorinį voką gali įteikti
paštininkui ar išsiųsti tą pačią arba kitą dieną.
10. Draudžiama
priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
Nr. IX-969,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2768 (2002-07-03)
70 straipsnis.
Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
1. Uždarius balsavimo patalpą,
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų
komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį.
2. Atskirai iš
kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų
biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo
protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, rinkėjo pažymėjimus, atvykimo
lapelius, rinkėjų sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais biuletenius patikrinama,
ar komisijos narys visus biuletenius išdavė teisėtai.
3. Nepanaudotus
ir sugadintus rinkimų biuletenius rinkimų komisija viešai suskaičiuoja,
anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus
vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius
įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.
71
straipsnis. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų
skaičiavimas
1. Apylinkės
rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės
rinkimų balsadėžę, ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių,
liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos
išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad
balsadėžė buvo pažeista, dėl to surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas
antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma apygardos
rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo
priima apygardos rinkimų komisija.
2. Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų
komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami
ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių
(išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija suskaičiuoja visus
balsadėžėje buvusius biuletenius. Skaičiuodama komisija visus biuletenius gali
suskirstyti į grupes pagal rinkėjų už kandidatų sąrašus paduotus balsus ir
papildomai išskirti grupę biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną
kandidatų sąrašą arba balsavo už kelis sąrašus. Suskaičiavus grupėse esančius
biuletenius, nustatomi rinkėjų už kandidatų sąrašus paduoti balsai ir
negaliojančių biuletenių skaičius. Iš visų biuletenių turi būti išskirti, jeigu
aptinkama, neturintys būtinų požymių (nenustatytos formos, neantspauduoti ar ne
šios rinkimų komisijos antspaudu antspauduoti biuleteniai ir panašiai)
biuleteniai. Apie tokius biuletenius nedelsiant turi būti pranešta apygardos
rinkimų komisijai ir apie tai įrašyta rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokole. Visi biuleteniai turi būti perskaičiuoti du kartus. Antrą kartą
patikrinti, ar biuletenių grupės sudarytos pagal rinkėjų padarytas žymas, ir
biuletenius perskaičiuoti turi kiti komisijos nariai. Skaičiavimo rezultatai
turi būti paskelbti ir įrašyti į protokolą, suskaičiuoti biuleteniai sudėti į
specialų voką (vokus), kuris užklijuojamas ir saugomas. Po to, kai rinkimų
komisija nustatė, kiek kandidatų sąrašai gavo apylinkės balsavimo patalpoje
balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti paštu balsavusių rinkėjų balsai.
3. Biuleteniai,
pagal kurių žymas galima nustatyti, už kurį sąrašą balsavo rinkėjas, bet negalima
nustatyti, kam jis atidavė pirmumo balsą ar balsus, vien dėl to negali būti
pripažinti negaliojančiais. Jeigu rinkėjas biuletenyje nenurodė kandidato
rinkimų numerio, nurodė nesamą kandidato rinkimų numerį, pagal įrašą ar įrašus
dėl pirmumo neįmanoma nustatyti rinkėjo valios, pirmumo balsas ar balsai pagal
šio biuletenio antrosios dalies specialųjį laukelį (laukelius) neskaičiuojami.
Jeigu biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar tris
kartus, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.
4. Sprendimą dėl
rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba esant ginčui tarp komisijos
narių dėl biuletenio žymų įvertinimo priima rinkimų komisija balsavimu. Šio
balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje.
5. Balsai
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose
galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikinti,
kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai.
6. Konkrečią
biuletenių ir balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne
vėliau kaip likus 14 dienų iki rinkimų.
77 straipsnis. Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo
dokumentų pateikimas
Vyriausiajai
rinkimų komisijai
Apygardos
rinkimų komisija visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus
finansinius dokumentus), rinkėjų sąrašus, rinkimų apygardos balsų skaičiavimo
protokolą, apygardos rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio protokolus ir
kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir antspauduoja. Paketai
per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami Vyriausiajai
rinkimų komisijai.
79 straipsnis.
Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas
1. Išankstinius
rinkimų rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu
apygardos rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų apylinkėse
išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti
pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas pirmiausia
skelbiamas Internete.
2. Iki
Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo visuomenės informavimo priemonių
atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip
skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.
80
straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus
balsavimui
1. Partijos,
politinės organizacijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, kandidatai, atstovai
rinkimams, rinkimų stebėtojai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo
protokolų surašymo gali apskųsti apygardos rinkimų komisijai ne vėliau kaip per
24 valandas nuo jų surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip
per 24 valandas.
2. Apygardos
rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti
apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų
surašymo ir privalo būti išnagrinėti iki oficialaus galutinių rinkimų rezultatų
paskelbimo.
3. Apygardų
komisijos, nagrinėdamos skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų dėl
balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos
narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus biuletenius, o
nustačiusios protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius
bei negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apylinkės balsų skaičiavimo
protokolą ir prideda jį prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo. Apygardos
rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkės rinkimų
komisijos balsų skaičiavimo protokolų.
4. Vyriausioji
rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimo
dėl apygardos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali perskaičiuoti
apygardos rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o nustačiusi
protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ar
negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apygardos, apylinkės balsų
skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo.
5. Partijos,
politinės organizacijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, kandidatai į tarybos
narius, tarybos nariai po galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo bet
kurį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą ar kitą jos veiką per 5 dienas
po Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo priėmimo ar po to, kai paaiškėjo
apie ginčijamą veiką, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam
teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos skundus
išnagrinėja per 5 dienas. Jo sprendimai įsiteisėja nuo paskelbimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1939,
2000 09 19, Žin., 2000, Nr.84-2532 (2000 10 06), įsigalioja nuo 2001 01 01
82 straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas
daugiamandatėje rinkimų apygardoje
1. Išankstinius rinkimų
rezultatus nustato apygardos rinkimų komisija po to, kai pasirašytas rinkimų
apygardos balsų skaičiavimo protokolas.
2. Mandatai
kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek rinkėjų balsų gavo kiekvienas
sąrašas, taikant kvotų ir liekanų metodą. Partijos, politinės organizacijos
kandidatų sąrašas gali gauti tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus)
tik tuomet, jeigu jis gavo ne mažiau kaip 4 procentus, o koalicijos kandidatų
sąrašas - ne mažiau kaip 6 procentus rinkėjų balsų. Jeigu už sąrašus,
dalyvaujančius skirstant mandatus, yra paduota mažiau kaip 60 procentų rinkėjų
balsų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus
nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos paduota vienodai rinkėjų balsų), už
kurį yra paduota daugiausiai rinkėjų balsų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų,
turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio
skaičiaus, kad už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, būtų
paduota ne mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų.
3.
Apskaičiuojama mandatų skirstymo kvota. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo
sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš mandatų
skaičiaus. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.
4. Už kiekvieną
sąrašą paduotų balsų skaičius dalijamas iš mandatų skirstymo pagal sąrašus
kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam
sąrašui pagal mandatų skirstymo kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos
likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų sąrašų pavadinimai
surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems
atitekusias dalijimo liekanas, pradedant didžiausiąja. Jei dviejų sąrašų
liekanos lygios, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu.
Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal
eilę, pradedant tuo sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.
5. Jeigu kuriam
nors sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius negu sąraše yra kandidatų, tai šie
mandatai padalijami kitiems sąrašams, tęsiant toliau jų dalijimą liekanų
metodu.
6. Sąraše
kandidatai gauna mandatus pagal porinkiminę kandidatų sąrašų eilę.
83
straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimas ir paskelbimas
1. Galutinius rinkimų rezultatus,
išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus šioje
apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 7 dienas
po rinkimų. Tų apygardų rinkimų komisijų sprendimus, dėl kurių per 3 dienas po
rinkimų nėra gauta nė vieno kandidatų sąrašus iškėlusios organizacijos atstovo
rinkimams skundo dėl šio įstatymo pažeidimo, turėjusio esminės įtakos rinkimų
rezultatams, Vyriausioji rinkimų komisija tvirtina be svarstymo. Apygardos
rinkimų komisija, Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinus jos sprendimą, ne
vėliau kaip per 2 dienas po sprendimo patvirtinimo paskelbia apygardos rinkimų
rezultatus.
2. Jeigu
Vyriausioji rinkimų komisija pakeičia apygardos rinkimų komisijos sprendimą
arba priima sprendimą dėl nebesančio tarybos nario vietos, tai rinkimų
rezultatus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija ir tarybos narių pažymėjimus
pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7, o baigia ne vėliau kaip po 10 dienų po
rinkimų rezultatų ar sprendimo paskelbimo.
3. Vyriausioji
rinkimų komisija kandidatų sąrašus iškėlusioms organizacijoms, dalyvavusioms
paskirstant mandatus, grąžina rinkimų užstatus, išskyrus užstatus už sąrašus
tose apygardose, kuriose jos per rinkimus nedalyvavo paskirstant mandatus.
Užstatas grąžinamas per 15 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
4. Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kai per 3 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų
paskelbimo išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius perduoda
valstybės archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų apygardų
balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus (išskyrus parašų rinkimo
lapus), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus bei sprendimus ir
rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali
nuspręsti sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.
84
straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
Vyriausioji rinkimų komisija gali
pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu
nustato, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje
arba rinkimų apygardoje, arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo
esminės įtakos rinkimų rezultatams , arba pagal balsų skaičiavimo protokolus ar
kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių esminių rezultatų - kandidatų
sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių
mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.
85
straipsnis. Pakartotiniai rinkimai
1. Pakartotiniai rinkimai
rengiami, jeigu rinkimai į tarybą šiame įstatyme nustatyta tvarka pripažinti
negaliojančiais.
2. Pakartotiniai
rinkimai rengiami ne vėliau kaip po 3 mėnesių po to, kai rinkimai pripažinti
negaliojančiais. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima sprendimą dėl
apygardos rinkimų komisijos įgaliojimų rengti pakartotinius rinkimus pratęsimo,
sudėties pakeitimo arba jos sudarymo iš naujo. Toliau pakartotiniai rinkimai
vykdomi šio įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatų sąrašus keliančių
organizacijų, prieš tai užsiregistravusių dalyvauti rinkimuose šioje
apygardoje, rinkimų užstatai užskaitomi.
3. Vyriausiajai
rinkimų komisijai pripažinus pakartotinių rinkimų apygardoje rezultatus
negaliojančiais, Lietuvos Respublikos Seimas svarsto Valstybės valdymo ir
savivaldybių komiteto teikimą dėl tiesioginio valdymo savivaldybėje įvedimo ir
nustato naujų rinkimų į tarybą datą.
86
straipsnis. Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą
1. Tarybos nario
įgaliojimai nutrūksta, kai:
1)
jis atsistatydina, – pagal tarybos nario paties parašytą pareiškimą
atsistatydinti. Tarybos nario pareiškimas atsistatydinti turi būti patvirtintas
notarine tvarka arba pasirašytas mero ir tarybos narį iškėlusios organizacijos
vadovo, arba tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
2)
jis nedalyvauja iš eilės 3 tarybos posėdžiuose be pateisinamos priežasties, –
pagal savivaldybės mero pranešimą, kai Vyriausioji rinkimų komisija nustato,
kad nedalyvavimo priežastys nepateisinamos;
3) teismas
pripažįsta jį neveiksniu, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
4) įsiteisėja teismo
apkaltinamasis nuosprendis, – pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį;
5) jis išvyksta nuolat gyventi už savivaldybės, kurios
tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos ribų, – pagal savivaldybės mero
pranešimą ir Gyventojų registro duomenis. Toks išvykimas nelaikomas pagrindu
laikyti įgaliojimus nutrūkusiais, jei išvykęs asmuo pagal šio įstatymo 2 straipsnio
6 dalį laikomas nuolat gyvenančiu savivaldybėje, kurios tarybos nariu yra
išrinktas;
6) paaiškėja, kad jis yra pažeidęs šio įstatymo 88
straipsnį, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą arba nuosprendį;
7) jis miršta, –
pagal notarine tvarka patvirtintą mirties liudijimo kopiją;
8) teismas
priima sprendimą dėl tarybos nario ne Lietuvos Respublikos piliečio išsiuntimo
iš Lietuvos Respublikos, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
9) jis pereina į
pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, arba tokių
pareigų neatsisako.
2.
Be to, savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai savivaldybės
teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu
laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, išskyrus atvejus, kai laikinas
tiesioginio valdymo įvedimas susijęs su nepaprastosios padėties įvedimu
savivaldybės teritorijoje.
3.
Tarybos narys, prieš pereidamas į pareigas, pagal Konstituciją, šį ar kitus
įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, arba einantis
tokias pareigas, asmeniškai paduoda merui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai
rašytinį pareiškimą (pareiškimus) dėl tarybos nario mandato atsisakymo, arba
jį, notarine tvarka patvirtinęs, išsiunčia. Asmuo, nepranešęs Vyriausiajai
rinkimų komisijai apie tai, kad jis pereina į pareigas, nesuderinamas su
savivaldybės tarybos nario pareigomis, arba kad tokias pareigas eina, atsako
Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.
4.
Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų
pagrindų atsiradimo tarybos nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš
terminą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
Nr. IX-1340,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
Nr. IX-1585,
2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2533 (2003-06-13)
Nr. IX-2079,
2004-03-25, Žin., 2004, Nr. 55-1887 (2004-04-16)
87
straipsnis. Laisvos tarybos nario vietos užėmimas
*1. Nutrūkus tarybos
nario įgaliojimams prieš terminą šio Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje
nustatytais pagrindais arba kai išrinktas tarybos narys netenka mandato,
taryboje atsiranda laisva tarybos nario vieta. Ji užimama taip: tarybos nariu
tampa porinkiminio kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs tarybos
narys, pirmasis tarybos nario mandato negavęs kandidatas. Jeigu šiame kandidatų
sąraše tarybos nario mandatų negavusių kandidatų nėra arba sąraše esančių
kandidatų einamos pareigos nesuderinamos su tarybos nario pareigomis, tarybos
nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą
po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, t. y. tam sąrašui, kuris yra
pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę, ir tarybos
nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis tarybos nario mandato
negavęs kandidatas. Išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pripažinti
tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą pagal šio įstatymo 86
straipsnio 1 dalies 5 ar 9 punktą arba išnykus aplinkybėms, dėl kurių išrinkti
tarybos nariais asmenys neteko tarybos nario mandato pagal šio įstatymo 88(1)
straipsnį laikotarpiu tarp rinkimų, jie turi pirmumo teisę būti tarybos nario
mandato negavusiais kandidatais užimti atsirandančią laisvą tarybos nario vietą
porinkiminiame kandidatų sąraše, jei per 15 dienų pateikia Vyriausiajai rinkimų
komisijai notarine tvarka patvirtintą prašymą pripažinti vietas porinkiminiame
tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše. Pripažinti tokių asmenų vietą
porinkiminiame tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše leidžiama tik
vieną kartą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl tarybos nario mandato
pripažinimo naujam tarybos nariui turi priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po
to, kai atsirado laisva tarybos nario vieta.
*Pastaba. 87 straipsnio 1 dalies nuostata –
per 15 dienų pateikti prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti pirmumo
teise vietas porinkiminiame tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše –
pradedama taikyti 2003 metais išrinktų savivaldybių tarybų nariams nuo šio
Įstatymo įsigaliojimo.
2. Jeigu asmuo,
kuriam pagal šio straipsnio 1 dalį turėtų atitekti tarybos nario mandatas,
negali tapti tarybos nariu pagal šio įstatymo 2 straipsnį arba jam tapus
tarybos nariu iš karto turėtų būti taikomos šio įstatymo 86 straipsnio
nuostatos, tai šis asmuo kandidatų sąrašo eilėje praleidžiamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1340,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
Nr. IX-1585,
2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2533 (2003-06-13)
Nr. IX-2235,
2004-05-11, Žin., 2004, Nr. 83-2988 (2004-05-22)
84 straipsnis.
Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
Vyriausioji rinkimų komisija gali
pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu
nustato, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje
arba rinkimų apygardoje, arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo
esminės įtakos rinkimų rezultatams , arba pagal balsų skaičiavimo protokolus ar
kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių esminių rezultatų - kandidatų
sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių
mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.
85 straipsnis.
Pakartotiniai rinkimai
1. Pakartotiniai rinkimai rengiami,
jeigu rinkimai į tarybą šiame įstatyme nustatyta tvarka pripažinti
negaliojančiais.
2. Pakartotiniai
rinkimai rengiami ne vėliau kaip po 3 mėnesių po to, kai rinkimai pripažinti
negaliojančiais. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima sprendimą dėl
apygardos rinkimų komisijos įgaliojimų rengti pakartotinius rinkimus pratęsimo,
sudėties pakeitimo arba jos sudarymo iš naujo. Toliau pakartotiniai rinkimai
vykdomi šio įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatų sąrašus keliančių
organizacijų, prieš tai užsiregistravusių dalyvauti rinkimuose šioje
apygardoje, rinkimų užstatai užskaitomi.
3. Vyriausiajai
rinkimų komisijai pripažinus pakartotinių rinkimų apygardoje rezultatus
negaliojančiais, Lietuvos Respublikos Seimas svarsto Valstybės valdymo ir
savivaldybių komiteto teikimą dėl tiesioginio valdymo savivaldybėje įvedimo ir
nustato naujų rinkimų į tarybą datą.
86
straipsnis. Tarybos nario įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais prieš terminą
Tarybos nario įgaliojimus
nutrūkusiais prieš terminą pripažįsta Vyriausioji rinkimų komisija, išskyrus
atvejį, kai savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos
Respublikos Seimo sprendimu laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, ne vėliau
kaip per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada:
1) tarybos
nariui atsistatydinus – pagal tarybos nario paties parašytą pareiškimą
atsistatydinti. Tarybos nario pareiškimas atsistatydinti turi būti patvirtintas
notarine tvarka arba pasirašytas mero ir tarybos narį iškėlusios organizacijos
vadovo, arba tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
2) tarybos
nariui nedalyvavus iš eilės 3 tarybos posėdžiuose be pateisinamos priežasties –
tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka;
3) teismui
pripažinus tarybos narį neveiksniu – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
4) įsiteisėjus
teismo apkaltinamajam nuosprendžiui – pagal įsiteisėjusį teismo
nuosprendį;
5) tarybos
nariui išvykus nuolat gyventi į užsienio valstybę;
6) paaiškėjus,
kad tarybos narys yra pažeidęs šio įstatymo 88 straipsnį, – pagal įsiteisėjusį
teismo sprendimą arba nuosprendį;
7) tarybos
nariui mirus – pagal notarine tvarka patvirtintą mirties liudijimo kopiją;
8) teismui priėmus
sprendimą dėl tarybos nario ne Lietuvos Respublikos piliečio išsiuntimo iš
Lietuvos Respublikos – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
9) tarybos nariui perėjus dirbti
į pareigas arba neatsisakius pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos
nario pareigomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
Nr. IX-1340,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
86 straipsnis. Tarybos nario įgaliojimų pripažinimas
nutrūkusiais prieš terminą
Tarybos nario įgaliojimus
nutrūkusiais prieš terminą pripažįsta Vyriausioji rinkimų komisija, išskyrus
atvejį, kai savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos
Respublikos Seimo sprendimu laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, ne vėliau
kaip per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada:
1) tarybos
nariui atsistatydinus – pagal tarybos nario paties parašytą pareiškimą
atsistatydinti. Tarybos nario pareiškimas atsistatydinti turi būti patvirtintas
notarine tvarka arba pasirašytas mero ir tarybos narį iškėlusios organizacijos
vadovo, arba tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
2) tarybos
nariui nedalyvavus iš eilės 3 tarybos posėdžiuose be pateisinamos priežasties –
tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka;
3) teismui
pripažinus tarybos narį neveiksniu – pagal įsiteisėjusį teismo
sprendimą;
4) įsiteisėjus
teismo apkaltinamajam nuosprendžiui – pagal įsiteisėjusį teismo
nuosprendį;
5) tarybos
nariui išvykus nuolat gyventi į užsienio valstybę;
6) paaiškėjus,
kad tarybos narys yra pažeidęs šio įstatymo 88 straipsnį, – pagal įsiteisėjusį
teismo sprendimą arba nuosprendį;
7) tarybos
nariui mirus – pagal notarine tvarka patvirtintą mirties liudijimo kopiją;
8) teismui priėmus
sprendimą dėl tarybos nario ne Lietuvos Respublikos piliečio išsiuntimo iš
Lietuvos Respublikos – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
9) tarybos nariui perėjus dirbti
į pareigas arba neatsisakius pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos
nario pareigomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
Nr. IX-1340,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
Nr. IX-1585,
2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2533 (2003-06-13)
87
straipsnis. Laisvos tarybos nario vietos užėmimas
1. Tarybos nario įgaliojimus
pripažinus nutrūkusiais ar netekus tarybos nario mandato, taryboje atsiranda
laisva tarybos nario vieta. Ji užimama taip: tarybos nariu tampa porinkiminio
kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs tarybos narys, pirmasis
tarybos nario mandato negavęs kandidatas. Jeigu šiame kandidatų sąraše tarybos
nario mandatų negavusių kandidatų nėra, tarybos nario mandatas perduodamas
kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams
paskirstyti liekanų metodu, t. y. tam sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo,
kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę, ir tarybos nariu tampa naujai
mandatą gavusio sąrašo pirmasis tarybos nario mandato negavęs kandidatas.
Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl tarybos nario mandato pripažinimo
naujam tarybos nariui turi priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai
atsirado laisva tarybos nario vieta.
2. Jeigu asmuo,
kuriam pagal šio straipsnio 1 dalį turėtų atitekti tarybos nario mandatas,
negali tapti tarybos nariu pagal šio įstatymo 2 straipsnį arba jam tapus
tarybos nariu iš karto turėtų būti taikomos šio įstatymo 86 straipsnio
nuostatos, tai šis asmuo kandidatų sąrašo eilėje praleidžiamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1340,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
Nr. IX-1585,
2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2533 (2003-06-13)
87 straipsnis.
Laisvos tarybos nario vietos užėmimas
1. Tarybos nario įgaliojimus
pripažinus nutrūkusiais ar netekus tarybos nario mandato, taryboje atsiranda
laisva tarybos nario vieta. Ji užimama taip: tarybos nariu tampa porinkiminio
kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs tarybos narys, pirmasis
tarybos nario mandato negavęs kandidatas. Jeigu šiame kandidatų sąraše tarybos
nario mandatų negavusių kandidatų nėra, tarybos nario mandatas perduodamas
kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams
paskirstyti liekanų metodu, t. y. tam sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo,
kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę, ir tarybos nariu tampa naujai
mandatą gavusio sąrašo pirmasis tarybos nario mandato negavęs kandidatas.
Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl tarybos nario mandato pripažinimo
naujam tarybos nariui turi priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai
atsirado laisva tarybos nario vieta.
2. Jeigu asmuo,
kuriam pagal šio straipsnio 1 dalį turėtų atitekti tarybos nario mandatas,
negali tapti tarybos nariu pagal šio įstatymo 2 straipsnį arba jam tapus tarybos
nariu iš karto turėtų būti taikomos šio įstatymo 86 straipsnio nuostatos, tai
šis asmuo kandidatų sąrašo eilėje praleidžiamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1340,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
88
straipsnis. Tarybos nario mandato netekimas dėl rinkėjams nepaskelbtos turėtos
teismo nuosprendžiu (sprendimu) paskirtos bausmės
1. Kiekvienas
kandidatas į tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11
d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu
(sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu
Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet
kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai
jis nurodo kandidato į tarybos narius anketoje, nepaisant to, ar teistumas
pasibaigęs ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų
sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo
pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Tai pažymėti neprivaloma, jeigu
asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo
valstybei.
2. Jeigu
kandidatas to nenurodė ir yra po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjęs teismo
nuosprendis (sprendimas), kuriuo asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos
veikos, arba jeigu įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės
teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl
sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, rinkimų komisija jo neregistruoja
kandidatu į tarybos narius, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji rinkimų
komisija nedelsdama panaikina šį įregistravimą. Jei kandidatas to nenurodė ir
po tarybos rinkimų nustatoma, kad yra Lietuvos Respublikos ar užsienio
valstybės teismo nuosprendis (sprendimas) pripažinti šį asmenį kaltu dėl
atitinkamos nusikalstamos veikos, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų
nutraukia jo tarybos nario įgaliojimus. Šie reikalavimai ir rinkimų komisijų
veiksmai netaikomi, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu
dėl nusikaltimo valstybei.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
Nr.
IX-1448,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1693 (2003-04-24)
88(1) straipsnis.
Pareigos, nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, ir
tarybos nario
mandato netekimas
1.
Tarybos nario pareigos nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario,
Vyriausybės nario pareigomis arba su valstybės pareigūno, kuris pagal
Konstituciją ir įstatymus turi įgaliojimus kontroliuoti ar prižiūrėti
savivaldybių veiklą, pareigomis, taip pat su apskrities viršininko ar
apskrities viršininko pavaduotojo, su savivaldybės kontrolieriaus ar
savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo, su savivaldybės
administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar savivaldybės administracijos
valstybės tarnautojo pareigomis.
2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje
nurodytas pareigas einantis asmuo išrenkamas savivaldybės tarybos nariu arba
būdamas savivaldybės tarybos nariu dirba arba pereina dirbti į šio straipsnio 1
dalyje nurodytas pareigas, jis turi apsispręsti ir atsisakyti šių pareigų arba
savivaldybės tarybos nario mandato. Išrinktas tarybos narys, apsisprendęs
atsisakyti tarybos nario mandato, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki
savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos paduoda Vyriausiajai rinkimų
komisijai asmeniškai arba išsiunčia jai notarine tvarka patvirtintą pareiškimą
dėl savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo. Gavusi šį pareiškimą,
Vyriausioji rinkimų komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7
dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl
savivaldybės tarybos nario mandato netekimo ir mandato naujam tarybos nariui
pripažinimo. Porinkiminio kandidatų sąrašo kandidatai į atsiradusią laisvą
tarybos nario vietą, apsisprendę atsisakyti tarybos nario mandato, taip pat
turi paduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškimus dėl savivaldybės
tarybos nario mandato atsisakymo ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki
savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos. Sprendimą dėl asmens, turinčio
tarybos nario įgaliojimus ir dirbančio ar perėjusio dirbti į pareigas,
nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, pareiškimo Vyriausioji
rinkimų komisija priima šio Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatyta tvarka.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. IX-1340,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
88 straipsnis. Tarybos nario mandato netekimas dėl
rinkėjams nepaskelbtos turėtos teismo nuosprendžiu (sprendimu) paskirtos
bausmės
1. Kiekvienas
kandidatas į tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11
d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu
(sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu
Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet
kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai
jis nurodo kandidato į tarybos narius anketoje, nepaisant to, ar teistumas
pasibaigęs ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų
sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo
pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Tai pažymėti neprivaloma, jeigu
asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo
valstybei.
2. Jeigu
kandidatas to nenurodė ir yra po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjęs teismo
nuosprendis (sprendimas), kuriuo asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos
veikos, arba jeigu įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės
teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl
sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, rinkimų komisija jo neregistruoja
kandidatu į tarybos narius, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji rinkimų
komisija nedelsdama panaikina šį įregistravimą. Jei kandidatas to nenurodė ir
po tarybos rinkimų nustatoma, kad yra Lietuvos Respublikos ar užsienio
valstybės teismo nuosprendis (sprendimas) pripažinti šį asmenį kaltu dėl
atitinkamos nusikalstamos veikos, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų
nutraukia jo tarybos nario įgaliojimus. Šie reikalavimai ir rinkimų komisijų
veiksmai netaikomi, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu
dėl nusikaltimo valstybei.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
Nr.
IX-1448,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1693 (2003-04-24)
88(1) straipsnis. Pareigos, nesuderinamos
su savivaldybės tarybos nario pareigomis, ir išrinkto tarybos nario mandato
netekimas
1. Tarybos nario pareigos
nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Vyriausybės nario pareigomis,
su apskrities viršininko ar apskrities viršininko pavaduotojo, su Vyriausybės
atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų
pareigomis. Be to, tarybos nario pareigos nesuderinamos su savivaldybės
kontrolieriaus ar savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo
pareigomis, su savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar
savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo pareigomis, su savivaldybės
biudžetinių įstaigų vadovų pareigomis, savivaldybės viešųjų įstaigų,
savivaldybės įmonių vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario
pareigomis, savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių kolegialaus valdymo
organo (valdybos) nario pareigomis arba bendrovės vadovo pareigomis (kai valdyba
nesudaroma).
2. Jeigu asmuo,
pagal Konstituciją, šį ar kitus įstatymus eina pareigas, nesuderindamas su
tarybos nario pareigomis išrenkamas savivaldybės tarybos nariu, jis turi
apsispręsti ir atsisakyti tų pareigų arba išrinkto savivaldybės tarybos nario
mandato. Išrinktas tarybos narys, apsisprendęs atsisakyti tarybos nario
mandato, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo
posėdžio dienos paduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai asmeniškai arba
išsiunčia jai notarine tvarka patvirtintą pareiškimą dėl išrinkto savivaldybės
tarybos nario mandato atsisakymo. Gavusi šį pareiškimą, Vyriausioji rinkimų
komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki
savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl išrinkto
savivaldybės tarybos nario mandato netekimo ir mandato naujam tarybos nariui
pripažinimo. Porinkiminio kandidatų sąrašo kandidatai į atsiradusią laisvą
tarybos nario vietą, apsisprendę atsisakyti išrinkto tarybos nario mandato,
taip pat turi paduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškimus dėl
savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo ne vėliau kaip likus 7 dienoms
iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos. Jeigu išrinktas tarybos narys
ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos
nustatyta tvarka nepraneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad jis atsisako
pareigų, pagal šį įstatymą nesuderinamų su tarybos nario pareigomis,
Vyriausioji rinkimų komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7
dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl
šio savivaldybės tarybos nario mandato netekimo.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. IX-1340,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
Nr. IX-1585,
2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2533 (2003-06-13)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2079, 2004-03-25,
Žin., 2004, Nr. 55-1887 (2004-04-16)
89
straipsnis.
Neteko galios nuo 2003 m. gruodžio 30 d.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
IX-1080,
2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 95-4089 (2002-10-02)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1872,
2003-12-09, Žin., 2003, Nr. 123-5570 (2003-12-30)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Lietuvos
Respublikos
1994
m. liepos 7 d.
įstatymo
Nr. I-532
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS
AKTAI
1. 1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 94/80/EB,
nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje
narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir teise būti
kandidatais savivaldybių rinkimuose.
2. 1996 m.
gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/30/EB, keičianti Direktyvą 94/80/EB,
nustatančią išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje
narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir teise būti
kandidatais savivaldybių rinkimuose.
įstatymas
papildytas priedu:
Nr.
IX-1872,
2003-12-09, Žin., 2003, Nr. 123-5570 (2003-12-30)
__________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-578, 1994.07.21, Žin., 1994, Nr. 63-1234
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-646,
1994.11.08, Žin., 1994, Nr. 89-1719
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-757,
1995.01.12, Žin., 1995, Nr. 7-143
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 10, 11, 31 IR 46
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-795,
1995.02.15, Žin., 1995, Nr. 18-405
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 41 IR 45 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-57,
1996.12.23, Žin., 1996, Nr. 126-2944 (1996.12.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-231,
1997.05.29, Žin., 1997, Nr. 50-1191 (1997.06.06)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-256,
1997.06.10, Žin., 1997, Nr. 58-1331 (1997.06.20)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 16, 51, 64 IR 68 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1047,
1999.02.09, Žin., 1999, Nr. 19-511 (1999.02.24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19, 34, 83 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1369, 1999 10 19, Žin., 1999, Nr.
93-2710 (1999 11 04)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1939, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.
84-2532 (2000 10 06)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19 IR 80 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-184, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.
21-692 (2001 03 09)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 38 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-274, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1345 (2001 05 09)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 6, 9, 12, 13, 17, 23, 24, 25, 26, 28, 29, 32,
34, 35, 41, 55, 58, 62, 63, 64, 86, 88 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-969,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2768 (2002-07-03)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 7, 17, 21, 23, 27, 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
12 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas, išskyrus 5 ir 6 straipsnius, įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1080,
2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 95-4089 (2002-10-02)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 89 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1340,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO 88(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja
nuo 2003 m. vasario 25 d.
Pakeitimai:
16.1.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1585,
2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2533 (2003-06-13)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 88(1)
STRAIPSNIU ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1448,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1693 (2003-04-24)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos
baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741)
ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341),
t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1872,
2003-12-09, Žin., 2003, Nr. 123-5570 (2003-12-30)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 10, 13, 15, 20, 31, 64, 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
89 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU
ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1912,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE
ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,
SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS
ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS
TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2079, 2004-03-25,
Žin., 2004, Nr. 55-1887 (2004-04-16)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 35, 86 IR 88(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2235, 2004-05-11,
Žin., 2004, Nr. 83-2988 (2004-05-22)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio
Įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87
straipsnio 1 dalies nuostata – per 15 dienų pateikti prašymą Vyriausiajai
rinkimų komisijai pripažinti pirmumo teise vietas porinkiminiame tarybos nario
mandato negavusių kandidatų sąraše – pradedama taikyti 2003 metais išrinktų
savivaldybių tarybų nariams nuo šio Įstatymo įsigaliojimo.
22.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2373,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4325 (2004-07-27)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2004-07-27)
autrap@lrs.lt
90 straipsnis.
Laisvos tarybos nario vietos užėmimas
1. Tarybos nario įgaliojimus
pripažinus nutrūkusiais, taryboje atsiranda laisva tarybos nario vieta. Ji
užimama taip: tarybos nariu tampa kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas
buvęs tarybos narys, pirmasis tarybos nario mandato negavęs kandidatas. Jeigu
šiame kandidatų sąraše tarybos nario mandatų negavusių kandidatų nėra, tarybos
nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą
po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, t.y. tam sąrašui, kuris yra
pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę, ir tarybos
nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis tarybos nario mandato
negavęs kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl tarybos nario
mandato pripažinimo naujam tarybos nariui turi priimti ne vėliau kaip per 7
dienas po to, kai atsirado laisva tarybos nario vieta.
2. Jeigu asmuo, kuriam pagal
šio straipsnio 1 dalį turėtų atitekti tarybos nario mandatas, negali tapti
tarybos nariu pagal šio įstatymo 2 straipsnį arba jam tapus tarybos nariu iš
karto turėtų būti taikomos šio įstatymo 89 straipsnio nuostatos, tai šis asmuo
kandidatų sąrašo eilėje praleidžiamas.
91
straipsnis. Tarybos nario mandato netekimas dėl rinkėjams nepaskelbto
bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ir turėtos teismo
nuosprendžiu paskirtos bausmės
1. Kiekvienas kandidatas į
tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal Lietuvos Respublikos
užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis
tarnybomis. Apie tai jis nurodo kandidato į tarybos narius anketoje. Rinkimų
komisijos leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi
būti pažymėta: “Ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai
bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis”.
2. Jeigu kandidatas to nenurodė
ir galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis
faktas, kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai
bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji
rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu į tarybos narius, o jei buvo
įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą kandidatu į tarybos narius.
Jeigu kandidatas to nenurodė ir po tarybos rinkimų įstatymų nustatyta tvarka
įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai
bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, nuo tos dienos
nutraukiami jo tarybos nario įgaliojimai.
3. Kiekvienas kandidatas į
tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos
Respublikos teismo įsigaliojusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo.
Apie tai jis nurodo kandidato į tarybos narius anketoje. Rinkimų komisijos
leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti
pažymėta: “Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo”.
4. Jeigu kandidatas to nenurodė
ir yra po 1990 m. kovo 11 d. įsigaliojęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo
pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu
į tarybos narius, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji rinkimų komisija
nedelsdama panaikina jo registravimą kandidatu į tarybos narius. Jei kandidatas
to nenurodė ir po tarybos rinkimų nustatoma, kad yra Lietuvos Respublikos
teismo nuosprendis pripažinti šį asmenį kaltu dėl nusikaltimo, Vyriausioji
rinkimų komisija per 15 dienų nutraukia jo tarybos nario įgaliojimus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
67 straipsnis. Balsavimas pataisos įstaigose, areštinėse
ir kardomojo kalinimo vietose
Pataisos
įstaigose, areštinėse ir kardomojo kalinimo vietose sudaromi
specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip nustatyta 65 straipsnyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
IX-1872,
2003-12-09, Žin., 2003, Nr. 123-5570 (2003-12-30)
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
BALSŲ
SKAIČIAVIMAS
68
straipsnis. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita pašto skyriuose
1. Balsavimo
paštu vokų ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus viršininkas, apskaitos
duomenis nurodydamas specialiai tam skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka.
2. Likus vienai
dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus balsavimo
paštu vokus ir rinkimų biuletenius apygardos rinkimų komisijai.
3. Paštas vokus
su rinkėjų užpildytais biuleteniais įteikia apylinkių rinkimų komisijoms
rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.
4. Balsavimo
paštu vokų ir biuletenių apskaitą Lietuvos Respublikoje tvarko Vyriausioji
rinkimų komisija.
78 straipsnis.
Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus
1. Skaičiuojant
balsus rinkimų apylinkėse bei apygardose, taip pat nustatant rinkimų rezultatus
apygardose, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat visuomenės informavimo
priemonių atstovai.
2. Stebėtojai
turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų
Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų komisijoms
dirbti. Stebėtojai turi teisę apylinkės rinkimų komisijai raštu pareikšti
protestą, kuris pridedamas prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo ir kartu
su kitais rinkimų apylinkės rinkimų dokumentais pateikiamas apygardos rinkimų
komisijai. Rinkimų stebėtojo protestas apygardos rinkimų komisijai pridedamas
prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo. Protestus nagrinėja ta rinkimų
komisija, kuriai jie pareikšti.
79
straipsnis. Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas
1. Išankstinius
rinkimų rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu
apygardos rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų apylinkėse
išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti
pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas pirmiausia
skelbiamas Internete.
2. Iki
Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo visuomenės informavimo priemonių
atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip
skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.
81 straipsnis.
Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas
1. Pagal rinkimų apylinkių balsų
skaičiavimo protokolus, o prireikus - ir pagal rinkimų biuletenius bei kitus
rinkimų dokumentus apygardos rinkimų komisija nustato:
1) apygardoje
rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;
2) apygardoje
negaliojančių biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatytus balsų skaičiavimo duomenis, reikalingus tikrinant, ar tiksliai buvo
suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;
3) už kiekvieną
kandidatų sąrašą ir už visus kandidatų sąrašus paduotų balsų skaičius.
2. Pagal už
kiekvieną kandidatą paduotus pirmumo balsus kiekvienam kandidatų sąrašui
atskirai sudaroma porinkiminė kandidatų sąrašo eilė. Porinkiminiame sąraše
pirmesniu įrašomas kandidatas, gavęs daugiau pirmumo balsų. Jeigu pirmumo balsų
kandidatai yra gavę po lygiai arba mažiau negu šioje rinkimų apygardoje renkama
tarybos narių, pirmesnis įrašomas kandidatas, pirmesniu įrašytas pareiškinių
dokumentų eilėje.
3. Apygardos
rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai rinkimų apygardos balsų skaičiavimo
protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių
atskirąsias nuomones, stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Apygardos rinkimų
komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti rinkimus
apygardoje negaliojančiais.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
RINKIMŲ
REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS
82
straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje
1. Išankstinius rinkimų
rezultatus nustato apygardos rinkimų komisija po to, kai pasirašytas rinkimų
apygardos balsų skaičiavimo protokolas.
2. Mandatai
kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek rinkėjų balsų gavo kiekvienas sąrašas,
taikant kvotų ir liekanų metodą. Partijos, politinės organizacijos kandidatų
sąrašas gali gauti tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik
tuomet, jeigu jis gavo ne mažiau kaip 4 procentus, o koalicijos kandidatų
sąrašas - ne mažiau kaip 6 procentus rinkėjų balsų. Jeigu už sąrašus,
dalyvaujančius skirstant mandatus, yra paduota mažiau kaip 60 procentų rinkėjų
balsų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus
nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos paduota vienodai rinkėjų balsų), už
kurį yra paduota daugiausiai rinkėjų balsų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų,
turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio
skaičiaus, kad už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, būtų
paduota ne mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų.
3.
Apskaičiuojama mandatų skirstymo kvota. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo
sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš mandatų
skaičiaus. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.
4. Už kiekvieną
sąrašą paduotų balsų skaičius dalijamas iš mandatų skirstymo pagal sąrašus
kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam
sąrašui pagal mandatų skirstymo kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos likusiems
mandatams paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų sąrašų pavadinimai surašomi
iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusias
dalijimo liekanas, pradedant didžiausiąja. Jei dviejų sąrašų liekanos lygios,
pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu. Nepadalyti dalijant kvotų
metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal eilę, pradedant tuo sąrašu,
kuris buvo įrašytas pirmasis.
5. Jeigu kuriam
nors sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius negu sąraše yra kandidatų, tai šie
mandatai padalijami kitiems sąrašams, tęsiant toliau jų dalijimą liekanų
metodu.
6. Sąraše
kandidatai gauna mandatus pagal porinkiminę kandidatų sąrašų eilę.
83 straipsnis.
Galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimas ir paskelbimas
1. Galutinius rinkimų rezultatus,
išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus šioje
apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 7 dienas
po rinkimų. Tų apygardų rinkimų komisijų sprendimus, dėl kurių per 3 dienas po
rinkimų nėra gauta nė vieno kandidatų sąrašus iškėlusios organizacijos atstovo
rinkimams skundo dėl šio įstatymo pažeidimo, turėjusio esminės įtakos rinkimų
rezultatams, Vyriausioji rinkimų komisija tvirtina be svarstymo. Apygardos
rinkimų komisija, Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinus jos sprendimą, ne
vėliau kaip per 2 dienas po sprendimo patvirtinimo paskelbia apygardos rinkimų
rezultatus.
2. Jeigu
Vyriausioji rinkimų komisija pakeičia apygardos rinkimų komisijos sprendimą
arba priima sprendimą dėl nebesančio tarybos nario vietos, tai rinkimų
rezultatus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija ir tarybos narių pažymėjimus
pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7, o baigia ne vėliau kaip po 10 dienų po
rinkimų rezultatų ar sprendimo paskelbimo.
3. Vyriausioji
rinkimų komisija kandidatų sąrašus iškėlusioms organizacijoms, dalyvavusioms
paskirstant mandatus, grąžina rinkimų užstatus, išskyrus užstatus už sąrašus
tose apygardose, kuriose jos per rinkimus nedalyvavo paskirstant mandatus.
Užstatas grąžinamas per 15 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
4. Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kai per 3 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų
paskelbimo išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius perduoda
valstybės archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų apygardų
balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus (išskyrus parašų rinkimo
lapus), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus bei sprendimus ir
rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali
nuspręsti sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.
89 straipsnis. Baigiamosios
nuostatos
Šio Įstatymo 2
straipsnio nuostatos dėl kitų nuolatinių administracinio vieneto gyventojų,
turinčių leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, dalyvavimo savivaldybių
rinkimuose ir
24 straipsnio nuostatos dėl šių asmenų įrašymo į rinkėjų sąrašus taikomos nuo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo
tvarkos konstitucinio įstatymo 1 straipsnyje nustatytos dienos.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
IX-1080,
2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 95-4089 (2002-10-02)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
__________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-578, 1994.07.21, Žin., 1994, Nr. 63-1234
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-646,
1994.11.08, Žin., 1994, Nr. 89-1719
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-757,
1995.01.12, Žin., 1995, Nr. 7-143
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 10, 11, 31 IR 46
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-795,
1995.02.15, Žin., 1995, Nr. 18-405
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 41 IR 45 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-57,
1996.12.23, Žin., 1996, Nr. 126-2944 (1996.12.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-231,
1997.05.29, Žin., 1997, Nr. 50-1191 (1997.06.06)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-256,
1997.06.10, Žin., 1997, Nr. 58-1331 (1997.06.20)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 16, 51, 64 IR 68 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1047,
1999.02.09, Žin., 1999, Nr. 19-511 (1999.02.24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19, 34, 83 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1369, 1999 10 19, Žin., 1999, Nr.
93-2710 (1999 11 04)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1939, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.
84-2532 (2000 10 06)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19 IR 80 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-184, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.
21-692 (2001 03 09)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 38 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-274, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1345 (2001 05 09)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 6, 9, 12, 13, 17, 23, 24, 25, 26, 28, 29, 32,
34, 35, 41, 55, 58, 62, 63, 64, 86, 88 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-969,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2768 (2002-07-03)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 7, 17, 21, 23, 27, 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
12 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas, išskyrus 5 ir 6 straipsnius, įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1080,
2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 95-4089 (2002-10-02)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 89 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1340,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO 88(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja
nuo 2003 m. vasario 25 d.
Šio Įstatymo 3 straipsnyje
išdėstytos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88(1) straipsnio 2
dalies normos dėl išrinkto savivaldybės tarybos nariu asmens tarybos nario
mandato atsisakymo iki pirmojo savivaldybės tarybos posėdžio pradedamos taikyti
nuo kitos kadencijos savivaldybių tarybų rinkimų.
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1448,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1693 (2003-04-24)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos
baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės
1 d.
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2003-04-29)
autrap@lrs.lt
80 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų
sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui
1. Partijos,
politinės organizacijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, kandidatai, atstovai
rinkimams, rinkimų stebėtojai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų
skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti apygardos rinkimų komisijai ne
vėliau kaip per 24 valandas nuo jų surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti
ne vėliau kaip per 24 valandas.
2. Apygardos
rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti
apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų
surašymo ir privalo būti išnagrinėti iki oficialaus galutinių rinkimų rezultatų
paskelbimo.
3. Apygardų
komisijos, nagrinėdamos skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų dėl
balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos
narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus biuletenius, o
nustačiusios protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus
galiojančius bei negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apylinkės balsų
skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo.
Apygardos rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkės
rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolų.
4. Vyriausioji
rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimo
dėl apygardos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali perskaičiuoti
apygardos rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o nustačiusi
protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ar
negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apygardos, apylinkės balsų
skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo.
5. Partijos,
politinės organizacijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, kandidatai į tarybos
narius, tarybos nariai po galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo bet
kurį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą ar kitą jos veiką per 5 dienas
po Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo priėmimo ar po to, kai paaiškėjo
apie ginčijamą veiką, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam
teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos skundus
išnagrinėja per 5 dienas. Jo sprendimai įsiteisėja nuo paskelbimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1939,
2000 09 19, Žin., 2000, Nr.84-2532 (2000 10 06)
81
straipsnis. Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas
1. Pagal rinkimų apylinkių balsų
skaičiavimo protokolus, o prireikus - ir pagal rinkimų biuletenius bei kitus
rinkimų dokumentus apygardos rinkimų komisija nustato:
1) apygardoje
rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;
2) apygardoje
negaliojančių biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatytus balsų skaičiavimo duomenis, reikalingus tikrinant, ar tiksliai buvo
suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;
3) už kiekvieną
kandidatų sąrašą ir už visus kandidatų sąrašus paduotų balsų skaičius.
2. Pagal už kiekvieną
kandidatą paduotus pirmumo balsus kiekvienam kandidatų sąrašui atskirai
sudaroma porinkiminė kandidatų sąrašo eilė. Porinkiminiame sąraše pirmesniu
įrašomas kandidatas, gavęs daugiau pirmumo balsų. Jeigu pirmumo balsų
kandidatai yra gavę po lygiai arba mažiau negu šioje rinkimų apygardoje renkama
tarybos narių, pirmesnis įrašomas kandidatas, pirmesniu įrašytas pareiškinių
dokumentų eilėje.
3. Apygardos
rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai rinkimų apygardos balsų skaičiavimo
protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių
atskirąsias nuomones, stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Apygardos rinkimų
komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti rinkimus
apygardoje negaliojančiais.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
RINKIMŲ
REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS
RINKIMŲ REZULTATŲ
NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS
2004-07-15
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 71,
2004-05-11
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 19,
2004-03-25
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 19,
2004-01-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 71,
2003-12-09
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 49,
2003-05-27
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
2003-05-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 89,
2003-01-28
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 89,
2002-09-19
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 19,
2002-06-20
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2001-04-19
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2001-02-20
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2000-09-19
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
1999-10-19
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
1999-02-09
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
1997-06-10
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
1997-05-29
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
1996-12-23
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
1995-02-15
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — versión
originali versija
Tekstas šią datą