Legalize / Lietuva / Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas / Istorija

Pakeitimų istorija

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas

63 versijos · 1994-07-07

2022-04-27

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 37,

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2022-02-01

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 58,

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2021-05-28

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 88,

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2021-01-20

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 65,

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2020-07-02

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — art. 36

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2020-07-01

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — art. 34

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2020-06-12

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 37,

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2020-02-01

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2020-01-01

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 34,

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2019-12-31

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 77,

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2019-12-21

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 39,

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2019-10-08

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2019-07-01

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 2, 9

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2019-01-01

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2018-11-17

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 56,

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2018-11-13

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 39,

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2018-11-10

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 58,

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2018-09-20

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 37,

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2018-06-27

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 2, 9

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2016-07-16

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 88,

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2015-10-29

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 2, 2

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2015-01-01

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 6, 9

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2014-12-16

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 39,

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2014-11-12

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2014-07-25

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

Pakeitimai 2014-07-25

@@ -36,11 +36,1227 @@

2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-11, i. k. 2014-10139

PIRMASIS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

straipsnis. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų narių rinkimų pagrindai

1. Lietuvos

Respublikos savivaldybių tarybų (toliau – savivaldybių taryba, taryba) nariai

renkami ketveriems metams, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu

balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal mišrią rinkimų sistemą.

2. Savivaldybės

tarybą sudaro savivaldybės tarybos nariai. Vienas tos savivaldybės tarybos

narys yra meras.

3. Viena savivaldybė sudaro vieną

daugiamandatę rinkimų apygardą. Pagal proporcinę rinkimų sistemą savivaldybėje

(daugiamandatėje apygardoje) renkami šios savivaldybės tarybos nariai (išskyrus

savivaldybės tarybos narį – merą).

4. Pagal

absoliučios daugumos rinkimų sistemą vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurią

sudaro visa savivaldybė, renkamas šios savivaldybės tarybos narys – meras.

5. Šis įstatymas

suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė

1. Teisę rinkti

savivaldybės tarybos narius turi nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai,

kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų (toliau – rinkėjai). Savivaldybių

tarybų rinkimuose (toliau – rinkimai) nedalyvauja asmenys, teismo pripažinti

neveiksniais.

2. Savivaldybės

tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas,

kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų, o savivaldybės tarybos nariu – meru, –

Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas šios savivaldybės

tarybos nariu. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo

gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės

teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės

rinkimų komisijai dienos.

3. Nuolatiniu

savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris savo

gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios

savivaldybės teritorijoje arba kurio paskutinis žinomas gyvenamosios vietos

adresas yra šios savivaldybės teritorijoje, arba kuris savo nuolatinę

gyvenamąją vietą viešu pareiškimu nurodė šios savivaldybės teritorijoje ir ši

gyvenamoji vieta nustatyta tvarka laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta, arba

teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės

narės pilietis, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės

aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba kuris yra įtrauktas į

gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba kitas

asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi šią teisę

patvirtinantį dokumentą ir kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos

Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba kuris

yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje

savivaldybėje.

4. Savivaldybės

tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų

yra nebaigęs atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį, taip pat asmuo, teismo

pripažintas neveiksniu. Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas užsienio

valstybės pilietis, kurio pasyvioji rinkimų teisė yra teismo apribota

valstybėje, kurios pilietis jis yra.

5. Savivaldybės

tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka

privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65

dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos

karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal

specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje.

6. Kiti

tiesioginiai arba netiesioginiai rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės,

politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės

priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo

rūšies ir pobūdžio – draudžiami.

straipsnis. Lygi rinkimų teisė

1. Kiekvienas

rinkėjas turi po vieną mandato balsą daugiamandatėje rinkimų apygardoje

balsuoti už kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą (toliau – kandidatų

sąrašas). Pagal mandato balsų, gautų už kiekvieną kandidatų sąrašą, sumas

nustatoma, kiek tarybos nario mandatų gauna ar negauna konkretus kandidatų

sąrašas. Už kandidatų sąrašą balsuojantis rinkėjas už šio sąrašo kandidatus

gali paduoti pirmumo balsus. Pagal pirmumo balsų sumas už kiekvieną sąrašo

kandidatą nustatoma kiekvieno kandidato vieta šiame kandidatų sąraše po

rinkimų.

2. Kiekvienas

rinkėjas turi po vieną mandato balsą vienmandatėje rinkimų apygardoje balsuoti

už kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus.

3. Visi

kandidatai į savivaldybių tarybų narius ir kandidatai į savivaldybės tarybos

narius – merus, nesvarbu, ar jie iškelti, ar išsikėlė patys, yra lygūs.

straipsnis. Tiesioginiai rinkimai

Savivaldybių

tarybų narius ir savivaldybės tarybos narį – merą rinkėjai renka be tarpininkų.

straipsnis. Slaptas balsavimas

1. Rinkėjai

balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti

kitam asmeniui balsuoti už save. Rinkėjas, kuris dėl fizinio trūkumo negali

pats balsuoti, gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip

tai nustatyta šiame įstatyme.

2. Kontroliuoti

rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo

apsisprendimą ar valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą

ar kandidatų sąrašą, taip pat skubinti rinkėją balsuoti. Rinkėjui turi būti

sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti rinkimų biuletenį. Su

rinkimų biuleteniu draudžiama atlikti veiksmus, kurie galėtų atskleisti

balsavimo paslaptį.

straipsnis. Draudimas papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis

1. Prasidėjus

rinkimų politinei kampanijai, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo iki šio

įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat

rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus,

dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją ar rinkimų teisę

turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba

prieš vieną ar kitą numatomą kelti kandidatu ar numatantį išsikelti kandidatu į

savivaldybės

tarybos narius – merus asmenį, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti

už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų

valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba numatomų kelti

kandidatais asmenų ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.

2. Rinkėjų

papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (veiklos ar rinkimų programos,

biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų,

lipdukų), taip pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 5 litų), pažymėtų

politinės partijos, visuomeninio rinkimų komiteto (toliau – rinkimų komitetas),

kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio išsikelti

kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, simbolika, deklaruotų Lietuvos

Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija)

jos nustatyta tvarka ir skirtų politinei partijai, rinkimų komitetui, kandidatų

sąrašui, kandidatui ar asmeniui, numatomam kelti ar numatančiam išsikelti

kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, propaguoti, gaminimas arba

neatlygintinas platinimas.

3. Rinkėjų ir

rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria savivaldybių rinkimų

komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o vertina

Vyriausioji rinkimų komisija. Apie nustatytą rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių

asmenų papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo

interneto svetainėje kartu su šį straipsnį pažeidusio kandidato pasižadėjimu

laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis. Rinkėjų

ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus pripažinus šiurkščiu šio

įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nustatytos pasekmės.

straipsnis. Rinkimų datos paskelbimas

1. Savivaldybių

tarybų nariai renkami vienu metu.

2. Rinkimus

skelbia Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) ne vėliau kaip likus 5

mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos. Jeigu likus

4 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos Seimas

nepaskelbia rinkimų datos, rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį, nuo kurio

iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo.

Rinkimai rengiami ne anksčiau kaip likus 2 mėnesiams ir ne vėliau kaip likus

mėnesiui iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos.

3. Rinkimų diena

yra diena, kurią balsuojama rinkimų apylinkių patalpose. Balsavimas ne rinkimų

apylinkės patalpose (paštu ir kitais šiame įstatyme numatytais būdais) vyksta

iki balsavimo dienos arba baigiamas rinkimų dieną, kaip nustatyta šiame

įstatyme. Terminas, kuris skaičiuojamas nuo rinkimų dienos ir gali būti

įgyvendintas tik tuo atveju, kai yra paskelbti rinkimų rezultatai, pradedamas

skaičiuoti nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.

4. Pakartotinių

ar naujų rinkimų savivaldybėje datą šio įstatymo nustatytais atvejais ne vėliau

kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią atsirado pagrindas rengti šiuos rinkimus,

jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Ji

taip pat skelbia rinkimų datą šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju.

straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus

1. Apie rinkimų

komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos

būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama

asmeniškai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.

2. Rinkimų

komisijų posėdžiai ir balsavimai yra vieši, juos gali stebėti politinių partijų

(toliau – partijos), rinkimų komitetų, išsikėlusių į savivaldybės tarybos

narius – merus kandidatų atstovai rinkimams (toliau – atstovai rinkimams) ir

rinkimų stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus arba juos tam

įgaliojusių partijų, rinkimų komitetų patvirtintas pažymas, visuomenės

informavimo priemonių atstovai, pateikę tarnybinius ar darbo pažymėjimus.

Kiekvienas kandidatas turi teisę dalyvauti rinkimų komisijos posėdyje, jeigu

jame sprendžiama dėl jo veikos ar dėl tiesiogiai su juo susijusių aplinkybių

arba jeigu jį dalyvauti posėdyje pakvietė rinkimų komisijos pirmininkas.

3. Rinkimų

komisijos posėdžio salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti,

stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo

įrašus. Fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia

vaikščioti po patalpą ar naudoti specialią apšvietimo techniką, taip pat

tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus

rinkimų komisijos pirmininkui.

4. Rinkimų

komisijos negali rengti uždarų posėdžių.

5. Vyriausioji

rinkimų komisija gali uždrausti bet kam įeiti į rinkimų komisijas

aptarnaujančių darbuotojų darbo, dokumentų saugojimo patalpas, jeigu būtina

užtikrinti netrikdomą šių darbuotojų darbą, apsaugoti rinkimų dokumentus.

6. Jeigu yra

pagrindas manyti, kad rinkimų komisijos posėdžio metu gali kilti grėsmė

posėdžio dalyvių saugumui, komisijos pirmininkas kreipiasi į policiją, kad ši

tikrintų įeinančių į posėdžių salę asmenų dokumentus, daiktus ar atliktų asmens

apžiūrą.

7. Rinkimų

komisija gali pašalinti iš posėdžių salės asmenis, kliudančius komisijai

normaliai dirbti.

straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos

Rinkimų rengimo

ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės biudžeto lėšų

apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti ir už

rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių

biudžetų lėšų apmokama už balsavimo patalpų bei savivaldybių ir apylinkių

rinkimų komisijų būstinių išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus

įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar

inventoriaus savivaldybės ir apylinkių rinkimų komisijų būstinėms ir balsavimo

patalpoms, su tuo susijusias išlaidas apmoka Vyriausioji rinkimų komisija iš

jai skirtų valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo

patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija

ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės. Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų

apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka, apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.

ANTRASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

RINKIMŲ

APYGARDOS IR APYLINKĖS

straipsnis. Bendras renkamų savivaldybės tarybos narių skaičius

1. Į

savivaldybės tarybą iš viso renkama:

1) 51

savivaldybės tarybos narys – savivaldybėse, kuriose yra daugiau kaip

500 000 gyventojų;

2) 41

savivaldybės tarybos narys – savivaldybėse, kuriose yra nuo 300 000 iki

500 000 gyventojų;

3) 31

savivaldybės tarybos narys – savivaldybėse, kuriose yra nuo 100 000 iki

300 000 gyventojų;

4) 27

savivaldybės tarybos nariai – savivaldybėse, kuriose yra nuo 50 000 iki

100 000 gyventojų;

5) 25

savivaldybės tarybos nariai – savivaldybėse, kuriose yra nuo 20 000 iki

50 000 gyventojų;

6) 21

savivaldybės tarybos narys – savivaldybėse, kuriose yra nuo 10 000 iki

20 000 gyventojų;

7) 17

savivaldybės tarybos narių – savivaldybėse, kuriose yra nuo 5 000 iki 10 000

gyventojų;

8) 15

savivaldybės tarybos narių – savivaldybėse, kuriose yra mažiau kaip 5 000

gyventojų.

2. Vyriausioji

rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 110 dienų iki rinkimų paskelbia renkamų

savivaldybių tarybų narių skaičių, atsižvelgdama į kiekvienos savivaldybės

gyventojų skaičių, nustatytą pagal kalendorinių metų, einančių prieš

kalendorinius metus, kuriais turi vykti savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1

dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos

asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro

tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir

terminais.

straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas

1. Atsižvelgiant

į patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių,

savivaldybių teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.

2. Savivaldybės

teritorijos suskirstymą, kuris yra pastovus organizuojant ir vykdant įvairius

rinkimus ir referendumus, į rinkimų apylinkes savivaldybės administracijos

direktoriaus teikimu tvirtina ir prireikus keičia Vyriausioji rinkimų komisija.

3. Rinkimų

apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5 000 rinkėjų.

4. Rinkimų

apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau

kaip likus 100 dienų iki rinkimų. Savivaldybės administracijos direktorius

teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes

nurodo siūlomą rinkimų apylinkės pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius

adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje rinkimų apylinkėje, balsavimo patalpų

adresą ir telefono numerį. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą

į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Šie pakeitimai turi būti

pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 110 dienų iki

rinkimų. Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo patalpose negalima surengti

balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija savivaldybės rinkimų komisijos teikimu

gali pakeisti apylinkės rinkimų komisijos balsavimo patalpos adresą likus iki

rinkimų ir trumpesniam, negu šiame straipsnyje nustatyta, terminui.

5. Patvirtintų

rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija

likus 100 dienų iki rinkimų.

TREČIASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

ORGANIZAVIMAS

straipsnis. Rinkimų komisijos

1. Savivaldybių

tarybų rinkimus organizuoja ir vykdo:

1) Vyriausioji

rinkimų komisija;

2) savivaldybių

rinkimų komisijos;

3) apylinkių

rinkimų komisijos.

2. Į rinkimų

komisijos narius gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos

Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu (netaikant

kandidatui į Seimo narius nustatyto reikalavimo dėl amžiaus, bet rinkimų dieną

ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo per paskutinius trejus Seimo,

Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus, rinkimus į Europos

Parlamentą arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už

rinkimų įstatymų ar Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pažeidimą.

3. Vienu metu

tas pats asmuo negali būti rinkimų komisijos nariu ir kandidatu, kandidatu ir

atstovu rinkimams, atstovu rinkimams ir rinkimų komisijos nariu, kandidatu ir

rinkimų stebėtoju, rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų

komisijos narys, pageidaujantis būti kandidatu, prieš duodamas komisijos nario pasižadėjimą,

o asmuo, pageidaujantis būti kandidatu, prieš išsikeldamas ar duodamas sutikimą

tapti kandidatu, privalo ne vėliau kaip prieš 10 dienų atsisakyti raštu

atitinkamai rinkimų komisijos nario pareigų ar atšaukti savo pareiškinius

dokumentus. Jeigu rinkimų komisijos narys to nepadaro, jis pašalinamas iš

rinkimų komisijos už šio įstatymo pažeidimą ir neregistruojamas kandidatu arba

iš kandidatų (kandidatų sąrašo) išbraukiamas.

4. Asmuo

nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) įsiteisėjusiu

teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir turi neišnykusį

ar nepanaikintą teistumą;

2) atleistas iš

skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo,

pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba sprendimo

panaikinti mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo treji metai;

3) atleistas iš

darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį

įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės

aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar

teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;

4) yra įstatymų

nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.

straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas

1. Savivaldybių

rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne

vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų.

2. Savivaldybės

rinkimų komisija sudaroma iš:

1) vieno tos

savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį

išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras;

2) vieno tos

savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį

išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;

3) vieno tos

savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo, kurį

pasiūlo tos savivaldybės administracijos direktorius;

4) partijų,

partijų koalicijų, kurios per paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo narių

mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir

šioje savivaldybėje buvo iškėlusios kandidatų per paskutinius savivaldybės

tarybos rinkimus, pasiūlytų asmenų;

5) partijų,

partijų koalicijų, kurios per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavo ne

mažiau kaip 3 šios savivaldybės tarybos narių mandatus, pasiūlytų asmenų.

3. Teisingumo

ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės administracijos

direktorius gali siūlyti daugiau negu po vieną asmenį.

4. Kiekviena

partija, partijų koalicija, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje

rinkimų apygardoje ir šioje savivaldybėje buvo iškėlusios kandidatų per

paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus, nuo vieno daugiamandatėje rinkimų

apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į

savivaldybių rinkimų komisijas po vieną savo atstovą (toliau – kandidatūra).

Kiekviena partija, partijų koalicija, kurios gavo šios savivaldybės tarybos

narių mandatų per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus pagal iškeltų

kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno iškeltų kandidatų sąrašo

(jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į šios savivaldybės rinkimų komisiją po

vieną kandidatūrą. Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir

pagal savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, ji kandidatūras siūlo tik pagal

vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų,

dalyvavusių koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba

pasirenka siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus,

kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti

jai nedalyvaujant. Partijos, partijų koalicijos kandidatūrų sąrašus

Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 81 dienai iki

rinkimų. Jeigu kandidatūros atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų

komisija jų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji

rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis,

pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės

administracijos direktoriaus.

5. Visais

atvejais ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai turi būti

asmenys, paskirti į savivaldybės rinkimų komisiją iš teisingumo ministro,

Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus

pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš teisingumo

ministro arba Lietuvos teisininkų draugijos, arba savivaldybės administracijos

direktoriaus pasiūlytų asmenų.

6. Jeigu tą

pačią dieną vyksta arba Europos Parlamento, arba Seimo, arba Respublikos

Prezidento, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba referendumas, sudaromos

tos pačios apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos. Vyriausioji rinkimų

komisija atskiroje rinkimų ar referendumo teritorijoje sudaro vieną –

savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato jos

funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.

7. Savivaldybės

rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų

komisija. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis

darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos, savivaldybės, apygardos rinkimų arba

referendumo komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės

rinkimų komisijos pirmininku patirties. Vyriausioji rinkimų komisija, skirdama savivaldybių

rinkimų komisijų pirmininkus, turi siekti, kad jų skaičius tolygiai

pasiskirstytų tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų.

8. Savivaldybės

rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją

ir sekretorių.

straipsnis. Savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimai

Savivaldybės rinkimų

komisija:

1) Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka informuoja savivaldybės teritorijoje

gyvenančius rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, apylinkių rinkimų komisijų

būstines, jų darbo laiką ir balsavimo patalpas;

2) prižiūri,

kaip savivaldybės teritorijoje įgyvendinamas šis įstatymas;

3) sudaro

apylinkių rinkimų komisijas;

4) neviršydama

Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintos savivaldybės rinkimų komisijos sąmatos,

tvirtina apylinkių rinkimų komisijų išlaidų sąmatas ir kontroliuoja, kaip šiose

sąmatose numatytos lėšos naudojamos;

5) registruoja

rinkimų stebėtojus ir išduoda jiems pažymėjimus;

6) priima

pareiškinius dokumentus, juos tikrina, registruoja kandidatų sąrašus ir

kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus, įregistruotiems kandidatams

išduoda pažymėjimus, registruoja sudaromas ar atšaukiamas partijų koalicijas,

nustato jungtinių kandidatų sąrašų numerius;

7) tikrina

rinkėjų parašų rinkimo lapus (arba paveda tai atlikti apylinkių rinkimų

komisijoms) ir nustato, ar surinktas reikiamas rinkėjų, parėmusių kandidatų

sąrašo iškėlimą, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus iškėlimą ar

išsikėlimą, parašų skaičius;

8) sudaro

savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų,

areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo namų) ir bausmių vykdymo įstaigų

sąrašą ir kartu su pašto vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas

balsavimas paštu, taip pat organizuoja balsavimą iš anksto;

9) surašo

rinkimų apygardų balsų skaičiavimo protokolus, nustato rinkimų rezultatus ir

perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai; po to, kai Vyriausioji

rinkimų komisija priima sprendimą, spaudoje paskelbia išrinktų savivaldybės

tarybos narių sąrašą ir savivaldybės tarybos narį, rinkėjų išrinktą

savivaldybės meru;

10) svarsto

skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų ir veiksmų ir priima

sprendimus, pripažįsta netekusiais galios įstatymų ar kitų teisės aktų

reikalavimų neatitinkančius apylinkių rinkimų komisijų sprendimus;

11)

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka rinkimų agitacijos laikotarpiu

atlieka politinės reklamos stebėseną savivaldybės teritorijoje ir stebėsenos

duomenis teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai;

12) vykdo kitus

šiame įstatyme nustatytus įgaliojimus.

straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas

1. Ne vėliau

kaip likus 65 dienoms iki rinkimų savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos

apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų,

turinčių teisę siūlyti kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją, skaičiui.

Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba apylinkės rinkimų komisijoje

liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios

teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius.

2. Po vienodą

skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:

1) partija ar

partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų

daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir šioje savivaldybėje iškėlusi kandidatų

per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus. Jeigu partija Seimo narių

mandatų gavo būdama koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su

koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;

2) partija ar

partijų koalicija, per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusi ne

mažiau kaip 2 šios savivaldybės tarybos narių mandatus. Jeigu partija

savivaldybės tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, kandidatūras ji

gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis.

3. Jeigu partija

gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo rinkimų, ir pagal savivaldybės tarybos

rinkimų rezultatus, ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių rinkimų

rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių partijų

koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka

siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos

šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai

nedalyvaujant.

4. Partijos

kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijas sąrašus savivaldybės rinkimų

komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 48 dienoms iki rinkimų.

5. Apylinkių

rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro savivaldybių rinkimų komisijos ne

vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos siūloma kandidatūra į

apylinkės rinkimų komisiją atitinka šio įstatymo reikalavimus, savivaldybės

rinkimų komisija negali jos atmesti.

6. Jeigu

kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo

reikalavimų, arba kandidatūros buvo pasiūlytos po nustatyto termino,

savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų

apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos

direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas

kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali

būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos.

Jeigu ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant

apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos

direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis

asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu.

7. Apylinkės

rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria savivaldybės rinkimų

komisija. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis

darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba asmuo, turintis

aukštąjį išsilavinimą. Savivaldybės rinkimų komisija turi siekti, kad

pirmininkų skaičius tolygiai pasiskirstytų tarp komisijų narius turinčių teisę

deleguoti partijų.

8. Apylinkės

rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją

ir sekretorių.

straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai

1. Apylinkės

rinkimų komisija:

1) iš

savivaldybės rinkimų komisijos gauna rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro

sąlygas su jais susipažinti rinkėjams, atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip

perduoda rinkėjams rinkėjo korteles, sudaro rinkėjų, kurie balsuos namuose,

sąrašą, praneša savivaldybės rinkimų komisijai apie rinkimų apylinkės rinkėjų

sąraše aptiktus netikslumus, asmenis, atsisakiusius deklaruoti,

nedeklaravusius, ar jie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus, ir

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis

perduoda šiuos duomenis;

2) nagrinėja

skundus dėl rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše padarytų klaidų;

3) Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės

teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu

visuose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiuose sveikatos priežiūros

(išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose

vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių

vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja balsavimą namuose;

4) kartu su

savivaldybės administracijos atstovu pasirūpina, kad pagal šio įstatymo

reikalavimus laiku būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos

ir balsadėžės;

5) rinkimų dieną

organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje;

6) suskaičiuoja

balsus, surašo rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šio

protokolo duomenis;

7) svarsto savo

apylinkės rinkėjų ir rinkimų stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo

organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima

sprendimus;

8) vykdo kitus

šiame įstatyme nustatytus įgaliojimus.

straipsnis. Rinkimų komisijų narių rašytiniai pasižadėjimai

1. Rinkimų

komisijos narys, pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti tik davę

rašytinį pasižadėjimą. Duodantis rašytinį pasižadėjimą asmuo turi teisę

pasirinkti vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų rašytinio pasižadėjimo

tekstų ir pagal jį duoti rašytinį pasižadėjimą.

2. Savivaldybių

ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinių pasižadėjimų davimo

tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Nustatomi šie rinkimų komisijos

nario, pirmininko pasižadėjimo tekstai:

1) „Aš, (vardas,

pavardė), pasižadu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, laikytis jos

Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas

rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir

žmogaus teises.

Tepadeda man

Dievas.“;

2) „Aš, (vardas,

pavardė), pasižadu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, laikytis jos

Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas

rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir

žmogaus teises.“

3. Davęs

rašytinį pasižadėjimą, asmuo po pasižadėjimo tekstu pasirašo. Rašytinio

pasižadėjimo tekstas negali būti keičiamas. Pasižadėjimas galioja visą

paskyrimo dirbti rinkimų komisijoje laiką.

4. Rinkimų

komisijos narių, pirmininkų rašytinius pasižadėjimus saugo juos paskyrusi

rinkimų komisija.

5. Vyriausiosios

rinkimų komisijos ar savivaldybės rinkimų komisijos sprendime skirti rinkimų

komisijos narį nustatomas laikas, kada rinkimų komisijos narys privalo duoti

rašytinį pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs rašytinio pasižadėjimo per 15 dienų nuo

paskyrimo rinkimų komisijos nariu, netenka pareigų rinkimų komisijoje.

straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas

1. Rinkimų

komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5

komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje

dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai,

lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su

sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę. Ji pridedama prie

protokolo ir yra neatskiriama protokolo dalis.

2. Pasibaigus

rinkimams, savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų

įgaliojimai nutraukiami. Sprendimą nutraukti įgaliojimus priima rinkimų

komisija, paskyrusi komisijos narius, kai ši komisija, jos pirmininkas yra

atlikę visas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.

3. Rinkimų

komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet

kokios formos rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Asmuo,

pažeidęs šį reikalavimą ar rinkimų komisijos nario rašytinį pasižadėjimą, turi

būti atleistas iš rinkimų komisijos ir gali būti patrauktas atsakomybėn

įstatymų nustatyta tvarka.

1 straipsnis. Lietuvos

@@ -1270,7297 +2486,10149 @@

patrauktas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

19 straipsnis. Skundai

dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos

19 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų

sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos

1. Partija,

rinkimų komitetas, iškėlę kandidatus, kandidatas į savivaldybės tarybos narius

– merus, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos sprendimą,

priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą rinkimų komisijos veiką turi teisę

apskųsti:

1) apylinkės

rinkimų komisijos – savivaldybės rinkimų komisijai;

2) savivaldybės

rinkimų komisijos – Vyriausiajai rinkimų komisijai;

3) Vyriausiosios

rinkimų komisijos – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

2. Rinkėjas,

atstovas rinkimams, nesutikdamas su apylinkės rinkimų komisijos sprendimu,

priimtu pagal skundą dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas

negali įgyvendinti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba

išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie

rinkėją), turi teisę šį apylinkės rinkimų komisijos sprendimą apskųsti

atitinkamos apygardos administraciniam teismui.

3. Apygardos

administraciniam teismui paduotas skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip

per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.

Teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo. Skundai, paduoti nesilaikant šiame

straipsnyje nustatytos tvarkos, nenagrinėjami ir persiunčiami tai rinkimų

komisijai, kuri privalo juos nagrinėti. Apylinkės rinkimų komisija,

savivaldybės rinkimų komisija negali persiųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai

nagrinėti joms pačioms priklausančių nagrinėti, bet neišnagrinėtų skundų.

20 straipsnis. Parama rinkimų komisijoms ir

valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti skyrimas savivaldybių rinkimų

komisijoms

1. Valstybės ir

savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų pareigūnai

privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus ir teikti komisijų

funkcijoms atlikti reikalingus duomenis.

2. Valstybės ir

savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų pareigūnai ne

vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų pateiktus

prašymus ir duoti rinkimų komisijoms motyvuotus atsakymus.

3. Savivaldybės

rinkimų komisijos pirmininkas turi teisę sudaryti darbo sutartis su

darbuotojais, reikalingais pagalbiniams rinkimų organizavimo darbams atlikti.

Šias darbo sutartis savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas sudaro

Vyriausiosios rinkimų komisijos vardu pagal įgaliojimą. Atlyginimo už darbą

rinkimų komisijose tvarką ir atlyginimo dydžius Vyriausiosios rinkimų komisijos

teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).

4. Savivaldybės

prašymu valstybės įstaigos ir kitos organizacijos suteikia rinkimų komisijoms

rinkimams organizuoti ir vykdyti tinkamas patalpas, įrangą, kompiuterinę

techniką ir interneto ryšį. Rinkimams suteikiamos balsavimo patalpos ir

patekimas į jas turi būti tinkami judėjimo, regėjimo negalią turintiems ir

senyvo amžiaus rinkėjams.

5. Vyriausioji

rinkimų komisija savivaldybių rinkimų komisijoms skirtas valstybės biudžeto

lėšas rinkimams organizuoti perveda į kiekvienai savivaldybės rinkimų komisijai

atidarytą Vyriausiosios rinkimų komisijos banko sąskaitą.

6. Vyriausiosios

rinkimų komisijos pirmininkas su savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku

pasirašo valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutartį,

kurioje nurodoma:

1) savivaldybės

rinkimų komisijai pervedamų valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti suma

ir Vyriausiosios rinkimų komisijos programa, pagal kurią skiriamos lėšos;

2) valstybės

biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo tikslinė paskirtis;

3) planuojamas

detalus valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti paskirstymas pagal

išlaidų ekonominę paskirtį ir išlaidų darbo užmokesčiui skaičiavimas (pridedama

prie sutarties);

4) atsiskaitymo

Vyriausiajai rinkimų komisijai už rinkimų organizavimą tvarka;

5) atsiskaitymo

Vyriausiajai rinkimų komisijai už valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti

panaudojimą (nurodant išlaidų ekonominę paskirtį) ir lėšų panaudojimą pagrindžiančių

buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo tvarka;

6) kitos

nuostatos, padedančios Vyriausiajai rinkimų komisijai užtikrinti programų

vykdymo ir paskirtų valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo

teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.

7. Vyriausioji

rinkimų komisija valstybės biudžeto lėšas rinkimams organizuoti perveda į šio

straipsnio 5 dalyje nurodytas sąskaitas pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos

patvirtintas savivaldybių rinkimų komisijų sąmatas.

8. Savivaldybės

rinkimų komisijos pirmininkas kontroliuoja, kaip naudojamos rinkimams

organizuoti savivaldybės rinkimų komisijai skirtos valstybės biudžeto lėšos, ir

už jų panaudojimą atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai.

9. Vyriausioji

rinkimų komisija patikrina savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko pateiktą

valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti panaudojimo ataskaitą ir šias

išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nustačiusi finansavimo, lėšų naudojimo ar

apskaitos pažeidimus, Vyriausioji rinkimų komisija inicijuoja žalos išieškojimą

iš kaltų asmenų.

10. Už žalą,

atsiradusią valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties galiojimo laikotarpiu,

savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas atsako ir pasibaigus šiai sutarčiai.

straipsnis. Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas

1. Rinkimų

komisijų pirmininkai, pirmininkų pavaduotojai, rinkimų komisijų sekretoriai ir

nariai už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų

komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus.

2. Rinkimų komisijų

pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, rinkimų komisijų sekretoriams ir

nariams už darbą rinkimų komisijose apmokama pagal darbo laiko apskaitos

žiniaraščių duomenis neviršijant atitinkamai rinkimų komisijai numatytų

asignavimų darbo užmokesčiui. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių rinkimų

komisijose pildymo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Už darbo laiko

apskaitos žiniaraščiuose pateiktų duomenų teisingumą atsako atitinkamos rinkimų

komisijos pirmininkas. Darbui rinkimų komisijose netaikomi Lietuvos Respublikos

darbo kodekse nustatyti darbo trukmės apribojimai.

3. Rinkimų

komisijų pirmininkų, pirmininko pavaduotojų, rinkimų komisijų sekretorių ir

narių skatinimo tvarkos aprašą Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu tvirtina

Vyriausybė.

straipsnis. Rinkimų komisijos sudėties keitimas

1. Rinkimų

komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje gali atleisti šios komisijos

sudėtį patvirtinusi rinkimų komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija.

2. Rinkimų

komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos (partijų koalicijos) siūlymą

atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.

3. Prireikus

naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio įstatymo

nustatyta tvarka ir praėjus šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ir 15

straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

RINKĖJŲ SĄRAŠAI

IR RINKĖJO KORTELĖS

straipsnis. Rinkėjų sąrašai

1. Rinkimams

organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:

1) Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašas;

2) savivaldybių

rinkėjų sąrašai;

3) rinkimų

apylinkių rinkėjų sąrašai.

2. Rinkėjų

sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti

naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.

3. Rinkėjų

sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis

asmuo būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų

sąrašą kelis kartus.

4. Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašą ir savivaldybių rinkėjų sąrašus elektroninių ryšių

priemonėmis sudaro ir tvarko Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos

Respublikos gyventojų registro tvarkytoju. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai

yra saugomi elektroninėje informacijos laikmenoje ir spausdinami kaip

išankstinis rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas, kuris naudojamas rinkėjo

kortelėms įteikti ir rinkėjams susipažinti. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką,

formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų

komisija. Atspausdintas rinkimų apylinkės galutinis rinkėjų sąrašas naudojamas

balsuoti rinkimų dieną. Kartu su rinkimų apylinkės galutiniu rinkėjų sąrašu

spausdinami jo priedai, kuriuose nurodomi šiame rinkėjų sąraše padaryti

pakeitimai. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:

1) Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data,

pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, gyvenamosios vietos adresas

ir adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą pagrindas;

2) savivaldybės

rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, deklaruotos gyvenamosios

vietos adresas;

3) rinkimų

apylinkės rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas.

Rinkėjo, kuris yra pareiškęs nesutikimą, kad jo gyvenamosios vietos adresas

būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, gyvenamosios vietos adresas

nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo kortelėje.

5. Kiekvienas

rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai

skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų komisija kartu

su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui

įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų

skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.

21 straipsnis. Rinkimų komisijų narių

darbo apmokėjimas

Partija, rinkimų komitetas, iškėlę kandidatus, kandidatas į savivaldybės

tarybos narius – merus, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų

komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą rinkimų komisijos

veiką turi teisę apskųsti:

Rinkimų komisijų pirmininkai, pirmininkų pavaduotojai, rinkimų komisijų

sekretoriai ir nariai už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal

Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus.

Rinkimų komisijų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, rinkimų komisijų

sekretoriams ir nariams už darbą rinkimų komisijose apmokama pagal darbo laiko

apskaitos žiniaraščių duomenis neviršijant atitinkamai rinkimų komisijai

numatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių

rinkimų komisijose pildymo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Už

darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateiktų duomenų teisingumą atsako

atitinkamos rinkimų komisijos pirmininkas. Darbui rinkimų komisijose netaikomi

Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyti darbo trukmės apribojimai.

Rinkimų komisijų pirmininkų, pirmininko pavaduotojų, rinkimų komisijų

sekretorių ir narių skatinimo tvarkos aprašą Vyriausiosios rinkimų komisijos

teikimu tvirtina Vyriausybė.

22 straipsnis. Rinkimų komisijos

sudėties keitimas

Rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje gali atleisti šios

komisijos sudėtį patvirtinusi rinkimų komisija arba Vyriausioji rinkimų

komisija.

Rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos (partijų koalicijos)

siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.

Prireikus naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio

įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ir 15

straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

RINKĖJŲ

SĄRAŠAI IR RINKĖJO KORTELĖS

23 straipsnis. Rinkėjų sąrašai

Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:

apylinkės rinkimų komisijos – savivaldybės rinkimų komisijai;

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas;

savivaldybės rinkimų komisijos – Vyriausiajai rinkimų komisijai;

savivaldybių rinkėjų sąrašai;

Vyriausiosios rinkimų komisijos – Lietuvos vyriausiajam administraciniam

teismui.

rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai.

Rinkėjas, atstovas rinkimams, nesutikdamas su apylinkės rinkimų komisijos

sprendimu, priimtu pagal skundą dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių

rinkėjas negali įgyvendinti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą

arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys

apie rinkėją), turi teisę šį apylinkės rinkimų komisijos sprendimą apskųsti

atitinkamos apygardos administraciniam teismui.

Rinkėjų sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai

gali būti naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.

Apygardos administraciniam teismui paduotas skundas turi būti išnagrinėtas ne

vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne

darbo dienos. Teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo. Skundai, paduoti

nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, nenagrinėjami ir persiunčiami

tai rinkimų komisijai, kuri privalo juos nagrinėti. Apylinkės rinkimų komisija,

savivaldybės rinkimų komisija negali persiųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai

nagrinėti joms pačioms priklausančių nagrinėti, bet neišnagrinėtų skundų.

20 straipsnis. Parama

rinkimų komisijoms ir valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti skyrimas

savivaldybių rinkimų komisijoms

Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę

turintis asmuo būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į

rinkėjų sąrašą kelis kartus.

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir savivaldybių rinkėjų sąrašus

elektroninių ryšių priemonėmis sudaro ir tvarko Vyriausioji rinkimų komisija

kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju. Rinkimų apylinkių

rinkėjų sąrašai yra saugomi elektroninėje informacijos laikmenoje ir

spausdinami kaip išankstinis rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas, kuris

naudojamas rinkėjo kortelėms įteikti ir rinkėjams susipažinti. Rinkėjų sąrašų

sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato

Vyriausioji rinkimų komisija. Atspausdintas rinkimų apylinkės galutinis rinkėjų

sąrašas naudojamas balsuoti rinkimų dieną. Kartu su rinkimų apylinkės galutiniu

rinkėjų sąrašu spausdinami jo priedai, kuriuose nurodomi šiame rinkėjų sąraše

padaryti pakeitimai. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo

data, pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, gyvenamosios vietos

adresas ir adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą pagrindas;

savivaldybės rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data,

deklaruotos gyvenamosios vietos adresas;

rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos

adresas. Rinkėjo, kuris yra pareiškęs nesutikimą, kad jo gyvenamosios vietos

adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, gyvenamosios vietos

adresas nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo

kortelėje.

Kiekvienas rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas

būtų viešai skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų

komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju sudaro

sąlygas rinkėjui įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos

adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.

24 straipsnis. Asmenų įrašymo į Lietuvos Respublikos

rinkėjų sąrašą bendroji tvarka

1. Į Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys asmenys pagal

paso, asmens tapatybės kortelės ar teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje

patvirtinančio dokumento išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų

registro duomenis. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos,

išduodančios asmens tapatybę ar teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje

patvirtinančius dokumentus, tvarkančios asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo

duomenis, registruojančios asmenų mirties faktus ir pilietybės netekimo

atvejus, taip pat yra atsakingos, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre

laiku ir tinkamai būtų pakeisti ar patikslinti atitinkami duomenys. Pagal

Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis sudaryti rinkėjų sąrašai yra

išankstiniai.

2. Rinkėjų

sąrašų sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų

komisija, remdamasi valstybės, savivaldybių institucijų ir savivaldybių rinkimų

komisijų pateikta informacija.

3. Iš Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašo turi būti išbrauktas:

1) miręs

rinkėjas;

2) asmuo,

netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės ir neturintis teisę nuolat gyventi

Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento;

3) rinkėjas,

kuriam įsiteisėjo teismo sprendimas pripažinti jį neveiksniu;

4) asmuo, kurio

teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas yra

įstatymų nustatyta tvarka panaikintas.

4. Likus iki

rinkimų ne daugiau kaip 7 dienoms, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose

padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais

pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Pakeitimai

galutiniuose rinkėjų sąrašuose gali būti padaryti tik su Vyriausiosios rinkimų

komisijos sutikimu. Elektroninis Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas,

pasibaigus rinkimams, yra saugomas ir naudojamas Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka.

straipsnis. Savivaldybių rinkėjų sąrašai

Savivaldybės

rinkėjų sąrašą elektroninėje informacijos laikmenoje pagal Lietuvos Respublikos

rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą (paskutinę žinomą ar

rinkėjo deklaruotą gyvenamąją vietą) sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne

vėliau kaip likus 39 dienoms iki rinkimų perduoda savivaldybės rinkimų

komisijai. Kartu sudaromi rinkėjų, kurių gyvenamosios vietos tikslus adresas

nežinomas, sąrašai.

straipsnis. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai

Rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą

rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip

likus 26 dienoms iki rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai.

straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais

1. Likus ne

mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija sudaro sąlygas

rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik apie juos pačius.

Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu

dauginti ar platinti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į apylinkės rinkimų komisijos

būstinę turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas ir paskelbti

telefonų numeriai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į

rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui įteikti

rinkėjo korteles, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos telefonai ir

rinkimų apylinkė, į kurios rinkėjų sąrašą įrašyti šio namo gyventojai, taip pat

turi būti paskelbti daugiabučių namų laiptinėse.

2. Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai viešai neskelbiami,

tačiau rinkėjui duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali būti teikiami

ir telefonu.

straipsnis. Rinkėjo kortelė

1. Rinkėjo

kortelė yra informacinė pažyma rinkėjui apie rinkimus, vardinis pakvietimas

dalyvauti rinkimuose. Rinkėjo korteles kartu su kita informacija apie rinkimus

rinkėjams perduoda ar organizuoja jų perdavimą rinkimų komisijos. Savo rinkėjo

kortelę gali išsispausdinti ar surašyti ir pats rinkėjas arba jo prašymu kitas asmuo

pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, gautus Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis (internetu ar

mobiliojo ryšio tekstine žinute). Šiuo atveju rinkėjo kortelę pasirašo pats

rinkėjas, išskyrus atvejus, kai dėl fizinio trūkumo rinkėjas pats pasirašyti

negali ir rinkėjo kortelę pasirašo kitas rinkėjo pasirinktas asmuo, nurodydamas

savo vardą, pavardę ir asmens kodą. Rinkėjo kortelių blankus, kuriuos rinkėjas

gali užpildyti pats, platina rinkimų komisijos. Rinkėjo kortelė būtina tik tais

atvejais, kai rinkėjas balsuoja ne rinkimų dieną ne rinkimų apylinkėje.

2. Rinkėjo

kortelėje nurodoma:

1) rinkėjo

vardas ir pavardė;

2) rinkėjo

gyvenamosios vietos adresas;

3) rinkimų

apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir

balsavimo patalpos adresas;

4) rinkėjo eilės

numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše;

5) rinkimų data,

balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti

rinkimuose, kita rinkėjui ar organizuojant rinkimus svarbi informacija.

3. Jeigu

rinkėjas prašo išduoti rinkėjo kortelę vietoj prarastos ar negautos rinkėjo

kortelės, rinkėjo kortelė turi būti išduodama nedelsiant, kai tik nustatomi

rinkėjo duomenys, kurie turi būti įrašyti į kortelę.

straipsnis. Rinkėjo kortelių įteikimas

1. Rinkėjo

kortelių įteikimą rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija.

2. Rinkėjo

kortelių įteikimo rinkėjams, esantiems sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose,

areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose), atliekantiems bausmę

bausmių vykdymo įstaigose, tvarka nustatyta šio įstatymo 66, 67 ir 68

straipsniuose.

3. Kad rinkėjo

kortelė įteikta rinkėjui, pažymima rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų

sąraše. Rinkėjui, kuris turi teisę balsuoti namuose, rinkėjo kortelė įteikiama

asmeniškai arba kitam kartu su rinkėju gyvenančiam asmeniui. Jeigu rinkėjo

kortelės negalima įteikti, nes tuo metu rinkėjo ar kartu su juo gyvenančio asmens

nėra namuose, nevardinis kvietimas atvykti balsuoti gali būti įdėtas į pašto

dėžutę arba perduotas rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir įsipareigoja

jam perduoti. Rinkėjo kortelių įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau

kaip likus 8 dienoms iki rinkimų.

4. Rinkėjas,

kuris laiku negavo rinkėjo kortelės arba kuriam buvo išduota rinkėjo kortelė su

netikslumais, privalo nedelsdamas apie tai pranešti apylinkės rinkimų

komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir šiai rinkimų komisijai

pateikti savo pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu

rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės

rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo kortelę ir nedelsdama ją

išduoti. Jeigu rinkėjas neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, bet

rinkėjo gyvenamosios vietos adresas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų

registro duomenis yra priskirtas šiai rinkimų apylinkės teritorijai arba

rinkėjas pateikia kitus įrodymus, kad jis gyvena šios rinkimų apylinkės

teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija pateikia rinkėjui užpildyti

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti rinkėją į

šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo pats apylinkės

rinkimų komisijos narys, šį prašymą rinkėjas taip pat gali teikti elektroniniu

būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka) ir apie tai nedelsdama

praneša savivaldybės rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį

prašymą rinkėjas būtų įrašytas į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo

kortelė išrašoma ir įteikiama rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų

sąrašai.

straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo

1. Išankstiniai

rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno rinkimų apylinkės,

savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitą, išbraukiant rinkėją iš Lietuvos Respublikos

rinkėjų sąrašo ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą.

2. Rinkėjas

perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame

rinkėjų sąraše buvo klaidingai nurodytas rinkėjo gyvenamosios vietos adresas

arba jis pasikeitė po sąrašo sudarymo.

3. Rinkėjo

perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą toje pačioje savivaldybėje tvarko savivaldybės rinkimų komisija

ir apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose padarytus pakeitimus praneša

Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos savivaldybės

rinkėjų sąrašo į kitos savivaldybės rinkėjų sąrašą tvarko Vyriausioji rinkimų

komisija savivaldybės rinkimų komisijos teikimu ir apie padarytus pakeitimus

praneša savivaldybių rinkimų komisijoms. Rinkėją įrašyti į Lietuvos Respublikos

rinkėjų sąrašą arba išbraukti iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik

Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytais

atvejais.

25 straipsnis. Savivaldybių rinkėjų

sąrašai

Savivaldybės

rinkėjų sąrašą elektroninėje informacijos laikmenoje pagal Lietuvos Respublikos

rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą (paskutinę žinomą ar

rinkėjo deklaruotą gyvenamąją vietą) sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne

vėliau kaip likus 39 dienoms iki rinkimų perduoda savivaldybės rinkimų

komisijai. Kartu sudaromi rinkėjų, kurių gyvenamosios vietos tikslus adresas

nežinomas, sąrašai.

26 straipsnis. Rinkimų apylinkių rinkėjų

sąrašai

Rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą

rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip

likus 26 dienoms iki rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai.

27 straipsnis. Rinkėjų sąrašų

paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais

Valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų

pareigūnai privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus ir teikti

komisijų funkcijoms atlikti reikalingus duomenis.

Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija sudaro

sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu. Rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik apie juos

pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu

dauginti ar platinti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į apylinkės rinkimų komisijos

būstinę turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas ir paskelbti

telefonų numeriai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į

rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui įteikti

rinkėjo korteles, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos telefonai ir

rinkimų apylinkė, į kurios rinkėjų sąrašą įrašyti šio namo gyventojai, taip pat

turi būti paskelbti daugiabučių namų laiptinėse.

Valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų

pareigūnai ne vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų

pateiktus prašymus ir duoti rinkimų komisijoms motyvuotus atsakymus.

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai viešai

neskelbiami, tačiau rinkėjui duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali

būti teikiami ir telefonu.

28 straipsnis. Rinkėjo kortelė

Rinkėjo kortelė yra informacinė pažyma rinkėjui apie rinkimus, vardinis

pakvietimas dalyvauti rinkimuose. Rinkėjo korteles kartu su kita informacija

apie rinkimus rinkėjams perduoda ar organizuoja jų perdavimą rinkimų komisijos.

Savo rinkėjo kortelę gali išsispausdinti ar surašyti ir pats rinkėjas arba jo

prašymu kitas asmuo pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, gautus

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis

(internetu ar mobiliojo ryšio tekstine žinute). Šiuo atveju rinkėjo kortelę

pasirašo pats rinkėjas, išskyrus atvejus, kai dėl fizinio trūkumo rinkėjas pats

pasirašyti negali ir rinkėjo kortelę pasirašo kitas rinkėjo pasirinktas asmuo,

nurodydamas savo vardą, pavardę ir asmens kodą. Rinkėjo kortelių blankus,

kuriuos rinkėjas gali užpildyti pats, platina rinkimų komisijos. Rinkėjo

kortelė būtina tik tais atvejais, kai rinkėjas balsuoja ne rinkimų dieną ne

rinkimų apylinkėje.

Rinkėjo kortelėje nurodoma:

rinkėjo vardas ir pavardė;

rinkėjo gyvenamosios vietos adresas;

rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, pavadinimas,

numeris ir balsavimo patalpos adresas;

rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše;

rinkimų data, balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kvietimas

dalyvauti rinkimuose, kita rinkėjui ar organizuojant rinkimus svarbi

informacija.

Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas turi teisę sudaryti darbo sutartis

su darbuotojais, reikalingais pagalbiniams rinkimų organizavimo darbams

atlikti. Šias darbo sutartis savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas sudaro

Vyriausiosios rinkimų komisijos vardu pagal įgaliojimą. Atlyginimo už darbą

rinkimų komisijose tvarką ir atlyginimo dydžius Vyriausiosios rinkimų komisijos

teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).

Jeigu rinkėjas prašo išduoti rinkėjo kortelę vietoj prarastos ar negautos

rinkėjo kortelės, rinkėjo kortelė turi būti išduodama nedelsiant, kai tik

nustatomi rinkėjo duomenys, kurie turi būti įrašyti į kortelę.

29 straipsnis. Rinkėjo kortelių

įteikimas

Rinkėjo kortelių įteikimą rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija.

Rinkėjo kortelių įteikimo rinkėjams, esantiems sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose,

areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose), atliekantiems bausmę

bausmių vykdymo įstaigose, tvarka nustatyta šio įstatymo 66, 67 ir 68

straipsniuose.

Kad rinkėjo kortelė įteikta rinkėjui, pažymima rinkimų apylinkės išankstiniame

rinkėjų sąraše. Rinkėjui, kuris turi teisę balsuoti namuose, rinkėjo kortelė

įteikiama asmeniškai arba kitam kartu su rinkėju gyvenančiam asmeniui. Jeigu

rinkėjo kortelės negalima įteikti, nes tuo metu rinkėjo ar kartu su juo

gyvenančio asmens nėra namuose, nevardinis kvietimas atvykti balsuoti gali būti

įdėtas į pašto dėžutę arba perduotas rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir

įsipareigoja jam perduoti. Rinkėjo kortelių įteikimas rinkėjams turi būti

baigtas ne vėliau kaip likus 8 dienoms iki rinkimų.

Savivaldybės prašymu valstybės įstaigos ir kitos organizacijos suteikia rinkimų

komisijoms rinkimams organizuoti ir vykdyti tinkamas patalpas, įrangą, kompiuterinę

techniką ir interneto ryšį. Rinkimams suteikiamos balsavimo patalpos ir

patekimas į jas turi būti tinkami judėjimo, regėjimo negalią turintiems ir

senyvo amžiaus rinkėjams.

Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo kortelės arba kuriam buvo išduota rinkėjo

kortelė su netikslumais, privalo nedelsdamas apie tai pranešti apylinkės

rinkimų komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir šiai rinkimų

komisijai pateikti savo pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės