lapkritis 2020
70 pakeitimai
2020-11-14
Full text, PIRMASIS SKIRSNISBENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas1. Šio įstatymo paskirtis – įvertinus nepasiturinčių šeimų ir vienų gyvenančių asmenų turtą ir pajamas, kai suaugę šeimos nariai ir vieni gyvenantys asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, nustatyti valstybės teikiamos piniginės socialinės paramos dydį ir teikimo sąlygas, gavėjų teises ir pareigas, finansavimo šaltinius.2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos1. Artimi giminaičiai – tai tiesiosios ir šoninės linijos giminaičiai: tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys.2. Būstas (gyvenamosios patalpos) (toliau – būstas) – vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos vienam asmeniui ar šeimai gyventi ir atitinkančios statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kitus) reikalavimus. 3. Būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendras grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas., 8 straipsnis. Socialinės pašalpos dydis1. Socialinė pašalpa sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodytą socialinę pašalpą vaikui.2. Socialinė pašalpa vaikui sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam šeimos nariui ir vidutinių šeimos pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį. 9 straipsnis. Kompensacijų dydis1. Šeimoms arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojama:1) šildymo sezono metu – išlaidų už būsto šildymą, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus, dalis, viršijanti 20 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio; 2) išlaidų už faktinį šalto vandens, bet ne didesnį už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų; 3) išlaidų už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus, dalis, viršijanti 5 procentus šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų.2. Jei daugiabučio namo savininkai ar savininkų bendrija yra pasinaudojusi valstybės teikiamais tiksliniais kreditais šilumos taupymo priemonėms įgyvendinti arba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų modernizavimo programą ar ją atitinkančias savivaldybių patvirtintas programas įgyvendina daugiabučio namo modernizavimo investicijų projektą, būsto šildymo išlaidų kompensacija skaičiuojama taikant energijos ar kuro sąnaudų normatyvą, iki bus visiškai išmokėtas tikslinis kreditas. Kompensacijos, apskaičiuotos taikant energijos ar kuro sąnaudų normatyvą, ir kompensacijos, apskaičiuotos pagal faktiškai sunaudotą energiją ar kurą, skirtumas panaudojamas kreditui grąžinti ir palūkanoms apmokėti.3. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamoms neviršijant valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio, skiriama būsto šildymo išlaidų kompensacija yra lygi faktinėms išlaidoms už būsto šildymą, jei būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti yra ne didesni už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus. 4. Apskaičiuojant išlaidas būsto šildymui ir karštam vandeniui, energijos ir kuro sąnaudos įvertinamos pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kainas, taikant vienanares centralizuotai teikiamos šilumos kainas, o kuro, už kurį atsiskaitoma kas mėnesį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, – pagal nustatytas tiekėjų kainas; kietojo ar kitokio kuro, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, – pagal savivaldybėse patvirtintas vidutines kainas. 5. Jei namui, kuriame gyvenamąją vietą yra deklaravę dvi ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, šildyti ir (ar) karštam vandeniui paruošti yra įrengta bendra autonominė katilinė, kompensacijos apskaičiuojamos atskirai kiekvienai (kiekvienam) iš jų. Katilinėje per mėnesį sunaudotas kuras perskaičiuojamas į pagamintą šilumą, o šiluma būstams ir skirtingoms reikmėms (būstui šildyti bei karštam vandeniui paruošti) paskirstoma pagal būstų savininkų pasirinktą vieną iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų arba pagal būstų savininkų siūlomą ir su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija suderintą šilumos paskirstymo metodą. 10 straipsnis. Normatyvai kompensacijoms apskaičiuoti 1. Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:1) būsto naudingojo ploto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui: vienam iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių arba vienam gyvenančiam asmeniui – 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam kitam šeimos nariui – 12 kvadratinių metrų. Šie plotai nustatomi pagal kadastrinių matavimų duomenis;2) karšto vandens – po 1, 5 kubinio metro kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 3) šalto vandens ir nuotekų – po 2 kubinius metrus kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba po 3, 5 kubinio metro kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys.2. Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvus būstui šildyti ir karštam vandeniui paruošti tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.3. Šeimai, kurios nariui, deklaravusiam gyvenamąją vietą būste, kompensacija pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama, apskaičiuojant būsto naudingojo ploto normatyvą, šiam nariui tenkanti būsto naudingojo ploto normatyvo dalis nenustatoma. 11 straipsnis. Valstybės remiamų pajamų dydžio taikymasPiniginei socialinei paramai apskaičiuoti taikomas valstybės remiamų pajamų dydis to mėnesio, už kurį socialinė pašalpa ar kompensacijos yra skiriamos. KETVIRTASIS SKIRSNISTURTO VERTĖS NORMATYVO PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI NUSTATYMAS 12 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtas 1. Skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas: 1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai;2) privalomos registruoti transporto priemonės; 3) privaloma registruoti žemės ūkio technika;4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių;5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jei jų bendra vertė viršija 4 000 litų;6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jei jų bendra vertė viršija 2 000 litų;7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 2 000 litų;8) piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų;9) gautos (negrąžintos) paskolos, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų, išskyrus valstybės paskolas aukštųjų mokyklų studentams; 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų;.11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą bei atkuriamos santaupos ir kitos atkuriamos lėšos.2. Į šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitoma per laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio duomenų apie turtą pateikimo, perleisto nuosavybėn kitam asmeniui šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodyto turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip šeimos arba vieno gyvenančio asmens nuosavybėn įsigyto naujo turto vertė ar gautos piniginės lėšos. 13 straipsnis. Nekilnojamojo turto normatyvai1. Būsto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui yra 60 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam šeimos nariui. 2. Žemės sklypo normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:1) namų valdos žemės sklypo ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;2) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, neviršijančio 1 hektaro (įskaitant jame esančią namų valdos žemę), ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai; 3) didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, ir miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto – 3, 5 hektaro.3. Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, gyvenamąją vietą deklaravusiems (gyvenantiems) mieste, didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, ir miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto normatyvas yra 6 arai. 4. Jei šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi du ir daugiau ne tos pačios paskirties žemės sklypų, taikomas vienos paskirties didžiausios vertės žemės sklypo ploto normatyvas.5. Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, neturintiems žemės sklypo, taikomas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas žemės sklypo ploto normatyvas. 14 straipsnis. Turto vertės normatyvo apskaičiavimas1. Šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas kiekvieno tipo (būsto ir žemės sklypo) nekilnojamojo turto vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto normatyvą dauginant iš pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos (kai neturi gyvenamosios vietos – vietovės, kurioje gyvena) vidutinės nekilnojamojo to tipo turto rinkos vertės.2. Šio įstatymo 13 straipsnyje nurodyto kiekvieno tipo nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę tvirtina Komisija privalomam registruoti turtui įvertinti pagal kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. vidutines nekilnojamojo turto rinkos kainas Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei rajonuose (be savivaldybių centrų).3. Nekilnojamojo turto vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant abiejų tipų (būsto ir vieno iš žemės sklypų) nekilnojamojo turto vertes.4. Kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 45 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 30 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui ir 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui iki 18 metų. 5. Turto vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą, nurodytą šio straipsnio 3 dalyje, ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių bei pajų vertės normatyvą, nurodytą šio straipsnio 4 dalyje. PENKTASIS SKIRSNISPAJAMŲ PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI APSKAIČIAVIMAS 15 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamos1. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:1) su darbo santykiais susijusios pajamos;2) autorinis atlyginimas;3) pensijos ir (ar) pensijų išmokos, šalpos išmokos, išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas; 4) dividendai;5) palūkanos;6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;7) individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą;8) pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;9) išmokos žemės ūkio veiklai;10) piniginės lėšos, gautos vaikui išlaikyti (alimentai);11) kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems, kompensacijas donorams; 12) išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;13) išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;14) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa; 15) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);16) labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius;17) gautos dovanų piniginės lėšos;18) paveldėtos piniginės lėšos;19) užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;20) turto pardavimo pajamos, išskyrus įskaitomas į turtą;21) turto nuomos pajamos;22) loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;23) kitos faktiškai gaunamos pajamos.2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos imamos išskaičiavus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.3. Skiriant socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijos bei socialinė pašalpa į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitomos.4. Skiriamos būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijos į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitomos.5. Piniginės lėšos, mokamos vaikui išlaikyti (alimentai), į jas mokančio asmens pajamas neįskaitomos. 6. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, kas mėnesį gaunamos pašalpos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.7. Vienkartinės, už du ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos mėnesinės išmokos ir piniginės lėšos vaikui išlaikyti (alimentai) įskaitomos į pajamas tų mėnesių, kuriais jos buvo išmokėtos.8. Vienam iš tėvų vaiko (vaikų) išlaikymui gavus teismo priteistą konkrečią pinigų sumą, vidutinė vaikui (vaikams) išlaikyti skirta suma per mėnesį apskaičiuojama gautą pinigų sumą padalijus iš mėnesių iki vaiko pilnametystės skaičiaus. 9. Išlaikymą vaikui (vaikams) priteisus tam tikru turtu, į šeimos pajamas įskaitomos iš to turto naudojimo (nuomos) gaunamos pajamos. Šias pajamas pareiškėjas pats nurodo prašyme-paraiškoje.10. Pajamos iš žemės ūkio veiklos nustatomos pagal šios veiklos apskaitos dokumentus. Jei tokių dokumentų nėra, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvus. Jeigu nėra galimybės nustatyti pajamų pagal šiuos normatyvus arba žemės ūkio veikla nevykdoma, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų. 16 straipsnis. Pajamų socialinei pašalpai gauti apskaičiavimas1. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos:1) pagal vidutines 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnyje;2) pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jei bent vieno šeimos nario arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, buvo gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.3. Jei šeimos nariui socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama, tačiau jis gauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis iš šeimos pajamų atimama ir socialinė pašalpa skiriama likusiems šeimos nariams.4. Jei šeimos nariui socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama ir jis negauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o socialinė pašalpa skiriama likusiems šeimoms nariams. 17 straipsnis. Pajamų kompensacijoms gauti apskaičiavimas1. Kompensacijos apskaičiuojamos pagal visų šeimos narių vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams arba gyvenamąją vietą deklaravusio vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas. 2. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos kompensacijoms gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 16 straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatyta tvarka.3. Socialinę pašalpą gaunančiai šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensacijos apskaičiuojamos pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę pašalpą, įskaitant pagal šias pajamas paskirtos socialinės pašalpos dydį. 4. Jei šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymą, tai pagal šį įstatymą nustatytos kompensacijos apskaičiuojamos nuo likusios išlaidų dalies. 5. Viename būste gyvenamąją vietą deklaravus dviem ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), visų būste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos sudedant kiekvienos šeimos šiame būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams tenkančią vidutinių mėnesio pajamų dalį ir (arba) vienų gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, prieš tai atėmus jiems (jam) tenkančių valstybės remiamų pajamų dydį.6. Jei šeimos nariui kompensacijos pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiamos, tačiau jis gauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis iš šeimos pajamų atimama ir kompensacijos skiriamos likusiems šeimos nariams.7. Jei šeimos nariui kompensacijos pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiamos ir jis negauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o kompensacijos skiriamos likusiems šeimos nariams. ŠEŠTASIS SKIRSNIS, 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
liepa 2020
122 pakeitimai
2020-07-01
19 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento pareigūno teisės, 56 straipsnis. Pareigūnų aprūpinimas tarnybine uniforma, 16 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento vadovybė, 3 straipsnis. Saugomų asmenų apsaugos organizavimo teisiniai pagrindai, 11 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento uždaviniai, 44 straipsnis. Pareigūnų darbo užmokestis, 63 straipsnis. Pareigūnų atleidimas iš tarnybos šalių susitarimu, 64 straipsnis. Pareigūnų skatinimas ir apdovanojimai, 42 straipsnis. Pareigūnų darbo laikas, 58 straipsnis. Kitos pareigūnų garantijos, 31 straipsnis. Netekę galios teisės aktai, 61 straipsnis. Pareigūnų atleidimo iš tarnybos tvarka ir sąlygos, 57 straipsnis. Pareigūnų siuntimas saugoti atstovybių, 12 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento funkcijos, 69 straipsnis. Draudimai, taikomi Vadovybės apsaugos tarnyboje veikiančioms profesinėms sąjungoms, 24 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas, 36 straipsnis. Pareigūnų pareigybių, tarnybinių rangų ir tarnybos pakopų derinimas, 47 straipsnis. Tarnybos stažas, 34 straipsnis. Tarnybiniai rangai, 2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos, 27 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento finansavimas, 18 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento valstybės tarnautojai, 6 straipsnis. Saugomų asmenų apsaugos užtikrinimas, 38 straipsnis. Pareigūnų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas, 65 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos, 54 straipsnis. Išeitinė išmoka atleidžiamiems iš tarnybos pareigūnams, 4 straipsnis. Saugomų asmenų apsaugos organizavimo principai, 41 straipsnis. Tarnybos trukmė, 49 straipsnis. Priemokos ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos, 15 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamentas ir jo struktūriniai padaliniai, Full text, 21 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento pareigūno atsakomybė, 17 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento direktorius, 45 straipsnis. Pareiginė alga, 71 straipsnis. Šaunamųjų ginklų ir sprogmenų naudojimas, 26 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento pareigūno saugumo garantijos, 68 straipsnis. Profesinių sąjungų veiklos Vadovybės apsaugos tarnyboje ypatumai, 23 straipsnis. Fizinės prievartos naudojimas, 37 straipsnis. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas, 62 straipsnis. Pareigūno atleidimas iš tarnybos paties prašymu, 20 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento pareigūno pareigos, 67 straipsnis. Pareigūnų materialinės atsakomybės sąlygos, 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, 53 straipsnis. Pareigūnams garantuojama teisinė pagalba, 59 straipsnis. Pareigūnų nušalinimas nuo pareigų, 14 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento teisė gauti informaciją, 55 straipsnis. Kompensacijos pareigūno žūties (mirties) ar sveikatos sutrikdymo atvejais, 13 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos bei užsienio šalių institucijomis ir įstaigomis, 7 straipsnis. Saugomų asmenų teisės, 35 straipsnis. Tarnybos pakopos, 66 straipsnis. Tarnybinė atsakomybė, 50 straipsnis. Pareigūnų atostogos, 9 straipsnis. Saugomų objektų apsaugos užtikrinimas, 70 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos, 51 straipsnis. Pareigūnų draudimas ir pensijos, 33 straipsnis. Pareigūnų pareigybės Vadovybės apsaugos tarnyboje, 8 straipsnis. Saugomų asmenų pareigos, 22 straipsnis. Prievartos priemonės ir jų naudojimo sąlygos, 32 straipsnis. Pareigūnų veiklos garantijos, 39 straipsnis. Pareigūnų perkėlimas į kitas pareigas, 28 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento materialinis ir techninis aprūpinimas, 40 straipsnis. Laikinas pavedimas eiti kitas pareigas tarnybinio būtinumo atvejais ir perkėlimas į kitas pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje, 52 straipsnis. Pareigūnų papildoma sveikatos priežiūra, 25 straipsnis. Sprogstamųjų medžiagų naudojimas, 29 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento veiklos kontrolė, 30 straipsnis. Kitų teisės aktų galiojimas ir pasiūlymai Vyriausybei, 46 straipsnis. Priedas už tarnybinį rangą, 5 straipsnis. Saugomo asmens statuso įgijimas, 43 straipsnis. Pareigūnų privalomas darbas ne pagal darbo grafiką, 60 straipsnis. Pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindai, 191 straipsnis. Oficialaus įspėjimo taikymas, 48 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, 10 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento teisinis statusas
2020-07-01
15 straipsnis. Naudojimo projektas, Full text, 19 straipsnis. Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar, 21 straipsnis. Teritorijų planavimas ir projektavimas, 17 straipsnis. Žemės sklypo skyrimas, 26 straipsnis. Duomenų apie žemės gelmes naudojimas, 23 straipsnis. Žemės gelmių apsauga ir naudojimas saugomose, 16 straipsnis. Žemės gelmių išteklių naudojimo sąlygos, 20 straipsnis. Žemės gelmių apsaugos priemonės, 3 straipsnis. Pagrindinės sąvokos, 11 straipsnis. Valstybiniai geologiniai tyrimai, 1 straipsnis. Žemės gelmių įstatymo paskirtis, 14 straipsnis. Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir, 13 straipsnis. Teisė naudoti žemės gelmių išteklius ir, 7 straipsnis. Leidimai užsiimti žemės gelmių tyrimu, 31 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas, 61 straipsnis. Teisė užsiimti žemės gelmių tyrimais, 12 straipsnis. Žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo, 9 straipsnis. Žemės gelmių tyrimo sąlygos, 24 straipsnis. Privalomas duomenų apie žemės gelmes teikimas, 33 straipsnis, 8 straipsnis. Žemės gelmių tyrimų registravimas, 22 straipsnis. Žemės gelmių būklės stebėjimas (monitoringas), 32 straipsnis. Tarptautinės sutartys, 28 straipsnis. Ieškiniai dėl neteisėta veikla padarytos, 34 straipsnis. Tarptautinės sutartys, 2 straipsnis. Žemės gelmių nuosavybė, 25 straipsnis. Valstybinė geologijos informacijos sistema, 27 straipsnis. Atsakomybė už Žemės gelmių įstatymo pažeidimą, 4. Leidimo tirti žemės gelmes duomenys tikslinami, jeigu pasikeičia žemės gelmių tyrimų rūšys, leidimo turėtojas reorganizuojamas arba fizinis ar juridinis asmuo ar asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, įsigijo leidimą turintį juridinį asmenį (įmonę) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.402 straipsnis). Kai leidimo turėtojas reorganizuojamas, leidimas su patikslintais duomenimis išduodamas asmeniui, kuriam pereina pasibaigusio reorganizavimo būdu juridinio asmens visos teisės ir pareigos ir kuris atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui gauti. Kai fizinis ar juridinis asmuo ar asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, įsigijo leidimą turintį juridinį asmenį (įmonę), leidimas su patikslintais duomenimis gali būti jo prašymu išduodamas įmonę įsigijusiam asmeniui ar asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, kuriam (kuriai) pereina visos leidimą turėjusio juridinio asmens teisės ir pareigos dėl leidime nurodytų tiesioginių ir nuotolinių žemės gelmių tyrimų vykdymo ir kuris (kuri) atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui gauti., 29 straipsnis. Ginčų sprendimas, 30 straipsnis. Poveikis kitų valstybių aplinkai, 18 straipsnis. Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar, 5 straipsnis. Specialių valstybės institucijų kompetencija, 6 straipsnis. Apskrities viršininko ir savivaldos institucijų, 4 straipsnis. Bendra Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 10 straipsnis. Leidimo atlikti žemės gelmių tyrimą
birželis 2020
84 pakeitimai
2020-06-23
15 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo išsiuntimas vykdyti, Full text, 19 straipsnis. Asmenys, turintys teisę skųsti administracinių ginčų komisijų sprendimus, 21 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo apskundimas, 17 straipsnis. Žalos atlyginimo klausimų sprendimas, 23 straipsnis. Žalos atlyginimo klausimų sprendimas, 16 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymo užtikrinimas, 20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, 3 straipsnis. Savivaldybės ir apskrities administracinių ginčų komisijos sudarymas, 11 straipsnis. Skundo (prašymo) teisė, 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, 2. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose ir kitų komisijos ir komisijos teritorinių padalinių narių darbas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje laikytinas darbu pagrindinėje darbovietėje ir už jį mokama Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba komisijos teritorinio padalinio narys pareigas gali eiti tik Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, taip pat dirbti mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkui, komisijos pirmininko pavaduotojui, komisijos pirmininko pavaduotojui teritoriniame padalinyje ir kitiems komisijos arba komisijos teritorinio padalinio nariams taikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnis, jiems, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, nemokamos, ir taikomos Darbo kodekse nustatytos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus. Lietuvos administracinių ginčų komisijos valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, priėmimo į darbą tvarką, jų darbo užmokesčio mokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Valstybės tarnybos įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai., 14 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimas, 13 straipsnis. Administracinių ginčų nagrinėjimo terminai, 7 straipsnis. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sudarymas, 12 straipsnis. Administracinių ginčų komisijų teisės rengiant medžiagą posėdžiui, 9 straipsnis. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetencija, 8 straipsnis. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos statusas, 22 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymas, 2 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos, 18 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo apskundimas, 5 straipsnis. Savivaldybės ir apskrities administracinių ginčų komisijos kompetencija, 4 straipsnis. Apskrities administracinių ginčų komisijos statusas, 10 straipsnis. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos darbo tvarka
2020-06-01
PENKTASIS SKIRSNISPAJAMŲ PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI APSKAIČIAVIMAS 15 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamos1. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:1) su darbo santykiais susijusios pajamos;2) autorinis atlyginimas;3) pensijos ir (ar) pensijų išmokos, šalpos išmokos, išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas; 4) dividendai;5) palūkanos;6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;7) individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą;8) pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;9) išmokos žemės ūkio veiklai;10) piniginės lėšos, gautos vaikui išlaikyti (alimentai);11) kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems, kompensacijas donorams; 12) išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;13) išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;14) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa; 15) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);16) labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius;17) gautos dovanų piniginės lėšos;18) paveldėtos piniginės lėšos;19) užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;20) turto pardavimo pajamos, išskyrus įskaitomas į turtą;21) turto nuomos pajamos;22) loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;23) kitos faktiškai gaunamos pajamos.2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos imamos išskaičiavus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.3. Skiriant socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijos bei socialinė pašalpa į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitomos.4. Skiriamos būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijos į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitomos.5. Piniginės lėšos, mokamos vaikui išlaikyti (alimentai), į jas mokančio asmens pajamas neįskaitomos. 6. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, kas mėnesį gaunamos pašalpos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.7. Vienkartinės, už du ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos mėnesinės išmokos ir piniginės lėšos vaikui išlaikyti (alimentai) įskaitomos į pajamas tų mėnesių, kuriais jos buvo išmokėtos.8. Vienam iš tėvų vaiko (vaikų) išlaikymui gavus teismo priteistą konkrečią pinigų sumą, vidutinė vaikui (vaikams) išlaikyti skirta suma per mėnesį apskaičiuojama gautą pinigų sumą padalijus iš mėnesių iki vaiko pilnametystės skaičiaus. 9. Išlaikymą vaikui (vaikams) priteisus tam tikru turtu, į šeimos pajamas įskaitomos iš to turto naudojimo (nuomos) gaunamos pajamos. Šias pajamas pareiškėjas pats nurodo prašyme-paraiškoje.10. Pajamos iš žemės ūkio veiklos nustatomos pagal šios veiklos apskaitos dokumentus. Jei tokių dokumentų nėra, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvus. Jeigu nėra galimybės nustatyti pajamų pagal šiuos normatyvus arba žemės ūkio veikla nevykdoma, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų. 16 straipsnis. Pajamų socialinei pašalpai gauti apskaičiavimas1. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos:1) pagal vidutines 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnyje;2) pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jei bent vieno šeimos nario arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, buvo gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.3. Jei šeimos nariui socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama, tačiau jis gauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis iš šeimos pajamų atimama ir socialinė pašalpa skiriama likusiems šeimos nariams.4. Jei šeimos nariui socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama ir jis negauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o socialinė pašalpa skiriama likusiems šeimoms nariams. 17 straipsnis. Pajamų kompensacijoms gauti apskaičiavimas1. Kompensacijos apskaičiuojamos pagal visų šeimos narių vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams arba gyvenamąją vietą deklaravusio vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas. 2. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos kompensacijoms gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 16 straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatyta tvarka.3. Socialinę pašalpą gaunančiai šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensacijos apskaičiuojamos pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę pašalpą, įskaitant pagal šias pajamas paskirtos socialinės pašalpos dydį. 4. Jei šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymą, tai pagal šį įstatymą nustatytos kompensacijos apskaičiuojamos nuo likusios išlaidų dalies. 5. Viename būste gyvenamąją vietą deklaravus dviem ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), visų būste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos sudedant kiekvienos šeimos šiame būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams tenkančią vidutinių mėnesio pajamų dalį ir (arba) vienų gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, prieš tai atėmus jiems (jam) tenkančių valstybės remiamų pajamų dydį.6. Jei šeimos nariui kompensacijos pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiamos, tačiau jis gauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis iš šeimos pajamų atimama ir kompensacijos skiriamos likusiems šeimos nariams.7. Jei šeimos nariui kompensacijos pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiamos ir jis negauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o kompensacijos skiriamos likusiems šeimos nariams. ŠEŠTASIS SKIRSNIS, Full text, 17 straipsnis. Piniginės, 23 straipsnis. Informacijos teikimas1. Pažymas apie asmens, pageidaujančio gauti piniginę socialinę paramą, turimą turtą ir pajamas juridiniai ir fiziniai asmenys nemokamai pateikia per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.2. Valstybės ir savivaldybių įmonės, institucijos, įstaigos ir organizacijos savivaldybių administracijų prašymu nemokamai teikia joms informaciją, reikalingą piniginei socialinei paramai skirti. 3. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybių administracijos teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie jų teritorijose gyvenančioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims suteiktą piniginę socialinę paramą bei jos reikalavimu kitus duomenis apie šią paramą.4. Savivaldybių administracijos užtikrina šeimų ir vienų gyvenančių asmenų pateiktų piniginei socialinei paramai gauti duomenų konfidencialumą. SEPTINTASIS SKIRSNISPINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ GAUNANČIOS ŠEIMOS IR VIENO GYVENANČIO ASMENS PAREIGOS 24 straipsnis. Piniginę socialinę paramą gaunančios šeimos ir vieno gyvenančio asmens pareigos1. Piniginę socialinę paramą gaunanti šeima ir vienas gyvenantis asmuo privalo:1) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią šeimos arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, bei būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus; 2) per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui;3) savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;4) sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą; 5) dalyvauti savivaldybės administracijos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką organizuojamuose visuomenei naudinguose darbuose. 2. Bedarbiai šeimos nariai ir vieni gyvenantys asmenys privalo vykdyti teritorinių darbo biržų sudarytuose individualiuose įdarbinimo planuose nustatytus įsipareigojimus (neatsisakyti profesinio mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo, siūlomo darbo, viešųjų bei Užimtumo fondo remiamų darbų ir kita). AŠTUNTASIS SKIRSNISNETEISĖTAI GAUTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS IŠIEŠKOJIMAS 25 straipsnis. Dėl gavėjo kaltės neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos išieškojimas 1. Nustačius, kad šeima arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, šeimos narius ar kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą sumą arba ją mokėti dalimis. 2. Negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai šeima arba vienas gyvenantis asmuo ne trumpiau kaip 3 mėnesius po paskutinio paramos gavimo laikotarpio nesikreipė dėl piniginės socialinės paramos, yra išieškoma savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš gavėjui priklausančios piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį. 26 straipsnis. Dėl savivaldybės administracijos kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos išieškojimas Dėl savivaldybės administracijos kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos lėšos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. DEVINTASIS SKIRSNISBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 27 straipsnis. Piniginės socialinės paramos gavėjų teisės į socialinę paramą užtikrinimas, 7. Nepasiturinti šeima arba vienas gyvenantis asmuo – šeima arba vienas gyvenantis asmuo, kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.8. Nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys – Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys užsieniečiai bei asmenys be pilietybės, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. 9. Socialinės rizikos asmuo – vyresnis kaip 18 metų asmuo, turintis emocinių, elgesio, socialinių problemų ir dėl to esantis socialiai atskirtas – elgetaujantis, valkataujantis, skurstantis arba (ir) patyręs psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje, arba (ir) piktnaudžiaujantis alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, arba (ir) yra priklausomas nuo azartinių lošimų, arba (ir) įsitraukęs ar linkęs įsitraukti į nusikalstamą veiklą.10. Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba). 11. Šeima – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos pilnamečiai vyras ir moteris, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų: besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose (mokiniai ar studentai), taip pat asmenys laikotarpiu nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Į globėjų (rūpintojų) šeimų sudėtį vaikai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba, neįskaitomi.12. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens turto vertės normatyvas – pagal šio įstatymo 14 straipsnį nustatyta turto vertė. 13. Valstybės remiamos pajamos šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui – valstybės remiamų pajamų dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus.14. Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų nesusituokęs asmuo, taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium asmuo, neturintis vaikų arba jų turintis, tačiau teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium vaikai yra likę gyventi su kitu sutuoktiniu. 3 straipsnis. Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims rūšys Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims (toliau – piniginė socialinė parama) rūšys yra šios:1) socialinė pašalpa;2) būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijos (toliau – kompensacijos). 4 straipsnis. Piniginės socialinės paramos finansavimas1. Piniginė socialinė parama, išskyrus socialinę paramą, nurodytą šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje, finansuojama iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams. 2. Piniginei socialinei paramai, nustatytai šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, gali būti panaudojama iki 2 procentų socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų.3. Socialinė parama šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų. 4. Piniginei socialinei paramai administruoti iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams skiriami 4 procentai socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų.5. Nepanaudotos valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti gali būti naudojamos kitai socialinei paramai finansuoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. ANTRASIS SKIRSNISPINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMO SĄLYGOS 5 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens teisė į socialinę pašalpą Šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus:1) nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 12 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 15 ir 16 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui;3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų. 6 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens teisė į kompensacijasGyvenamąją vietą būste deklaravę šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jei kreipimosi metu atitinka šiuos reikalavimus:1) šeimos arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 12 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) išlaidos už būsto šildymą, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus, viršija 20 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio; arba (ir)3) išlaidos už faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą normatyvą, viršija 2 procentus šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų; arba (ir)4) išlaidos už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus, viršija 5 procentus šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų;5) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų;6) įsiskolinusieji už būsto šildymą, karštą ar šaltą vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs padengti įsiskolinimą. 7 straipsnis. Sąlygos, kurioms esant asmenys turi teisę į piniginę socialinę paramą1. Sąlygos, kurioms esant asmenys turi teisę į piniginę socialinę paramą:1) vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka), nustatytos Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje, arba dirba ne visą darbo laiką Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nustatytais atvejais, o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui; 2) asmenys mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai bei laikotarpiu nuo dieninės bendrojo lavinimo mokyklos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 24 metai; 3) asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas netekus 45–55 procentų darbingumo (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais) bei našlių ar našlaičių pensijas; 4) asmenys yra bedarbiai, gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmoką arba mokymosi laikotarpiu – mokymosi stipendiją, arba dirbantys viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus. Šių išmokų mokėjimo ir įdarbinimo laikotarpiui pasibaigus, teisė į piniginę socialinę paramą išlieka iki šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos sąlygos atsiradimo;5) asmenys yra ne trumpiau kaip 6 mėnesius įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje; 6) vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš šeimos narių slaugo vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, šeimos narį (narius), artimą savo ar sutuoktinio giminaitį, jei jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jie pripažinti neveiksniais; 7) asmuo ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi sveikatos priežiūros įstaigos stacionare arba ne trumpiau kaip vieną mėnesį turi nedarbingumo pažymėjimą; 8) yra nėščia moteris, kuriai yra likę 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;9) teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties likę ne daugiau kaip 5 metai; 10) asmenys yra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo: baigę formaliojo švietimo įstaigų dieninius skyrius abiturientai ir absolventai; netekę 45–55 procentų darbingumo asmenys (III grupės invalidai); asmenys, kuriems buvo nustatytas neįgalumo arba darbingumo lygis, nustatyto neįgalumo arba darbingumo lygio terminui pasibaigus; motina (tėvas) arba globėja (globėjas) jos (jo) auginamam vaikui sukakus 3 metus; asmenys, dirbę pagal laikinąją ar patarnavimo (ne trumpiau kaip 1 mėnesį), terminuotą, sezoninę darbo sutartį, šiai sutarčiai pasibaigus; asmenys, slaugę šeimos narį, vaiką, kuriam įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, arba artimąjį savo ar sutuoktinio giminaitį, kuriems buvo nustatytas nuolatinės slaugos (pagalbos, priežiūros) būtinumas ar jie buvo pripažinti neveiksniais; iš laisvės atėmimo vietų grįžę asmenys. Nutraukus registraciją teritorinėje darbo biržoje, išskyrus įsidarbinimo atvejį, šiame punkte nurodytiems asmenims taikoma šio straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata;11) motina (tėvas) arba globėja (globėjas) namuose augina: nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 3 metų; bent vieną nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 8 metų, kai šeimoje auginami 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų; pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 8 metų arba dėl to, kad nėra vietų ikimokyklinėse ugdymo įstaigose arba šeima gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigos; 12) motina arba tėvas, kai vieno iš jų nėra arba jis (ji) dėl ligos, neįgalumo, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (vaikų), augina namuose vaiką (vaikus) iki 14 metų ir dirba šeimai nuosavybės teise priklausančius ar išsinuomotus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų; 13) vaikai nuo 16 iki 18 metų: mokosi; dirba; yra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje (šios dalies 5 ir 10 punkto sąlygos netaikomos); įstatymų nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumas; nėštumo metu (sukakus 18 metų teisė į piniginę socialinę paramą išlieka iki šios dalies 8 punkte nustatytos sąlygos atsiradimo).2. Auginančių vaikus iki 18 metų nesusituokusių asmenų, nutraukusių santuoką ar gyvenančių skyrium sutuoktinių šeimos, atitinkančios šio įstatymo 5 ir 6 straipsnių reikalavimus, teisę į socialinę pašalpą turi: 1) sudarius teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismui priteisus šiam vaikui (šiems vaikams) išlaikymą;2) tėvystės nustatymo, vaiko (vaikų) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.3. Piniginė socialinė parama šeimos nariui ar vienam gyvenančiam asmeniui neteikiama, jei jis yra: 1) nuolat arba darbo dienomis išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje;2) užsienio valstybėje besimokantis ir gyvenantis mokinys ar studentas iki 24 metų;3) atliekantis bausmę, sulaikytas ar suimtas, jam paskelbta paieška ar teismo pripažintas nežinia kur esančiu;4) atliekantis privalomąją pradinę karo tarnybą;5) neturintis leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jei tokį leidimą privalo turėti pagal galiojančius teisės aktus., 11 straipsnis. Turto vertės normatyvo nustatymas, 7 straipsnis. Normatyvai, 9 straipsnis. Šeimos (vieno gyvenančio asmens), 6 straipsnis. Šeimos (vieno gyvenančio asmens) teisė į kompensacijas, 10 straipsnis. Nekilnojamojo turto normatyvai
gegužė 2020
55 pakeitimai
2020-05-21
Full text, 21 straipsnis. Piniginės socialinės paramos, 23 straipsnis. Informacijos teikimas1. Pažymas apie asmens, pageidaujančio gauti piniginę socialinę paramą, turimą turtą ir pajamas juridiniai ir fiziniai asmenys nemokamai pateikia per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.2. Valstybės ir savivaldybių įmonės, institucijos, įstaigos ir organizacijos savivaldybių administracijų prašymu nemokamai teikia joms informaciją, reikalingą piniginei socialinei paramai skirti. 3. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybių administracijos teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie jų teritorijose gyvenančioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims suteiktą piniginę socialinę paramą bei jos reikalavimu kitus duomenis apie šią paramą.4. Savivaldybių administracijos užtikrina šeimų ir vienų gyvenančių asmenų pateiktų piniginei socialinei paramai gauti duomenų konfidencialumą. SEPTINTASIS SKIRSNISPINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ GAUNANČIOS ŠEIMOS IR VIENO GYVENANČIO ASMENS PAREIGOS 24 straipsnis. Piniginę socialinę paramą gaunančios šeimos ir vieno gyvenančio asmens pareigos1. Piniginę socialinę paramą gaunanti šeima ir vienas gyvenantis asmuo privalo:1) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią šeimos arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, bei būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus; 2) per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui;3) savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;4) sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą; 5) dalyvauti savivaldybės administracijos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką organizuojamuose visuomenei naudinguose darbuose. 2. Bedarbiai šeimos nariai ir vieni gyvenantys asmenys privalo vykdyti teritorinių darbo biržų sudarytuose individualiuose įdarbinimo planuose nustatytus įsipareigojimus (neatsisakyti profesinio mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo, siūlomo darbo, viešųjų bei Užimtumo fondo remiamų darbų ir kita). AŠTUNTASIS SKIRSNISNETEISĖTAI GAUTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS IŠIEŠKOJIMAS 25 straipsnis. Dėl gavėjo kaltės neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos išieškojimas 1. Nustačius, kad šeima arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, šeimos narius ar kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą sumą arba ją mokėti dalimis. 2. Negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai šeima arba vienas gyvenantis asmuo ne trumpiau kaip 3 mėnesius po paskutinio paramos gavimo laikotarpio nesikreipė dėl piniginės socialinės paramos, yra išieškoma savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš gavėjui priklausančios piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį. 26 straipsnis. Dėl savivaldybės administracijos kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos išieškojimas Dėl savivaldybės administracijos kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos lėšos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. DEVINTASIS SKIRSNISBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 27 straipsnis. Piniginės socialinės paramos gavėjų teisės į socialinę paramą užtikrinimas, PIRMASIS SKIRSNISBENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas1. Šio įstatymo paskirtis – įvertinus nepasiturinčių šeimų ir vienų gyvenančių asmenų turtą ir pajamas, kai suaugę šeimos nariai ir vieni gyvenantys asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, nustatyti valstybės teikiamos piniginės socialinės paramos dydį ir teikimo sąlygas, gavėjų teises ir pareigas, finansavimo šaltinius.2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos1. Artimi giminaičiai – tai tiesiosios ir šoninės linijos giminaičiai: tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys.2. Būstas (gyvenamosios patalpos) (toliau – būstas) – vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos vienam asmeniui ar šeimai gyventi ir atitinkančios statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kitus) reikalavimus. 3. Būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendras grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas., 7 straipsnis. Normatyvai, 6 straipsnis. Šeimos (vieno gyvenančio asmens) teisė į kompensacijas
2020-05-01
15 straipsnis. Reikalavimai rengiant skaitmeninės ir klasikinės loterijos tiražus, Full text, 19 straipsnis. Loterijos taisyklės, 21 straipsnis. Licencijos organizuoti didžiąsias ir mažąsias loterijas galiojimas, 17 straipsnis. Draudimai ir apribojimai, susiję su loterijų organizavimu, 26 straipsnis. Auditas, 23 straipsnis. Priežiūros ir kontrolės institucijos, 37 straipsnis. Priežiūros institucijos pagrindinės funkcijos, 16 straipsnis. Žaidėjų teisės, 20 straipsnis. Didžiųjų loterijų ataskaita, 3 straipsnis. Loterijų rūšys, 11 straipsnis. Loterijų organizatorių teisė verstis kita ūkine ar komercine veikla, 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, 14 straipsnis. Loterijų organizatorių kapitalo dydis arba finansinės garantijos, 13 straipsnis. Reikalavimai loterijos bilietams, 7 straipsnis. Lėšų skyrimas labdarai arba paramai, 35 straipsnis. Interneto ryšiu loterijose dalyvaujančių žaidėjų apsauga, 31 straipsnis. Didžiųjų loterijų ataskaita, 12 straipsnis. Reikalavimai asmenims, susijusiems su loterijų organizavimu, ir licencijas išduodančioms institucijoms, 9 straipsnis. Loterijos laimėjimų fondas, 24 straipsnis. Priežiūros ir kontrolės institucijų pagrindinės funkcijos, 36 straipsnis. Priežiūros institucija, 33 straipsnis. Loterijos bilietų platinimo internetu ir telefono ryšiu reikalavimai, 8 straipsnis. Loterijos bilietų platinimas, 22 straipsnis. Didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisyklės, 32 straipsnis. Loterijos pabaiga, 39 straipsnis. Finansinių dokumentų pateikimas priežiūros institucijai, 28 straipsnis. Atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimus, 34 straipsnis. Interneto ryšiu platinamų loterijos bilietų įsigijimas ir laimėjimų išmokėjimas, 2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos, 25 straipsnis. Priežiūros ir kontrolės institucijų teisės, 27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas, 29 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei, 30 straipsnis. Loterijos taisyklės, 18 straipsnis. Loterijų organizavimo apskaitos ypatumai, 5 straipsnis. Licencijų organizuoti loterijas rūšys, 6 straipsnis. Loterijų organizatoriai, 38 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės, 4 straipsnis. Institucijos, išduodančios licencijas organizuoti loterijas, 10 straipsnis. Loterijos laimėjimų išmokėjimo ir apskaitos tvarka
2020-05-01
19 straipsnis. Neteko galios nuo 2004-04-06., 56 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, 3 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės turinys, 31 straipsnis. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas, 12 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, 24 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai, jei pasibaigus privalomojo nurodymo terminui jame nustatyti reikalavimai neįvykdomiJei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo skirti įstatymų nustatytas nuobaudas asmenims, neįvykdžiusiems privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus, taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis. TREČIASIS SKIRSNISAPLINKAI KENKSMINGOS VEIKLOS SUSTABDYMAS, 36 straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą panaikinimas, 34 straipsnis. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas, 2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos, 27 straipsnis., ANTRASIS SKIRSNISPRIVALOMIEJI NURODYMAI 18 straipsnis. Privalomojo nurodymo davimo atvejai, 38 straipsnis. Atsakomybė už patirtus nuostolius, Full text, 21 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminai1. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 3 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti.2. Ilgesnius privalomojo nurodymo įvykdymo terminus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas gali nustatyti suderinęs su savo tiesioginiu vadovu. 3. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, nustatęs ilgesnius negu šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminai, apie tai privalo pranešti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai. 22 straipsnis. Privalomojo nurodymo terminų pratęsimas1. Asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti šio nurodymo, nurodymo įvykdymo terminai gali būti pratęsti. 2. Kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, galima kreiptis ne vėliau kaip 7 dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos., 26 straipsnis. Aplinkos apsaugos, 23 straipsnis. Privalomojo nurodymo apskundimas1. Privalomąjį nurodymą gali apskųsti asmuo, dėl kurio jis priimtas, arba jo įgaliotas atstovas., 37 straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą apskundimas, 20 straipsnis. Privalomojo nurodymo turinys1. Privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys:1) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos, tarnybos vieta; 2) privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta;3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, adresas. Jei privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui – jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta;4) kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti;5) privalomojo nurodymo apskundimo tvarka.2. Privalomasis nurodymas pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas juridinio asmens atstovui ar fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas. Jeigu juridinio asmens atstovas ar fizinis asmuo atsisako pasirašyti, tai įrašoma privalomajame nurodyme ir šis išsiunčiamas jiems registruotu laišku. 21 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminai1. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 3 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti.2. Ilgesnius privalomojo nurodymo įvykdymo terminus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas gali nustatyti suderinęs su savo tiesioginiu vadovu. 3. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, nustatęs ilgesnius negu šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminai, apie tai privalo pranešti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai. 22 straipsnis. Privalomojo nurodymo terminų pratęsimas1. Asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti šio nurodymo, nurodymo įvykdymo terminai gali būti pratęsti. 2. Kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, galima kreiptis ne vėliau kaip 7 dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos., 35 straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdymas, 33 straipsnis., 22 straipsnis. Privalomojo nurodymo terminų pratęsimas, 32 straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą turinys, 39 straipsnis. Draudimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, 28 straipsnis., 25 straipsnis. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo pagrindai, 29 straipsnis. Pasirengimo sustabdyti, 30 straipsnis. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas
vasaris 2020
16 pakeitimai
sausis 2020
145 pakeitimai
2020-01-02
76 straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios, 19 straipsnis. Paieška ir gelbėjimas, 56 straipsnis. Licencija oro susisiekimui vykdyti, 64 straipsnis. Orlaivio skrydžio dokumentai, 42 straipsnis. Civilinio aerodromo tinkamumas naudoti, 58 straipsnis. Orlaivių eksploatavimas, 73 straipsnis. Draudimas, 31 straipsnis. Tinkamumo skraidyti priežiūra, 701 straipsnis. Neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisės keliaujant oro transportu, 24 straipsnis. Laikinas registravimas, 47 straipsnis. Testai ir tikrinimai, 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos, 27 straipsnis. Orlaivio registravimo liudijimas, 18 straipsnis. Meteorologinė informacija, 38 straipsnis. Reikalavimai oro uostui, iš kurio vyksta oro susisiekimas, 54 straipsnis. Vežėjo pažymėjimas, 21 straipsnis. Civilinių orlaivių registravimo sąlygos, 71 straipsnis. Kompiuterinės rezervavimo sistemos, 45 straipsnis. Specialistų rengimas, 37 straipsnis. Civilinio aerodromo statyba ir rekonstrukcija, 53 straipsnis. Užsienio valstybės orlaivio vadas, 13 straipsnis. Lietuvos Respublikos oro erdvė, 101 straipsnis. Kompensavimas už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą ir triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimą aerodromo triukšmo apsauginėse zonose, 66 straipsnis. Tarnybos, užtikrinančios aviacijos saugumą, 50 straipsnis. Orlaivio vadas, 9 straipsnis. Orlaivių nacionalinė priklausomybė, 51 straipsnis. Orlaivio vado pareigos, 33 straipsnis. Užsienio valstybių orlaivių tinkamumas skraidyti, 22 straipsnis. Dokumentai, reikalingi orlaiviui registruoti, 72 straipsnis. Rinkliavos, 29 straipsnis. Tinkamumo skraidyti reikalavimai, 5 straipsnis. Aviacijos valstybinis valdymas, 60 straipsnis. Viršgarsiniai skrydžiai, 48 straipsnis. Licencijų galiojimo sustabdymas ir nutraukimas, 16 straipsnis. Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir skrydžių valdymo įrenginiai, 3 straipsnis. Įstatymo taikymas, 11 straipsnis. Aerodromų naudojimas civilinių ir valstybės orlaivių reikmėms, 44 straipsnis. Tarptautinių oro uostų žemė, 63 straipsnis. Draudimas išskristi, 74 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą keleiviams, bagažui, kroviniams ir tretiesiems asmenims, 61 straipsnis. Skrydžiai virš gyvenamųjų vietovių, 57 straipsnis. Licencijos oro susisiekimui vykdyti išdavimas, sustabdymas ir panaikinimas, 12 straipsnis. Valstybės orlaivių eksploatavimas, 69 straipsnis. Užsakomieji vežimai, 36 straipsnis. Civilinių orlaivių ir jų įrangos projektavimas, gamyba, remontas ir techninė priežiūra, 34 straipsnis. Aplinkos apsaugos reikalavimai, 75 straipsnis. Atsakomybė už teisės aktų pažeidimą, 711 straipsnis. Antžeminių paslaugų teikimas, 6 straipsnis. Civilinės aviacijos administracija, 65 straipsnis. Civilinės aviacijos saugumo programos, 41 straipsnis. Lauko aikštelės, 4 straipsnis. Kiti civilinės aviacijos teisės aktai, 141 straipsnis. Oro navigacijos paslaugos, 49 straipsnis. Orlaivio įgula, 15 straipsnis. Oro eismo paslaugos, Full text, 17 straipsnis. Oro navigacijos informacijos paslaugos, 26 straipsnis. Civilinio orlaivio registravimo panaikinimas, 68 straipsnis. Keleivių, krovinių, bagažo ir pašto vežimas, 23 straipsnis. Registruotina informacija, 62 straipsnis. Parodomieji renginiai ir aviacijos sporto varžybos, 20 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro tvarkytojas, 67 straipsnis. Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimas, 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, 59 straipsnis. Pavojingų gaminių vežimas, 14 straipsnis. Oro erdvės tvarkyba ir skrydžių taisyklės, 55 straipsnis. Reikalavimai vežėjo pažymėjimui gauti, 7 straipsnis. Kariuomenės vadas, 35 straipsnis. Leidimai specialiesiems skrydžiams, 70 straipsnis. Kompensavimas už atsisakymą vežti, 671 straipsnis. Oro susisiekimo vykdymas ir skrydžių teisių paskyrimas, 8 straipsnis. Civilinės aviacijos objektų nuosavybė, 32 straipsnis. Atsakomybė už orlaivio tinkamumą skraidyti, 39 straipsnis. Tikrinančiųjų institucijų veikla oro uoste, 28 straipsnis. Nacionaliniai ir registravimo ženklai, 40 straipsnis. Civilinio aerodromo priežiūra, 52 straipsnis. Orlaivio vado teisės, 25 straipsnis. Pranešimas apie kitoje valstybėje registruotų orlaivių naudojimą, 77 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei, 30 straipsnis. Tinkamumo skraidyti pažymėjimas, 46 straipsnis. Specialisto licencija, 43 straipsnis. Orlaivių atskridimo ir išskridimo laiko koordinavimas, 10 straipsnis. Statinių statyba ir ženklinimas bei žiburių įrengimas
2020-01-01
31 straipsnis. Draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, 305 straipsnis. Saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas, 653 straipsnis. Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo, 40 straipsnis. Administracinių nusižengimų pakartotinumas, 613 straipsnis. Administracinio nusižengimo protokolo ir tyrimo medžiagos siuntimas bylai nagrinėti, 93 straipsnis. Politinių kampanijų finansavimo tvarkos pažeidimas, 620 straipsnis. Nutarimo kopijos (nuorašo) įteikimas, 247 straipsnis. Atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas, 431 straipsnis. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų nevykdymas, 426 straipsnis. Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, 693 straipsnis. Administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vykdymas, 642 straipsnis. Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, 640 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, 629 straipsnis. Administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas teismo posėdyje, 72 straipsnis. Vaiko teisių pažeidimas, 422 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, Full text, 608 straipsnis. Administracinio nusižengimo protokolo surašymas, 27 straipsnis. Administracinio poveikio priemonės, 53 straipsnis. Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nenustačius sanitarinės apsaugos zonos ribų, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, 454 straipsnis. Keleivių ar krovinių vežimas kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, kai tachografas neįrengtas, naudojant neveikiantį ar reikalavimų neatitinkantį tachografą, šio prietaiso rodmenų ir registracijos lapų arba vairuotojo kortelės netinkamas naudojimas ir klastojimas, kitų vairavimo ir poilsio režimo reikalavimų pažeidimas, 12 straipsnis. Mažai pavojinga veika, 651 straipsnis. Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas, 34 straipsnis. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, 417 straipsnis. Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, 603 straipsnis. Priverstinis transporto priemonės nuvežimas, 575 straipsnis. Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys, 573 straipsnis. Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims, 592 straipsnis. Tyrimo eiga nustačius, kad veika turi nusikalstamos veikos požymių, 644 straipsnis. Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka, 226 straipsnis. Neteisėtas daiktų ir reikmenų įnešimas, perdavimas ar bandymas juos perduoti laisvės atėmimo vietose, sulaikytųjų sulaikymo vietose laikomiems asmenims arba neteisėtas daiktų ir reikmenų gavimas iš šių asmenų, 420 straipsnis. Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas, 455 straipsnis. Keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių kelių transporto priemonių ekipažams (vairuotojams) privalomų tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės, nesaugojimas nustatytą laiką įmonėje arba vairavimo ir poilsio režimo nesilaikymas įmonėje, 424 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti, 423 straipsnis. Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas, 589 straipsnis. Administracinius nusižengimus tiriantys ir protokolus surašantys pareigūnai, 4491 straipsnis. Keleivių vežimo organizatorių pareigų nevykdymas, 256 straipsnis. Specialiųjų žemės, miško, vandens telkinių naudojimo sąlygų pažeidimas arba šių sąlygų neįrašymas ar neteisingas įrašymas į žemės, miško, vandens telkinio nuosavybę patvirtinančius dokumentus, 385 straipsnis. Skrydžių saugos pažeidimas aerodromo apsaugos zonoje, 449 straipsnis. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių pažeidimas, 621 straipsnis. Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, 29 straipsnis. Turto konfiskavimas, 533 straipsnis. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimas, 692 straipsnis. Administracinio poveikio priemonės – draudimo lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose vykdymas, 544 straipsnis. Politinių partijų finansavimo tvarkos pažeidimas
Legalize