LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas
63 versijos
· 1994-07-07
2022-04-27
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 37,
2022-02-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 58,
2021-05-28
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 88,
2021-01-20
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 65,
2020-07-02
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — art. 36
2020-07-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — art. 34
2020-06-12
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 37,
2020-02-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,
2020-01-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 34,
2019-12-31
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 77,
2019-12-21
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 39,
2019-10-08
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,
2019-07-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 2, 9
2019-01-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,
2018-11-17
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 56,
2018-11-13
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 39,
2018-11-10
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 58,
2018-09-20
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 37,
2018-06-27
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 2, 9
2016-07-16
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 88,
2015-10-29
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 2, 2
2015-01-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 6, 9
2014-12-16
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 39,
2014-11-12
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
2014-07-25
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
2014-07-12
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
2014-01-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2012-10-13
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2011-11-22
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — art. 89
2011-05-15
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2010-12-28
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2010-09-23
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 19,
2010-07-20
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
2010-06-10
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,
2010-05-31
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,
Pakeitimai 2010-05-31
@@ -200,6 +200,8 @@
atskleisti balsavimo paslaptį.
6 straipsnio redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
6 straipsnis. Draudimas papirkti rinkėjus
1. Savivaldybių
@@ -232,6 +234,8 @@
85 straipsnyje nurodytos pasekmės.
6 straipsnio redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
7 straipsnis. Savivaldybių tarybų rinkimų datos paskelbimas
1.
@@ -324,13 +328,13 @@
stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo
įrašus. Fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia
vaikščioti po patalpą ar naudoti specialią apšvietimo techniką, taip pat
tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus
rinkimų komisijos pirmininkui.
įrašus. Fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia vaikščioti
po patalpą ar naudoti specialią apšvietimo techniką, taip pat tiesiogiai
transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus rinkimų
komisijos pirmininkui.
4.
@@ -480,7 +484,9 @@
komisijos teikimu gali pakeisti apylinkės rinkimų komisijos balsavimo patalpos
adresą likus iki rinkimų ir trumpesniam, negu šiame straipsnyje nustatyta, terminui.
adresą likus iki rinkimų ir trumpesniam, negu šiame straipsnyje nustatyta,
terminui.
TREČIASIS
@@ -602,21 +608,21 @@
rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę
pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po 2 savo atstovus (toliau – kandidatūra).
Partijos, jų koalicijos, kurios gavo šios savivaldybės tarybos narių mandatų
per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus pagal iškeltų kandidatų sąrašą
(jungtinį sąrašą), nuo vieno šio rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo
(jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną
kandidatūrą. Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal
savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal
vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų,
pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po 2 savo atstovus (toliau –
kandidatūra). Partijos, jų koalicijos, kurios gavo šios savivaldybės tarybos
narių mandatų per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus pagal iškeltų
kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio rinkimų apygardoje iškeltų
kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas
po vieną kandidatūrą. Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo,
ir pagal savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik
pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų,
dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas
@@ -662,9 +668,9 @@
rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną –
savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato jos funkcijas
organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.
savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato jos
funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.
7.
@@ -688,9 +694,9 @@
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka informuoja rinkimų apygardoje
gyvenančius rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, būstines, darbo laiką ir balsavimo
patalpas;
gyvenančius rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, būstines, darbo laiką ir
balsavimo patalpas;
2)
@@ -722,9 +728,9 @@
sąrašus, kandidatus į savivaldybės tarybos narius, įregistruotiems kandidatams
išduoda pažymėjimus, registruoja sudaromas ar atšaukiamas koalicijas, nustato
koalicijų kandidatų sąrašų numerius;
išduoda pažymėjimus, registruoja sudaromas ar atšaukiamas koalicijas, nustato koalicijų
kandidatų sąrašų numerius;
7)
@@ -740,13 +746,13 @@
8)
surašo rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą, nustato rinkimų rezultatus
ir perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai, po Vyriausiosios
rinkimų komisijos sprendimo spaudoje paskelbia išrinktų savivaldybės tarybos
narių sąrašą;
surašo rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą, nustato rinkimų
rezultatus ir perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai, po
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo spaudoje paskelbia išrinktų
savivaldybės tarybos narių sąrašą;
9) svarsto skundus dėl apylinkių rinkimų
@@ -814,9 +820,9 @@
koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka
siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje
koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai
siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos
šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai
nedalyvaujant.
@@ -852,13 +858,13 @@
tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3
apygardos rinkimų komisijos nariai posėdyje, skiriant apylinkės rinkimų
komisijos narį, prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo
asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti
skiriamas komisijos nariu.
apygardos rinkimų komisijos nariai posėdyje, skiriant apylinkės rinkimų komisijos
narį, prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens
paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas
komisijos nariu.
7.
@@ -1026,11 +1032,11 @@
Rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą,
draudžiama bet kokios formos rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų
valią. Asmuo, pažeidęs šį reikalavimą ar rinkimų komisijos nario rašytinį
pasižadėjimą, turi būti atleistas iš komisijos ir gali būti patrauktas
draudžiama bet kokios formos rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti
rinkėjų valią. Asmuo, pažeidęs šį reikalavimą ar rinkimų komisijos nario
rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleistas iš komisijos ir gali būti patrauktas
atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
@@ -1312,9 +1318,9 @@
Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo turi būti išbrauktas:
1) miręs
rinkėjas;
1)
miręs rinkėjas;
2)
@@ -1720,11 +1726,9 @@
Jeigu rinkėjas prašo išduoti rinkėjo pažymėjimo dublikatą vietoj prarasto ar
negauto rinkėjo pažymėjimo, dublikatas rinkėjui turi būti išduodamas
nedelsiant, kai tik nustatomi rinkėjo duomenys, kurie turi būti įrašyti į
pažymėjimą.
negauto rinkėjo pažymėjimo, dublikatas rinkėjui turi būti išduodamas nedelsiant,
kai tik nustatomi rinkėjo duomenys, kurie turi būti įrašyti į pažymėjimą.
29 straipsnis. Rinkėjo pažymėjimo įteikimas
@@ -1816,83 +1820,2145 @@
1. Išankstiniai
rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, apygardos
rinkėjų sąrašo į kitą, išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos
rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, apygardos rinkėjų
sąrašo į kitą, išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos rinkėjų
sąrašą.
2.
Rinkėjas perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad
išankstiniame sąraše buvo klaidingai nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas
arba jis pasikeitė po sąrašo sudarymo.
3. Rinkėjo perkėlimą
iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų
sąrašą toje pačioje rinkimų apygardoje tvarko apygardos rinkimų komisija ir
apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose padarytus pakeitimus praneša
Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų apygardos
rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą tvarko Vyriausioji
rinkimų komisija apygardos rinkimų komisijos teikimu ir apie padarytus
pakeitimus praneša rinkimų apygardų komisijoms. Rinkėją įrašyti arba išbraukti
iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija
šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytais atvejais.
31 straipsnis. Rinkėjų,
esančių kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo
namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, įrašymas į rinkėjų sąrašus
1. Rinkėjai,
atliekantys privalomąją karo tarnybą, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios
teritorijoje jie nuolat gyveno, kol buvo pašaukti į privalomąją karo tarnybą,
rinkėjų sąrašą.
2. Rinkėjai,
atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo
sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, įrašomi į rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje jie deklaravo gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus.
3. Rinkėjai,
esantys areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ar bausmių
vykdymo įstaigose, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie yra
deklaravę gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus. Jeigu toks asmuo nėra deklaravęs
gyvenamosios vietos ir raštu prašo, jis įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios
teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius
(sulaikymo namai), rinkėjų sąrašą. Asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, kol
pateko į areštinę, tardymo izoliatorių (sulaikymo namus) ar bausmės vykdymo
įstaigą, negali būti įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo
bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius (sulaikymo namai),
rinkėjų sąrašą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1045,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
32 straipsnis. Rinkėjų
sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną
Jeigu į apylinkės
rinkimų komisiją po galutinio rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip
iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi į šios rinkimų apylinkės rinkėjų
sąrašą neįrašytas rinkėjas ir pateikia pasą, asmens tapatybės
kortelę ar leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentą
apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios
rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į
papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę,
asmens kodą, paso ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį ir
adresą tuoj pat praneša apygardos rinkimų komisijai. Apygardos rinkimų komisija
patikrina, ar rinkėjas įrašytas į rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, ir imasi
priemonių užtikrinti, kad rinkėjas negalėtų du kartus balsuoti arba kad jo
užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra
balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų
apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal
papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.
33 straipsnis. Skundai dėl rinkėjų sąrašų
1. Rinkėjas arba
atstovas rinkimams skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių
rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba
įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai
likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija skundą
privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2
dienas nuo skundo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.
2.
Rinkėjas perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad
išankstiniame sąraše buvo klaidingai nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas
arba jis pasikeitė po sąrašo sudarymo.
3. Rinkėjo perkėlimą
iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų
sąrašą toje pačioje rinkimų apygardoje tvarko apygardos rinkimų komisija ir
apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose padarytus pakeitimus praneša
Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų apygardos
rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą tvarko Vyriausioji
rinkimų komisija apygardos rinkimų komisijos teikimu ir apie padarytus
pakeitimus praneša rinkimų apygardų komisijoms. Rinkėją įrašyti arba išbraukti
iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija
šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytais atvejais.
31 straipsnis. Rinkėjų,
esančių kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo
namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, įrašymas į rinkėjų sąrašus
Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto
skundo per 3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam
teismui. Teismas gautą skundą išnagrinėja per 2 dienas. Teismo sprendimas yra
galutinis.
3.
Praleidus nustatytus terminus pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir
skundai nenagrinėjami.
4. Apie gautus
skundus ir vykdant teismo sprendimus rinkėjų sąrašuose padarytas pataisas
apylinkių rinkimų komisijos praneša apygardos rinkimų komisijai, o ši –
Vyriausiajai rinkimų komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau
kaip per 12 valandų.
PENKTASIS
SKIRSNIS
KANDIDATŲ Į SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIUS KĖLIMAS
34 straipsnis. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius kėlimas
*1. Kandidatus
į savivaldybės tarybos narius gali kelti partija, įregistruota pagal Politinių
partijų įstatymą ir atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos
narių skaičiaus, ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų.
2. Partija kandidatus
į savivaldybės tarybos narius kelia pateikdama kandidatų į savivaldybės tarybos
narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal jos nustatytą eilę. Sąraše
kandidatų į savivaldybės tarybos narius negali būti mažiau kaip 10 ir du
kartus daugiau kaip toje apygardoje nustatytas mandatų skaičius. Kandidatai į
savivaldybės tarybos narius turi atitikti šio įstatymo 2 straipsnio
reikalavimus.
*Pastaba. Pripažinti, kad
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio
(2006 m. gruodžio 21 d. redakcija; Žin., Nr. 143-5445) 1 dalis ta
apimtimi, kuria, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę savivaldybių
tarybų rinkimų sistemą, nėra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos
administracinių vienetų nuolatiniai gyventojai gali būti renkami į atitinkamų
savivaldybių tarybas ir būdami įrašyti į ne politinių partijų sudaromus
kandidatų į savivaldybių tarybų narius sąrašus, prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2007-02-09, Žin., 2007, Nr. 19-722 (2007-02-13)
35 straipsnio redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
35 straipsnis. Kandidatų į
savivaldybės tarybos narius iškėlimo pareiškiniai dokumentai
1. Partija turi
įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1)
pareiškimą dalyvauti rinkimuose;
2)
savo registracijos dokumento nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą,
rinkimų programą;
3)
savivaldybių, kurių tarybų narių rinkimuose partija numato kelti kandidatus,
sąrašą;
4) įgaliojimą atstovui rinkimams atstovauti
partijai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat įgaliojimus atstovui
rinkimams atstovauti partijai ir jos keliamiems kandidatams apygardų rinkimų
komisijose;
5)
dokumentą, patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas;
6) praėjusių metų finansinės veiklos
deklaracijos, kuri pagal Politinių partijų įstatymą turėjo būti pateikta
mokesčių inspekcijai, kopiją, patvirtintą šios inspekcijos, taip pat gali
pateikti partijos biudžeto pajamų ir jų šaltinių, išlaidų ir jų paskirties
ataskaitos (pranešimo), kuri turėjo būti viešai paskelbta pagal Politinių
partijų įstatymą, kopiją.
2. Jeigu partija paskutiniuose Seimo arba
savivaldybių tarybų rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus,
ji turi teisę pateikti spaudoje paskelbtos lėšų šaltinių ir jų panaudojimo rinkimų
agitacijai ataskaitos, kuri turėjo būti paskelbta pagal Seimo, Savivaldybių
tarybų rinkimų įstatymus, kopiją.
3.
Partija turi įteikti apygardos rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1)
partijos atstovo rinkimams pasirašytą keliamų kandidatų į savivaldybės tarybos
narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti iš eilės;
2) iškeltų kandidatų į savivaldybės tarybos
narius rašytinius sutikimus būti šios partijos iškeltais kandidatais šioje
rinkimų apygardoje, paties kandidato užpildytą kandidato į savivaldybės tarybos
narius anketą ir jo gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų,
pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus,
patvirtintus mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat
privačių interesų deklaraciją. Kandidato į savivaldybės tarybos narius privačių
interesų deklaracijos duomenis apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5
dienas pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka;
3) Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą
pažymą apie kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus keliančios partijos
įregistravimą dalyvauti šios savivaldybės tarybos rinkimuose.
4.
Kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje asmuo, keliamas kandidatu į
savivaldybės tarybos narius, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę,
paso ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą,
gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti
teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis
privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į
atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar
įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribotas dalyvavimas
politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos
nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos valdžios
institucijos narys, atsakyti į šio įstatymo 89 straipsnyje nurodytus klausimus
ir pasirašyti. Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius yra kitos
valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė
nėra apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. Kandidato į savivaldybės
tarybos narius anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir
neatsakyti.
5. Pareiškinių dokumentų įteikimas pradedamas
likus 65 dienoms ir baigiamas 17 valandą likus 34 dienoms iki rinkimų.
35 straipsnio redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
36 straipsnis. Kandidatų į savivaldybės tarybos
narius registravimas
1. Prasidėjus
kandidatų į savivaldybės tarybos narius registravimo terminui,
Teisingumo ministerija per vieną dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos
reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos, kokių
partijų narių skaičius atitinka įstatymų reikalavimus, kokių partijų veikla yra
sustabdyta ar nutraukta.
2.
Gavusi partijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne
vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos
registracijos fakto ir įstatų galiojimo patvirtinimo. Teisingumo ministerija
per 2 dienas turi duoti rašytinį atsakymą ir pateikti Vyriausiajai rinkimų
komisijai galiojančių partijos įstatų nuorašą. Patikrinusi pateiktus
pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo
reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas po pareiškinių
dokumentų gavimo kandidatų sąrašus keliančios partijos atstovui rinkimams
išduoda pažymą apie kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus keliančios
partijos įregistravimą dalyvauti rinkimuose.
3.
Tikrindama kandidato į savivaldybės tarybos narius užpildytus pareiškinius
dokumentus, apygardos rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio
įstatymo 2 straipsnio reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali
kreiptis pagalbos į Užsienio, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijas ar kitas
valstybės institucijas, kad šios praneštų reikšmingus kandidato registravimui
duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas
ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas,
bet ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų.
4 dalies redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
4.
Patikrinusi pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka
šio įstatymo reikalavimus, rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato į
savivaldybės tarybos narius registravimo turi priimti per 10 dienų po
pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki
rinkimų.
4 dalies redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
4. Patikrinusi
pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo
reikalavimus, o kandidatą į savivaldybės tarybos narius iškėlusi partija ir
kandidatų sąrašas, į kurį yra įrašytas tas kandidatas (jeigu buvo pateiktas
atitinkamas partijos teikimas (prašymas), įregistruoti savarankiškais politinės
kampanijos dalyviais, rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato į savivaldybės
tarybos narius registravimo turi priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų
pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų.
5. Jeigu yra pareiškinių dokumentų trūkumų,
rinkimų komisija turi apie tai nedelsdama pranešti atitinkamam atstovui
rinkimams.
Straipsnis papildomas 6 dalimi nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
6. Jeigu po kandidato į savivaldybės tarybos narius
įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad šis kandidatas
neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu
kandidatas į savivaldybės tarybos narius atsisako pateikti šio įstatymo 35
straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytus dokumentus ar pasižadėjimą laikytis
draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis arba pateikia
juos klaidingus ar jų nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu
laiku, arba jeigu partija, kandidatas į savivaldybės tarybos narius yra
šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas,
Vyriausioji rinkimų komisija atitinkamai anuliuoja to kandidato į savivaldybės
tarybos narius registravimą arba atšaukia tos partijos kandidatų į savivaldybės
tarybos narius sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-817,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)
37 straipsnis. Atstovas rinkimams
1. Vyriausiojoje
rinkimų komisijoje ar apygardos rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais
klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai. Rinkimų komisijos
posėdžiuose jis turi patariamojo balso teisę ir teisę pareikšti atskirąją
nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams rinkimų apygardos,
kurios rinkimų komisijoje jis įgaliotas atstovauti partijai, teritorijoje turi
visas rinkimų stebėtojo teises. Paskelbus savivaldybių tarybų rinkimų datą,
partijų įgaliojimai atstovauti joms rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų
komisijai gali būti pateikti kitą dieną po to, kai buvo sudaryta atitinkama
rinkimų komisija. Jeigu atstovo rinkimams kandidatūra atitinka šio įstatymo
reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas
įregistruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo rinkimams pažymėjimą. Atstovo
rinkimams įgaliojimas pasibaigia praėjus 20 dienų po galutinių rinkimų
rezultatų paskelbimo.
2. Iki rinkimų dienos partija įgaliojimą
atstovauti gali bet kada atšaukti ir įgalioti būti atstovu rinkimams kitą
asmenį. Šiuo atveju kitas atstovas rinkimams turi būti įregistruotas, jam
išduotas atstovo rinkimams pažymėjimas, o atšaukto atstovo rinkimams
registravimas nutrauktas ne vėliau kaip per 3 dienas.
38 straipsnis. Rinkimų užstatas
1. Rinkimų užstatas vienam kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašui įregistruoti rinkimų apygardoje yra
paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo
užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio.
2.
Rinkimų užstatas pakeisti vieno kandidato į savivaldybės tarybos narius vietą
sąraše, įrašyti į sąrašą naują kandidatą į savivaldybės tarybos narius – 0,5
VMDU, sujungti kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus – po 0,3 VMDU už
kiekvieną sujungiamą sąrašą.
3.
Rinkimų užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi du kartus didesni tai
partijai, kuri paskutiniuose Seimo arba savivaldybių tarybų rinkimuose buvo
iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą (sąrašus) ir nepateikė spaudoje
paskelbtos lėšų šaltinių ir jų panaudojimo rinkimų agitacijai ataskaitos
kopijos.
4 dalies redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
4.
Per 40 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų
komisija grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai arba asmeniui, jeigu
jos iškeltų kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašas (jungtinis sąrašas)
įgijo teisę dalyvauti paskirstant mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje
ir spaudoje yra paskelbta pagal šį įstatymą skelbtina lėšų šaltinių ir jų
panaudojimo rinkimų agitacijai ataskaita.
4 dalies redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
4. Pasibaigus
politinės kampanijos laikotarpiui Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų
grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai arba asmeniui, jeigu yra
pateikta jo politinės kampanijos finansavimo ataskaita.
5 dalies redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
5. Negrąžintini užstatai pervedami į valstybės
biudžetą.
Straipsnis
papildomas nauja 5 dalimi, buvusi 5 dalis laikoma 6 dalimi nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
5. Anuliavus
kandidato į savivaldybės tarybos narius registravimą, atšaukus partijos
kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą
šio įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais arba neįregistravus
kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo (jungtinio sąrašo) dėl
pavėluotai pateiktų pareiškinių dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas.
6. Negrąžintini užstatai pervedami į valstybės
biudžetą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-817,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)
39 straipsnis. Draudimas vienam asmeniui
būti kandidatu į savivaldybės tarybos narius keliose rinkimų apygardose arba
keliuose kandidatų sąrašuose
1.
Kiekvienas kandidatas į savivaldybės tarybos narius gali būti įrašytas tik į
vienos partijos iškeltų kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą rinkimų
apygardoje.
2. Jeigu asmuo yra įrašytas daugiau kaip į
vienos partijos iškeltų kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą arba yra
iškeltas daugiau kaip vienoje rinkimų apygardoje, Vyriausioji rinkimų komisija
pareikalauja iš jo pasirinkti, kuriame iškeltų kandidatų sąraše jis norėtų
balotiruotis. Jeigu, likus 35 dienoms iki rinkimų, kandidatas raštu nepraneša
savo pasirinkimo, jis išbraukiamas iš visų kandidatų į savivaldybės tarybos
narius sąrašų.
40 straipsnis. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų
sujungimas
Likus ne mažiau kaip 35 dienoms iki rinkimų,
kelios partijos gali sujungti savo kandidatų į savivaldybės tarybos narius
sąrašus. Tam jos privalo apygardos rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl
kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų sujungimo, nurodydamos
koalicijos pavadinimą. Be to, pateikiamas jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai
į savivaldybės tarybos narius surašyti pagal iš naujo sudarytą eilę, ir
dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas sujungti
kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus. Jungtiniame sąraše gali būti
tik kandidatai į savivaldybės tarybos narius, įrašyti sujungiamuose sąrašuose.
Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir negali būti nuorodų į
partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas laikomas
vienu sąrašu. Ta pati partija vienoje rinkimų apygardoje negali dalyvauti
daugiau kaip vienoje koalicijoje.
41 straipsnis. Teisė atšaukti ar papildyti rinkimų pareiškinius
dokumentus
1. Partija ar
koalicija, taip pat asmuo, iškeltas kandidatu į savivaldybės tarybos narius,
bet kuriuo metu patys gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar
iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 25 dienoms iki rinkimų.
Partija ar koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu,
asmuo – pareiškimu, patvirtintu notarine tvarka, ir apie tai yra
informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžintas tik po
rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, pagal šio įstatymo 38 straipsnį. Iki
pareiškinių dokumentų įteikimo laiko pabaigos, nustatytos šio įstatymo 35
straipsnio 5 dalyje, papildomai galima teikti naujus pareiškinius dokumentus
keičiant kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo eilę arba keliant
naujus kandidatus.
2. Jeigu pareiškinius dokumentus atšaukia
partija, įeinanti į koaliciją, tai jos iškelti kandidatai į savivaldybės
tarybos narius išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos
pavadinime yra nuoroda į jos pavadinimą, keičiamas koalicijos pavadinimas. Šiuo
atveju būtina raštu informuoti koalicijos partnerių atstovus rinkimams
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus rinkimų pareiškinius
dokumentus, koalicijos kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąraše lieka tik
vienos partijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios
partijos kandidatai į savivaldybės tarybos narius.
3. Jeigu, atšaukus pareiškinius dokumentus ar
anuliavus kandidatų įregistravimą, kandidatų sąraše lieka mažiau kaip 10
kandidatų, anuliuojamas visų šio sąrašo kandidatų į savivaldybės tarybos narius
registravimas.
42 straipsnio pavadinimo redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
42 straipsnis. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius ir
kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų paskelbimas, rinkimų agitacijos
kampanijos pradžia
42 straipsnio pavadinimo redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
43 straipsnis. Kandidatų į savivaldybių tarybų narius teisė
pasisakyti susirinkimuose, naudotis visuomenės informavimo priemonėmis
1 dalies redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
1.
Prasidėjus rinkimų agitacijos kampanijai, kandidatai į savivaldybių tarybų
narius rinkimų apygardose turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose
susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, valstybinėse ir savivaldybių
visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo ar juos iškėlusios partijos
rinkimų programą.
1 dalies redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
1. Vyriausiajai
rinkimų komisijai paskelbus rinkimuose dalyvaujančių partijų sąrašus,
kandidatai į savivaldybių tarybų narius rinkimų apygardose turi lygią teisę
pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose,
valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo ar juos
iškėlusios partijos rinkimų programą.
2.
Valstybės institucijų, taip pat savivaldybių vadovai turi padėti kandidatams į
savivaldybių tarybų narius organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą
informaciją, išskyrus neskelbtiną pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir
Vyriausybės nutarimus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-817,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)
44 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą
Asmenys, smurtu,
apgaule, grasinimais, papirkimu arba kitu būdu trukdantys rinkėjams įgyvendinti
teisę rinkti ir būti išrinktiems į savivaldybių tarybas, organizuoti ir vykdyti
rinkimų agitaciją, pažeidę rinkimų agitacijos tvarką, paskelbę arba kitaip
platinę melagingus duomenis apie kandidatą į savivaldybės tarybos narius ar
trukdę kandidatui į savivaldybės tarybos narius susitikti su rinkėjais arba kitaip
pažeidę šį įstatymą, taip pat rinkimų komisijų nariai ar kiti pareigūnai,
suklastoję, sugadinę, sunaikinę, pagrobę ar paslėpę rinkimų dokumentus,
neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę
šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
45 straipsnio redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
45 straipsnis. Kandidatų į savivaldybių tarybų
narius teisė būti atleistiems nuo darbo ar tarnybinių pareigų rinkimų
agitacijos kampanijos laiku
1. Kandidatas į
savivaldybės tarybos narius rinkimų agitacijos kampanijos laiku, bet ne
ilgiau kaip 30 dienų
jo rašytiniu prašymu atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų. Prašymas
atleisti nuo darbo ar tarnybinių pareigų pateikiamas asmeniui, turinčiam teisę
suteikti atostogas.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos
netaikomos kandidatui į savivaldybės tarybos narius, kuris eina Respublikos
Prezidento ar Seimo nario pareigas. Kandidato į savivaldybės
tarybos narius,
kuris eina Vyriausybės nario pareigas, atleidimo nuo tarnybinių pareigų tvarka
nustatyta Vyriausybės įstatyme.
45 straipsnio redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
46 straipsnis. Kandidatų į savivaldybių tarybų
narius neliečiamybė
Kandidatas į
savivaldybės tarybos narius rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki
naujai išrinktos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio be Vyriausiosios rinkimų
komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas,
negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė.
46 straipsnio redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
47 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
1. Pradėti rinkimų
agitaciją partijoms ir kandidatams sudaromos šio įstatymo nustatytos sąlygos
nuo tos dienos, kurią prasideda rinkimų agitacijos kampanija. Rinkimų
agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos, turėtos iki rinkimų
agitacijos kampanijos pradžios, turi būti įstatymų nustatyta tvarka deklaruotos
ir negali viršyti pagal įstatymus nustatyto didžiausio leistino rinkimų
agitacijos išlaidų dydžio.
2. Rinkimų agitacija gali būti bet kokių formų
ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir
įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka
sąžiningų ir garbingų rinkimų.
47 straipsnio redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
48 straipsnis. Naudojimosi
visuomenės informavimo priemonėmis sąlygos ir tvarka
1. Kandidatų sąrašus
iškėlusioms partijoms suteikiama teisė nemokamai naudotis valstybinėmis ir
savivaldybių visuomenės informavimo priemonėmis.
2. Rinkimų agitacijai
skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio
radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų
komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu . Ši
komisija laidų laiką paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų sąrašus
iškėlusių partijų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai. Kiekvienai
kandidatų sąrašus keliančiai partijai skiriama ne mažiau kaip po 20 minučių
radijo ir po 20 minučių televizijos laiko ir pridedama laiko proporcingai
iškeltų kandidatų sąrašų skaičiui.
3. Konkrečią savivaldybių radijo ir televizijos
laidų trukmę ir laiką, skirtą rinkimų agitacijai, nustato apygardos rinkimų
komisija, suderinusi su savivaldybės radijo ir televizijos vadovais, ir
paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai.
4. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius
sąrašo rinkimų programą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka
paskelbia apygardos rinkimų komisija per 20 dienų nuo šios programos pateikimo.
5. Rinkimų programų spausdinimo tvarką nustato
Vyriausioji rinkimų komisija. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo
rinkimų programa neskelbiama po rinkimų dienos ir rinkimų agitacijos draudimo
laikotarpiu.
6. Agitaciją komercinėse visuomenės informavimo
priemonėse riboja tik rinkimų specialių sąskaitų dydis.
7. Rinkimų agitacijos per televiziją ir radiją,
periodinės spaudos leidiniuose žymėjimo tvarką nurodant lėšų šaltinį arba tai,
kad rinkimų agitacija skelbiama nemokamai, nustato Vyriausioji rinkimų
komisija: rinkimų agitacijos per televiziją ir radiją – Lietuvos radijo ir
televizijos komisijos teikimu, rinkimų agitacijos periodinės spaudos
leidiniuose – žurnalistų etikos inspektoriaus teikimu.
8.
Draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą:
1)
ant statinių, kuriuose yra valstybės valdžios, teisėsaugos, kitos valstybės ir
savivaldybių institucijos ir įstaigos;
2)
ant transporto priemonių ir viešajame transporte;
3)
automobilių keliuose ir jų sanitarinės apsaugos zonose, taip pat gatvėse ir
prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio
ženklus, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, atitraukti jų dėmesį ir
taip kelti pavojų eismo dalyviams; taip pat draudžiama naudoti reklamą,
imituojančią kelio ženklus;
4)
ant skulptūrų ir paminklų;
5) 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa;
6)
neturint žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama,
savininko sutikimo.
9. Išorinė politinė reklama saugomose teritorijose ir
nekilnojamosiose kultūros vertybėse, taip pat jų teritorijose leidžiama tik
suderinus su valstybės įstaiga, atsakinga už kultūros vertybių apsaugą, ir
saugomos teritorijos steigėjo įgaliota įstaiga.
10. Išorinei politinei reklamai skelbti laikantis kandidatų į
savivaldybės tarybos narius ir kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų
lygiateisiškumo principo skiriama ne mažiau kaip po vieną specialią vietą
kiekvienos rinkimų apylinkės teritorijoje. Išorinė politinė reklama šiame
įstatyme suprantama kaip išorinės reklamos priemonėmis skleidžiama politinė
reklama. Išorine politine reklama taip pat laikoma politinė reklama, skelbiama
viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse. Išorinės politinės reklamos
vietas savo lėšomis įrengia savivaldybė. Išorinė politinė reklama gaminama ir
skelbiama savarankiškų politinės kampanijos dalyvių lėšomis.
11. Vietas, kuriose
gali būti įrengta ir skleidžiama išorinė politinė reklama, rinkimų apygardos
teritorijoje privalo parinkti ir pateikti apygardos rinkimų komisijai tvirtinti
savivaldybės administracijos direktorius ne vėliau kaip likus 35 dienoms iki
rinkimų dienos. Jeigu stendai, skydai ar kitos teikiamos vietos išorinei
politinei reklamai netinkamos arba netinkamai įrengtos, apygardos rinkimų
komisija pareikalauja, kad būtų teikiamos tinkamos vietos ar teikiamos vietos
būtų tinkamai įrengtos. Kiekvienoje išorinei politinei reklamai skirtoje
vietoje visiems kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašams (partijos
išdėstomos pagal sąrašų numerius) skiriamas vienodas reklamos plotas, kurį
nurodo apylinkės rinkimų komisijos, kurios teritorijoje yra išorinei politinei
reklamai skirta vieta, pirmininkas. Šis plotas kiekvienam kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašui turi būti ne didesnis kaip A2 formato.
Išorinę politinę reklamą skelbia politinės partijos, kandidatai į savivaldybės
tarybos narius ar jų įgalioti asmenys tam skirtuose reklamos plotuose. Jeigu
išorinė politinė reklama skelbiama nenustatytose vietose, savivaldybės administracijos
direktorius užtikrina, kad ji būtų nedelsiant nuimta.
12.
Asmenys, pažeidę šiame straipsnyje nustatytus išorinės politinės reklamos
įrengimo ir skleidimo tvarkos reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
13. Visus ginčus dėl rinkimų agitacijos
sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija vadovaudamasi šiame įstatyme nurodytais
pagrindais.
48 straipsnio redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
49 straipsnis. Kandidatą į savivaldybės
tarybos narius kompromituojančios medžiagos skelbimas ir kandidato atsakomoji
nuomonė
1 dalies redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
1.
Jeigu rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė
paskelbia kandidatą į savivaldybės tarybos narius kompromituojančią medžiagą
(vėliausiai tokius duomenis galima skelbti visuomenės informavimo priemonėje,
kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki
rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų,
bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti
paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo
priemonės leidinyje), tai ji privalo suteikti galimybę tam kandidatui pareikšti
atsakomąją nuomonę. Kandidato atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos
kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato į savivaldybės
tarybos narius atsakymas. Kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomoji nuomonė
paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią
medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė kandidato atsakomąją nuomonę turi
paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne
vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios.
Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali šio įstatymo nustatytu laikotarpiu
pati paskelbti kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomosios nuomonės,
ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato į savivaldybės tarybos
narius atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.
1 dalies redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
1. Jeigu, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus
rinkimuose dalyvaujančių partijų sąrašus, visuomenės informavimo priemonė
paskelbia kandidatą į savivaldybės tarybos narius kompromituojančią medžiagą
(vėliausiai tokius duomenis galima skelbti visuomenės informavimo priemonėje,
kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki
rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų,
bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti
paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo
priemonės leidinyje), tai ji privalo suteikti galimybę tam kandidatui pareikšti
atsakomąją nuomonę. Kandidato atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos
kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato į savivaldybės
tarybos narius atsakymas. Kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomoji
nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už
kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė kandidato
atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji
buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų
agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali šio įstatymo
nustatytu laikotarpiu pati paskelbti kandidato į savivaldybės tarybos narius
atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato į
savivaldybės tarybos narius atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo
priemonėje.
2.
Kompromituojančia kandidatą į savivaldybės tarybos narius medžiaga pripažįstama
tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už
konkretų kandidatą į savivaldybės tarybos narius, ir kurioje pranešama
kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės
paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai)
apie kandidatą, taip pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga
ir nesuteikia kandidatui į savivaldybės tarybos narius teisės reikalauti
paskelbti atsakomąją nuomonę. Kandidato į savivaldybės tarybos narius
reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas,
jeigu medžiaga paskelbta ne apie jį asmeniškai; apie jį paskelbta medžiaga nėra
kompromituojanti; kompromituojančią medžiagą apie kandidatą į savivaldybės
tarybos narius paskelbė jis pats arba kitas tame pačiame kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąraše iškeltas arba tos pačios partijos iškeltas
kandidatas į savivaldybės tarybos narius; paskelbtoje medžiagoje nėra jokių
kandidatą į savivaldybės tarybos narius apibūdinančių žinių; kandidatas į
savivaldybės tarybos narius jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.
3.
Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius laiku pateikė visuomenės
informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta, kandidato į
savivaldybės tarybos narius atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos
sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai
apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo
priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo
kainą.
4.
Jeigu kompromituojanti medžiaga apie kandidatą į savivaldybės tarybos narius
buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji pagal šį įstatymą negali būti skelbiama,
kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomoji nuomonė Vyriausiosios
rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar
televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju
visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti
trigubą šio paskelbimo kainą.
5.
Visais atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo
laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės
informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
6.
Kai kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomoji nuomonė skelbiama
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio įstatymo nustatyta paskelbimo
kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės informavimo priemonės, kuri
kandidatą kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu arba pati
laiku nepaskelbė kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomosios nuomonės.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-817,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)
50 straipsnis. Kandidatų sąrašą į
savivaldybės tarybos narius iškėlusią partiją kompromituojančios
medžiagos skelbimas ir atsakomoji nuomonė
1 dalies redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
1.
Jeigu rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė
paskelbia partiją, iškėlusią kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą,
kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti
visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per
savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo
priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kompromituojanti
medžiaga apie partiją, iškėlusią kandidatų į savivaldybės tarybos narius
sąrašą, gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų
visuomenės informavimo priemonės leidinyje), ji privalo suteikti galimybę
partijai ar vienam iš partijos skyrių pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją
nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir
atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus
ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė
atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji
buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų
agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio
įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi
pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės
informavimo priemonėje.
1 dalies redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
1. Jeigu,
Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus rinkimuose dalyvaujančių partijų
sąrašus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia partiją, iškėlusią kandidatų
į savivaldybės tarybos narius sąrašą, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai
tokius duomenis galima skelbti visuomenės informavimo priemonėje, kuri
leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų,
kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais
atvejais kompromituojanti medžiaga apie partiją, iškėlusią kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą, gali būti paskelbta ne vėliau kaip
priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinyje), ji
privalo suteikti galimybę partijai ar vienam iš partijos skyrių pareikšti
atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios
medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali
būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės
informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7
dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki
draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo
priemonė negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti
atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją
nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.
2. Kandidatų
į savivaldybės tarybos narius sąrašą iškėlusią partiją kompromituojanti
medžiaga yra tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie
nebalsuotų už konkrečios partijos iškeltus kandidatus į savivaldybės tarybos
narius, ir kurioje pranešama partiją (jos skyrių ar padalinį) negatyviai
apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė
(skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie partiją,
taip pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia
teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas paskelbti
atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu medžiaga paskelbta ne
apie tą partiją; paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; kompromituojančią
medžiagą apie partiją paskelbė jos pačios iškeltas kandidatas į savivaldybės
tarybos narius; medžiagoje nėra jokių partiją apibūdinančių žinių; partija ar
jos skyrius jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.
3.
Atsakomąją nuomonę partija visuomenės informavimo priemonei pateikia per savo
atstovą rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje arba per savo atstovą
rinkimams apygardos rinkimų komisijoje. Jeigu atstovas rinkimams laiku pateikė
visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta, atsakomoji
nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos
nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų
įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai
rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.
4. Jeigu kandidatų į savivaldybės tarybos
narius sąrašą iškėlusią partiją kompromituojanti medžiaga buvo paskelbta
laikotarpiu, kuriuo pagal šį įstatymą negali būti skelbiama, atsakomoji nuomonė
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį
radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo
atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai
sumokėti trigubą šio paskelbimo kainą.
5.
Visais atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo
laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės
informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
6.
Kai atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio
įstatymo nustatyta paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės
informavimo priemonės, kuri kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą
iškėlusią partiją kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu
arba pati laiku nepaskelbė atsakomosios nuomonės.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-817,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)
51 straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis
tarnybine padėtimi
1.
Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių
institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat valstybinėse ar
savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų
agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis
tarnybine padėtimi bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių
pareigūnams ir valstybės tarnautojams draudžiama naudotis tarnybine padėtimi –
sudaryti sau ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį
pažeidęs asmuo gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon
atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
2. Jeigu asmuo yra kandidatas į savivaldybės
tarybos narius, valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse
jis gali pasisakyti tik šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu
kandidatui dėl einamų pareigų reikia pranešti visuomenės informavimo priemonėms
svarbių žinių, tai jis gali padaryti tik spaudos konferencijoje. Valstybinės ar
savivaldybių visuomenės informavimo priemonės gali skelbti tik šios
konferencijos įrašą, jeigu jame nėra rinkimų agitacijos.
52 straipsnis. Savivaldybių tarybų rinkimų
politinės kampanijos finansavimas
Savivaldybių
tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių partijų
ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas.
53 straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
1.
Rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30
valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus
nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne
mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo
laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias
išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.
2.
Informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių
balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant,
kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti
rinkimuose, balsuoti už arba prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma
rinkimų agitacija.
3.
Asmenys, pažeidę šio straipsnio 1 dalyje išdėstytas nuostatas, atsako įstatymų
nustatyta tvarka.
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
PARENGTINĖ
RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
54 straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas
Rinkėjo pažymėjimų, rinkimų biuletenių,
kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų, plakatų su duomenimis apie
kandidatą (kandidatus) į savivaldybės tarybos narius, vidinių ir išorinių
balsavimo paštu vokų, kitų dokumentų, blankų, anketų, oficialių vokų, paketų,
antspaudų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius ir formas, taip pat jų pildymo
pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
55
straipsnis. Rinkimų biuleteniai
1.
Savivaldybės tarybos rinkimuose kiekvienam rinkėjui įteikiamas vienas
biuletenis – balsuoti dėl kandidatų į savivaldybės tarybos
narius sąrašo ir dėl penkių šio sąrašo kandidatų į
savivaldybės tarybos narius pirmumo.
2.
Rinkimų biuletenyje turi būti:
1)
išspausdintas nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos
specialios biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti;
2) vienoje
biuletenio dalyje skiriant kiekvienam kandidatų į savivaldybės tarybos narius
sąrašui po vienodą plotą, to paties tipo šriftu išspausdinti kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašų rinkimų numeriai ir pavadinimai jiems
suteiktų rinkimų numerių didėjimo tvarka. Kandidatų į savivaldybės tarybos
narius sąrašo pavadinimo šrifto dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų
užpildyti įrašui skirtą plotą. Be to, įrašoma ne daugiau pirmųjų sąrašo
kandidatų į savivaldybės tarybos narius vardų ir pavardžių, negu toje
savivaldybėje yra renkama savivaldybės tarybos narių;
3) antrojoje biuletenio
dalyje penki specialūs laukeliai, kuriuose rinkėjas balsuodamas įrašo
pasirinktų kandidatų į savivaldybės tarybos narius rinkimų numerius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1045,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
55 straipsnis.
Rinkimų biuleteniai
1. Rinkimuose į
tarybą kiekvienam rinkėjui įteikiamas vienas biuletenis – balsuoti dėl
kandidatų sąrašo daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir dėl penkių šio
sąrašo kandidatų pirmumo.
2. Rinkimų
biuletenyje turi būti:
1) išspausdintas
nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos specialios
biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti;
2) vienoje
biuletenio dalyje skiriant kiekvienam kandidatų sąrašui po vienodą plotą, to paties
tipo šriftu išspausdinti kandidatų sąrašų rinkimų numeriai ir pavadinimai jiems
suteiktų rinkimų numerių didėjimo tvarka. Kandidatų sąrašo pavadinimo šrifto
dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą. Taip
pat įrašoma ne daugiau kaip 15 pirmųjų sąrašo kandidatų vardai ir pavardės;
3) antrojoje
biuletenio dalyje penki specialūs laukeliai, kuriuose rinkėjas balsuodamas
įrašo pasirinktų kandidatų rinkimų numerius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
56 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
1.
Apygardų rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir vokus centriniams pašto
skyriams pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios,
rinkimų biuletenius rinkimų apylinkėms – ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki
balsavimo pradžios.
2. Vyriausioji rinkimų komisija atsako už
rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir
pristatymą nepažeidžiant nurodytų terminų.
57 straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas
1. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi
būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo
pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi
visus iš apygardos rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų
priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė,
slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje rinkėjas galėtų slaptai užpildyti
rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios
rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga
ir turi būti iškabinti kandidatų į savivaldybės tarybos narius, renkamų šioje
rinkimų apygardoje, sąrašai. Be to, kiekvienoje rinkimų apylinkėje turi būti
prieinamas šio įstatymo tekstas. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų
(koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa,
turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido
Vyriausioji rinkimų komisija. Be to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų
komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa
uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas praneša apygardos rinkimų komisijai.
2.
Kitus balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų
komisija.
3. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas
atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku ir tinkamai. Jeigu
savivaldybė nepaskiria tinkamų patalpų balsavimo patalpai įrengti arba
nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas privalo apie tai laiku pranešti apygardos rinkimų komisijai ir
imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai surasti ir tinkamam inventoriui
įsigyti, kaip yra nustatyta šio įstatymo 9 straipsnyje.
58 straipsnis. Rinkimų stebėtojai
1. Partijos, taip pat
atstovai rinkimams turi teisę skirti rinkimų stebėtojus. Rinkimų stebėtojas yra
asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimą.
Jis turi teisę stebėti rinkimus rinkimų apygardos arba apylinkės, kuri nurodyta
jo pažymėjime, teritorijoje. Rinkimų stebėtojo pažymėjimą išduoda:
1)
Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje arba tik konkrečiose rinkimų apygardose, apylinkėse pagal užsienio
reikalų ministro, Respublikos Prezidento patarėjo teikimą, užsienio valstybėms
arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymus, taip pat savo
nuožiūra;
2)
apygardos rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje šios rinkimų apygardos
teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems
kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiams ir asmenims, turintiems aktyviąją
rinkimų teisę pagal šį įstatymą, pagal partijos vietos skyriaus arba
atstovo rinkimams prašymą, kuriame turi būti nurodyta asmens vardas, pavardė,
asmens kodas, rinkimų apylinkės pavadinimas.
2. Rinkimų stebėtojo pažymėjimus rinkimų
komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba kitas komisijos narys komisijos
pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą
arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam jis turėtų būti išduotas,
atitinka šio įstatymo reikalavimus. Apie visus atsisakymus išduoti rinkimų
stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame rinkimų komisijos
posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams.
3.
Rinkimų stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir
nariai, taip pat balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos
Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų
stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpose būtų sudarytos tinkamos
sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo. Jeigu stebėtojas pats pažeidžia
šį arba kitus įstatymus, jo rinkimų stebėtojo pažymėjimas gali būti anuliuotas
apygardos rinkimų komisijos pirmininko sprendimu. Apie šį sprendimą turi būti
iškart pranešta rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir
atitinkamam atstovui rinkimams.
DEVINTASIS
SKIRSNIS
BALSAVIMAS
59 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas vyksta
rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje
patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus
jis yra įrašytas, jei kitko nenumato šis įstatymas.
60 straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus
renginius
Balsavimo patalpoje negalima rengti jokių kitų
renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą. Jokių renginių taip pat
negalima rengti ir perėjimo patalpose (koridoriuose) bei prie įėjimo į
balsavimo patalpos pastatą.
61 straipsnis. Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną
rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5
apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams
joje gali būti tik rinkimų komisijos nariai, stebėtojai ir budintis
policininkas. Rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar
balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija
nustato, kad balsavimo patalpa įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą
apylinkės rinkimų komisijos iš apygardos rinkimų komisijos gautų biuletenių
skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda
rinkimų biuletenius komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų
rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokolą ir atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas rinkimų
pradžią.
63 straipsnis. Balsavimo tvarka
1. Gavęs rinkimų
biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti
biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama.
2.
Rinkimų biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis
balsuoja „už“, ir specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose įrašo penkių
pasirinktų balsuoto sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Jeigu biuletenyje to
paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui
pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.
3.
Užpildytą rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
4. Jeigu rinkėjas prašo, sugadintas rinkimų
biuletenis pakeičiamas nauju. Sugadinti biuleteniai laikomi atskirai po to, kai
išdavęs naują biuletenį rinkimų komisijos narys jį perbraukia ir ant jo
pasirašo.
5. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali
pats rinkimų biuletenio užpildyti, įmesti jo į balsadėžę, gali pasikviesti kitą
asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką, narį ar rinkimų stebėtoją),
kuris už jį atliktų šiuos veiksmus. Rinkėjas, neturintis fizinių trūkumų, kurie
trukdytų jam užpildyti rinkimų biuletenį, turi balsuoti pats.
65 straipsnis. Balsavimas namuose
1. Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai:
neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni
rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į
rinkimų apylinkę ir jeigu jie pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose
balsuojančių rinkėjų sąrašus.
2. Rinkėjų prašymai balsuoti namuose pateikiami
apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų, gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės
teritorijoje, prašymai balsuoti namuose pradedami priimti įteikiant jiems
rinkėjo pažymėjimus ir baigiami priimti paskutinį trečiadienį iki rinkimų
dienos. Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje
ir neįrašyti į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose
baigiami priimti paskutinį antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl
fizinių trūkumų pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti
apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo
šeimos nariui, kaimynui ar juo besirūpinančiam asmeniui. Šie rinkėjo prašymą
pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.
3. Į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų
namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos
sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų komisija. Rinkėjų, kurie gyvena ar
laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, bet įrašyti į
kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir jį tikslinant į šios rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, sąrašą paskutinį trečiadienį iki
rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apygardos rinkimų komisija.
4. Balsavimo vokus ir rinkimų biuletenį
rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų
sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį arba
šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau
kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų
biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apygardos
rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie
laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos
į namus pristato ne mažiau kaip 2 apygardos rinkimų komisijos nariai ar jos
pirmininko pavedimu – ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai.
Balsavimą namuose gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti
rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.
5.
Konkretų rinkimų komisijos narių atvykimo pas namuose balsuojančius rinkėjus
grafiką tvirtina apylinkės ar apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau
kaip atitinkamai paskutinį ketvirtadienį ar trečiadienį iki rinkimų dienos 12
valandos. Šis grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (apygardos)
rinkimų komisijos skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną. Vykti pas
namuose balsuojančius rinkėjus kartu gali tik skirtingų politinių partijų
pasiūlyti rinkimų komisijos nariai ir rinkimų stebėtojai.
6.
Balsavimui namuose taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos.
7.
Užklijuotą išorinį balsavimo voką (su jame esančiais rinkėjo pažymėjimu,
vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu rinkėjas įteikia
apylinkės (apygardos) rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą
voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda
rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
8. Daryti poveikį namuose balsuojančio rinkėjo
apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama. Komisijos nariams ir
stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti šio įstatymo 64 straipsnio 6 ir 7
dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį
balsavimo voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti biuletenius ar juos perduoti kitiems
asmenims.
66 straipsnis. Balsavimas sveikatos
priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose
1.
Rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros
(išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę
balsuoti šiose įstaigose.
2.
Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų
sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo
specialiuose paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro
specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą. Šiame sąraše turi būti nurodyta:
rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą.
Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda
apygardos rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos
išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina
jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad
rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat
kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4.
Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 64 straipsnio 6
ir 8 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų,
atvyksta ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų
stebėtojai (jeigu jie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai.
5.
Rinkėjai, kurie dėl fizinių trūkumų negali patys atlikti balsavimo veiksmų,
gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį
privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo
paslaptį.
6.
Rinkimų komisijos nariams, specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams
draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo
neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.
7. Daryti poveikį
sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos
įstaigose balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti
draudžiama.
67
straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose
1. Rinkėjai,
atliekantys privalomąją karo tarnybą, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios
teritorijoje jie nuolat gyveno, kol buvo pašaukti į privalomąją karo tarnybą,
rinkėjų sąrašą.
2. Rinkėjai,
atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo
sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, įrašomi į rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje jie deklaravo gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus.
3. Rinkėjai,
esantys areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ar bausmių
vykdymo įstaigose, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie yra
deklaravę gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus. Jeigu toks asmuo nėra deklaravęs
gyvenamosios vietos ir raštu prašo, jis įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios
teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius
(sulaikymo namai), rinkėjų sąrašą. Asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, kol
pateko į areštinę, tardymo izoliatorių (sulaikymo namus) ar bausmės vykdymo
įstaigą, negali būti įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo
bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius (sulaikymo namai),
rinkėjų sąrašą.
atliekantys privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose
vienetuose, kuriuose atlieka tarnybą. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo
tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse
karinėse operacijose užsienyje, turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose
kariniuose vienetuose, dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse
operacijose. Balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose daliniuose tvarką
nustato Vyriausioji rinkimų komisija krašto apsaugos ministro teikimu.
2. Apygardos
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų Lietuvos Respublikos
teritorijoje esančių karinių vienetų vadų teikimu sudaro specialių paštų
sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo
specialiuose paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.
3. Karinių
vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų sąrašus.
Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas
ir pavardė, asmens kodas, rinkimų apygarda (pavadinimas ir numeris), ar
rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą
karinio vieneto vadas perduoda apygardos
rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos išspausdina pagal
elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą
rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų
pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams
būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą
arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus,
karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro
sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į kitą specialų paštą arba parvykti rinkimų
dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.
4. Balsavimui
kariniuose vienetuose taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 6, 7, 8 ir 10 dalių
nuostatos.
5. Daryti poveikį kariniame vienete balsuojančio rinkėjo
apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
@@ -1900,4806 +3966,2992 @@
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
32 straipsnis. Rinkėjų
sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną
Jeigu į apylinkės
rinkimų komisiją po galutinio rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip
iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi į šios rinkimų apylinkės rinkėjų
sąrašą neįrašytas rinkėjas ir pateikia pasą, asmens tapatybės
kortelę ar leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentą
apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios
rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į
papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę,
asmens kodą, paso ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį ir
adresą tuoj pat praneša apygardos rinkimų komisijai. Apygardos rinkimų komisija
patikrina, ar rinkėjas įrašytas į rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, ir imasi
priemonių užtikrinti, kad rinkėjas negalėtų du kartus balsuoti arba kad jo
užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra
balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų
apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal
papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.
33 straipsnis. Skundai dėl rinkėjų sąrašų
1. Rinkėjas arba
atstovas rinkimams skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių
rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba
įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai
likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija skundą
privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2
dienas nuo skundo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.
68 straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose
1.
Rinkėjai, atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti
savo bausmės vykdymo įstaigoje.
2.
Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto
skundo per 3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam
teismui. Teismas gautą skundą išnagrinėja per 2 dienas. Teismo sprendimas yra
galutinis.
Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos
bausmių vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto
vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio
įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.
3.
Praleidus nustatytus terminus pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir
skundai nenagrinėjami.
4. Apie gautus
skundus ir vykdant teismo sprendimus rinkėjų sąrašuose padarytas pataisas
apylinkių rinkimų komisijos praneša apygardos rinkimų komisijai, o ši –
Vyriausiajai rinkimų komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau
kaip per 12 valandų.
PENKTASIS
Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių
rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti
nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, rinkimų apygarda (pavadinimas
ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą. Specialiame pašte
balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda apygardos
rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos išspausdina pagal
elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą
rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad
rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat
kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4.
Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio įstatymo 64 straipsnio
nuostatos.
5.
Balsavimui areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio
straipsnio ir šio įstatymo 64 straipsnio nuostatos.
6. Daryti
poveikį bausmių vykdymo įstaigose balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar
skubinti jį balsuoti draudžiama.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
KANDIDATŲ Į SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIUS KĖLIMAS
34 straipsnis. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius kėlimas
*1. Kandidatus
į savivaldybės tarybos narius gali kelti partija, įregistruota pagal Politinių
partijų įstatymą ir atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos
narių skaičiaus, ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų.
2. Partija kandidatus
į savivaldybės tarybos narius kelia pateikdama kandidatų į savivaldybės tarybos
narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal jos nustatytą eilę.
Sąraše kandidatų į savivaldybės tarybos narius negali būti mažiau kaip 10 ir
du kartus daugiau kaip toje apygardoje nustatytas mandatų skaičius. Kandidatai
į savivaldybės tarybos narius turi atitikti šio įstatymo 2 straipsnio
BALSŲ
SKAIČIAVIMAS
69 straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita
1.
Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje
nustato ir šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Balsavimo
paštu vokų ir biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant paštu
tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai. Apskaitos duomenis pašto vadovas nurodo
specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių,
naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą,
išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Jie Vyriausiajai rinkimų
komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo
paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus su rinkėjų
užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais
rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų
dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas,
komisijai.
3.
Likus vienai dienai iki rinkimų dienos, pašto vadovas ar jo įgaliotas asmuo
grąžina nepanaudotus balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius apygardos
rinkimų komisijai.
4.
Balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto vadovas
ar jo įgaliotas asmuo įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne
vėliau kaip likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.
5.
Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos,
išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius
apygardos rinkimų komisijai perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio
įstatymo 65( )straipsnio nuostatas vyko pas namuose balsuojančius
rinkėjus. Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki
rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda paštui.
6.
Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų
dienos, išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai
iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus,
sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus.
7.
Išoriniai balsavimo vokai saugomi kartu su rinkimų biuleteniais.
8. Prieš skaičiuojant rinkėjų balsus, gauti
paštu balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo vokai sudedami kartu su namuose
balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal
šio įstatymo 73 straipsnį kartu ir ta pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų
balsai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1045, 2007-01-18,
Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
71 straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
1. Uždarius balsavimo
patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip
3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį.
2.
Atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti
rinkimų biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į balsų
skaičiavimo protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, rinkėjo pažymėjimus,
atvykimo lapelius, rinkėjų sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais
biuletenius patikrinama, ar komisijos narys visus biuletenius išdavė teisėtai.
3.
Nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius rinkimų komisija viešai
suskaičiuoja, anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į
specialiai tam skirtus vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir
sugadintų biuletenių skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.
72 straipsnis. Rinkimų apylinkės
balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų skaičiavimas
1.
Apylinkės rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri
apylinkės rinkimų balsadėžę, ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių,
liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos
išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad
balsadėžė buvo pažeista, dėl to surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas
antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma apygardos
rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo
priima apygardos rinkimų komisija.
2. Įsitikinus, kad balsadėžė nebuvo pažeista,
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių ir
stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant
kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus
grafitinius pieštukus), ir komisija suskaičiuoja visus balsadėžėje buvusius
biuletenius. Skaičiuodama komisija visus biuletenius gali suskirstyti į grupes
pagal rinkėjų už kandidatų sąrašus paduotus balsus ir papildomai išskirti grupę
biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą arba
balsavo už kelis sąrašus. Suskaičiavus grupėse esančius biuletenius, nustatomi
rinkėjų už kandidatų sąrašus paduoti balsai ir negaliojančių biuletenių
skaičius. Iš visų biuletenių turi būti išskirti, jeigu aptinkama, neturintys
būtinų požymių (nenustatytos formos, neantspauduoti ar ne šios rinkimų
komisijos antspaudu antspauduoti ir panašiai) biuleteniai. Apie tokius
biuletenius nedelsiant turi būti pranešta apygardos rinkimų komisijai ir apie
tai įrašyta rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole. Visi biuleteniai
turi būti perskaičiuoti du kartus. Antrą kartą patikrinti, ar biuletenių grupės
sudarytos pagal rinkėjų padarytas žymas, ir biuletenius perskaičiuoti turi kiti
komisijos nariai. Skaičiavimo rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, suskaičiuoti biuleteniai sudėti
į specialų voką (vokus), kuris užklijuojamas ir saugomas. Po to, kai rinkimų
komisija nustatė, kiek kandidatų sąrašai gavo apylinkės balsavimo patalpoje
balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti paštu balsavusių rinkėjų balsai.
3.
Biuleteniai, pagal kurių žymas galima nustatyti, už kurį sąrašą balsavo
rinkėjas, bet negalima nustatyti, kam jis atidavė pirmumo balsą ar balsus, vien
dėl to negali būti pripažinti negaliojančiais. Jeigu rinkėjas biuletenyje
nenurodė kandidato rinkimų numerio, nurodė nesamą kandidato
rinkimų numerį arba pagal įrašą ar įrašus dėl pirmumo neįmanoma nustatyti
rinkėjo valios, pirmumo balsas ar balsai pagal šio biuletenio antrosios dalies
specialųjį laukelį (laukelius) neskaičiuojami. Jeigu biuletenyje to paties
kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar tris kartus, šiam kandidatui pagal šį
biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.
4.
Sprendimą dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba tuo atveju, kai
kyla komisijos narių ginčas dėl biuletenio žymų įvertinimo, priima rinkimų
komisija balsavimu. Šio balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio
pusėje.
5.
Balsai skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų
biuleteniuose galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys
ir įsitikinti, kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Komisija
privalo vieną kartą balsus perskaičiuoti, jei iki balsų skaičiavimo protokolo
pasirašymo to pareikalauja bent vienas komisijos narys ar rinkimų stebėtojas.
6.
Konkrečią biuletenių ir balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų
komisija ne vėliau kaip likus 14 dienų iki rinkimų.
73
straipsnis.
Balsavusių pašto vokais rinkėjų apskaita, jų paduotų balsų ir kandidatų į
savivaldybės
tarybos narius pirmumo balsų skaičiavimas
1.
Suskaičiavus balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti paštu
ir namuose gauti rinkimų biuleteniai:
1)
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu ir
namuose gautus išorinius balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas
į balsų skaičiavimo protokolą;
2)
išoriniai vokai po vieną atplėšiami;
3)
iš išorinio voko išimamas rinkėjo pažymėjimas, garsiai perskaitoma rinkėjo
pavardė, ji sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu ir vidinis balsavimo paštu
vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu rinkėjo pažymėjime
įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo
parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to
paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo
pažymėjimo, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis
balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke esantis rinkimų
biuletenis negalioja, ir vokas neatplėšiamas. Ant vidinio (vidinių) balsavimo
voko (vokų) būtina pažymėti, kad voke esantis biuletenis negalioja. Tokių vokų
turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas;
4)
apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ar namuose,
pavardės įrašoma „balsavo paštu“ arba „BP“;
5)
antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir
antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;
6)
baigus peržiūrėti visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami
antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo voke yra daugiau
kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami
negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal 71 straipsnio
reikalavimus.
*Pastaba. Pripažinti, kad
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio
(2006 m. gruodžio 21 d. redakcija; Žin., Nr. 143-5445) 1 dalis ta
apimtimi, kuria, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę savivaldybių
tarybų rinkimų sistemą, nėra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos
administracinių vienetų nuolatiniai gyventojai gali būti renkami į atitinkamų
savivaldybių tarybas ir būdami įrašyti į ne politinių partijų sudaromus
kandidatų į savivaldybių tarybų narius sąrašus, prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2007-02-09, Žin., 2007, Nr. 19-722 (2007-02-13)
35 straipsnis. Kandidatų į
savivaldybės tarybos narius iškėlimo pareiškiniai dokumentai
1. Partija turi
įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
2.
Jeigu rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis
balsavimo paštu ar namuose vokas, kad nebūtų pažeista balsavimo paslaptis, jis
neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją sudariusiai apygardos rinkimų
komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.
3. Po to, kai suskaičiuoti balsavimo patalpoje
ir paštu už kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus paduoti balsai,
visi duomenys yra įrašyti į balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį, ši
protokolo dalis pasirašyta komisijos narių, pirmininko bei stebėtojų ir
apylinkės rinkimų komisija pranešė apygardos rinkimų komisijai, kad sąrašo
balsai yra suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti
balsus, paduotus už kandidatus į savivaldybės tarybos narius (pirmumo balsus). Apylinkės
rinkimų komisija gali nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti iš karto arba, jeigu
leido apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne vėliau kaip
po 24 valandų. Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą kartą,
biuleteniai, kurie turės būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka specialiajame voke turi būti perduoti saugoti apygardos
rinkimų komisijai. Šiuo atveju apygardos rinkimų komisija po to, kai priėmė iš
apylinkės rinkimų komisijos rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose
biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo turi priimti vieną iš sprendimų:
1)
pareiškimą dalyvauti rinkimuose;
2) savo
registracijos dokumento nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą,
rinkimų programą;
grąžinti biuletenius ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės
rinkimų komisijai, iš kurios jie buvo gauti;
2)
pakeisti apylinkės rinkimų komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai,
sprendimą dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti
kitos rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai.
Šiuo atveju apygardos rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo
vietą ir laiką.
4.
Jeigu rinkimų komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą dieną arba perskaičiuoja
biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, patikrina, ar
nebuvo pažeistas specialusis vokas (vokai). Jeigu apylinkės rinkimų komisija
priima sprendimą, kad vokas buvo pažeistas ar buvo pakeistas jo turinys, dėl to
surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai
neskaičiuojami. Paketas pristatomas apygardos rinkimų komisijai. Apie tai
nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete
esančių balsų skaičiavimo priima apygardos rinkimų komisija. Įsitikinus, kad
vokas nebuvo pažeistas, pradedamas pirmumo balsų skaičiavimas. Apie pirmumo
balsų skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai apygardos rinkimų
komisija nusprendžia perskaičiuoti biuletenius, ne vėliau kaip prieš valandą
iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose:
įrengtoje pastate, kuriame yra apygardos rinkimų komisijos būstinė, ir pastate,
kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali
dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi rinkimų
biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei
rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija
patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo
balsus. Konkrečią pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų
komisija ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Balsai turi būti
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu
dalyvaujantys asmenys ir įsitikinti, kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir
teisingai. Suskaičiuoti balsai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolo antrąją
dalį, biuleteniai supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas apygardos
rinkimų komisijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1045,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
73 straipsnis. Balsavusių paštu rinkėjų
apskaita, jų paduotų balsų ir kandidatų į savivaldybės tarybos narius pirmumo
balsų skaičiavimas
1.
Suskaičiavus balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti paštu
ir namuose gauti rinkimų biuleteniai:
1)
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu ir
namuose gautus išorinius balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas
į balsų skaičiavimo protokolą;
2)
išoriniai vokai po vieną atplėšiami;
3)
savivaldybių, kurių tarybų narių rinkimuose partija numato kelti kandidatus,
sąrašą;
4) įgaliojimą atstovui rinkimams atstovauti
partijai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat įgaliojimus atstovui
rinkimams atstovauti partijai ir jos keliamiems kandidatams apygardų rinkimų
komisijose;
iš išorinio voko išimamas rinkėjo pažymėjimas, garsiai perskaitoma rinkėjo
pavardė, ji sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu ir vidinis balsavimo paštu
vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu rinkėjo pažymėjime
įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo
parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to
paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo
pažymėjimo, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis
balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke esantis rinkimų
biuletenis negalioja, ir vokas neatplėšiamas. Ant vidinio (vidinių) balsavimo
voko (vokų) būtina pažymėti, kad voke esantis biuletenis negalioja. Tokių vokų
turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas;
4)
apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ar namuose,
pavardės įrašoma „balsavo paštu“ arba „BP“;
5)
dokumentą, patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas;
6) praėjusių metų finansinės veiklos
deklaracijos, kuri pagal Politinių partijų įstatymą turėjo būti pateikta
mokesčių inspekcijai, kopiją, patvirtintą šios inspekcijos, taip pat gali
pateikti partijos biudžeto pajamų ir jų šaltinių, išlaidų ir jų paskirties
ataskaitos (pranešimo), kuri turėjo būti viešai paskelbta pagal Politinių
partijų įstatymą, kopiją.
2. Jeigu partija paskutiniuose Seimo arba
savivaldybių tarybų rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus,
ji turi teisę pateikti spaudoje paskelbtos lėšų šaltinių ir jų panaudojimo
rinkimų agitacijai ataskaitos, kuri turėjo būti paskelbta pagal Seimo,
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus, kopiją.
antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir
antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;
6)
baigus peržiūrėti visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami
antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo voke yra daugiau
kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami
negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal 71 straipsnio
reikalavimus.
2.
Jeigu rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis
balsavimo paštu ar namuose vokas, kad nebūtų pažeista balsavimo paslaptis, jis
neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją sudariusiai apygardos rinkimų
komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.
3. Po to, kai suskaičiuoti balsavimo patalpoje
ir paštu už kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus paduoti balsai,
visi duomenys yra įrašyti į balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį, ši
protokolo dalis pasirašyta komisijos narių, pirmininko bei stebėtojų ir
apylinkės rinkimų komisija pranešė apygardos rinkimų komisijai, kad sąrašo
balsai yra suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti
balsus, paduotus už kandidatus į savivaldybės tarybos narius (pirmumo balsus).
Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti iš karto
arba, jeigu leido apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne
vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą
kartą, biuleteniai, kurie turės būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka specialiajame voke turi būti perduoti saugoti
apygardos rinkimų komisijai. Šiuo atveju apygardos rinkimų komisija po to, kai
priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose
biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo turi priimti vieną iš sprendimų:
1)
grąžinti biuletenius ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės
rinkimų komisijai, iš kurios jie buvo gauti;
2)
pakeisti apylinkės rinkimų komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai,
sprendimą dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti
kitos rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai.
Šiuo atveju apygardos rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo
vietą ir laiką.
4.
Jeigu rinkimų komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą dieną arba perskaičiuoja
biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, patikrina, ar
nebuvo pažeistas specialusis vokas (vokai). Jeigu apylinkės rinkimų komisija
priima sprendimą, kad vokas buvo pažeistas ar buvo pakeistas jo turinys, dėl to
surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai
neskaičiuojami. Paketas pristatomas apygardos rinkimų komisijai. Apie tai
nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete
esančių balsų skaičiavimo priima apygardos rinkimų komisija. Įsitikinus, kad
vokas nebuvo pažeistas, pradedamas pirmumo balsų skaičiavimas. Apie pirmumo
balsų skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai apygardos rinkimų
komisija nusprendžia perskaičiuoti biuletenius, ne vėliau kaip prieš valandą
iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose:
įrengtoje pastate, kuriame yra apygardos rinkimų komisijos būstinė, ir pastate,
kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali
dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi rinkimų
biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei
rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija
patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo
balsus. Konkrečią pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų
komisija ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Balsai turi būti
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu
dalyvaujantys asmenys ir įsitikinti, kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir
teisingai. Suskaičiuoti balsai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolo antrąją
dalį, biuleteniai supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas apygardos
rinkimų komisijai.
74 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas
1.
Kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomas vienas dviejų dalių balsų skaičiavimo
protokolas. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo
pirmojoje dalyje įrašoma:
1)
rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;
2)
gautų iš apygardos rinkimų komisijos biuletenių skaičius;
3)
kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams
išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, rinkėjo pažymėjimų
skaičius, atvykimo lapelių skaičius, nepanaudotų ir sugadintų biuletenių
skaičius;
4)
anuliuotų rinkimų biuletenių skaičius;
5)
rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6)
balsadėžės atidarymo laikas;
7)
balsadėžėje rastų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą arba balsavo už kelis
sąrašus, skaičius;
8)
balsadėžėje rastų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą, skaičius;
9)
balsadėžėje rastų už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos
narius sąrašą paduotų balsų skaičius;
10) namuose
balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, paštu gautų balsavimo vokų
skaičius, bendras paštu ir namuose gautų balsavimo vokų skaičius, antspauduotų
vidinių balsavimo paštu vokų skaičius
11)
paštu gautų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą arba balsavo už kelis
sąrašus, skaičius;
12)
paštu gautų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą, skaičius;
13)
paštu gautų už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos
narius sąrašą paduotų balsų skaičius;
14)
iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;
15)
iš viso biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą arba balsavo už kelis
sąrašus, skaičius;
16)
iš viso už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos narius
sąrašą paduotų balsų skaičius.
2.
Pagal apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų
parašus, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkės balsavimo
patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų
balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių
rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje
rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų biuletenių skaičių.
3.
Partija turi įteikti apygardos rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
Jeigu balsadėžėje randama biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams,
komisija imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai įrašoma balsų
skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
4.
Kai į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį įrašyti visi
duomenys ir visi biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus ir į specialųjį
voką (vokus), šią rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolo pirmąją dalį
pasirašo rinkimų stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės
pridedamos prie protokolo pirmosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis.
Protokolo pirmosios dalies išrašas jų prašymu pateikiamas stebėtojams.
5. Rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrojoje dalyje įrašoma:
1)
partijos atstovo rinkimams pasirašytą keliamų kandidatų į savivaldybės tarybos
narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti iš eilės;
2) iškeltų kandidatų į savivaldybės tarybos
narius rašytinius sutikimus būti šios partijos iškeltais kandidatais šioje
rinkimų apygardoje, paties kandidato užpildytą kandidato į savivaldybės tarybos
narius anketą ir jo gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų,
pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus,
patvirtintus mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat
privačių interesų deklaraciją. Kandidato į savivaldybės tarybos narius privačių
interesų deklaracijos duomenis apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5
dienas pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka;
3) Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą
pažymą apie kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus keliančios partijos
įregistravimą dalyvauti šios savivaldybės tarybos rinkimuose.
skaičiuojamų biuletenių skaičius;
2)
kiekvieno kandidato į savivaldybės tarybos narius gautų
pirmumo balsų skaičius;
3)
visų kandidatų į savivaldybės tarybos narius gautų
pirmumo balsų suma;
4) negaliojančių biuletenių
skaičius;
5)
kiti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys,
reikalingi tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.
6.
Kai į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi
duomenys ir visi suskaičiuoti biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, šią
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo rinkimų komisijos
pirmininkas ir nariai. Po to protokolo antrąją dalį pasirašo rinkimų
stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie
protokolo antrosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis.
7.
Jeigu apygardos ar apylinkės rinkimų komisija nustato, kad duomenyse,
nurodytuose balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje, yra padaryta klaida,
surašomas protokolas dėl klaidos ištaisymo. Protokolo antroji dalis,
biuleteniai grąžinami apygardos rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos priima
apygardos rinkimų komisija.
75 straipsnis. Negaliojantys biuleteniai
Negaliojančiais biuleteniais pripažįstami:
1)
nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2)
antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu biuleteniai (gauti
paštu biuleteniai, neantspauduoti rinkimų apygardos komisijos antspaudu);
3)
ne tos rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai;
4)
biuleteniai, kuriuose rinkėjas nebalsavo už kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą (pažymėjo daugiau
kaip vieną kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą; nepažymėjo nė vieno
kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo; pagal padarytą žymą
neįmanoma nustatyti rinkėjo valios).
76 straipsnis. Rinkimų apylinkės
dokumentų pateikimas apygardos rinkimų komisijai
1. Apylinkės rinkimų
komisija visus rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir nepanaudotus,
kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka
sudeda į paketus, padaro jų aprašus ir antspauduoja. Paketai kartu su balsų
skaičiavimo protokolu ir jo priedais, rinkėjų sąrašu, apylinkės rinkimų
komisijos protokolu ir viso komisijos darbo laikotarpio finansiniais
dokumentais apygardos rinkimų komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12
valandų po balsavimo pabaigos, jei Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė
kitaip.
2. Vyriausioji rinkimų
komisija ir Vidaus reikalų ministerija privalo užtikrinti rinkimų dokumentų
gabenimo ir juos gabenančių asmenų saugumą.
62 straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas
1. Prie įėjimo į
balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo
pažymėjimą, pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Komisijos
narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų
sąrašą jis įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą
atvykimo lapelį, kuriame nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir
nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio. Draudžiama vienam
rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam rinkėjui skirtą
lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų
arba neaišku, ar jis įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą,
komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda, įteikia jam svečio
lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti
dėl balsavimo.
2.
Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus
dokumentus nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą
įrašytas asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija 2
į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti asmenys, rinkėjų sąraše suranda
rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir atvykimo lapelį. Po to,
kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų biuletenius, pasirašo
rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas vienas rinkimų
biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami.
Balsuojant paštu, iš anksto ar namuose, rinkėjo pažymėjime pažymima apie
biuletenių išdavimą ir rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.
3. Išduoti rinkėjui kito asmens rinkimų
biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako pagal
įstatymus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1045,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
64 straipsnis. Balsavimas paštu
1. Balsuoti
paštu gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos
priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose
arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į
rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba
pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka
arešto ar laisvės atėmimo bausmę. Balsuoti paštu galima specialiai balsavimui
sudarytuose paštuose (toliau – specialiuose paštuose) jų darbo valandomis
paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje
esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu
išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
2. Už balsavimo
paštu organizavimą atsako atitinkamo pašto vadovas. Už pašto darbo balsuojant
paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas
paštas yra, komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų
pirmininkais, kuriems tai pavedė apygardos rinkimų komisija, organizuoja, kad
rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už
balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako
tų karinių vienetų vadai.
3.
Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas
apygardos rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems
patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu apygardos rinkimų komisija
pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su
rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti
rinkimų dokumentus, apygardos rinkimų komisija išduoda nustatytos formos
pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir
priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas,
pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo
pažymėjimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę
įrašyti į šią pažymą savo pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša
apygardos rinkimų komisijai.
4. Šio įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose
nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas
ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Šiais
atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo
pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.
5.
Pašto darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami
balsavimo paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja
tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.
6.
Rinkėjas balsuoja asmeniškai ir slaptai:
1)
užpildo rinkimų biuletenį;
2)
užpildytą rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
3)
užklijuoja vidinį balsavimo paštu voką;
4)
vidinį balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį
balsavimo paštu voką;
5)
užklijuoja išorinį balsavimo paštu voką.
7. Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su
jame esančiu rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu
biuleteniu) rinkėjas įteikia pašto darbuotojui (rinkimų dokumentus išdavusiam
asmeniui). Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje
užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus
veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl fizinių trūkumų šių veiksmų
pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis
asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą
ir išsaugoti balsavimo paslaptį.
9.
Pašto darbuotojams draudžiama už rinkėjus atlikti šio straipsnio 6 ir 7 dalyse
nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjų neužklijuotus
išorinius balsavimo paštu vokus, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose
vietose ir kitiems asmenims, negu nustatyta šio įstatymo 66, 67 ir 68
straipsniuose.
10. Rinkėjams
draudžiama išsinešti iš specialaus pašto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu
vokus ar juos perduoti kitiems asmenims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1045,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
65
straipsnis. Balsavimas namuose ir balsavimas iš anksto
1. Balsuoti
namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi
rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės
patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę ir jeigu jie pateikė
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti
namuose, ir jeigu yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Šiuos
sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie
neįgalius asmenis gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar
jos teritorinių skyrių, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš
sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir
juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo
tikslais.
2. Balsuoti iš
anksto gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų
apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja apygardos rinkimų komisija.
Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 12 iki 20 valandos paskutinį trečiadienį ir
ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir balsavimui tinkamose
patalpose, esančiose pastate, kuriame yra savivaldybės mero (administracijos
direktoriaus) darbo vieta. Rinkimų biuleteniams ir
balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto apygardos rinkimų
komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip 2 apygardos rinkimų komisijos ar
apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie negali būti pasiūlyti tos pačios
politinės partijos. Balsavimą iš anksto prižiūri apygardos rinkimų
komisijos pirmininkas ar jo pavedimu apygardos rinkimų komisijos narys.
3. Rinkėjų
prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų,
gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti namuose
pradedami priimti įteikiant jiems rinkėjo pažymėjimus ir baigiami priimti
paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo
konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje ir neįrašyti į šios rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį antradienį
iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų pats negali užpildyti
prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali
pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar juo
besirūpinančiam asmeniui. Šie rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą,
pavardę ir asmens kodą.
4. Į rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą paskutinį
ketvirtadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų komisija.
Rinkėjų, kurie gyvena ar laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės
teritorijoje, bet įrašyti į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir jį
tikslinant į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, sąrašą
paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apygardos rinkimų
komisija.
5. Balsavimo vokus
ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai,
paskutinį penktadienį arba šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos
į namus pristato ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo
paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose
balsuojančių rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą,
paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau
kaip 2 apygardos rinkimų komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu – ne
mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir
balsavimą iš anksto gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą
stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui,
užklijuoti išoriniai balsavimo paštu vokai perduodami paštui, o šis juos
perduoda rinkimų apylinkėms kartu su paštu balsavusių rinkėjų rinkimų
dokumentais. Rinkėjų, balsavusių namuose ir iš anksto, sąrašus, nepanaudotus
rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios
rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams, kartu su kitais rinkimų dokumentais
perduoda atitinkamai apygardos rinkimų komisijai ar Vyriausiajai rinkimų
komisijai.
6. Konkretų
rinkimų komisijos narių atvykimo pas namuose balsuojančius rinkėjus
grafiką tvirtina apylinkės ar apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau
kaip atitinkamai paskutinį ketvirtadienį ar trečiadienį iki rinkimų dienos 12
valandos. Šis grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (apygardos)
rinkimų komisijos skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną. Vykti pas
namuose balsuojančius rinkėjus kartu gali tik skirtingų politinių partijų
pasiūlyti rinkimų komisijos nariai ir rinkimų stebėtojai.
7. Balsavimui
namuose ir balsavimui iš anksto taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 4, 5, 6, 7,
8, 9 ir 10 dalių nuostatos.
8. Užklijuotą
išorinį balsavimo voką (su jame esančiais rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo
voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu) rinkėjas įteikia apylinkės (apygardos)
rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje
užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
9. Daryti poveikį namuose
balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
Komisijos nariams ir stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti šio įstatymo 64
straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo
neužklijuotą išorinį balsavimo voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti biuletenius
ar juos perduoti kitiems asmenims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1045,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
70 straipsnis.
Apylinkės rinkimų komisijos darbo organizavimas skaičiuojant balsus
1. Balsų skaičiavimą
komisijoje organizuoja ir jam vadovauja apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas. Jo nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir juos turi vykdyti
visi balsavimo patalpoje esantys asmenys. Apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas turi užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami pagal nustatytą
tvarką, ir turi teisę pareikšti įspėjimą bet kuriam balsavimo patalpoje esančiam
asmeniui, jeigu šis trukdo komisijai dirbti ar netinkamai atlieka savo
pareigas. Tokį savo sprendimą komisijos pirmininkas paskelbia viešai.
Sprendimas įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą ir jį pasirašo komisijos
pirmininkas. Sprendimas privalo būti vykdomas nedelsiant, o prireikus rinkimų
komisija jį gali svarstyti tik po to, kai bus pasirašytas balsų skaičiavimo
protokolas.
2.
Visi į protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai paskelbti taip, kad juos
girdėtų visi dalyvaujantys skaičiuojant balsus asmenys. Jeigu dėl biuletenio
galiojimo ar žymų prasmės kyla abejonių, komisijos pirmininkas biuletenį
pateikia komisijos nariams ir skelbia balsavimą dėl jo įvertinimo (jeigu tokių
biuletenių yra keletas, jie teikiami po vieną). Šio balsavimo rezultatai užrašomi
ant biuletenio tuščiojoje pusėje.
77 straipsnis. Balsų skaičiavimas apygardos rinkimų komisijoje
1.
Apygardos rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus
dokumentus ir patikrina:
1)
ar yra pristatyti visi privalomi pateikti dokumentai (paketai ir specialieji
vokai su rinkimų biuleteniais);
2)
paketų ir vokų antspaudavimą ir užrašus (ar užrašas pilnas ir teisingas);
3) ar į balsų skaičiavimo protokolo pirmąją
dalį (dalis) įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni kitiems; ar
atitinka apygardos rinkimų komisijai žinomus duomenis (apylinkės rinkimų
komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių
balsavimo vokų skaičių, visų biuletenių skaičių pagal pirmąją ir antrąją
protokolo dalis); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo pridėtos
visos jame nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės, stebėtojų pastabos;
4)
ar visos pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų
komisijoje.
2.
Apygardos rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai
šios nustatyta tvarka balsų skaičiavimo protokolo dalių duomenis, savo pastabas
dėl apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų
dokumentų saugumu.
3.
Apylinkių rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų
biuleteniai ar kiti rinkimų dokumentai, apygardos rinkimų komisijoje gali būti
atidaromi tik apygardos rinkimų komisijos sprendimu. Specialusis vokas su
rinkimų biuleteniais apygardos rinkimų komisijoje baigti suskaičiuoti balsus
gali būti išduotas tik apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui ar jo tam raštu
įgaliotam komisijos nariui. Vyriausioji rinkimų komisija ir Vidaus reikalų
ministerija privalo užtikrinti specialiųjų vokų su rinkimų biuleteniais
gabenimo ir juos gabenančių asmenų saugumą.
4. Nustačiusi apylinkės rinkimų komisijos
pateiktų dokumentų trūkumus, apygardos rinkimų komisija imasi priemonių jiems
pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų komisijos pirmininko pateikti
trūkstamus dokumentus.
5.
Apygardos rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų
komisijų pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavusių
rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti apygardos rinkimų komisijoje.
79 straipsnis. Rinkimų
stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus
1.
Skaičiuojant balsus rinkimų apylinkėse ir apygardose, taip pat nustatant
rinkimų rezultatus apygardose, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat
visuomenės informavimo priemonių atstovai.
2.
Rinkimų stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų
komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi
kliudyti rinkimų komisijoms dirbti. Rinkimų stebėtojas turi teisę apylinkės
rinkimų komisijai raštu pareikšti protestą, kuris pridedamas prie apylinkės balsų
skaičiavimo protokolo ir kartu su kitais rinkimų apylinkės rinkimų dokumentais
pateikiamas apygardos rinkimų komisijai. Rinkimų stebėtojo protestas apygardos
rinkimų komisijai pridedamas prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo.
Protestus nagrinėja ta rinkimų komisija, kuriai jie pareikšti.
82 straipsnis. Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas
1. Pagal rinkimų
apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, o prireikus – ir pagal rinkimų
biuletenius bei kitus rinkimų dokumentus apygardos rinkimų komisija nustato:
1)
apygardoje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;
2)
apygardoje negaliojančių biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatytus balsų skaičiavimo duomenis, reikalingus tikrinant, ar
tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;
3)
už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą ir už visus
kandidatų sąrašus paduotų balsų skaičius.
2.
Pagal už kiekvieną kandidatą į savivaldybės tarybos narius paduotus pirmumo
balsus kiekvienam kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui atskirai
sudaroma porinkiminė kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo eilė.
Porinkiminėje kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo eilėje pirmesniu
įrašomas kandidatas, gavęs daugiau pirmumo balsų. Jeigu pirmumo balsų
kandidatai į savivaldybės tarybos narius yra gavę po lygiai arba mažiau, negu
šioje rinkimų apygardoje renkama savivaldybės tarybos narių, pirmesnis įrašomas
kandidatas į savivaldybės tarybos narius, pirmesniu įrašytas pareiškinių
dokumentų eilėje.
3.
Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai rinkimų apygardos balsų
skaičiavimo protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų
narių atskirąsias nuomones, rinkimų stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus.
Apygardos rinkimų komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai
pripažinti rinkimus apygardoje negaliojančiais.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
RINKIMŲ
REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS
84 straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimas ir
paskelbimas
1. Galutinius rinkimų
rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus
konkrečioje apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip
per 7 dienas po rinkimų. Tų apygardų rinkimų komisijų sprendimus, dėl kurių per
3 dienas po rinkimų nėra gauta nė vieno kandidatų į savivaldybės tarybos narius
sąrašus iškėlusios partijos atstovo rinkimams skundo dėl šio įstatymo
pažeidimo, turėjusio esminės įtakos rinkimų rezultatams, Vyriausioji rinkimų
komisija tvirtina be svarstymo. Apygardos rinkimų komisija, Vyriausiajai
rinkimų komisijai patvirtinus jos sprendimą, ne vėliau kaip per 2 dienas po
sprendimo patvirtinimo paskelbia apygardos rinkimų rezultatus.
2.
Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija pakeičia apygardos rinkimų komisijos
sprendimą arba priima sprendimą dėl nebesančio savivaldybės tarybos nario
vietos, tai rinkimų rezultatus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija ir
savivaldybės tarybos narių pažymėjimus pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7, o
baigia ne vėliau kaip po 10 dienų po rinkimų rezultatų ar sprendimo paskelbimo.
3.
Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus
iškėlusioms partijoms, dalyvavusioms paskirstant mandatus, grąžina rinkimų
užstatus, išskyrus užstatus už kandidatų sąrašus tose apygardose, kuriose jos
per rinkimus nedalyvavo paskirstant mandatus.
4.
Kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje asmuo, keliamas kandidatu į
savivaldybės tarybos narius, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę,
paso ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą,
gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti
teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis
privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į
atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar
įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribotas
dalyvavimas politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su
savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos
valdžios institucijos narys, atsakyti į šio įstatymo 89 straipsnyje nurodytus
klausimus ir pasirašyti. Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius yra
kitos valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų
teisė nėra apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. Kandidato į
savivaldybės tarybos narius anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo
gali ir neatsakyti.
5. Pareiškinių dokumentų įteikimas pradedamas
likus 65 dienoms ir baigiamas 17 valandą likus 34 dienoms iki rinkimų.
36 straipsnis. Kandidatų į savivaldybės tarybos
narius registravimas
1. Prasidėjus
kandidatų į savivaldybės tarybos narius registravimo terminui,
Teisingumo ministerija per vieną dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos
reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijų
narių skaičius atitinka įstatymų reikalavimus, kokių partijų veikla yra
sustabdyta ar nutraukta.
Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kai per 3 mėnesius po galutinių rinkimų
rezultatų paskelbimo išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius
perduoda valstybės archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų
apygardų balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus, Vyriausiosios
rinkimų komisijos posėdžių protokolus ir sprendimus, rinkimų dokumentų
pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali nuspręsti
sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.
85 straipsnio redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
85 straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
Vyriausioji
rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje
negaliojančiais, jeigu nustato, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti
rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje, arba dokumentų suklastojimas ar jų
praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, arba pagal balsų
skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių
esminių rezultatų: kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų,
dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų į savivaldybės tarybos narius
sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno
mandato tikslumu.
85 straipsnio redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.:
85
straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
Vyriausioji
rinkimų komisija gali
pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje
negaliojančiais, jeigu nustato, kad šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų ar kiti šiurkštūs
šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje,
arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų
rezultatams, arba pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų
dokumentus negalima nustatyti šių esminių rezultatų: kandidatų į savivaldybės
tarybos narius sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti
tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-817,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)
86 straipsnis. Pakartotiniai rinkimai
1.
Pakartotiniai rinkimai rengiami, jeigu rinkimai į savivaldybės tarybą šiame
įstatyme nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais.
2.
Gavusi partijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne
vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos
registracijos fakto ir įstatų galiojimo patvirtinimo. Teisingumo ministerija
per 2 dienas turi duoti rašytinį atsakymą ir pateikti Vyriausiajai rinkimų
komisijai galiojančių partijos įstatų nuorašą. Patikrinusi pateiktus
pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo
reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas po pareiškinių
dokumentų gavimo kandidatų sąrašus keliančios partijos atstovui rinkimams
išduoda pažymą apie kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus keliančios
partijos įregistravimą dalyvauti rinkimuose.
Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vėliau kaip po 3 mėnesių po to, kai rinkimai
pripažinti negaliojančiais. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima
sprendimą dėl apygardos rinkimų komisijos įgaliojimų rengti pakartotinius
rinkimus pratęsimo, sudėties pakeitimo arba jos sudarymo iš naujo. Toliau
pakartotiniai rinkimai vykdomi šio įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašus keliančių partijų, prieš tai
užsiregistravusių dalyvauti rinkimuose šioje apygardoje, rinkimų užstatai
užskaitomi.
3.
Tikrindama kandidato į savivaldybės tarybos narius užpildytus pareiškinius
dokumentus, apygardos rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio
įstatymo 2 straipsnio reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali
kreiptis pagalbos į Užsienio, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijas ar kitas
valstybės institucijas, kad šios praneštų reikšmingus kandidato registravimui
duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas
ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas,
bet ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų.
Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinus pakartotinių rinkimų apygardoje
rezultatus negaliojančiais, Lietuvos Respublikos Seimas svarsto Valstybės
valdymo ir savivaldybių komiteto teikimą dėl tiesioginio valdymo savivaldybėje
įvedimo ir nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą.
87 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario
įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą
1.
Savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta arba jis netenka teisės eiti
savivaldybės tarybos nario pareigas, kai:
1) jis atsistatydina, – pagal savivaldybės tarybos nario paties
parašytą pareiškimą atsistatydinti. Savivaldybės tarybos nario pareiškimas
atsistatydinti turi būti patvirtintas notarine tvarka arba pasirašytas
savivaldybės mero ir tarybos narį iškėlusios partijos vadovo, arba savivaldybės
tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
2) jis praleidžia iš eilės 3 savivaldybės tarybos posėdžius be
pateisinamos priežasties, – pagal savivaldybės tarybos Etikos komisijos teikimą
ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą;
3)
teismas pripažįsta jį neveiksniu, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
4) įsiteisėja teismo
apkaltinamasis nuosprendis, – pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį;
5) jis išvyksta nuolat gyventi už savivaldybės,
kurios tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos ribų, – pagal savivaldybės mero
pranešimą ir gyventojų registro duomenis;
6) paaiškėja, kad jis yra pažeidęs šio įstatymo
89 straipsnį, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą arba nuosprendį;
7) jis miršta −
pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis;
8) teismas priima sprendimą dėl savivaldybės
tarybos nario ne Lietuvos Respublikos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos
Respublikos, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
9)
jis pereina į pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis,
arba tokių pareigų neatsisako.
2. Be to, savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai
savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo
sprendimu laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, išskyrus atvejus, kai
laikinas tiesioginio valdymo įvedimas susijęs su nepaprastosios padėties
įvedimu savivaldybės teritorijoje.
3. Savivaldybės
tarybos narys, prieš pereidamas į pareigas, pagal Konstituciją, šį ar kitus
įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, arba einantis
tokias pareigas, asmeniškai paduoda savivaldybės merui ir Vyriausiajai rinkimų
komisijai rašytinį pareiškimą (pareiškimus) dėl savivaldybės tarybos nario
mandato atsisakymo arba jį, notarine tvarka patvirtinęs, išsiunčia. Asmuo,
nepranešęs Vyriausiajai rinkimų komisijai apie tai, kad jis pereina į pareigas,
nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, arba kad tokias
pareigas eina, atsako Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta
tvarka.
4. Vyriausioji
rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų
atsiradimo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš
terminą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-615,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-26 (2010-01-05)
88 straipsnis. Laisvos savivaldybės tarybos
nario vietos užėmimas
1.
Jeigu savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą šio
įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais arba savivaldybės
tarybos narys netenka mandato, savivaldybės taryboje atsiranda laisva
savivaldybės tarybos nario vieta. Ji užimama taip: savivaldybės tarybos nariu
tampa porinkiminio kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo, pagal kurį
buvo išrinktas buvęs savivaldybės tarybos narys, pirmasis tarybos nario mandato
negavęs kandidatas. Jeigu kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąraše
savivaldybės tarybos nario mandatų negavusių kandidatų, galinčių užimti laisvą
savivaldybės tarybos nario vietą, nėra, savivaldybės tarybos nario mandatas
perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų
eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, t. y. tam
sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią
eilę, ir savivaldybės tarybos nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo
pirmasis savivaldybės tarybos nario mandato negavęs kandidatas. Išnykus
aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pripažinti savivaldybės tarybos nario
įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą pagal šio įstatymo 87 straipsnio 1
dalies 5 ar 9 punktą arba išnykus aplinkybėms, dėl kurių išrinkti savivaldybės
tarybos nariais asmenys neteko savivaldybės tarybos nario mandato pagal šio
įstatymo 90 straipsnį laikotarpiu tarp rinkimų, jie turi pirmumo teisę būti
savivaldybės tarybos nario mandato negavusiais kandidatais užimti atsirandančią
laisvą savivaldybės tarybos nario vietą porinkiminiame kandidatų sąraše, jei
per 15 dienų pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai notarine tvarka
patvirtintą prašymą pripažinti vietas porinkiminiame savivaldybės tarybos nario
mandato negavusių kandidatų sąraše. Pripažinti tokių asmenų vietą
porinkiminiame savivaldybės tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše
leidžiama tik vieną kartą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl
savivaldybės tarybos nario mandato pripažinimo naujam savivaldybės tarybos
nariui turi priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva
savivaldybės tarybos nario vieta.
2.
Jeigu asmuo, kuriam pagal šio straipsnio 1 dalį turėtų atitekti savivaldybės
tarybos nario mandatas, negali tapti savivaldybės tarybos nariu pagal šio
įstatymo 2 straipsnį arba jam tapus savivaldybės tarybos nariu iš karto turėtų
būti taikomos šio įstatymo 87 straipsnio nuostatos, tai šis asmuo kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašo eilėje praleidžiamas.
90 straipsnis. Pareigos, nesuderinamos su savivaldybės tarybos
nario pareigomis, ir išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato netekimas
1. Savivaldybės tarybos nario pareigos
nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario,
Vyriausybės nario pareigomis, su apskrities viršininko ar apskrities viršininko
pavaduotojo, su Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės
kontrolieriaus ir jo pavaduotojų pareigomis. Be to, savivaldybės tarybos nario
pareigos nesuderinamos su savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis, su savivaldybės
administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar savivaldybės administracijos
valstybės tarnautojo pareigomis, su savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų
pareigomis, savivaldybės viešųjų įstaigų, savivaldybės įmonių vienasmenio
vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, savivaldybės
kontroliuojamų akcinių bendrovių kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario
pareigomis arba savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės vadovo
pareigomis.
2. Jeigu asmuo, kuris eina pareigas, pagal
Konstituciją, šį ar kitus įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario
pareigomis, išrenkamas savivaldybės tarybos nariu, jis turi apsispręsti ir
atsisakyti tų pareigų arba išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato.
Išrinktas savivaldybės tarybos narys, apsisprendęs atsisakyti savivaldybės
tarybos nario mandato, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos
pirmojo posėdžio dienos paduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai asmeniškai arba
išsiunčia jai notarine tvarka patvirtintą pareiškimą dėl išrinkto savivaldybės
tarybos nario mandato atsisakymo. Gavusi šį pareiškimą, Vyriausioji rinkimų
komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki
savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl išrinkto
savivaldybės tarybos nario mandato netekimo ir mandato naujam savivaldybės
tarybos nariui pripažinimo. Porinkiminio kandidatų sąrašo kandidatai į
atsiradusią laisvą savivaldybės tarybos nario vietą, apsisprendę atsisakyti išrinkto
savivaldybės tarybos nario mandato, taip pat turi paduoti Vyriausiajai rinkimų
komisijai pareiškimus dėl savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo ne
vėliau kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos.
Jeigu išrinktas savivaldybės tarybos narys ne vėliau kaip likus 10 dienų iki
savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos nustatyta tvarka nepraneša
Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad jis atsisako pareigų, pagal šį įstatymą
nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, Vyriausioji rinkimų
komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki
savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl šio
savivaldybės tarybos nario mandato netekimo.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimųįstatymopriedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1994 m. gruodžio 19 d.
Tarybos direktyva 94/80/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams,
gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo
teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 12), su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/106/EB (OL 2006 L 363, p. 409).
Priedo
pakeitimai:
Nr.
X-1423,
2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 15-509 (2008-02-05)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-578, 1994.07.21, Žin., 1994, Nr. 63-1234
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-646,
1994.11.08, Žin., 1994, Nr. 89-1719
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-757,
1995.01.12, Žin., 1995, Nr. 7-143
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 10, 11, 31 IR 46
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
4.
Patikrinusi pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka
šio įstatymo reikalavimus, rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato į
savivaldybės tarybos narius registravimo turi priimti per 10 dienų po
pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki
rinkimų.
5. Jeigu yra pareiškinių dokumentų trūkumų,
rinkimų komisija turi apie tai nedelsdama pranešti atitinkamam atstovui
rinkimams.
37 straipsnis. Atstovas rinkimams
1. Vyriausiojoje
rinkimų komisijoje ar apygardos rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais
klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai. Rinkimų komisijos
posėdžiuose jis turi patariamojo balso teisę ir teisę pareikšti atskirąją
nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams rinkimų apygardos,
kurios rinkimų komisijoje jis įgaliotas atstovauti partijai, teritorijoje turi
visas rinkimų stebėtojo teises. Paskelbus savivaldybių tarybų rinkimų datą,
partijų įgaliojimai atstovauti joms rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų
komisijai gali būti pateikti kitą dieną po to, kai buvo sudaryta atitinkama
rinkimų komisija. Jeigu atstovo rinkimams kandidatūra atitinka šio įstatymo
reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas
įregistruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo rinkimams pažymėjimą. Atstovo
rinkimams įgaliojimas pasibaigia praėjus 20 dienų po galutinių rinkimų
rezultatų paskelbimo.
2. Iki rinkimų dienos partija įgaliojimą
atstovauti gali bet kada atšaukti ir įgalioti būti atstovu rinkimams kitą
asmenį. Šiuo atveju kitas atstovas rinkimams turi būti įregistruotas, jam
išduotas atstovo rinkimams pažymėjimas, o atšaukto atstovo rinkimams
registravimas nutrauktas ne vėliau kaip per 3 dienas.
38 straipsnis. Rinkimų užstatas
1. Rinkimų užstatas vienam kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašui įregistruoti rinkimų apygardoje yra
paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo
užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-795,
1995.02.15, Žin., 1995, Nr. 18-405
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 41 IR 45 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-57,
1996.12.23, Žin., 1996, Nr. 126-2944 (1996.12.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-231,
1997.05.29, Žin., 1997, Nr. 50-1191 (1997.06.06)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-256,
1997.06.10, Žin., 1997, Nr. 58-1331 (1997.06.20)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 16, 51, 64 IR 68 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1047,
1999.02.09, Žin., 1999, Nr. 19-511 (1999.02.24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19, 34, 83 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1369, 1999 10 19, Žin., 1999, Nr.
93-2710 (1999 11 04)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1939, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.
84-2532 (2000 10 06)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19 IR 80 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-184, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.
21-692 (2001 03 09)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 38 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-274, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1345 (2001 05 09)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 6, 9, 12, 13, 17, 23, 24, 25, 26, 28, 29, 32,
34, 35, 41, 55, 58, 62, 63, 64, 86, 88 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-969,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2768 (2002-07-03)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 7, 17, 21, 23, 27, 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 12
STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas, išskyrus 5 ir 6 straipsnius, įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1080,
2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 95-4089 (2002-10-02)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 89 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1340,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO 88(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja
nuo 2003 m. vasario 25 d.
Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių
papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 88-1 straipsniu įstatymas pagal
priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1
daliai.
Pakeitimai:
16.1.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1585,
2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2533 (2003-06-13)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 88(1)
STRAIPSNIU ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
16.2.
Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2005-01-19, Žin., 2007, Nr. 9-289
(2005-01-22)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 881
STRAIPSNIU ĮSTATYMO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1448,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1693 (2003-04-24)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos
baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo
2003 m. gegužės 1 d.
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1872,
2003-12-09, Žin., 2003, Nr. 123-5570 (2003-12-30)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 10, 13, 15, 20, 31, 64, 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
89 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU
ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1912,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE
ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,
SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS
ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS
TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2079,
2004-03-25, Žin., 2004, Nr. 55-1887 (2004-04-16)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 35, 86 IR 88(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2235, 2004-05-11,
Žin., 2004, Nr. 83-2988 (2004-05-22)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio
Įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87
straipsnio 1 dalies nuostata – per 15 dienų pateikti prašymą Vyriausiajai
rinkimų komisijai pripažinti pirmumo teise vietas porinkiminiame tarybos nario
mandato negavusių kandidatų sąraše – pradedama taikyti 2003 metais išrinktų
savivaldybių tarybų nariams nuo šio Įstatymo įsigaliojimo.
22.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2373,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4325 (2004-07-27)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
23.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2429,
2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.
24.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-399, 2005-11-17,
Žin., 2005, Nr. 143-5173 (2005-12-08)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.
25.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-462, 2005-12-20,
Žin., 2005, Nr. 153-5638 (2005-12-31)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
26.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1001,
2006-12-21, Žin., 2006, Nr. 143-5445 (2006-12-30)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2006 m. gruodžio 30 d.
27.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1045,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 14, 16, 29, 31, 55, 62, 64, 65, 67, 69, 73
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
28.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1423, 2008-01-17,
Žin., 2008, Nr. 15-509 (2008-02-05)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
29.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-222,
2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1800 (2009-04-25)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
30.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-615,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-26 (2010-01-05)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
31.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-817,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3095 (2010-05-31)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 6, 35, 36, 38, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2010 m. rugsėjo 15 d.
***
Pabaiga ***
Konstitucinio
Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2007-02-09,
Žin., 2007, Nr. 19-722 (2007-02-13)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO (2006 M. GRUODŽIO 21 D. REDAKCIJA) 1 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2010-06-03)
autrap@lrs.lt
67 straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose
1.
Rinkėjai, atliekantys privalomąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos
tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose ir vidaus tarnybos
daliniuose, kuriuose atlieka tarnybą.
2.
Rinkimų užstatas pakeisti vieno kandidato į savivaldybės tarybos narius vietą
sąraše, įrašyti į sąrašą naują kandidatą į savivaldybės tarybos narius – 0,5
VMDU, sujungti kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus – po 0,3 VMDU už
kiekvieną sujungiamą sąrašą.
Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų karinių
vienetų ir vidaus tarnybos dalinių vadų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą
ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose
paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.
3.
Rinkimų užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi du kartus didesni tai
partijai, kuri paskutiniuose Seimo arba savivaldybių tarybų rinkimuose buvo
iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą (sąrašus) ir nepateikė spaudoje
paskelbtos lėšų šaltinių ir jų panaudojimo rinkimų agitacijai ataskaitos
kopijos.
Karinių vienetų ir vidaus tarnybos dalinių vadai sudaro specialiuose paštuose
balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše
turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, rinkimų
apygarda (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą.
Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto ar vidaus tarnybos
dalinio vadas perduoda apygardos rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų
pažymėjimus arba juos išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus
duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas
patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo
vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės
tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų ir vidaus tarnybos dalinių
vadai sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į kitą specialų paštą arba
parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.
4.
Per 40 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų
komisija grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai arba asmeniui, jeigu
jos iškeltų kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašas (jungtinis sąrašas)
įgijo teisę dalyvauti paskirstant mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje
ir spaudoje yra paskelbta pagal šį įstatymą skelbtina lėšų šaltinių ir jų panaudojimo
rinkimų agitacijai ataskaita.
5. Negrąžintini užstatai pervedami į valstybės
biudžetą.
39 straipsnis. Draudimas vienam asmeniui
būti kandidatu į savivaldybės tarybos narius keliose rinkimų apygardose arba
keliuose kandidatų sąrašuose
Balsavimui kariniuose vienetuose ir vidaus tarnybos daliniuose taikomos šio
įstatymo 64 straipsnio nuostatos.
5.
Daryti poveikį kariniame vienete ar vidaus tarnybos dalinyje balsuojančio
rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
78 straipsnis. Rinkimų apygardos balsų
skaičiavimo dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai
Apygardos rinkimų komisija visus dokumentus,
gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus finansinius dokumentus), rinkėjų sąrašus,
rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą, apygardos rinkimų komisijos viso
darbo laikotarpio protokolus ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius
paketus ir antspauduoja. Paketai per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą
laiką perduodami Vyriausiajai rinkimų komisijai.
81 straipsnis. Skundai dėl rinkimų
komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui
1.
Kiekvienas kandidatas į savivaldybės tarybos narius gali būti įrašytas tik į
vienos partijos iškeltų kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą rinkimų
apygardoje.
2. Jeigu asmuo yra įrašytas daugiau kaip į
vienos partijos iškeltų kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą arba yra
iškeltas daugiau kaip vienoje rinkimų apygardoje, Vyriausioji rinkimų komisija
pareikalauja iš jo pasirinkti, kuriame iškeltų kandidatų sąraše jis norėtų
balotiruotis. Jeigu, likus 35 dienoms iki rinkimų, kandidatas raštu nepraneša
savo pasirinkimo, jis išbraukiamas iš visų kandidatų į savivaldybės tarybos
narius sąrašų.
40 straipsnis. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų
sujungimas
Likus ne mažiau kaip 35 dienoms iki rinkimų,
kelios partijos gali sujungti savo kandidatų į savivaldybės tarybos narius
sąrašus. Tam jos privalo apygardos rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl
kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų sujungimo, nurodydamos
koalicijos pavadinimą. Be to, pateikiamas jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai
į savivaldybės tarybos narius surašyti pagal iš naujo sudarytą eilę, ir
dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas sujungti
kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus. Jungtiniame sąraše gali būti
tik kandidatai į savivaldybės tarybos narius, įrašyti sujungiamuose sąrašuose.
Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir negali būti nuorodų į
partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas laikomas
vienu sąrašu. Ta pati partija vienoje rinkimų apygardoje negali dalyvauti
daugiau kaip vienoje koalicijoje.
41 straipsnis. Teisė atšaukti ar papildyti rinkimų pareiškinius
dokumentus
1. Partija ar
koalicija, taip pat asmuo, iškeltas kandidatu į savivaldybės tarybos narius,
bet kuriuo metu patys gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar
iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 25 dienoms iki rinkimų.
Partija ar koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu,
asmuo – pareiškimu, patvirtintu notarine tvarka, ir apie tai yra informuojami
atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Atšaukus
pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžintas tik po rinkimų,
jeigu jis taps grąžintinu, pagal šio įstatymo 38 straipsnį. Iki pareiškinių
dokumentų įteikimo laiko pabaigos, nustatytos šio įstatymo 35 straipsnio 5
dalyje, papildomai galima teikti naujus pareiškinius dokumentus keičiant
kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo eilę arba keliant naujus
kandidatus.
2. Jeigu pareiškinius dokumentus atšaukia
partija, įeinanti į koaliciją, tai jos iškelti kandidatai į savivaldybės
tarybos narius išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos
pavadinime yra nuoroda į jos pavadinimą, keičiamas koalicijos pavadinimas. Šiuo
atveju būtina raštu informuoti koalicijos partnerių atstovus rinkimams
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus rinkimų pareiškinius
dokumentus, koalicijos kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąraše lieka tik
vienos partijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios
partijos kandidatai į savivaldybės tarybos narius.
3. Jeigu, atšaukus pareiškinius dokumentus ar
anuliavus kandidatų įregistravimą, kandidatų sąraše lieka mažiau kaip 10
kandidatų, anuliuojamas visų šio sąrašo kandidatų į savivaldybės tarybos narius
registravimas.
42 straipsnis. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius ir
kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų paskelbimas, rinkimų agitacijos
kampanijos pradžia
1.
Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija
paskelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų sąrašą ir partijoms burtais
suteiktus rinkimų numerius. Nuo šio paskelbimo dienos prasideda rinkimų
agitacijos kampanija.
2. Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų,
apygardos rinkimų komisija perduoda atitinkamam atstovui rinkimams kandidatų į
savivaldybės tarybos narius pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų į
savivaldybės tarybos narius rinkimų numeriais. Kandidato į savivaldybės tarybos
narius rinkimų numeris jo suteikimo metu yra tapatus kandidato į savivaldybės
tarybos narius eilės numeriui keliamų kandidatų į savivaldybės tarybos narius
sąraše (jungtiniame sąraše). Suteiktas kandidato į savivaldybės tarybos narius
rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų rezultatų paskelbimo.
3. Likus ne mažiau
kaip
18 dienų iki rinkimų, apygardos rinkimų komisija paskelbia rinkimuose
dalyvaujančių partijų kandidatų į savivaldybės
tarybos narius sąrašus (jungtinius sąrašus) ir kandidatų rinkimų
numerius.
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
KANDIDATŲ
Į SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ NARIUS VEIKLOS GARANTIJOS
43 straipsnis. Kandidatų į savivaldybių tarybų narius teisė
pasisakyti susirinkimuose, naudotis visuomenės informavimo priemonėmis
1.
Prasidėjus rinkimų agitacijos kampanijai, kandidatai į savivaldybių tarybų
narius rinkimų apygardose turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose
susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, valstybinėse ir savivaldybių
visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo ar juos iškėlusios partijos
rinkimų programą.
Partijos, iškėlusios kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus,
kandidatai į savivaldybės tarybos narius, atstovai rinkimams, rinkimų
stebėtojai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo
protokolų surašymo gali apskųsti apygardos rinkimų komisijai ne vėliau kaip per
24 valandas nuo protokolų surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau
kaip per 24 valandas.
2. Apygardos rinkimų komisijos sprendimai dėl
balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti apskųsti Vyriausiajai rinkimų
komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo protokolų surašymo ir privalo būti
išnagrinėti iki oficialaus galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
3.
Apygardos rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl apylinkės rinkimų komisijos
sprendimo dėl balsų skaičiavimo protokolo surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip
3/5 komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus
biuletenius, o nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai
suskaičiuotus galiojančius ar negaliojančius biuletenius, surašo papildomą
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apylinkės balsų
skaičiavimo protokolo. Apygardos rinkimų komisija neturi teisės pripažinti
negaliojančiu apylinkės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo.
4.
Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl apygardos rinkimų
komisijos sprendimo dėl apygardos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali
perskaičiuoti apygardos rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o
nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius
ar negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apygardos, apylinkės balsų
skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo.
5.
Partijos, iškėlusios kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus,
kandidatai į savivaldybės tarybos narius, savivaldybės tarybos nariai po
galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo iki pirmojo naujai išrinktos
savivaldybės tarybos posėdžio bet kurį Vyriausiosios rinkimų komisijos
sprendimą ar kitą jos veiką per 5 dienas po Vyriausiosios rinkimų komisijos
sprendimo įsigaliojimo ar po to, kai paaiškėjo apie ginčijamą veiką, gali
apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 5 dienas. Jo
sprendimai įsiteisėja nuo paskelbimo.
6.
Partijos, iškėlusios kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus, asmenys,
įrašyti į mandatus gavusių kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus,
savivaldybės tarybos nariai po pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos
posėdžio Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus, priimtus dėl savivaldybės
tarybos nario įgaliojimų nutraukimo ar įgaliojimų naujiems savivaldybės tarybos
nariams pripažinimo, ar atsisakymus priimti šiuos sprendimus per 15 dienų po
sprendimo įsigaliojimo gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam
teismui. Teismas šiuos skundus išnagrinėja per 15 dienų. Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo sprendimai įsiteisėja nuo jų paskelbimo.
83 straipsnis. Rinkimų rezultatų
nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje
1. Išankstinius
rinkimų rezultatus nustato apygardos rinkimų komisija po to, kai pasirašytas
rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas.
2.
Valstybės institucijų, taip pat savivaldybių vadovai turi padėti kandidatams į
savivaldybių tarybų narius organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą
informaciją, išskyrus neskelbtiną pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir
Vyriausybės nutarimus.
44 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą
Asmenys, smurtu,
apgaule, grasinimais, papirkimu arba kitu būdu trukdantys rinkėjams įgyvendinti
teisę rinkti ir būti išrinktiems į savivaldybių tarybas, organizuoti ir vykdyti
rinkimų agitaciją, pažeidę rinkimų agitacijos tvarką, paskelbę arba kitaip
platinę melagingus duomenis apie kandidatą į savivaldybės tarybos narius ar
trukdę kandidatui į savivaldybės tarybos narius susitikti su rinkėjais arba
kitaip pažeidę šį įstatymą, taip pat rinkimų komisijų nariai ar kiti
pareigūnai, suklastoję, sugadinę, sunaikinę, pagrobę ar paslėpę rinkimų
dokumentus, neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba
kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
45 straipsnis. Kandidatų į savivaldybių tarybų
narius teisė būti atleistiems nuo darbo ar tarnybinių pareigų rinkimų
agitacijos kampanijos laiku
1. Kandidatas į
savivaldybės tarybos narius rinkimų agitacijos kampanijos laiku, bet ne
ilgiau kaip 30 dienų
jo rašytiniu prašymu atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų. Prašymas
atleisti nuo darbo ar tarnybinių pareigų pateikiamas asmeniui, turinčiam teisę
suteikti atostogas.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos
netaikomos kandidatui į savivaldybės tarybos narius, kuris eina Respublikos
Prezidento ar Seimo nario pareigas. Kandidato į savivaldybės
tarybos narius,
kuris eina Vyriausybės nario pareigas, atleidimo nuo tarnybinių pareigų tvarka
nustatyta Vyriausybės įstatyme.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-222,
2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1800 (2009-04-25)
46 straipsnis. Kandidatų į savivaldybių tarybų
narius neliečiamybė
Kandidatas į
savivaldybės tarybos narius rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki
naujai išrinktos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio be Vyriausiosios rinkimų
komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas,
negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
RINKIMŲ
AGITACIJA
47 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
1. Pradėti rinkimų
agitaciją partijoms ir kandidatams sudaromos šio įstatymo nustatytos sąlygos
nuo tos dienos, kurią prasideda rinkimų agitacijos kampanija. Rinkimų
agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos, turėtos iki rinkimų
agitacijos kampanijos pradžios, turi būti įstatymų nustatyta tvarka deklaruotos
ir negali viršyti pagal įstatymus nustatyto didžiausio leistino rinkimų
agitacijos išlaidų dydžio.
2. Rinkimų agitacija gali būti bet kokių formų
ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir
įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka
sąžiningų ir garbingų rinkimų.
48 straipsnis. Naudojimosi
visuomenės informavimo priemonėmis sąlygos ir tvarka
1. Kandidatų sąrašus
iškėlusioms partijoms suteikiama teisė nemokamai naudotis valstybinėmis ir
savivaldybių visuomenės informavimo priemonėmis.
2. Rinkimų agitacijai
skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio
radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų
komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu . Ši
komisija laidų laiką paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų sąrašus
iškėlusių partijų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai. Kiekvienai
kandidatų sąrašus keliančiai partijai skiriama ne mažiau kaip po 20 minučių
radijo ir po 20 minučių televizijos laiko ir pridedama laiko proporcingai
iškeltų kandidatų sąrašų skaičiui.
3. Konkrečią savivaldybių radijo ir televizijos
laidų trukmę ir laiką, skirtą rinkimų agitacijai, nustato apygardos rinkimų
komisija, suderinusi su savivaldybės radijo ir televizijos vadovais, ir
paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai.
4. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius
sąrašo rinkimų programą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka
paskelbia apygardos rinkimų komisija per 20 dienų nuo šios programos pateikimo.
5. Rinkimų programų spausdinimo tvarką nustato
Vyriausioji rinkimų komisija. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo
rinkimų programa neskelbiama po rinkimų dienos ir rinkimų agitacijos draudimo
laikotarpiu.
6. Agitaciją komercinėse visuomenės informavimo
priemonėse riboja tik rinkimų specialių sąskaitų dydis.
7. Rinkimų agitacijos per televiziją ir radiją,
periodinės spaudos leidiniuose žymėjimo tvarką nurodant lėšų šaltinį arba tai,
kad rinkimų agitacija skelbiama nemokamai, nustato Vyriausioji rinkimų
komisija: rinkimų agitacijos per televiziją ir radiją – Lietuvos radijo ir
televizijos komisijos teikimu, rinkimų agitacijos periodinės spaudos
leidiniuose – žurnalistų etikos inspektoriaus teikimu.
8.
Draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą:
1)
ant statinių, kuriuose yra valstybės valdžios, teisėsaugos, kitos valstybės ir
savivaldybių institucijos ir įstaigos;
2) ant
transporto priemonių ir viešajame transporte;
3)
automobilių keliuose ir jų sanitarinės apsaugos zonose, taip pat gatvėse ir
prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio
ženklus, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, atitraukti jų dėmesį ir
taip kelti pavojų eismo dalyviams; taip pat draudžiama naudoti reklamą,
imituojančią kelio ženklus;
4)
ant skulptūrų ir paminklų;
5) 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa;
6)
neturint žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama,
savininko sutikimo.
9. Išorinė politinė reklama saugomose teritorijose ir
nekilnojamosiose kultūros vertybėse, taip pat jų teritorijose leidžiama tik
suderinus su valstybės įstaiga, atsakinga už kultūros vertybių apsaugą, ir
saugomos teritorijos steigėjo įgaliota įstaiga.
10. Išorinei politinei reklamai skelbti laikantis kandidatų į
savivaldybės tarybos narius ir kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų
lygiateisiškumo principo skiriama ne mažiau kaip po vieną specialią vietą
kiekvienos rinkimų apylinkės teritorijoje. Išorinė politinė reklama šiame
įstatyme suprantama kaip išorinės reklamos priemonėmis skleidžiama politinė
reklama. Išorine politine reklama taip pat laikoma politinė reklama, skelbiama
viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse. Išorinės politinės reklamos
vietas savo lėšomis įrengia savivaldybė. Išorinė politinė reklama gaminama ir
skelbiama savarankiškų politinės kampanijos dalyvių lėšomis.
11. Vietas, kuriose
gali būti įrengta ir skleidžiama išorinė politinė reklama, rinkimų apygardos
teritorijoje privalo parinkti ir pateikti apygardos rinkimų komisijai tvirtinti
savivaldybės administracijos direktorius ne vėliau kaip likus 35 dienoms iki
rinkimų dienos. Jeigu stendai, skydai ar kitos teikiamos vietos išorinei
politinei reklamai netinkamos arba netinkamai įrengtos, apygardos rinkimų
komisija pareikalauja, kad būtų teikiamos tinkamos vietos ar teikiamos vietos
būtų tinkamai įrengtos. Kiekvienoje išorinei politinei reklamai skirtoje vietoje
visiems kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašams (partijos išdėstomos
pagal sąrašų numerius) skiriamas vienodas reklamos plotas, kurį nurodo
apylinkės rinkimų komisijos, kurios teritorijoje yra išorinei politinei
reklamai skirta vieta, pirmininkas. Šis plotas kiekvienam kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašui turi būti ne didesnis kaip A2 formato.
Išorinę politinę reklamą skelbia politinės partijos, kandidatai į savivaldybės
tarybos narius ar jų įgalioti asmenys tam skirtuose reklamos plotuose. Jeigu
išorinė politinė reklama skelbiama nenustatytose vietose, savivaldybės
administracijos direktorius užtikrina, kad ji būtų nedelsiant nuimta.
12.
Asmenys, pažeidę šiame straipsnyje nustatytus išorinės politinės reklamos
įrengimo ir skleidimo tvarkos reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
13. Visus ginčus dėl rinkimų agitacijos
sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija vadovaudamasi šiame įstatyme nurodytais
pagrindais.
49 straipsnis. Kandidatą į savivaldybės
tarybos narius kompromituojančios medžiagos skelbimas ir kandidato atsakomoji
nuomonė
1.
Jeigu rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė
paskelbia kandidatą į savivaldybės tarybos narius kompromituojančią medžiagą
(vėliausiai tokius duomenis galima skelbti visuomenės informavimo priemonėje,
kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki
rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų,
bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti
paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo
priemonės leidinyje), tai ji privalo suteikti galimybę tam kandidatui pareikšti
atsakomąją nuomonę. Kandidato atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos
kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato į savivaldybės
tarybos narius atsakymas. Kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomoji
nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už
kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė kandidato
atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji
buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų
agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali šio įstatymo
nustatytu laikotarpiu pati paskelbti kandidato į savivaldybės tarybos narius
atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato į
savivaldybės tarybos narius atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo
priemonėje.
Mandatai kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašams paskirstomi pagal
tai, kiek rinkėjų balsų gavo kiekvienas sąrašas, taikant kvotų ir liekanų
metodą. Partijos kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašas gali gauti
savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo
atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai, o už koalicijos
kandidatų sąrašą – ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Jeigu už kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus, dalyvaujančius
skirstant mandatus, yra paduota mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų, teisę
dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs
sąrašas (sąrašai, jeigu už juos paduota vienodai rinkėjų balsų), už kurį yra
paduota daugiausiai rinkėjų balsų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių
teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio skaičiaus, kad
už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, būtų paduota ne mažiau
kaip 60 procentų rinkėjų balsų.
3.
Apskaičiuojama mandatų skirstymo kvota. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo
kandidatų sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš
mandatų skaičiaus. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.
4.
Už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą paduotų balsų
skaičius dalijamas iš mandatų skirstymo pagal kandidatų sąrašus kvotos. Gautas
sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam kandidatų sąrašui
pagal mandatų skirstymo kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos likusiems
mandatams paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų kandidatų į savivaldybės
tarybos narius sąrašų pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo
toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas, pradedant
didžiausiąja. Jei dviejų kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų
liekanos lygios, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu.
Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną padalijami kandidatų į savivaldybės
tarybos narius sąrašams pagal eilę, pradedant tuo kandidatų į savivaldybės
tarybos narius sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.
5.
Jeigu kuriam nors kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui tektų
didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų į savivaldybės tarybos
narius, tai šie mandatai padalijami kitiems kandidatų sąrašams, tęsiant toliau
jų dalijimą liekanų metodu.
6. Sąraše kandidatai į savivaldybės tarybos
narius gauna mandatus pagal porinkiminę kandidatų sąrašų eilę.
89 straipsnis. Savivaldybės tarybos
nario mandato netekimas dėl rinkėjams nepaskelbtos turėtos teismo nuosprendžiu
(sprendimu) paskirtos bausmės
1. Kiekvienas kandidatas į savivaldybės tarybos
narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu
(sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu
Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet
kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai
jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nepaisant to, ar
teistumas pasibaigęs ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame plakate su
kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašu prie kandidato pavardės turi
būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos
veikos“. Tai pažymėti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo
pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei.
2.
Kompromituojančia kandidatą į savivaldybės tarybos narius medžiaga pripažįstama
tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už
konkretų kandidatą į savivaldybės tarybos narius, ir kurioje pranešama
kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės
paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai)
apie kandidatą, taip pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga
ir nesuteikia kandidatui į savivaldybės tarybos narius teisės reikalauti paskelbti
atsakomąją nuomonę. Kandidato į savivaldybės tarybos narius reikalavimas
paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu medžiaga
paskelbta ne apie jį asmeniškai; apie jį paskelbta medžiaga nėra
kompromituojanti; kompromituojančią medžiagą apie kandidatą į savivaldybės
tarybos narius paskelbė jis pats arba kitas tame pačiame kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąraše iškeltas arba tos pačios partijos iškeltas
kandidatas į savivaldybės tarybos narius; paskelbtoje medžiagoje nėra jokių
kandidatą į savivaldybės tarybos narius apibūdinančių žinių; kandidatas į
savivaldybės tarybos narius jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.
3.
Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius laiku pateikė visuomenės
informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta, kandidato į
savivaldybės tarybos narius atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos
sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai
apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo
priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo
kainą.
4.
Jeigu kompromituojanti medžiaga apie kandidatą į savivaldybės tarybos narius
buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji pagal šį įstatymą negali būti skelbiama,
kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomoji nuomonė Vyriausiosios
rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar
televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju
visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti
trigubą šio paskelbimo kainą.
5.
Visais atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo
laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės informavimo
priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
6.
Kai kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomoji nuomonė skelbiama
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio įstatymo nustatyta paskelbimo
kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės informavimo priemonės, kuri
kandidatą kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu arba pati
laiku nepaskelbė kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomosios nuomonės.
50 straipsnis. Kandidatų sąrašą į
savivaldybės tarybos narius iškėlusią partiją kompromituojančios
medžiagos skelbimas ir atsakomoji nuomonė
1.
Jeigu rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė
paskelbia partiją, iškėlusią kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą,
kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti
visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per
savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo
priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kompromituojanti
medžiaga apie partiją, iškėlusią kandidatų į savivaldybės tarybos narius
sąrašą, gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų
visuomenės informavimo priemonės leidinyje), ji privalo suteikti galimybę partijai
ar vienam iš partijos skyrių pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę
sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas.
Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už
kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę
turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne
vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios.
Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio įstatymo nustatytą
laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo
lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.
Jeigu kandidatas to nenurodė ir yra po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjęs teismo nuosprendis (sprendimas), kuriuo asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos
veikos, arba jeigu įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės
teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl
sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, rinkimų komisija jo neregistruoja
kandidatu į savivaldybės tarybos narius, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji
rinkimų komisija nedelsdama panaikina šį įregistravimą. Jei kandidatas to nenurodė
ir po savivaldybės tarybos rinkimų nustatoma, kad yra Lietuvos Respublikos ar
užsienio valstybės teismo nuosprendis (sprendimas) pripažinti šį asmenį kaltu
dėl tam tikros nusikalstamos veikos, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų
nutraukia jo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus. Šie reikalavimai ir
rinkimų komisijų veiksmai netaikomi, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo
pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei.
80 straipsnis. Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas
1. Išankstinius rinkimų rezultatus gali
pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu apygardos rinkimų komisija
perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų apylinkėse išankstinius duomenis,
Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti pranešimą visuomenės
informavimo priemonėms. Šis pranešimas pirmiausia skelbiamas internete.
2.
Kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą iškėlusią partiją kompromituojanti
medžiaga yra tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie
nebalsuotų už konkrečios partijos iškeltus kandidatus į savivaldybės tarybos
narius, ir kurioje pranešama partiją (jos skyrių ar padalinį) negatyviai
apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė
(skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie partiją,
taip pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia
teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas paskelbti
atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu medžiaga paskelbta ne
apie tą partiją; paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; kompromituojančią
medžiagą apie partiją paskelbė jos pačios iškeltas kandidatas į savivaldybės tarybos
narius; medžiagoje nėra jokių partiją apibūdinančių žinių; partija ar jos
skyrius jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.
3.
Atsakomąją nuomonę partija visuomenės informavimo priemonei pateikia per savo
atstovą rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje arba per savo atstovą
rinkimams apygardos rinkimų komisijoje. Jeigu atstovas rinkimams laiku pateikė
visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta,
atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per
Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos
skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo
Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.
4. Jeigu kandidatų į savivaldybės tarybos
narius sąrašą iškėlusią partiją kompromituojanti medžiaga buvo paskelbta
laikotarpiu, kuriuo pagal šį įstatymą negali būti skelbiama, atsakomoji nuomonė
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį
radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo
atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai
sumokėti trigubą šio paskelbimo kainą.
5.
Visais atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo
laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės
informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
6.
Kai atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio
įstatymo nustatyta paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės
informavimo priemonės, kuri kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą
iškėlusią partiją kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu
arba pati laiku nepaskelbė atsakomosios nuomonės.
51 straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis
tarnybine padėtimi
1.
Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių
institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat valstybinėse ar
savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų
agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis
tarnybine padėtimi bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių
pareigūnams ir valstybės tarnautojams draudžiama naudotis tarnybine padėtimi –
sudaryti sau ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį
pažeidęs asmuo gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon
atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
2. Jeigu asmuo yra kandidatas į savivaldybės
tarybos narius, valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse
jis gali pasisakyti tik šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu
kandidatui dėl einamų pareigų reikia pranešti visuomenės informavimo priemonėms
svarbių žinių, tai jis gali padaryti tik spaudos konferencijoje. Valstybinės ar
savivaldybių visuomenės informavimo priemonės gali skelbti tik šios
konferencijos įrašą, jeigu jame nėra rinkimų agitacijos.
52 straipsnis. Savivaldybių tarybų rinkimų
politinės kampanijos finansavimas
Savivaldybių
tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių partijų
ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas.
53 straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
1.
Rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30
valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus
nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne
mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo
laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias
išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.
2.
Informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių
balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant,
kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti
rinkimuose, balsuoti už arba prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma
rinkimų agitacija.
3.
Asmenys, pažeidę šio straipsnio 1 dalyje išdėstytas nuostatas, atsako įstatymų
nustatyta tvarka.
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
PARENGTINĖ
RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
54 straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas
Rinkėjo pažymėjimų, rinkimų biuletenių,
kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų, plakatų su duomenimis apie
kandidatą (kandidatus) į savivaldybės tarybos narius, vidinių ir išorinių
balsavimo paštu vokų, kitų dokumentų, blankų, anketų, oficialių vokų, paketų,
antspaudų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius ir formas, taip pat jų pildymo
pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
55
straipsnis. Rinkimų biuleteniai
1.
Savivaldybės tarybos rinkimuose kiekvienam rinkėjui įteikiamas vienas
biuletenis – balsuoti dėl kandidatų į savivaldybės tarybos
narius sąrašo ir dėl penkių šio sąrašo kandidatų į
savivaldybės tarybos narius pirmumo.
2.
Rinkimų biuletenyje turi būti:
1)
išspausdintas nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos
specialios biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti;
2) vienoje
biuletenio dalyje skiriant kiekvienam kandidatų į savivaldybės tarybos narius
sąrašui po vienodą plotą, to paties tipo šriftu išspausdinti kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašų rinkimų numeriai ir pavadinimai jiems
suteiktų rinkimų numerių didėjimo tvarka. Kandidatų į savivaldybės tarybos
narius sąrašo pavadinimo šrifto dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų
užpildyti įrašui skirtą plotą. Be to, įrašoma ne daugiau pirmųjų sąrašo
kandidatų į savivaldybės tarybos narius vardų ir pavardžių, negu toje
savivaldybėje yra renkama savivaldybės tarybos narių;
3) antrojoje biuletenio
dalyje penki specialūs laukeliai, kuriuose rinkėjas balsuodamas įrašo
pasirinktų kandidatų į savivaldybės tarybos narius rinkimų numerius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1045,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
55 straipsnis.
Rinkimų biuleteniai
1. Rinkimuose į
tarybą kiekvienam rinkėjui įteikiamas vienas biuletenis – balsuoti dėl
kandidatų sąrašo daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir dėl penkių šio
sąrašo kandidatų pirmumo.
2. Rinkimų
biuletenyje turi būti:
1) išspausdintas
nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos specialios
biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti;
2) vienoje
biuletenio dalyje skiriant kiekvienam kandidatų sąrašui po vienodą plotą, to paties
tipo šriftu išspausdinti kandidatų sąrašų rinkimų numeriai ir pavadinimai jiems
suteiktų rinkimų numerių didėjimo tvarka. Kandidatų sąrašo pavadinimo šrifto
dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą. Taip
pat įrašoma ne daugiau kaip 15 pirmųjų sąrašo kandidatų vardai ir pavardės;
3) antrojoje
biuletenio dalyje penki specialūs laukeliai, kuriuose rinkėjas balsuodamas
įrašo pasirinktų kandidatų rinkimų numerius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
56 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
1.
Apygardų rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir vokus centriniams pašto
skyriams pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios,
rinkimų biuletenius rinkimų apylinkėms – ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki
balsavimo pradžios.
2. Vyriausioji rinkimų komisija atsako už
rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir
pristatymą nepažeidžiant nurodytų terminų.
57 straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas
1. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi
būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo
pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi
visus iš apygardos rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų
priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė,
slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje rinkėjas galėtų slaptai užpildyti
rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios
rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga ir
turi būti iškabinti kandidatų į savivaldybės tarybos narius, renkamų šioje
rinkimų apygardoje, sąrašai. Be to, kiekvienoje rinkimų apylinkėje turi būti
prieinamas šio įstatymo tekstas. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų
(koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa,
turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido
Vyriausioji rinkimų komisija. Be to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų
komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa
uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas praneša apygardos rinkimų komisijai.
2.
Kitus balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų
komisija.
3. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas
atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku ir tinkamai. Jeigu
savivaldybė nepaskiria tinkamų patalpų balsavimo patalpai įrengti arba
nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas privalo apie tai laiku pranešti apygardos rinkimų komisijai ir
imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai surasti ir tinkamam inventoriui
įsigyti, kaip yra nustatyta šio įstatymo 9 straipsnyje.
58 straipsnis. Rinkimų stebėtojai
1. Partijos, taip pat
atstovai rinkimams turi teisę skirti rinkimų stebėtojus. Rinkimų stebėtojas yra
asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimą.
Jis turi teisę stebėti rinkimus rinkimų apygardos arba apylinkės, kuri nurodyta
jo pažymėjime, teritorijoje. Rinkimų stebėtojo pažymėjimą išduoda:
1)
Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje arba tik konkrečiose rinkimų apygardose, apylinkėse pagal užsienio
reikalų ministro, Respublikos Prezidento patarėjo teikimą, užsienio valstybėms
arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymus, taip pat savo
nuožiūra;
2)
apygardos rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje šios rinkimų apygardos
teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems
kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiams ir asmenims, turintiems aktyviąją
rinkimų teisę pagal šį įstatymą, pagal partijos vietos skyriaus arba
atstovo rinkimams prašymą, kuriame turi būti nurodyta asmens vardas, pavardė,
asmens kodas, rinkimų apylinkės pavadinimas.
2. Rinkimų stebėtojo pažymėjimus rinkimų
komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba kitas komisijos narys komisijos
pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą
arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam jis turėtų būti išduotas,
atitinka šio įstatymo reikalavimus. Apie visus atsisakymus išduoti rinkimų
stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame rinkimų komisijos
posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams.
3.
Rinkimų stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir
nariai, taip pat balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos
Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų
stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpose būtų sudarytos tinkamos
sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo. Jeigu stebėtojas pats pažeidžia
šį arba kitus įstatymus, jo rinkimų stebėtojo pažymėjimas gali būti anuliuotas
apygardos rinkimų komisijos pirmininko sprendimu. Apie šį sprendimą turi būti
iškart pranešta rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir
atitinkamam atstovui rinkimams.
DEVINTASIS
SKIRSNIS
BALSAVIMAS
59 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas vyksta
rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje
patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus
jis yra įrašytas, jei kitko nenumato šis įstatymas.
60 straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus
renginius
Balsavimo patalpoje negalima rengti jokių kitų
renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą. Jokių renginių taip pat
negalima rengti ir perėjimo patalpose (koridoriuose) bei prie įėjimo į
balsavimo patalpos pastatą.
61 straipsnis. Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną
rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5
apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams
joje gali būti tik rinkimų komisijos nariai, stebėtojai ir budintis
policininkas. Rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar
balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija
nustato, kad balsavimo patalpa įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą
apylinkės rinkimų komisijos iš apygardos rinkimų komisijos gautų biuletenių
skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda
rinkimų biuletenius komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų
rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokolą ir atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas rinkimų
pradžią.
63 straipsnis. Balsavimo tvarka
1. Gavęs rinkimų
biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti
biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama.
2.
Rinkimų biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis
balsuoja „už“, ir specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose įrašo penkių
pasirinktų balsuoto sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Jeigu biuletenyje to
paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui
pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.
3.
Užpildytą rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
4. Jeigu rinkėjas prašo, sugadintas rinkimų
biuletenis pakeičiamas nauju. Sugadinti biuleteniai laikomi atskirai po to, kai
išdavęs naują biuletenį rinkimų komisijos narys jį perbraukia ir ant jo
pasirašo.
5. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali
pats rinkimų biuletenio užpildyti, įmesti jo į balsadėžę, gali pasikviesti kitą
asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką, narį ar rinkimų stebėtoją),
kuris už jį atliktų šiuos veiksmus. Rinkėjas, neturintis fizinių trūkumų, kurie
trukdytų jam užpildyti rinkimų biuletenį, turi balsuoti pats.
65 straipsnis. Balsavimas namuose
1. Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai:
neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni
rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į
rinkimų apylinkę ir jeigu jie pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose
balsuojančių rinkėjų sąrašus.
2. Rinkėjų prašymai balsuoti namuose pateikiami
apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų, gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės
teritorijoje, prašymai balsuoti namuose pradedami priimti įteikiant jiems
rinkėjo pažymėjimus ir baigiami priimti paskutinį trečiadienį iki rinkimų
dienos. Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje
ir neįrašyti į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose
baigiami priimti paskutinį antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl
fizinių trūkumų pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti
apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo
šeimos nariui, kaimynui ar juo besirūpinančiam asmeniui. Šie rinkėjo prašymą
pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.
3. Į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų
namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos
sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų komisija. Rinkėjų, kurie gyvena ar
laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, bet įrašyti į
kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir jį tikslinant į šios rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, sąrašą paskutinį trečiadienį iki
rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apygardos rinkimų komisija.
4. Balsavimo vokus ir rinkimų biuletenį
rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų
sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį arba
šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau
kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų
biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apygardos
rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie
laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos
į namus pristato ne mažiau kaip 2 apygardos rinkimų komisijos nariai ar jos
pirmininko pavedimu – ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai.
Balsavimą namuose gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti
rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.
5.
Konkretų rinkimų komisijos narių atvykimo pas namuose balsuojančius rinkėjus
grafiką tvirtina apylinkės ar apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau
kaip atitinkamai paskutinį ketvirtadienį ar trečiadienį iki rinkimų dienos 12
valandos. Šis grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (apygardos)
rinkimų komisijos skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną. Vykti pas
namuose balsuojančius rinkėjus kartu gali tik skirtingų politinių partijų
pasiūlyti rinkimų komisijos nariai ir rinkimų stebėtojai.
6.
Balsavimui namuose taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos.
7.
Užklijuotą išorinį balsavimo voką (su jame esančiais rinkėjo pažymėjimu,
vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu rinkėjas įteikia
apylinkės (apygardos) rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą
voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda
rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
8. Daryti poveikį namuose balsuojančio rinkėjo
apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama. Komisijos nariams ir
stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti šio įstatymo 64 straipsnio 6 ir 7
dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį
balsavimo voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti biuletenius ar juos perduoti kitiems
asmenims.
66 straipsnis. Balsavimas sveikatos
priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose
1.
Rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros
(išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę
balsuoti šiose įstaigose.
2.
Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų
sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo
specialiuose paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro
specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą. Šiame sąraše turi būti nurodyta:
rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą.
Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda
apygardos rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos
išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina
jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad
rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat
kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4.
Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 64 straipsnio 6
ir 8 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų,
atvyksta ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų
stebėtojai (jeigu jie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai.
5.
Rinkėjai, kurie dėl fizinių trūkumų negali patys atlikti balsavimo veiksmų,
gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį
privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo
paslaptį.
6.
Rinkimų komisijos nariams, specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams
draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo
neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.
7. Daryti poveikį
sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos
įstaigose balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti
draudžiama.
67
straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose
1. Rinkėjai,
atliekantys privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose
vienetuose, kuriuose atlieka tarnybą. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo
tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse
karinėse operacijose užsienyje, turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose
kariniuose vienetuose, dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse
operacijose. Balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose daliniuose tvarką
nustato Vyriausioji rinkimų komisija krašto apsaugos ministro teikimu.
2. Apygardos
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų Lietuvos Respublikos
teritorijoje esančių karinių vienetų vadų teikimu sudaro specialių paštų
sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo
specialiuose paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.
3. Karinių
vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame
pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė,
asmens kodas, rinkimų apygarda (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi
rinkėjo pažymėjimą. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda apygardos rinkimų komisijai,
iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos išspausdina pagal elektroninio ryšio
priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria
balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus
pašto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį
atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą arba užtikrinti, kad
rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus
užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti
balsuoti į kitą specialų paštą arba parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę,
į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.
4. Balsavimui
kariniuose vienetuose taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 6, 7, 8 ir 10 dalių
nuostatos.
5. Daryti poveikį kariniame vienete balsuojančio rinkėjo
apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1045,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
68 straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose
1.
Rinkėjai, atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti
savo bausmės vykdymo įstaigoje.
2.
Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos
bausmių vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto
vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio
įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.
3.
Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių
rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti
nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, rinkimų apygarda (pavadinimas
ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą. Specialiame pašte
balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda apygardos
rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos išspausdina pagal
elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą
rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad
rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat
kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4.
Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio įstatymo 64 straipsnio
nuostatos.
5. Balsavimui
areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio straipsnio
ir šio įstatymo 64 straipsnio nuostatos.
6. Daryti
poveikį bausmių vykdymo įstaigose balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar
skubinti jį balsuoti draudžiama.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
BALSŲ
SKAIČIAVIMAS
69 straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita
1.
Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje
nustato ir šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Balsavimo
paštu vokų ir biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant paštu
tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai. Apskaitos duomenis pašto vadovas nurodo
specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių,
naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą,
išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Jie Vyriausiajai rinkimų
komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo
paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus su rinkėjų
užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais
rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų
dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas,
komisijai.
3.
Likus vienai dienai iki rinkimų dienos, pašto vadovas ar jo įgaliotas asmuo
grąžina nepanaudotus balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius apygardos
rinkimų komisijai.
4.
Balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto vadovas
ar jo įgaliotas asmuo įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne
vėliau kaip likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.
5.
Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos,
išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius
apygardos rinkimų komisijai perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio
įstatymo 65( )straipsnio nuostatas vyko pas namuose balsuojančius
rinkėjus. Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki
rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda paštui.
6.
Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų
dienos, išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai
iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus,
sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus.
7.
Išoriniai balsavimo vokai saugomi kartu su rinkimų biuleteniais.
8. Prieš skaičiuojant rinkėjų balsus, gauti
paštu balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo vokai sudedami kartu su namuose
balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal
šio įstatymo 73 straipsnį kartu ir ta pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų
balsai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1045,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
71 straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
1. Uždarius balsavimo
patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip
3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį.
2.
Atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti
rinkimų biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į balsų
skaičiavimo protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, rinkėjo pažymėjimus,
atvykimo lapelius, rinkėjų sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais
biuletenius patikrinama, ar komisijos narys visus biuletenius išdavė teisėtai.
3.
Nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius rinkimų komisija viešai
suskaičiuoja, anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į
specialiai tam skirtus vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir
sugadintų biuletenių skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.
72 straipsnis. Rinkimų apylinkės
balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų skaičiavimas
1.
Apylinkės rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri
apylinkės rinkimų balsadėžę, ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių,
liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos
išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad
balsadėžė buvo pažeista, dėl to surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas
antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma apygardos
rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo
priima apygardos rinkimų komisija.
2. Įsitikinus, kad balsadėžė nebuvo pažeista,
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių ir
stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant
kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus
grafitinius pieštukus), ir komisija suskaičiuoja visus balsadėžėje buvusius
biuletenius. Skaičiuodama komisija visus biuletenius gali suskirstyti į grupes
pagal rinkėjų už kandidatų sąrašus paduotus balsus ir papildomai išskirti grupę
biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą arba
balsavo už kelis sąrašus. Suskaičiavus grupėse esančius biuletenius, nustatomi
rinkėjų už kandidatų sąrašus paduoti balsai ir negaliojančių biuletenių
skaičius. Iš visų biuletenių turi būti išskirti, jeigu aptinkama, neturintys
būtinų požymių (nenustatytos formos, neantspauduoti ar ne šios rinkimų
komisijos antspaudu antspauduoti ir panašiai) biuleteniai. Apie tokius
biuletenius nedelsiant turi būti pranešta apygardos rinkimų komisijai ir apie
tai įrašyta rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole. Visi biuleteniai
turi būti perskaičiuoti du kartus. Antrą kartą patikrinti, ar biuletenių grupės
sudarytos pagal rinkėjų padarytas žymas, ir biuletenius perskaičiuoti turi kiti
komisijos nariai. Skaičiavimo rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, suskaičiuoti biuleteniai sudėti
į specialų voką (vokus), kuris užklijuojamas ir saugomas. Po to, kai rinkimų
komisija nustatė, kiek kandidatų sąrašai gavo apylinkės balsavimo patalpoje
balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti paštu balsavusių rinkėjų balsai.
3.
Biuleteniai, pagal kurių žymas galima nustatyti, už kurį sąrašą balsavo
rinkėjas, bet negalima nustatyti, kam jis atidavė pirmumo balsą ar balsus, vien
dėl to negali būti pripažinti negaliojančiais. Jeigu rinkėjas biuletenyje
nenurodė kandidato rinkimų numerio, nurodė nesamą kandidato
rinkimų numerį arba pagal įrašą ar įrašus dėl pirmumo neįmanoma nustatyti
rinkėjo valios, pirmumo balsas ar balsai pagal šio biuletenio antrosios dalies
specialųjį laukelį (laukelius) neskaičiuojami. Jeigu biuletenyje to paties
kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar tris kartus, šiam kandidatui pagal šį
biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.
4.
Sprendimą dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba tuo atveju, kai
kyla komisijos narių ginčas dėl biuletenio žymų įvertinimo, priima rinkimų
komisija balsavimu. Šio balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio
pusėje.
5.
Balsai skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų
biuleteniuose galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys
ir įsitikinti, kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Komisija
privalo vieną kartą balsus perskaičiuoti, jei iki balsų skaičiavimo protokolo
pasirašymo to pareikalauja bent vienas komisijos narys ar rinkimų stebėtojas.
6.
Konkrečią biuletenių ir balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų
komisija ne vėliau kaip likus 14 dienų iki rinkimų.
73
straipsnis.
Balsavusių pašto vokais rinkėjų apskaita, jų paduotų balsų ir kandidatų į
savivaldybės
tarybos narius pirmumo balsų skaičiavimas
1.
Suskaičiavus balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti paštu
ir namuose gauti rinkimų biuleteniai:
1)
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu ir
namuose gautus išorinius balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas
į balsų skaičiavimo protokolą;
2)
išoriniai vokai po vieną atplėšiami;
3)
iš išorinio voko išimamas rinkėjo pažymėjimas, garsiai perskaitoma rinkėjo
pavardė, ji sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu ir vidinis balsavimo paštu
vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu rinkėjo pažymėjime
įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo
parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to
paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo
pažymėjimo, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis
balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke esantis rinkimų
biuletenis negalioja, ir vokas neatplėšiamas. Ant vidinio (vidinių) balsavimo
voko (vokų) būtina pažymėti, kad voke esantis biuletenis negalioja. Tokių vokų
turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas;
4)
apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ar namuose,
pavardės įrašoma „balsavo paštu“ arba „BP“;
5)
antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir
antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;
6)
baigus peržiūrėti visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami
antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo voke yra daugiau
kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami negaliojančiais.
Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal 71 straipsnio reikalavimus.
2.
Jeigu rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis
balsavimo paštu ar namuose vokas, kad nebūtų pažeista balsavimo paslaptis, jis
neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją sudariusiai apygardos rinkimų
komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.
3. Po to, kai suskaičiuoti balsavimo patalpoje
ir paštu už kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus paduoti balsai,
visi duomenys yra įrašyti į balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį, ši
protokolo dalis pasirašyta komisijos narių, pirmininko bei stebėtojų ir
apylinkės rinkimų komisija pranešė apygardos rinkimų komisijai, kad sąrašo
balsai yra suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti
balsus, paduotus už kandidatus į savivaldybės tarybos narius (pirmumo balsus).
Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti iš karto
arba, jeigu leido apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne
vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą
kartą, biuleteniai, kurie turės būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka specialiajame voke turi būti perduoti saugoti apygardos
rinkimų komisijai. Šiuo atveju apygardos rinkimų komisija po to, kai priėmė iš
apylinkės rinkimų komisijos rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose
biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo turi priimti vieną iš sprendimų:
1)
grąžinti biuletenius ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės
rinkimų komisijai, iš kurios jie buvo gauti;
2)
pakeisti apylinkės rinkimų komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai,
sprendimą dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti
kitos rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai.
Šiuo atveju apygardos rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo
vietą ir laiką.
4.
Jeigu rinkimų komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą dieną arba perskaičiuoja
biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, patikrina, ar
nebuvo pažeistas specialusis vokas (vokai). Jeigu apylinkės rinkimų komisija
priima sprendimą, kad vokas buvo pažeistas ar buvo pakeistas jo turinys, dėl to
surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai
neskaičiuojami. Paketas pristatomas apygardos rinkimų komisijai. Apie tai
nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete
esančių balsų skaičiavimo priima apygardos rinkimų komisija. Įsitikinus, kad
vokas nebuvo pažeistas, pradedamas pirmumo balsų skaičiavimas. Apie pirmumo
balsų skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai apygardos rinkimų
komisija nusprendžia perskaičiuoti biuletenius, ne vėliau kaip prieš valandą iki
skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose: įrengtoje
pastate, kuriame yra apygardos rinkimų komisijos būstinė, ir pastate, kuriame
bus skaičiuojami pirmumo balsai. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali dalyvauti
rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi rinkimų biuleteniai
sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo
priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija patikrina, ar
yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo balsus. Konkrečią
pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau
kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Balsai turi būti skaičiuojami taip, kad šią
procedūrą galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir
įsitikinti, kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Suskaičiuoti
balsai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį, biuleteniai
supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas apygardos rinkimų
komisijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1045,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
73 straipsnis. Balsavusių paštu rinkėjų
apskaita, jų paduotų balsų ir kandidatų į savivaldybės tarybos narius pirmumo
balsų skaičiavimas
1.
Suskaičiavus balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti paštu
ir namuose gauti rinkimų biuleteniai:
1)
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu ir
namuose gautus išorinius balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas
į balsų skaičiavimo protokolą;
2)
išoriniai vokai po vieną atplėšiami;
3)
iš išorinio voko išimamas rinkėjo pažymėjimas, garsiai perskaitoma rinkėjo
pavardė, ji sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu ir vidinis balsavimo paštu
vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu rinkėjo pažymėjime
įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo
parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to
paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo
pažymėjimo, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis
balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke esantis rinkimų
biuletenis negalioja, ir vokas neatplėšiamas. Ant vidinio (vidinių) balsavimo
voko (vokų) būtina pažymėti, kad voke esantis biuletenis negalioja. Tokių vokų
turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas;
4)
apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ar namuose,
pavardės įrašoma „balsavo paštu“ arba „BP“;
5)
antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir
antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;
6)
baigus peržiūrėti visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami
antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo voke yra daugiau
kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami
negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal 71 straipsnio
reikalavimus.
2.
Jeigu rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis
balsavimo paštu ar namuose vokas, kad nebūtų pažeista balsavimo paslaptis, jis
neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją sudariusiai apygardos rinkimų
komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.
3. Po to, kai suskaičiuoti balsavimo patalpoje
ir paštu už kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus paduoti balsai,
visi duomenys yra įrašyti į balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį, ši
protokolo dalis pasirašyta komisijos narių, pirmininko bei stebėtojų ir
apylinkės rinkimų komisija pranešė apygardos rinkimų komisijai, kad sąrašo
balsai yra suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti
balsus, paduotus už kandidatus į savivaldybės tarybos narius (pirmumo balsus).
Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti iš karto
arba, jeigu leido apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne
vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą
kartą, biuleteniai, kurie turės būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka specialiajame voke turi būti perduoti saugoti
apygardos rinkimų komisijai. Šiuo atveju apygardos rinkimų komisija po to, kai
priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose
biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo turi priimti vieną iš sprendimų:
1)
grąžinti biuletenius ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės
rinkimų komisijai, iš kurios jie buvo gauti;
2)
pakeisti apylinkės rinkimų komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai,
sprendimą dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti
kitos rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai.
Šiuo atveju apygardos rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo
vietą ir laiką.
4.
Jeigu rinkimų komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą dieną arba perskaičiuoja
biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, patikrina, ar
nebuvo pažeistas specialusis vokas (vokai). Jeigu apylinkės rinkimų komisija
priima sprendimą, kad vokas buvo pažeistas ar buvo pakeistas jo turinys, dėl to
surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai
neskaičiuojami. Paketas pristatomas apygardos rinkimų komisijai. Apie tai
nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete
esančių balsų skaičiavimo priima apygardos rinkimų komisija. Įsitikinus, kad
vokas nebuvo pažeistas, pradedamas pirmumo balsų skaičiavimas. Apie pirmumo
balsų skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai apygardos rinkimų
komisija nusprendžia perskaičiuoti biuletenius, ne vėliau kaip prieš valandą
iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose:
įrengtoje pastate, kuriame yra apygardos rinkimų komisijos būstinė, ir pastate,
kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali
dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi rinkimų
biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei
rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija
patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo
balsus. Konkrečią pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų
komisija ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Balsai turi būti
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu
dalyvaujantys asmenys ir įsitikinti, kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir
teisingai. Suskaičiuoti balsai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolo antrąją
dalį, biuleteniai supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas apygardos
rinkimų komisijai.
74 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas
1.
Kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomas vienas dviejų dalių balsų skaičiavimo
protokolas. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo
pirmojoje dalyje įrašoma:
1)
rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;
2)
gautų iš apygardos rinkimų komisijos biuletenių skaičius;
3)
kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams
išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, rinkėjo pažymėjimų
skaičius, atvykimo lapelių skaičius, nepanaudotų ir sugadintų biuletenių
skaičius;
4)
anuliuotų rinkimų biuletenių skaičius;
5)
rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6)
balsadėžės atidarymo laikas;
7)
balsadėžėje rastų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą arba balsavo už kelis
sąrašus, skaičius;
8)
balsadėžėje rastų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą, skaičius;
9)
balsadėžėje rastų už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos
narius sąrašą paduotų balsų skaičius;
10) namuose
balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, paštu gautų balsavimo vokų
skaičius, bendras paštu ir namuose gautų balsavimo vokų skaičius, antspauduotų
vidinių balsavimo paštu vokų skaičius
11)
paštu gautų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą arba balsavo už kelis
sąrašus, skaičius;
12)
paštu gautų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą, skaičius;
13)
paštu gautų už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos
narius sąrašą paduotų balsų skaičius;
14)
iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;
15)
iš viso biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą arba balsavo už kelis
sąrašus, skaičius;
16)
iš viso už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos narius
sąrašą paduotų balsų skaičius.
2.
Pagal apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų
parašus, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkės balsavimo
patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų
balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių
rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje
rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų biuletenių skaičių.
3.
Jeigu balsadėžėje randama biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams,
komisija imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai įrašoma balsų
skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
4.
Kai į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį įrašyti visi
duomenys ir visi biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus ir į specialųjį
voką (vokus), šią rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolo pirmąją dalį
pasirašo rinkimų stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės
pridedamos prie protokolo pirmosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis.
Protokolo pirmosios dalies išrašas jų prašymu pateikiamas stebėtojams.
5. Rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrojoje dalyje įrašoma:
1)
skaičiuojamų biuletenių skaičius;
2)
kiekvieno kandidato į savivaldybės tarybos narius gautų
pirmumo balsų skaičius;
3)
visų kandidatų į savivaldybės tarybos narius gautų
pirmumo balsų suma;
4) negaliojančių biuletenių
skaičius;
5)
kiti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys,
reikalingi tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.
6.
Kai į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi
duomenys ir visi suskaičiuoti biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, šią
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo dalį pasirašo rinkimų komisijos
pirmininkas ir nariai. Po to protokolo antrąją dalį pasirašo rinkimų
stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie
protokolo antrosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis.
7.
Jeigu apygardos ar apylinkės rinkimų komisija nustato, kad duomenyse,
nurodytuose balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje, yra padaryta klaida,
surašomas protokolas dėl klaidos ištaisymo. Protokolo antroji dalis,
biuleteniai grąžinami apygardos rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos priima
apygardos rinkimų komisija.
75 straipsnis. Negaliojantys biuleteniai
Negaliojančiais biuleteniais pripažįstami:
1)
nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2)
antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu biuleteniai (gauti
paštu biuleteniai, neantspauduoti rinkimų apygardos komisijos antspaudu);
3)
ne tos rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai;
4)
biuleteniai, kuriuose rinkėjas nebalsavo už kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą (pažymėjo daugiau
kaip vieną kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą; nepažymėjo nė vieno
kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo; pagal padarytą žymą
neįmanoma nustatyti rinkėjo valios).
76 straipsnis. Rinkimų apylinkės
dokumentų pateikimas apygardos rinkimų komisijai
1. Apylinkės rinkimų
komisija visus rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir nepanaudotus,
kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka
sudeda į paketus, padaro jų aprašus ir antspauduoja. Paketai kartu su balsų
skaičiavimo protokolu ir jo priedais, rinkėjų sąrašu, apylinkės rinkimų
komisijos protokolu ir viso komisijos darbo laikotarpio finansiniais
dokumentais apygardos rinkimų komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12
valandų po balsavimo pabaigos, jei Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė
kitaip.
2. Vyriausioji rinkimų
komisija ir Vidaus reikalų ministerija privalo užtikrinti rinkimų dokumentų
gabenimo ir juos gabenančių asmenų saugumą.
62 straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas
1. Prie įėjimo į
balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo
pažymėjimą, pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Komisijos
narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų
sąrašą jis įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą
atvykimo lapelį, kuriame nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir
nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio. Draudžiama vienam
rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam rinkėjui skirtą
lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų
arba neaišku, ar jis įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą,
komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda, įteikia jam svečio
lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti
dėl balsavimo.
2.
Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus
dokumentus nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą
įrašytas asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija 2
į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti asmenys, rinkėjų sąraše suranda
rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir atvykimo lapelį. Po to, kai
rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų biuletenius, pasirašo rinkimų
apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas vienas rinkimų biuletenis.
Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami. Balsuojant paštu,
iš anksto ar namuose, rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenių išdavimą ir
rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.
3. Išduoti rinkėjui kito asmens rinkimų
biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako pagal
įstatymus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1045,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
64 straipsnis. Balsavimas paštu
1. Balsuoti
paštu gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos
priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose
arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į
rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba
pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka
arešto ar laisvės atėmimo bausmę. Balsuoti paštu galima specialiai balsavimui
sudarytuose paštuose (toliau – specialiuose paštuose) jų darbo valandomis
paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje
esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu
išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
2. Už balsavimo
paštu organizavimą atsako atitinkamo pašto vadovas. Už pašto darbo balsuojant
paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas
paštas yra, komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų
pirmininkais, kuriems tai pavedė apygardos rinkimų komisija, organizuoja, kad
rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už
balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako
tų karinių vienetų vadai.
3.
Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas
apygardos rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems
patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu apygardos rinkimų komisija
pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su
rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti
rinkimų dokumentus, apygardos rinkimų komisija išduoda nustatytos formos
pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir
priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas,
pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo
pažymėjimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę
įrašyti į šią pažymą savo pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša
apygardos rinkimų komisijai.
4. Šio įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose
nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas
ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Šiais
atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo
pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.
5.
Pašto darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami
balsavimo paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja
tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.
6.
Rinkėjas balsuoja asmeniškai ir slaptai:
1)
užpildo rinkimų biuletenį;
2)
užpildytą rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
3)
užklijuoja vidinį balsavimo paštu voką;
4)
vidinį balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį
balsavimo paštu voką;
5)
užklijuoja išorinį balsavimo paštu voką.
7. Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su
jame esančiu rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu
biuleteniu) rinkėjas įteikia pašto darbuotojui (rinkimų dokumentus išdavusiam
asmeniui). Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje
užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus
veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl fizinių trūkumų šių veiksmų
pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis
asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą
ir išsaugoti balsavimo paslaptį.
9.
Pašto darbuotojams draudžiama už rinkėjus atlikti šio straipsnio 6 ir 7 dalyse
nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjų neužklijuotus
išorinius balsavimo paštu vokus, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose
vietose ir kitiems asmenims, negu nustatyta šio įstatymo 66, 67 ir 68
straipsniuose.
10. Rinkėjams
draudžiama išsinešti iš specialaus pašto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu
vokus ar juos perduoti kitiems asmenims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1045,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
65
straipsnis. Balsavimas namuose ir balsavimas iš anksto
1. Balsuoti
namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi
rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės
patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę ir jeigu jie pateikė
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti
namuose, ir jeigu yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Šiuos
sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie
neįgalius asmenis gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar
jos teritorinių skyrių, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš
sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir
juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo
tikslais.
2. Balsuoti iš
anksto gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų
apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja apygardos rinkimų komisija.
Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 12 iki 20 valandos paskutinį trečiadienį ir
ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir balsavimui tinkamose
patalpose, esančiose pastate, kuriame yra savivaldybės mero (administracijos
direktoriaus) darbo vieta. Rinkimų biuleteniams ir
balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto apygardos rinkimų
komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip 2 apygardos rinkimų komisijos ar
apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie negali būti pasiūlyti tos pačios
politinės partijos. Balsavimą iš anksto prižiūri apygardos rinkimų
komisijos pirmininkas ar jo pavedimu apygardos rinkimų komisijos narys.
3. Rinkėjų
prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų,
gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti namuose
pradedami priimti įteikiant jiems rinkėjo pažymėjimus ir baigiami priimti
paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo
konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje ir neįrašyti į šios rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį antradienį
iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų pats negali užpildyti
prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali
pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar juo
besirūpinančiam asmeniui. Šie rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą,
pavardę ir asmens kodą.
4. Į rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą paskutinį
ketvirtadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų komisija.
Rinkėjų, kurie gyvena ar laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės
teritorijoje, bet įrašyti į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir jį
tikslinant į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, sąrašą
paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apygardos rinkimų
komisija.
5. Balsavimo vokus
ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai,
paskutinį penktadienį arba šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos
į namus pristato ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo
paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose
balsuojančių rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą,
paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau
kaip 2 apygardos rinkimų komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu – ne
mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir
balsavimą iš anksto gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą
stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui,
užklijuoti išoriniai balsavimo paštu vokai perduodami paštui, o šis juos
perduoda rinkimų apylinkėms kartu su paštu balsavusių rinkėjų rinkimų
dokumentais. Rinkėjų, balsavusių namuose ir iš anksto, sąrašus, nepanaudotus
rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios
rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams, kartu su kitais rinkimų dokumentais
perduoda atitinkamai apygardos rinkimų komisijai ar Vyriausiajai rinkimų
komisijai.
6. Konkretų
rinkimų komisijos narių atvykimo pas namuose balsuojančius rinkėjus
grafiką tvirtina apylinkės ar apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau
kaip atitinkamai paskutinį ketvirtadienį ar trečiadienį iki rinkimų dienos 12
valandos. Šis grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (apygardos)
rinkimų komisijos skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną. Vykti pas
namuose balsuojančius rinkėjus kartu gali tik skirtingų politinių partijų
pasiūlyti rinkimų komisijos nariai ir rinkimų stebėtojai.
7. Balsavimui
namuose ir balsavimui iš anksto taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 4, 5, 6, 7,
8, 9 ir 10 dalių nuostatos.
8. Užklijuotą
išorinį balsavimo voką (su jame esančiais rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo
voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu) rinkėjas įteikia apylinkės (apygardos)
rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, šį voką rinkėjo
akivaizdoje užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo
kvitą.
9. Daryti poveikį namuose
balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
Komisijos nariams ir stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti šio įstatymo 64
straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo
neužklijuotą išorinį balsavimo voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti biuletenius
ar juos perduoti kitiems asmenims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1045,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
70 straipsnis.
Apylinkės rinkimų komisijos darbo organizavimas skaičiuojant balsus
1. Balsų skaičiavimą
komisijoje organizuoja ir jam vadovauja apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas. Jo nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir juos turi vykdyti
visi balsavimo patalpoje esantys asmenys. Apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas turi užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami pagal nustatytą
tvarką, ir turi teisę pareikšti įspėjimą bet kuriam balsavimo patalpoje
esančiam asmeniui, jeigu šis trukdo komisijai dirbti ar netinkamai atlieka savo
pareigas. Tokį savo sprendimą komisijos pirmininkas paskelbia viešai.
Sprendimas įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą ir jį pasirašo komisijos
pirmininkas. Sprendimas privalo būti vykdomas nedelsiant, o prireikus rinkimų
komisija jį gali svarstyti tik po to, kai bus pasirašytas balsų skaičiavimo
protokolas.
2.
Visi į protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai paskelbti taip, kad juos
girdėtų visi dalyvaujantys skaičiuojant balsus asmenys. Jeigu dėl biuletenio
galiojimo ar žymų prasmės kyla abejonių, komisijos pirmininkas biuletenį
pateikia komisijos nariams ir skelbia balsavimą dėl jo įvertinimo (jeigu tokių
biuletenių yra keletas, jie teikiami po vieną). Šio balsavimo rezultatai
užrašomi ant biuletenio tuščiojoje pusėje.
77 straipsnis. Balsų skaičiavimas apygardos rinkimų komisijoje
1.
Apygardos rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus
dokumentus ir patikrina:
1)
ar yra pristatyti visi privalomi pateikti dokumentai (paketai ir specialieji
vokai su rinkimų biuleteniais);
2)
paketų ir vokų antspaudavimą ir užrašus (ar užrašas pilnas ir teisingas);
3) ar į balsų skaičiavimo protokolo pirmąją
dalį (dalis) įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni kitiems; ar
atitinka apygardos rinkimų komisijai žinomus duomenis (apylinkės rinkimų
komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių
balsavimo vokų skaičių, visų biuletenių skaičių pagal pirmąją ir antrąją
protokolo dalis); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo pridėtos
visos jame nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės, stebėtojų pastabos;
4)
ar visos pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų
komisijoje.
2.
Apygardos rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai
šios nustatyta tvarka balsų skaičiavimo protokolo dalių duomenis, savo pastabas
dėl apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų
dokumentų saugumu.
3.
Apylinkių rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų
biuleteniai ar kiti rinkimų dokumentai, apygardos rinkimų komisijoje gali būti
atidaromi tik apygardos rinkimų komisijos sprendimu. Specialusis vokas su
rinkimų biuleteniais apygardos rinkimų komisijoje baigti suskaičiuoti balsus
gali būti išduotas tik apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui ar jo tam raštu
įgaliotam komisijos nariui. Vyriausioji rinkimų komisija ir Vidaus reikalų
ministerija privalo užtikrinti specialiųjų vokų su rinkimų biuleteniais
gabenimo ir juos gabenančių asmenų saugumą.
4. Nustačiusi apylinkės rinkimų komisijos
pateiktų dokumentų trūkumus, apygardos rinkimų komisija imasi priemonių jiems
pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų komisijos pirmininko pateikti
trūkstamus dokumentus.
5.
Apygardos rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų
komisijų pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavusių
rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti apygardos rinkimų komisijoje.
79 straipsnis. Rinkimų
stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus
1.
Skaičiuojant balsus rinkimų apylinkėse ir apygardose, taip pat nustatant
rinkimų rezultatus apygardose, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat
visuomenės informavimo priemonių atstovai.
2.
Rinkimų stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų
komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi
kliudyti rinkimų komisijoms dirbti. Rinkimų stebėtojas turi teisę apylinkės
rinkimų komisijai raštu pareikšti protestą, kuris pridedamas prie apylinkės
balsų skaičiavimo protokolo ir kartu su kitais rinkimų apylinkės rinkimų
dokumentais pateikiamas apygardos rinkimų komisijai. Rinkimų stebėtojo
protestas apygardos rinkimų komisijai pridedamas prie apygardos balsų
skaičiavimo protokolo. Protestus nagrinėja ta rinkimų komisija, kuriai jie
pareikšti.
82 straipsnis. Rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas
1. Pagal rinkimų
apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, o prireikus – ir pagal rinkimų
biuletenius bei kitus rinkimų dokumentus apygardos rinkimų komisija nustato:
1)
apygardoje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;
2)
apygardoje negaliojančių biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatytus balsų skaičiavimo duomenis, reikalingus tikrinant, ar
tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;
3)
už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą ir už visus
kandidatų sąrašus paduotų balsų skaičius.
2.
Pagal už kiekvieną kandidatą į savivaldybės tarybos narius paduotus pirmumo balsus
kiekvienam kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui atskirai sudaroma
porinkiminė kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo eilė. Porinkiminėje
kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo eilėje pirmesniu įrašomas
kandidatas, gavęs daugiau pirmumo balsų. Jeigu pirmumo balsų kandidatai į
savivaldybės tarybos narius yra gavę po lygiai arba mažiau, negu šioje rinkimų
apygardoje renkama savivaldybės tarybos narių, pirmesnis įrašomas kandidatas į
savivaldybės tarybos narius, pirmesniu įrašytas pareiškinių dokumentų eilėje.
3.
Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai rinkimų apygardos balsų
skaičiavimo protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų
narių atskirąsias nuomones, rinkimų stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus.
Apygardos rinkimų komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai
pripažinti rinkimus apygardoje negaliojančiais.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
RINKIMŲ
REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS
84 straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimas ir
paskelbimas
1. Galutinius rinkimų
rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus
konkrečioje apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip
per 7 dienas po rinkimų. Tų apygardų rinkimų komisijų sprendimus, dėl kurių per
3 dienas po rinkimų nėra gauta nė vieno kandidatų į savivaldybės tarybos narius
sąrašus iškėlusios partijos atstovo rinkimams skundo dėl šio įstatymo
pažeidimo, turėjusio esminės įtakos rinkimų rezultatams, Vyriausioji rinkimų
komisija tvirtina be svarstymo. Apygardos rinkimų komisija, Vyriausiajai
rinkimų komisijai patvirtinus jos sprendimą, ne vėliau kaip per 2 dienas po
sprendimo patvirtinimo paskelbia apygardos rinkimų rezultatus.
2.
Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija pakeičia apygardos rinkimų komisijos
sprendimą arba priima sprendimą dėl nebesančio savivaldybės tarybos nario
vietos, tai rinkimų rezultatus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija ir
savivaldybės tarybos narių pažymėjimus pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7, o
baigia ne vėliau kaip po 10 dienų po rinkimų rezultatų ar sprendimo paskelbimo.
3.
Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus
iškėlusioms partijoms, dalyvavusioms paskirstant mandatus, grąžina rinkimų
užstatus, išskyrus užstatus už kandidatų sąrašus tose apygardose, kuriose jos
per rinkimus nedalyvavo paskirstant mandatus.
4.
Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kai per 3 mėnesius po galutinių rinkimų
rezultatų paskelbimo išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius
perduoda valstybės archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų
apygardų balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus, Vyriausiosios
rinkimų komisijos posėdžių protokolus ir sprendimus, rinkimų dokumentų
pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali nuspręsti
sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.
85 straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
Vyriausioji
rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje
negaliojančiais, jeigu nustato, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti
rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje, arba dokumentų suklastojimas ar jų
praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, arba pagal balsų
skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių
esminių rezultatų: kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų, dalyvaujančių
paskirstant mandatus, arba kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui
tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato
tikslumu.
86 straipsnis. Pakartotiniai rinkimai
1.
Pakartotiniai rinkimai rengiami, jeigu rinkimai į savivaldybės tarybą šiame
įstatyme nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais.
2.
Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vėliau kaip po 3 mėnesių po to, kai rinkimai
pripažinti negaliojančiais. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima
sprendimą dėl apygardos rinkimų komisijos įgaliojimų rengti pakartotinius
rinkimus pratęsimo, sudėties pakeitimo arba jos sudarymo iš naujo. Toliau
pakartotiniai rinkimai vykdomi šio įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašus keliančių partijų, prieš tai
užsiregistravusių dalyvauti rinkimuose šioje apygardoje, rinkimų užstatai
užskaitomi.
3.
Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinus pakartotinių rinkimų apygardoje
rezultatus negaliojančiais, Lietuvos Respublikos Seimas svarsto Valstybės valdymo
ir savivaldybių komiteto teikimą dėl tiesioginio valdymo savivaldybėje įvedimo
ir nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą.
87 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario
įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą
1.
Savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta arba jis netenka teisės eiti
savivaldybės tarybos nario pareigas, kai:
1) jis atsistatydina, – pagal savivaldybės tarybos nario paties
parašytą pareiškimą atsistatydinti. Savivaldybės tarybos nario pareiškimas
atsistatydinti turi būti patvirtintas notarine tvarka arba pasirašytas
savivaldybės mero ir tarybos narį iškėlusios partijos vadovo, arba savivaldybės
tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
2) jis praleidžia iš eilės 3 savivaldybės tarybos posėdžius be
pateisinamos priežasties, – pagal savivaldybės tarybos Etikos komisijos teikimą
ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą;
3)
teismas pripažįsta jį neveiksniu, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
4) įsiteisėja teismo
apkaltinamasis nuosprendis, – pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį;
5) jis išvyksta nuolat gyventi už savivaldybės,
kurios tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos ribų, – pagal savivaldybės mero
pranešimą ir gyventojų registro duomenis;
6) paaiškėja, kad jis yra pažeidęs šio įstatymo
89 straipsnį, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą arba nuosprendį;
7) jis miršta −
pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis;
8) teismas priima sprendimą dėl savivaldybės
tarybos nario ne Lietuvos Respublikos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos
Respublikos, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
9)
jis pereina į pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis,
arba tokių pareigų neatsisako.
2. Be to, savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai
savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo
sprendimu laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, išskyrus atvejus, kai
laikinas tiesioginio valdymo įvedimas susijęs su nepaprastosios padėties
įvedimu savivaldybės teritorijoje.
3. Savivaldybės
tarybos narys, prieš pereidamas į pareigas, pagal Konstituciją, šį ar kitus
įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, arba einantis
tokias pareigas, asmeniškai paduoda savivaldybės merui ir Vyriausiajai rinkimų
komisijai rašytinį pareiškimą (pareiškimus) dėl savivaldybės tarybos nario
mandato atsisakymo arba jį, notarine tvarka patvirtinęs, išsiunčia. Asmuo,
nepranešęs Vyriausiajai rinkimų komisijai apie tai, kad jis pereina į pareigas,
nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, arba kad tokias
pareigas eina, atsako Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta
tvarka.
4. Vyriausioji
rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų
atsiradimo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš
terminą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-615,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-26 (2010-01-05)
88 straipsnis. Laisvos savivaldybės tarybos
nario vietos užėmimas
1.
Jeigu savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą šio
įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais arba savivaldybės
tarybos narys netenka mandato, savivaldybės taryboje atsiranda laisva
savivaldybės tarybos nario vieta. Ji užimama taip: savivaldybės tarybos nariu
tampa porinkiminio kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo, pagal kurį
buvo išrinktas buvęs savivaldybės tarybos narys, pirmasis tarybos nario mandato
negavęs kandidatas. Jeigu kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąraše
savivaldybės tarybos nario mandatų negavusių kandidatų, galinčių užimti laisvą
savivaldybės tarybos nario vietą, nėra, savivaldybės tarybos nario mandatas
perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų
eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, t. y. tam
sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią
eilę, ir savivaldybės tarybos nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo
pirmasis savivaldybės tarybos nario mandato negavęs kandidatas. Išnykus
aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pripažinti savivaldybės tarybos nario
įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą pagal šio įstatymo 87 straipsnio 1
dalies 5 ar 9 punktą arba išnykus aplinkybėms, dėl kurių išrinkti savivaldybės
tarybos nariais asmenys neteko savivaldybės tarybos nario mandato pagal šio
įstatymo 90 straipsnį laikotarpiu tarp rinkimų, jie turi pirmumo teisę būti
savivaldybės tarybos nario mandato negavusiais kandidatais užimti atsirandančią
laisvą savivaldybės tarybos nario vietą porinkiminiame kandidatų sąraše, jei
per 15 dienų pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai notarine tvarka
patvirtintą prašymą pripažinti vietas porinkiminiame savivaldybės tarybos nario
mandato negavusių kandidatų sąraše. Pripažinti tokių asmenų vietą porinkiminiame
savivaldybės tarybos nario mandato negavusių kandidatų sąraše leidžiama tik
vieną kartą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl savivaldybės tarybos
nario mandato pripažinimo naujam savivaldybės tarybos nariui turi priimti ne
vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva savivaldybės tarybos nario
vieta.
2.
Jeigu asmuo, kuriam pagal šio straipsnio 1 dalį turėtų atitekti savivaldybės
tarybos nario mandatas, negali tapti savivaldybės tarybos nariu pagal šio
įstatymo 2 straipsnį arba jam tapus savivaldybės tarybos nariu iš karto turėtų
būti taikomos šio įstatymo 87 straipsnio nuostatos, tai šis asmuo kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašo eilėje praleidžiamas.
90 straipsnis. Pareigos, nesuderinamos su savivaldybės tarybos
nario pareigomis, ir išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato netekimas
1. Savivaldybės tarybos nario pareigos
nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario,
Vyriausybės nario pareigomis, su apskrities viršininko ar apskrities viršininko
pavaduotojo, su Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus
ir jo pavaduotojų pareigomis. Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos
nesuderinamos su savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės kontrolieriaus
tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis, su savivaldybės administracijos
direktoriaus ir jo pavaduotojo ar savivaldybės administracijos valstybės
tarnautojo pareigomis, su savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų pareigomis,
savivaldybės viešųjų įstaigų, savivaldybės įmonių vienasmenio vadovo ir
kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, savivaldybės kontroliuojamų
akcinių bendrovių kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba
savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės vadovo pareigomis.
2. Jeigu asmuo, kuris eina pareigas, pagal
Konstituciją, šį ar kitus įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario
pareigomis, išrenkamas savivaldybės tarybos nariu, jis turi apsispręsti ir
atsisakyti tų pareigų arba išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato.
Išrinktas savivaldybės tarybos narys, apsisprendęs atsisakyti savivaldybės tarybos
nario mandato, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo
posėdžio dienos paduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai asmeniškai arba
išsiunčia jai notarine tvarka patvirtintą pareiškimą dėl išrinkto savivaldybės
tarybos nario mandato atsisakymo. Gavusi šį pareiškimą, Vyriausioji rinkimų
komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki
savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl išrinkto
savivaldybės tarybos nario mandato netekimo ir mandato naujam savivaldybės
tarybos nariui pripažinimo. Porinkiminio kandidatų sąrašo kandidatai į
atsiradusią laisvą savivaldybės tarybos nario vietą, apsisprendę atsisakyti
išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato, taip pat turi paduoti Vyriausiajai
rinkimų komisijai pareiškimus dėl savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo
ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio
dienos. Jeigu išrinktas savivaldybės tarybos narys ne vėliau kaip likus 10
dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos nustatyta tvarka
nepraneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad jis atsisako pareigų, pagal šį
įstatymą nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, Vyriausioji
rinkimų komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki
savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl šio
savivaldybės tarybos nario mandato netekimo.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimųįstatymopriedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1994 m. gruodžio 19 d.
Tarybos direktyva 94/80/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams,
gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo
teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 12), su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/106/EB (OL 2006 L 363, p. 409).
Priedo
pakeitimai:
Nr.
X-1423,
2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 15-509 (2008-02-05)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-578, 1994.07.21, Žin., 1994, Nr. 63-1234
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-646,
1994.11.08, Žin., 1994, Nr. 89-1719
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-757,
1995.01.12, Žin., 1995, Nr. 7-143
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 10, 11, 31 IR 46
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-795,
1995.02.15, Žin., 1995, Nr. 18-405
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 41 IR 45 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-57,
1996.12.23, Žin., 1996, Nr. 126-2944 (1996.12.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-231,
1997.05.29, Žin., 1997, Nr. 50-1191 (1997.06.06)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-256,
1997.06.10, Žin., 1997, Nr. 58-1331 (1997.06.20)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 16, 51, 64 IR 68 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1047,
1999.02.09, Žin., 1999, Nr. 19-511 (1999.02.24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19, 34, 83 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1369, 1999 10 19, Žin., 1999, Nr.
93-2710 (1999 11 04)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1939, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.
84-2532 (2000 10 06)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 19 IR 80 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-184, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.
21-692 (2001 03 09)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 38 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-274, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1345 (2001 05 09)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-962,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2764 (2002-07-03)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 3, 6, 9, 12, 13, 17, 23, 24, 25, 26, 28, 29, 32,
34, 35, 41, 55, 58, 62, 63, 64, 86, 88 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-969,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2768 (2002-07-03)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 7, 17, 21, 23, 27, 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 12
STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas, išskyrus 5 ir 6 straipsnius, įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1080,
2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 95-4089 (2002-10-02)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 89 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1340,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-711 (2003-02-19)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO 88(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja
nuo 2003 m. vasario 25 d.
Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių
papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 88-1 straipsniu įstatymas pagal
priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1
daliai.
Pakeitimai:
16.1.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1585,
2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2533 (2003-06-13)
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 88(1)
STRAIPSNIU ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
16.2.
Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2005-01-19, Žin., 2007, Nr. 9-289
(2005-01-22)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 86, 87 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 881
STRAIPSNIU ĮSTATYMO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1448,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1693 (2003-04-24)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 88 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos
baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo
2003 m. gegužės 1 d.
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1872,
2003-12-09, Žin., 2003, Nr. 123-5570 (2003-12-30)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 10, 13, 15, 20, 31, 64, 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
89 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU
ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1912,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE
ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,
SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS
ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS
TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2079,
2004-03-25, Žin., 2004, Nr. 55-1887 (2004-04-16)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 35, 86 IR 88(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2235,
2004-05-11, Žin., 2004, Nr. 83-2988 (2004-05-22)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio
Įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87
straipsnio 1 dalies nuostata – per 15 dienų pateikti prašymą Vyriausiajai
rinkimų komisijai pripažinti pirmumo teise vietas porinkiminiame tarybos nario
mandato negavusių kandidatų sąraše – pradedama taikyti 2003 metais išrinktų
savivaldybių tarybų nariams nuo šio Įstatymo įsigaliojimo.
22.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2373,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4325 (2004-07-27)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
23.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2429, 2004-08-23,
Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.
24.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-399, 2005-11-17,
Žin., 2005, Nr. 143-5173 (2005-12-08)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.
25.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-462, 2005-12-20,
Žin., 2005, Nr. 153-5638 (2005-12-31)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
26.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1001,
2006-12-21, Žin., 2006, Nr. 143-5445 (2006-12-30)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2006 m. gruodžio 30 d.
27.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1045,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-320 (2007-01-19)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 14, 16, 29, 31, 55, 62, 64, 65, 67, 69, 73
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
28.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1423,
2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 15-509 (2008-02-05)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
29.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-222,
2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1800 (2009-04-25)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
30.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-615,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-26 (2010-01-05)
SAVIVALDYBIŲ
TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Konstitucinio
Tesimo nutarimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2007-02-09,
Žin., 2007, Nr. 19-722 (2007-02-13)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO (2006 M. GRUODŽIO 21 D. REDAKCIJA) 1 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2010-01-22)
autrap@lrs.lt
67 straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose
1.
Rinkėjai, atliekantys privalomąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos
tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose ir vidaus tarnybos
daliniuose, kuriuose atlieka tarnybą.
2.
Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų karinių
vienetų ir vidaus tarnybos dalinių vadų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą
ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose
paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.
3.
Karinių vienetų ir vidaus tarnybos dalinių vadai sudaro specialiuose paštuose
balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše
turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, rinkimų
apygarda (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą.
Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto ar vidaus tarnybos
dalinio vadas perduoda apygardos rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų
pažymėjimus arba juos išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus
duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas
patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo
vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės
tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų ir vidaus tarnybos dalinių
vadai sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į kitą specialų paštą arba
parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.
4.
Balsavimui kariniuose vienetuose ir vidaus tarnybos daliniuose taikomos šio
įstatymo 64 straipsnio nuostatos.
5.
Daryti poveikį kariniame vienete ar vidaus tarnybos dalinyje balsuojančio
rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
78 straipsnis. Rinkimų apygardos balsų
skaičiavimo dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai
Apygardos rinkimų komisija visus dokumentus,
gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus finansinius dokumentus), rinkėjų sąrašus,
rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą, apygardos rinkimų komisijos viso
darbo laikotarpio protokolus ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius
paketus ir antspauduoja. Paketai per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą
laiką perduodami Vyriausiajai rinkimų komisijai.
81 straipsnis. Skundai dėl rinkimų
komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui
1.
Partijos, iškėlusios kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus,
kandidatai į savivaldybės tarybos narius, atstovai rinkimams, rinkimų stebėtojai
apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo
gali apskųsti apygardos rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo
protokolų surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24
valandas.
2. Apygardos rinkimų komisijos sprendimai dėl
balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti apskųsti Vyriausiajai rinkimų
komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo protokolų surašymo ir privalo būti
išnagrinėti iki oficialaus galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
3.
Apygardos rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl apylinkės rinkimų komisijos
sprendimo dėl balsų skaičiavimo protokolo surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip
3/5 komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus
biuletenius, o nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai
suskaičiuotus galiojančius ar negaliojančius biuletenius, surašo papildomą
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apylinkės balsų
skaičiavimo protokolo. Apygardos rinkimų komisija neturi teisės pripažinti
negaliojančiu apylinkės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo.
4.
Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl apygardos rinkimų
komisijos sprendimo dėl apygardos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali
perskaičiuoti apygardos rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o
nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius
ar negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apygardos, apylinkės balsų
skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo.
5.
Partijos, iškėlusios kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus,
kandidatai į savivaldybės tarybos narius, savivaldybės tarybos nariai po
galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo iki pirmojo naujai išrinktos
savivaldybės tarybos posėdžio bet kurį Vyriausiosios rinkimų komisijos
sprendimą ar kitą jos veiką per 5 dienas po Vyriausiosios rinkimų komisijos
sprendimo įsigaliojimo ar po to, kai paaiškėjo apie ginčijamą veiką, gali
apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 5 dienas. Jo
sprendimai įsiteisėja nuo paskelbimo.
6.
Partijos, iškėlusios kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus, asmenys,
įrašyti į mandatus gavusių kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus,
savivaldybės tarybos nariai po pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos
posėdžio Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus, priimtus dėl savivaldybės
tarybos nario įgaliojimų nutraukimo ar įgaliojimų naujiems savivaldybės tarybos
nariams pripažinimo, ar atsisakymus priimti šiuos sprendimus per 15 dienų po
sprendimo įsigaliojimo gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam
teismui. Teismas šiuos skundus išnagrinėja per 15 dienų. Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo sprendimai įsiteisėja nuo jų paskelbimo.
83 straipsnis. Rinkimų rezultatų
nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje
1. Išankstinius
rinkimų rezultatus nustato apygardos rinkimų komisija po to, kai pasirašytas
rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas.
2.
Mandatai kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašams paskirstomi pagal
tai, kiek rinkėjų balsų gavo kiekvienas sąrašas, taikant kvotų ir liekanų
metodą. Partijos kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašas gali gauti
savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo
atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai, o už koalicijos
kandidatų sąrašą – ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Jeigu už kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus, dalyvaujančius
skirstant mandatus, yra paduota mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų, teisę dalyvauti
skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas
(sąrašai, jeigu už juos paduota vienodai rinkėjų balsų), už kurį yra paduota
daugiausiai rinkėjų balsų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę
dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio skaičiaus, kad už
kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, būtų paduota ne mažiau
kaip 60 procentų rinkėjų balsų.
3.
Apskaičiuojama mandatų skirstymo kvota. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo
kandidatų sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš
mandatų skaičiaus. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.
4.
Už kiekvieną kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą paduotų balsų
skaičius dalijamas iš mandatų skirstymo pagal kandidatų sąrašus kvotos. Gautas
sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam kandidatų sąrašui
pagal mandatų skirstymo kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos likusiems
mandatams paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų kandidatų į savivaldybės
tarybos narius sąrašų pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo
toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas, pradedant
didžiausiąja. Jei dviejų kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų
liekanos lygios, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu.
Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną padalijami kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašams pagal eilę, pradedant tuo kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.
5.
Jeigu kuriam nors kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui tektų
didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų į savivaldybės tarybos
narius, tai šie mandatai padalijami kitiems kandidatų sąrašams, tęsiant toliau
jų dalijimą liekanų metodu.
6. Sąraše kandidatai į savivaldybės tarybos
narius gauna mandatus pagal porinkiminę kandidatų sąrašų eilę.
89 straipsnis. Savivaldybės tarybos
nario mandato netekimas dėl rinkėjams nepaskelbtos turėtos teismo nuosprendžiu
(sprendimu) paskirtos bausmės
1. Kiekvienas kandidatas į savivaldybės tarybos
narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu
(sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu
Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet
kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai
jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nepaisant to, ar
teistumas pasibaigęs ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame plakate su
kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašu prie kandidato pavardės turi
būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos
veikos“. Tai pažymėti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo
pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei.
2.
Jeigu kandidatas to nenurodė ir yra po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjęs teismo nuosprendis (sprendimas), kuriuo asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos
veikos, arba jeigu įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės
teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl
sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, rinkimų komisija jo neregistruoja
kandidatu į savivaldybės tarybos narius, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji
rinkimų komisija nedelsdama panaikina šį įregistravimą. Jei kandidatas to
nenurodė ir po savivaldybės tarybos rinkimų nustatoma, kad yra Lietuvos
Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendis (sprendimas) pripažinti šį
asmenį kaltu dėl tam tikros nusikalstamos veikos, Vyriausioji rinkimų komisija
per 15 dienų nutraukia jo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus. Šie
reikalavimai ir rinkimų komisijų veiksmai netaikomi, jeigu asmuo okupacinio
režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei.
80 straipsnis. Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas
1. Išankstinius rinkimų rezultatus gali
pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu apygardos rinkimų komisija
perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų apylinkėse išankstinius duomenis,
Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti pranešimą visuomenės
informavimo priemonėms. Šis pranešimas pirmiausia skelbiamas internete.
2.
Iki Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo visuomenės informavimo priemonių
atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip
2010-01-05
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2009-04-25
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 54,
2008-02-05
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2007-02-13
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 64,
2007-01-19
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 19,
2006-12-30
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
2005-12-20
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 19,
2005-11-17
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 71,
2004-08-23
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 71,
2004-07-15
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 71,
2004-05-11
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 19,
2004-03-25
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 19,
2004-01-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 71,
2003-12-09
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 49,
2003-05-27
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
2003-05-01
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 89,
2003-01-28
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 89,
2002-09-19
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 19,
2002-06-20
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2001-04-19
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2001-02-20
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
2000-09-19
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
1999-10-19
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 78,
1999-02-09
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
1997-06-10
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
1997-05-29
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
1996-12-23
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — arts. 76,
1995-02-15
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas — versión
originali versija
Tekstas šią datą