LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas
63 versijos
· 1994-07-07
2022-04-27
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 37,
2022-02-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 58,
2021-05-28
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 88,
2021-01-20
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 65,
2020-07-02
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — art. 36
2020-07-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — art. 34
2020-06-12
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 37,
2020-02-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,
2020-01-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 34,
2019-12-31
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 77,
2019-12-21
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 39,
2019-10-08
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,
2019-07-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 2, 9
2019-01-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,
2018-11-17
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 56,
2018-11-13
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 39,
2018-11-10
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 58,
2018-09-20
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 37,
2018-06-27
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 2, 9
2016-07-16
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 88,
2015-10-29
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 2, 2
2015-01-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 6, 9
2014-12-16
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 39,
2014-11-12
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
2014-07-25
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
2014-07-12
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
2014-01-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2012-10-13
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2011-11-22
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — art. 89
2011-05-15
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
Pakeitimai 2011-05-15
@@ -3578,7 +3578,7 @@
KANDIDATŲ KĖLIMAS
34
*34
straipsnis. Kandidatų kėlimas
@@ -3616,6 +3616,84 @@
dienoms iki rinkimų.
*Pastaba.
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo
(2010 m. birželio 30 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 86-4523,
33 straipsnis. Skundai dėl rinkėjų sąrašų
1. Rinkėjas arba
atstovas rinkimams skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas
šio įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba įrašytas į kelis
rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai likus ne mažiau kaip
7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija skundą privalo išnagrinėti ir
sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas nuo skundo gavimo,
jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.
2.
Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto
skundo per 3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam
teismui. Teismas gautą skundą išnagrinėja per 2 dienas. Teismo sprendimas yra
galutinis.
3.
Praleidus nustatytus terminus pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir
skundai nenagrinėjami.
4. Apie gautus
skundus ir vykdant teismo sprendimus rinkėjų sąrašuose padarytas pataisas
apylinkių rinkimų komisijos praneša apygardos rinkimų komisijai, o ši –
Vyriausiajai rinkimų komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau
kaip per 12 valandų.
PENKTASIS
SKIRSNIS
KANDIDATŲ Į SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIUS KĖLIMAS
Nr. 141) 34 straipsnis tiek, kiek, įstatymų leidėjui
pasirinkus vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, jame nustatyta,
kad pavieniai asmenys, neįrašyti į kandidatų sąrašus, daugiamandatėje rinkimų
apygardoje gali išsikelti kandidatais į savivaldybės tarybos narius, taip pat
tiek, kiek jame nenustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos
administracinių vienetų nuolatiniai gyventojai gali būti keliami kandidatais į
atitinkamų savivaldybių tarybas būdami įrašyti ir į ne politinių partijų
sudaromus kandidatų į savivaldybių tarybų narius sąrašus, prieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2011-05-11, Žin., 2011, Nr.
58-2771 (2011-05-14)
35
straipsnis. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius pareiškiniai dokumentai
@@ -3636,8568 +3714,8548 @@
1) pareiškimą dalyvauti rinkimuose;
2) savo
registracijos dokumento nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą,
2) savo registracijos
dokumento nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą, rinkimų programą;
3) savivaldybių,
kurių tarybų narių rinkimuose partija numato kelti kandidatus, sąrašą;
4) įgaliojimą
atstovui rinkimams atstovauti partijai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip
pat įgaliojimus atstovui rinkimams atstovauti partijai ir jos keliamiems
kandidatams savivaldybių rinkimų komisijose;
5) dokumentą,
patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas.
3. Jeigu partija
paskutiniuose Seimo ar savivaldybių tarybų rinkimuose arba rinkimuose į Europos
Parlamentą buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę
pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai atitinkamos politinės kampanijos
finansavimo ataskaitos kopiją.
4. Partija turi
įteikti savivaldybės rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1) atstovo
rinkimams pasirašytą keliamų kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą.
Šio sąrašo formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija;
2) keliamų
kandidatų rašytinius sutikimus būti šios partijos iškeltais kandidatais šioje
rinkimų apygardoje, paties kandidato užpildytą kandidato į savivaldybės tarybos
narius anketą ir jo gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto
deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų
išrašus, patvirtintus mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos,
privačių interesų deklaraciją, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų
teisę turinčius asmenis. Kandidato privačių interesų deklaracijos duomenis
savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 dienas pateikia Vyriausiajai
rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka;
3) Vyriausiosios
rinkimų komisijos išduotą pažymą apie kandidatų sąrašus keliančios partijos
įregistravimą dalyvauti šios savivaldybės tarybos rinkimuose ir pažymą
apie šios partijos įregistravimą savarankiška politinės kampanijos dalyve;
4) Vyriausiosios rinkimų komisijos
išduotą pažymą apie kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo
įregistravimą savarankišku politinės kampanijos dalyviu arba pažymą apie tai,
kad teikimas (prašymas) registruoti šį sąrašą savarankišku politinės kampanijos
dalyviu nebuvo pateiktas.
5. Asmuo,
nusprendęs išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius (toliau – pretendentas
į kandidatus), prasidėjus kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikui, bet
ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų, savivaldybės rinkimų komisijai
turi įteikti šiuos pareiškinius dokumentus:
1) pareiškimą dėl išsikėlimo kandidatu;
2) paties
užpildytą kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą, jo gyventojų pajamų
mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių
inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių
inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, privačių interesų deklaraciją,
taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą
laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis.
Kandidato privačių interesų deklaracijos duomenis savivaldybės rinkimų komisija
ne vėliau kaip per 5 dienas pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai šios
nustatyta tvarka;
3) dokumentą,
patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas;
4) Vyriausiosios
rinkimų komisijos išduotą pažymą apie kandidato į savivaldybės tarybos narius
įregistravimą savarankišku politinės kampanijos dalyviu.
6. Be šio
straipsnio 5 dalyje nurodytų pareiškinių dokumentų, pretendentas į kandidatus
gali pateikti įgaliojimą atstovauti jam Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir tos
savivaldybės rinkimų komisijoje, taip pat savo rinkimų programą.
7. Savivaldybės
rinkimų komisija per 3 dienas nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų
gavimo dienos įregistruoja asmenį pretendentu į kandidatus ir jam išduoda
rinkėjų parašų rinkimo lapus. Rinkėjų parašų rinkimo lape turi būti šis tekstas
ir lentelė rinkėjų duomenims:
„Aš,
.................................................. savivaldybės
rinkėjas, patvirtinu, kad remiu
(savivaldybės pavadinimas)
..........................................................
išsikėlimą kandidatu į savivaldybės tarybos narius:
(vardas,
pavardė)
Eil.
Nr.
Rinkėjo
pavardė, vardas
Rinkėjo
asmens tapatybės kortelės, paso arba teisę nuolat gyventi Lietuvos
Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris
Rinkėjo
gimimo data
Rinkėjo
gyvena-mosios vietos adresas
Rinkėjo
parašas
Parašo
data
“.
8. Rinkėjų parašų rinkimo lapo apačioje turi būti nurodyta
rinkėjų parašus rinkusio asmens vardas ir pavardė, paso ar asmens tapatybės
kortelės arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio
dokumento numeris, gyvenamosios vietos adresas, parašas ir parašo data.
9. Pretendentas
į kandidatus, gavęs rinkėjų parašų rinkimo lapus, turi
teisę per visuomenės informavimo priemones daryti atitinkamus pranešimus ir
organizuoti rinkėjų parašų rinkimą. Rinkėjų parašus turi teisę rinkti
pats pretendentas į kandidatus arba jo pavedimu kitas rinkėjas. Rinkėjų parašus
renkantis asmuo gali rinkti parašus tik už vieną pretendentą į kandidatus.
Rinkėjas savo vardą ir pavardę rinkėjų parašų rinkimo lape įrašo pats ir
pasirašo, kitus duomenis ir parašo datą gali įrašyti rinkėjų parašus renkantis
asmuo. Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo negali pats įrašyti savo duomenų ir
pasirašyti, jo prašymu tai padaro kitas rinkėjas (išskyrus asmenį, renkantį
parašus). Šis faktas turi būti pažymėtas atitinkamu įrašu rinkėjų parašų
rinkimo lape ir patvirtintas rinkėjų parašus rinkusio rinkėjo parašu. Renkant
rinkėjų parašus, draudžiama papirkti rinkėjus, atsilyginti ar žadėti
atsilyginti už rinkėjo parašą, naudoti psichologinį ar kitokį smurtą ar kitaip
paveikti rinkėjo valią pasirašyti ar nepasirašyti parašų rinkimo lape. Jeigu iki rinkimų likus ne daugiau kaip 41 dienai nėra
surinkta šio įstatymo nustatytas rinkėjų parašų
skaičius, parašų rinkimas nutraukiamas ir pretendentas į kandidatus rinkėjų parašų rinkimo lapus (taip pat ir nepanaudotus) ne
vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų privalo grąžinti savivaldybės rinkimų
komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija surašo rinkėjų parašų lapų grąžinimo
aktą. Šį aktą pasirašo ir pretendentas į kandidatus.
10. Gavusi parašų rinkimo lapus,
savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip per 6 dienas juos patikrina ir
suskaičiuoja šios savivaldybės rinkėjų, parėmusių šio kandidato išsikėlimą,
parašų skaičių. Rinkimų teisės neturinčių asmenų, į tos savivaldybės rinkėjų
sąrašą neįrašytų rinkėjų, neįrašiusių visų šio įstatymo nustatytų duomenų ar
įrašiusių neteisingus duomenis rinkėjų parašai, taip pat už to paties kandidato
parėmimą pasirašiusių daugiau kaip vieną kartą rinkėjų visi parašai
neskaičiuojami.
11. Jeigu
rinkėjų parašų rinkimo lapuose yra surinktas šio įstatymo nustatytas rinkimų
apygardos rinkėjų parašų skaičius, savivaldybės rinkimų komisija teikia
Vyriausiajai rinkimų komisijai pretendentą į kandidatus registruoti kandidatu į
savivaldybės tarybos narius. Jeigu yra nustatoma, kad rinkėjų parašai
suklastoti arba kad renkant parašus buvo paveikta rinkėjo valia ar kitaip
pažeista parašų rinkimo tvarka, savivaldybės rinkimų komisija Vyriausiajai
rinkimų komisijai siūlo pretendento į kandidatus neregistruoti kandidatu.
12. Kandidato į
savivaldybės tarybos narius anketoje asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į
savivaldybės tarybos narius, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę,
paso ar kito asmens tapatybę arba teisę dėl nuolat gyventi Lietuvos
Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą,
nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo
nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją karo
arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą ar pensiją
profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas,
kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti
politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos
nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos valdžios
institucijos narys, atsakyti į šio įstatymo 89 straipsnyje nurodytus klausimus
ir pasirašyti. Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius yra kitos
valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė
nėra apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. Kandidato į savivaldybės
tarybos narius anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir
neatsakyti.
13. Pareiškiniai
dokumentai rinkimų komisijoms gali būti pateikiami elektroniniu būdu. Rinkėjai
taip pat gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu
būdu savo parašais paremti asmens išsikėlimą kandidatu.
36
straipsnis. Kandidatų registravimas
1. Prasidėjus
kandidatų registravimo laikui, Teisingumo ministerija per vieną dieną
Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu raštu praneša, kokios
partijos yra įregistruotos, kokių partijų narių skaičius atitinka įstatymų
reikalavimus, kokių partijų veikla yra sustabdyta ar nutraukta.
2. Gavusi
partijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau
kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos
registracijos fakto patvirtinimo. Teisingumo ministerija per 2 dienas turi
raštu atsakyti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Patikrinusi partijos pateiktus
pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo
reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas po pareiškinių
dokumentų gavimo kandidatų sąrašus keliančios partijos atstovui rinkimams
išduoda pažymą apie kandidatų sąrašus keliančios partijos įregistravimą
dalyvauti rinkimuose.
3. Tikrindama
kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija
nustato, ar kandidatas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus.
Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali kreiptis pagalbos į Užsienio,
Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijas, Juridinių asmenų registrą ar kitas
valstybės institucijas, kad šios praneštų reikšmingus kandidato registravimui
duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas
ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet
ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų.
4. Patikrinusi
pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo
reikalavimus, savivaldybės rinkimų komisija sprendimą įregistruoti kandidatą
turi priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau
kaip likus 31 dienai iki rinkimų.
5. Jeigu yra
pareiškinių dokumentų trūkumų, rinkimų komisija apie tai nedelsdama
praneša atitinkamam atstovui rinkimams.
6. Jeigu po kandidato įregistravimo
Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad šis kandidatas neatitinka šio
įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako
pateikti šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 2 punkte arba 5 dalies 2 punkte
nurodytus dokumentus ar pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir
rinkimų teisę turinčius asmenis arba šiuos dokumentus pateikia klaidingus ar jų
nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu partija,
kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies
nuostatas, Vyriausioji rinkimų komisija panaikina atitinkamai to kandidato
registravimą arba atšaukia tos partijos kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo)
paskelbimą.
37
straipsnis. Atstovai rinkimams
1. Paskelbus
savivaldybių tarybų rinkimų datą, partijų įgaliojimus atstovauti joms rinkimų
komisijose Vyriausioji rinkimų komisija pradeda priimti kitą dieną po to, kai
buvo sudaryta atitinkama rinkimų komisija. Išsikėlę kandidatai, išsikėlę ir į
sąrašą susijungę kandidatai įgaliojimus atstovauti jiems rinkimų komisijoje Vyriausiajai
rinkimų komisijai gali pateikti atitinkamai kitą dieną po pareiškinių dokumentų
įteikimo ar susijungimo į kandidatų sąrašą. Vyriausioji rinkimų komisija
ne vėliau kaip per 3 dienas įregistruoja atstovo rinkimams įgaliojimą ir
išduoda jam atstovo rinkimams pažymėjimą. Atstovo rinkimams įgaliojimo
ir atstovo rinkimams pažymėjimo galiojimas pasibaigia praėjus 20
dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
2. Vyriausiojoje
rinkimų komisijoje ar savivaldybės rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais
klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai ar išsikėlusiam kandidatui.
Rinkimų komisijos posėdžiuose atstovas rinkimams turi patariamojo balso teisę
ir teisę pareikšti atskirąją nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas
rinkimams savivaldybės, kurios rinkimų komisijoje jis įgaliotas atstovauti,
teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo teises.
3. Jeigu iki rinkimų dienos
partija, išsikėlęs kandidatas panaikina savo atstovo rinkimams įgaliojimą, apie
tai nedelsiant turi būti raštu pranešta Vyriausiajai rinkimų komisijai. Ši
nedelsdama panaikina atstovo rinkimas įgaliojimo registravimą ir išduoto
atstovo rinkimams pažymėjimo galiojimą. Kito atstovo rinkimams paskyrimui, šio
atstovo rinkimams įgaliojimo registravimui ir atstovo rinkimams pažymėjimo
išdavimui taikomos šio įstatymo nuostatos.
38
straipsnis. Rinkimų užstatas
1. Rinkimų
užstatas išsikėlusiam kandidatui, vienos politinės partijos keliamų kandidatų
sąrašui vienoje savivaldybėje įregistruoti yra paskutinio paskelbto
šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU)
dydžio.
2. Rinkimų
užstatas pakeisti vieno kandidato vietą kandidatų sąraše, įrašyti į
kandidatų sąrašą naują kandidatą – 0,5 VMDU, išsikėlusiam kandidatui susijungti
su kitais išsikėlusiais kandidatais į jungtinį sąrašą, sujungti
politinės partijos iškeltus kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną
sujungiamą sąrašą ar išsikėlusį kandidatą.
3. Rinkimų
užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi du kartus didesni tai
partijai, kuri paskutiniuose Seimo arba savivaldybių tarybų rinkimuose ar
rinkimuose į Europos Parlamentą buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą
(sąrašus) ir nepateikė įstatymų nustatyta tvarka paskelbti spaudoje lėšų
šaltinių ir jų panaudojimo rinkimų agitacijai ataskaitos.
4. Pasibaigus politinės kampanijos
laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija grąžina rinkimų užstatus juos
sumokėjusioms partijoms ar išsikėlusiems kandidatams, jeigu yra pateiktos jų
politinės kampanijos finansavimo ataskaitos.
5. Panaikinus kandidato registravimą,
atšaukus partijos kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą šio įstatymo
36 straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais arba neįregistravus kandidatų
sąrašo (jungtinio sąrašo) dėl pavėluotai pateiktų pareiškinių dokumentų, rinkimų
užstatas negrąžinamas.
6. Negrąžintinus rinkimų užstatus
Vyriausioji rinkimų komisija perveda į valstybės biudžetą.
35 straipsnis. Kandidatų į
savivaldybės tarybos narius iškėlimo pareiškiniai dokumentai
1. Partija turi
įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1)
pareiškimą dalyvauti rinkimuose;
2)
savo registracijos dokumento nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą,
rinkimų programą;
3) savivaldybių,
kurių tarybų narių rinkimuose partija numato kelti kandidatus, sąrašą;
4) įgaliojimą
atstovui rinkimams atstovauti partijai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip
pat įgaliojimus atstovui rinkimams atstovauti partijai ir jos keliamiems
kandidatams savivaldybių rinkimų komisijose;
5) dokumentą,
patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas.
3. Jeigu partija
paskutiniuose Seimo ar savivaldybių tarybų rinkimuose arba rinkimuose į Europos
Parlamentą buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę
pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai atitinkamos politinės kampanijos
finansavimo ataskaitos kopiją.
4. Partija turi
įteikti savivaldybės rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1) atstovo
rinkimams pasirašytą keliamų kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą.
Šio sąrašo formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija;
2) keliamų
kandidatų rašytinius sutikimus būti šios partijos iškeltais kandidatais šioje
3)
savivaldybių, kurių tarybų narių rinkimuose partija numato kelti kandidatus,
sąrašą;
4) įgaliojimą atstovui rinkimams atstovauti
partijai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat įgaliojimus atstovui
rinkimams atstovauti partijai ir jos keliamiems kandidatams apygardų rinkimų
komisijose;
5)
dokumentą, patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas;
6) praėjusių metų finansinės veiklos
deklaracijos, kuri pagal Politinių partijų įstatymą turėjo būti pateikta
mokesčių inspekcijai, kopiją, patvirtintą šios inspekcijos, taip pat gali
pateikti partijos biudžeto pajamų ir jų šaltinių, išlaidų ir jų paskirties
ataskaitos (pranešimo), kuri turėjo būti viešai paskelbta pagal Politinių
partijų įstatymą, kopiją.
2. Jeigu partija paskutiniuose Seimo arba
savivaldybių tarybų rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus,
ji turi teisę pateikti spaudoje paskelbtos lėšų šaltinių ir jų panaudojimo
rinkimų agitacijai ataskaitos, kuri turėjo būti paskelbta pagal Seimo,
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus, kopiją.
3.
Partija turi įteikti apygardos rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1)
partijos atstovo rinkimams pasirašytą keliamų kandidatų į savivaldybės tarybos
narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti iš eilės;
2) iškeltų kandidatų į savivaldybės tarybos
narius rašytinius sutikimus būti šios partijos iškeltais kandidatais šioje
rinkimų apygardoje, paties kandidato užpildytą kandidato į savivaldybės tarybos
narius anketą ir jo gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto
deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų
išrašus, patvirtintus mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos,
privačių interesų deklaraciją, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų
teisę turinčius asmenis. Kandidato privačių interesų deklaracijos duomenis
savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 dienas pateikia Vyriausiajai
rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka;
3) Vyriausiosios
rinkimų komisijos išduotą pažymą apie kandidatų sąrašus keliančios partijos
įregistravimą dalyvauti šios savivaldybės tarybos rinkimuose ir pažymą
apie šios partijos įregistravimą savarankiška politinės kampanijos dalyve;
4) Vyriausiosios rinkimų komisijos
išduotą pažymą apie kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo
įregistravimą savarankišku politinės kampanijos dalyviu arba pažymą apie tai,
kad teikimas (prašymas) registruoti šį sąrašą savarankišku politinės kampanijos
dalyviu nebuvo pateiktas.
5. Asmuo,
nusprendęs išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius (toliau –
pretendentas į kandidatus), prasidėjus kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo
laikui, bet ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų, savivaldybės rinkimų
komisijai turi įteikti šiuos pareiškinius dokumentus:
1) pareiškimą dėl išsikėlimo kandidatu;
2) paties
užpildytą kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą, jo gyventojų pajamų
mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių
inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių
inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, privačių interesų deklaraciją,
taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą
laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis.
Kandidato privačių interesų deklaracijos duomenis savivaldybės rinkimų komisija
ne vėliau kaip per 5 dienas pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai šios
nustatyta tvarka;
3) dokumentą,
patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas;
4) Vyriausiosios
rinkimų komisijos išduotą pažymą apie kandidato į savivaldybės tarybos narius
įregistravimą savarankišku politinės kampanijos dalyviu.
6. Be šio
straipsnio 5 dalyje nurodytų pareiškinių dokumentų, pretendentas į kandidatus
gali pateikti įgaliojimą atstovauti jam Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir tos
savivaldybės rinkimų komisijoje, taip pat savo rinkimų programą.
7. Savivaldybės
rinkimų komisija per 3 dienas nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų
gavimo dienos įregistruoja asmenį pretendentu į kandidatus ir jam išduoda rinkėjų
parašų rinkimo lapus. Rinkėjų parašų rinkimo lape turi būti šis tekstas ir
lentelė rinkėjų duomenims:
„Aš,
.................................................. savivaldybės
rinkėjas, patvirtinu, kad remiu
(savivaldybės pavadinimas)
..........................................................
išsikėlimą kandidatu į savivaldybės tarybos narius:
(vardas,
pavardė)
Eil.
narius anketą ir jo gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų,
pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus,
patvirtintus mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat
privačių interesų deklaraciją. Kandidato į savivaldybės tarybos narius privačių
interesų deklaracijos duomenis apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5
dienas pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka;
3) Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą
pažymą apie kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus keliančios partijos
įregistravimą dalyvauti šios savivaldybės tarybos rinkimuose.
4.
Kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje asmuo, keliamas kandidatu į
savivaldybės tarybos narius, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę,
paso ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą,
gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti
teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis
privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į
atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar
įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribotas
dalyvavimas politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su
savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos
valdžios institucijos narys, atsakyti į šio įstatymo 89 straipsnyje nurodytus
klausimus ir pasirašyti. Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius yra
kitos valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų
teisė nėra apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. Kandidato į
savivaldybės tarybos narius anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo
gali ir neatsakyti.
5. Pareiškinių dokumentų įteikimas pradedamas
likus 65 dienoms ir baigiamas 17 valandą likus 34 dienoms iki rinkimų.
35 straipsnio redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
36 straipsnis. Kandidatų į savivaldybės tarybos
narius registravimas
1. Prasidėjus
kandidatų į savivaldybės tarybos narius registravimo terminui,
Teisingumo ministerija per vieną dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos
reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos, kokių
partijų narių skaičius atitinka įstatymų reikalavimus, kokių partijų veikla yra
sustabdyta ar nutraukta.
2.
Gavusi partijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne
vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos
registracijos fakto ir įstatų galiojimo patvirtinimo. Teisingumo ministerija
per 2 dienas turi duoti rašytinį atsakymą ir pateikti Vyriausiajai rinkimų
komisijai galiojančių partijos įstatų nuorašą. Patikrinusi pateiktus
pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo
reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas po pareiškinių
dokumentų gavimo kandidatų sąrašus keliančios partijos atstovui rinkimams
išduoda pažymą apie kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus keliančios
partijos įregistravimą dalyvauti rinkimuose.
3.
Tikrindama kandidato į savivaldybės tarybos narius užpildytus pareiškinius
dokumentus, apygardos rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio
įstatymo 2 straipsnio reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali
kreiptis pagalbos į Užsienio, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijas ar kitas
valstybės institucijas, kad šios praneštų reikšmingus kandidato registravimui
duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas
ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas,
bet ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų.
4 dalies redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
4.
Patikrinusi pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka
šio įstatymo reikalavimus, rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato į
savivaldybės tarybos narius registravimo turi priimti per 10 dienų po
pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki
rinkimų.
4 dalies redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
4. Patikrinusi
pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo
reikalavimus, o kandidatą į savivaldybės tarybos narius iškėlusi partija ir
kandidatų sąrašas, į kurį yra įrašytas tas kandidatas (jeigu buvo pateiktas
atitinkamas partijos teikimas (prašymas), įregistruoti savarankiškais politinės
kampanijos dalyviais, rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato į savivaldybės
tarybos narius registravimo turi priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų
pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų.
5. Jeigu yra pareiškinių dokumentų trūkumų,
rinkimų komisija turi apie tai nedelsdama pranešti atitinkamam atstovui
rinkimams.
Straipsnis papildomas 6 dalimi nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
6. Jeigu po kandidato į savivaldybės tarybos narius
įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad šis kandidatas
neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu
kandidatas į savivaldybės tarybos narius atsisako pateikti šio įstatymo 35
straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytus dokumentus ar pasižadėjimą laikytis
draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis arba pateikia
juos klaidingus ar jų nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu
laiku, arba jeigu partija, kandidatas į savivaldybės tarybos narius yra
šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas,
Vyriausioji rinkimų komisija atitinkamai anuliuoja to kandidato į savivaldybės
tarybos narius registravimą arba atšaukia tos partijos kandidatų į savivaldybės
tarybos narius sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-817,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)
37 straipsnis. Atstovas rinkimams
1. Vyriausiojoje
rinkimų komisijoje ar apygardos rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais
klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai. Rinkimų komisijos
posėdžiuose jis turi patariamojo balso teisę ir teisę pareikšti atskirąją
nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams rinkimų apygardos,
kurios rinkimų komisijoje jis įgaliotas atstovauti partijai, teritorijoje turi
visas rinkimų stebėtojo teises. Paskelbus savivaldybių tarybų rinkimų datą,
partijų įgaliojimai atstovauti joms rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų
komisijai gali būti pateikti kitą dieną po to, kai buvo sudaryta atitinkama
rinkimų komisija. Jeigu atstovo rinkimams kandidatūra atitinka šio įstatymo
reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas
įregistruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo rinkimams pažymėjimą. Atstovo
rinkimams įgaliojimas pasibaigia praėjus 20 dienų po galutinių rinkimų
rezultatų paskelbimo.
2. Iki rinkimų dienos partija įgaliojimą
atstovauti gali bet kada atšaukti ir įgalioti būti atstovu rinkimams kitą
asmenį. Šiuo atveju kitas atstovas rinkimams turi būti įregistruotas, jam
išduotas atstovo rinkimams pažymėjimas, o atšaukto atstovo rinkimams
registravimas nutrauktas ne vėliau kaip per 3 dienas.
38 straipsnis. Rinkimų užstatas
1. Rinkimų užstatas vienam kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašui įregistruoti rinkimų apygardoje yra
paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo
užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio.
2.
Rinkimų užstatas pakeisti vieno kandidato į savivaldybės tarybos narius vietą
sąraše, įrašyti į sąrašą naują kandidatą į savivaldybės tarybos narius – 0,5
VMDU, sujungti kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus – po 0,3 VMDU už
kiekvieną sujungiamą sąrašą.
3.
Rinkimų užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi du kartus didesni tai
partijai, kuri paskutiniuose Seimo arba savivaldybių tarybų rinkimuose buvo
iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą (sąrašus) ir nepateikė spaudoje
paskelbtos lėšų šaltinių ir jų panaudojimo rinkimų agitacijai ataskaitos
kopijos.
4 dalies redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
4.
Per 40 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų
komisija grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai arba asmeniui, jeigu
jos iškeltų kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašas (jungtinis sąrašas)
įgijo teisę dalyvauti paskirstant mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje
ir spaudoje yra paskelbta pagal šį įstatymą skelbtina lėšų šaltinių ir jų
panaudojimo rinkimų agitacijai ataskaita.
4 dalies redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
4. Pasibaigus
politinės kampanijos laikotarpiui Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų
grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai arba asmeniui, jeigu yra
pateikta jo politinės kampanijos finansavimo ataskaita.
5 dalies redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
5. Negrąžintini užstatai pervedami į valstybės
biudžetą.
Straipsnis
papildomas nauja 5 dalimi, buvusi 5 dalis laikoma 6 dalimi nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
5. Anuliavus
kandidato į savivaldybės tarybos narius registravimą, atšaukus partijos
kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą
šio įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais arba neįregistravus
kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo (jungtinio sąrašo) dėl
pavėluotai pateiktų pareiškinių dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas.
6. Negrąžintini užstatai pervedami į valstybės
biudžetą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-817,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)
39 straipsnis. Draudimas vienam asmeniui būti
kandidatu keliuose kandidatų sąrašuose
1. Kiekvienas
partijos keliamas kandidatas gali būti įrašytas tik į vieną kandidatų
sąrašą. Išsikėlę kandidatai gali jungtis į išsikėlusių kandidatų sąrašus.
Išsikėlęs kandidatas gali būti tik viename išsikėlusių kandidatų jungtiniame
sąraše.
2. Kandidatas,
kuris yra įrašytas daugiau kaip į vienos partijos kandidatų sąrašą arba kuris
yra iškeltas partijos ir išsikėlęs kandidatu, arba kuris įrašytas daugiau kaip
į vieną partijų jungtinį kandidatų sąrašą ar daugiau kaip į vieną išsikėlusių
kandidatų jungtinį sąrašą, privalo pasirinkti, kuriame kandidatų sąraše jis
dalyvaus rinkimuose, arba pasirinkti, kad rinkimuose dalyvaus kaip išsikėlęs
kandidatas, ir ne vėliau kaip per 3 dienas apie tai raštu pranešti Vyriausiajai
rinkimų komisijai. Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų sąrašus pagal šioje
dalyje nustatyta tvarka pateiktus pranešimus patikslina per 5 dienas, bet ne
vėliau kaip likus 35 dienoms iki rinkimų. Jeigu kandidatas neįvykdo šioje
dalyje nustatytos pareigos, Vyriausioji rinkimų komisija jį išbraukia iš
kandidatų.
40 straipsnis. Jungtiniai kandidatų sąrašai.
Išsikėlusių kandidatų jungimasis į sąrašus
1. Likus ne
mažiau kaip 35 dienoms iki rinkimų, partijos gali sudaryti koalicijas ir
sujungti iškeltų kandidatų sąrašus į jungtinį kandidatų sąrašą, kuriame
kandidatai surašyti pagal iš naujo nustatytą eilę. Partijų jungtiniame
kandidatų sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė ir du kartus daugiau
negu renkama savivaldybės tarybos narių. Partijų koalicijos pavadinime turi
būti žodis „koalicija“ ir negali būti nuorodų į partijų, neįeinančių į koaliciją,
pavadinimus ar išsikėlusių kandidatų pavardes. Partijų kandidatų jungtinis
sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija vienoje savivaldybėje negali
dalyvauti daugiau kaip vienoje koalicijoje.
2. Išsikėlę
kandidatai gali jungtis į išsikėlusių kandidatų jungtinius sąrašus. Išsikėlusių
kandidatų jungtiniame sąraše turi būti ne mažiau kaip 2 išsikėlę kandidatai, o
išsikėlęs kandidatas gali būti tik viename jungtiniame sąraše.
3. Partijų
jungtiniam kandidatų sąrašui sudaryti arba išsikėlusiems kandidatams susijungti
į išsikėlusių kandidatų jungtinį sąrašą atitinkami atstovai rinkimams privalo
savivaldybės rinkimų komisijai pateikti prašymą dėl partijų iškeltų kandidatų
sąrašų sujungimo arba prašymą dėl išsikėlusių kandidatų susijungimo į
išsikėlusių kandidatų jungtinį sąrašą. Partijų atstovų rinkimams prašyme dėl
partijų iškeltų kandidatų sąrašų sujungimo nurodomas partijų koalicijos
pavadinimas, kurios koalicijos dalyvės rinkimų numeris pasirenkamas koalicijos
rinkimų numeriu. Kartu su prašymu dėl partijų iškeltų kandidatų sąrašų
sujungimo pateikiamas partijų jungtinis kandidatų sąrašas ir dokumentas,
patvirtinantis, kad yra sumokėtas šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytas atitinkamas
rinkimų užstatas. Išsikėlusių kandidatų atstovų rinkimams prašyme dėl išsikėlusių
kandidatų susijungimo į išsikėlusių kandidatų jungtinį sąrašą nurodomi išsikėlę
kandidatai iš eilės, kurią tarpusavio susitarimu patys nusistato, ir šio
jungtinio sąrašo pavadinimas. Išsikėlusių kandidatų jungtinio sąrašo pavadinime
turi būti žodis „koalicija“ ir negali būti nuorodų į partijų pavadinimus arba į
išsikėlusių kandidatų, neįeinančių į šį sąrašą, pavardes.
41
straipsnis. Pareiškinių dokumentų atšaukimas ir papildymas
1. Partija, partijų koalicija,
kandidatas ne vėliau kaip likus 25 dienoms iki rinkimų turi teisę atšaukti
visus savo pareiškinius dokumentus ar jų dalį. Apie tai partija ar partijų
koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai turi pranešti pareiškimu, o kandidatas
– notarine tvarka patvirtintu pareiškimu ir informuoti atitinkamus atstovus
rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Naujus pareiškinius dokumentus
keičiant kandidatų eilę kandidatų sąraše arba keliant naujus kandidatus galima
teikti iki šiame įstatyme nustatyto pareiškinių dokumentų įteikimo laiko
pabaigos.
2. Jeigu pareiškinius dokumentus atšaukia išsikėlęs
kandidatas, esantis išsikėlusių kandidatų jungtiniame sąraše, ar partija –
koalicijos dalyvė, išsikėlęs kandidatas išbraukiamas iš išsikėlusių kandidatų
jungtinio sąrašo, o partijos – koalicijos dalyvės iškelti kandidatai
išbraukiami iš partijų jungtinio kandidatų sąrašo ir, jei koalicijos pavadinime
yra nuoroda į tos partijos pavadinimą, keičiamas koalicijos pavadinimas. Apie
pareiškinių dokumentų atšaukimą išsikėlęs kandidatas, partija – koalicijos
dalyvė privalo raštu pranešti atitinkamiems atstovams rinkimams Vyriausiojoje
rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus pareiškinius dokumentus, išsikėlusių
kandidatų jungtiniame sąraše lieka vienas kandidatas arba partijų jungtiniame
kandidatų sąraše lieka tik vienos partijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose
dalyvauja tik kaip šios partijos kandidatai arba kaip išsikėlęs kandidatas.
3. Jeigu, atšaukus pareiškinius dokumentus ar panaikinus
kandidatų įregistravimą partijos kandidatų sąraše arba partijų jungtiniame kandidatų
sąraše kandidatų lieka mažiau negu pusė toje savivaldybėje renkama savivaldybės
tarybos narių, panaikinamas visų šio sąrašo kandidatų registravimas.
41 straipsnis. Teisė atšaukti ar papildyti rinkimų pareiškinius
dokumentus
1. Partija ar
koalicija, taip pat asmuo, iškeltas kandidatu į savivaldybės tarybos narius,
bet kuriuo metu patys gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar
iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 25 dienoms iki rinkimų.
Partija ar koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu,
asmuo – pareiškimu, patvirtintu notarine tvarka, ir apie tai yra
informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžintas tik po
rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, pagal šio įstatymo 38 straipsnį. Iki
pareiškinių dokumentų įteikimo laiko pabaigos, nustatytos šio įstatymo 35
straipsnio 5 dalyje, papildomai galima teikti naujus pareiškinius dokumentus
keičiant kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo eilę arba keliant
naujus kandidatus.
2. Jeigu pareiškinius dokumentus atšaukia
partija, įeinanti į koaliciją, tai jos iškelti kandidatai į savivaldybės
tarybos narius išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos
pavadinime yra nuoroda į jos pavadinimą, keičiamas koalicijos pavadinimas. Šiuo
atveju būtina raštu informuoti koalicijos partnerių atstovus rinkimams
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus rinkimų pareiškinius
dokumentus, koalicijos kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąraše lieka tik
vienos partijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios
partijos kandidatai į savivaldybės tarybos narius.
3. Jeigu, atšaukus pareiškinius dokumentus ar
anuliavus kandidatų įregistravimą, kandidatų sąraše lieka mažiau kaip 10
kandidatų, anuliuojamas visų šio sąrašo kandidatų į savivaldybės tarybos narius
registravimas.
42 straipsnio pavadinimo redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
42 straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų
paskelbimas. Rinkimų agitacijos pradžia. Rinkimų numeriai
1. Likus ne
mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia
kiekvienoje savivaldybėje rinkimuose dalyvaujančių partijų, partijų koalicijų,
išsikėlusių kandidatų, išsikėlusių kandidatų jungtinius sąrašus, partijoms
burtais nustatytus rinkimų numerius, išsikėlusiems kandidatams burtais
rezervuotus rinkimų numerius, kandidatų sąrašus ir kandidatus.
2. Partijų
rinkimų numeriai visose savivaldybėse yra tie patys. Konkrečius išsikėlusių
kandidatų rinkimų numerius iš išsikėlusiems kandidatams rezervuotųjų burtais
nustato savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka. Partijų jungtinio kandidatų sąrašo numerį partijos –
koalicijos dalyvės pasirenka iš joms nustatytų rinkimų numerių bendru sutarimu.
Jeigu koalicijos dalyvės rinkimų numerio nepasirenka, Vyriausioji rinkimų
komisija partijų jungtiniam kandidatų sąrašui suteikia mažiausią iš koalicijos
dalyvėms burtais nustatytų numerių.
3. Šio
straipsnio 1 dalyje nustatytu laiku savivaldybės rinkimų komisija atitinkamam
atstovui rinkimams perduoda kandidatų į savivaldybės tarybos narius pažymėjimus
su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais. Kandidatų sąraše esančio
kandidato rinkimų numeris jo suteikimo metu yra tapatus kandidato eilės
numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše). Kandidato rinkimų
numeris nekeičiamas iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
4. Likus ne mažiau kaip 18 dienų
iki rinkimų, savivaldybės rinkimų komisija paskelbia rinkimuose dalyvaujančių
išsikėlusių kandidatų, išsikėlusių kandidatų jungtinius sąrašus, partijų
kandidatų sąrašus (jungtinius sąrašus) ir kandidatų rinkimų numerius.
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
KANDIDATŲ Į
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ NARIUS GARANTIJOS
43
straipsnis. Kandidatų teisė pasisakyti susirinkimuose, naudotis visuomenės
informavimo priemonėmis
1. Vyriausiajai
rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, kandidatai rinkimų
apygardose turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose,
pasitarimuose, posėdžiuose, visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo
ar juos iškėlusios partijos rinkimų programą.
2. Valstybės,
savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai turi padėti kandidatams organizuoti
susitikimus su rinkėjais ir gauti reikiamą informaciją, išskyrus informaciją,
kurios skelbimas apribotas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.
44
straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą
Asmenys, smurtu,
apgaule, grasinimais, papirkimu arba kitu būdu trukdantys rinkėjams įgyvendinti
rinkimų teisę, organizuoti ir vykdyti rinkimų agitaciją ar pažeidę jos tvarką,
paskelbę arba kitaip platinę melagingus duomenis apie kandidatą ar trukdę jam
susitikti su rinkėjais arba kitaip pažeidę šį įstatymą, taip pat rinkimų
komisijų nariai ar kiti pareigūnai, suklastoję, sugadinę, sunaikinę, pagrobę ar
paslėpę rinkimų dokumentus, neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo
slaptumą arba kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos
įstatymus.
45
straipsnis. Kandidatų atostogos
1. Kandidatas, Vyriausiajai
rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, ne ilgiau kaip 30
dienų
jo rašytiniu prašymu atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų. Prašymas
atleisti nuo darbo ar tarnybinių pareigų pateikiamas asmeniui, turinčiam teisę
suteikti atostogas.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos
netaikomos kandidatui, kuris eina Respublikos Prezidento ar Seimo nario
pareigas. Kandidato,
kuris eina Vyriausybės nario pareigas, atleidimo nuo tarnybinių pareigų tvarka
nustatyta Vyriausybės įstatyme.
46
straipsnis. Kandidatų neliečiamybė
1. Kandidatas, Vyriausiajai rinkimų
komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, iki įsigalioja galutiniai
rinkimų rezultatai, be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti
traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo
laisvė.
2. Šio straipsnio 1 dalies
nuostatos netaikomos kandidatui, kuris eina Seimo nario ar Vyriausybės nario
pareigas. Šių asmenų neliečiamybės klausimas rinkimų kampanijos metu
sprendžiamas Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
RINKIMŲ
AGITACIJA
47
straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
1. Rinkimų
agitaciją reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos taikomos nuo rinkimų datos
paskelbimo. Rinkimų agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos turi būti
įstatymų nustatyta tvarka deklaruotos ir negali viršyti pagal įstatymus
nustatyto didžiausio leistino politinės kampanijos išlaidų dydžio.
2. Rinkimų
agitacija gali būti bet kokių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia
Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės
darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.
3. Politinės
reklamos žymėjimo reikalavimai nustatomi įstatymuose, politinės reklamos
žymėjimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
43 straipsnis. Kandidatų į savivaldybių tarybų narius teisė
pasisakyti susirinkimuose, naudotis visuomenės informavimo priemonėmis
1 dalies redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
1.
Prasidėjus rinkimų agitacijos kampanijai, kandidatai į savivaldybių tarybų
narius rinkimų apygardose turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose
susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, valstybinėse ir savivaldybių
visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo ar juos iškėlusios partijos
rinkimų programą.
1 dalies redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
1. Vyriausiajai
rinkimų komisijai paskelbus rinkimuose dalyvaujančių partijų sąrašus,
kandidatai į savivaldybių tarybų narius rinkimų apygardose turi lygią teisę
pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose,
valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo ar juos
iškėlusios partijos rinkimų programą.
2.
Valstybės institucijų, taip pat savivaldybių vadovai turi padėti kandidatams į
savivaldybių tarybų narius organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą
informaciją, išskyrus neskelbtiną pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir
Vyriausybės nutarimus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-817,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)
44 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą
Asmenys, smurtu,
apgaule, grasinimais, papirkimu arba kitu būdu trukdantys rinkėjams įgyvendinti
teisę rinkti ir būti išrinktiems į savivaldybių tarybas, organizuoti ir vykdyti
rinkimų agitaciją, pažeidę rinkimų agitacijos tvarką, paskelbę arba kitaip
platinę melagingus duomenis apie kandidatą į savivaldybės tarybos narius ar
trukdę kandidatui į savivaldybės tarybos narius susitikti su rinkėjais arba kitaip
pažeidę šį įstatymą, taip pat rinkimų komisijų nariai ar kiti pareigūnai,
suklastoję, sugadinę, sunaikinę, pagrobę ar paslėpę rinkimų dokumentus,
neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę
šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
45 straipsnio redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
45 straipsnis. Kandidatų į savivaldybių tarybų
narius teisė būti atleistiems nuo darbo ar tarnybinių pareigų rinkimų
agitacijos kampanijos laiku
1. Kandidatas į
savivaldybės tarybos narius rinkimų agitacijos kampanijos laiku, bet ne
ilgiau kaip 30 dienų
jo rašytiniu prašymu atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų. Prašymas
atleisti nuo darbo ar tarnybinių pareigų pateikiamas asmeniui, turinčiam teisę
suteikti atostogas.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos
netaikomos kandidatui į savivaldybės tarybos narius, kuris eina Respublikos
Prezidento ar Seimo nario pareigas. Kandidato į savivaldybės
tarybos narius,
kuris eina Vyriausybės nario pareigas, atleidimo nuo tarnybinių pareigų tvarka
nustatyta Vyriausybės įstatyme.
45 straipsnio redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
46 straipsnis. Kandidatų į savivaldybių tarybų
narius neliečiamybė
Kandidatas į
savivaldybės tarybos narius rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki
naujai išrinktos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio be Vyriausiosios rinkimų
komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas,
negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė.
46 straipsnio redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
47 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
1. Pradėti rinkimų
agitaciją partijoms ir kandidatams sudaromos šio įstatymo nustatytos sąlygos
nuo tos dienos, kurią prasideda rinkimų agitacijos kampanija. Rinkimų
agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos, turėtos iki rinkimų
agitacijos kampanijos pradžios, turi būti įstatymų nustatyta tvarka deklaruotos
ir negali viršyti pagal įstatymus nustatyto didžiausio leistino rinkimų
agitacijos išlaidų dydžio.
2. Rinkimų agitacija gali būti bet kokių formų
ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir
įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka
sąžiningų ir garbingų rinkimų.
47 straipsnio redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
48 straipsnis. Naudojimosi visuomenės informavimo
priemonėmis sąlygos ir tvarka
1. Vyriausiajai rinkimų komisijai
paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, kandidatams suteikiama teisė
nemokamai naudotis valstybinėmis visuomenės informavimo priemonėmis.
2. Rinkimų agitacijai
skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio
radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų
komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Ši
komisija laidų laiką paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų ir kandidatų
sąrašų lygiateisiškumo principai.
3. Kandidatų diskusijos per radiją ir
televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų
komisijai skirtų asignavimų.
4. Vyriausioji rinkimų komisija:
1) įstatymų nustatyta tvarka parenka
diskusijų laidų rengėjus ir transliuotojus;
2) patvirtina diskusijų rengimo
taisykles.
5. Diskusijose dalyvaujančių
savarankiškų politinės kampanijos dalyvių grupės (iš 2 ir daugiau asmenų)
sudaromos tarpusavio susitarimu, o kai jo nėra, – burtais.
6. Savo iniciatyva diskusijų laidas,
laikydamiesi Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei
finansavimo kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatų, turi teisę
rengti visi transliuotojai. Jiems netaikomos kitos šiame straipsnyje nustatytos
sąlygos.
7. Išsikėlusio
kandidato, kandidatų sąrašo rinkimų programą Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka paskelbia savivaldybės rinkimų komisija per 20 dienų nuo šios
programos pateikimo. Rinkimų programa, kuri savivaldybės rinkimų komisijai
pateikta pavėluotai ir dėl to nebuvo paskelbta, negali būti skelbiama rinkimų
agitacijos draudimo laikotarpiu ir po rinkimų.
8. Rinkimų programų spausdinimo tvarką
nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Kandidatų sąrašo rinkimų programa
neskelbiama po rinkimų dienos ir rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu.
9. Išorinė politinė reklama šiame
įstatyme suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama
politinė reklama. Išorine politine reklama taip pat laikoma politinė reklama,
skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse.
10. Draudžiama
įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą:
1) ant statinių,
kuriuose yra valstybės valdžios, teisėsaugos, kitos valstybės ir savivaldybių
institucijos ir įstaigos;
2) valstybės ar savivaldybių įmonėms
priklausančiose transporto priemonėse ir ant jų;
3) automobilių
keliuose ir jų sanitarinės apsaugos zonose, taip pat gatvėse ir prie jų, jeigu
ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus,
pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, atitraukti jų dėmesį ir taip kelti
pavojų eismo dalyviams; taip pat draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio
ženklus;
4) ant skulptūrų ir paminklų;
5) 50 metrų
atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa;
6) neturint
žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko
sutikimo;
7) vietose,
kurios nenumatytos šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka.
11. Išorinė
politinė reklama saugomose teritorijose ir nekilnojamosiose kultūros vertybėse,
taip pat jų teritorijose leidžiama tik suderinus su valstybės įstaiga,
atsakinga už kultūros vertybių apsaugą, ir saugomos teritorijos steigėjo
įgaliota įstaiga.
12. Pareiga nuimti išorinę politinę
reklamą iki prasidedant įstatymų nustatytam laikui, kai rinkimų agitacija
draudžiama, tenka išorinę politinę reklamą paskelbusiam asmeniui.
13. Asmenys,
pažeidę šiame straipsnyje nustatytus išorinės politinės reklamos įrengimo ir
skleidimo, taip pat rinkimų agitacijos tvarkos reikalavimus, atsako įstatymų
nustatyta tvarka.
14. Visus ginčus
dėl rinkimų agitacijos ir politinės reklamos skleidimo sprendžia
Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi šiuo įstatymu.
49
straipsnis. Kandidatą kompromituojančios medžiagos skelbimas ir kandidato
atsakomoji nuomonė
1. Jeigu,
Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus,
visuomenės informavimo priemonė paskelbia kandidatą kompromituojančią medžiagą
(vėliausiai tokius duomenis galima skelbti visuomenės informavimo priemonėje,
kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki
rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų,
bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti
paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo
priemonės leidinyje), ji privalo suteikti galimybę tam kandidatui pareikšti
atsakomąją nuomonę. Kandidato atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos
kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato atsakymas.
Kandidato atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus
ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė
kandidato atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to,
kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti
rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per
šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, ji turi
pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato atsakomąją nuomonę kitoje
visuomenės informavimo priemonėje.
2. Kandidatą
kompromituojančia medžiaga pripažįstama tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti
rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkretų kandidatą, ir kurioje pranešama
kandidatą neigiamai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės
paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai)
apie kandidatą, taip pat ir neigiama, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga
ir nesuteikia kandidatui teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę.
Kandidato reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti
netenkinamas, jeigu medžiaga paskelbta ne apie kandidatą asmeniškai; apie
kandidatą paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; kompromituojančią medžiagą
apie kandidatą paskelbė jis pats arba kitas tame pačiame kandidatų sąraše
iškeltas arba tos pačios partijos iškeltas kandidatas, arba išsikėlęs
kandidatas; paskelbtoje medžiagoje nėra jokių kandidatą apibūdinančių žinių;
kandidatas jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.
3. Jeigu
kandidatas laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę,
bet ji nebuvo paskelbta, kandidato atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir
už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės
informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą
šio paskelbimo kainą.
4. Jeigu kompromituojanti
medžiaga apie kandidatą buvo paskelbta šio įstatymo uždraustu laiku, kandidato
atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per
Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos
skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai
rinkimų komisijai sumokėti trigubą šio paskelbimo kainą.
5. Visais atvejais atsakomoji
nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Atsakomosios
nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės informavimo priemonės nuo
atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
6. Kai kandidato
atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio
įstatymo nustatyta paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės
informavimo priemonės, kuri kandidatą kompromituojančią medžiagą paskelbė šio
įstatymo uždraustu laiku arba pati laiku nepaskelbė kandidato atsakomosios
nuomonės.
50
straipsnis. Partiją, iškėlusią kandidatų sąrašus, kompromituojančios medžiagos
skelbimas ir atsakomoji nuomonė
1. Jeigu,
Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus,
visuomenės informavimo priemonė paskelbia partiją, iškėlusią kandidatų sąrašus,
kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti
visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per
savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo
priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kompromituojanti
medžiaga apie partiją, iškėlusią kandidatų sąrašą, gali būti paskelbta ne
vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės
leidinyje), ji privalo suteikti galimybę partijai (vienam iš jos skyrių)
pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos
kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji
nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už
kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę
turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne
vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios.
Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio įstatymo nustatytą
laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, ji turi pasirūpinti savo lėšomis
paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.
2. Kandidatų
sąrašą iškėlusią partiją kompromituojanti medžiaga yra tokia medžiaga, kuria
siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkrečios partijos iškeltus
kandidatus, ir kurioje pranešama partiją (jos skyrių) neigiamai apibūdinanti
žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė (skirtingai nuo
žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie partiją, taip pat ir
neigiama, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia teisės
reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas paskelbti atsakomąją
nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu medžiaga paskelbta ne apie tą
partiją; paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; kompromituojančią medžiagą
apie partiją paskelbė jos pačios iškeltas kandidatas; medžiagoje nėra jokių
partiją apibūdinančių žinių; partija (jos skyrius) jau pasinaudojo atsakomosios
nuomonės teise.
3. Atsakomąją
nuomonę partija visuomenės informavimo priemonei pateikia per savo atstovą
rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje arba per savo atstovą rinkimams
savivaldybės rinkimų komisijoje. Jeigu atstovas rinkimams laiku pateikė
visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta,
atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per
Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos
skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo
Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.
4. Jeigu
kandidatų sąrašą iškėlusią partiją kompromituojanti medžiaga buvo paskelbta šio
įstatymo uždraustu laiku, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos
sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai
apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo
priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą šio paskelbimo
kainą.
5. Visais
atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo
laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės
informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
6. Kai atsakomoji nuomonė
skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio įstatymo nustatyta
paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės informavimo
priemonės, kuri kandidatų sąrašą iškėlusią partiją kompromituojančią medžiagą
paskelbė šio įstatymo uždraustu laiku arba pati laiku nepaskelbė atsakomosios
nuomonės.
49 straipsnis. Kandidatą į savivaldybės
tarybos narius kompromituojančios medžiagos skelbimas ir kandidato atsakomoji
nuomonė
1 dalies redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
1.
Jeigu rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė
paskelbia kandidatą į savivaldybės tarybos narius kompromituojančią medžiagą
(vėliausiai tokius duomenis galima skelbti visuomenės informavimo priemonėje,
kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki
rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų,
bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti
paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo
priemonės leidinyje), tai ji privalo suteikti galimybę tam kandidatui pareikšti
atsakomąją nuomonę. Kandidato atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos
kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato į savivaldybės
tarybos narius atsakymas. Kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomoji nuomonė
paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią
medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė kandidato atsakomąją nuomonę turi
paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne
vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios.
Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali šio įstatymo nustatytu laikotarpiu
pati paskelbti kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomosios nuomonės,
ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato į savivaldybės tarybos
narius atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.
1 dalies redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
1. Jeigu, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus
rinkimuose dalyvaujančių partijų sąrašus, visuomenės informavimo priemonė
paskelbia kandidatą į savivaldybės tarybos narius kompromituojančią medžiagą
(vėliausiai tokius duomenis galima skelbti visuomenės informavimo priemonėje,
kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki
rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų,
bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti
paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo
priemonės leidinyje), tai ji privalo suteikti galimybę tam kandidatui pareikšti
atsakomąją nuomonę. Kandidato atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos
kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato į savivaldybės
tarybos narius atsakymas. Kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomoji
nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už
kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė kandidato
atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji
buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų
agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali šio įstatymo
nustatytu laikotarpiu pati paskelbti kandidato į savivaldybės tarybos narius
atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato į
savivaldybės tarybos narius atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo
priemonėje.
2.
Kompromituojančia kandidatą į savivaldybės tarybos narius medžiaga pripažįstama
tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už
konkretų kandidatą į savivaldybės tarybos narius, ir kurioje pranešama
kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės
paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai)
apie kandidatą, taip pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga
ir nesuteikia kandidatui į savivaldybės tarybos narius teisės reikalauti
paskelbti atsakomąją nuomonę. Kandidato į savivaldybės tarybos narius
reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas,
jeigu medžiaga paskelbta ne apie jį asmeniškai; apie jį paskelbta medžiaga nėra
kompromituojanti; kompromituojančią medžiagą apie kandidatą į savivaldybės
tarybos narius paskelbė jis pats arba kitas tame pačiame kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąraše iškeltas arba tos pačios partijos iškeltas
kandidatas į savivaldybės tarybos narius; paskelbtoje medžiagoje nėra jokių
kandidatą į savivaldybės tarybos narius apibūdinančių žinių; kandidatas į
savivaldybės tarybos narius jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.
3.
Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius laiku pateikė visuomenės
informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta, kandidato į
savivaldybės tarybos narius atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos
sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai
apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo
priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo
kainą.
4.
Jeigu kompromituojanti medžiaga apie kandidatą į savivaldybės tarybos narius
buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji pagal šį įstatymą negali būti skelbiama,
kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomoji nuomonė Vyriausiosios
rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar
televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju
visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti
trigubą šio paskelbimo kainą.
5.
Visais atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo
laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės
informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
6.
Kai kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomoji nuomonė skelbiama
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio įstatymo nustatyta paskelbimo
kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės informavimo priemonės, kuri
kandidatą kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu arba pati
laiku nepaskelbė kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomosios nuomonės.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-817,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)
50 straipsnis. Kandidatų sąrašą į
savivaldybės tarybos narius iškėlusią partiją kompromituojančios
medžiagos skelbimas ir atsakomoji nuomonė
1 dalies redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
1.
Jeigu rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė
paskelbia partiją, iškėlusią kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą,
kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti
visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per
savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo
priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kompromituojanti
medžiaga apie partiją, iškėlusią kandidatų į savivaldybės tarybos narius
sąrašą, gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų
visuomenės informavimo priemonės leidinyje), ji privalo suteikti galimybę
partijai ar vienam iš partijos skyrių pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją
nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir
atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus
ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė
atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji
buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų
agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio
įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi
pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės
informavimo priemonėje.
1 dalies redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
1. Jeigu,
Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus rinkimuose dalyvaujančių partijų
sąrašus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia partiją, iškėlusią kandidatų
į savivaldybės tarybos narius sąrašą, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai
tokius duomenis galima skelbti visuomenės informavimo priemonėje, kuri
leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų,
kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais
atvejais kompromituojanti medžiaga apie partiją, iškėlusią kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą, gali būti paskelbta ne vėliau kaip
priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinyje), ji
privalo suteikti galimybę partijai ar vienam iš partijos skyrių pareikšti
atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios
medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali
būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės
informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7
dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki
draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo
priemonė negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti
atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją
nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.
2.
Kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą iškėlusią partiją kompromituojanti
medžiaga yra tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie
nebalsuotų už konkrečios partijos iškeltus kandidatus į savivaldybės tarybos
narius, ir kurioje pranešama partiją (jos skyrių ar padalinį) negatyviai
apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė
(skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie partiją,
taip pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia
teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas paskelbti
atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu medžiaga paskelbta ne
apie tą partiją; paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; kompromituojančią
medžiagą apie partiją paskelbė jos pačios iškeltas kandidatas į savivaldybės
tarybos narius; medžiagoje nėra jokių partiją apibūdinančių žinių; partija ar
jos skyrius jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.
3.
Atsakomąją nuomonę partija visuomenės informavimo priemonei pateikia per savo
atstovą rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje arba per savo atstovą
rinkimams apygardos rinkimų komisijoje. Jeigu atstovas rinkimams laiku pateikė
visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta,
atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per
Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos
skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo
Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.
4. Jeigu kandidatų į savivaldybės tarybos
narius sąrašą iškėlusią partiją kompromituojanti medžiaga buvo paskelbta
laikotarpiu, kuriuo pagal šį įstatymą negali būti skelbiama, atsakomoji nuomonė
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį
radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo
atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai
sumokėti trigubą šio paskelbimo kainą.
5.
Visais atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo
laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės
informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
6.
Kai atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio
įstatymo nustatyta paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės
informavimo priemonės, kuri kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą
iškėlusią partiją kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu
arba pati laiku nepaskelbė atsakomosios nuomonės.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-817,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)
51 straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją
naudojantis tarnybine padėtimi
1. Bet kam
draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose,
įstaigose ar organizacijose, taip pat Lietuvos nacionaliniame radijuje ir
televizijoje, regioniniuose transliuotojuose ar savivaldybių visuomenės
informavimo priemonėse vykdant rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems
asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti
rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams ir valstybės tarnautojams
draudžiama naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau ar partijai išskirtines
rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidę asmenys atsako įstatymų
nustatyta tvarka.
2. Asmuo, kuris
eina pareigas valstybės, savivaldybių institucijose ar įstaigose ir kartu yra
kandidatas, Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, per regioninį
transliuotoją ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant rinkimų
agitaciją gali pasisakyti tik šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta
tvarka. Jeigu kandidatas dėl einamų pareigų turi per
visuomenės informavimo priemones pranešti svarbias žinias, tai
jis gali padaryti tik spaudos konferencijoje. Lietuvos nacionalinis
radijas ir televizija, regioniniai transliuotojai ar savivaldybių visuomenės
informavimo priemonės gali skelbti tik šios konferencijos įrašą, jeigu jame
nėra rinkimų agitacijos.
52
straipsnis. Savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimas
Savivaldybių
tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimą ir finansavimo kontrolę
reglamentuoja Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei
finansavimo kontrolės įstatymas.
53
straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
1. Rinkimų agitacija,
neatsižvelgiant į jos būdus, formą ir priemones, draudžiama likus 30 valandų
iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus
nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne
mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo
laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias
išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50
metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.
2. Informacija
apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti
rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas
atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose,
balsuoti už arba prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma rinkimų
agitacija.
3. Asmenys,
pažeidę šio straipsnio 1 dalies nuostatas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
PARENGTINĖ
RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
52 straipsnis. Savivaldybių tarybų rinkimų
politinės kampanijos finansavimas
Savivaldybių
tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių partijų
ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas.
53 straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
1.
Rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30
valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus
nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne
mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo
laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias
išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.
2.
Informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių
balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant,
kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti
rinkimuose, balsuoti už arba prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma
rinkimų agitacija.
3.
Asmenys, pažeidę šio straipsnio 1 dalyje išdėstytas nuostatas, atsako įstatymų
nustatyta tvarka.
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
PARENGTINĖ
RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
54 straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas
Rinkėjo
kortelių, kandidato į savivaldybės tarybos narius anketos (toliau – kandidato
anketa), atstovo rinkimams ir rinkimų stebėtojo pažymėjimų, kandidatų
sąrašų, kandidatų plakatų su duomenimis apie kandidatą (kandidatus), rinkimų
biuletenių (taip pat biuletenių balsavimui iš anksto), vidinių ir išorinių
balsavimo paštu vokų, blankų, kitų dokumentų ir antspaudų, naudojamų
rinkimuose, pavyzdžius ir formas, taip pat jų pildymo pavyzdžius nustato
Vyriausioji rinkimų komisija.
55
straipsnis. Rinkimų biuleteniai
1. Kiekvienam
rinkėjui įteikiamas vienas rinkimų biuletenis.
2. Rinkimų
biuletenyje turi būti:
1) išspausdintas
nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos specialios vietos
rinkėjo valiai pareikšti;
2) vienoje
biuletenio dalyje skiriant kiekvienam kandidatų sąrašui ir kiekvienam
išsikėlusiam kandidatui po vienodą plotą, to paties tipo šriftu išspausdinti
kandidatų sąrašų, išsikėlusių kandidatų rinkimų numeriai, partijų ar partijų
koalicijų pavadinimai, išsikėlusio kandidato vardas ir pavardė jiems suteiktų
numerių didėjimo tvarka. Prie partijos, partijų koalicijos pavadinimo, išsikėlusių
kandidatų jungtinio sąrašo įrašoma pirmojo sąraše įrašyto kandidato vardas ir
pavardė. Prie išsikėlusio kandidato įrašoma „Išsikėlęs kandidatas“. Įrašų
šrifto dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą
plotą;
3) antrojoje biuletenio dalyje
penki specialūs laukeliai, skirti rinkėjui, kuris balsuoja už kandidatų sąrašą,
įrašyti pasirinktų kandidatų rinkimų numerius. Jeigu kandidatų sąraše, už kurį
balsuoja rinkėjas, yra penki kandidatai, rinkėjas pildo ne daugiau kaip keturis
laukelius, jeigu keturi kandidatai – tris laukelius, jeigu trys kandidatai – du
laukelius, jeigu du kandidatai – vieną laukelį.
56
straipsnis. Rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų pristatymas
1. Savivaldybių
rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus centriniams pašto
skyriams pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios,
rinkimų biuletenius rinkimų apylinkėms – ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki
balsavimo pradžios.
2. Vyriausioji
rinkimų komisija užtikrina rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų išleidimą
ir atsako už jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą šiame straipsnyje nustatytu
laiku.
57
straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas
1. Rinkimų
apylinkės balsavimo patalpa turi būti parengta rinkimams ne vėliau kaip likus
12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų komisija
turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų
biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo
patalpoje turi būti balsadėžė, įrengta slapto balsavimo kabina
(kabinos), kurioje (kuriose) rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų
biuletenį. Slapto balsavimo kabinoje turi būti Vyriausiosios rinkimų komisijos
išleista informacija rinkėjui, kaip užpildyti rinkimų biuletenį, ir partijų
kandidatų sąrašai, partijų jungtiniai kandidatų sąrašai, išsikėlusių kandidatų
sąrašai, išsikėlusių kandidatų jungtiniai sąrašai su nurodytais kandidatų
rinkimų numeriais. Balsavimo patalpoje taip pat turi būti iškabinti slapto
balsavimo kabinoje esantys sąrašai ir gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų
komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga.
Kiekvienoje rinkimų apylinkėje turi būti parengtos darbo vietos rinkimų
komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams, taip pat prieinamas šio
įstatymo tekstas. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir
50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti
pašalinta rinkimų agitacijos ar kita rinkėjų informavimo medžiaga, išskyrus tą,
kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Parengta balsavimo patalpa
uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai.
2. Už rinkimų
apylinkės balsavimo patalpos parengimą atsako apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas. Jeigu savivaldybė nepaskiria tinkamų patalpų balsavimo patalpai
įrengti arba nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas privalo apie tai nedelsdamas pranešti savivaldybės
rinkimų komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai parinkti ir
tinkamam inventoriui įsigyti pagal šio įstatymo 9 straipsnį.
3. Kitus
balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
58
straipsnis. Rinkimų stebėtojai
1. Partijos,
išsikėlę kandidatai, taip pat atstovai rinkimams turi teisę skirti rinkimų
stebėtojus. Rinkimų stebėtojo statusą patvirtina Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatytos formos pažymėjimas. Rinkimų stebėtojo pažymėjimą išduoda:
1) Vyriausioji rinkimų komisija –
stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tik konkrečiose
savivaldybėse, rinkimų apylinkėse pagal užsienio reikalų ministro, Respublikos
Prezidento teikimą, užsienio valstybėms arba tarptautinėms institucijoms
atstovaujančių asmenų prašymus, taip pat savo nuožiūra;
2) savivaldybės rinkimų komisija
– stebėti rinkimus visoje šios savivaldybės teritorijoje, vienoje arba keliose
rinkimų apylinkėse asmenims pagal partijos (jos skyriaus), išsikėlusio kandidato
arba atstovo rinkimams prašymus, kuriuose turi būti nurodyta asmens vardas,
pavardė, asmens kodas, rinkimų apylinkės pavadinimas.
2. Rinkimų
stebėtojo pažymėjimus išduoda rinkimų komisijos pirmininkas arba jo pavedimu
kitas rinkimų komisijos narys. Negalima atsisakyti išduoti rinkimų stebėtojo
pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam pažymėjimas turi būti
išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus. Apie atsisakymą išduoti rinkimų
stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame rinkimų komisijos
posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams.
3. Rinkimų
stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus savivaldybės arba rinkimų apylinkės,
kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje. Rinkimų stebėtojas turi teisę
reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, taip pat balsavimo
patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų.
Jeigu rinkimų stebėtojas pažeidžia šį arba kitus įstatymus, jo rinkimų
stebėtojo pažymėjimas gali būti pripažintas negaliojančiu savivaldybės rinkimų
komisijos pirmininko sprendimu. Apie šį sprendimą turi būti nedelsiant pranešta
rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai, atitinkamai
partijai, išsikėlusiam kandidatui ir atitinkamam atstovui rinkimams.
DEVINTASIS
SKIRSNIS
BALSAVIMAS
59
straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas vyksta rinkimų dieną
nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje balsavimo
patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus
jis yra įrašytas, jei kitko nenumato šis įstatymas.
60
straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius
Balsavimo patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių,
išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą. Jokių renginių taip pat negalima
rengti perėjimo patalpose (koridoriuose) ir prie įėjimo į balsavimo patalpos
pastatą.
61
straipsnis. Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną
rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5
apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams
joje gali būti tik rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai ir budintis
policijos pareigūnas. Rinkimų dieną iki balsavimo pradžios apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia,
ir ją antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad
balsavimo patalpa įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą šios apylinkės
rinkimų komisijos iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių,
antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų
biuletenius komisijos nariams, ir įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokolą kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių. Po to
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas atidaro rinkėjams balsavimo patalpą.
Balsavimo patalpos atidarymas rinkėjams reiškia balsavimo pradžią.
62
straipsnis. Rinkėjo asmens tapatybės nustatymas
1. Prasidėjus
balsavimui, prie įėjimo į balsavimo patalpą rinkėjas apylinkės rinkimų
komisijos nariui pateikia pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą,
taip pat gali pateikti rinkėjo kortelę. Rinkimų apylinkėse, kurios elektroninių
ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo,
elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas atvyko balsuoti. Komisijos
narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų
sąrašą jis įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą
atvykimo lapelį, kuriame nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir
nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio. Draudžiama vienam
rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam rinkėjui skirtą
atvykimo lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų
dokumentų arba neaišku, ar jis įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų
sąrašą, komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda, įteikia jam
svečio lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar pirmininko pavaduotoją
išsiaiškinti dėl balsavimo.
2. Komisijos
narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus
nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas
asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija 2 į tos
rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti asmenys, rinkėjų sąraše suranda
rinkėjo pavardę ir paima iš asmens atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir
rinkimų biuletenius išduodantis komisijos narys pasirašo rinkimų apylinkės
rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas vienas rinkimų biuletenis. Atvykimo lapelis
rinkėjui negrąžinamas. Balsuojant paštu, iš anksto ar namuose, rinkėjo
kortelėje pažymima apie rinkimų biuletenio išdavimą ir rinkėjo kortelė
grąžinama rinkėjui.
3. Išduoti
rinkėjui kitam rinkėjui skirtą rinkimų biuletenį, išskyrus šio įstatymo 63
straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį, draudžiama. Šį reikalavimą pažeidęs
rinkimų komisijos narys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Pastaba. 62 straipsnio 3 dalies atitaisymas
skelbtas:
Žin., 2010, Nr. 141
63
straipsnis. Balsavimo tvarka
1. Gavęs rinkimų biuletenį,
rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti rinkimų
biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama. Jeigu rinkėjas sugadino rinkimų
biuletenį ir prašo išduoti naują, rinkimų komisijos narys rinkėjo sugadintą
rinkimų biuletenį perbraukia, jį pasirašo ir išduoda rinkėjui naują rinkimų
biuletenį.
2. Rinkimų
biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, išsikėlusį kandidatą, už
kurį jis balsuoja „už“. Jeigu rinkėjas balsuoja už kandidatų sąrašą, jis
specialiai pirmumo balsams nurodyti skirtuose rinkimų biuletenio laukeliuose
įrašo pasirinktų šio sąrašo kandidatų rinkimų numerius, jeigu balsuoja už
išsikėlusių kandidatų jungtinį sąrašą, – pasirinktų šio sąrašo kandidatų
rinkimų numerius ar numerį (jei sąraše yra mažiau kaip šeši kandidatai, reikia
pasirinkti bent vienu kandidatu mažiau, negu sąraše įrašyta kandidatų), o jeigu
balsuoja už išsikėlusį kandidatą, neįeinantį į jungtinį sąrašą, – pirmumo balsų
nenurodo. Jeigu rinkimų biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris
įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik
vienas balsas. Pirmumo balsai kandidatams, neįeinantiems į jungtinį sąrašą,
neskaičiuojami.
3. Užpildytą
rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
4. Jeigu
rinkėjas dėl neįgalumo negali pats atlikti šiame straipsnyje nurodytų veiksmų,
jo prašymu rinkimų biuletenį užpildo pasirinktas kitas asmuo. Šis asmuo privalo
rinkimų biuletenį užpildyti rinkėjo akivaizdoje ir pagal jo nurodymą, išsaugoti
balsavimo paslaptį ir rinkėjo akivaizdoje įmesti biuletenį į balsadėžę.
Komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama
atlikti balsavimo veiksmus už neįgalų rinkėją.
5. Sugadinti
rinkimų biuleteniai į apskaitą įtraukiami ir laikomi atskirai.
64
straipsnis. Balsavimas paštu
1. Balsuoti
paštu gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros
(išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka
privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę,
arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo
sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar
laisvės atėmimo bausmę ar yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo
namuose). Balsuoti paštu galima specialiai balsavimui sudarytuose paštuose
(toliau – specialiuose paštuose) jų darbo valandomis paskutinį trečiadienį,
ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje esančiuose
kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu išlaidos
apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
2. Už balsavimo
paštu organizavimą atsako atitinkamo pašto vadovas. Už pašto darbo balsuojant
paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas
paštas yra, komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų
pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja,
kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už
balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako
tų karinių vienetų vadai.
3. Rinkimų
biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas
savivaldybės rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems
patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija
pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su
rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti
rinkimų dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas.
Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir priimti
rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto
darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo kortelę ir asmens
tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo
pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša savivaldybės rinkimų
komisijai.
4. Šio įstatymo
66, 67 ir 68 straipsniuose nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta),
kurioje rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir
įdėti jį į balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų
stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje
rinkimų apylinkėje.
5. Pašto
darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo
paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai
apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo kortelėje. Balsuojant
paštu, iš anksto ar namuose, rinkėjo kortelėje pažymima apie rinkimų biuletenio
išdavimą ir rinkėjo kortelė grąžinama rinkėjui.
6. Rinkėjas
balsuoja asmeniškai ir slaptai:
1) užpildo
rinkimų biuletenį;
2) užpildytą
rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
3) užklijuoja
vidinį balsavimo paštu voką;
4) vidinį
balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo kortele įdeda į išorinį balsavimo paštu
voką;
5) užklijuoja
išorinį balsavimo paštu voką.
7. Užklijuotą
išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančiais rinkėjo kortele, vidiniu
balsavimo paštu voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu) rinkėjas įteikia pašto
darbuotojui (rinkimų dokumentus išdavusiam asmeniui). Šis, gavęs rinkėjo
įteiktą voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje užklijuoja specialiu ženklu ir
išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
8. Šio
straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu
rinkėjas dėl neįgalumo šių veiksmų negali atlikti pats, jo prašymu juos atlieka
rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti
rinkėjo akivaizdoje, pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.
9. Rinkimų
stebėtojams ir pašto darbuotojams draudžiama už rinkėjus atlikti šio straipsnio
6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjų neužklijuotus
išorinius balsavimo paštu vokus, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose
vietose ir kitiems asmenims, negu nustatyta šio įstatymo 66, 67 ir 68
straipsniuose.
10. Rinkėjams draudžiama
išsinešti iš specialaus pašto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu vokus ar
juos perduoti kitiems asmenims.
65
straipsnis. Balsavimas namuose ir balsavimas iš anksto
1. Balsuoti
namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi
rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės
patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę ir jeigu jie pateikė
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti
namuose, ir jeigu yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Šiuos
sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie
neįgalius asmenis gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar
jos teritorinių skyrių, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš
sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir
juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo
tikslais.
2. Balsuoti iš
anksto gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų
apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja savivaldybės rinkimų
komisija. Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 8 iki 20 valandos paskutinį
trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir
balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra savivaldybės
mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Rinkimų biuleteniams ir
balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto savivaldybės rinkimų
komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip
2 savivaldybės rinkimų komisijos ar apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie
negali būti pasiūlyti tos pačios politinės partijos. Balsavimą iš anksto
prižiūri savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ar jo pavedimu savivaldybės
rinkimų komisijos narys.
3. Rinkėjų
prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų,
gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti namuose
pradedami priimti įteikiant jiems rinkėjo korteles ir baigiami priimti
paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo
konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje ir neįrašyti į šios rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį antradienį
iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl neįgalumo pats negali užpildyti prašymo
balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos
veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar juo besirūpinančiam
asmeniui arba komisijos nariui. Šie asmenys rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo
savo vardą, pavardę ir asmens kodą.
4. Į rinkimų apylinkės rinkėjų
sąrašą įrašytų namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą paskutinį ketvirtadienį iki
rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų komisija. Rinkėjų, kurie
gyvena ar laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, bet
įrašyti į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir jį tikslinant į šios
rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, sąrašą paskutinį trečiadienį
iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina savivaldybės rinkimų komisija.
5. Balsavimo
vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių
rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai,
paskutinį penktadienį arba šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos
į namus pristato ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo
paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose
balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės,
kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį
ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip 2 savivaldybės
rinkimų komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu – ne mažiau kaip 2
apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto
gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet
kurioje šios savivaldybės rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti
išoriniai balsavimo paštu vokai perduodami savivaldybės rinkimų komisijai, o ši
juos perduoda apylinkių rinkimų komisijoms kartu su paštu balsavusių rinkėjų
rinkimų dokumentais. Namuose ir iš anksto balsavusių rinkėjų sąrašus,
nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą
organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams, kartu su kitais
rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės rinkimų komisijai ar
Vyriausiajai rinkimų komisijai.
6. Konkretų
rinkimų komisijos narių atvykimo pas namuose balsuojančius rinkėjus grafiką
tvirtina apylinkės ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip
atitinkamai paskutinį ketvirtadienį ar trečiadienį iki rinkimų dienos 12
valandos. Šis grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama apylinkės
(savivaldybės) rinkimų komisijos skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną.
Vykti pas namuose balsuojančius rinkėjus kartu gali tik skirtingų partijų
pasiūlyti rinkimų komisijos nariai ir rinkimų stebėtojai.
7. Balsavimui namuose ir
balsavimui iš anksto taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 4, 5, 6, 8, 9 ir 10
dalių nuostatos.
8. Užklijuotą išorinį balsavimo
voką (su jame esančiais rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu
rinkimų biuleteniu) rinkėjas įteikia apylinkės (savivaldybės) rinkimų komisijos
nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje užklijuoja
specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
9. Komisijos
nariams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti šio
įstatymo 64 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš
rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti
biuletenius ar juos perduoti kitiems asmenims.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1225,
2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7792 (2010-12-28)
55 straipsnis.
Rinkimų biuleteniai
1. Rinkimuose į
tarybą kiekvienam rinkėjui įteikiamas vienas biuletenis – balsuoti dėl
kandidatų sąrašo daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir dėl penkių šio
sąrašo kandidatų pirmumo.
2. Rinkimų
biuletenyje turi būti:
1) išspausdintas
nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos specialios
biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti;
2) vienoje
biuletenio dalyje skiriant kiekvienam kandidatų sąrašui po vienodą plotą, to paties
tipo šriftu išspausdinti kandidatų sąrašų rinkimų numeriai ir pavadinimai jiems
suteiktų rinkimų numerių didėjimo tvarka. Kandidatų sąrašo pavadinimo šrifto
dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą. Taip
pat įrašoma ne daugiau kaip 15 pirmųjų sąrašo kandidatų vardai ir pavardės;
3) antrojoje
biuletenio dalyje penki specialūs laukeliai, kuriuose rinkėjas balsuodamas
įrašo pasirinktų kandidatų rinkimų numerius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
56 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
1.
Apygardų rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir vokus centriniams pašto
skyriams pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios,
rinkimų biuletenius rinkimų apylinkėms – ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki
balsavimo pradžios.
2. Vyriausioji rinkimų komisija atsako už
rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir
pristatymą nepažeidžiant nurodytų terminų.
57 straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas
1. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi
būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo
pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi
visus iš apygardos rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų
priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė,
slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje rinkėjas galėtų slaptai užpildyti
rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios
rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga
ir turi būti iškabinti kandidatų į savivaldybės tarybos narius, renkamų šioje
rinkimų apygardoje, sąrašai. Be to, kiekvienoje rinkimų apylinkėje turi būti
prieinamas šio įstatymo tekstas. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų
(koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa,
turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido
Vyriausioji rinkimų komisija. Be to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų
komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa
uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas praneša apygardos rinkimų komisijai.
2.
Kitus balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų
komisija.
3. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas
atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku ir tinkamai. Jeigu
savivaldybė nepaskiria tinkamų patalpų balsavimo patalpai įrengti arba
nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas privalo apie tai laiku pranešti apygardos rinkimų komisijai ir
imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai surasti ir tinkamam inventoriui
įsigyti, kaip yra nustatyta šio įstatymo 9 straipsnyje.
58 straipsnis. Rinkimų stebėtojai
1. Partijos, taip pat
atstovai rinkimams turi teisę skirti rinkimų stebėtojus. Rinkimų stebėtojas yra
asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimą.
Jis turi teisę stebėti rinkimus rinkimų apygardos arba apylinkės, kuri nurodyta
jo pažymėjime, teritorijoje. Rinkimų stebėtojo pažymėjimą išduoda:
1)
Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje arba tik konkrečiose rinkimų apygardose, apylinkėse pagal užsienio
reikalų ministro, Respublikos Prezidento patarėjo teikimą, užsienio valstybėms
arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymus, taip pat savo
nuožiūra;
2)
apygardos rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje šios rinkimų apygardos
teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems
kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiams ir asmenims, turintiems aktyviąją
rinkimų teisę pagal šį įstatymą, pagal partijos vietos skyriaus arba
atstovo rinkimams prašymą, kuriame turi būti nurodyta asmens vardas, pavardė,
asmens kodas, rinkimų apylinkės pavadinimas.
2. Rinkimų stebėtojo pažymėjimus rinkimų
komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba kitas komisijos narys komisijos
pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą
arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam jis turėtų būti išduotas,
atitinka šio įstatymo reikalavimus. Apie visus atsisakymus išduoti rinkimų
stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame rinkimų komisijos
posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams.
3.
Rinkimų stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir
nariai, taip pat balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos
Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų
stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpose būtų sudarytos tinkamos sąlygos
stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo. Jeigu stebėtojas pats pažeidžia šį arba
kitus įstatymus, jo rinkimų stebėtojo pažymėjimas gali būti anuliuotas
apygardos rinkimų komisijos pirmininko sprendimu. Apie šį sprendimą turi būti
iškart pranešta rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir
atitinkamam atstovui rinkimams.
DEVINTASIS
SKIRSNIS
BALSAVIMAS
59 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas vyksta
rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje
patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus
jis yra įrašytas, jei kitko nenumato šis įstatymas.
60 straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus
renginius
Balsavimo patalpoje negalima rengti jokių kitų
renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą. Jokių renginių taip pat
negalima rengti ir perėjimo patalpose (koridoriuose) bei prie įėjimo į
balsavimo patalpos pastatą.
61 straipsnis. Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną
rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5
apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams
joje gali būti tik rinkimų komisijos nariai, stebėtojai ir budintis
policininkas. Rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar
balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija
nustato, kad balsavimo patalpa įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą
apylinkės rinkimų komisijos iš apygardos rinkimų komisijos gautų biuletenių
skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda
rinkimų biuletenius komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų
rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokolą ir atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas rinkimų
pradžią.
63 straipsnis. Balsavimo tvarka
1. Gavęs rinkimų
biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti
biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama.
2.
Rinkimų biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis
balsuoja „už“, ir specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose įrašo penkių
pasirinktų balsuoto sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Jeigu biuletenyje to
paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui
pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.
3.
Užpildytą rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
4. Jeigu rinkėjas prašo, sugadintas rinkimų
biuletenis pakeičiamas nauju. Sugadinti biuleteniai laikomi atskirai po to, kai
išdavęs naują biuletenį rinkimų komisijos narys jį perbraukia ir ant jo
pasirašo.
5. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali
pats rinkimų biuletenio užpildyti, įmesti jo į balsadėžę, gali pasikviesti kitą
asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką, narį ar rinkimų stebėtoją),
kuris už jį atliktų šiuos veiksmus. Rinkėjas, neturintis fizinių trūkumų, kurie
trukdytų jam užpildyti rinkimų biuletenį, turi balsuoti pats.
65 straipsnis. Balsavimas namuose
1. Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai:
neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni
rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į
rinkimų apylinkę ir jeigu jie pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose
balsuojančių rinkėjų sąrašus.
2. Rinkėjų prašymai balsuoti namuose pateikiami
apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų, gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės
teritorijoje, prašymai balsuoti namuose pradedami priimti įteikiant jiems
rinkėjo pažymėjimus ir baigiami priimti paskutinį trečiadienį iki rinkimų
dienos. Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje
ir neįrašyti į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose
baigiami priimti paskutinį antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl
fizinių trūkumų pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti
apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo
šeimos nariui, kaimynui ar juo besirūpinančiam asmeniui. Šie rinkėjo prašymą
pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.
3. Į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų
namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos
sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų komisija. Rinkėjų, kurie gyvena ar
laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, bet įrašyti į
kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir jį tikslinant į šios rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, sąrašą paskutinį trečiadienį iki
rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apygardos rinkimų komisija.
4. Balsavimo vokus ir rinkimų biuletenį
rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų
sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį arba
šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau
kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų
biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apygardos
rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie
laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos
į namus pristato ne mažiau kaip 2 apygardos rinkimų komisijos nariai ar jos
pirmininko pavedimu – ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai.
Balsavimą namuose gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti
rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.
5.
Konkretų rinkimų komisijos narių atvykimo pas namuose balsuojančius rinkėjus
grafiką tvirtina apylinkės ar apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau
kaip atitinkamai paskutinį ketvirtadienį ar trečiadienį iki rinkimų dienos 12
valandos. Šis grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (apygardos)
rinkimų komisijos skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną. Vykti pas
namuose balsuojančius rinkėjus kartu gali tik skirtingų politinių partijų
pasiūlyti rinkimų komisijos nariai ir rinkimų stebėtojai.
6.
Balsavimui namuose taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos.
7.
Užklijuotą išorinį balsavimo voką (su jame esančiais rinkėjo pažymėjimu,
vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu rinkėjas įteikia
apylinkės (apygardos) rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą
voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda
rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
8. Daryti poveikį namuose balsuojančio rinkėjo
apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama. Komisijos nariams ir
stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti šio įstatymo 64 straipsnio 6 ir 7
dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį
balsavimo voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti biuletenius ar juos perduoti kitiems
asmenims.
66 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros
(išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose
1. Rinkėjai,
kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus
ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti
šiose įstaigose.
2. Savivaldybės
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų
sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo
specialiuose paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.
3. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose
balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše
turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, ar rinkėjas turi
rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas
perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles arba jas
išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina
jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad
rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat
kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4. Rinkėjai,
neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 64 straipsnio 6 ir 8
dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų, atvyksta
ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu
jie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai.
5. Rinkėjai,
kurie dėl neįgalumo negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos
atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį privalo užpildyti
rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.
6. Rinkimų komisijos nariams, specialaus
pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti
balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo
paštu voką.
67
straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose
1. Rinkėjai,
atliekantys privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose
vienetuose, kuriuose atlieka tarnybą. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo
tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse
karinėse operacijose užsienyje, turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose
kariniuose vienetuose, dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse
operacijose. Balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose laiką ir
tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija krašto apsaugos ministro teikimu.
2. Savivaldybės
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų Lietuvos Respublikos
teritorijoje esančių karinių vienetų vadų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą
ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose
paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.
3. Karinių
vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų sąrašus.
Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas
ir pavardė, asmens kodas, savivaldybė, į kurios rinkėjų sąrašą rinkėjas yra
įrašytas, ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsuojančių
rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai,
iš jos gauna rinkėjų korteles arba jas išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis
gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas
patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo
vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės
tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje
esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į kitą
specialų paštą arba parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų
sąrašą jie įrašyti.
4. Balsavimui
kariniuose vienetuose taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 6, 7, 8 ir 10 dalių
nuostatos.
68
straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose
1. Rinkėjai,
atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę arba esantys areštinėse, tardymo
izoliatoriuose (sulaikymo namuose), turi teisę balsuoti savo bausmės vykdymo
įstaigoje. Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio įstatymo 64
straipsnio nuostatos.
2. Savivaldybės rinkimų komisija
ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių vykdymo įstaigų vadovų
teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų
darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.
3. Bausmių vykdymo įstaigų
vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame
pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė,
asmens kodas, savivaldybė, į kurios rinkėjų sąrašą rinkėjas yra įrašytas, ar
rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą
bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš
jos gauna rinkėjų korteles arba jas išspausdina pagal elektroninių ryšių
priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą,
skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie
specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos
sąlygos į jį atvykti.
4. Balsavimui
areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio straipsnio
ir šio įstatymo 64 straipsnio nuostatos.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
BALSŲ
SKAIČIAVIMAS
69
straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita
1. Balsavimo
vokų ir rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir
šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Balsavimo
vokų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant paštu
tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai. Apskaitos duomenis pašto skyriaus
vadovas nurodo specialiai tam skirtame žurnale.
3. Balsavimo
vokų ir rinkimų biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose
kariniuose vienetuose, apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų
vadai. Karinių vienetų vadai Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų
dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo vokus, rinkimų biuletenius
ir balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus
balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų
komisija ne vėliau kaip iki rinkimų dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į
kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, komisijai.
4. Likus vienai
dienai iki rinkimų dienos, pašto skyriaus vadovas ar jo įgaliotas asmuo grąžina
nepanaudotus balsavimo paštu vokus, vokų priėmimo kvitus, specialius ženklus ir
rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai.
5. Balsavimo
paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto skyrių vadovai ar
jų įgalioti asmenys įteikia savivaldybių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne
vėliau kaip iki 11 valandos, o savivaldybių rinkimų komisijos perduoda juos
apylinkių rinkimų komisijoms iki balsavimo pabaigos.
6. Rinkėjų,
kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius
balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius, vokų priėmimo
kvitus, specialius ženklus savivaldybės rinkimų komisijai perduoda rinkimų
komisijų nariai, kurie pagal šio įstatymo 65 straipsnio nuostatas vyko pas
namuose balsuojančius rinkėjus. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip
paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda
paštui.
7. Rinkėjų,
kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos,
išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai, vokų
priėmimo kvitai, specialūs ženklai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija,
patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko
šio įstatymo reikalavimus.
8. Išoriniai
balsavimo vokai saugomi kartu su rinkimų biuleteniais.
9. Prieš
skaičiuojant rinkėjų balsus, gauti paštu balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo
vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais,
sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 73 straipsnį kartu ir ta pačia
tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.
68 straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose
1.
Rinkėjai, atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti
savo bausmės vykdymo įstaigoje.
2.
Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos
bausmių vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto
vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio
įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.
3.
Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių
rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti
nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, rinkimų apygarda (pavadinimas
ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą. Specialiame pašte
balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda apygardos
rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos išspausdina pagal
elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą
rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad
rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat
kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4.
Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio įstatymo 64 straipsnio
nuostatos.
5.
Balsavimui areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio
straipsnio ir šio įstatymo 64 straipsnio nuostatos.
6. Daryti
poveikį bausmių vykdymo įstaigose balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar
skubinti jį balsuoti draudžiama.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
BALSŲ
SKAIČIAVIMAS
69 straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita
1.
Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje
nustato ir šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Balsavimo
paštu vokų ir biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant paštu
tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai. Apskaitos duomenis pašto vadovas nurodo
specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių,
naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą,
išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Jie Vyriausiajai rinkimų
komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo
paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus su rinkėjų
užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais
rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų
dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas,
komisijai.
3.
Likus vienai dienai iki rinkimų dienos, pašto vadovas ar jo įgaliotas asmuo
grąžina nepanaudotus balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius apygardos
rinkimų komisijai.
4.
Balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto vadovas
ar jo įgaliotas asmuo įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne
vėliau kaip likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.
5.
Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos,
išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius
apygardos rinkimų komisijai perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio
įstatymo 65( )straipsnio nuostatas vyko pas namuose balsuojančius
rinkėjus. Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki
rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda paštui.
6.
Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų
dienos, išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai
iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus,
sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus.
7.
Išoriniai balsavimo vokai saugomi kartu su rinkimų biuleteniais.
8. Prieš skaičiuojant rinkėjų balsus, gauti
paštu balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo vokai sudedami kartu su namuose
balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal
šio įstatymo 73 straipsnį kartu ir ta pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų
balsai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1045, 2007-01-18,
Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
71 straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
1. Uždarius balsavimo
patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip
3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį.
2.
Atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti
rinkimų biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į balsų
skaičiavimo protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, rinkėjo pažymėjimus, atvykimo
lapelius, rinkėjų sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais biuletenius
patikrinama, ar komisijos narys visus biuletenius išdavė teisėtai.
3.
Nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius rinkimų komisija viešai
suskaičiuoja, anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į
specialiai tam skirtus vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir
sugadintų biuletenių skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.
72 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje
balsavusių rinkėjų balsų skaičiavimas
1. Apylinkės
rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės
rinkimų balsadėžę, ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių, kad ji
galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų
biuletenius. Jeigu komisija ne mažiau kaip 3/5 jos narių priima sprendimą, kad
balsadėžė buvo pažeista, dėl to surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas
antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma savivaldybės
rinkimų komisijai, kad ši priimtų sprendimą dėl šioje balsadėžėje
esančių balsų skaičiavimo.
2. Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų
komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami
ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių
(išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija suskaičiuoja visus
balsadėžėje buvusius rinkimų biuletenius. Skaičiuodama komisija visus rinkimų
biuletenius gali suskirstyti į grupes pagal rinkėjų už kandidatų sąrašus,
išsikėlusius kandidatus paduotus balsus ir papildomai išskirti negaliojančių
biuletenių grupę. Suskaičiavus kiekvienai grupei priskirtus rinkimų
biuletenius, nustatomi rinkėjų už kandidatų sąrašus ir išsikėlusius kandidatus paduoti
balsai ir negaliojančių biuletenių skaičius. Iš visų rinkimų biuletenių turi
būti išskirti, jeigu aptinkama, neturintys būtinų požymių (nenustatytos formos,
neantspauduoti ar ne šios rinkimų komisijos antspaudu antspauduoti ir pan.)
rinkimų biuleteniai. Apie tokius rinkimų biuletenius nedelsiant turi būti
pranešta savivaldybės rinkimų komisijai ir apie tai įrašyta rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokole. Visi rinkimų biuleteniai turi būti perskaičiuoti
du kartus. Antrą kartą patikrinti, ar biuletenių grupės sudarytos pagal rinkėjų
padarytas žymas, ir rinkimų biuletenius perskaičiuoti turi kiti komisijos
nariai. Skaičiavimo rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, suskaičiuoti rinkimų biuleteniai sudėti
į specialų voką (vokus), kuris užklijuojamas ir saugomas. Po to, kai rinkimų
komisija nustatė, kiek kandidatų sąrašai, išsikėlę kandidatai gavo rinkimų
apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti
paštu balsavusių rinkėjų balsai.
3. Rinkimų
biuleteniai, pagal kurių žymas galima nustatyti, už kurį kandidatų sąrašą ar
išsikėlusį kandidatą balsavo rinkėjas, bet negalima nustatyti, kam jis atidavė
pirmumo balsą ar balsus, vien dėl to negali būti pripažinti negaliojančiais.
Jeigu rinkėjas rinkimų biuletenyje nenurodė kandidato rinkimų numerio, nurodė
nesamą kandidato rinkimų numerį arba pagal įrašą ar įrašus dėl pirmumo
neįmanoma nustatyti rinkėjo valios, pirmumo balsas ar balsai pagal šio
biuletenio antrosios dalies specialųjį laukelį (laukelius) neskaičiuojami.
Jeigu rinkimų biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas daugiau
negu vieną kartą, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas
balsas.
4. Sprendimą dėl
rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba sprendimą tuo atveju, kai
kyla komisijos narių ginčas dėl rinkimų biuletenio žymų įvertinimo, priima
rinkimų komisija balsavimu. Šio balsavimo rezultatai nurodomi kitoje to rinkimų
biuletenio pusėje.
5. Balsai
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose
galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys rinkimų stebėtojai
(stebėtojas), visuomenės informavimo priemonių atstovai ir įsitikinti, kad
balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Rinkimų komisija privalo vieną
kartą balsus perskaičiuoti, jei iki balsų skaičiavimo protokolo pasirašymo to
pareikalauja bent vienas komisijos narys ar rinkimų stebėtojas.
6. Konkrečią
rinkimų biuletenių ir balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų
komisija ne vėliau kaip likus 14 dienų iki rinkimų.
73 straipsnis. Balsavusių pašto vokais rinkėjų
apskaita, jų paduotų balsų ir kandidatų pirmumo balsų skaičiavimas
1. Suskaičiavus
balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti iš rinkėjų,
balsavusių ne rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje, gauti rinkimų biuleteniai:
1) apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu ir balsuojant
namuose gautus išorinius balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas
į balsų skaičiavimo protokolą;
2) išoriniai
vokai po vieną atplėšiami;
3) iš išorinio
voko išimama rinkėjo kortelė, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė, ji
sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu ir vidinis balsavimo paštu vokas
antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu rinkėjo kortelėje įrašytas
asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas,
liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba yra įrašas,
nurodantis, kad rinkėjas balsavo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas
kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra
rinkėjo kortelės, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis
balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke esantis rinkimų
biuletenis negalioja, ir vokas neatplėšiamas. Ant vidinio (vidinių) balsavimo
voko (vokų) būtina pažymėti, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja.
Tokių vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole
neįskaičiuojamas;
4) apylinkės
rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ar namuose, pavardės
įrašoma „balsavo paštu“ arba „BP“;
5) antspauduotas
vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir antspauduotą pagal
nustatytus reikalavimus;
6) baigus
peržiūrėti visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami
antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo voke yra daugiau
kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami
negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal šio įstatymo 71
straipsnio reikalavimus.
2. Jeigu rinkimų
apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu ar
namuose vokas, kad nebūtų pažeista balsavimo paslaptis, jis neatplėšiamas ir
perduodamas šią komisiją sudariusiai savivaldybės rinkimų komisijai, kuri
balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.
3. Po to, kai yra suskaičiuoti
balsavimo patalpoje, paštu ir namuose už kandidatų sąrašus ir išsikėlusius kandidatus
paduoti balsai, visi duomenys yra įrašyti į balsų skaičiavimo protokolo pirmąją
dalį, ši protokolo dalis pasirašyta komisijos narių, pirmininko ir rinkimų
stebėtojų ir apylinkės rinkimų komisija pranešė savivaldybės rinkimų komisijai,
kad mandatų balsai yra suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti
skaičiuoti balsus, paduotus už kandidatus (pirmumo balsus). Apylinkės rinkimų
komisija gali nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti iš karto arba, jeigu leido
savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne vėliau kaip po
24 valandų. Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą kartą, rinkimų
biuleteniai, kurie turi būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka specialiajame voke turi būti perduoti saugoti savivaldybės
rinkimų komisijai. Šiuo atveju savivaldybės rinkimų komisija po to, kai priėmė
iš apylinkės rinkimų komisijos rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose
biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo turi priimti vieną iš šių sprendimų:
1) grąžinti rinkimų
biuletenius ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės rinkimų
komisijai, iš kurios jie buvo gauti;
2) pakeisti
apylinkės rinkimų komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai, sprendimą
dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti kitos
rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai. Šiuo
atveju savivaldybės rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo
vietą ir laiką.
4. Jeigu rinkimų komisija pirmumo
balsus skaičiuoja kitą kartą arba perskaičiuoja rinkimų biuletenius, ji,
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, patikrina, ar nebuvo pažeistas
specialusis vokas (vokai). Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą,
kad specialusis vokas buvo pažeistas ar buvo pakeistas jo turinys, dėl to
surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai
neskaičiuojami. Paketas pristatomas savivaldybės rinkimų komisijai. Apie tai
nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete
esančių balsų skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų komisija. Įsitikinus, kad
specialusis vokas nebuvo pažeistas, pradedami skaičiuoti pirmumo balsai. Apie
pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai
savivaldybės rinkimų komisija nusprendžia perskaičiuoti rinkimų biuletenius, ne
vėliau kaip prieš valandą iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama
dviejose skelbimų lentose: įrengtoje pastate, kuriame yra savivaldybės rinkimų
komisijos būstinė, ir pastate, kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai.
Skaičiuojant pirmumo balsus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti
policijos pareigūnas. Visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių
negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus
grafitinius pieštukus), ir komisija patikrina, ar yra visi rinkimų biuleteniai,
kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo balsus. Konkrečią pirmumo balsų
skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 7
dienoms iki rinkimų. Pirmumo balsai turi būti skaičiuojami taip, kad šią
procedūrą galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir
įsitikinti, kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Suskaičiuoti
pirmumo balsai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį, rinkimų
biuleteniai supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas savivaldybės
rinkimų komisijai.
74
straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas
1. Kiekvienoje rinkimų apylinkėje
surašomas vienas dviejų dalių balsų skaičiavimo protokolas. Rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje įrašoma:
1) rinkėjų
skaičius rinkimų apylinkėje;
2) gautų iš
savivaldybės rinkimų komisijos rinkimų biuletenių skaičius;
3) kiekvienam
komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų rinkimų
biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, atvykimo lapelių skaičius,
nepanaudotų ir sugadintų rinkimų biuletenių skaičius;
4) anuliuotų
rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų
apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės
atidarymo laikas;
7) balsadėžėje rastų rinkimų
biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą ar
išsikėlusį kandidatą arba balsavo už kelis sąrašus, arba balsavo už sąrašą ir
išsikėlusį kandidatą, skaičius;
8) balsadėžėje rastų rinkimų
biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų sąrašą arba išsikėlusį
kandidatą, skaičius;
9) balsadėžėje rastų už kiekvieną
kandidatų sąrašą arba kiekvieną išsikėlusį kandidatą paduotų balsų skaičius;
10) namuose
balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, paštu gautų balsavimo vokų
skaičius, bendras balsuojant paštu ir namuose gautų balsavimo vokų skaičius,
antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;
11) paštu gautų
biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą ar
išsikėlusį kandidatą arba balsavo už kelis sąrašus, arba balsavo už sąrašą ir
išsikėlusį kandidatą, skaičius;
12) paštu gautų
rinkimų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų sąrašą arba
išsikėlusį kandidatą, skaičius;
13) paštu gautų
už kiekvieną kandidatų sąrašą ir kiekvieną išsikėlusį kandidatą paduotų balsų
skaičius;
14) visų rinkimų apylinkėje dalyvavusių
rinkimuose rinkėjų skaičius;
15) visų
biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą arba balsavo
už kelis sąrašus, arba balsavo už sąrašą ir išsikėlusį kandidatą, skaičius;
16) visų už
kiekvieną kandidatų sąrašą ir kiekvieną išsikėlusį kandidatą paduotų balsų
skaičius.
2. Pagal rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti rinkimų biuleteniai, skaičius nustatomas pagal
rinkėjų parašus, liudijančius, kad rinkimų biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkės
balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės
rinkimų balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičių. Visų rinkimų apylinkėje
dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų
balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičių ir paštu gautų rinkimų biuletenių
skaičių.
3. Jeigu
balsadėžėje randama rinkimų biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams,
apylinkės rinkimų komisija imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai
įrašoma balsų skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek rinkimų biuletenių buvo
rasta daugiau.
4. Kai į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį įrašyti visi duomenys ir
visi rinkimų biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus ir į specialųjį voką
(vokus), šią rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, po jų – ir rinkimų
stebėtojai. Rinkimų stebėtojų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės
pridedamos prie protokolo pirmosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis.
Protokolo pirmosios dalies išrašas arba kopija rinkimų stebėtojams ir
rinkimų komisijos nariams pateikiami jų prašymu.
5. Rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrojoje dalyje įrašoma:
1) skaičiuojamų
rinkimų biuletenių skaičius;
2) kiekvieno
kandidato gautų pirmumo balsų skaičius;
3) visų
kandidatų gautų pirmumo balsų suma;
4) negaliojančių
rinkimų biuletenių skaičius;
5) kiti
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys,
reikalingi tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.
6. Kai į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi duomenys ir
visi suskaičiuoti rinkimų biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, šią
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas ir nariai, po jų – ir rinkimų stebėtojai. Rinkimų
stebėtojų pastabos, apylinkės rinkimų komisijos narių atskirosios nuomonės
pridedamos prie protokolo antrosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis.
Protokolo antrosios dalies išrašas arba kopija rinkimų stebėtojams ir rinkimų
komisijos nariams pateikiami jų prašymu.
7. Jeigu
savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisija nustato, kad yra padaryta klaida
nurodant duomenis balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje, surašomas
protokolas dėl klaidos ištaisymo. Protokolo antroji dalis, rinkimų biuleteniai grąžinami
savivaldybės rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos priima savivaldybės
rinkimų komisija.
75
straipsnis. Negaliojantys rinkimų biuleteniai
Negaliojančiais
rinkimų biuleteniais pripažįstami:
1) nenustatyto
pavyzdžio biuleteniai;
2) antspauduoti
ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu biuleteniai (gauti paštu
biuleteniai, neantspauduoti savivaldybės rinkimų komisijos antspaudu);
3) biuleteniai,
kuriuose nepažymėtas nė vienas kandidatų sąrašas ar išsikėlęs kandidatas;
4) biuleteniai,
kuriuose pažymėtas daugiau kaip vienas kandidatų sąrašas arba daugiau kaip
vienas išsikėlęs kandidatas;
5) biuleteniai,
kuriuose pažymėtas kandidatų sąrašas ir išsikėlęs kandidatas;
6) biuleteniai, pagal kuriuose
padarytas žymas neįmanoma nustatyti rinkėjo valią, išskyrus šio įstatymo 72
straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus dėl pirmumo balsų.
74 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas
1.
Kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomas vienas dviejų dalių balsų skaičiavimo
protokolas. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo
pirmojoje dalyje įrašoma:
1)
rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;
2)
gautų iš apygardos rinkimų komisijos biuletenių skaičius;
3)
kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams
išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, rinkėjo pažymėjimų
skaičius, atvykimo lapelių skaičius, nepanaudotų ir sugadintų biuletenių
skaičius;
4)
anuliuotų rinkimų biuletenių skaičius;
5)
rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6)
balsadėžės atidarymo laikas;
7)
balsadėžėje rastų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą arba balsavo už kelis
sąrašus, skaičius;
8)
balsadėžėje rastų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą, skaičius;
9)
balsadėžėje rastų už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos
narius sąrašą paduotų balsų skaičius;
10) namuose
balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, paštu gautų balsavimo vokų
skaičius, bendras paštu ir namuose gautų balsavimo vokų skaičius, antspauduotų
vidinių balsavimo paštu vokų skaičius
11)
paštu gautų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą arba balsavo už kelis
sąrašus, skaičius;
12)
paštu gautų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą, skaičius;
13)
paštu gautų už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos
narius sąrašą paduotų balsų skaičius;
14)
iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;
15)
iš viso biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą arba balsavo už kelis
sąrašus, skaičius;
16)
iš viso už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos narius
sąrašą paduotų balsų skaičius.
2.
Pagal apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų
parašus, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkės balsavimo
patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų
balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių
rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje
rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų biuletenių skaičių.
3.
Jeigu balsadėžėje randama biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams,
komisija imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai įrašoma balsų
skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
4.
Kai į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį įrašyti visi
duomenys ir visi biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus ir į specialųjį
voką (vokus), šią rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolo pirmąją dalį
pasirašo rinkimų stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės
pridedamos prie protokolo pirmosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis.
Protokolo pirmosios dalies išrašas jų prašymu pateikiamas stebėtojams.
5. Rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrojoje dalyje įrašoma:
1)
skaičiuojamų biuletenių skaičius;
2)
kiekvieno kandidato į savivaldybės tarybos narius gautų
pirmumo balsų skaičius;
3)
visų kandidatų į savivaldybės tarybos narius gautų
pirmumo balsų suma;
4) negaliojančių biuletenių
skaičius;
5)
kiti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys,
reikalingi tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.
6.
Kai į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi
duomenys ir visi suskaičiuoti biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, šią
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo rinkimų komisijos
pirmininkas ir nariai. Po to protokolo antrąją dalį pasirašo rinkimų
stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie
protokolo antrosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis.
7.
Jeigu apygardos ar apylinkės rinkimų komisija nustato, kad duomenyse,
nurodytuose balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje, yra padaryta klaida,
surašomas protokolas dėl klaidos ištaisymo. Protokolo antroji dalis,
biuleteniai grąžinami apygardos rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos priima
apygardos rinkimų komisija.
75 straipsnis. Negaliojantys biuleteniai
Negaliojančiais biuleteniais pripažįstami:
1)
nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2)
antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu biuleteniai (gauti
paštu biuleteniai, neantspauduoti rinkimų apygardos komisijos antspaudu);
3)
ne tos rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai;
4)
biuleteniai, kuriuose rinkėjas nebalsavo už kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą (pažymėjo daugiau
kaip vieną kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą; nepažymėjo nė vieno
kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo; pagal padarytą žymą
neįmanoma nustatyti rinkėjo valios).
76 straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų
pateikimas savivaldybės rinkimų komisijai
1. Apylinkės
rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, įskaitant negaliojančius ir nepanaudotus,
kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka
sudeda į paketus, padaro jų aprašus ir antspauduoja, paketus supakuoja (toliau
– pakuotė), padaro pakuočių aprašus ir jas antspauduoja. Šios pakuotės kartu su
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolu ir jo priedais, rinkėjų sąrašais,
apylinkės rinkimų komisijos posėdžių protokolais savivaldybės rinkimų komisijai
pristatomos ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jei
Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip. Apylinkės rinkimų komisijos
darbo laikotarpio finansiniai dokumentai pristatomi savivaldybės rinkimų
komisijai per 2 darbo dienas po balsavimo pabaigos.
2. Vyriausioji
rinkimų komisija ir Vidaus reikalų ministerijos įgaliota institucija privalo užtikrinti
rinkimų dokumentų gabenimo ir juos gabenančių asmenų saugumą.
77
straipsnis. Balsų skaičiavimas savivaldybės rinkimų komisijoje
1. Savivaldybės
rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir
patikrina:
1) ar yra pristatyti
visi privalomi pateikti dokumentai (šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje
nurodyti paketai, pakuotės ir specialieji vokai su rinkimų biuleteniais);
2) paketų,
pakuočių ir vokų antspaudavimą ir užrašus (ar užrašas pilnas ir teisingas);
3) ar į rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį (dalis) įrašyti visi duomenys, ar jie
neprieštarauja vieni kitiems, ar atitinka savivaldybės rinkimų komisijos
turimus duomenis, t. y. išduotų rinkimų biuletenių skaičių, rinkėjų
skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių, visų rinkimų biuletenių
skaičių pagal pirmąją ir antrąją protokolo dalis, ar yra visi reikalingi
parašai, ar prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos komisijos narių
atskirosios nuomonės, rinkimų stebėtojų pastabos;
4) ar visos
pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.
2. Savivaldybės
rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios
nustatyta tvarka balsų skaičiavimo protokolo dalių duomenis, savo pastabas dėl
apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų
saugumu.
3. Apylinkių
rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai ar kiti
rinkimų dokumentai, savivaldybės rinkimų komisijoje gali būti atplėšiami tik
savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu. Specialusis vokas su rinkimų
biuleteniais savivaldybės rinkimų komisijoje baigti suskaičiuoti balsus gali
būti išduotas tik apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui ar jo tam raštu
įgaliotam komisijos nariui. Vyriausioji rinkimų komisija ir Vidaus reikalų
ministerijos įgaliota institucija privalo užtikrinti specialiųjų vokų su
rinkimų biuleteniais gabenimo ir juos gabenančių asmenų saugumą.
4. Nustačiusi
apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumų, savivaldybės rinkimų
komisija imasi priemonių jiems pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų
komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.
5. Savivaldybės
rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: sumuoja apylinkių rinkimų komisijų
pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavusių rinkėjų
balsus, kurie buvo suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijoje.
78
straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų dokumentų pateikimas Vyriausiajai
rinkimų komisijai
Savivaldybės
rinkimų komisija visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus
finansinius dokumentus), rinkėjų sąrašus, rinkimų apygardos balsų skaičiavimo
protokolą, savivaldybės rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio protokolus ir
kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir antspauduoja. Šie
paketai per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami
Vyriausiajai rinkimų komisijai.
62 straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas
1. Prie įėjimo į
balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo
pažymėjimą, pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Komisijos
narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų
sąrašą jis įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą
atvykimo lapelį, kuriame nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir
nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio. Draudžiama vienam
rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam rinkėjui skirtą
lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų
arba neaišku, ar jis įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą,
komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda, įteikia jam svečio
lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti
dėl balsavimo.
2.
Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus
dokumentus nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą
įrašytas asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija 2
į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti asmenys, rinkėjų sąraše suranda
rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir atvykimo lapelį. Po to,
kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų biuletenius, pasirašo
rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas vienas rinkimų
biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami.
Balsuojant paštu, iš anksto ar namuose, rinkėjo pažymėjime pažymima apie
biuletenių išdavimą ir rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.
3. Išduoti rinkėjui kito asmens rinkimų
biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako pagal
įstatymus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1045,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
64 straipsnis. Balsavimas paštu
1. Balsuoti
paštu gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos
priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose
arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į
rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba
pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka
arešto ar laisvės atėmimo bausmę. Balsuoti paštu galima specialiai balsavimui
sudarytuose paštuose (toliau – specialiuose paštuose) jų darbo valandomis
paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje
esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu
išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
2. Už balsavimo
paštu organizavimą atsako atitinkamo pašto vadovas. Už pašto darbo balsuojant
paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas
paštas yra, komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų
pirmininkais, kuriems tai pavedė apygardos rinkimų komisija, organizuoja, kad
rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už
balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako
tų karinių vienetų vadai.
3.
Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas
apygardos rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems
patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu apygardos rinkimų komisija
pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su
rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti
rinkimų dokumentus, apygardos rinkimų komisija išduoda nustatytos formos
pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir
priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas,
pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo
pažymėjimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę
įrašyti į šią pažymą savo pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša
apygardos rinkimų komisijai.
4. Šio įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose
nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas
ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Šiais
atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo
pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.
5.
Pašto darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami
balsavimo paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja
tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.
6.
Rinkėjas balsuoja asmeniškai ir slaptai:
1)
užpildo rinkimų biuletenį;
2)
užpildytą rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
3)
užklijuoja vidinį balsavimo paštu voką;
4)
vidinį balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį
balsavimo paštu voką;
5)
užklijuoja išorinį balsavimo paštu voką.
7. Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su
jame esančiu rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu
biuleteniu) rinkėjas įteikia pašto darbuotojui (rinkimų dokumentus išdavusiam
asmeniui). Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje
užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus
veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl fizinių trūkumų šių veiksmų
pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis
asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą
ir išsaugoti balsavimo paslaptį.
9.
Pašto darbuotojams draudžiama už rinkėjus atlikti šio straipsnio 6 ir 7 dalyse
nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjų neužklijuotus išorinius
balsavimo paštu vokus, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose vietose ir
kitiems asmenims, negu nustatyta šio įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose.
10. Rinkėjams
draudžiama išsinešti iš specialaus pašto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu
vokus ar juos perduoti kitiems asmenims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1045,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
65
straipsnis. Balsavimas namuose ir balsavimas iš anksto
1. Balsuoti
namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi
rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės
patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę ir jeigu jie pateikė
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti
namuose, ir jeigu yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Šiuos
sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie
neįgalius asmenis gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar
jos teritorinių skyrių, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš
sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir
juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo
tikslais.
2. Balsuoti iš
anksto gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų
apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja apygardos rinkimų komisija.
Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 12 iki 20 valandos paskutinį trečiadienį ir
ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir balsavimui tinkamose
patalpose, esančiose pastate, kuriame yra savivaldybės mero (administracijos
direktoriaus) darbo vieta. Rinkimų biuleteniams ir
balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto apygardos rinkimų
komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip 2 apygardos rinkimų komisijos ar
apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie negali būti pasiūlyti tos pačios
politinės partijos. Balsavimą iš anksto prižiūri apygardos rinkimų
komisijos pirmininkas ar jo pavedimu apygardos rinkimų komisijos narys.
3. Rinkėjų
prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų,
gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti namuose
pradedami priimti įteikiant jiems rinkėjo pažymėjimus ir baigiami priimti
paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo
konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje ir neįrašyti į šios rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį antradienį
iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų pats negali užpildyti
prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali
pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar juo
besirūpinančiam asmeniui. Šie rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą,
pavardę ir asmens kodą.
4. Į rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą paskutinį
ketvirtadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų komisija.
Rinkėjų, kurie gyvena ar laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės
teritorijoje, bet įrašyti į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir jį
tikslinant į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, sąrašą
paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apygardos rinkimų
komisija.
5. Balsavimo vokus
ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai,
paskutinį penktadienį arba šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos
į namus pristato ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo
paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose
balsuojančių rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą,
paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau
kaip 2 apygardos rinkimų komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu – ne
mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir
balsavimą iš anksto gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą
stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui,
užklijuoti išoriniai balsavimo paštu vokai perduodami paštui, o šis juos
perduoda rinkimų apylinkėms kartu su paštu balsavusių rinkėjų rinkimų
dokumentais. Rinkėjų, balsavusių namuose ir iš anksto, sąrašus, nepanaudotus
rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios
rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams, kartu su kitais rinkimų dokumentais
perduoda atitinkamai apygardos rinkimų komisijai ar Vyriausiajai rinkimų
komisijai.
6. Konkretų
rinkimų komisijos narių atvykimo pas namuose balsuojančius rinkėjus
grafiką tvirtina apylinkės ar apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau
kaip atitinkamai paskutinį ketvirtadienį ar trečiadienį iki rinkimų dienos 12
valandos. Šis grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (apygardos)
rinkimų komisijos skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną. Vykti pas
namuose balsuojančius rinkėjus kartu gali tik skirtingų politinių partijų
pasiūlyti rinkimų komisijos nariai ir rinkimų stebėtojai.
7. Balsavimui
namuose ir balsavimui iš anksto taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 4, 5, 6, 7,
8, 9 ir 10 dalių nuostatos.
8. Užklijuotą
išorinį balsavimo voką (su jame esančiais rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo
voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu) rinkėjas įteikia apylinkės (apygardos)
rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje
užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
9. Daryti poveikį namuose
balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
Komisijos nariams ir stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti šio įstatymo 64
straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo
neužklijuotą išorinį balsavimo voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti biuletenius
ar juos perduoti kitiems asmenims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1045,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
70 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos darbo
organizavimas skaičiuojant balsus
1. Balsų
skaičiavimą apylinkės rinkimų komisijoje organizuoja ir jam vadovauja šios
komisijos pirmininkas. Jo nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir juos turi
vykdyti visi balsavimo patalpoje esantys asmenys. Apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas turi užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami pagal nustatytą
tvarką, ir turi teisę pareikšti įspėjimą bet kuriam balsavimo patalpoje
esančiam asmeniui, jeigu šis trukdo komisijai dirbti ar netinkamai atlieka savo
pareigas. Tokį savo sprendimą komisijos pirmininkas paskelbia viešai.
Sprendimas įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą. Sprendimas privalo būti
vykdomas nedelsiant, o prireikus rinkimų komisija jį gali svarstyti tik po to,
kai bus pasirašytas balsų skaičiavimo protokolas.
2. Visi į
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai
paskelbti taip, kad juos girdėtų visi dalyvaujantys skaičiuojant balsus
asmenys. Jeigu dėl rinkimų biuletenio galiojimo ar žymų prasmės kyla abejonių,
komisijos pirmininkas biuletenį pateikia komisijos nariams ir skelbia balsavimą
dėl jo įvertinimo (jeigu tokių biuletenių yra keletas, jie teikiami po vieną).
Šio balsavimo rezultatai užrašomi ant biuletenio tuščiojoje pusėje.
71
straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
1. Uždarius
balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės
plyšį.
2. Atskirai iš
kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų
biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo
protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, atvykimo lapelius, rinkėjų sugadintus
ir grąžintus pakeisti naujais rinkimų biuletenius patikrinama, ar komisijos
narys visus rinkimų biuletenius išdavė teisėtai.
3. Nepanaudotus
ir sugadintus rinkimų biuletenius rinkimų komisija viešai suskaičiuoja,
anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus
vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius
įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.
77 straipsnis. Balsų skaičiavimas apygardos rinkimų komisijoje
1.
Apygardos rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus
dokumentus ir patikrina:
1)
ar yra pristatyti visi privalomi pateikti dokumentai (paketai ir specialieji
vokai su rinkimų biuleteniais);
2)
paketų ir vokų antspaudavimą ir užrašus (ar užrašas pilnas ir teisingas);
3) ar į balsų skaičiavimo protokolo pirmąją
dalį (dalis) įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni kitiems; ar
atitinka apygardos rinkimų komisijai žinomus duomenis (apylinkės rinkimų
komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių
balsavimo vokų skaičių, visų biuletenių skaičių pagal pirmąją ir antrąją
protokolo dalis); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo pridėtos
visos jame nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės, stebėtojų pastabos;
4)
ar visos pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų
komisijoje.
2.
Apygardos rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios
nustatyta tvarka balsų skaičiavimo protokolo dalių duomenis, savo pastabas dėl
apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų
saugumu.
3.
Apylinkių rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų
biuleteniai ar kiti rinkimų dokumentai, apygardos rinkimų komisijoje gali būti
atidaromi tik apygardos rinkimų komisijos sprendimu. Specialusis vokas su
rinkimų biuleteniais apygardos rinkimų komisijoje baigti suskaičiuoti balsus
gali būti išduotas tik apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui ar jo tam raštu
įgaliotam komisijos nariui. Vyriausioji rinkimų komisija ir Vidaus reikalų
ministerija privalo užtikrinti specialiųjų vokų su rinkimų biuleteniais
gabenimo ir juos gabenančių asmenų saugumą.
4. Nustačiusi apylinkės rinkimų komisijos
pateiktų dokumentų trūkumus, apygardos rinkimų komisija imasi priemonių jiems
pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų komisijos pirmininko pateikti
trūkstamus dokumentus.
5.
Apygardos rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų
komisijų pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavusių
rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti apygardos rinkimų komisijoje.
79 straipsnis. Rinkimų stebėtojų dalyvavimas
skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus
1. Skaičiuojant
balsus rinkimų apylinkėse ir savivaldybėse, taip pat nustatant rinkimų
rezultatus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir visuomenės informavimo
priemonių atstovai.
2. Rinkimų
stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl
šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimo, bet negali kliudyti
rinkimų komisijoms dirbti. Rinkimų stebėtojas turi teisę raštu pareikšti
protestą apylinkės rinkimų komisijai ar savivaldybės rinkimų komisijai. Rinkimų
stebėtojų protestai apylinkės rinkimų komisijai pridedami prie rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolų ir kartu su kitais rinkimų apylinkės
rinkimų dokumentais pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai. Rinkimų
stebėtojų protestai savivaldybės rinkimų komisijai pridedami prie balsų
skaičiavimo protokolų. Rinkėjų protestus nagrinėja ta rinkimų komisija, kuriai
jie pareikšti.
80
straipsnis. Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas
1. Išankstinius
rinkimų rezultatus gali paskelbti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu
savivaldybės rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų
apylinkėse išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama
parengti pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas nedelsiant
skelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto tinklalapyje.
2. Iki šio
straipsnio 1 dalyje nurodyto Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo
visuomenės informavimo priemonių atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo
technika, žodžiu, raštu ar kitaip skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo
ar rinkimų rezultatus.
82 straipsnis. Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas
1. Pagal rinkimų
apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, o prireikus – ir pagal rinkimų
biuletenius bei kitus rinkimų dokumentus apygardos rinkimų komisija nustato:
1)
apygardoje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;
2)
apygardoje negaliojančių biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatytus balsų skaičiavimo duomenis, reikalingus tikrinant, ar
tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;
3)
už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą ir už visus
kandidatų sąrašus paduotų balsų skaičius.
2.
Pagal už kiekvieną kandidatą į savivaldybės tarybos narius paduotus pirmumo
balsus kiekvienam kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui atskirai
sudaroma porinkiminė kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo eilė.
Porinkiminėje kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo eilėje pirmesniu
įrašomas kandidatas, gavęs daugiau pirmumo balsų. Jeigu pirmumo balsų
kandidatai į savivaldybės tarybos narius yra gavę po lygiai arba mažiau, negu
šioje rinkimų apygardoje renkama savivaldybės tarybos narių, pirmesnis įrašomas
kandidatas į savivaldybės tarybos narius, pirmesniu įrašytas pareiškinių
dokumentų eilėje.
3.
Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai rinkimų apygardos balsų
skaičiavimo protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų
narių atskirąsias nuomones, rinkimų stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus.
Apygardos rinkimų komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai
pripažinti rinkimus apygardoje negaliojančiais.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
RINKIMŲ
REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS
84 straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimas ir
paskelbimas
1. Galutinius rinkimų
rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus
konkrečioje apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip
per 7 dienas po rinkimų. Tų apygardų rinkimų komisijų sprendimus, dėl kurių per
3 dienas po rinkimų nėra gauta nė vieno kandidatų į savivaldybės tarybos narius
sąrašus iškėlusios partijos atstovo rinkimams skundo dėl šio įstatymo
pažeidimo, turėjusio esminės įtakos rinkimų rezultatams, Vyriausioji rinkimų
komisija tvirtina be svarstymo. Apygardos rinkimų komisija, Vyriausiajai
rinkimų komisijai patvirtinus jos sprendimą, ne vėliau kaip per 2 dienas po
sprendimo patvirtinimo paskelbia apygardos rinkimų rezultatus.
2.
Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija pakeičia apygardos rinkimų komisijos
sprendimą arba priima sprendimą dėl nebesančio savivaldybės tarybos nario
vietos, tai rinkimų rezultatus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija ir
savivaldybės tarybos narių pažymėjimus pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7, o
baigia ne vėliau kaip po 10 dienų po rinkimų rezultatų ar sprendimo paskelbimo.
3.
Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus
iškėlusioms partijoms, dalyvavusioms paskirstant mandatus, grąžina rinkimų
užstatus, išskyrus užstatus už kandidatų sąrašus tose apygardose, kuriose jos
per rinkimus nedalyvavo paskirstant mandatus.
4.
Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kai per 3 mėnesius po galutinių rinkimų
rezultatų paskelbimo išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius
perduoda valstybės archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų
apygardų balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus, Vyriausiosios
rinkimų komisijos posėdžių protokolus ir sprendimus, rinkimų dokumentų
pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali nuspręsti
sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.
85 straipsnio redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
85 straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
Vyriausioji
rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje
negaliojančiais, jeigu nustato, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti
rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje, arba dokumentų suklastojimas ar jų
praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, arba pagal balsų
skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių
esminių rezultatų: kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų,
dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų į savivaldybės tarybos narius
sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno
mandato tikslumu.
85 straipsnio redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
85
straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
Vyriausioji
rinkimų komisija gali
pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje
negaliojančiais, jeigu nustato, kad šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų ar kiti šiurkštūs
šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje,
arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų
rezultatams, arba pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų
dokumentus negalima nustatyti šių esminių rezultatų: kandidatų į savivaldybės
tarybos narius sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti
tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-817,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)
86 straipsnis. Pakartotiniai rinkimai
1.
Pakartotiniai rinkimai rengiami, jeigu rinkimai į savivaldybės tarybą šiame
įstatyme nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais.
2.
Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vėliau kaip po 3 mėnesių po to, kai rinkimai
pripažinti negaliojančiais. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima
sprendimą dėl apygardos rinkimų komisijos įgaliojimų rengti pakartotinius
rinkimus pratęsimo, sudėties pakeitimo arba jos sudarymo iš naujo. Toliau
pakartotiniai rinkimai vykdomi šio įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašus keliančių partijų, prieš tai
užsiregistravusių dalyvauti rinkimuose šioje apygardoje, rinkimų užstatai
užskaitomi.
3.
Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinus pakartotinių rinkimų apygardoje
rezultatus negaliojančiais, Lietuvos Respublikos Seimas svarsto Valstybės
valdymo ir savivaldybių komiteto teikimą dėl tiesioginio valdymo savivaldybėje
įvedimo ir nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą.
87 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario
įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą
1.
Savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta arba jis netenka teisės eiti
savivaldybės tarybos nario pareigas, kai:
1) jis atsistatydina, – pagal savivaldybės tarybos nario paties
parašytą pareiškimą atsistatydinti. Savivaldybės tarybos nario pareiškimas
atsistatydinti turi būti patvirtintas notarine tvarka arba pasirašytas
savivaldybės mero ir tarybos narį iškėlusios partijos vadovo, arba savivaldybės
tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
2) jis praleidžia iš eilės 3 savivaldybės tarybos posėdžius be
pateisinamos priežasties, – pagal savivaldybės tarybos Etikos komisijos teikimą
ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą;
3)
teismas pripažįsta jį neveiksniu, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
4) įsiteisėja teismo
apkaltinamasis nuosprendis, – pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį;
5) jis išvyksta nuolat gyventi už savivaldybės,
kurios tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos ribų, – pagal savivaldybės mero
pranešimą ir gyventojų registro duomenis;
6) paaiškėja, kad jis yra pažeidęs šio įstatymo
89 straipsnį, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą arba nuosprendį;
7) jis miršta −
pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis;
8) teismas priima sprendimą dėl savivaldybės
tarybos nario ne Lietuvos Respublikos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos
Respublikos, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
9)
jis pereina į pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis,
arba tokių pareigų neatsisako.
2. Be to, savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai
savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo
sprendimu laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, išskyrus atvejus, kai
laikinas tiesioginio valdymo įvedimas susijęs su nepaprastosios padėties
įvedimu savivaldybės teritorijoje.
3. Savivaldybės
tarybos narys, prieš pereidamas į pareigas, pagal Konstituciją, šį ar kitus
įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, arba einantis
tokias pareigas, asmeniškai paduoda savivaldybės merui ir Vyriausiajai rinkimų
komisijai rašytinį pareiškimą (pareiškimus) dėl savivaldybės tarybos nario
mandato atsisakymo arba jį, notarine tvarka patvirtinęs, išsiunčia. Asmuo,
nepranešęs Vyriausiajai rinkimų komisijai apie tai, kad jis pereina į pareigas,
nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, arba kad tokias
pareigas eina, atsako Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta
tvarka.
4. Vyriausioji
rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų
atsiradimo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš
terminą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-615,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-26 (2010-01-05)
88 straipsnis. Laisvos savivaldybės tarybos
nario vietos užėmimas
1.
Jeigu savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą šio
įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais arba savivaldybės
tarybos narys netenka mandato, savivaldybės taryboje atsiranda laisva
savivaldybės tarybos nario vieta. Ji užimama taip: savivaldybės tarybos nariu
tampa porinkiminio kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo, pagal kurį
buvo išrinktas buvęs savivaldybės tarybos narys, pirmasis tarybos nario mandato
negavęs kandidatas. Jeigu kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąraše
savivaldybės tarybos nario mandatų negavusių kandidatų, galinčių užimti laisvą
savivaldybės tarybos nario vietą, nėra, savivaldybės tarybos nario mandatas
perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų
eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, t. y. tam
sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią
eilę, ir savivaldybės tarybos nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo
pirmasis savivaldybės tarybos nario mandato negavęs kandidatas. Išnykus
aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pripažinti savivaldybės tarybos nario
įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą pagal šio įstatymo 87 straipsnio 1
dalies 5 ar 9 punktą arba išnykus aplinkybėms, dėl kurių išrinkti savivaldybės
tarybos nariais asmenys neteko savivaldybės tarybos nario mandato pagal šio
įstatymo 90 straipsnį laikotarpiu tarp rinkimų, jie turi pirmumo teisę būti
savivaldybės tarybos nario mandato negavusiais kandidatais užimti atsirandančią
laisvą savivaldybės tarybos nario vietą porinkiminiame kandidatų sąraše, jei
per 15 dienų pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai notarine tvarka
patvirtintą prašymą pripažinti vietas porinkiminiame savivaldybės tarybos nario
mandato negavusių kandidatų sąraše. Pripažinti tokių asmenų vietą
porinkiminiame savivaldybės tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše
leidžiama tik vieną kartą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl
savivaldybės tarybos nario mandato pripažinimo naujam savivaldybės tarybos
nariui turi priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva
savivaldybės tarybos nario vieta.
2.
Jeigu asmuo, kuriam pagal šio straipsnio 1 dalį turėtų atitekti savivaldybės
tarybos nario mandatas, negali tapti savivaldybės tarybos nariu pagal šio
įstatymo 2 straipsnį arba jam tapus savivaldybės tarybos nariu iš karto turėtų
būti taikomos šio įstatymo 87 straipsnio nuostatos, tai šis asmuo kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašo eilėje praleidžiamas.
90 straipsnis. Pareigos, nesuderinamos su savivaldybės tarybos
nario pareigomis, ir išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato netekimas
1 dalies redakcija iki 2010 m. liepos 1 d.:
1. Savivaldybės tarybos nario pareigos
nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario,
Vyriausybės nario pareigomis, su apskrities viršininko ar apskrities viršininko
pavaduotojo, su Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės
kontrolieriaus ir jo pavaduotojų pareigomis. Be to, savivaldybės tarybos nario
pareigos nesuderinamos su savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis, su savivaldybės
administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar savivaldybės administracijos
valstybės tarnautojo pareigomis, su savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų pareigomis,
savivaldybės viešųjų įstaigų, savivaldybės įmonių vienasmenio vadovo ir
kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, savivaldybės kontroliuojamų
akcinių bendrovių kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba
savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės vadovo pareigomis.
1 dalies redakcija nuo 2010 m. liepos 1 d.:
1. Savivaldybės
tarybos nario pareigos nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario,
Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigomis, su Vyriausybės
įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su
savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, su Vyriausybės
atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų
pareigomis. Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su
savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės
tarnautojo pareigomis, su savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo
pavaduotojo ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo pareigomis, su
savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų pareigomis, savivaldybės viešųjų
įstaigų, savivaldybės įmonių vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo
nario pareigomis, savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių kolegialaus
valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba savivaldybės kontroliuojamos
akcinės bendrovės vadovo pareigomis.
2. Jeigu asmuo, kuris eina pareigas, pagal
Konstituciją, šį ar kitus įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario
pareigomis, išrenkamas savivaldybės tarybos nariu, jis turi apsispręsti ir
atsisakyti tų pareigų arba išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato.
Išrinktas savivaldybės tarybos narys, apsisprendęs atsisakyti savivaldybės
tarybos nario mandato, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos
pirmojo posėdžio dienos paduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai asmeniškai arba
išsiunčia jai notarine tvarka patvirtintą pareiškimą dėl išrinkto savivaldybės
tarybos nario mandato atsisakymo. Gavusi šį pareiškimą, Vyriausioji rinkimų
komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki
savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl išrinkto
savivaldybės tarybos nario mandato netekimo ir mandato naujam savivaldybės
tarybos nariui pripažinimo. Porinkiminio kandidatų sąrašo kandidatai į
atsiradusią laisvą savivaldybės tarybos nario vietą, apsisprendę atsisakyti
išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato, taip pat turi paduoti Vyriausiajai
rinkimų komisijai pareiškimus dėl savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo
ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio
dienos. Jeigu išrinktas savivaldybės tarybos narys ne vėliau kaip likus 10
dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos nustatyta tvarka
nepraneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad jis atsisako pareigų, pagal šį
įstatymą nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, Vyriausioji
rinkimų komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki
savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl šio
savivaldybės tarybos nario mandato netekimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-848,
2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3345 (2010-06-10)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimųįstatymopriedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1994 m. gruodžio 19 d.
Tarybos direktyva 94/80/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams,
gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo
teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 12), su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/106/EB (OL 2006 L 363, p. 409).
Priedo
pakeitimai:
Nr.
Rinkėjo
pavardė, vardas
Rinkėjo
asmens tapatybės kortelės, paso arba teisę nuolat gyventi Lietuvos
Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris
Rinkėjo
gimimo data
Rinkėjo
gyvena-mosios vietos adresas
Rinkėjo
parašas
Parašo
data
“.
8. Rinkėjų parašų rinkimo lapo apačioje turi būti nurodyta
rinkėjų parašus rinkusio asmens vardas ir pavardė, paso ar asmens tapatybės
kortelės arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio
dokumento numeris, gyvenamosios vietos adresas, parašas ir parašo data.
9. Pretendentas
į kandidatus, gavęs rinkėjų parašų rinkimo lapus, turi
teisę per visuomenės informavimo priemones daryti atitinkamus pranešimus ir
organizuoti rinkėjų parašų rinkimą. Rinkėjų parašus turi teisę rinkti
pats pretendentas į kandidatus arba jo pavedimu kitas rinkėjas. Rinkėjų parašus
renkantis asmuo gali rinkti parašus tik už vieną pretendentą į kandidatus.
Rinkėjas savo vardą ir pavardę rinkėjų parašų rinkimo lape įrašo pats ir
pasirašo, kitus duomenis ir parašo datą gali įrašyti rinkėjų parašus renkantis
asmuo. Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo negali pats įrašyti savo duomenų ir
pasirašyti, jo prašymu tai padaro kitas rinkėjas (išskyrus asmenį, renkantį
parašus). Šis faktas turi būti pažymėtas atitinkamu įrašu rinkėjų parašų
rinkimo lape ir patvirtintas rinkėjų parašus rinkusio rinkėjo parašu. Renkant
rinkėjų parašus, draudžiama papirkti rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti
už rinkėjo parašą, naudoti psichologinį ar kitokį smurtą ar kitaip paveikti
rinkėjo valią pasirašyti ar nepasirašyti parašų rinkimo lape. Jeigu iki rinkimų likus ne daugiau kaip 41 dienai nėra
surinkta šio įstatymo nustatytas rinkėjų parašų skaičius,
parašų rinkimas nutraukiamas ir pretendentas į kandidatus rinkėjų parašų rinkimo lapus (taip pat ir nepanaudotus) ne
vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų privalo grąžinti savivaldybės rinkimų
komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija surašo rinkėjų parašų lapų grąžinimo
aktą. Šį aktą pasirašo ir pretendentas į kandidatus.
10. Gavusi parašų rinkimo lapus,
savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip per 6 dienas juos patikrina ir
suskaičiuoja šios savivaldybės rinkėjų, parėmusių šio kandidato išsikėlimą,
parašų skaičių. Rinkimų teisės neturinčių asmenų, į tos savivaldybės rinkėjų
sąrašą neįrašytų rinkėjų, neįrašiusių visų šio įstatymo nustatytų duomenų ar
įrašiusių neteisingus duomenis rinkėjų parašai, taip pat už to paties kandidato
parėmimą pasirašiusių daugiau kaip vieną kartą rinkėjų visi parašai
neskaičiuojami.
11. Jeigu
rinkėjų parašų rinkimo lapuose yra surinktas šio įstatymo nustatytas rinkimų
apygardos rinkėjų parašų skaičius, savivaldybės rinkimų komisija teikia
Vyriausiajai rinkimų komisijai pretendentą į kandidatus registruoti kandidatu į
savivaldybės tarybos narius. Jeigu yra nustatoma, kad rinkėjų parašai
suklastoti arba kad renkant parašus buvo paveikta rinkėjo valia ar kitaip
pažeista parašų rinkimo tvarka, savivaldybės rinkimų komisija Vyriausiajai
rinkimų komisijai siūlo pretendento į kandidatus neregistruoti kandidatu.
12. Kandidato į
savivaldybės tarybos narius anketoje asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į
savivaldybės tarybos narius, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę,
paso ar kito asmens tapatybę arba teisę dėl nuolat gyventi Lietuvos
Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą,
nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo
nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją karo
arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą ar pensiją
profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas,
kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti
politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos
nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos valdžios
institucijos narys, atsakyti į šio įstatymo 89 straipsnyje nurodytus klausimus
ir pasirašyti. Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius yra kitos
valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė
nėra apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. Kandidato į savivaldybės
tarybos narius anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir
neatsakyti.
13. Pareiškiniai
dokumentai rinkimų komisijoms gali būti pateikiami elektroniniu būdu. Rinkėjai
taip pat gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu
būdu savo parašais paremti asmens išsikėlimą kandidatu.
36
straipsnis. Kandidatų registravimas
1. Prasidėjus
kandidatų registravimo laikui, Teisingumo ministerija per vieną dieną
Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu raštu praneša, kokios
partijos yra įregistruotos, kokių partijų narių skaičius atitinka įstatymų
reikalavimus, kokių partijų veikla yra sustabdyta ar nutraukta.
2. Gavusi
partijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau
kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos
registracijos fakto patvirtinimo. Teisingumo ministerija per 2 dienas turi
raštu atsakyti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Patikrinusi partijos pateiktus
pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo
reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas po pareiškinių
dokumentų gavimo kandidatų sąrašus keliančios partijos atstovui rinkimams
išduoda pažymą apie kandidatų sąrašus keliančios partijos įregistravimą
dalyvauti rinkimuose.
3. Tikrindama
kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija
nustato, ar kandidatas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus.
Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali kreiptis pagalbos į Užsienio,
Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijas, Juridinių asmenų registrą ar kitas
valstybės institucijas, kad šios praneštų reikšmingus kandidato registravimui
duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas
ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas,
bet ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų.
4. Patikrinusi
pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo
reikalavimus, savivaldybės rinkimų komisija sprendimą įregistruoti kandidatą
turi priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau
kaip likus 31 dienai iki rinkimų.
5. Jeigu yra
pareiškinių dokumentų trūkumų, rinkimų komisija apie tai nedelsdama
praneša atitinkamam atstovui rinkimams.
6. Jeigu po kandidato įregistravimo
Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad šis kandidatas neatitinka šio
įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako
pateikti šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 2 punkte arba 5 dalies 2 punkte
nurodytus dokumentus ar pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir
rinkimų teisę turinčius asmenis arba šiuos dokumentus pateikia klaidingus ar jų
nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu partija,
kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies
nuostatas, Vyriausioji rinkimų komisija panaikina atitinkamai to kandidato
registravimą arba atšaukia tos partijos kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo)
paskelbimą.
37
straipsnis. Atstovai rinkimams
1. Paskelbus
savivaldybių tarybų rinkimų datą, partijų įgaliojimus atstovauti joms rinkimų
komisijose Vyriausioji rinkimų komisija pradeda priimti kitą dieną po to, kai
buvo sudaryta atitinkama rinkimų komisija. Išsikėlę kandidatai, išsikėlę ir į
sąrašą susijungę kandidatai įgaliojimus atstovauti jiems rinkimų komisijoje
Vyriausiajai rinkimų komisijai gali pateikti atitinkamai kitą dieną po
pareiškinių dokumentų įteikimo ar susijungimo į kandidatų sąrašą. Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas įregistruoja atstovo
rinkimams įgaliojimą ir išduoda jam atstovo rinkimams pažymėjimą.
Atstovo rinkimams įgaliojimo ir atstovo rinkimams pažymėjimo galiojimas
pasibaigia praėjus 20 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
2. Vyriausiojoje
rinkimų komisijoje ar savivaldybės rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais
klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai ar išsikėlusiam kandidatui.
Rinkimų komisijos posėdžiuose atstovas rinkimams turi patariamojo balso teisę
ir teisę pareikšti atskirąją nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas
rinkimams savivaldybės, kurios rinkimų komisijoje jis įgaliotas atstovauti,
teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo teises.
3. Jeigu iki rinkimų dienos
partija, išsikėlęs kandidatas panaikina savo atstovo rinkimams įgaliojimą, apie
tai nedelsiant turi būti raštu pranešta Vyriausiajai rinkimų komisijai. Ši
nedelsdama panaikina atstovo rinkimas įgaliojimo registravimą ir išduoto
atstovo rinkimams pažymėjimo galiojimą. Kito atstovo rinkimams paskyrimui, šio
atstovo rinkimams įgaliojimo registravimui ir atstovo rinkimams pažymėjimo
išdavimui taikomos šio įstatymo nuostatos.
38
straipsnis. Rinkimų užstatas
1. Rinkimų
užstatas išsikėlusiam kandidatui, vienos politinės partijos keliamų kandidatų
sąrašui vienoje savivaldybėje įregistruoti yra paskutinio paskelbto
šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU)
dydžio.
2. Rinkimų
užstatas pakeisti vieno kandidato vietą kandidatų sąraše, įrašyti į
kandidatų sąrašą naują kandidatą – 0,5 VMDU, išsikėlusiam kandidatui susijungti
su kitais išsikėlusiais kandidatais į jungtinį sąrašą, sujungti
politinės partijos iškeltus kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną
sujungiamą sąrašą ar išsikėlusį kandidatą.
3. Rinkimų
užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi du kartus didesni tai
partijai, kuri paskutiniuose Seimo arba savivaldybių tarybų rinkimuose ar
rinkimuose į Europos Parlamentą buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą
(sąrašus) ir nepateikė įstatymų nustatyta tvarka paskelbti spaudoje lėšų šaltinių
ir jų panaudojimo rinkimų agitacijai ataskaitos.
4. Pasibaigus politinės kampanijos
laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija grąžina rinkimų užstatus juos
sumokėjusioms partijoms ar išsikėlusiems kandidatams, jeigu yra pateiktos jų
politinės kampanijos finansavimo ataskaitos.
5. Panaikinus kandidato registravimą,
atšaukus partijos kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą šio įstatymo
36 straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais arba neįregistravus kandidatų
sąrašo (jungtinio sąrašo) dėl pavėluotai pateiktų pareiškinių dokumentų,
rinkimų užstatas negrąžinamas.
6. Negrąžintinus rinkimų užstatus
Vyriausioji rinkimų komisija perveda į valstybės biudžetą.
33 straipsnis. Skundai dėl rinkėjų sąrašų
1. Rinkėjas arba
atstovas rinkimams skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas
šio įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba įrašytas į kelis
rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai likus ne mažiau kaip
7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija skundą privalo išnagrinėti ir
sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas nuo skundo gavimo,
jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.
X-1423,
2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 15-509 (2008-02-05)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-578, 1994.07.21, Žin., 1994, Nr. 63-1234
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
2.
Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto
skundo per 3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam
teismui. Teismas gautą skundą išnagrinėja per 2 dienas. Teismo sprendimas yra
galutinis.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-646,
1994.11.08, Žin., 1994, Nr. 89-1719
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
3.
Praleidus nustatytus terminus pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir
skundai nenagrinėjami.
4. Apie gautus
skundus ir vykdant teismo sprendimus rinkėjų sąrašuose padarytas pataisas
apylinkių rinkimų komisijos praneša apygardos rinkimų komisijai, o ši –
Vyriausiajai rinkimų komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau
kaip per 12 valandų.
PENKTASIS
SKIRSNIS
KANDIDATŲ Į SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIUS KĖLIMAS
34 straipsnis. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius kėlimas
*1. Kandidatus
į savivaldybės tarybos narius gali kelti partija, įregistruota pagal Politinių
partijų įstatymą ir atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos
narių skaičiaus, ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų.
2. Partija kandidatus
į savivaldybės tarybos narius kelia pateikdama kandidatų į savivaldybės tarybos
narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal jos nustatytą eilę. Sąraše
kandidatų į savivaldybės tarybos narius negali būti mažiau kaip 10 ir du
kartus daugiau kaip toje apygardoje nustatytas mandatų skaičius. Kandidatai į
savivaldybės tarybos narius turi atitikti šio įstatymo 2 straipsnio
reikalavimus.
*Pastaba. Pripažinti, kad
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio
(2006 m. gruodžio 21 d. redakcija; Žin., Nr. 143-5445) 1 dalis ta
apimtimi, kuria, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę savivaldybių
tarybų rinkimų sistemą, nėra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos
administracinių vienetų nuolatiniai gyventojai gali būti renkami į atitinkamų
savivaldybių tarybas ir būdami įrašyti į ne politinių partijų sudaromus
kandidatų į savivaldybių tarybų narius sąrašus, prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-757,
1995.01.12, Žin., 1995, Nr. 7-143
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 10, 11, 31 IR 46
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-795,
1995.02.15, Žin., 1995, Nr. 18-405
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 41 IR 45 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-57,
1996.12.23, Žin., 1996, Nr. 126-2944 (1996.12.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-231,
1997.05.29, Žin., 1997, Nr. 50-1191 (1997.06.06)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-256,
1997.06.10, Žin., 1997, Nr. 58-1331 (1997.06.20)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 16, 51, 64 IR 68 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1047,
1999.02.09, Žin., 1999, Nr. 19-511 (1999.02.24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19, 34, 83 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1369, 1999 10 19, Žin., 1999, Nr.
93-2710 (1999 11 04)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1939, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.
84-2532 (2000 10 06)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19 IR 80 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-184, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.
21-692 (2001 03 09)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 38 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-274, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1345 (2001 05 09)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 6, 9, 12, 13, 17, 23, 24, 25, 26, 28, 29, 32,
34, 35, 41, 55, 58, 62, 63, 64, 86, 88 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-969,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2768 (2002-07-03)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 7, 17, 21, 23, 27, 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 12
STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas, išskyrus 5 ir 6 straipsnius, įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1080,
2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 95-4089 (2002-10-02)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 89 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1340,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO 88(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja
nuo 2003 m. vasario 25 d.
Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių
papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 88-1 straipsniu įstatymas pagal
priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1
daliai.
Pakeitimai:
16.1.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1585,
2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2533 (2003-06-13)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 88(1)
STRAIPSNIU ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
16.2.
Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2005-01-19, Žin., 2007, Nr. 9-289
(2005-01-22)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 881
STRAIPSNIU ĮSTATYMO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1448, 2003-04-03,
Žin., 2003, Nr. 38-1693 (2003-04-24)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos
baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo
2003 m. gegužės 1 d.
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1872,
2003-12-09, Žin., 2003, Nr. 123-5570 (2003-12-30)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 10, 13, 15, 20, 31, 64, 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
89 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU
ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1912,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE
ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,
SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS
ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS
PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2079,
2004-03-25, Žin., 2004, Nr. 55-1887 (2004-04-16)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 35, 86 IR 88(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2235,
2004-05-11, Žin., 2004, Nr. 83-2988 (2004-05-22)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio
Įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87
straipsnio 1 dalies nuostata – per 15 dienų pateikti prašymą Vyriausiajai
rinkimų komisijai pripažinti pirmumo teise vietas porinkiminiame tarybos nario
mandato negavusių kandidatų sąraše – pradedama taikyti 2003 metais išrinktų
savivaldybių tarybų nariams nuo šio Įstatymo įsigaliojimo.
22.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2373,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4325 (2004-07-27)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
23.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2429,
2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.
24.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-399, 2005-11-17,
Žin., 2005, Nr. 143-5173 (2005-12-08)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.
25.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-462, 2005-12-20,
Žin., 2005, Nr. 153-5638 (2005-12-31)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
26.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1001,
2006-12-21, Žin., 2006, Nr. 143-5445 (2006-12-30)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2006 m. gruodžio 30 d.
27.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1045,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 14, 16, 29, 31, 55, 62, 64, 65, 67, 69, 73
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
28.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1423,
2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 15-509 (2008-02-05)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
29.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-222,
2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1800 (2009-04-25)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
30.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-615,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-26 (2010-01-05)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
31.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-817,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO
6, 35, 36, 38, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2010 m. rugsėjo 15 d.
32.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-848,
2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3345 (2010-06-10)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 90 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
***
Pabaiga ***
Konstitucinio
Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2007-02-09,
Žin., 2007, Nr. 19-722 (2007-02-13)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO (2006 M. GRUODŽIO 21 D. REDAKCIJA) 1 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2010-06-10)
autrap@lrs.lt
67 straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose
1.
Rinkėjai, atliekantys privalomąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos
tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose ir vidaus tarnybos
daliniuose, kuriuose atlieka tarnybą.
2.
Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų karinių
vienetų ir vidaus tarnybos dalinių vadų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą
ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose
paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.
3.
Karinių vienetų ir vidaus tarnybos dalinių vadai sudaro specialiuose paštuose
balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše
turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, rinkimų
apygarda (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą.
Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto ar vidaus tarnybos
dalinio vadas perduoda apygardos rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų
pažymėjimus arba juos išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus
duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas
patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo
vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės
tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų ir vidaus tarnybos dalinių
vadai sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į kitą specialų paštą arba
parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.
4.
Balsavimui kariniuose vienetuose ir vidaus tarnybos daliniuose taikomos šio
įstatymo 64 straipsnio nuostatos.
5.
Daryti poveikį kariniame vienete ar vidaus tarnybos dalinyje balsuojančio
rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
78 straipsnis. Rinkimų apygardos balsų
skaičiavimo dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai
Apygardos rinkimų komisija visus dokumentus,
gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus finansinius dokumentus), rinkėjų sąrašus,
rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą, apygardos rinkimų komisijos viso
darbo laikotarpio protokolus ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius
paketus ir antspauduoja. Paketai per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą
laiką perduodami Vyriausiajai rinkimų komisijai.
81 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų
sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui
1. Kandidatų
sąrašus iškėlusios partijos, kandidatai, atstovai rinkimams, rinkimų stebėtojai
apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo
gali apskųsti savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo
protokolų surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24
valandas.
2. Savivaldybės
rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti
apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo
protokolų surašymo ir turi būti išnagrinėti iki galutinių rinkimų rezultatų
oficialaus paskelbimo.
3. Savivaldybės rinkimų komisija,
nagrinėdama skundą dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo dėl balsų
skaičiavimo protokolo surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių,
gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o
nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius
ar negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą apylinkės balsų
skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo.
Savivaldybės rinkimų komisija neturi teisės pripažinti apylinkės rinkimų
komisijos balsų skaičiavimo protokolą negaliojančiu.
4. Vyriausioji
rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl savivaldybės rinkimų komisijos
sprendimo dėl apygardos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali
perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o
nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius
ar negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą apygardos, rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie rinkimų apygardos
balsų skaičiavimo protokolo.
5. Kandidatų
sąrašus iškėlusios partijos, kandidatai, išrinkti savivaldybės tarybos nariai
po galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo iki pirmojo naujai
išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio bet kurį Vyriausiosios rinkimų komisijos
sprendimą ar kitą jos veiką per 5 dienas po Vyriausiosios rinkimų komisijos
sprendimo įsigaliojimo ar po to, kai paaiškėjo apie ginčijamą veiką, gali
apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 5 dienas.
6. Kandidatų sąrašus iškėlusios
partijos, kandidatai, asmenys, įrašyti į mandatus gavusių kandidatų sąrašus,
savivaldybės tarybos nariai po pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos
posėdžio Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus dėl savivaldybės tarybos
nario įgaliojimų nutraukimo ar dėl įgaliojimų naujiems savivaldybės tarybos
nariams pripažinimo ar atsisakymus priimti šiuos sprendimus per 15 dienų po
sprendimo įsigaliojimo gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam
teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos skundus
išnagrinėja per 15 dienų.
82
straipsnis. Rinkimų apygardų balsų skaičiavimo protokolai
1. Pagal rinkimų
apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, o prireikus – ir pagal rinkimų
biuletenius bei kitus rinkimų dokumentus savivaldybės rinkimų komisija nustato
ir į rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą įrašo:
1) rinkėjų
skaičių rinkimų apygardoje;
2) rinkimų
apygardoje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;
3) rinkimų
apygardoje negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatytus balsų skaičiavimo duomenis, reikalingus tikrinant,
ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;
4) už kiekvieną
kandidatų sąrašą, kiekvieną išsikėlusį kandidatą ir už visus kandidatų sąrašus,
išsikėlusius kandidatus paduotų balsų skaičius.
2. Pagal už
kiekvieną kandidatą paduotus pirmumo balsus kiekvienam kandidatų sąrašui
atskirai sudaroma porinkiminė kandidatų sąrašo eilė. Porinkiminėje kandidatų
sąrašo eilėje pirmesniu įrašomas kandidatas, gavęs daugiau pirmumo balsų. Jeigu
kandidatai pirmumo balsų yra gavę po lygiai arba mažiau, negu renkama
savivaldybės tarybos narių, pirmesnis įrašomas kandidatas, pirmesniu įrašytas
pareiškinių dokumentų eilėje.
3. Savivaldybės
rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai rinkimų apygardos balsų skaičiavimo
protokolus pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių
atskirąsias nuomones, rinkimų stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Rinkimų
apygardos balsų skaičiavimo protokolo išrašas arba kopija pateikiami rinkimų
stebėtojams ir komisijos nariams jų prašymu. Savivaldybės rinkimų komisija gali
pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti rinkimus savivaldybėje
negaliojančiais.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
RINKIMŲ
REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS
83
straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje
1. Išankstinius
rinkimų rezultatus nustato savivaldybės rinkimų komisija po to, kai pasirašytas
rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas.
*2. Mandatai
kandidatų sąrašams ir išsikėlusiems kandidatams paskirstomi pagal tai, kiek
rinkėjų paduotų mandato balsų gavo kiekvienas sąrašas, kiekvienas išsikėlęs
kandidatas, taikant kvotų ir liekanų metodą. Kandidatų sąrašas gali gauti
savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo
atveju, jeigu už kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4 procentai, o už
partijų jungtinį kandidatų sąrašą ir išsikėlusių kandidatų jungtinį sąrašą – ne
mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už kandidatų
sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, ir išsikėlusius kandidatus yra
paduota mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų, teisę dalyvauti skirstant
mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai –
jeigu už juos paduota vienodas rinkėjų balsų skaičius), už kurį yra paduota
daugiausiai rinkėjų balsų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę
dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio skaičiaus, kad už
kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, ir išsikėlusius
kandidatus būtų paduota ne mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų.
**3. Apskaičiuojama
mandatų skirstymo kvota. Ji lygi rinkėjų paduotų mandatų balsų, kuriuos gavo
kandidatų sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, ir išsikėlę kandidatai,
sumai, padalytai iš mandatų skaičiaus. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo
padidinamas vienetu.
**4. Išsikėlęs
kandidatas, neįeinantis į jungtinį sąrašą, gauna mandatą, jeigu už jį paduotų
balsų skaičius lygus arba didesnis už mandatų skirstymo kvotą. Už kiekvieną
dalyvaujantį paskirstant mandatus kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius
dalijamas iš mandatų skirstymo kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų
skaičius, tenkantis kiekvienam kandidatų sąrašui pagal mandatų skirstymo kvotą,
o dalijant gautos liekanos naudojamos likusiems mandatams (nepaskirstytiems
išsikėlusiems kandidatams, neįeinantiems į jungtinį sąrašą, ir kandidatų
sąrašams) paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų kandidatų sąrašų pavadinimai
surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis pagal jiems
atitekusias dalijimo liekanas, pradedant didžiausiąja. Jei dviem kandidatų
sąrašams tenkančios liekanos lygios, pirmiau įrašomas sąrašas, kurio
rinkimų numeris mažesnis. Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną
padalijami kandidatų sąrašams pagal eilę, pradedant tuo kandidatų sąrašu, kuris
buvo įrašytas pirmasis.
**5. Jeigu kuriam
nors kandidatų sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų,
tai šie mandatai padalijami kitiems kandidatų sąrašams, tęsiant mandatų
dalijimą liekanų metodu.
6. Sąraše
kandidatai į savivaldybės tarybos narius gauna mandatus pagal porinkiminę
kandidatų sąrašų eilę.
Pastaba. *Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (2010 m.
birželio 30 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 86-4523, Nr. 141)
83 straipsnio 2 dalis tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus
vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą ir nustačius, kad pavieniai
asmenys, neįrašyti į kandidatų sąrašus, daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali
išsikelti kandidatais į savivaldybių tarybų narius ir jungtis į išsikėlusių
kandidatų jungtinį sąrašą, taip pat nustačius, kad politinės partijos kandidatų
sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant
mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai
rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, joje nustatyta, kad išsikėlusių kandidatų
jungtinis sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja
skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip
6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai.
**Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (2010 m.
birželio 30 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 86-4523, Nr. 141) 83 straipsnio
3, 4, 5 dalys tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę
savivaldybių tarybų rinkimų sistemą ir nustačius, kad pavieniai asmenys,
neįrašyti į kandidatų sąrašus, daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali
išsikelti kandidatais į savivaldybės tarybos narius ir joje varžytis su
kandidatų sąrašais, jose nustatyta, kad kandidatų sąrašams, dalyvaujantiems
skirstant mandatus, mandatai dalijami pagal mandatų skirstymo kvotą,
apskaičiuojamą pagal rinkėjų balsus, paduotus ne tik už šiuos kandidatų
sąrašus, bet ir už visus išsikėlusius kandidatus, prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2007-02-09, Žin., 2007, Nr. 19-722 (2007-02-13)
35 straipsnio redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
35 straipsnis. Kandidatų į
savivaldybės tarybos narius iškėlimo pareiškiniai dokumentai
1. Partija turi
įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1)
pareiškimą dalyvauti rinkimuose;
2)
savo registracijos dokumento nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą,
rinkimų programą;
3)
savivaldybių, kurių tarybų narių rinkimuose partija numato kelti kandidatus,
sąrašą;
4) įgaliojimą atstovui rinkimams atstovauti
partijai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat įgaliojimus atstovui
rinkimams atstovauti partijai ir jos keliamiems kandidatams apygardų rinkimų
komisijose;
5)
dokumentą, patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas;
6) praėjusių metų finansinės veiklos
deklaracijos, kuri pagal Politinių partijų įstatymą turėjo būti pateikta
mokesčių inspekcijai, kopiją, patvirtintą šios inspekcijos, taip pat gali
pateikti partijos biudžeto pajamų ir jų šaltinių, išlaidų ir jų paskirties
ataskaitos (pranešimo), kuri turėjo būti viešai paskelbta pagal Politinių
partijų įstatymą, kopiją.
2. Jeigu partija paskutiniuose Seimo arba
savivaldybių tarybų rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus,
ji turi teisę pateikti spaudoje paskelbtos lėšų šaltinių ir jų panaudojimo
rinkimų agitacijai ataskaitos, kuri turėjo būti paskelbta pagal Seimo,
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus, kopiją.
2011-05-11, Žin., 2011, Nr.
58-2771 (2011-05-14)
84
straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimas ir paskelbimas
1. Galutinius rinkimų rezultatus,
išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus konkrečioje
rinkimų apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 7
dienas po rinkimų. Tų savivaldybių rinkimų komisijų sprendimus, dėl kurių per 3
dienas po rinkimų nėra gauta nė vieno atstovo rinkimams skundo dėl šio įstatymo
pažeidimo, turėjusio esminės įtakos rinkimų rezultatams, Vyriausioji rinkimų
komisija tvirtina be svarstymo. Savivaldybės rinkimų komisija, Vyriausiajai
rinkimų komisijai patvirtinus jos sprendimą dėl galutinių rinkimų rezultatų
patvirtinimo, ne vėliau kaip per 2 dienas po sprendimo patvirtinimo paskelbia
savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus.
2. Jeigu
Vyriausioji rinkimų komisija pakeičia savivaldybės rinkimų komisijos sprendimą
arba priima sprendimą dėl nebesančio savivaldybės tarybos nario vietos, rinkimų
rezultatus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės tarybos narių
pažymėjimus Vyriausioji rinkimų komisija pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7
dienų ir baigia išduoti ne vėliau kaip po 10 dienų po rinkimų rezultatų ar
atitinkamo sprendimo paskelbimo.
3. Vyriausioji rinkimų komisija
ne vėliau kaip per 3 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo
išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius perduoda valstybės
archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų apygardų balsų
skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus, Vyriausiosios rinkimų
komisijos posėdžių protokolus ir sprendimus, rinkimų dokumentų pavyzdžių
komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali priimti sprendimą sunaikinti
nesaugotinus rinkimų dokumentus.
85
straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
Vyriausioji rinkimų komisija gali
pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu
nustato, kad šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų ar kiti
šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų
apygardoje, arba kad dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės
įtakos rinkimų rezultatams, arba kad pagal balsų skaičiavimo protokolus ar
kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių esminių rezultatų: kandidatų
sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, išsikėlusių kandidatų, arba
kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip
vieno mandato tikslumu.
86
straipsnis. Pakartotiniai rinkimai
1. Pakartotiniai
rinkimai rengiami rinkimų apygardoje, kurioje rinkimai į savivaldybės tarybą
šiame įstatyme nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais.
2. Pakartotiniai
rinkimai rengiami ne vėliau kaip po 3 mėnesių po to, kai rinkimai pripažinti
negaliojančiais. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima sprendimą dėl
savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimų rengti pakartotinius rinkimus
pratęsimo, šios komisijos sudėties pakeitimo arba komisijos sudarymo iš naujo.
Toliau pakartotiniai rinkimai vykdomi šio įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatų
sąrašus keliančių partijų, išsikėlusių kandidatų, išsikėlusių kandidatų
jungtinių sąrašų, kurie buvo užsiregistravę dalyvauti
ankstesniuose rinkimuose šioje savivaldybėje, rinkimų užstatai įskaitomi.
3. Vyriausiajai
rinkimų komisijai pripažinus pakartotinių rinkimų į savivaldybės tarybą
rezultatus negaliojančiais, Lietuvos Respublikos Seimas svarsto Valstybės
valdymo ir savivaldybių komiteto teikimą dėl tiesioginio valdymo savivaldybėje
įvedimo ir nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą.
87
straipsnis. Savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą
1. Savivaldybės
tarybos nario įgaliojimai nutrūksta arba jis netenka teisės eiti savivaldybės
tarybos nario pareigas, kai:
1) jis
atsistatydina, – pagal savivaldybės tarybos nario pareiškimą atsistatydinti.
Šis pareiškimas turi būti patvirtintas notarine tvarka arba pasirašytas
savivaldybės mero, o jeigu tarybos narį iškėlė partija, – ir partijos (jos
skyriaus) vadovo arba savivaldybės tarybos nario asmeniškai įteiktas
Vyriausiajai rinkimų komisijai;
2) jis,
vadovaudamasis šio įstatymo 90 straipsniu, atsistatydina prieš pradėdamas eiti
pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis;
3) jis be
pateisinamos priežasties praleidžia iš eilės 3 savivaldybės tarybos posėdžius,
– pagal savivaldybės tarybos Etikos komisijos teikimą ir Vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimą;
4) teismas
pripažįsta jį neveiksniu, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
5) įsiteisėja
teismo apkaltinamasis nuosprendis, – pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį;
6) jis išvyksta
nuolat gyventi už savivaldybės, kurios tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos
ribų, – pagal savivaldybės mero pranešimą ir Lietuvos Respublikos gyventojų
registro duomenis;
7) paaiškėja,
kad jis yra pažeidęs šio įstatymo 89 straipsnį, – pagal įsiteisėjusį teismo
sprendimą arba nuosprendį;
8) jis miršta, –
pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis;
9) teismas
priima sprendimą dėl savivaldybės tarybos nario ne Lietuvos Respublikos
piliečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, – pagal įsiteisėjusį teismo
sprendimą;
10) jis pradeda
eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, ir šių
pareigų neatsisako;
11) kai
savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo
sprendimu laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, išskyrus atvejus, kai
laikinas tiesioginio valdymo įvedimas susijęs su nepaprastosios padėties
įvedimu savivaldybės teritorijoje.
2. Savivaldybės
tarybos narys, prieš pradėdamas eiti pareigas, pagal Konstituciją, šį ar kitus
įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, asmeniškai ne
vėliau kaip prieš 10 dienų paduoda savivaldybės merui ir Vyriausiajai rinkimų
komisijai rašytinį pareiškimą (pareiškimus) dėl savivaldybės tarybos nario
mandato atsisakymo arba šį pareiškimą, notarine tvarka patvirtinęs, išsiunčia.
Asmuo, netekęs savivaldybės tarybos nario mandato šio straipsnio 1 dalies 1, 3,
4, 5, 7, 8, 9 ir 10 punktuose nustatytais pagrindais, netenka teisės užimti
laisvą savivaldybės tarybos nario vietą šio įstatymo 88 straipsnio nustatyta
tvarka.
3. Vyriausioji
rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų
atsiradimo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš
terminą.
88
straipsnis. Laisvos savivaldybės tarybos nario vietos užėmimas
1. Jeigu
savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą šio įstatymo 87
straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais arba savivaldybės tarybos narys
netenka mandato, savivaldybės taryboje atsiranda laisva savivaldybės tarybos
nario vieta. Ji užimama taip: savivaldybės tarybos nariu tampa porinkiminiame
kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas savivaldybės tarybos narys, po jo
esantis pirmas kandidatas, negavęs savivaldybės tarybos nario mandato. Jeigu
kandidatų sąraše nėra kandidatų, galinčių užimti laisvą savivaldybės tarybos
nario vietą, arba jeigu savivaldybės tarybos nario, kuris buvo išsikėlęs kandidatu
ir nebuvo įrašytas į kandidatų sąrašą, įgaliojimai nutrūko prieš terminą,
savivaldybės tarybos nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų
sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, t. y.
tam kandidatų sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo
mandatą pagal šią eilę, ir savivaldybės tarybos nariu tampa naują mandatą
gavusio sąrašo pirmasis savivaldybės tarybos nario mandato negavęs kandidatas.
2. Išnykus
aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pripažinti savivaldybės tarybos nario
įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą šio įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 ir
6 punktuose nustatytais pagrindais, arba išnykus aplinkybėms, dėl kurių
išrinktas savivaldybės tarybos narys neteko savivaldybės tarybos
nario mandato pagal šio įstatymo 90 straipsnį, laikotarpiu tarp rinkimų šis
asmuo turi pirmumo teisę užimti atsirandančią laisvą savivaldybės tarybos nario
vietą porinkiminiame kandidatų sąraše. Šiuo atveju asmuo per 15 dienų turi
pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai notarine tvarka patvirtintą prašymą
pripažinti vietą porinkiminiame savivaldybės tarybos nario mandato
negavusių kandidatų sąraše. Pripažinti tokio asmens vietą porinkiminiame
savivaldybės tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše leidžiama tik
vieną kartą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl savivaldybės tarybos
nario mandato pripažinimo naujam savivaldybės tarybos nariui turi priimti ne
vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva savivaldybės tarybos nario
vieta.
3. Jeigu asmuo,
kuriam pagal šio straipsnio 1 dalį turėtų atitekti savivaldybės tarybos nario
mandatas, neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba jų
neatitiktų tapęs savivaldybės tarybos nariu, Vyriausioji rinkimų komisija
nedelsdama priima sprendimą pagal šio įstatymo 87 straipsnį ir
šis asmuo iš kandidatų sąrašo eilės išbraukiamas.
83 straipsnis. Rinkimų rezultatų
nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje
1. Išankstinius
rinkimų rezultatus nustato apygardos rinkimų komisija po to, kai pasirašytas
rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas.
2.
Mandatai kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašams paskirstomi pagal
tai, kiek rinkėjų balsų gavo kiekvienas sąrašas, taikant kvotų ir liekanų
metodą. Partijos kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašas gali gauti
savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo
atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai, o už koalicijos
kandidatų sąrašą – ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Jeigu už kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus, dalyvaujančius
skirstant mandatus, yra paduota mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų, teisę
dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs
sąrašas (sąrašai, jeigu už juos paduota vienodai rinkėjų balsų), už kurį yra
paduota daugiausiai rinkėjų balsų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių
teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio skaičiaus, kad
už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, būtų paduota ne mažiau
kaip 60 procentų rinkėjų balsų.
3.
Partija turi įteikti apygardos rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1)
partijos atstovo rinkimams pasirašytą keliamų kandidatų į savivaldybės tarybos
narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti iš eilės;
2) iškeltų kandidatų į savivaldybės tarybos
narius rašytinius sutikimus būti šios partijos iškeltais kandidatais šioje
rinkimų apygardoje, paties kandidato užpildytą kandidato į savivaldybės tarybos
narius anketą ir jo gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų,
pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus,
patvirtintus mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat
privačių interesų deklaraciją. Kandidato į savivaldybės tarybos narius privačių
interesų deklaracijos duomenis apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5
dienas pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka;
3) Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą
pažymą apie kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus keliančios partijos
įregistravimą dalyvauti šios savivaldybės tarybos rinkimuose.
Apskaičiuojama mandatų skirstymo kvota. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo
kandidatų sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš
mandatų skaičiaus. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.
4.
Kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje asmuo, keliamas kandidatu į
savivaldybės tarybos narius, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę,
paso ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą,
gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti
teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis
privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į
atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar
įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribotas
dalyvavimas politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su
savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos
valdžios institucijos narys, atsakyti į šio įstatymo 89 straipsnyje nurodytus
klausimus ir pasirašyti. Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius yra
kitos valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų
teisė nėra apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. Kandidato į
savivaldybės tarybos narius anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo
gali ir neatsakyti.
5. Pareiškinių dokumentų įteikimas pradedamas
likus 65 dienoms ir baigiamas 17 valandą likus 34 dienoms iki rinkimų.
35 straipsnio redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
36 straipsnis. Kandidatų į savivaldybės tarybos
narius registravimas
1. Prasidėjus
kandidatų į savivaldybės tarybos narius registravimo terminui,
Teisingumo ministerija per vieną dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos
reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos, kokių
partijų narių skaičius atitinka įstatymų reikalavimus, kokių partijų veikla yra
sustabdyta ar nutraukta.
Už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą paduotų balsų
skaičius dalijamas iš mandatų skirstymo pagal kandidatų sąrašus kvotos. Gautas
sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam kandidatų sąrašui
pagal mandatų skirstymo kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos likusiems
mandatams paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų kandidatų į savivaldybės
tarybos narius sąrašų pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo
toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas, pradedant
didžiausiąja. Jei dviejų kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų
liekanos lygios, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu.
Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną padalijami kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašams pagal eilę, pradedant tuo kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.
5.
Jeigu kuriam nors kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui tektų
didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų į savivaldybės tarybos
narius, tai šie mandatai padalijami kitiems kandidatų sąrašams, tęsiant toliau
jų dalijimą liekanų metodu.
6. Sąraše kandidatai į savivaldybės tarybos
narius gauna mandatus pagal porinkiminę kandidatų sąrašų eilę.
89 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario mandato
netekimas dėl rinkėjams nepaskelbtos turėtos teismo nuosprendžiu (sprendimu)
paskirtos bausmės
1. Kiekvienas kandidatas
turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar
užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo
pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos
Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo
pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai jis nurodo
kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nesvarbu, ar teistumas
pasibaigęs ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar
plakate su kandidatų sąrašu, prie kandidato pavardės turi būti pažymėta:
„Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Tai
pažymėti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas
kaltu dėl nusikaltimo valstybei.
2. Jeigu kandidatas neįvykdė šio
straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir yra po 1990 m. kovo 11 d.
įsiteisėjęs teismo nuosprendis (sprendimas), kuriuo asmuo buvo pripažintas
kaltu dėl nusikalstamos veikos, arba jeigu įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos
ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo bet kada buvo
pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, rinkimų komisija jo
neregistruoja kandidatu, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji rinkimų komisija
nedelsdama panaikina šį įregistravimą. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po
savivaldybės tarybos rinkimų nustatoma, kad yra Lietuvos Respublikos ar
užsienio valstybės teismo nuosprendis (sprendimas) pripažinti šį asmenį kaltu
dėl tam tikros nusikalstamos veikos, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų
nutraukia jo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus. Šie reikalavimai netaikomi
ir rinkimų komisijos atitinkamų veiksmų nesiima, jeigu asmuo okupacinio režimo
teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei.
90
straipsnis. Pareigos, nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis,
ir išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato netekimas
*1. Savivaldybės
tarybos nario pareigos nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario,
Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigomis, su Vyriausybės įstaigos
ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su savivaldybių
veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, su Vyriausybės atstovo apskrityje
pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojo pareigomis. Be to,
savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su tos savivaldybės mero
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, tos
savivaldybės kontrolieriaus ar tos savivaldybės kontrolieriaus tarnybos
valstybės tarnautojo pareigomis, su tos savivaldybės administracijos
direktoriaus ir jo pavaduotojo ar tos savivaldybės administracijos valstybės
tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis, pareigomis, su tos
savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovo pareigomis, tos savivaldybės viešosios
įstaigos, tos savivaldybės įmonės vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo
organo nario pareigomis, tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės
kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba tos savivaldybės
kontroliuojamos akcinės bendrovės vadovo pareigomis.
2. Jeigu asmuo,
kuris eina pareigas, pagal Konstituciją, šį ar kitus įstatymus nesuderinamas su
savivaldybės tarybos nario pareigomis, išrenkamas savivaldybės tarybos nariu,
jis turi apsispręsti ir atsisakyti tų pareigų arba išrinkto savivaldybės
tarybos nario mandato. Išrinktas savivaldybės tarybos narys, apsisprendęs
atsisakyti savivaldybės tarybos nario mandato, ne vėliau kaip likus 10 dienų
iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos paduoda Vyriausiajai rinkimų
komisijai asmeniškai arba išsiunčia jai notarine tvarka patvirtintą pareiškimą
dėl išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo. Gavusi šį
pareiškimą, Vyriausioji rinkimų komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau
kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima
sprendimą dėl išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato netekimo ir mandato
naujam savivaldybės tarybos nariui pripažinimo. Porinkiminio kandidatų sąrašo
kandidatai į atsiradusią laisvą savivaldybės tarybos nario vietą, apsisprendę
atsisakyti išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato, taip pat turi paduoti
Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškimus dėl savivaldybės tarybos nario
mandato atsisakymo ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės tarybos
pirmojo posėdžio dienos. Jeigu išrinktas savivaldybės tarybos narys ne vėliau
kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos nustatyta
tvarka nepraneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad jis atsisako pareigų,
nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, Vyriausioji rinkimų
komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki
savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl šio
savivaldybės tarybos nario mandato netekimo.
*Pastaba. 90 straipsnio 1 dalies
nuostata dėl savivaldybės tarybos nario pareigų nesuderinamumo su tos
savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ir
tos savivaldybės administracijos darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį,
pareigomis taikoma po šio įstatymo įsigaliojimo išrinktiems savivaldybių tarybų
nariams.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Lietuvos
Respublikos
savivaldybių
tarybų rinkimų
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1994 m. gruodžio
19 d. Tarybos direktyva 94/80/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos
piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais,
naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus (OL
2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 12), su
paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva
2006/106/EB (OL 2006 L 363, p. 409).
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-578, 1994.07.21, Žin., 1994, Nr. 63-1234
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
2.
Gavusi partijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne
vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos
registracijos fakto ir įstatų galiojimo patvirtinimo. Teisingumo ministerija
per 2 dienas turi duoti rašytinį atsakymą ir pateikti Vyriausiajai rinkimų
komisijai galiojančių partijos įstatų nuorašą. Patikrinusi pateiktus
pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo
reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas po pareiškinių
dokumentų gavimo kandidatų sąrašus keliančios partijos atstovui rinkimams
išduoda pažymą apie kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus keliančios
partijos įregistravimą dalyvauti rinkimuose.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-646,
1994.11.08, Žin., 1994, Nr. 89-1719
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
3.
Tikrindama kandidato į savivaldybės tarybos narius užpildytus pareiškinius
dokumentus, apygardos rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio
įstatymo 2 straipsnio reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali
kreiptis pagalbos į Užsienio, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijas ar kitas
valstybės institucijas, kad šios praneštų reikšmingus kandidato registravimui
duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas
ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas,
bet ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų.
4 dalies redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-757,
1995.01.12, Žin., 1995, Nr. 7-143
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 10, 11, 31 IR 46
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
4.
Patikrinusi pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka
šio įstatymo reikalavimus, rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato į
savivaldybės tarybos narius registravimo turi priimti per 10 dienų po
pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki
rinkimų.
4 dalies redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
4. Patikrinusi
pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo
reikalavimus, o kandidatą į savivaldybės tarybos narius iškėlusi partija ir
kandidatų sąrašas, į kurį yra įrašytas tas kandidatas (jeigu buvo pateiktas
atitinkamas partijos teikimas (prašymas), įregistruoti savarankiškais politinės
kampanijos dalyviais, rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato į savivaldybės
tarybos narius registravimo turi priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų
pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų.
5. Jeigu yra pareiškinių dokumentų trūkumų,
rinkimų komisija turi apie tai nedelsdama pranešti atitinkamam atstovui
rinkimams.
Straipsnis papildomas 6 dalimi nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
6. Jeigu po kandidato į savivaldybės tarybos narius
įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad šis kandidatas
neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu
kandidatas į savivaldybės tarybos narius atsisako pateikti šio įstatymo 35
straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytus dokumentus ar pasižadėjimą laikytis
draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis arba pateikia
juos klaidingus ar jų nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu
laiku, arba jeigu partija, kandidatas į savivaldybės tarybos narius yra
šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas,
Vyriausioji rinkimų komisija atitinkamai anuliuoja to kandidato į savivaldybės
tarybos narius registravimą arba atšaukia tos partijos kandidatų į savivaldybės
tarybos narius sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-817,
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-795,
1995.02.15, Žin., 1995, Nr. 18-405
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 41 IR 45 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-57,
1996.12.23, Žin., 1996, Nr. 126-2944 (1996.12.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-231,
1997.05.29, Žin., 1997, Nr. 50-1191 (1997.06.06)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-256,
1997.06.10, Žin., 1997, Nr. 58-1331 (1997.06.20)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 16, 51, 64 IR 68 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1047,
1999.02.09, Žin., 1999, Nr. 19-511 (1999.02.24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19, 34, 83 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1369, 1999 10 19, Žin., 1999, Nr.
93-2710 (1999 11 04)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1939, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.
84-2532 (2000 10 06)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19 IR 80 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-184, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.
21-692 (2001 03 09)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 38 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-274, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1345 (2001 05 09)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 6, 9, 12, 13, 17, 23, 24, 25, 26, 28, 29, 32,
34, 35, 41, 55, 58, 62, 63, 64, 86, 88 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-969,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2768 (2002-07-03)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 7, 17, 21, 23, 27, 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 12
STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas, išskyrus 5 ir 6 straipsnius, įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1080,
2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 95-4089 (2002-10-02)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 89 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1340, 2003-01-28,
Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO 88(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja
nuo 2003 m. vasario 25 d.
Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių
papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 88-1 straipsniu įstatymas pagal
priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1
daliai.
Pakeitimai:
16.1.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1585,
2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2533 (2003-06-13)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 88(1)
STRAIPSNIU ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
16.2.
Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2005-01-19, Žin., 2007, Nr. 9-289
(2005-01-22)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 881
STRAIPSNIU ĮSTATYMO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1448,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1693 (2003-04-24)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos
baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo
2003 m. gegužės 1 d.
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1872,
2003-12-09, Žin., 2003, Nr. 123-5570 (2003-12-30)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 10, 13, 15, 20, 31, 64, 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
89 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU
ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1912,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE
ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,
SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS
ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS
TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2079,
2004-03-25, Žin., 2004, Nr. 55-1887 (2004-04-16)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 35, 86 IR 88(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2235,
2004-05-11, Žin., 2004, Nr. 83-2988 (2004-05-22)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio
Įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87
straipsnio 1 dalies nuostata – per 15 dienų pateikti prašymą Vyriausiajai
rinkimų komisijai pripažinti pirmumo teise vietas porinkiminiame tarybos nario
mandato negavusių kandidatų sąraše – pradedama taikyti 2003 metais išrinktų
savivaldybių tarybų nariams nuo šio Įstatymo įsigaliojimo.
22.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2373,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4325 (2004-07-27)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
23.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2429,
2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.
24.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-399, 2005-11-17,
Žin., 2005, Nr. 143-5173 (2005-12-08)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.
25.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-462, 2005-12-20,
Žin., 2005, Nr. 153-5638 (2005-12-31)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
26.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1001,
2006-12-21, Žin., 2006, Nr. 143-5445 (2006-12-30)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2006 m. gruodžio 30 d.
27.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1045,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 14, 16, 29, 31, 55, 62, 64, 65, 67, 69, 73
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
28.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1423,
2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 15-509 (2008-02-05)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
29.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-222,
2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1800 (2009-04-25)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
30.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-615,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-26 (2010-01-05)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
31.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-817,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)
37 straipsnis. Atstovas rinkimams
1. Vyriausiojoje
rinkimų komisijoje ar apygardos rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais
klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai. Rinkimų komisijos
posėdžiuose jis turi patariamojo balso teisę ir teisę pareikšti atskirąją
nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams rinkimų apygardos,
kurios rinkimų komisijoje jis įgaliotas atstovauti partijai, teritorijoje turi
visas rinkimų stebėtojo teises. Paskelbus savivaldybių tarybų rinkimų datą,
partijų įgaliojimai atstovauti joms rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų
komisijai gali būti pateikti kitą dieną po to, kai buvo sudaryta atitinkama
rinkimų komisija. Jeigu atstovo rinkimams kandidatūra atitinka šio įstatymo
reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas
įregistruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo rinkimams pažymėjimą. Atstovo
rinkimams įgaliojimas pasibaigia praėjus 20 dienų po galutinių rinkimų
rezultatų paskelbimo.
2. Iki rinkimų dienos partija įgaliojimą
atstovauti gali bet kada atšaukti ir įgalioti būti atstovu rinkimams kitą
asmenį. Šiuo atveju kitas atstovas rinkimams turi būti įregistruotas, jam
išduotas atstovo rinkimams pažymėjimas, o atšaukto atstovo rinkimams
registravimas nutrauktas ne vėliau kaip per 3 dienas.
38 straipsnis. Rinkimų užstatas
1. Rinkimų užstatas vienam kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašui įregistruoti rinkimų apygardoje yra
paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo
užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio.
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 6, 35, 36, 38, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2010 m. rugsėjo 15 d.
Šis
įstatymas neteko galios 2010 rugsėjo 23 d.
Įstatymo galiojimo pakeitimai:
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1006,
2010-09-14, Žin., 2010, Nr. 112-5688 (2010-09-23)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 6, 35, 36, 38, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
32.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-848,
2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3345 (2010-06-10)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 90 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
33.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-968,
2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4523 (2010-07-20)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2010 m. liepos 20 d.
Šio
įstatymo atitaisymas
skelbtas:
Žin., 2010, Nr. 141 (2010-12-02)
34.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1225,
2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7792 (2010-12-28)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 65 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Konstitucinio
Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2007-02-09,
Žin., 2007, Nr. 19-722 (2007-02-13)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO (2006 M. GRUODŽIO 21 D. REDAKCIJA) 1 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
2.
Rinkimų užstatas pakeisti vieno kandidato į savivaldybės tarybos narius vietą
sąraše, įrašyti į sąrašą naują kandidatą į savivaldybės tarybos narius – 0,5
VMDU, sujungti kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus – po 0,3 VMDU už
kiekvieną sujungiamą sąrašą.
3.
Rinkimų užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi du kartus didesni tai
partijai, kuri paskutiniuose Seimo arba savivaldybių tarybų rinkimuose buvo
iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą (sąrašus) ir nepateikė spaudoje
paskelbtos lėšų šaltinių ir jų panaudojimo rinkimų agitacijai ataskaitos
kopijos.
4 dalies redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
4.
Per 40 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų
komisija grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai arba asmeniui, jeigu
jos iškeltų kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašas (jungtinis sąrašas)
įgijo teisę dalyvauti paskirstant mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje
ir spaudoje yra paskelbta pagal šį įstatymą skelbtina lėšų šaltinių ir jų
panaudojimo rinkimų agitacijai ataskaita.
4 dalies redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
4. Pasibaigus
politinės kampanijos laikotarpiui Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų
grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai arba asmeniui, jeigu yra
pateikta jo politinės kampanijos finansavimo ataskaita.
5 dalies redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
5. Negrąžintini užstatai pervedami į valstybės
biudžetą.
Straipsnis
papildomas nauja 5 dalimi, buvusi 5 dalis laikoma 6 dalimi nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
5. Anuliavus
kandidato į savivaldybės tarybos narius registravimą, atšaukus partijos
kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą
šio įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais arba neįregistravus
kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo (jungtinio sąrašo) dėl
pavėluotai pateiktų pareiškinių dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas.
6. Negrąžintini užstatai pervedami į valstybės
biudžetą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-817,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)
39 straipsnis. Draudimas vienam asmeniui būti
kandidatu keliuose kandidatų sąrašuose
1. Kiekvienas
partijos keliamas kandidatas gali būti įrašytas tik į vieną kandidatų
sąrašą. Išsikėlę kandidatai gali jungtis į išsikėlusių kandidatų sąrašus.
Išsikėlęs kandidatas gali būti tik viename išsikėlusių kandidatų jungtiniame
sąraše.
2. Kandidatas,
kuris yra įrašytas daugiau kaip į vienos partijos kandidatų sąrašą arba kuris
yra iškeltas partijos ir išsikėlęs kandidatu, arba kuris įrašytas daugiau kaip
į vieną partijų jungtinį kandidatų sąrašą ar daugiau kaip į vieną išsikėlusių
kandidatų jungtinį sąrašą, privalo pasirinkti, kuriame kandidatų sąraše jis
dalyvaus rinkimuose, arba pasirinkti, kad rinkimuose dalyvaus kaip išsikėlęs
kandidatas, ir ne vėliau kaip per 3 dienas apie tai raštu pranešti Vyriausiajai
rinkimų komisijai. Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų sąrašus pagal šioje
dalyje nustatyta tvarka pateiktus pranešimus patikslina per 5 dienas, bet ne
vėliau kaip likus 35 dienoms iki rinkimų. Jeigu kandidatas neįvykdo šioje
dalyje nustatytos pareigos, Vyriausioji rinkimų komisija jį išbraukia iš kandidatų.
40 straipsnis. Jungtiniai kandidatų sąrašai.
Išsikėlusių kandidatų jungimasis į sąrašus
1. Likus ne
mažiau kaip 35 dienoms iki rinkimų, partijos gali sudaryti koalicijas ir
sujungti iškeltų kandidatų sąrašus į jungtinį kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai
surašyti pagal iš naujo nustatytą eilę. Partijų jungtiniame kandidatų sąraše
kandidatų negali būti mažiau negu pusė ir du kartus daugiau negu renkama
savivaldybės tarybos narių. Partijų koalicijos pavadinime turi būti žodis
„koalicija“ ir negali būti nuorodų į partijų, neįeinančių į koaliciją,
pavadinimus ar išsikėlusių kandidatų pavardes. Partijų kandidatų jungtinis
sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija vienoje savivaldybėje negali
dalyvauti daugiau kaip vienoje koalicijoje.
2. Išsikėlę kandidatai
gali jungtis į išsikėlusių kandidatų jungtinius sąrašus. Išsikėlusių kandidatų
jungtiniame sąraše turi būti ne mažiau kaip 2 išsikėlę kandidatai, o išsikėlęs
kandidatas gali būti tik viename jungtiniame sąraše.
3. Partijų
jungtiniam kandidatų sąrašui sudaryti arba išsikėlusiems kandidatams susijungti
į išsikėlusių kandidatų jungtinį sąrašą atitinkami atstovai rinkimams privalo
savivaldybės rinkimų komisijai pateikti prašymą dėl partijų iškeltų kandidatų
sąrašų sujungimo arba prašymą dėl išsikėlusių kandidatų susijungimo į
išsikėlusių kandidatų jungtinį sąrašą. Partijų atstovų rinkimams prašyme dėl
partijų iškeltų kandidatų sąrašų sujungimo nurodomas partijų koalicijos
pavadinimas, kurios koalicijos dalyvės rinkimų numeris pasirenkamas koalicijos rinkimų
numeriu. Kartu su prašymu dėl partijų iškeltų kandidatų sąrašų sujungimo
pateikiamas partijų jungtinis kandidatų sąrašas ir dokumentas, patvirtinantis,
kad yra sumokėtas šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytas atitinkamas
rinkimų užstatas. Išsikėlusių kandidatų atstovų rinkimams prašyme dėl
išsikėlusių kandidatų susijungimo į išsikėlusių kandidatų jungtinį sąrašą
nurodomi išsikėlę kandidatai iš eilės, kurią tarpusavio susitarimu patys
nusistato, ir šio jungtinio sąrašo pavadinimas. Išsikėlusių kandidatų jungtinio
sąrašo pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir negali būti nuorodų į partijų
pavadinimus arba į išsikėlusių kandidatų, neįeinančių į šį sąrašą, pavardes.
41
straipsnis. Pareiškinių dokumentų atšaukimas ir papildymas
1. Partija, partijų koalicija,
kandidatas ne vėliau kaip likus 25 dienoms iki rinkimų turi teisę atšaukti
visus savo pareiškinius dokumentus ar jų dalį. Apie tai partija ar partijų
koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai turi pranešti pareiškimu, o kandidatas
– notarine tvarka patvirtintu pareiškimu ir informuoti atitinkamus atstovus
rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Naujus pareiškinius dokumentus
keičiant kandidatų eilę kandidatų sąraše arba keliant naujus kandidatus galima
teikti iki šiame įstatyme nustatyto pareiškinių dokumentų įteikimo laiko
pabaigos.
2. Jeigu pareiškinius dokumentus atšaukia išsikėlęs
kandidatas, esantis išsikėlusių kandidatų jungtiniame sąraše, ar partija –
koalicijos dalyvė, išsikėlęs kandidatas išbraukiamas iš išsikėlusių kandidatų
jungtinio sąrašo, o partijos – koalicijos dalyvės iškelti kandidatai
išbraukiami iš partijų jungtinio kandidatų sąrašo ir, jei koalicijos pavadinime
yra nuoroda į tos partijos pavadinimą, keičiamas koalicijos pavadinimas. Apie
pareiškinių dokumentų atšaukimą išsikėlęs kandidatas, partija – koalicijos
dalyvė privalo raštu pranešti atitinkamiems atstovams rinkimams Vyriausiojoje
rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus pareiškinius dokumentus, išsikėlusių
kandidatų jungtiniame sąraše lieka vienas kandidatas arba partijų jungtiniame
kandidatų sąraše lieka tik vienos partijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose
dalyvauja tik kaip šios partijos kandidatai arba kaip išsikėlęs kandidatas.
3. Jeigu, atšaukus pareiškinius dokumentus ar panaikinus
kandidatų įregistravimą partijos kandidatų sąraše arba partijų jungtiniame
kandidatų sąraše kandidatų lieka mažiau negu pusė toje savivaldybėje renkama
savivaldybės tarybos narių, panaikinamas visų šio sąrašo kandidatų
registravimas.
41 straipsnis. Teisė atšaukti ar papildyti rinkimų pareiškinius
dokumentus
1. Partija ar
koalicija, taip pat asmuo, iškeltas kandidatu į savivaldybės tarybos narius,
bet kuriuo metu patys gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar
iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 25 dienoms iki rinkimų.
Partija ar koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu,
asmuo – pareiškimu, patvirtintu notarine tvarka, ir apie tai yra
informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžintas tik po
rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, pagal šio įstatymo 38 straipsnį. Iki
pareiškinių dokumentų įteikimo laiko pabaigos, nustatytos šio įstatymo 35
straipsnio 5 dalyje, papildomai galima teikti naujus pareiškinius dokumentus
keičiant kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo eilę arba keliant
naujus kandidatus.
2. Jeigu pareiškinius dokumentus atšaukia
partija, įeinanti į koaliciją, tai jos iškelti kandidatai į savivaldybės
tarybos narius išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos
pavadinime yra nuoroda į jos pavadinimą, keičiamas koalicijos pavadinimas. Šiuo
atveju būtina raštu informuoti koalicijos partnerių atstovus rinkimams
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus rinkimų pareiškinius
dokumentus, koalicijos kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąraše lieka tik
vienos partijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios
partijos kandidatai į savivaldybės tarybos narius.
3. Jeigu, atšaukus pareiškinius dokumentus ar
anuliavus kandidatų įregistravimą, kandidatų sąraše lieka mažiau kaip 10
kandidatų, anuliuojamas visų šio sąrašo kandidatų į savivaldybės tarybos narius
registravimas.
42 straipsnio pavadinimo redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
42 straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų
paskelbimas. Rinkimų agitacijos pradžia. Rinkimų numeriai
1. Likus ne
mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia
kiekvienoje savivaldybėje rinkimuose dalyvaujančių partijų, partijų koalicijų,
išsikėlusių kandidatų, išsikėlusių kandidatų jungtinius sąrašus, partijoms
burtais nustatytus rinkimų numerius, išsikėlusiems kandidatams burtais
rezervuotus rinkimų numerius, kandidatų sąrašus ir kandidatus.
2. Partijų
rinkimų numeriai visose savivaldybėse yra tie patys. Konkrečius išsikėlusių
kandidatų rinkimų numerius iš išsikėlusiems kandidatams rezervuotųjų burtais
nustato savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka. Partijų jungtinio kandidatų sąrašo numerį partijos –
koalicijos dalyvės pasirenka iš joms nustatytų rinkimų numerių bendru sutarimu.
Jeigu koalicijos dalyvės rinkimų numerio nepasirenka, Vyriausioji rinkimų
komisija partijų jungtiniam kandidatų sąrašui suteikia mažiausią iš koalicijos
dalyvėms burtais nustatytų numerių.
3. Šio
straipsnio 1 dalyje nustatytu laiku savivaldybės rinkimų komisija atitinkamam
atstovui rinkimams perduoda kandidatų į savivaldybės tarybos narius pažymėjimus
su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais. Kandidatų sąraše esančio
kandidato rinkimų numeris jo suteikimo metu yra tapatus kandidato eilės
numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše). Kandidato rinkimų
numeris nekeičiamas iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
4. Likus ne mažiau kaip 18 dienų
iki rinkimų, savivaldybės rinkimų komisija paskelbia rinkimuose dalyvaujančių
išsikėlusių kandidatų, išsikėlusių kandidatų jungtinius sąrašus, partijų
kandidatų sąrašus (jungtinius sąrašus) ir kandidatų rinkimų numerius.
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
KANDIDATŲ Į
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ NARIUS GARANTIJOS
43
straipsnis. Kandidatų teisė pasisakyti susirinkimuose, naudotis visuomenės
informavimo priemonėmis
1. Vyriausiajai
rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, kandidatai rinkimų
apygardose turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose,
pasitarimuose, posėdžiuose, visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo
ar juos iškėlusios partijos rinkimų programą.
2. Valstybės,
savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai turi padėti kandidatams organizuoti
susitikimus su rinkėjais ir gauti reikiamą informaciją, išskyrus informaciją,
kurios skelbimas apribotas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.
44
straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą
Asmenys, smurtu,
apgaule, grasinimais, papirkimu arba kitu būdu trukdantys rinkėjams įgyvendinti
rinkimų teisę, organizuoti ir vykdyti rinkimų agitaciją ar pažeidę jos tvarką,
paskelbę arba kitaip platinę melagingus duomenis apie kandidatą ar trukdę jam
susitikti su rinkėjais arba kitaip pažeidę šį įstatymą, taip pat rinkimų
komisijų nariai ar kiti pareigūnai, suklastoję, sugadinę, sunaikinę, pagrobę ar
paslėpę rinkimų dokumentus, neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo
slaptumą arba kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos
įstatymus.
45
straipsnis. Kandidatų atostogos
1. Kandidatas, Vyriausiajai
rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, ne ilgiau kaip 30
dienų
jo rašytiniu prašymu atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų. Prašymas
atleisti nuo darbo ar tarnybinių pareigų pateikiamas asmeniui, turinčiam teisę
suteikti atostogas.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos
netaikomos kandidatui, kuris eina Respublikos Prezidento ar Seimo nario
pareigas. Kandidato,
kuris eina Vyriausybės nario pareigas, atleidimo nuo tarnybinių pareigų tvarka
nustatyta Vyriausybės įstatyme.
46
straipsnis. Kandidatų neliečiamybė
1. Kandidatas, Vyriausiajai rinkimų
komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, iki įsigalioja galutiniai
rinkimų rezultatai, be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti
traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo
laisvė.
2. Šio straipsnio 1 dalies
nuostatos netaikomos kandidatui, kuris eina Seimo nario ar Vyriausybės nario
pareigas. Šių asmenų neliečiamybės klausimas rinkimų kampanijos metu sprendžiamas
Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
RINKIMŲ
AGITACIJA
47
straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
1. Rinkimų
agitaciją reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos taikomos nuo rinkimų datos
paskelbimo. Rinkimų agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos turi
būti įstatymų nustatyta tvarka deklaruotos ir negali viršyti pagal įstatymus
nustatyto didžiausio leistino politinės kampanijos išlaidų dydžio.
2. Rinkimų
agitacija gali būti bet kokių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia
Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės
darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.
3. Politinės
reklamos žymėjimo reikalavimai nustatomi įstatymuose, politinės reklamos
žymėjimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
43 straipsnis. Kandidatų į savivaldybių tarybų narius teisė
pasisakyti susirinkimuose, naudotis visuomenės informavimo priemonėmis
1 dalies redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
1.
Prasidėjus rinkimų agitacijos kampanijai, kandidatai į savivaldybių tarybų
narius rinkimų apygardose turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose
susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, valstybinėse ir savivaldybių
visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo ar juos iškėlusios partijos
rinkimų programą.
1 dalies redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
1. Vyriausiajai
rinkimų komisijai paskelbus rinkimuose dalyvaujančių partijų sąrašus,
kandidatai į savivaldybių tarybų narius rinkimų apygardose turi lygią teisę
pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose,
valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo ar juos
iškėlusios partijos rinkimų programą.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2011-05-11, Žin., 2011, Nr.
58-2771 (2011-05-14)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO (2010 M. BIRŽELIO 30 D. REDAKCIJA) 34
STRAIPSNIO, 83 STRAIPSNIO 2, 3, 4, 5 DALIŲ, LIETUVOS RESPUBLIKOS POLITINIŲ
PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO BEI FINANSAVIMO KONTROLĖS ĮSTATYMO
(2010 M. GEGUŽĖS 18 D. REDAKCIJA) 3 STRAIPSNIO 2 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS
RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2011-05-16)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
80 straipsnis. Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas
1. Išankstinius rinkimų rezultatus gali
pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu apygardos rinkimų komisija
perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų apylinkėse išankstinius duomenis,
Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti pranešimą visuomenės
informavimo priemonėms. Šis pranešimas pirmiausia skelbiamas internete.
2.
Valstybės institucijų, taip pat savivaldybių vadovai turi padėti kandidatams į
savivaldybių tarybų narius organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą
informaciją, išskyrus neskelbtiną pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir
Vyriausybės nutarimus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-817,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)
44 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą
Asmenys, smurtu,
apgaule, grasinimais, papirkimu arba kitu būdu trukdantys rinkėjams įgyvendinti
teisę rinkti ir būti išrinktiems į savivaldybių tarybas, organizuoti ir vykdyti
rinkimų agitaciją, pažeidę rinkimų agitacijos tvarką, paskelbę arba kitaip
platinę melagingus duomenis apie kandidatą į savivaldybės tarybos narius ar
trukdę kandidatui į savivaldybės tarybos narius susitikti su rinkėjais arba kitaip
pažeidę šį įstatymą, taip pat rinkimų komisijų nariai ar kiti pareigūnai,
suklastoję, sugadinę, sunaikinę, pagrobę ar paslėpę rinkimų dokumentus,
neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę
šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
45 straipsnio redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
45 straipsnis. Kandidatų į savivaldybių tarybų
narius teisė būti atleistiems nuo darbo ar tarnybinių pareigų rinkimų
agitacijos kampanijos laiku
1. Kandidatas į
savivaldybės tarybos narius rinkimų agitacijos kampanijos laiku, bet ne
ilgiau kaip 30 dienų
jo rašytiniu prašymu atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų. Prašymas
atleisti nuo darbo ar tarnybinių pareigų pateikiamas asmeniui, turinčiam teisę
suteikti atostogas.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos
netaikomos kandidatui į savivaldybės tarybos narius, kuris eina Respublikos
Prezidento ar Seimo nario pareigas. Kandidato į savivaldybės
tarybos narius,
kuris eina Vyriausybės nario pareigas, atleidimo nuo tarnybinių pareigų tvarka
nustatyta Vyriausybės įstatyme.
45 straipsnio redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
46 straipsnis. Kandidatų į savivaldybių tarybų
narius neliečiamybė
Kandidatas į
savivaldybės tarybos narius rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki
naujai išrinktos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio be Vyriausiosios rinkimų
komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas,
negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė.
46 straipsnio redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
47 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
1. Pradėti rinkimų
agitaciją partijoms ir kandidatams sudaromos šio įstatymo nustatytos sąlygos
nuo tos dienos, kurią prasideda rinkimų agitacijos kampanija. Rinkimų
agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos, turėtos iki rinkimų
agitacijos kampanijos pradžios, turi būti įstatymų nustatyta tvarka deklaruotos
ir negali viršyti pagal įstatymus nustatyto didžiausio leistino rinkimų
agitacijos išlaidų dydžio.
2. Rinkimų agitacija gali būti bet kokių formų
ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir
įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka
sąžiningų ir garbingų rinkimų.
47 straipsnio redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
48 straipsnis. Naudojimosi visuomenės informavimo
priemonėmis sąlygos ir tvarka
1. Vyriausiajai rinkimų komisijai
paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, kandidatams suteikiama teisė
nemokamai naudotis valstybinėmis visuomenės informavimo priemonėmis.
2. Rinkimų
agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos
nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji
rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos
vadovu. Ši komisija laidų laiką paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų
ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai.
3. Kandidatų diskusijos per radiją ir
televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų
komisijai skirtų asignavimų.
4. Vyriausioji rinkimų komisija:
1) įstatymų nustatyta tvarka parenka
diskusijų laidų rengėjus ir transliuotojus;
2) patvirtina diskusijų rengimo
taisykles.
5. Diskusijose dalyvaujančių
savarankiškų politinės kampanijos dalyvių grupės (iš 2 ir daugiau asmenų)
sudaromos tarpusavio susitarimu, o kai jo nėra, – burtais.
6. Savo iniciatyva diskusijų laidas,
laikydamiesi Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei
finansavimo kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatų, turi teisę
rengti visi transliuotojai. Jiems netaikomos kitos šiame straipsnyje nustatytos
sąlygos.
7. Išsikėlusio
kandidato, kandidatų sąrašo rinkimų programą Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka paskelbia savivaldybės rinkimų komisija per 20 dienų nuo šios
programos pateikimo. Rinkimų programa, kuri savivaldybės rinkimų komisijai
pateikta pavėluotai ir dėl to nebuvo paskelbta, negali būti skelbiama rinkimų
agitacijos draudimo laikotarpiu ir po rinkimų.
8. Rinkimų programų spausdinimo tvarką
nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Kandidatų sąrašo rinkimų programa
neskelbiama po rinkimų dienos ir rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu.
9. Išorinė politinė reklama šiame
įstatyme suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė
reklama. Išorine politine reklama taip pat laikoma politinė reklama, skelbiama
viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse.
10. Draudžiama
įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą:
1) ant statinių,
kuriuose yra valstybės valdžios, teisėsaugos, kitos valstybės ir savivaldybių
institucijos ir įstaigos;
2) valstybės ar savivaldybių įmonėms
priklausančiose transporto priemonėse ir ant jų;
3) automobilių
keliuose ir jų sanitarinės apsaugos zonose, taip pat gatvėse ir prie jų, jeigu
ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus,
pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, atitraukti jų dėmesį ir taip kelti
pavojų eismo dalyviams; taip pat draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio
ženklus;
4) ant skulptūrų ir paminklų;
5) 50 metrų
atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa;
6) neturint
žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko
sutikimo;
7) vietose,
kurios nenumatytos šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka.
11. Išorinė
politinė reklama saugomose teritorijose ir nekilnojamosiose kultūros vertybėse,
taip pat jų teritorijose leidžiama tik suderinus su valstybės įstaiga,
atsakinga už kultūros vertybių apsaugą, ir saugomos teritorijos steigėjo
įgaliota įstaiga.
12. Pareiga nuimti išorinę politinę
reklamą iki prasidedant įstatymų nustatytam laikui, kai rinkimų agitacija
draudžiama, tenka išorinę politinę reklamą paskelbusiam asmeniui.
13. Asmenys,
pažeidę šiame straipsnyje nustatytus išorinės politinės reklamos įrengimo ir
skleidimo, taip pat rinkimų agitacijos tvarkos reikalavimus, atsako įstatymų
nustatyta tvarka.
14. Visus ginčus
dėl rinkimų agitacijos ir politinės reklamos skleidimo sprendžia
Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi šiuo įstatymu.
49
straipsnis. Kandidatą kompromituojančios medžiagos skelbimas ir kandidato
atsakomoji nuomonė
1. Jeigu,
Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus,
visuomenės informavimo priemonė paskelbia kandidatą kompromituojančią medžiagą
(vėliausiai tokius duomenis galima skelbti visuomenės informavimo priemonėje,
kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki
rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų,
bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti
paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo
priemonės leidinyje), ji privalo suteikti galimybę tam kandidatui pareikšti
atsakomąją nuomonę. Kandidato atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios
medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato atsakymas. Kandidato atsakomoji
nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už
kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė kandidato
atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji
buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų
agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio
įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, ji turi
pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato atsakomąją nuomonę kitoje
visuomenės informavimo priemonėje.
2. Kandidatą
kompromituojančia medžiaga pripažįstama tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti
rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkretų kandidatą, ir kurioje pranešama
kandidatą neigiamai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės
paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai)
apie kandidatą, taip pat ir neigiama, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga
ir nesuteikia kandidatui teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę.
Kandidato reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti
netenkinamas, jeigu medžiaga paskelbta ne apie kandidatą asmeniškai; apie
kandidatą paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; kompromituojančią medžiagą
apie kandidatą paskelbė jis pats arba kitas tame pačiame kandidatų sąraše
iškeltas arba tos pačios partijos iškeltas kandidatas, arba išsikėlęs
kandidatas; paskelbtoje medžiagoje nėra jokių kandidatą apibūdinančių žinių;
kandidatas jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.
3. Jeigu
kandidatas laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę,
bet ji nebuvo paskelbta, kandidato atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir
už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės
informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą
šio paskelbimo kainą.
4. Jeigu kompromituojanti
medžiaga apie kandidatą buvo paskelbta šio įstatymo uždraustu laiku, kandidato
atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per
Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos
skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo
Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą šio paskelbimo kainą.
5. Visais atvejais atsakomoji
nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Atsakomosios
nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės informavimo priemonės nuo
atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
6. Kai kandidato
atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio
įstatymo nustatyta paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės
informavimo priemonės, kuri kandidatą kompromituojančią medžiagą paskelbė šio
įstatymo uždraustu laiku arba pati laiku nepaskelbė kandidato atsakomosios
nuomonės.
50
straipsnis. Partiją, iškėlusią kandidatų sąrašus, kompromituojančios medžiagos
skelbimas ir atsakomoji nuomonė
1. Jeigu,
Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus,
visuomenės informavimo priemonė paskelbia partiją, iškėlusią kandidatų sąrašus,
kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti
visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per
savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo
priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kompromituojanti
medžiaga apie partiją, iškėlusią kandidatų sąrašą, gali būti paskelbta ne
vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės
leidinyje), ji privalo suteikti galimybę partijai (vienam iš jos skyrių)
pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios
medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali
būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės
informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7
dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki
draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo
priemonė negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją
nuomonę, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje
visuomenės informavimo priemonėje.
2. Kandidatų
sąrašą iškėlusią partiją kompromituojanti medžiaga yra tokia medžiaga, kuria
siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkrečios partijos iškeltus
kandidatus, ir kurioje pranešama partiją (jos skyrių) neigiamai apibūdinanti
žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė (skirtingai nuo
žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie partiją, taip pat ir
neigiama, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia teisės
reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas paskelbti atsakomąją
nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu medžiaga paskelbta ne apie tą
partiją; paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; kompromituojančią medžiagą
apie partiją paskelbė jos pačios iškeltas kandidatas; medžiagoje nėra jokių
partiją apibūdinančių žinių; partija (jos skyrius) jau pasinaudojo atsakomosios
nuomonės teise.
3. Atsakomąją
nuomonę partija visuomenės informavimo priemonei pateikia per savo atstovą
rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje arba per savo atstovą rinkimams
savivaldybės rinkimų komisijoje. Jeigu atstovas rinkimams laiku pateikė
visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta,
atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per
Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos
skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo
Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.
4. Jeigu
kandidatų sąrašą iškėlusią partiją kompromituojanti medžiaga buvo paskelbta šio
įstatymo uždraustu laiku, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos
sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama
pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė
privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą šio paskelbimo kainą.
5. Visais
atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo
laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės
informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
6. Kai atsakomoji nuomonė
skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio įstatymo nustatyta
paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės informavimo
priemonės, kuri kandidatų sąrašą iškėlusią partiją kompromituojančią medžiagą
paskelbė šio įstatymo uždraustu laiku arba pati laiku nepaskelbė atsakomosios
nuomonės.
49 straipsnis. Kandidatą į savivaldybės
tarybos narius kompromituojančios medžiagos skelbimas ir kandidato atsakomoji
nuomonė
1 dalies redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
1.
Jeigu rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė
paskelbia kandidatą į savivaldybės tarybos narius kompromituojančią medžiagą
(vėliausiai tokius duomenis galima skelbti visuomenės informavimo priemonėje,
kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki
rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų,
bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti
paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo
priemonės leidinyje), tai ji privalo suteikti galimybę tam kandidatui pareikšti
atsakomąją nuomonę. Kandidato atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos
kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato į savivaldybės
tarybos narius atsakymas. Kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomoji nuomonė
paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią
medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė kandidato atsakomąją nuomonę turi
paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne
vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios.
Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali šio įstatymo nustatytu laikotarpiu
pati paskelbti kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomosios nuomonės,
ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato į savivaldybės tarybos
narius atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.
1 dalies redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
1. Jeigu, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus
rinkimuose dalyvaujančių partijų sąrašus, visuomenės informavimo priemonė
paskelbia kandidatą į savivaldybės tarybos narius kompromituojančią medžiagą
(vėliausiai tokius duomenis galima skelbti visuomenės informavimo priemonėje,
kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki
rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų,
bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti
paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo
priemonės leidinyje), tai ji privalo suteikti galimybę tam kandidatui pareikšti
atsakomąją nuomonę. Kandidato atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos
kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato į savivaldybės
tarybos narius atsakymas. Kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomoji
nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už
kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė kandidato
atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji
buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų
agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali šio įstatymo
nustatytu laikotarpiu pati paskelbti kandidato į savivaldybės tarybos narius
atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato į
savivaldybės tarybos narius atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo
priemonėje.
2.
Kompromituojančia kandidatą į savivaldybės tarybos narius medžiaga pripažįstama
tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už
konkretų kandidatą į savivaldybės tarybos narius, ir kurioje pranešama
kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės
paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai)
apie kandidatą, taip pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga
ir nesuteikia kandidatui į savivaldybės tarybos narius teisės reikalauti
paskelbti atsakomąją nuomonę. Kandidato į savivaldybės tarybos narius
reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas,
jeigu medžiaga paskelbta ne apie jį asmeniškai; apie jį paskelbta medžiaga nėra
kompromituojanti; kompromituojančią medžiagą apie kandidatą į savivaldybės
tarybos narius paskelbė jis pats arba kitas tame pačiame kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąraše iškeltas arba tos pačios partijos iškeltas
kandidatas į savivaldybės tarybos narius; paskelbtoje medžiagoje nėra jokių
kandidatą į savivaldybės tarybos narius apibūdinančių žinių; kandidatas į
savivaldybės tarybos narius jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.
3.
Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius laiku pateikė visuomenės
informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta, kandidato į
savivaldybės tarybos narius atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos
sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai
apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo
priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo
kainą.
4.
Jeigu kompromituojanti medžiaga apie kandidatą į savivaldybės tarybos narius
buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji pagal šį įstatymą negali būti skelbiama,
kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomoji nuomonė Vyriausiosios
rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar
televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju
visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti
trigubą šio paskelbimo kainą.
5.
Visais atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo
laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės
informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
6.
Kai kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomoji nuomonė skelbiama
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio įstatymo nustatyta paskelbimo
kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės informavimo priemonės, kuri
kandidatą kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu arba pati
laiku nepaskelbė kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomosios nuomonės.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-817,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)
50 straipsnis. Kandidatų sąrašą į
savivaldybės tarybos narius iškėlusią partiją kompromituojančios
medžiagos skelbimas ir atsakomoji nuomonė
1 dalies redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
1.
Jeigu rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė
paskelbia partiją, iškėlusią kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą,
kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti
visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per
savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo
priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kompromituojanti
medžiaga apie partiją, iškėlusią kandidatų į savivaldybės tarybos narius
sąrašą, gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų
visuomenės informavimo priemonės leidinyje), ji privalo suteikti galimybę
partijai ar vienam iš partijos skyrių pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją
nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir
atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus
ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė
atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji
buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų
agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio
įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi
pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės
informavimo priemonėje.
1 dalies redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
1. Jeigu,
Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus rinkimuose dalyvaujančių partijų
sąrašus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia partiją, iškėlusią kandidatų
į savivaldybės tarybos narius sąrašą, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai
tokius duomenis galima skelbti visuomenės informavimo priemonėje, kuri
leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų,
kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais
atvejais kompromituojanti medžiaga apie partiją, iškėlusią kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą, gali būti paskelbta ne vėliau kaip
priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinyje), ji
privalo suteikti galimybę partijai ar vienam iš partijos skyrių pareikšti
atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios
medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali
būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės
informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7
dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki
draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo
priemonė negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti
atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją
nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.
2.
Kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą iškėlusią partiją kompromituojanti
medžiaga yra tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie
nebalsuotų už konkrečios partijos iškeltus kandidatus į savivaldybės tarybos
narius, ir kurioje pranešama partiją (jos skyrių ar padalinį) negatyviai
apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė
(skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie partiją,
taip pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia
teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas paskelbti
atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu medžiaga paskelbta ne
apie tą partiją; paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; kompromituojančią
medžiagą apie partiją paskelbė jos pačios iškeltas kandidatas į savivaldybės
tarybos narius; medžiagoje nėra jokių partiją apibūdinančių žinių; partija ar
jos skyrius jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.
3.
Atsakomąją nuomonę partija visuomenės informavimo priemonei pateikia per savo
atstovą rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje arba per savo atstovą
rinkimams apygardos rinkimų komisijoje. Jeigu atstovas rinkimams laiku pateikė
visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta,
atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per
Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos
skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo
Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.
4. Jeigu kandidatų į savivaldybės tarybos
narius sąrašą iškėlusią partiją kompromituojanti medžiaga buvo paskelbta
laikotarpiu, kuriuo pagal šį įstatymą negali būti skelbiama, atsakomoji nuomonė
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį
radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo
atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai
sumokėti trigubą šio paskelbimo kainą.
5.
Visais atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo
laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės
informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
6.
Kai atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio
įstatymo nustatyta paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės
informavimo priemonės, kuri kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą
iškėlusią partiją kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu
arba pati laiku nepaskelbė atsakomosios nuomonės.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-817,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)
51 straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją
naudojantis tarnybine padėtimi
1. Bet kam
draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose,
įstaigose ar organizacijose, taip pat Lietuvos nacionaliniame radijuje ir
televizijoje, regioniniuose transliuotojuose ar savivaldybių visuomenės
informavimo priemonėse vykdant rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems
asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti
rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams ir valstybės tarnautojams draudžiama
naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau ar partijai išskirtines rinkimų
agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidę asmenys atsako įstatymų nustatyta
tvarka.
2. Asmuo, kuris
eina pareigas valstybės, savivaldybių institucijose ar įstaigose ir kartu yra
kandidatas, Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, per regioninį
transliuotoją ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant rinkimų
agitaciją gali pasisakyti tik šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta
tvarka. Jeigu kandidatas dėl einamų pareigų turi per
visuomenės informavimo priemones pranešti svarbias žinias, tai
jis gali padaryti tik spaudos konferencijoje. Lietuvos nacionalinis
radijas ir televizija, regioniniai transliuotojai ar savivaldybių visuomenės
informavimo priemonės gali skelbti tik šios konferencijos įrašą, jeigu jame
nėra rinkimų agitacijos.
52
straipsnis. Savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimas
Savivaldybių
tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimą ir finansavimo kontrolę
reglamentuoja Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei
finansavimo kontrolės įstatymas.
53
straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
1. Rinkimų agitacija,
neatsižvelgiant į jos būdus, formą ir priemones, draudžiama likus 30 valandų
iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus
nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne
mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo
laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias
išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50
metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.
2. Informacija
apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti
rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas
atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose,
balsuoti už arba prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma rinkimų
agitacija.
3. Asmenys,
pažeidę šio straipsnio 1 dalies nuostatas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
PARENGTINĖ
RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
52 straipsnis. Savivaldybių tarybų rinkimų
politinės kampanijos finansavimas
Savivaldybių
tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių partijų
ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas.
53 straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
1.
Rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30
valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus
nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne
mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo
laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias
išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.
2.
Informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių
balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant,
kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti
rinkimuose, balsuoti už arba prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma
rinkimų agitacija.
3.
Asmenys, pažeidę šio straipsnio 1 dalyje išdėstytas nuostatas, atsako įstatymų
nustatyta tvarka.
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
PARENGTINĖ
RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
54 straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas
Rinkėjo
kortelių, kandidato į savivaldybės tarybos narius anketos (toliau – kandidato
anketa), atstovo rinkimams ir rinkimų stebėtojo pažymėjimų, kandidatų
sąrašų, kandidatų plakatų su duomenimis apie kandidatą (kandidatus), rinkimų
biuletenių (taip pat biuletenių balsavimui iš anksto), vidinių ir išorinių
balsavimo paštu vokų, blankų, kitų dokumentų ir antspaudų, naudojamų
rinkimuose, pavyzdžius ir formas, taip pat jų pildymo pavyzdžius nustato
Vyriausioji rinkimų komisija.
55
straipsnis. Rinkimų biuleteniai
1. Kiekvienam
rinkėjui įteikiamas vienas rinkimų biuletenis.
2. Rinkimų
biuletenyje turi būti:
1) išspausdintas
nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos specialios vietos
rinkėjo valiai pareikšti;
2) vienoje
biuletenio dalyje skiriant kiekvienam kandidatų sąrašui ir kiekvienam
išsikėlusiam kandidatui po vienodą plotą, to paties tipo šriftu išspausdinti
kandidatų sąrašų, išsikėlusių kandidatų rinkimų numeriai, partijų ar partijų
koalicijų pavadinimai, išsikėlusio kandidato vardas ir pavardė jiems suteiktų
numerių didėjimo tvarka. Prie partijos, partijų koalicijos pavadinimo,
išsikėlusių kandidatų jungtinio sąrašo įrašoma pirmojo sąraše įrašyto kandidato
vardas ir pavardė. Prie išsikėlusio kandidato įrašoma „Išsikėlęs kandidatas“.
Įrašų šrifto dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui
skirtą plotą;
3) antrojoje biuletenio dalyje
penki specialūs laukeliai, skirti rinkėjui, kuris balsuoja už kandidatų sąrašą,
įrašyti pasirinktų kandidatų rinkimų numerius. Jeigu kandidatų sąraše, už kurį
balsuoja rinkėjas, yra penki kandidatai, rinkėjas pildo ne daugiau kaip keturis
laukelius, jeigu keturi kandidatai – tris laukelius, jeigu trys kandidatai – du
laukelius, jeigu du kandidatai – vieną laukelį.
56
straipsnis. Rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų pristatymas
1. Savivaldybių
rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus centriniams pašto
skyriams pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios,
rinkimų biuletenius rinkimų apylinkėms – ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki
balsavimo pradžios.
2. Vyriausioji
rinkimų komisija užtikrina rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų išleidimą
ir atsako už jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą šiame straipsnyje nustatytu
laiku.
57
straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas
1. Rinkimų
apylinkės balsavimo patalpa turi būti parengta rinkimams ne vėliau kaip likus
12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų komisija
turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų
biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo
patalpoje turi būti balsadėžė, įrengta slapto balsavimo kabina
(kabinos), kurioje (kuriose) rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų
biuletenį. Slapto balsavimo kabinoje turi būti Vyriausiosios rinkimų komisijos
išleista informacija rinkėjui, kaip užpildyti rinkimų biuletenį, ir partijų
kandidatų sąrašai, partijų jungtiniai kandidatų sąrašai, išsikėlusių kandidatų
sąrašai, išsikėlusių kandidatų jungtiniai sąrašai su nurodytais kandidatų
rinkimų numeriais. Balsavimo patalpoje taip pat turi būti iškabinti slapto
balsavimo kabinoje esantys sąrašai ir gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų
komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga.
Kiekvienoje rinkimų apylinkėje turi būti parengtos darbo vietos rinkimų komisijos
nariams ir vietos rinkimų stebėtojams, taip pat prieinamas šio įstatymo
tekstas. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų
atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta
rinkimų agitacijos ar kita rinkėjų informavimo medžiaga, išskyrus tą, kurią
išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Parengta balsavimo patalpa uždaroma,
antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai.
2. Už rinkimų
apylinkės balsavimo patalpos parengimą atsako apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas. Jeigu savivaldybė nepaskiria tinkamų patalpų balsavimo patalpai
įrengti arba nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas privalo apie tai nedelsdamas pranešti savivaldybės
rinkimų komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai parinkti ir
tinkamam inventoriui įsigyti pagal šio įstatymo 9 straipsnį.
3. Kitus
balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
58
straipsnis. Rinkimų stebėtojai
1. Partijos,
išsikėlę kandidatai, taip pat atstovai rinkimams turi teisę skirti rinkimų
stebėtojus. Rinkimų stebėtojo statusą patvirtina Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatytos formos pažymėjimas. Rinkimų stebėtojo pažymėjimą išduoda:
1) Vyriausioji rinkimų komisija –
stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tik konkrečiose
savivaldybėse, rinkimų apylinkėse pagal užsienio reikalų ministro, Respublikos
Prezidento teikimą, užsienio valstybėms arba tarptautinėms institucijoms
atstovaujančių asmenų prašymus, taip pat savo nuožiūra;
2) savivaldybės rinkimų komisija
– stebėti rinkimus visoje šios savivaldybės teritorijoje, vienoje arba keliose
rinkimų apylinkėse asmenims pagal partijos (jos skyriaus), išsikėlusio
kandidato arba atstovo rinkimams prašymus, kuriuose turi būti nurodyta asmens
vardas, pavardė, asmens kodas, rinkimų apylinkės pavadinimas.
2. Rinkimų
stebėtojo pažymėjimus išduoda rinkimų komisijos pirmininkas arba jo pavedimu
kitas rinkimų komisijos narys. Negalima atsisakyti išduoti rinkimų stebėtojo
pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam pažymėjimas turi būti
išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus. Apie atsisakymą išduoti rinkimų
stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame rinkimų komisijos
posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams.
3. Rinkimų
stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus savivaldybės arba rinkimų apylinkės,
kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje. Rinkimų stebėtojas turi teisę
reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, taip pat balsavimo
patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų.
Jeigu rinkimų stebėtojas pažeidžia šį arba kitus įstatymus, jo rinkimų
stebėtojo pažymėjimas gali būti pripažintas negaliojančiu savivaldybės rinkimų
komisijos pirmininko sprendimu. Apie šį sprendimą turi būti nedelsiant pranešta
rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai, atitinkamai
partijai, išsikėlusiam kandidatui ir atitinkamam atstovui rinkimams.
DEVINTASIS
SKIRSNIS
BALSAVIMAS
59
straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas vyksta rinkimų dieną
nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje balsavimo
patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus
jis yra įrašytas, jei kitko nenumato šis įstatymas.
60
straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius
Balsavimo patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių,
išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą. Jokių renginių taip pat negalima
rengti perėjimo patalpose (koridoriuose) ir prie įėjimo į balsavimo patalpos
pastatą.
61
straipsnis. Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną
rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5
apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams
joje gali būti tik rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai ir budintis
policijos pareigūnas. Rinkimų dieną iki balsavimo pradžios apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia,
ir ją antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad
balsavimo patalpa įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą šios apylinkės
rinkimų komisijos iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių,
antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų
biuletenius komisijos nariams, ir įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokolą kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių. Po to
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas atidaro rinkėjams balsavimo patalpą.
Balsavimo patalpos atidarymas rinkėjams reiškia balsavimo pradžią.
62
straipsnis. Rinkėjo asmens tapatybės nustatymas
1. Prasidėjus
balsavimui, prie įėjimo į balsavimo patalpą rinkėjas apylinkės rinkimų
komisijos nariui pateikia pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą,
taip pat gali pateikti rinkėjo kortelę. Rinkimų apylinkėse, kurios elektroninių
ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo,
elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas atvyko balsuoti. Komisijos
narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų
sąrašą jis įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą
atvykimo lapelį, kuriame nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir
nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio. Draudžiama vienam
rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam rinkėjui skirtą atvykimo
lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų
arba neaišku, ar jis įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą,
komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda, įteikia jam svečio
lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar pirmininko pavaduotoją
išsiaiškinti dėl balsavimo.
2. Komisijos
narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus
nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas
asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija 2 į tos
rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti asmenys, rinkėjų sąraše suranda
rinkėjo pavardę ir paima iš asmens atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir
rinkimų biuletenius išduodantis komisijos narys pasirašo rinkimų apylinkės
rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas vienas rinkimų biuletenis. Atvykimo lapelis
rinkėjui negrąžinamas. Balsuojant paštu, iš anksto ar namuose, rinkėjo
kortelėje pažymima apie rinkimų biuletenio išdavimą ir rinkėjo kortelė grąžinama
rinkėjui.
3. Išduoti
rinkėjui kitam rinkėjui skirtą rinkimų biuletenį, išskyrus šio įstatymo 63
straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį, draudžiama. Šį reikalavimą pažeidęs
rinkimų komisijos narys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Pastaba. 62 straipsnio 3 dalies atitaisymas
skelbtas:
Žin., 2010, Nr. 141
63
straipsnis. Balsavimo tvarka
1. Gavęs rinkimų biuletenį,
rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti rinkimų
biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama. Jeigu rinkėjas sugadino rinkimų
biuletenį ir prašo išduoti naują, rinkimų komisijos narys rinkėjo sugadintą
rinkimų biuletenį perbraukia, jį pasirašo ir išduoda rinkėjui naują rinkimų
biuletenį.
2. Rinkimų
biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, išsikėlusį kandidatą, už
kurį jis balsuoja „už“. Jeigu rinkėjas balsuoja už kandidatų sąrašą, jis
specialiai pirmumo balsams nurodyti skirtuose rinkimų biuletenio laukeliuose
įrašo pasirinktų šio sąrašo kandidatų rinkimų numerius, jeigu balsuoja už
išsikėlusių kandidatų jungtinį sąrašą, – pasirinktų šio sąrašo kandidatų
rinkimų numerius ar numerį (jei sąraše yra mažiau kaip šeši kandidatai, reikia
pasirinkti bent vienu kandidatu mažiau, negu sąraše įrašyta kandidatų), o jeigu
balsuoja už išsikėlusį kandidatą, neįeinantį į jungtinį sąrašą, – pirmumo balsų
nenurodo. Jeigu rinkimų biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris
įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik
vienas balsas. Pirmumo balsai kandidatams, neįeinantiems į jungtinį sąrašą,
neskaičiuojami.
3. Užpildytą
rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
4. Jeigu
rinkėjas dėl neįgalumo negali pats atlikti šiame straipsnyje nurodytų veiksmų,
jo prašymu rinkimų biuletenį užpildo pasirinktas kitas asmuo. Šis asmuo privalo
rinkimų biuletenį užpildyti rinkėjo akivaizdoje ir pagal jo nurodymą, išsaugoti
balsavimo paslaptį ir rinkėjo akivaizdoje įmesti biuletenį į balsadėžę.
Komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama
atlikti balsavimo veiksmus už neįgalų rinkėją.
5. Sugadinti
rinkimų biuleteniai į apskaitą įtraukiami ir laikomi atskirai.
64
straipsnis. Balsavimas paštu
1. Balsuoti
paštu gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos
priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose
arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į
rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba
pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka
arešto ar laisvės atėmimo bausmę ar yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose
(sulaikymo namuose). Balsuoti paštu galima specialiai balsavimui sudarytuose
paštuose (toliau – specialiuose paštuose) jų darbo valandomis paskutinį
trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje
esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu
išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
2. Už balsavimo
paštu organizavimą atsako atitinkamo pašto vadovas. Už pašto darbo balsuojant
paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas
paštas yra, komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų
pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja,
kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už
balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako
tų karinių vienetų vadai.
3. Rinkimų
biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas
savivaldybės rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems
patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija
pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su
rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti
rinkimų dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija išduoda nustatytos formos
pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir
priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas,
pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo kortelę
ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į
šią pažymą savo pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša savivaldybės
rinkimų komisijai.
4. Šio įstatymo
66, 67 ir 68 straipsniuose nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta),
kurioje rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir
įdėti jį į balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų
stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje
rinkimų apylinkėje.
5. Pašto
darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo
paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai
apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo kortelėje. Balsuojant
paštu, iš anksto ar namuose, rinkėjo kortelėje pažymima apie rinkimų biuletenio
išdavimą ir rinkėjo kortelė grąžinama rinkėjui.
6. Rinkėjas
balsuoja asmeniškai ir slaptai:
1) užpildo
rinkimų biuletenį;
2) užpildytą
rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
3) užklijuoja
vidinį balsavimo paštu voką;
4) vidinį
balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo kortele įdeda į išorinį balsavimo paštu
voką;
5) užklijuoja
išorinį balsavimo paštu voką.
7. Užklijuotą
išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančiais rinkėjo kortele, vidiniu
balsavimo paštu voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu) rinkėjas įteikia pašto
darbuotojui (rinkimų dokumentus išdavusiam asmeniui). Šis, gavęs rinkėjo
įteiktą voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje užklijuoja specialiu ženklu ir
išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
8. Šio
straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu
rinkėjas dėl neįgalumo šių veiksmų negali atlikti pats, jo prašymu juos atlieka
rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti
rinkėjo akivaizdoje, pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.
9. Rinkimų
stebėtojams ir pašto darbuotojams draudžiama už rinkėjus atlikti šio straipsnio
6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjų neužklijuotus
išorinius balsavimo paštu vokus, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose
vietose ir kitiems asmenims, negu nustatyta šio įstatymo 66, 67 ir 68
straipsniuose.
10. Rinkėjams draudžiama
išsinešti iš specialaus pašto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu vokus ar
juos perduoti kitiems asmenims.
65
straipsnis. Balsavimas namuose ir balsavimas iš anksto
1. Balsuoti
namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi
rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės
patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę ir jeigu jie pateikė
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti
namuose, ir jeigu yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Šiuos
sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie
neįgalius asmenis gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar
jos teritorinių skyrių, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš
sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir
juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo
tikslais.
2. Balsuoti iš
anksto gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų
apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja savivaldybės rinkimų
komisija. Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 8 iki 20 valandos paskutinį
trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir
balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra savivaldybės
mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Rinkimų biuleteniams ir
balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto savivaldybės rinkimų
komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip
2 savivaldybės rinkimų komisijos ar apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie
negali būti pasiūlyti tos pačios politinės partijos. Balsavimą iš anksto
prižiūri savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ar jo pavedimu savivaldybės
rinkimų komisijos narys.
3. Rinkėjų prašymai
balsuoti namuose pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų, gyvenančių
konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti namuose pradedami
priimti įteikiant jiems rinkėjo korteles ir baigiami priimti paskutinį
trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo konkrečios
rinkimų apylinkės teritorijoje ir neįrašyti į šios rinkimų apylinkės rinkėjų
sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį antradienį iki
rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl neįgalumo pats negali užpildyti prašymo
balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos
veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar juo besirūpinančiam
asmeniui arba komisijos nariui. Šie asmenys rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo
savo vardą, pavardę ir asmens kodą.
4. Į rinkimų apylinkės rinkėjų
sąrašą įrašytų namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą paskutinį ketvirtadienį iki
rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų komisija. Rinkėjų, kurie
gyvena ar laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, bet
įrašyti į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir jį tikslinant į šios
rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, sąrašą paskutinį trečiadienį
iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina savivaldybės rinkimų komisija.
5. Balsavimo
vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių
rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai,
paskutinį penktadienį arba šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos
į namus pristato ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo
paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose
balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės,
kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį
ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip 2 savivaldybės
rinkimų komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu – ne mažiau kaip 2
apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto
gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet
kurioje šios savivaldybės rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti
išoriniai balsavimo paštu vokai perduodami savivaldybės rinkimų komisijai, o ši
juos perduoda apylinkių rinkimų komisijoms kartu su paštu balsavusių rinkėjų
rinkimų dokumentais. Namuose ir iš anksto balsavusių rinkėjų sąrašus,
nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą
organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams, kartu su kitais
rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės rinkimų komisijai ar
Vyriausiajai rinkimų komisijai.
6. Konkretų
rinkimų komisijos narių atvykimo pas namuose balsuojančius rinkėjus grafiką
tvirtina apylinkės ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip
atitinkamai paskutinį ketvirtadienį ar trečiadienį iki rinkimų dienos 12
valandos. Šis grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama apylinkės
(savivaldybės) rinkimų komisijos skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną.
Vykti pas namuose balsuojančius rinkėjus kartu gali tik skirtingų partijų
pasiūlyti rinkimų komisijos nariai ir rinkimų stebėtojai.
7. Balsavimui namuose ir
balsavimui iš anksto taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 4, 5, 6, 8, 9 ir 10
dalių nuostatos.
8. Užklijuotą išorinį balsavimo
voką (su jame esančiais rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu
rinkimų biuleteniu) rinkėjas įteikia apylinkės (savivaldybės) rinkimų komisijos
nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje užklijuoja
specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
9. Komisijos
nariams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti šio
įstatymo 64 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš
rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti
biuletenius ar juos perduoti kitiems asmenims.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1225,
2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7792 (2010-12-28)
55 straipsnis.
Rinkimų biuleteniai
1. Rinkimuose į
tarybą kiekvienam rinkėjui įteikiamas vienas biuletenis – balsuoti dėl
kandidatų sąrašo daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir dėl penkių šio
sąrašo kandidatų pirmumo.
2. Rinkimų
biuletenyje turi būti:
1) išspausdintas
nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos specialios
biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti;
2) vienoje
biuletenio dalyje skiriant kiekvienam kandidatų sąrašui po vienodą plotą, to paties
tipo šriftu išspausdinti kandidatų sąrašų rinkimų numeriai ir pavadinimai jiems
suteiktų rinkimų numerių didėjimo tvarka. Kandidatų sąrašo pavadinimo šrifto
dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą. Taip
pat įrašoma ne daugiau kaip 15 pirmųjų sąrašo kandidatų vardai ir pavardės;
3) antrojoje
biuletenio dalyje penki specialūs laukeliai, kuriuose rinkėjas balsuodamas
įrašo pasirinktų kandidatų rinkimų numerius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
56 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
1.
Apygardų rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir vokus centriniams pašto
skyriams pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios,
rinkimų biuletenius rinkimų apylinkėms – ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki
balsavimo pradžios.
2. Vyriausioji rinkimų komisija atsako už
rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir
pristatymą nepažeidžiant nurodytų terminų.
57 straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas
1. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi
būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo
pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi
visus iš apygardos rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų
priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė,
slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje rinkėjas galėtų slaptai užpildyti
rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios
rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga
ir turi būti iškabinti kandidatų į savivaldybės tarybos narius, renkamų šioje
rinkimų apygardoje, sąrašai. Be to, kiekvienoje rinkimų apylinkėje turi būti
prieinamas šio įstatymo tekstas. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų
(koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa,
turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido
Vyriausioji rinkimų komisija. Be to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų
komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa
uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas praneša apygardos rinkimų komisijai.
2.
Kitus balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų
komisija.
3. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas
atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku ir tinkamai. Jeigu
savivaldybė nepaskiria tinkamų patalpų balsavimo patalpai įrengti arba
nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas privalo apie tai laiku pranešti apygardos rinkimų komisijai ir
imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai surasti ir tinkamam inventoriui
įsigyti, kaip yra nustatyta šio įstatymo 9 straipsnyje.
58 straipsnis. Rinkimų stebėtojai
1. Partijos, taip pat
atstovai rinkimams turi teisę skirti rinkimų stebėtojus. Rinkimų stebėtojas yra
asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimą.
Jis turi teisę stebėti rinkimus rinkimų apygardos arba apylinkės, kuri nurodyta
jo pažymėjime, teritorijoje. Rinkimų stebėtojo pažymėjimą išduoda:
1)
Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje arba tik konkrečiose rinkimų apygardose, apylinkėse pagal užsienio
reikalų ministro, Respublikos Prezidento patarėjo teikimą, užsienio valstybėms
arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymus, taip pat savo
nuožiūra;
2)
apygardos rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje šios rinkimų apygardos
teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems
kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiams ir asmenims, turintiems aktyviąją
rinkimų teisę pagal šį įstatymą, pagal partijos vietos skyriaus arba
atstovo rinkimams prašymą, kuriame turi būti nurodyta asmens vardas, pavardė,
asmens kodas, rinkimų apylinkės pavadinimas.
2. Rinkimų stebėtojo pažymėjimus rinkimų
komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba kitas komisijos narys komisijos
pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą
arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam jis turėtų būti išduotas,
atitinka šio įstatymo reikalavimus. Apie visus atsisakymus išduoti rinkimų
stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame rinkimų komisijos
posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams.
3.
Rinkimų stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir
nariai, taip pat balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos
Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų
stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpose būtų sudarytos tinkamos sąlygos
stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo. Jeigu stebėtojas pats pažeidžia šį arba
kitus įstatymus, jo rinkimų stebėtojo pažymėjimas gali būti anuliuotas
apygardos rinkimų komisijos pirmininko sprendimu. Apie šį sprendimą turi būti
iškart pranešta rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir
atitinkamam atstovui rinkimams.
DEVINTASIS
SKIRSNIS
BALSAVIMAS
59 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas vyksta
rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje
patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus
jis yra įrašytas, jei kitko nenumato šis įstatymas.
60 straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus
renginius
Balsavimo patalpoje negalima rengti jokių kitų
renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą. Jokių renginių taip pat
negalima rengti ir perėjimo patalpose (koridoriuose) bei prie įėjimo į
balsavimo patalpos pastatą.
61 straipsnis. Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną
rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5
apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams
joje gali būti tik rinkimų komisijos nariai, stebėtojai ir budintis
policininkas. Rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar
balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija
nustato, kad balsavimo patalpa įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą
apylinkės rinkimų komisijos iš apygardos rinkimų komisijos gautų biuletenių
skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda
rinkimų biuletenius komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų
rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokolą ir atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas rinkimų
pradžią.
63 straipsnis. Balsavimo tvarka
1. Gavęs rinkimų
biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti
biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama.
2.
Rinkimų biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis
balsuoja „už“, ir specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose įrašo penkių
pasirinktų balsuoto sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Jeigu biuletenyje to
paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui
pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.
3.
Užpildytą rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
4. Jeigu rinkėjas prašo, sugadintas rinkimų
biuletenis pakeičiamas nauju. Sugadinti biuleteniai laikomi atskirai po to, kai
išdavęs naują biuletenį rinkimų komisijos narys jį perbraukia ir ant jo
pasirašo.
5. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali
pats rinkimų biuletenio užpildyti, įmesti jo į balsadėžę, gali pasikviesti kitą
asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką, narį ar rinkimų stebėtoją),
kuris už jį atliktų šiuos veiksmus. Rinkėjas, neturintis fizinių trūkumų, kurie
trukdytų jam užpildyti rinkimų biuletenį, turi balsuoti pats.
65 straipsnis. Balsavimas namuose
1. Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai:
neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni
rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į
rinkimų apylinkę ir jeigu jie pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose
balsuojančių rinkėjų sąrašus.
2. Rinkėjų prašymai balsuoti namuose pateikiami
apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų, gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės
teritorijoje, prašymai balsuoti namuose pradedami priimti įteikiant jiems
rinkėjo pažymėjimus ir baigiami priimti paskutinį trečiadienį iki rinkimų
dienos. Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje
ir neįrašyti į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose
baigiami priimti paskutinį antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl
fizinių trūkumų pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti
apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo
šeimos nariui, kaimynui ar juo besirūpinančiam asmeniui. Šie rinkėjo prašymą
pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.
3. Į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų
namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos
sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų komisija. Rinkėjų, kurie gyvena ar
laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, bet įrašyti į
kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir jį tikslinant į šios rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, sąrašą paskutinį trečiadienį iki
rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apygardos rinkimų komisija.
4. Balsavimo vokus ir rinkimų biuletenį
rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų
sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį arba
šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau
kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų
biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apygardos
rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie
laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos
į namus pristato ne mažiau kaip 2 apygardos rinkimų komisijos nariai ar jos
pirmininko pavedimu – ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai.
Balsavimą namuose gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti
rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.
5.
Konkretų rinkimų komisijos narių atvykimo pas namuose balsuojančius rinkėjus
grafiką tvirtina apylinkės ar apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau
kaip atitinkamai paskutinį ketvirtadienį ar trečiadienį iki rinkimų dienos 12
valandos. Šis grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (apygardos)
rinkimų komisijos skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną. Vykti pas
namuose balsuojančius rinkėjus kartu gali tik skirtingų politinių partijų
pasiūlyti rinkimų komisijos nariai ir rinkimų stebėtojai.
6.
Balsavimui namuose taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos.
7.
Užklijuotą išorinį balsavimo voką (su jame esančiais rinkėjo pažymėjimu,
vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu rinkėjas įteikia
apylinkės (apygardos) rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą
voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda
rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
8. Daryti poveikį namuose balsuojančio rinkėjo
apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama. Komisijos nariams ir
stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti šio įstatymo 64 straipsnio 6 ir 7
dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį
balsavimo voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti biuletenius ar juos perduoti kitiems
asmenims.
66 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros
(išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose
1. Rinkėjai,
kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus
ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti
šiose įstaigose.
2. Savivaldybės
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų
sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo
specialiuose paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.
3. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose
balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše
turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, ar rinkėjas turi
rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas
perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles arba jas
išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina
jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad
rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat
kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4. Rinkėjai,
neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 64 straipsnio 6 ir 8
dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų, atvyksta
ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu
jie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai.
5. Rinkėjai,
kurie dėl neįgalumo negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos
atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį privalo užpildyti
rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.
6. Rinkimų komisijos nariams,
specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją
atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį
balsavimo paštu voką.
67
straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose
1. Rinkėjai,
atliekantys privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose
vienetuose, kuriuose atlieka tarnybą. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo
tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse
karinėse operacijose užsienyje, turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose
kariniuose vienetuose, dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse
operacijose. Balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose laiką ir
tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija krašto apsaugos ministro teikimu.
2. Savivaldybės
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų Lietuvos Respublikos
teritorijoje esančių karinių vienetų vadų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą
ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose
paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.
3. Karinių
vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų sąrašus.
Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas
ir pavardė, asmens kodas, savivaldybė, į kurios rinkėjų sąrašą rinkėjas yra
įrašytas, ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsuojančių
rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai,
iš jos gauna rinkėjų korteles arba jas išspausdina pagal elektroninių ryšių
priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria
balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie
specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos
sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą arba
užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių
vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas
rinkėjams nuvykti balsuoti į kitą specialų paštą arba parvykti rinkimų dieną į
rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.
4. Balsavimui
kariniuose vienetuose taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 6, 7, 8 ir 10 dalių
nuostatos.
68
straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose
1. Rinkėjai,
atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę arba esantys areštinėse, tardymo
izoliatoriuose (sulaikymo namuose), turi teisę balsuoti savo bausmės vykdymo
įstaigoje. Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio įstatymo 64
straipsnio nuostatos.
2. Savivaldybės rinkimų komisija
ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių vykdymo įstaigų vadovų
teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų
darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.
3. Bausmių vykdymo įstaigų
vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame
pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė,
asmens kodas, savivaldybė, į kurios rinkėjų sąrašą rinkėjas yra įrašytas, ar
rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą
bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš
jos gauna rinkėjų korteles arba jas išspausdina pagal elektroninių ryšių
priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą,
skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie
specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos
sąlygos į jį atvykti.
4. Balsavimui
areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio straipsnio
ir šio įstatymo 64 straipsnio nuostatos.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
BALSŲ
SKAIČIAVIMAS
69
straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita
1. Balsavimo
vokų ir rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir
šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Balsavimo
vokų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant paštu
tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai. Apskaitos duomenis pašto skyriaus
vadovas nurodo specialiai tam skirtame žurnale.
3. Balsavimo
vokų ir rinkimų biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose
kariniuose vienetuose, apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų
vadai. Karinių vienetų vadai Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų
dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo vokus, rinkimų biuletenius
ir balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus
balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų
komisija ne vėliau kaip iki rinkimų dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į
kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, komisijai.
4. Likus vienai
dienai iki rinkimų dienos, pašto skyriaus vadovas ar jo įgaliotas asmuo grąžina
nepanaudotus balsavimo paštu vokus, vokų priėmimo kvitus, specialius ženklus ir
rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai.
5. Balsavimo
paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto skyrių vadovai ar
jų įgalioti asmenys įteikia savivaldybių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne
vėliau kaip iki 11 valandos, o savivaldybių rinkimų komisijos perduoda juos
apylinkių rinkimų komisijoms iki balsavimo pabaigos.
6. Rinkėjų,
kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius
balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius, vokų priėmimo
kvitus, specialius ženklus savivaldybės rinkimų komisijai perduoda rinkimų
komisijų nariai, kurie pagal šio įstatymo 65 straipsnio nuostatas vyko pas
namuose balsuojančius rinkėjus. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip
paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda
paštui.
7. Rinkėjų,
kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos,
išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai, vokų
priėmimo kvitai, specialūs ženklai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija,
patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko
šio įstatymo reikalavimus.
8. Išoriniai
balsavimo vokai saugomi kartu su rinkimų biuleteniais.
9. Prieš
skaičiuojant rinkėjų balsus, gauti paštu balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo
vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais,
sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 73 straipsnį kartu ir ta pačia
tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.
68 straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose
1.
Rinkėjai, atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti
savo bausmės vykdymo įstaigoje.
2.
Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos
bausmių vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto
vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio
įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.
3.
Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių
rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti
nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, rinkimų apygarda (pavadinimas
ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą. Specialiame pašte
balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda apygardos
rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos išspausdina pagal
elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą
rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad
rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat
kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4.
Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio įstatymo 64 straipsnio
nuostatos.
5.
Balsavimui areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio
straipsnio ir šio įstatymo 64 straipsnio nuostatos.
6. Daryti
poveikį bausmių vykdymo įstaigose balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar
skubinti jį balsuoti draudžiama.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
BALSŲ
SKAIČIAVIMAS
69 straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita
1.
Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje
nustato ir šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Balsavimo
paštu vokų ir biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant paštu
tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai. Apskaitos duomenis pašto vadovas nurodo
specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių,
naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą,
išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Jie Vyriausiajai rinkimų
komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo
paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus su rinkėjų
užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais
rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų
dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas,
komisijai.
3.
Likus vienai dienai iki rinkimų dienos, pašto vadovas ar jo įgaliotas asmuo
grąžina nepanaudotus balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius apygardos
rinkimų komisijai.
4.
Balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto vadovas
ar jo įgaliotas asmuo įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne
vėliau kaip likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.
5.
Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos,
išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius
apygardos rinkimų komisijai perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio
įstatymo 65( )straipsnio nuostatas vyko pas namuose balsuojančius
rinkėjus. Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki
rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda paštui.
6.
Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų
dienos, išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai
iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus,
sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus.
7.
Išoriniai balsavimo vokai saugomi kartu su rinkimų biuleteniais.
8. Prieš skaičiuojant rinkėjų balsus, gauti
paštu balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo vokai sudedami kartu su namuose
balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal
šio įstatymo 73 straipsnį kartu ir ta pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų
balsai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1045, 2007-01-18,
Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
71 straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
1. Uždarius balsavimo
patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip
3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį.
2.
Atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti
rinkimų biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į balsų
skaičiavimo protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, rinkėjo pažymėjimus, atvykimo
lapelius, rinkėjų sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais biuletenius
patikrinama, ar komisijos narys visus biuletenius išdavė teisėtai.
3.
Nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius rinkimų komisija viešai
suskaičiuoja, anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į
specialiai tam skirtus vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir
sugadintų biuletenių skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.
72 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje
balsavusių rinkėjų balsų skaičiavimas
1. Apylinkės
rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės
rinkimų balsadėžę, ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių, kad ji
galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų
biuletenius. Jeigu komisija ne mažiau kaip 3/5 jos narių priima sprendimą, kad
balsadėžė buvo pažeista, dėl to surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas
antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma savivaldybės
rinkimų komisijai, kad ši priimtų sprendimą dėl šioje balsadėžėje
esančių balsų skaičiavimo.
2. Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų
komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami
ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių
(išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija suskaičiuoja visus
balsadėžėje buvusius rinkimų biuletenius. Skaičiuodama komisija visus rinkimų
biuletenius gali suskirstyti į grupes pagal rinkėjų už kandidatų sąrašus,
išsikėlusius kandidatus paduotus balsus ir papildomai išskirti negaliojančių
biuletenių grupę. Suskaičiavus kiekvienai grupei priskirtus rinkimų
biuletenius, nustatomi rinkėjų už kandidatų sąrašus ir išsikėlusius kandidatus paduoti
balsai ir negaliojančių biuletenių skaičius. Iš visų rinkimų biuletenių turi
būti išskirti, jeigu aptinkama, neturintys būtinų požymių (nenustatytos formos,
neantspauduoti ar ne šios rinkimų komisijos antspaudu antspauduoti ir pan.)
rinkimų biuleteniai. Apie tokius rinkimų biuletenius nedelsiant turi būti
pranešta savivaldybės rinkimų komisijai ir apie tai įrašyta rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokole. Visi rinkimų biuleteniai turi būti perskaičiuoti
du kartus. Antrą kartą patikrinti, ar biuletenių grupės sudarytos pagal rinkėjų
padarytas žymas, ir rinkimų biuletenius perskaičiuoti turi kiti komisijos
nariai. Skaičiavimo rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, suskaičiuoti rinkimų biuleteniai sudėti
į specialų voką (vokus), kuris užklijuojamas ir saugomas. Po to, kai rinkimų
komisija nustatė, kiek kandidatų sąrašai, išsikėlę kandidatai gavo rinkimų
apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti
paštu balsavusių rinkėjų balsai.
3. Rinkimų
biuleteniai, pagal kurių žymas galima nustatyti, už kurį kandidatų sąrašą ar
išsikėlusį kandidatą balsavo rinkėjas, bet negalima nustatyti, kam jis atidavė
pirmumo balsą ar balsus, vien dėl to negali būti pripažinti negaliojančiais.
Jeigu rinkėjas rinkimų biuletenyje nenurodė kandidato rinkimų numerio, nurodė
nesamą kandidato rinkimų numerį arba pagal įrašą ar įrašus dėl pirmumo
neįmanoma nustatyti rinkėjo valios, pirmumo balsas ar balsai pagal šio
biuletenio antrosios dalies specialųjį laukelį (laukelius) neskaičiuojami.
Jeigu rinkimų biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas daugiau
negu vieną kartą, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas
balsas.
4. Sprendimą dėl
rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba sprendimą tuo atveju, kai
kyla komisijos narių ginčas dėl rinkimų biuletenio žymų įvertinimo, priima
rinkimų komisija balsavimu. Šio balsavimo rezultatai nurodomi kitoje to rinkimų
biuletenio pusėje.
5. Balsai
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose
galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys rinkimų stebėtojai
(stebėtojas), visuomenės informavimo priemonių atstovai ir įsitikinti, kad
balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Rinkimų komisija privalo vieną
kartą balsus perskaičiuoti, jei iki balsų skaičiavimo protokolo pasirašymo to
pareikalauja bent vienas komisijos narys ar rinkimų stebėtojas.
6. Konkrečią
rinkimų biuletenių ir balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų
komisija ne vėliau kaip likus 14 dienų iki rinkimų.
73 straipsnis. Balsavusių pašto vokais rinkėjų
apskaita, jų paduotų balsų ir kandidatų pirmumo balsų skaičiavimas
1. Suskaičiavus
balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti iš rinkėjų,
balsavusių ne rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje, gauti rinkimų biuleteniai:
1) apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu ir balsuojant
namuose gautus išorinius balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas
į balsų skaičiavimo protokolą;
2) išoriniai
vokai po vieną atplėšiami;
3) iš išorinio
voko išimama rinkėjo kortelė, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė, ji
sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu ir vidinis balsavimo paštu vokas
antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu rinkėjo kortelėje įrašytas
asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas,
liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba yra įrašas,
nurodantis, kad rinkėjas balsavo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas
kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra
rinkėjo kortelės, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis
balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke esantis rinkimų
biuletenis negalioja, ir vokas neatplėšiamas. Ant vidinio (vidinių) balsavimo
voko (vokų) būtina pažymėti, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja.
Tokių vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole
neįskaičiuojamas;
4) apylinkės
rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ar namuose, pavardės
įrašoma „balsavo paštu“ arba „BP“;
5) antspauduotas
vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir antspauduotą pagal
nustatytus reikalavimus;
6) baigus
peržiūrėti visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami
antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo voke yra daugiau
kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami
negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal šio įstatymo 71
straipsnio reikalavimus.
2. Jeigu rinkimų
apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu ar
namuose vokas, kad nebūtų pažeista balsavimo paslaptis, jis neatplėšiamas ir
perduodamas šią komisiją sudariusiai savivaldybės rinkimų komisijai, kuri
balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.
3. Po to, kai yra suskaičiuoti
balsavimo patalpoje, paštu ir namuose už kandidatų sąrašus ir išsikėlusius
kandidatus paduoti balsai, visi duomenys yra įrašyti į balsų skaičiavimo
protokolo pirmąją dalį, ši protokolo dalis pasirašyta komisijos narių,
pirmininko ir rinkimų stebėtojų ir apylinkės rinkimų komisija pranešė savivaldybės
rinkimų komisijai, kad mandatų balsai yra suskaičiuoti, apylinkės rinkimų
komisija gali pradėti skaičiuoti balsus, paduotus už kandidatus (pirmumo
balsus). Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti iš
karto arba, jeigu leido savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, kitą kartą,
bet ne vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti
kitą kartą, rinkimų biuleteniai, kurie turi būti skaičiuojami, Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatyta tvarka specialiajame voke turi būti perduoti
saugoti savivaldybės rinkimų komisijai. Šiuo atveju savivaldybės rinkimų
komisija po to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos rinkimų dokumentus,
dėl jai perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo turi priimti vieną
iš šių sprendimų:
1) grąžinti
rinkimų biuletenius ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės
rinkimų komisijai, iš kurios jie buvo gauti;
2) pakeisti
apylinkės rinkimų komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai, sprendimą
dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti kitos
rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai. Šiuo
atveju savivaldybės rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo
vietą ir laiką.
4. Jeigu rinkimų komisija pirmumo
balsus skaičiuoja kitą kartą arba perskaičiuoja rinkimų biuletenius, ji,
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, patikrina, ar nebuvo pažeistas
specialusis vokas (vokai). Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą,
kad specialusis vokas buvo pažeistas ar buvo pakeistas jo turinys, dėl to
surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai
neskaičiuojami. Paketas pristatomas savivaldybės rinkimų komisijai. Apie tai
nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete
esančių balsų skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų komisija. Įsitikinus, kad
specialusis vokas nebuvo pažeistas, pradedami skaičiuoti pirmumo balsai. Apie
pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai
savivaldybės rinkimų komisija nusprendžia perskaičiuoti rinkimų biuletenius, ne
vėliau kaip prieš valandą iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama
dviejose skelbimų lentose: įrengtoje pastate, kuriame yra savivaldybės rinkimų
komisijos būstinė, ir pastate, kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai.
Skaičiuojant pirmumo balsus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti
policijos pareigūnas. Visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių
negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus
grafitinius pieštukus), ir komisija patikrina, ar yra visi rinkimų biuleteniai,
kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo balsus. Konkrečią pirmumo balsų
skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 7
dienoms iki rinkimų. Pirmumo balsai turi būti skaičiuojami taip, kad šią
procedūrą galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir
įsitikinti, kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Suskaičiuoti
pirmumo balsai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį, rinkimų
biuleteniai supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas savivaldybės
rinkimų komisijai.
74
straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas
1. Kiekvienoje rinkimų apylinkėje
surašomas vienas dviejų dalių balsų skaičiavimo protokolas. Rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje įrašoma:
1) rinkėjų
skaičius rinkimų apylinkėje;
2) gautų iš
savivaldybės rinkimų komisijos rinkimų biuletenių skaičius;
3) kiekvienam
komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų rinkimų
biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, atvykimo lapelių skaičius,
nepanaudotų ir sugadintų rinkimų biuletenių skaičius;
4) anuliuotų
rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų
apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės
atidarymo laikas;
7) balsadėžėje rastų rinkimų
biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą ar
išsikėlusį kandidatą arba balsavo už kelis sąrašus, arba balsavo už sąrašą ir
išsikėlusį kandidatą, skaičius;
8) balsadėžėje rastų rinkimų
biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų sąrašą arba išsikėlusį
kandidatą, skaičius;
9) balsadėžėje rastų už kiekvieną
kandidatų sąrašą arba kiekvieną išsikėlusį kandidatą paduotų balsų skaičius;
10) namuose
balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, paštu gautų balsavimo vokų
skaičius, bendras balsuojant paštu ir namuose gautų balsavimo vokų skaičius,
antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;
11) paštu gautų
biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą ar
išsikėlusį kandidatą arba balsavo už kelis sąrašus, arba balsavo už sąrašą ir
išsikėlusį kandidatą, skaičius;
12) paštu gautų
rinkimų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų sąrašą arba
išsikėlusį kandidatą, skaičius;
13) paštu gautų
už kiekvieną kandidatų sąrašą ir kiekvieną išsikėlusį kandidatą paduotų balsų
skaičius;
14) visų rinkimų apylinkėje dalyvavusių
rinkimuose rinkėjų skaičius;
15) visų
biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą arba
balsavo už kelis sąrašus, arba balsavo už sąrašą ir išsikėlusį kandidatą,
skaičius;
16) visų už
kiekvieną kandidatų sąrašą ir kiekvieną išsikėlusį kandidatą paduotų balsų
skaičius.
2. Pagal rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti rinkimų biuleteniai, skaičius nustatomas pagal
rinkėjų parašus, liudijančius, kad rinkimų biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkės
balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės
rinkimų balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičių. Visų rinkimų apylinkėje
dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų
balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičių ir paštu gautų rinkimų biuletenių
skaičių.
3. Jeigu
balsadėžėje randama rinkimų biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams,
apylinkės rinkimų komisija imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai
įrašoma balsų skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek rinkimų biuletenių buvo
rasta daugiau.
4. Kai į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį įrašyti visi duomenys ir
visi rinkimų biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus ir į specialųjį voką
(vokus), šią rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, po jų – ir rinkimų stebėtojai. Rinkimų
stebėtojų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie
protokolo pirmosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis. Protokolo pirmosios
dalies išrašas arba kopija rinkimų stebėtojams ir rinkimų komisijos
nariams pateikiami jų prašymu.
5. Rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrojoje dalyje įrašoma:
1) skaičiuojamų
rinkimų biuletenių skaičius;
2) kiekvieno
kandidato gautų pirmumo balsų skaičius;
3) visų
kandidatų gautų pirmumo balsų suma;
4) negaliojančių
rinkimų biuletenių skaičius;
5) kiti
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys,
reikalingi tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.
6. Kai į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi duomenys ir
visi suskaičiuoti rinkimų biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, šią
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas ir nariai, po jų – ir rinkimų stebėtojai. Rinkimų
stebėtojų pastabos, apylinkės rinkimų komisijos narių atskirosios nuomonės
pridedamos prie protokolo antrosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis.
Protokolo antrosios dalies išrašas arba kopija rinkimų stebėtojams ir rinkimų
komisijos nariams pateikiami jų prašymu.
7. Jeigu
savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisija nustato, kad yra padaryta klaida
nurodant duomenis balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje, surašomas
protokolas dėl klaidos ištaisymo. Protokolo antroji dalis, rinkimų biuleteniai
grąžinami savivaldybės rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos priima
savivaldybės rinkimų komisija.
75
straipsnis. Negaliojantys rinkimų biuleteniai
Negaliojančiais
rinkimų biuleteniais pripažįstami:
1) nenustatyto
pavyzdžio biuleteniai;
2) antspauduoti
ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu biuleteniai (gauti paštu
biuleteniai, neantspauduoti savivaldybės rinkimų komisijos antspaudu);
3) biuleteniai,
kuriuose nepažymėtas nė vienas kandidatų sąrašas ar išsikėlęs kandidatas;
4) biuleteniai,
kuriuose pažymėtas daugiau kaip vienas kandidatų sąrašas arba daugiau kaip
vienas išsikėlęs kandidatas;
5) biuleteniai,
kuriuose pažymėtas kandidatų sąrašas ir išsikėlęs kandidatas;
6) biuleteniai, pagal kuriuose
padarytas žymas neįmanoma nustatyti rinkėjo valią, išskyrus šio įstatymo 72
straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus dėl pirmumo balsų.
74 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas
1.
Kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomas vienas dviejų dalių balsų skaičiavimo
protokolas. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo
pirmojoje dalyje įrašoma:
1)
rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;
2)
gautų iš apygardos rinkimų komisijos biuletenių skaičius;
3)
kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams
išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, rinkėjo pažymėjimų
skaičius, atvykimo lapelių skaičius, nepanaudotų ir sugadintų biuletenių
skaičius;
4)
anuliuotų rinkimų biuletenių skaičius;
5)
rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6)
balsadėžės atidarymo laikas;
7)
balsadėžėje rastų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą arba balsavo už kelis
sąrašus, skaičius;
8)
balsadėžėje rastų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą, skaičius;
9)
balsadėžėje rastų už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos
narius sąrašą paduotų balsų skaičius;
10) namuose
balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, paštu gautų balsavimo vokų
skaičius, bendras paštu ir namuose gautų balsavimo vokų skaičius, antspauduotų
vidinių balsavimo paštu vokų skaičius
11)
paštu gautų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą arba balsavo už kelis
sąrašus, skaičius;
12)
paštu gautų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą, skaičius;
13)
paštu gautų už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos
narius sąrašą paduotų balsų skaičius;
14)
iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;
15)
iš viso biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą arba balsavo už kelis
sąrašus, skaičius;
16)
iš viso už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos narius
sąrašą paduotų balsų skaičius.
2.
Pagal apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų
parašus, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkės balsavimo
patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų
balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių
rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje
rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų biuletenių skaičių.
3.
Jeigu balsadėžėje randama biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams,
komisija imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai įrašoma balsų
skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
4.
Kai į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį įrašyti visi
duomenys ir visi biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus ir į specialųjį
voką (vokus), šią rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolo pirmąją dalį
pasirašo rinkimų stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės
pridedamos prie protokolo pirmosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis.
Protokolo pirmosios dalies išrašas jų prašymu pateikiamas stebėtojams.
5. Rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrojoje dalyje įrašoma:
1)
skaičiuojamų biuletenių skaičius;
2)
kiekvieno kandidato į savivaldybės tarybos narius gautų
pirmumo balsų skaičius;
3)
visų kandidatų į savivaldybės tarybos narius gautų
pirmumo balsų suma;
4) negaliojančių biuletenių
skaičius;
5)
kiti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys,
reikalingi tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.
6.
Kai į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi
duomenys ir visi suskaičiuoti biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, šią
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo rinkimų komisijos
pirmininkas ir nariai. Po to protokolo antrąją dalį pasirašo rinkimų
stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie
protokolo antrosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis.
7.
Jeigu apygardos ar apylinkės rinkimų komisija nustato, kad duomenyse,
nurodytuose balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje, yra padaryta klaida,
surašomas protokolas dėl klaidos ištaisymo. Protokolo antroji dalis,
biuleteniai grąžinami apygardos rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos priima
apygardos rinkimų komisija.
75 straipsnis. Negaliojantys biuleteniai
Negaliojančiais biuleteniais pripažįstami:
1)
nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2)
antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu biuleteniai (gauti
paštu biuleteniai, neantspauduoti rinkimų apygardos komisijos antspaudu);
3)
ne tos rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai;
4)
biuleteniai, kuriuose rinkėjas nebalsavo už kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą (pažymėjo daugiau
kaip vieną kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą; nepažymėjo nė vieno
kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo; pagal padarytą žymą
neįmanoma nustatyti rinkėjo valios).
76 straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų
pateikimas savivaldybės rinkimų komisijai
1. Apylinkės
rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, įskaitant negaliojančius ir
nepanaudotus, kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka sudeda į paketus, padaro jų aprašus ir antspauduoja, paketus
supakuoja (toliau – pakuotė), padaro pakuočių aprašus ir jas antspauduoja. Šios
pakuotės kartu su rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolu ir jo priedais,
rinkėjų sąrašais, apylinkės rinkimų komisijos posėdžių protokolais savivaldybės
rinkimų komisijai pristatomos ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo
pabaigos, jei Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip. Apylinkės rinkimų
komisijos darbo laikotarpio finansiniai dokumentai pristatomi savivaldybės
rinkimų komisijai per 2 darbo dienas po balsavimo pabaigos.
2. Vyriausioji
rinkimų komisija ir Vidaus reikalų ministerijos įgaliota institucija privalo
užtikrinti rinkimų dokumentų gabenimo ir juos gabenančių asmenų saugumą.
77
straipsnis. Balsų skaičiavimas savivaldybės rinkimų komisijoje
1. Savivaldybės
rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir
patikrina:
1) ar yra
pristatyti visi privalomi pateikti dokumentai (šio įstatymo 76 straipsnio 1
dalyje nurodyti paketai, pakuotės ir specialieji vokai su rinkimų
biuleteniais);
2) paketų,
pakuočių ir vokų antspaudavimą ir užrašus (ar užrašas pilnas ir teisingas);
3) ar į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį (dalis) įrašyti visi
duomenys, ar jie neprieštarauja vieni kitiems, ar atitinka savivaldybės rinkimų
komisijos turimus duomenis, t. y. išduotų rinkimų biuletenių skaičių,
rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių, visų rinkimų
biuletenių skaičių pagal pirmąją ir antrąją protokolo dalis, ar yra visi
reikalingi parašai, ar prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos komisijos
narių atskirosios nuomonės, rinkimų stebėtojų pastabos;
4) ar visos
pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.
2. Savivaldybės
rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios
nustatyta tvarka balsų skaičiavimo protokolo dalių duomenis, savo pastabas dėl
apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų
saugumu.
3. Apylinkių
rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai ar kiti
rinkimų dokumentai, savivaldybės rinkimų komisijoje gali būti atplėšiami tik
savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu. Specialusis vokas su rinkimų
biuleteniais savivaldybės rinkimų komisijoje baigti suskaičiuoti balsus gali
būti išduotas tik apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui ar jo tam raštu įgaliotam
komisijos nariui. Vyriausioji rinkimų komisija ir Vidaus reikalų ministerijos
įgaliota institucija privalo užtikrinti specialiųjų vokų su rinkimų
biuleteniais gabenimo ir juos gabenančių asmenų saugumą.
4. Nustačiusi
apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumų, savivaldybės rinkimų
komisija imasi priemonių jiems pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų
komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.
5. Savivaldybės
rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: sumuoja apylinkių rinkimų komisijų
pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavusių rinkėjų
balsus, kurie buvo suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijoje.
78
straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų dokumentų pateikimas Vyriausiajai
rinkimų komisijai
Savivaldybės
rinkimų komisija visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus
finansinius dokumentus), rinkėjų sąrašus, rinkimų apygardos balsų skaičiavimo
protokolą, savivaldybės rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio protokolus ir
kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir antspauduoja. Šie
paketai per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami
Vyriausiajai rinkimų komisijai.
62 straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas
1. Prie įėjimo į
balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo
pažymėjimą, pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Komisijos
narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų
sąrašą jis įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą
atvykimo lapelį, kuriame nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir
nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio. Draudžiama vienam
rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam rinkėjui skirtą
lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų
arba neaišku, ar jis įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą,
komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda, įteikia jam svečio
lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti
dėl balsavimo.
2.
Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus
dokumentus nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą
įrašytas asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija 2
į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti asmenys, rinkėjų sąraše suranda
rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir atvykimo lapelį. Po to,
kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų biuletenius, pasirašo
rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas vienas rinkimų
biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami.
Balsuojant paštu, iš anksto ar namuose, rinkėjo pažymėjime pažymima apie
biuletenių išdavimą ir rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.
3. Išduoti rinkėjui kito asmens rinkimų
biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako pagal
įstatymus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1045,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
64 straipsnis. Balsavimas paštu
1. Balsuoti
paštu gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos
priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose
arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į
rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba
pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka
arešto ar laisvės atėmimo bausmę. Balsuoti paštu galima specialiai balsavimui
sudarytuose paštuose (toliau – specialiuose paštuose) jų darbo valandomis
paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje
esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu
išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
2. Už balsavimo
paštu organizavimą atsako atitinkamo pašto vadovas. Už pašto darbo balsuojant
paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas
paštas yra, komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų
pirmininkais, kuriems tai pavedė apygardos rinkimų komisija, organizuoja, kad
rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už
balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako
tų karinių vienetų vadai.
3.
Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas
apygardos rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems
patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu apygardos rinkimų komisija
pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su
rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti
rinkimų dokumentus, apygardos rinkimų komisija išduoda nustatytos formos
pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir
priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas,
pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo
pažymėjimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę
įrašyti į šią pažymą savo pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša
apygardos rinkimų komisijai.
4. Šio įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose
nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas
ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Šiais
atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo
pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.
5.
Pašto darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami
balsavimo paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja
tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.
6.
Rinkėjas balsuoja asmeniškai ir slaptai:
1)
užpildo rinkimų biuletenį;
2)
užpildytą rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
3)
užklijuoja vidinį balsavimo paštu voką;
4)
vidinį balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį
balsavimo paštu voką;
5)
užklijuoja išorinį balsavimo paštu voką.
7. Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su
jame esančiu rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu
biuleteniu) rinkėjas įteikia pašto darbuotojui (rinkimų dokumentus išdavusiam
asmeniui). Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje
užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus
veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl fizinių trūkumų šių veiksmų
pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis
asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą
ir išsaugoti balsavimo paslaptį.
9.
Pašto darbuotojams draudžiama už rinkėjus atlikti šio straipsnio 6 ir 7 dalyse
nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjų neužklijuotus išorinius
balsavimo paštu vokus, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose vietose ir
kitiems asmenims, negu nustatyta šio įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose.
10. Rinkėjams
draudžiama išsinešti iš specialaus pašto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu
vokus ar juos perduoti kitiems asmenims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1045,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
65
straipsnis. Balsavimas namuose ir balsavimas iš anksto
1. Balsuoti
namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi
rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės
patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę ir jeigu jie pateikė
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti
namuose, ir jeigu yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Šiuos
sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie
neįgalius asmenis gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar
jos teritorinių skyrių, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš
sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir
juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo
tikslais.
2. Balsuoti iš
anksto gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų
apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja apygardos rinkimų komisija.
Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 12 iki 20 valandos paskutinį trečiadienį ir
ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir balsavimui tinkamose
patalpose, esančiose pastate, kuriame yra savivaldybės mero (administracijos
direktoriaus) darbo vieta. Rinkimų biuleteniams ir
balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto apygardos rinkimų
komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip 2 apygardos rinkimų komisijos ar
apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie negali būti pasiūlyti tos pačios
politinės partijos. Balsavimą iš anksto prižiūri apygardos rinkimų
komisijos pirmininkas ar jo pavedimu apygardos rinkimų komisijos narys.
3. Rinkėjų
prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų,
gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti namuose
pradedami priimti įteikiant jiems rinkėjo pažymėjimus ir baigiami priimti
paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo
konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje ir neįrašyti į šios rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį antradienį
iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų pats negali užpildyti
prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali
pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar juo
besirūpinančiam asmeniui. Šie rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą,
pavardę ir asmens kodą.
4. Į rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą paskutinį
ketvirtadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų komisija.
Rinkėjų, kurie gyvena ar laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės
teritorijoje, bet įrašyti į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir jį
tikslinant į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, sąrašą
paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apygardos rinkimų
komisija.
5. Balsavimo vokus
ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai,
paskutinį penktadienį arba šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos
į namus pristato ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo
paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose
balsuojančių rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą,
paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau
kaip 2 apygardos rinkimų komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu – ne
mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir
balsavimą iš anksto gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą
stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui,
užklijuoti išoriniai balsavimo paštu vokai perduodami paštui, o šis juos
perduoda rinkimų apylinkėms kartu su paštu balsavusių rinkėjų rinkimų
dokumentais. Rinkėjų, balsavusių namuose ir iš anksto, sąrašus, nepanaudotus
rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios
rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams, kartu su kitais rinkimų dokumentais
perduoda atitinkamai apygardos rinkimų komisijai ar Vyriausiajai rinkimų
komisijai.
6. Konkretų
rinkimų komisijos narių atvykimo pas namuose balsuojančius rinkėjus
grafiką tvirtina apylinkės ar apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau
kaip atitinkamai paskutinį ketvirtadienį ar trečiadienį iki rinkimų dienos 12
valandos. Šis grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (apygardos)
rinkimų komisijos skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną. Vykti pas
namuose balsuojančius rinkėjus kartu gali tik skirtingų politinių partijų
pasiūlyti rinkimų komisijos nariai ir rinkimų stebėtojai.
7. Balsavimui
namuose ir balsavimui iš anksto taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 4, 5, 6, 7,
8, 9 ir 10 dalių nuostatos.
8. Užklijuotą
išorinį balsavimo voką (su jame esančiais rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo
voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu) rinkėjas įteikia apylinkės (apygardos)
rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje
užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
9. Daryti poveikį namuose
balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
Komisijos nariams ir stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti šio įstatymo 64
straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo
neužklijuotą išorinį balsavimo voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti biuletenius
ar juos perduoti kitiems asmenims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1045,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
70 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos darbo
organizavimas skaičiuojant balsus
1. Balsų
skaičiavimą apylinkės rinkimų komisijoje organizuoja ir jam vadovauja šios
komisijos pirmininkas. Jo nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir juos turi
vykdyti visi balsavimo patalpoje esantys asmenys. Apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas turi užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami pagal nustatytą
tvarką, ir turi teisę pareikšti įspėjimą bet kuriam balsavimo patalpoje
esančiam asmeniui, jeigu šis trukdo komisijai dirbti ar netinkamai atlieka savo
pareigas. Tokį savo sprendimą komisijos pirmininkas paskelbia viešai.
Sprendimas įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą. Sprendimas privalo būti
vykdomas nedelsiant, o prireikus rinkimų komisija jį gali svarstyti tik po to,
kai bus pasirašytas balsų skaičiavimo protokolas.
2. Visi į
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai
paskelbti taip, kad juos girdėtų visi dalyvaujantys skaičiuojant balsus
asmenys. Jeigu dėl rinkimų biuletenio galiojimo ar žymų prasmės kyla abejonių,
komisijos pirmininkas biuletenį pateikia komisijos nariams ir skelbia balsavimą
dėl jo įvertinimo (jeigu tokių biuletenių yra keletas, jie teikiami po vieną).
Šio balsavimo rezultatai užrašomi ant biuletenio tuščiojoje pusėje.
71
straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
1. Uždarius balsavimo
patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip
3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį.
2. Atskirai iš
kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų
biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo
protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, atvykimo lapelius, rinkėjų sugadintus
ir grąžintus pakeisti naujais rinkimų biuletenius patikrinama, ar komisijos
narys visus rinkimų biuletenius išdavė teisėtai.
3. Nepanaudotus
ir sugadintus rinkimų biuletenius rinkimų komisija viešai suskaičiuoja,
anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus
vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius
įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.
77 straipsnis. Balsų skaičiavimas apygardos rinkimų komisijoje
1.
Apygardos rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus
dokumentus ir patikrina:
1)
ar yra pristatyti visi privalomi pateikti dokumentai (paketai ir specialieji
vokai su rinkimų biuleteniais);
2)
paketų ir vokų antspaudavimą ir užrašus (ar užrašas pilnas ir teisingas);
3) ar į balsų skaičiavimo protokolo pirmąją
dalį (dalis) įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni kitiems; ar
atitinka apygardos rinkimų komisijai žinomus duomenis (apylinkės rinkimų
komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių
balsavimo vokų skaičių, visų biuletenių skaičių pagal pirmąją ir antrąją
protokolo dalis); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo pridėtos
visos jame nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės, stebėtojų pastabos;
4)
ar visos pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų
komisijoje.
2.
Apygardos rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios
nustatyta tvarka balsų skaičiavimo protokolo dalių duomenis, savo pastabas dėl
apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų
saugumu.
3.
Apylinkių rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų
biuleteniai ar kiti rinkimų dokumentai, apygardos rinkimų komisijoje gali būti
atidaromi tik apygardos rinkimų komisijos sprendimu. Specialusis vokas su
rinkimų biuleteniais apygardos rinkimų komisijoje baigti suskaičiuoti balsus
gali būti išduotas tik apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui ar jo tam raštu
įgaliotam komisijos nariui. Vyriausioji rinkimų komisija ir Vidaus reikalų
ministerija privalo užtikrinti specialiųjų vokų su rinkimų biuleteniais
gabenimo ir juos gabenančių asmenų saugumą.
4. Nustačiusi apylinkės rinkimų komisijos
pateiktų dokumentų trūkumus, apygardos rinkimų komisija imasi priemonių jiems
pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų komisijos pirmininko pateikti
trūkstamus dokumentus.
5.
Apygardos rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų
komisijų pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavusių
rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti apygardos rinkimų komisijoje.
79 straipsnis. Rinkimų stebėtojų dalyvavimas
skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus
1. Skaičiuojant
balsus rinkimų apylinkėse ir savivaldybėse, taip pat nustatant rinkimų
rezultatus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir visuomenės informavimo
priemonių atstovai.
2. Rinkimų
stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl
šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimo, bet negali kliudyti
rinkimų komisijoms dirbti. Rinkimų stebėtojas turi teisę raštu pareikšti
protestą apylinkės rinkimų komisijai ar savivaldybės rinkimų komisijai. Rinkimų
stebėtojų protestai apylinkės rinkimų komisijai pridedami prie rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolų ir kartu su kitais rinkimų apylinkės
rinkimų dokumentais pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai. Rinkimų
stebėtojų protestai savivaldybės rinkimų komisijai pridedami prie balsų
skaičiavimo protokolų. Rinkėjų protestus nagrinėja ta rinkimų komisija, kuriai
jie pareikšti.
80
straipsnis. Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas
1. Išankstinius
rinkimų rezultatus gali paskelbti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu
savivaldybės rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų
apylinkėse išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama
parengti pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas nedelsiant
skelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto tinklalapyje.
2. Iki šio
straipsnio 1 dalyje nurodyto Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo
visuomenės informavimo priemonių atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo
technika, žodžiu, raštu ar kitaip skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo
ar rinkimų rezultatus.
82 straipsnis. Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas
1. Pagal rinkimų
apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, o prireikus – ir pagal rinkimų
biuletenius bei kitus rinkimų dokumentus apygardos rinkimų komisija nustato:
1)
apygardoje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;
2)
apygardoje negaliojančių biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatytus balsų skaičiavimo duomenis, reikalingus tikrinant, ar
tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;
3)
už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą ir už visus
kandidatų sąrašus paduotų balsų skaičius.
2.
Pagal už kiekvieną kandidatą į savivaldybės tarybos narius paduotus pirmumo
balsus kiekvienam kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui atskirai
sudaroma porinkiminė kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo eilė.
Porinkiminėje kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo eilėje pirmesniu
įrašomas kandidatas, gavęs daugiau pirmumo balsų. Jeigu pirmumo balsų
kandidatai į savivaldybės tarybos narius yra gavę po lygiai arba mažiau, negu
šioje rinkimų apygardoje renkama savivaldybės tarybos narių, pirmesnis įrašomas
kandidatas į savivaldybės tarybos narius, pirmesniu įrašytas pareiškinių
dokumentų eilėje.
3.
Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai rinkimų apygardos balsų
skaičiavimo protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų
narių atskirąsias nuomones, rinkimų stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus.
Apygardos rinkimų komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai
pripažinti rinkimus apygardoje negaliojančiais.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
RINKIMŲ
REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS
84 straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimas ir
paskelbimas
1. Galutinius rinkimų
rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus
konkrečioje apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip
per 7 dienas po rinkimų. Tų apygardų rinkimų komisijų sprendimus, dėl kurių per
3 dienas po rinkimų nėra gauta nė vieno kandidatų į savivaldybės tarybos narius
sąrašus iškėlusios partijos atstovo rinkimams skundo dėl šio įstatymo
pažeidimo, turėjusio esminės įtakos rinkimų rezultatams, Vyriausioji rinkimų
komisija tvirtina be svarstymo. Apygardos rinkimų komisija, Vyriausiajai
rinkimų komisijai patvirtinus jos sprendimą, ne vėliau kaip per 2 dienas po
sprendimo patvirtinimo paskelbia apygardos rinkimų rezultatus.
2.
Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija pakeičia apygardos rinkimų komisijos
sprendimą arba priima sprendimą dėl nebesančio savivaldybės tarybos nario
vietos, tai rinkimų rezultatus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija ir
savivaldybės tarybos narių pažymėjimus pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7, o
baigia ne vėliau kaip po 10 dienų po rinkimų rezultatų ar sprendimo paskelbimo.
3.
Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus
iškėlusioms partijoms, dalyvavusioms paskirstant mandatus, grąžina rinkimų
užstatus, išskyrus užstatus už kandidatų sąrašus tose apygardose, kuriose jos
per rinkimus nedalyvavo paskirstant mandatus.
4.
Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kai per 3 mėnesius po galutinių rinkimų
rezultatų paskelbimo išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius
perduoda valstybės archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų
apygardų balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus, Vyriausiosios
rinkimų komisijos posėdžių protokolus ir sprendimus, rinkimų dokumentų
pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali nuspręsti
sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.
85 straipsnio redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
85 straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
Vyriausioji
rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje
negaliojančiais, jeigu nustato, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti
rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje, arba dokumentų suklastojimas ar jų
praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, arba pagal balsų
skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių
esminių rezultatų: kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų,
dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų į savivaldybės tarybos narius
sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno
mandato tikslumu.
85 straipsnio redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
85
straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
Vyriausioji
rinkimų komisija gali
pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje
negaliojančiais, jeigu nustato, kad šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų ar kiti šiurkštūs
šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje,
arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų
rezultatams, arba pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų
dokumentus negalima nustatyti šių esminių rezultatų: kandidatų į savivaldybės
tarybos narius sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti
tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-817,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)
86 straipsnis. Pakartotiniai rinkimai
1.
Pakartotiniai rinkimai rengiami, jeigu rinkimai į savivaldybės tarybą šiame
įstatyme nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais.
2.
Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vėliau kaip po 3 mėnesių po to, kai rinkimai
pripažinti negaliojančiais. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima
sprendimą dėl apygardos rinkimų komisijos įgaliojimų rengti pakartotinius
rinkimus pratęsimo, sudėties pakeitimo arba jos sudarymo iš naujo. Toliau
pakartotiniai rinkimai vykdomi šio įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašus keliančių partijų, prieš tai
užsiregistravusių dalyvauti rinkimuose šioje apygardoje, rinkimų užstatai
užskaitomi.
3.
Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinus pakartotinių rinkimų apygardoje
rezultatus negaliojančiais, Lietuvos Respublikos Seimas svarsto Valstybės
valdymo ir savivaldybių komiteto teikimą dėl tiesioginio valdymo savivaldybėje
įvedimo ir nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą.
87 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario
įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą
1.
Savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta arba jis netenka teisės eiti
savivaldybės tarybos nario pareigas, kai:
1) jis atsistatydina, – pagal savivaldybės tarybos nario paties
parašytą pareiškimą atsistatydinti. Savivaldybės tarybos nario pareiškimas
atsistatydinti turi būti patvirtintas notarine tvarka arba pasirašytas
savivaldybės mero ir tarybos narį iškėlusios partijos vadovo, arba savivaldybės
tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
2) jis praleidžia iš eilės 3 savivaldybės tarybos posėdžius be
pateisinamos priežasties, – pagal savivaldybės tarybos Etikos komisijos teikimą
ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą;
3)
teismas pripažįsta jį neveiksniu, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
4) įsiteisėja teismo
apkaltinamasis nuosprendis, – pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį;
5) jis išvyksta nuolat gyventi už savivaldybės,
kurios tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos ribų, – pagal savivaldybės mero
pranešimą ir gyventojų registro duomenis;
6) paaiškėja, kad jis yra pažeidęs šio įstatymo
89 straipsnį, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą arba nuosprendį;
7) jis miršta −
pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis;
8) teismas priima sprendimą dėl savivaldybės
tarybos nario ne Lietuvos Respublikos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos
Respublikos, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
9)
jis pereina į pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis,
arba tokių pareigų neatsisako.
2. Be to, savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai
savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo
sprendimu laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, išskyrus atvejus, kai
laikinas tiesioginio valdymo įvedimas susijęs su nepaprastosios padėties
įvedimu savivaldybės teritorijoje.
3. Savivaldybės
tarybos narys, prieš pereidamas į pareigas, pagal Konstituciją, šį ar kitus
įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, arba einantis
tokias pareigas, asmeniškai paduoda savivaldybės merui ir Vyriausiajai rinkimų
komisijai rašytinį pareiškimą (pareiškimus) dėl savivaldybės tarybos nario
mandato atsisakymo arba jį, notarine tvarka patvirtinęs, išsiunčia. Asmuo,
nepranešęs Vyriausiajai rinkimų komisijai apie tai, kad jis pereina į pareigas,
nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, arba kad tokias
pareigas eina, atsako Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta
tvarka.
4. Vyriausioji
rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų
atsiradimo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš
terminą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-615,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-26 (2010-01-05)
88 straipsnis. Laisvos savivaldybės tarybos
nario vietos užėmimas
1.
Jeigu savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą šio
įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais arba savivaldybės
tarybos narys netenka mandato, savivaldybės taryboje atsiranda laisva
savivaldybės tarybos nario vieta. Ji užimama taip: savivaldybės tarybos nariu
tampa porinkiminio kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo, pagal kurį
buvo išrinktas buvęs savivaldybės tarybos narys, pirmasis tarybos nario mandato
negavęs kandidatas. Jeigu kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąraše
savivaldybės tarybos nario mandatų negavusių kandidatų, galinčių užimti laisvą
savivaldybės tarybos nario vietą, nėra, savivaldybės tarybos nario mandatas
perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų
eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, t. y. tam
sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią
eilę, ir savivaldybės tarybos nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo
pirmasis savivaldybės tarybos nario mandato negavęs kandidatas. Išnykus
aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pripažinti savivaldybės tarybos nario
įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą pagal šio įstatymo 87 straipsnio 1
dalies 5 ar 9 punktą arba išnykus aplinkybėms, dėl kurių išrinkti savivaldybės
tarybos nariais asmenys neteko savivaldybės tarybos nario mandato pagal šio
įstatymo 90 straipsnį laikotarpiu tarp rinkimų, jie turi pirmumo teisę būti
savivaldybės tarybos nario mandato negavusiais kandidatais užimti atsirandančią
laisvą savivaldybės tarybos nario vietą porinkiminiame kandidatų sąraše, jei
per 15 dienų pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai notarine tvarka
patvirtintą prašymą pripažinti vietas porinkiminiame savivaldybės tarybos nario
mandato negavusių kandidatų sąraše. Pripažinti tokių asmenų vietą
porinkiminiame savivaldybės tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše
leidžiama tik vieną kartą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl
savivaldybės tarybos nario mandato pripažinimo naujam savivaldybės tarybos
nariui turi priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva
savivaldybės tarybos nario vieta.
2.
Jeigu asmuo, kuriam pagal šio straipsnio 1 dalį turėtų atitekti savivaldybės
tarybos nario mandatas, negali tapti savivaldybės tarybos nariu pagal šio
įstatymo 2 straipsnį arba jam tapus savivaldybės tarybos nariu iš karto turėtų
būti taikomos šio įstatymo 87 straipsnio nuostatos, tai šis asmuo kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašo eilėje praleidžiamas.
90 straipsnis. Pareigos, nesuderinamos su savivaldybės tarybos
nario pareigomis, ir išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato netekimas
1 dalies redakcija iki 2010 m. liepos 1 d.:
1. Savivaldybės tarybos nario pareigos
nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario,
Vyriausybės nario pareigomis, su apskrities viršininko ar apskrities viršininko
pavaduotojo, su Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės
kontrolieriaus ir jo pavaduotojų pareigomis. Be to, savivaldybės tarybos nario
pareigos nesuderinamos su savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis, su savivaldybės
administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar savivaldybės administracijos
valstybės tarnautojo pareigomis, su savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų pareigomis,
savivaldybės viešųjų įstaigų, savivaldybės įmonių vienasmenio vadovo ir
kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, savivaldybės kontroliuojamų
akcinių bendrovių kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba
savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės vadovo pareigomis.
1 dalies redakcija nuo 2010 m. liepos 1 d.:
1. Savivaldybės
tarybos nario pareigos nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario,
Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigomis, su Vyriausybės
įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su
savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, su Vyriausybės
atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų
pareigomis. Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su
savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės
tarnautojo pareigomis, su savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo
pavaduotojo ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo pareigomis, su
savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų pareigomis, savivaldybės viešųjų
įstaigų, savivaldybės įmonių vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo
nario pareigomis, savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių kolegialaus
valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba savivaldybės kontroliuojamos
akcinės bendrovės vadovo pareigomis.
2. Jeigu asmuo, kuris eina pareigas, pagal
Konstituciją, šį ar kitus įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario
pareigomis, išrenkamas savivaldybės tarybos nariu, jis turi apsispręsti ir
atsisakyti tų pareigų arba išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato.
Išrinktas savivaldybės tarybos narys, apsisprendęs atsisakyti savivaldybės
tarybos nario mandato, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos
pirmojo posėdžio dienos paduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai asmeniškai arba
išsiunčia jai notarine tvarka patvirtintą pareiškimą dėl išrinkto savivaldybės
tarybos nario mandato atsisakymo. Gavusi šį pareiškimą, Vyriausioji rinkimų
komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki
savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl išrinkto
savivaldybės tarybos nario mandato netekimo ir mandato naujam savivaldybės
tarybos nariui pripažinimo. Porinkiminio kandidatų sąrašo kandidatai į
atsiradusią laisvą savivaldybės tarybos nario vietą, apsisprendę atsisakyti
išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato, taip pat turi paduoti Vyriausiajai
rinkimų komisijai pareiškimus dėl savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo
ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio
dienos. Jeigu išrinktas savivaldybės tarybos narys ne vėliau kaip likus 10
dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos nustatyta tvarka
nepraneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad jis atsisako pareigų, pagal šį
įstatymą nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, Vyriausioji
rinkimų komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki
savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl šio
savivaldybės tarybos nario mandato netekimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-848,
2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3345 (2010-06-10)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimųįstatymopriedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1994 m. gruodžio 19 d.
Tarybos direktyva 94/80/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams,
gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo
teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 12), su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/106/EB (OL 2006 L 363, p. 409).
Priedo
pakeitimai:
Nr.
X-1423,
2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 15-509 (2008-02-05)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-578, 1994.07.21, Žin., 1994, Nr. 63-1234
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-646,
1994.11.08, Žin., 1994, Nr. 89-1719
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-757,
1995.01.12, Žin., 1995, Nr. 7-143
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 10, 11, 31 IR 46
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-795,
1995.02.15, Žin., 1995, Nr. 18-405
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 41 IR 45 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-57,
1996.12.23, Žin., 1996, Nr. 126-2944 (1996.12.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-231,
1997.05.29, Žin., 1997, Nr. 50-1191 (1997.06.06)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-256,
1997.06.10, Žin., 1997, Nr. 58-1331 (1997.06.20)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 16, 51, 64 IR 68 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1047,
1999.02.09, Žin., 1999, Nr. 19-511 (1999.02.24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19, 34, 83 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1369, 1999 10 19, Žin., 1999, Nr.
93-2710 (1999 11 04)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1939, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.
84-2532 (2000 10 06)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19 IR 80 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-184, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.
21-692 (2001 03 09)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 38 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-274, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1345 (2001 05 09)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 6, 9, 12, 13, 17, 23, 24, 25, 26, 28, 29, 32,
34, 35, 41, 55, 58, 62, 63, 64, 86, 88 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-969,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2768 (2002-07-03)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 7, 17, 21, 23, 27, 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 12
STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas, išskyrus 5 ir 6 straipsnius, įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1080,
2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 95-4089 (2002-10-02)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 89 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1340,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO 88(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja
nuo 2003 m. vasario 25 d.
Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių
papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 88-1 straipsniu įstatymas pagal
priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1
daliai.
Pakeitimai:
16.1.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1585,
2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2533 (2003-06-13)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 88(1)
STRAIPSNIU ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
16.2.
Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2005-01-19, Žin., 2007, Nr. 9-289
(2005-01-22)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 881
STRAIPSNIU ĮSTATYMO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1448, 2003-04-03,
Žin., 2003, Nr. 38-1693 (2003-04-24)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos
baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo
2003 m. gegužės 1 d.
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1872,
2003-12-09, Žin., 2003, Nr. 123-5570 (2003-12-30)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 10, 13, 15, 20, 31, 64, 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
89 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU
ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1912,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE
ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,
SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS
ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS
PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2079,
2004-03-25, Žin., 2004, Nr. 55-1887 (2004-04-16)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 35, 86 IR 88(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2235,
2004-05-11, Žin., 2004, Nr. 83-2988 (2004-05-22)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio
Įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87
straipsnio 1 dalies nuostata – per 15 dienų pateikti prašymą Vyriausiajai
rinkimų komisijai pripažinti pirmumo teise vietas porinkiminiame tarybos nario
mandato negavusių kandidatų sąraše – pradedama taikyti 2003 metais išrinktų
savivaldybių tarybų nariams nuo šio Įstatymo įsigaliojimo.
22.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2373,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4325 (2004-07-27)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
23.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2429,
2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.
24.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-399, 2005-11-17,
Žin., 2005, Nr. 143-5173 (2005-12-08)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.
25.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-462, 2005-12-20,
Žin., 2005, Nr. 153-5638 (2005-12-31)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
26.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1001,
2006-12-21, Žin., 2006, Nr. 143-5445 (2006-12-30)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2006 m. gruodžio 30 d.
27.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1045,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 14, 16, 29, 31, 55, 62, 64, 65, 67, 69, 73
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
28.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1423,
2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 15-509 (2008-02-05)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
29.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-222,
2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1800 (2009-04-25)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
30.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-615,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-26 (2010-01-05)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
31.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-817,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO
6, 35, 36, 38, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2010 m. rugsėjo 15 d.
32.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-848,
2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3345 (2010-06-10)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 90 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
***
Pabaiga ***
Konstitucinio
Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2007-02-09,
Žin., 2007, Nr. 19-722 (2007-02-13)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO (2006 M. GRUODŽIO 21 D. REDAKCIJA) 1 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2010-06-10)
autrap@lrs.lt
67 straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose
1.
Rinkėjai, atliekantys privalomąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos
tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose ir vidaus tarnybos
daliniuose, kuriuose atlieka tarnybą.
2.
Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų karinių
vienetų ir vidaus tarnybos dalinių vadų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą
ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose
paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.
3.
Karinių vienetų ir vidaus tarnybos dalinių vadai sudaro specialiuose paštuose
balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše
turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, rinkimų
apygarda (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą.
Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto ar vidaus tarnybos
dalinio vadas perduoda apygardos rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų
pažymėjimus arba juos išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus
duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas
patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo
vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės
tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų ir vidaus tarnybos dalinių
vadai sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į kitą specialų paštą arba
parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.
4.
Balsavimui kariniuose vienetuose ir vidaus tarnybos daliniuose taikomos šio
įstatymo 64 straipsnio nuostatos.
5.
Daryti poveikį kariniame vienete ar vidaus tarnybos dalinyje balsuojančio
rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
78 straipsnis. Rinkimų apygardos balsų
skaičiavimo dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai
Apygardos rinkimų komisija visus dokumentus,
gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus finansinius dokumentus), rinkėjų sąrašus,
rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą, apygardos rinkimų komisijos viso
darbo laikotarpio protokolus ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius
paketus ir antspauduoja. Paketai per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą
laiką perduodami Vyriausiajai rinkimų komisijai.
81 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų
sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui
1. Kandidatų
sąrašus iškėlusios partijos, kandidatai, atstovai rinkimams, rinkimų stebėtojai
apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo
gali apskųsti savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo
protokolų surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24
valandas.
2. Savivaldybės
rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti
apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo
protokolų surašymo ir turi būti išnagrinėti iki galutinių rinkimų rezultatų
oficialaus paskelbimo.
3. Savivaldybės rinkimų komisija,
nagrinėdama skundą dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo dėl balsų
skaičiavimo protokolo surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių,
gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o
nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius
ar negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą apylinkės balsų
skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo.
Savivaldybės rinkimų komisija neturi teisės pripažinti apylinkės rinkimų
komisijos balsų skaičiavimo protokolą negaliojančiu.
4. Vyriausioji
rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl savivaldybės rinkimų komisijos
sprendimo dėl apygardos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali
perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o
nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius
ar negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą apygardos, rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie rinkimų apygardos
balsų skaičiavimo protokolo.
5. Kandidatų
sąrašus iškėlusios partijos, kandidatai, išrinkti savivaldybės tarybos nariai
po galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo iki pirmojo naujai
išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio bet kurį Vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimą ar kitą jos veiką per 5 dienas po Vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimo įsigaliojimo ar po to, kai paaiškėjo apie ginčijamą veiką,
gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 5 dienas.
6. Kandidatų sąrašus iškėlusios
partijos, kandidatai, asmenys, įrašyti į mandatus gavusių kandidatų sąrašus,
savivaldybės tarybos nariai po pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos
posėdžio Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus dėl savivaldybės tarybos
nario įgaliojimų nutraukimo ar dėl įgaliojimų naujiems savivaldybės tarybos
nariams pripažinimo ar atsisakymus priimti šiuos sprendimus per 15 dienų po
sprendimo įsigaliojimo gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam
teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos skundus
išnagrinėja per 15 dienų.
82
straipsnis. Rinkimų apygardų balsų skaičiavimo protokolai
1. Pagal rinkimų
apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, o prireikus – ir pagal rinkimų
biuletenius bei kitus rinkimų dokumentus savivaldybės rinkimų komisija nustato
ir į rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą įrašo:
1) rinkėjų
skaičių rinkimų apygardoje;
2) rinkimų
apygardoje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;
3) rinkimų
apygardoje negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatytus balsų skaičiavimo duomenis, reikalingus tikrinant,
ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;
4) už kiekvieną
kandidatų sąrašą, kiekvieną išsikėlusį kandidatą ir už visus kandidatų sąrašus,
išsikėlusius kandidatus paduotų balsų skaičius.
2. Pagal už
kiekvieną kandidatą paduotus pirmumo balsus kiekvienam kandidatų sąrašui
atskirai sudaroma porinkiminė kandidatų sąrašo eilė. Porinkiminėje kandidatų
sąrašo eilėje pirmesniu įrašomas kandidatas, gavęs daugiau pirmumo balsų. Jeigu
kandidatai pirmumo balsų yra gavę po lygiai arba mažiau, negu renkama
savivaldybės tarybos narių, pirmesnis įrašomas kandidatas, pirmesniu įrašytas
pareiškinių dokumentų eilėje.
3. Savivaldybės
rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai rinkimų apygardos balsų skaičiavimo
protokolus pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių
atskirąsias nuomones, rinkimų stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Rinkimų
apygardos balsų skaičiavimo protokolo išrašas arba kopija pateikiami rinkimų
stebėtojams ir komisijos nariams jų prašymu. Savivaldybės rinkimų komisija gali
pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti rinkimus savivaldybėje
negaliojančiais.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
RINKIMŲ
REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS
83
straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje
1. Išankstinius
rinkimų rezultatus nustato savivaldybės rinkimų komisija po to, kai pasirašytas
rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas.
2. Mandatai
kandidatų sąrašams ir išsikėlusiems kandidatams paskirstomi pagal tai, kiek
rinkėjų paduotų mandato balsų gavo kiekvienas sąrašas, kiekvienas išsikėlęs
kandidatas, taikant kvotų ir liekanų metodą. Kandidatų sąrašas gali gauti
savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo
atveju, jeigu už kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4 procentai, o už
partijų jungtinį kandidatų sąrašą ir išsikėlusių kandidatų jungtinį sąrašą – ne
mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už kandidatų
sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, ir išsikėlusius kandidatus yra
paduota mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų, teisę dalyvauti skirstant mandatus
įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai – jeigu už
juos paduota vienodas rinkėjų balsų skaičius), už kurį yra paduota daugiausiai
rinkėjų balsų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti
skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio skaičiaus, kad už kandidatų
sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, ir išsikėlusius kandidatus būtų
paduota ne mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų.
3.
Apskaičiuojama mandatų skirstymo kvota. Ji lygi rinkėjų paduotų mandatų balsų,
kuriuos gavo kandidatų sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, ir išsikėlę
kandidatai, sumai, padalytai iš mandatų skaičiaus. Jei dalijant gaunama
liekana, dalmuo padidinamas vienetu.
4. Išsikėlęs
kandidatas, neįeinantis į jungtinį sąrašą, gauna mandatą, jeigu už jį paduotų
balsų skaičius lygus arba didesnis už mandatų skirstymo kvotą. Už kiekvieną
dalyvaujantį paskirstant mandatus kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius
dalijamas iš mandatų skirstymo kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius,
tenkantis kiekvienam kandidatų sąrašui pagal mandatų skirstymo kvotą, o
dalijant gautos liekanos naudojamos likusiems mandatams (nepaskirstytiems
išsikėlusiems kandidatams, neįeinantiems į jungtinį sąrašą, ir kandidatų
sąrašams) paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų kandidatų sąrašų pavadinimai
surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis pagal jiems
atitekusias dalijimo liekanas, pradedant didžiausiąja. Jei dviem kandidatų
sąrašams tenkančios liekanos lygios, pirmiau įrašomas sąrašas, kurio
rinkimų numeris mažesnis. Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną
padalijami kandidatų sąrašams pagal eilę, pradedant tuo kandidatų sąrašu, kuris
buvo įrašytas pirmasis.
5. Jeigu kuriam nors kandidatų
sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų, tai šie
mandatai padalijami kitiems kandidatų sąrašams, tęsiant mandatų dalijimą
liekanų metodu.
6. Sąraše
kandidatai į savivaldybės tarybos narius gauna mandatus pagal porinkiminę
kandidatų sąrašų eilę.
84
straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimas ir paskelbimas
1. Galutinius rinkimų rezultatus,
išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus konkrečioje
rinkimų apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 7
dienas po rinkimų. Tų savivaldybių rinkimų komisijų sprendimus, dėl kurių per 3
dienas po rinkimų nėra gauta nė vieno atstovo rinkimams skundo dėl šio įstatymo
pažeidimo, turėjusio esminės įtakos rinkimų rezultatams, Vyriausioji rinkimų
komisija tvirtina be svarstymo. Savivaldybės rinkimų komisija, Vyriausiajai
rinkimų komisijai patvirtinus jos sprendimą dėl galutinių rinkimų rezultatų
patvirtinimo, ne vėliau kaip per 2 dienas po sprendimo patvirtinimo paskelbia
savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus.
2. Jeigu Vyriausioji
rinkimų komisija pakeičia savivaldybės rinkimų komisijos sprendimą arba priima
sprendimą dėl nebesančio savivaldybės tarybos nario vietos, rinkimų rezultatus
skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės tarybos narių pažymėjimus
Vyriausioji rinkimų komisija pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7 dienų ir
baigia išduoti ne vėliau kaip po 10 dienų po rinkimų rezultatų ar atitinkamo
sprendimo paskelbimo.
3. Vyriausioji rinkimų komisija
ne vėliau kaip per 3 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo
išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius perduoda valstybės
archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų apygardų balsų
skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus, Vyriausiosios rinkimų
komisijos posėdžių protokolus ir sprendimus, rinkimų dokumentų pavyzdžių
komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali priimti sprendimą sunaikinti
nesaugotinus rinkimų dokumentus.
85
straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
Vyriausioji rinkimų komisija gali
pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu
nustato, kad šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų ar kiti
šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų
apygardoje, arba kad dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės
įtakos rinkimų rezultatams, arba kad pagal balsų skaičiavimo protokolus ar
kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių esminių rezultatų: kandidatų
sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, išsikėlusių kandidatų, arba kandidatų
sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno
mandato tikslumu.
86
straipsnis. Pakartotiniai rinkimai
1. Pakartotiniai
rinkimai rengiami rinkimų apygardoje, kurioje rinkimai į savivaldybės tarybą
šiame įstatyme nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais.
2. Pakartotiniai
rinkimai rengiami ne vėliau kaip po 3 mėnesių po to, kai rinkimai pripažinti
negaliojančiais. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima sprendimą dėl
savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimų rengti pakartotinius rinkimus
pratęsimo, šios komisijos sudėties pakeitimo arba komisijos sudarymo iš naujo.
Toliau pakartotiniai rinkimai vykdomi šio įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatų
sąrašus keliančių partijų, išsikėlusių kandidatų, išsikėlusių kandidatų jungtinių
sąrašų, kurie buvo užsiregistravę dalyvauti ankstesniuose
rinkimuose šioje savivaldybėje, rinkimų užstatai įskaitomi.
3. Vyriausiajai
rinkimų komisijai pripažinus pakartotinių rinkimų į savivaldybės tarybą
rezultatus negaliojančiais, Lietuvos Respublikos Seimas svarsto Valstybės
valdymo ir savivaldybių komiteto teikimą dėl tiesioginio valdymo savivaldybėje
įvedimo ir nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą.
87
straipsnis. Savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą
1. Savivaldybės
tarybos nario įgaliojimai nutrūksta arba jis netenka teisės eiti savivaldybės
tarybos nario pareigas, kai:
1) jis
atsistatydina, – pagal savivaldybės tarybos nario pareiškimą atsistatydinti.
Šis pareiškimas turi būti patvirtintas notarine tvarka arba pasirašytas
savivaldybės mero, o jeigu tarybos narį iškėlė partija, – ir partijos (jos
skyriaus) vadovo arba savivaldybės tarybos nario asmeniškai įteiktas
Vyriausiajai rinkimų komisijai;
2) jis,
vadovaudamasis šio įstatymo 90 straipsniu, atsistatydina prieš pradėdamas eiti
pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis;
3) jis be
pateisinamos priežasties praleidžia iš eilės 3 savivaldybės tarybos posėdžius,
– pagal savivaldybės tarybos Etikos komisijos teikimą ir Vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimą;
4) teismas
pripažįsta jį neveiksniu, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
5) įsiteisėja
teismo apkaltinamasis nuosprendis, – pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį;
6) jis išvyksta
nuolat gyventi už savivaldybės, kurios tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos
ribų, – pagal savivaldybės mero pranešimą ir Lietuvos Respublikos gyventojų
registro duomenis;
7) paaiškėja,
kad jis yra pažeidęs šio įstatymo 89 straipsnį, – pagal įsiteisėjusį teismo
sprendimą arba nuosprendį;
8) jis miršta, –
pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis;
9) teismas
priima sprendimą dėl savivaldybės tarybos nario ne Lietuvos Respublikos
piliečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, – pagal įsiteisėjusį teismo
sprendimą;
10) jis pradeda
eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, ir šių
pareigų neatsisako;
11) kai
savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo
sprendimu laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, išskyrus atvejus, kai
laikinas tiesioginio valdymo įvedimas susijęs su nepaprastosios padėties
įvedimu savivaldybės teritorijoje.
2. Savivaldybės
tarybos narys, prieš pradėdamas eiti pareigas, pagal Konstituciją, šį ar kitus
įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, asmeniškai ne
vėliau kaip prieš 10 dienų paduoda savivaldybės merui ir Vyriausiajai rinkimų
komisijai rašytinį pareiškimą (pareiškimus) dėl savivaldybės tarybos nario
mandato atsisakymo arba šį pareiškimą, notarine tvarka patvirtinęs, išsiunčia.
Asmuo, netekęs savivaldybės tarybos nario mandato šio straipsnio 1 dalies 1, 3,
4, 5, 7, 8, 9 ir 10 punktuose nustatytais pagrindais, netenka teisės užimti
laisvą savivaldybės tarybos nario vietą šio įstatymo 88 straipsnio nustatyta
tvarka.
3. Vyriausioji
rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų
atsiradimo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš
terminą.
88
straipsnis. Laisvos savivaldybės tarybos nario vietos užėmimas
1. Jeigu
savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą šio įstatymo 87
straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais arba savivaldybės tarybos narys
netenka mandato, savivaldybės taryboje atsiranda laisva savivaldybės tarybos
nario vieta. Ji užimama taip: savivaldybės tarybos nariu tampa porinkiminiame
kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas savivaldybės tarybos narys, po jo
esantis pirmas kandidatas, negavęs savivaldybės tarybos nario mandato. Jeigu
kandidatų sąraše nėra kandidatų, galinčių užimti laisvą savivaldybės tarybos
nario vietą, arba jeigu savivaldybės tarybos nario, kuris buvo išsikėlęs
kandidatu ir nebuvo įrašytas į kandidatų sąrašą, įgaliojimai nutrūko prieš
terminą, savivaldybės tarybos nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal
kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų
metodu, t. y. tam kandidatų sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris
paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę, ir savivaldybės tarybos nariu tampa
naują mandatą gavusio sąrašo pirmasis savivaldybės tarybos nario mandato
negavęs kandidatas.
2. Išnykus
aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pripažinti savivaldybės tarybos nario
įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą šio įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 ir
6 punktuose nustatytais pagrindais, arba išnykus aplinkybėms, dėl kurių
išrinktas savivaldybės tarybos narys neteko savivaldybės tarybos
nario mandato pagal šio įstatymo 90 straipsnį, laikotarpiu tarp rinkimų šis
asmuo turi pirmumo teisę užimti atsirandančią laisvą savivaldybės tarybos nario
vietą porinkiminiame kandidatų sąraše. Šiuo atveju asmuo per 15 dienų turi
pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai notarine tvarka patvirtintą prašymą
pripažinti vietą porinkiminiame savivaldybės tarybos nario mandato
negavusių kandidatų sąraše. Pripažinti tokio asmens vietą porinkiminiame
savivaldybės tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše leidžiama tik
vieną kartą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl savivaldybės tarybos
nario mandato pripažinimo naujam savivaldybės tarybos nariui turi priimti ne
vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva savivaldybės tarybos nario
vieta.
3. Jeigu asmuo,
kuriam pagal šio straipsnio 1 dalį turėtų atitekti savivaldybės tarybos nario
mandatas, neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba jų
neatitiktų tapęs savivaldybės tarybos nariu, Vyriausioji rinkimų komisija
nedelsdama priima sprendimą pagal šio įstatymo 87 straipsnį ir
šis asmuo iš kandidatų sąrašo eilės išbraukiamas.
83 straipsnis. Rinkimų rezultatų
nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje
1. Išankstinius
rinkimų rezultatus nustato apygardos rinkimų komisija po to, kai pasirašytas
rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas.
2.
Mandatai kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašams paskirstomi pagal
tai, kiek rinkėjų balsų gavo kiekvienas sąrašas, taikant kvotų ir liekanų
metodą. Partijos kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašas gali gauti
savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo
atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai, o už koalicijos
kandidatų sąrašą – ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Jeigu už kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus, dalyvaujančius
skirstant mandatus, yra paduota mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų, teisę
dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs
sąrašas (sąrašai, jeigu už juos paduota vienodai rinkėjų balsų), už kurį yra
paduota daugiausiai rinkėjų balsų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių
teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio skaičiaus, kad
už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, būtų paduota ne mažiau
kaip 60 procentų rinkėjų balsų.
3.
Apskaičiuojama mandatų skirstymo kvota. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo
kandidatų sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš
mandatų skaičiaus. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.
4.
Už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą paduotų balsų
skaičius dalijamas iš mandatų skirstymo pagal kandidatų sąrašus kvotos. Gautas
sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam kandidatų sąrašui
pagal mandatų skirstymo kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos likusiems
mandatams paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų kandidatų į savivaldybės
tarybos narius sąrašų pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo
toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas, pradedant
didžiausiąja. Jei dviejų kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų
liekanos lygios, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu.
Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną padalijami kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašams pagal eilę, pradedant tuo kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.
5.
Jeigu kuriam nors kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui tektų
didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų į savivaldybės tarybos
narius, tai šie mandatai padalijami kitiems kandidatų sąrašams, tęsiant toliau
jų dalijimą liekanų metodu.
6. Sąraše kandidatai į savivaldybės tarybos
narius gauna mandatus pagal porinkiminę kandidatų sąrašų eilę.
89 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario mandato
netekimas dėl rinkėjams nepaskelbtos turėtos teismo nuosprendžiu (sprendimu)
paskirtos bausmės
1. Kiekvienas
kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos
Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu)
buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos
Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo
pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai jis nurodo
kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nesvarbu, ar teistumas
pasibaigęs ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar
plakate su kandidatų sąrašu, prie kandidato pavardės turi būti pažymėta:
„Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Tai
pažymėti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas
kaltu dėl nusikaltimo valstybei.
2. Jeigu kandidatas neįvykdė šio
straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir yra po 1990 m. kovo 11 d.
įsiteisėjęs teismo nuosprendis (sprendimas), kuriuo asmuo buvo pripažintas
kaltu dėl nusikalstamos veikos, arba jeigu įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos
ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo bet kada buvo
pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, rinkimų komisija jo
neregistruoja kandidatu, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji rinkimų komisija
nedelsdama panaikina šį įregistravimą. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po
savivaldybės tarybos rinkimų nustatoma, kad yra Lietuvos Respublikos ar
užsienio valstybės teismo nuosprendis (sprendimas) pripažinti šį asmenį kaltu
dėl tam tikros nusikalstamos veikos, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų
nutraukia jo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus. Šie reikalavimai netaikomi
ir rinkimų komisijos atitinkamų veiksmų nesiima, jeigu asmuo okupacinio režimo
teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei.
90
straipsnis. Pareigos, nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis,
ir išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato netekimas
*1. Savivaldybės
tarybos nario pareigos nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario,
Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigomis, su Vyriausybės įstaigos
ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su savivaldybių
veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, su Vyriausybės atstovo apskrityje
pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojo pareigomis. Be to,
savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su tos savivaldybės mero
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, tos
savivaldybės kontrolieriaus ar tos savivaldybės kontrolieriaus tarnybos
valstybės tarnautojo pareigomis, su tos savivaldybės administracijos
direktoriaus ir jo pavaduotojo ar tos savivaldybės administracijos valstybės
tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis, pareigomis, su tos
savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovo pareigomis, tos savivaldybės viešosios
įstaigos, tos savivaldybės įmonės vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo
organo nario pareigomis, tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės
kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba tos savivaldybės
kontroliuojamos akcinės bendrovės vadovo pareigomis.
2. Jeigu asmuo,
kuris eina pareigas, pagal Konstituciją, šį ar kitus įstatymus nesuderinamas su
savivaldybės tarybos nario pareigomis, išrenkamas savivaldybės tarybos nariu,
jis turi apsispręsti ir atsisakyti tų pareigų arba išrinkto savivaldybės
tarybos nario mandato. Išrinktas savivaldybės tarybos narys, apsisprendęs
atsisakyti savivaldybės tarybos nario mandato, ne vėliau kaip likus 10 dienų
iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos paduoda Vyriausiajai rinkimų
komisijai asmeniškai arba išsiunčia jai notarine tvarka patvirtintą pareiškimą
dėl išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo. Gavusi šį
pareiškimą, Vyriausioji rinkimų komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau
kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima
sprendimą dėl išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato netekimo ir mandato naujam
savivaldybės tarybos nariui pripažinimo. Porinkiminio kandidatų sąrašo
kandidatai į atsiradusią laisvą savivaldybės tarybos nario vietą, apsisprendę
atsisakyti išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato, taip pat turi paduoti
Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškimus dėl savivaldybės tarybos nario
mandato atsisakymo ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės tarybos
pirmojo posėdžio dienos. Jeigu išrinktas savivaldybės tarybos narys ne vėliau
kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos nustatyta
tvarka nepraneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad jis atsisako pareigų,
nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, Vyriausioji rinkimų
komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės
tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl šio savivaldybės tarybos
nario mandato netekimo.
*Pastaba. 90 straipsnio 1 dalies
nuostata dėl savivaldybės tarybos nario pareigų nesuderinamumo su tos
savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ir
tos savivaldybės administracijos darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį,
pareigomis taikoma po šio įstatymo įsigaliojimo išrinktiems savivaldybių tarybų
nariams.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Lietuvos
Respublikos
savivaldybių
tarybų rinkimų
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1994 m. gruodžio
19 d. Tarybos direktyva 94/80/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos
piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais,
naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus (OL
2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 12), su
paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva
2006/106/EB (OL 2006 L 363, p. 409).
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-578, 1994.07.21, Žin., 1994, Nr. 63-1234
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-646,
1994.11.08, Žin., 1994, Nr. 89-1719
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-757,
1995.01.12, Žin., 1995, Nr. 7-143
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 10, 11, 31 IR 46
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-795,
1995.02.15, Žin., 1995, Nr. 18-405
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 41 IR 45 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-57,
1996.12.23, Žin., 1996, Nr. 126-2944 (1996.12.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-231,
1997.05.29, Žin., 1997, Nr. 50-1191 (1997.06.06)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-256,
1997.06.10, Žin., 1997, Nr. 58-1331 (1997.06.20)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 16, 51, 64 IR 68 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1047,
1999.02.09, Žin., 1999, Nr. 19-511 (1999.02.24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19, 34, 83 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1369, 1999 10 19, Žin., 1999, Nr.
93-2710 (1999 11 04)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1939, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.
84-2532 (2000 10 06)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19 IR 80 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-184, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.
21-692 (2001 03 09)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 38 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-274, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1345 (2001 05 09)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 6, 9, 12, 13, 17, 23, 24, 25, 26, 28, 29, 32,
34, 35, 41, 55, 58, 62, 63, 64, 86, 88 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-969,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2768 (2002-07-03)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 7, 17, 21, 23, 27, 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 12
STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas, išskyrus 5 ir 6 straipsnius, įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1080,
2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 95-4089 (2002-10-02)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 89 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1340,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO 88(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja
nuo 2003 m. vasario 25 d.
Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių
papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 88-1 straipsniu įstatymas pagal
priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1
daliai.
Pakeitimai:
16.1.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1585,
2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2533 (2003-06-13)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 88(1)
STRAIPSNIU ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
16.2.
Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2005-01-19, Žin., 2007, Nr. 9-289
(2005-01-22)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 881
STRAIPSNIU ĮSTATYMO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1448,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1693 (2003-04-24)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos
baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo
2003 m. gegužės 1 d.
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1872,
2003-12-09, Žin., 2003, Nr. 123-5570 (2003-12-30)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 10, 13, 15, 20, 31, 64, 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
89 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU
ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1912,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE
ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,
SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS
ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS
TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2079,
2004-03-25, Žin., 2004, Nr. 55-1887 (2004-04-16)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 35, 86 IR 88(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2235,
2004-05-11, Žin., 2004, Nr. 83-2988 (2004-05-22)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio
Įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87
straipsnio 1 dalies nuostata – per 15 dienų pateikti prašymą Vyriausiajai
rinkimų komisijai pripažinti pirmumo teise vietas porinkiminiame tarybos nario
mandato negavusių kandidatų sąraše – pradedama taikyti 2003 metais išrinktų
savivaldybių tarybų nariams nuo šio Įstatymo įsigaliojimo.
22.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2373,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4325 (2004-07-27)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
23.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2429,
2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.
24.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-399, 2005-11-17,
Žin., 2005, Nr. 143-5173 (2005-12-08)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.
25.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-462, 2005-12-20,
Žin., 2005, Nr. 153-5638 (2005-12-31)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
26.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1001,
2006-12-21, Žin., 2006, Nr. 143-5445 (2006-12-30)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2006 m. gruodžio 30 d.
27.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1045,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 14, 16, 29, 31, 55, 62, 64, 65, 67, 69, 73
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
28.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1423,
2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 15-509 (2008-02-05)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
29.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-222,
2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1800 (2009-04-25)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
30.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-615,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-26 (2010-01-05)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
31.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-817,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 6, 35, 36, 38, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2010 m. rugsėjo 15 d.
Šis
įstatymas neteko galios 2010 rugsėjo 23 d.
Įstatymo galiojimo pakeitimai:
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1006,
2010-09-14, Žin., 2010, Nr. 112-5688 (2010-09-23)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 6, 35, 36, 38, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
32.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-848,
2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3345 (2010-06-10)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 90 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
33.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-968,
2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4523 (2010-07-20)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2010 m. liepos 20 d.
Šio
įstatymo atitaisymas
skelbtas:
Žin., 2010, Nr. 141 (2010-12-02)
34.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1225,
2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7792 (2010-12-28)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 65 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Konstitucinio
Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2007-02-09,
Žin., 2007, Nr. 19-722 (2007-02-13)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO (2006 M. GRUODŽIO 21 D. REDAKCIJA) 1 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2010-12-28)
autrap@lrs.lt
80 straipsnis. Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas
1. Išankstinius rinkimų rezultatus gali
pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu apygardos rinkimų komisija
perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų apylinkėse išankstinius duomenis,
Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti pranešimą visuomenės
informavimo priemonėms. Šis pranešimas pirmiausia skelbiamas internete.
2.
Iki Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo visuomenės informavimo priemonių
atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip
2010-12-28
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2010-09-23
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 19,
2010-07-20
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
2010-06-10
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,
2010-05-31
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,
2010-01-05
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2009-04-25
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 54,
2008-02-05
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2007-02-13
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,
2007-01-19
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 19,
2006-12-30
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
2005-12-20
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 19,
2005-11-17
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 71,
2004-08-23
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 71,
2004-07-15
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 71,
2004-05-11
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 19,
2004-03-25
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 19,
2004-01-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 71,
2003-12-09
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 49,
2003-05-27
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
2003-05-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 89,
2003-01-28
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 89,
2002-09-19
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 19,
2002-06-20
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2001-04-19
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2001-02-20
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2000-09-19
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
1999-10-19
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
1999-02-09
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
1997-06-10
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
1997-05-29
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
1996-12-23
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
1995-02-15
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — versión
originali versija
Tekstas šią datą