lapkritis 2018
77 pakeitimai
spalis 2018
33 pakeitimai
2018-10-01
157 straipsnis. Draudimo brokerių, 902 straipsnis. Pareiga vengti interesų konflikto, 76 straipsnis. Draudimo sutarčių skirstymas, 163 straipsnis. Drausminės nuobaudos ir kiti Draudimo, 181 straipsnis. Priežiūros komisija, 2011 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus, 2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo, 182 straipsnis., 1584 straipsnis. Draudimo produktų platinimo kartu su kitais produktais reikalavimai, 159 straipsnis. Visuotinis Draudimo, 223 straipsnis., 53 straipsnis. Draudimo įmonių teisė, 184 straipsnis. Priežiūros komisijos pirmininkas, 116 straipsnis. Bendrasis draudimas Europos, 194 straipsnis. Priežiūros komisijos teisės aktai, 193 straipsnis. Priežiūros komisijos teisės, 33 straipsnis. Verslo planas, 191 straipsnis. Priežiūros komisijos pirmininko, 187 straipsnis., 16 straipsnis. Konsultacijos su kitomis institucijomis, 204 straipsnis. Priežiūros komisijos, 12 straipsnis., 216 straipsnis., 931 straipsnis. Informacijos pateikimo sąlygos, 1581 straipsnis. Draudimo ar perdraudimo produktų platintojų tinkamumo ir pasirengimo reikalavimai, 189 straipsnis., 68 straipsnis. Verslo planas, 214 straipsnis., 188 straipsnis., 80 straipsnis. Draudimo įmokos nesumokėjimas, 192 straipsnis. Priežiūros komisijos funkcijos, 28 straipsnis. Draudimo įmonės filialai, 1582 straipsnis. Draudimo produktų platinimo sąlygos, 201 straipsnis. Priežiūros komisijos skiriamos baudos, 183 straipsnis. Priežiūros komisijos posėdžiai, 195 straipsnis. Bendrosios nuostatos dėl Priežiūros, 1585 straipsnis. Draudimo produktų priežiūros ir valdymo reikalavimai, 1861 straipsnis. Papildomos draudimo veiklos tarpininkai, 81 straipsnis., 222 straipsnis., 208 straipsnis. Bendradarbiavimas, 186 straipsnis. Priežiūros komisijos, 160 straipsnis. Draudimo brokerių, 197 straipsnis. Poveikio priemonės, 162 straipsnis. Draudimo brokerių, 196 straipsnis. Priežiūros komisijos teisė į, 212 straipsnis., 22 straipsnis. Draudimo įmonės akcijų perleidimas, 211 straipsnis., 29 straipsnis. Interesų konflikto ribojimai, 200 straipsnis. Turto areštas, 158 straipsnis. Draudimo brokerių, 5 straipsnis. Draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veikla, 210 straipsnis., 205 straipsnis. Priežiūros komisijos, 903 straipsnis. Skatinimo priemonės, 3 straipsnis. Draudimo veikla, 11 straipsnis. Nepriekaištingos, 69 straipsnis., 1583 straipsnis. Draudimo produktų tinkamumo ir priimtinumo vertinimas, 93 straipsnis. Draudimo išmokos mokėjimas, 4 straipsnis. Perdraudimo veikla, Full text, 185 straipsnis. Priežiūros komisijos administracija, 1586 straipsnis. Draudimo tarpininkų registracija, 164 straipsnis. Draudimo brokerių garbės teismo, 23 straipsnis. Draudimo įmonės stebėtojų, 901 straipsnis. Pareiga elgtis geriausiomis draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ir nukentėjusiam trečiajam asmeniui sąlygomis ir jų interesais, 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, 198 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai, 161 straipsnis. Pagrindas iškelti draudimo brokeriui, 25 straipsnis., 190 straipsnis., 30 straipsnis. Organizacinis fondas, 209 straipsnis.
2018-10-01
Full text, 19 straipsnis. Savivaldybės pareigos ir teisės, 21 straipsnis. Piniginės socialinės paramos, 17 straipsnis. Piniginės, 23 straipsnis. Informacijos teikimas1. Pažymas apie asmens, pageidaujančio gauti piniginę socialinę paramą, turimą turtą ir pajamas juridiniai ir fiziniai asmenys nemokamai pateikia per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.2. Valstybės ir savivaldybių įmonės, institucijos, įstaigos ir organizacijos savivaldybių administracijų prašymu nemokamai teikia joms informaciją, reikalingą piniginei socialinei paramai skirti. 3. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybių administracijos teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie jų teritorijose gyvenančioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims suteiktą piniginę socialinę paramą bei jos reikalavimu kitus duomenis apie šią paramą.4. Savivaldybių administracijos užtikrina šeimų ir vienų gyvenančių asmenų pateiktų piniginei socialinei paramai gauti duomenų konfidencialumą. SEPTINTASIS SKIRSNISPINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ GAUNANČIOS ŠEIMOS IR VIENO GYVENANČIO ASMENS PAREIGOS 24 straipsnis. Piniginę socialinę paramą gaunančios šeimos ir vieno gyvenančio asmens pareigos1. Piniginę socialinę paramą gaunanti šeima ir vienas gyvenantis asmuo privalo:1) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią šeimos arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, bei būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus; 2) per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui;3) savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;4) sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą; 5) dalyvauti savivaldybės administracijos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką organizuojamuose visuomenei naudinguose darbuose. 2. Bedarbiai šeimos nariai ir vieni gyvenantys asmenys privalo vykdyti teritorinių darbo biržų sudarytuose individualiuose įdarbinimo planuose nustatytus įsipareigojimus (neatsisakyti profesinio mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo, siūlomo darbo, viešųjų bei Užimtumo fondo remiamų darbų ir kita). AŠTUNTASIS SKIRSNISNETEISĖTAI GAUTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS IŠIEŠKOJIMAS 25 straipsnis. Dėl gavėjo kaltės neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos išieškojimas 1. Nustačius, kad šeima arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, šeimos narius ar kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą sumą arba ją mokėti dalimis. 2. Negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai šeima arba vienas gyvenantis asmuo ne trumpiau kaip 3 mėnesius po paskutinio paramos gavimo laikotarpio nesikreipė dėl piniginės socialinės paramos, yra išieškoma savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš gavėjui priklausančios piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį. 26 straipsnis. Dėl savivaldybės administracijos kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos išieškojimas Dėl savivaldybės administracijos kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos lėšos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. DEVINTASIS SKIRSNISBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 27 straipsnis. Piniginės socialinės paramos gavėjų teisės į socialinę paramą užtikrinimas, PIRMASIS SKIRSNISBENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas1. Šio įstatymo paskirtis – įvertinus nepasiturinčių šeimų ir vienų gyvenančių asmenų turtą ir pajamas, kai suaugę šeimos nariai ir vieni gyvenantys asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, nustatyti valstybės teikiamos piniginės socialinės paramos dydį ir teikimo sąlygas, gavėjų teises ir pareigas, finansavimo šaltinius.2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos1. Artimi giminaičiai – tai tiesiosios ir šoninės linijos giminaičiai: tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys.2. Būstas (gyvenamosios patalpos) (toliau – būstas) – vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos vienam asmeniui ar šeimai gyventi ir atitinkančios statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kitus) reikalavimus. 3. Būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendras grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas., 8 straipsnis. Socialinės pašalpos dydis1. Socialinė pašalpa sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodytą socialinę pašalpą vaikui.2. Socialinė pašalpa vaikui sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam šeimos nariui ir vidutinių šeimos pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį. 9 straipsnis. Kompensacijų dydis1. Šeimoms arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojama:1) šildymo sezono metu – išlaidų už būsto šildymą, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus, dalis, viršijanti 20 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio; 2) išlaidų už faktinį šalto vandens, bet ne didesnį už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų; 3) išlaidų už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus, dalis, viršijanti 5 procentus šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų.2. Jei daugiabučio namo savininkai ar savininkų bendrija yra pasinaudojusi valstybės teikiamais tiksliniais kreditais šilumos taupymo priemonėms įgyvendinti arba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų modernizavimo programą ar ją atitinkančias savivaldybių patvirtintas programas įgyvendina daugiabučio namo modernizavimo investicijų projektą, būsto šildymo išlaidų kompensacija skaičiuojama taikant energijos ar kuro sąnaudų normatyvą, iki bus visiškai išmokėtas tikslinis kreditas. Kompensacijos, apskaičiuotos taikant energijos ar kuro sąnaudų normatyvą, ir kompensacijos, apskaičiuotos pagal faktiškai sunaudotą energiją ar kurą, skirtumas panaudojamas kreditui grąžinti ir palūkanoms apmokėti.3. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamoms neviršijant valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio, skiriama būsto šildymo išlaidų kompensacija yra lygi faktinėms išlaidoms už būsto šildymą, jei būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti yra ne didesni už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus. 4. Apskaičiuojant išlaidas būsto šildymui ir karštam vandeniui, energijos ir kuro sąnaudos įvertinamos pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kainas, taikant vienanares centralizuotai teikiamos šilumos kainas, o kuro, už kurį atsiskaitoma kas mėnesį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, – pagal nustatytas tiekėjų kainas; kietojo ar kitokio kuro, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, – pagal savivaldybėse patvirtintas vidutines kainas. 5. Jei namui, kuriame gyvenamąją vietą yra deklaravę dvi ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, šildyti ir (ar) karštam vandeniui paruošti yra įrengta bendra autonominė katilinė, kompensacijos apskaičiuojamos atskirai kiekvienai (kiekvienam) iš jų. Katilinėje per mėnesį sunaudotas kuras perskaičiuojamas į pagamintą šilumą, o šiluma būstams ir skirtingoms reikmėms (būstui šildyti bei karštam vandeniui paruošti) paskirstoma pagal būstų savininkų pasirinktą vieną iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų arba pagal būstų savininkų siūlomą ir su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija suderintą šilumos paskirstymo metodą. 10 straipsnis. Normatyvai kompensacijoms apskaičiuoti 1. Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:1) būsto naudingojo ploto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui: vienam iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių arba vienam gyvenančiam asmeniui – 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam kitam šeimos nariui – 12 kvadratinių metrų. Šie plotai nustatomi pagal kadastrinių matavimų duomenis;2) karšto vandens – po 1, 5 kubinio metro kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 3) šalto vandens ir nuotekų – po 2 kubinius metrus kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba po 3, 5 kubinio metro kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys.2. Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvus būstui šildyti ir karštam vandeniui paruošti tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.3. Šeimai, kurios nariui, deklaravusiam gyvenamąją vietą būste, kompensacija pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama, apskaičiuojant būsto naudingojo ploto normatyvą, šiam nariui tenkanti būsto naudingojo ploto normatyvo dalis nenustatoma. 11 straipsnis. Valstybės remiamų pajamų dydžio taikymasPiniginei socialinei paramai apskaičiuoti taikomas valstybės remiamų pajamų dydis to mėnesio, už kurį socialinė pašalpa ar kompensacijos yra skiriamos. KETVIRTASIS SKIRSNISTURTO VERTĖS NORMATYVO PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI NUSTATYMAS 12 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtas 1. Skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas: 1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai;2) privalomos registruoti transporto priemonės; 3) privaloma registruoti žemės ūkio technika;4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių;5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jei jų bendra vertė viršija 4 000 litų;6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jei jų bendra vertė viršija 2 000 litų;7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 2 000 litų;8) piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų;9) gautos (negrąžintos) paskolos, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų, išskyrus valstybės paskolas aukštųjų mokyklų studentams; 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų;.11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą bei atkuriamos santaupos ir kitos atkuriamos lėšos.2. Į šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitoma per laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio duomenų apie turtą pateikimo, perleisto nuosavybėn kitam asmeniui šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodyto turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip šeimos arba vieno gyvenančio asmens nuosavybėn įsigyto naujo turto vertė ar gautos piniginės lėšos. 13 straipsnis. Nekilnojamojo turto normatyvai1. Būsto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui yra 60 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam šeimos nariui. 2. Žemės sklypo normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:1) namų valdos žemės sklypo ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;2) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, neviršijančio 1 hektaro (įskaitant jame esančią namų valdos žemę), ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai; 3) didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, ir miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto – 3, 5 hektaro.3. Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, gyvenamąją vietą deklaravusiems (gyvenantiems) mieste, didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, ir miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto normatyvas yra 6 arai. 4. Jei šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi du ir daugiau ne tos pačios paskirties žemės sklypų, taikomas vienos paskirties didžiausios vertės žemės sklypo ploto normatyvas.5. Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, neturintiems žemės sklypo, taikomas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas žemės sklypo ploto normatyvas. 14 straipsnis. Turto vertės normatyvo apskaičiavimas1. Šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas kiekvieno tipo (būsto ir žemės sklypo) nekilnojamojo turto vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto normatyvą dauginant iš pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos (kai neturi gyvenamosios vietos – vietovės, kurioje gyvena) vidutinės nekilnojamojo to tipo turto rinkos vertės.2. Šio įstatymo 13 straipsnyje nurodyto kiekvieno tipo nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę tvirtina Komisija privalomam registruoti turtui įvertinti pagal kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. vidutines nekilnojamojo turto rinkos kainas Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei rajonuose (be savivaldybių centrų).3. Nekilnojamojo turto vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant abiejų tipų (būsto ir vieno iš žemės sklypų) nekilnojamojo turto vertes.4. Kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 45 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 30 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui ir 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui iki 18 metų. 5. Turto vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą, nurodytą šio straipsnio 3 dalyje, ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių bei pajų vertės normatyvą, nurodytą šio straipsnio 4 dalyje. PENKTASIS SKIRSNISPAJAMŲ PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI APSKAIČIAVIMAS 15 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamos1. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:1) su darbo santykiais susijusios pajamos;2) autorinis atlyginimas;3) pensijos ir (ar) pensijų išmokos, šalpos išmokos, išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas; 4) dividendai;5) palūkanos;6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;7) individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą;8) pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;9) išmokos žemės ūkio veiklai;10) piniginės lėšos, gautos vaikui išlaikyti (alimentai);11) kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems, kompensacijas donorams; 12) išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;13) išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;14) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa; 15) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);16) labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius;17) gautos dovanų piniginės lėšos;18) paveldėtos piniginės lėšos;19) užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;20) turto pardavimo pajamos, išskyrus įskaitomas į turtą;21) turto nuomos pajamos;22) loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;23) kitos faktiškai gaunamos pajamos.2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos imamos išskaičiavus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.3. Skiriant socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijos bei socialinė pašalpa į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitomos.4. Skiriamos būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijos į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitomos.5. Piniginės lėšos, mokamos vaikui išlaikyti (alimentai), į jas mokančio asmens pajamas neįskaitomos. 6. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, kas mėnesį gaunamos pašalpos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.7. Vienkartinės, už du ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos mėnesinės išmokos ir piniginės lėšos vaikui išlaikyti (alimentai) įskaitomos į pajamas tų mėnesių, kuriais jos buvo išmokėtos.8. Vienam iš tėvų vaiko (vaikų) išlaikymui gavus teismo priteistą konkrečią pinigų sumą, vidutinė vaikui (vaikams) išlaikyti skirta suma per mėnesį apskaičiuojama gautą pinigų sumą padalijus iš mėnesių iki vaiko pilnametystės skaičiaus. 9. Išlaikymą vaikui (vaikams) priteisus tam tikru turtu, į šeimos pajamas įskaitomos iš to turto naudojimo (nuomos) gaunamos pajamos. Šias pajamas pareiškėjas pats nurodo prašyme-paraiškoje.10. Pajamos iš žemės ūkio veiklos nustatomos pagal šios veiklos apskaitos dokumentus. Jei tokių dokumentų nėra, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvus. Jeigu nėra galimybės nustatyti pajamų pagal šiuos normatyvus arba žemės ūkio veikla nevykdoma, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų. 16 straipsnis. Pajamų socialinei pašalpai gauti apskaičiavimas1. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos:1) pagal vidutines 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnyje;2) pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jei bent vieno šeimos nario arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, buvo gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.3. Jei šeimos nariui socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama, tačiau jis gauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis iš šeimos pajamų atimama ir socialinė pašalpa skiriama likusiems šeimos nariams.4. Jei šeimos nariui socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama ir jis negauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o socialinė pašalpa skiriama likusiems šeimoms nariams. 17 straipsnis. Pajamų kompensacijoms gauti apskaičiavimas1. Kompensacijos apskaičiuojamos pagal visų šeimos narių vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams arba gyvenamąją vietą deklaravusio vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas. 2. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos kompensacijoms gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 16 straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatyta tvarka.3. Socialinę pašalpą gaunančiai šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensacijos apskaičiuojamos pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę pašalpą, įskaitant pagal šias pajamas paskirtos socialinės pašalpos dydį. 4. Jei šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymą, tai pagal šį įstatymą nustatytos kompensacijos apskaičiuojamos nuo likusios išlaidų dalies. 5. Viename būste gyvenamąją vietą deklaravus dviem ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), visų būste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos sudedant kiekvienos šeimos šiame būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams tenkančią vidutinių mėnesio pajamų dalį ir (arba) vienų gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, prieš tai atėmus jiems (jam) tenkančių valstybės remiamų pajamų dydį.6. Jei šeimos nariui kompensacijos pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiamos, tačiau jis gauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis iš šeimos pajamų atimama ir kompensacijos skiriamos likusiems šeimos nariams.7. Jei šeimos nariui kompensacijos pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiamos ir jis negauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o kompensacijos skiriamos likusiems šeimos nariams. ŠEŠTASIS SKIRSNIS, 25 straipsnis. Savivaldybės sprendimo dėl, 18 straipsnis., 10 straipsnis. Nekilnojamojo turto normatyvai
liepa 2018
98 pakeitimai
2018-07-17
15 straipsnis. Specialaus apgyvendinimo paslaugos, Full text, 19 straipsnis. Turistinės stovyklos paslaugos, 21 straipsnis. Turizmo politikos formavimas ir turizmo valdymas, 17 straipsnis. Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimas, 26 straipsnis. Vietos savivaldos institucijų kompetencija turizmo srityje, 23 straipsnis. Turizmo taryba, 37 straipsnis. Ūkio ministerija, 16 straipsnis. Specialaus apgyvendinimo paslaugų minimalūs reikalavimai, 20 straipsnis. Maitinimo paslaugos ir minimalūs jų teikimo reikalavimai, 3 straipsnis. Turizmo verslas, rūšys ir finansinės garantijos, 11 straipsnis. Turizmo informacijos centro veikla, 1 straipsnis. Įstatymo tikslas, 14 straipsnis. Viešbučio tipo apgyvendinimo paslaugų minimalūs reikalavimai, 13 straipsnis. Viešbučio tipo apgyvendinimo paslaugos, 7 straipsnis. Turistinės kelionės sutartis, 35 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei, 31 straipsnis. Savaveiksmio turizmo organizavimas, 12 straipsnis. Turistų apgyvendinimo paslaugų teikėjai, 9 straipsnis. Įmonės, teikiančios kelionės organizavimo paslaugas, teisės ir pareigos, 24 straipsnis. Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencija turizmo srityje, 36 straipsnis. Turizmo politikos formavimas ir turizmo valdymas, 33 straipsnis. Atsakomybė, 8 straipsnis. Turistinės kelionės paslaugų vartotojo teisės ir pareigos, 22 straipsnis. Valstybinis turizmo departamentas, 32 straipsnis. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas ir tarptautinės sutartys, 39 straipsnis. Viešoji įstaiga „Keliauk Lietuvoje“, 28 straipsnis. Turizmo išteklių naudojimas ir apsauga, 34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos, 40 straipsnis. Savivaldybių kompetencija turizmo srityje, 25 straipsnis. Apskrities viršininko kompetencija plėtojant turizmą, 27 straipsnis. Turizmo išteklių rūšys, 29 straipsnis. Valstybinis turizmo išteklių registras, 30 straipsnis. Turizmo paslaugų registras, 18 straipsnis. Nakvynės ir pusryčių bei kaimo turizmo paslaugos, 5 straipsnis. Įmonės, teikiančios kelionės organizavimo paslaugas, 6 straipsnis. Kelionės organizavimo paslaugų teikimo minimalūs reikalavimai, 38 straipsnis. Vyriausybės įgaliota institucija, 41 straipsnis. Kelionių pardavimo agentas, 4 straipsnis. Turizmo plėtra, 10 straipsnis. Gidų ir kelionių vadovų paslaugos
2018-07-16
19 straipsnis. Duomenų subjekto teisė nesutikti dėl savo asmens duomenų tvarkymo, 131 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas socialinio ir viešosios nuomonės tyrimo tikslais, 16 straipsnis. Duomenų subjekto informavimas apie jo duomenų tvarkymą, 3 straipsnis. Asmens duomenys kaip teisinės apsaugos objektas, 11 straipsnis. Asmens duomenų perdavimas į užsienio valstybes, 44 straipsnis. Anoniminiai skundai, 42 straipsnis. Skundų pateikimas, 31 straipsnis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos funkcijos, 12 straipsnis. Duomenų valdytojų ir asmenų atsakomybė, 24 straipsnis. Asmens duomenų teikimas duomenų gavėjams, esantiems užsienio valstybėse, 36 straipsnis. Šio įstatymo vykdymo priežiūros institucija ir jos teisinis statusas, 47 straipsnis. Papildomos informacijos iš pareiškėjo prašymas, 351 straipsnis. Teisingumo ministerijos funkcijos asmens duomenų apsaugos srityje, 34 straipsnis. Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, 2 straipsnis. Įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos, 27 straipsnis. Įstatymo vykdymo priežiūros institucijos teisės, 18 straipsnis. Duomenų subjekto teisė reikalauti ištaisyti ar sunaikinti savo asmens duomenis, 6 straipsnis. Duomenų subjektų teisė susipažinti su savo duomenimis, 38 straipsnis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus statusas, 54 straipsnis. Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, 4 straipsnis. Asmens duomenų teisinės apsaugos ir jų saugojimo laikas, 41 straipsnis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisės, 49 straipsnis. Skundo ištyrimo terminai, 15 straipsnis. Duomenų subjekto teisės, Full text, 21 straipsnis. Duomenų saugumas, 17 straipsnis. Duomenų subjekto teisė susipažinti su savo asmens duomenimis, 45 straipsnis. Atsisakymas nagrinėti skundą, 26 straipsnis. Įstatymo vykdymo priežiūros institucijos funkcijos, 23 straipsnis. Duomenų valdytojų registravimas, 151 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, numatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečiosios dalies V antraštinėjedalyje, 37 straipsnis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiklos teisiniai pagrindai ir principai, 20 straipsnis. Paslauga duomenų subjektui, 1 straipsnis. Įstatymo reguliuojami santykiai ir įstatymo tikslas, 53 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą, 14 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas, 13 straipsnis. Turtinės ir moralinės žalos atlyginimas, 7 straipsnis. Asmens duomenų taisymas, sunaikinimas, apribojimas, 35 straipsnis. Asmens duomenų teikimas duomenų gavėjams, esantiems užsienio valstybėse, 411 straipsnis. Teismo leidimų įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas išdavimo tvarka, 50 straipsnis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos reikalavimų privalomumas, 9 straipsnis. Asmens duomenų perdavimas kitiems duomenų valdytojams, 51 straipsnis. Skundo tyrimas ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos priimami sprendimai, 33 straipsnis. Atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimą, 8 straipsnis. Asmens duomenų paslapties išsaugojimas, 22 straipsnis. Pranešimas apie duomenų tvarkymą, 32 straipsnis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisės, 39 straipsnis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotojai, 28 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą, 40 straipsnis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos funkcijos, 52 straipsnis. Pareiga saugoti Lietuvos Respublikos įstatymų saugomas paslaptis ar duomenis, 25 straipsnis. Įstatymo vykdymo priežiūros institucija, 29 straipsnis. Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, 30 straipsnis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiklos teisiniai pagrindai ir principai, 46 straipsnis. Skundo nagrinėjimo nutraukimas, 5 straipsnis. Asmens duomenų įrašai ir duomenų valdytojas, 43 straipsnis. Reikalavimai skundui, 48 straipsnis. Skundo priėmimas, 10 straipsnis. Asmens duomenų perdavimas valstybiniams archyvams
2018-07-16
15 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus, Full text, 19 straipsnis. Bendri duomenų valdytojai, 21 straipsnis. Duomenų valdytojui ar duomenų tvarkytojui pavaldžių subjektų atliekamas duomenų tvarkymas, 17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas, 45 straipsnis. Teisė skųsti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimus, veiksmus ar neveikimą, 26 straipsnis. Išankstinės konsultacijos su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, 23 straipsnis. Registracijos įrašai, 37 straipsnis. Nukrypti leidžiančios nuostatos konkrečiais atvejais, 16 straipsnis. Žalos atlyginimas, 20 straipsnis. Duomenų tvarkytojas, 3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis, 11 straipsnis. Asmens duomenų teikimas tretiesiems asmenims, 1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis, 44 straipsnis. Teisė pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir skundų nagrinėjimo tvarka, 42 straipsnis. Savitarpio pagalba, 14 straipsnis. Šio įstatymo vykdymo priežiūros institucija, jos funkcijos, 13 straipsnis. Duomenų subjekto teisės ir jų įgyvendinimas, 7 straipsnis. Asmens duomenų saugojimo terminai, 35 straipsnis. Asmens duomenų perdavimas remiantis Europos Komisijos sprendimu dėl tinkamumo, 31 straipsnis. Duomenų apsaugos pareigūno skyrimas, 12 straipsnis. Informavimas apie asmens duomenų tvarkymą, 50 straipsnis. Administracinių baudų skyrimas ir sprendimų dėl administracinės baudos skyrimo vykdymas, 9 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymo ribojimų laikymasis, 24 straipsnis. Bendradarbiavimas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, 36 straipsnis. Asmens duomenų perdavimas taikant tinkamas apsaugos priemones, 33 straipsnis. Duomenų apsaugos pareigūno funkcijos, 47 straipsnis. Atstovavimas duomenų subjektams, 8 straipsnis. Iš valstybės narės kompetentingos institucijos gautų asmens duomenų ar asmens duomenų, su kuriais buvo sudaryta galimybė susipažinti, tvarkymas, 22 straipsnis. Duomenų tvarkymo veiklos įrašai, 32 straipsnis. Duomenų apsaugos pareigūno veiklos ypatumai, 39 straipsnis. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, 28 straipsnis. Duomenų tvarkymo saugumas, 34 straipsnis. Bendrieji asmens duomenų perdavimo principai, 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos, 40 straipsnis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos funkcijos, 25 straipsnis. Poveikio duomenų apsaugai vertinimas, 27 straipsnis. Pranešimų apie šio įstatymo pažeidimus skatinimas, 29 straipsnis. Pranešimas apie asmens duomenų saugumo pažeidimą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, 43 straipsnis. Tyrimai ir (ar) patikrinimai, atliekami Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos iniciatyva, ir jų atlikimo tvarka, 30 straipsnis. Pranešimas apie asmens duomenų saugumo pažeidimą duomenų subjektui, 46 straipsnis. Teisė skųsti duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo veiksmus ar neveikimą teismui, 18 straipsnis. Pritaikytoji duomenų apsauga ir standartizuotoji duomenų apsauga, 5 straipsnis. Asmens duomenų taisymas, sunaikinimas ir blokavimas, 6 straipsnis. Teikiamų asmens duomenų ar asmens duomenų, su kuriais sudaryta galimybė susipažinti, tikslumo patikrinimas, 38 straipsnis. Asmens duomenų perdavimas trečiosiose valstybėse įsteigtiems duomenų gavėjams, 41 straipsnis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisės, 4 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymo reikalavimai, 48 straipsnis. Teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, 10 straipsnis. Asmens duomenų teikimas trečiųjų valstybių institucijoms arba tarptautinėms institucijoms, 49 straipsnis. Už šio įstatymo pažeidimus skiriamos administracinės baudos
2018-07-06
Full text, PIRMASIS SKIRSNISBENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas1. Šio įstatymo paskirtis – įvertinus nepasiturinčių šeimų ir vienų gyvenančių asmenų turtą ir pajamas, kai suaugę šeimos nariai ir vieni gyvenantys asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, nustatyti valstybės teikiamos piniginės socialinės paramos dydį ir teikimo sąlygas, gavėjų teises ir pareigas, finansavimo šaltinius.2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos1. Artimi giminaičiai – tai tiesiosios ir šoninės linijos giminaičiai: tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys.2. Būstas (gyvenamosios patalpos) (toliau – būstas) – vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos vienam asmeniui ar šeimai gyventi ir atitinkančios statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kitus) reikalavimus. 3. Būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendras grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas., 8 straipsnis. Socialinės pašalpos dydis1. Socialinė pašalpa sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodytą socialinę pašalpą vaikui.2. Socialinė pašalpa vaikui sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam šeimos nariui ir vidutinių šeimos pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį. 9 straipsnis. Kompensacijų dydis1. Šeimoms arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojama:1) šildymo sezono metu – išlaidų už būsto šildymą, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus, dalis, viršijanti 20 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio; 2) išlaidų už faktinį šalto vandens, bet ne didesnį už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų; 3) išlaidų už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus, dalis, viršijanti 5 procentus šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų.2. Jei daugiabučio namo savininkai ar savininkų bendrija yra pasinaudojusi valstybės teikiamais tiksliniais kreditais šilumos taupymo priemonėms įgyvendinti arba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų modernizavimo programą ar ją atitinkančias savivaldybių patvirtintas programas įgyvendina daugiabučio namo modernizavimo investicijų projektą, būsto šildymo išlaidų kompensacija skaičiuojama taikant energijos ar kuro sąnaudų normatyvą, iki bus visiškai išmokėtas tikslinis kreditas. Kompensacijos, apskaičiuotos taikant energijos ar kuro sąnaudų normatyvą, ir kompensacijos, apskaičiuotos pagal faktiškai sunaudotą energiją ar kurą, skirtumas panaudojamas kreditui grąžinti ir palūkanoms apmokėti.3. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamoms neviršijant valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio, skiriama būsto šildymo išlaidų kompensacija yra lygi faktinėms išlaidoms už būsto šildymą, jei būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti yra ne didesni už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus. 4. Apskaičiuojant išlaidas būsto šildymui ir karštam vandeniui, energijos ir kuro sąnaudos įvertinamos pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kainas, taikant vienanares centralizuotai teikiamos šilumos kainas, o kuro, už kurį atsiskaitoma kas mėnesį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, – pagal nustatytas tiekėjų kainas; kietojo ar kitokio kuro, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, – pagal savivaldybėse patvirtintas vidutines kainas. 5. Jei namui, kuriame gyvenamąją vietą yra deklaravę dvi ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, šildyti ir (ar) karštam vandeniui paruošti yra įrengta bendra autonominė katilinė, kompensacijos apskaičiuojamos atskirai kiekvienai (kiekvienam) iš jų. Katilinėje per mėnesį sunaudotas kuras perskaičiuojamas į pagamintą šilumą, o šiluma būstams ir skirtingoms reikmėms (būstui šildyti bei karštam vandeniui paruošti) paskirstoma pagal būstų savininkų pasirinktą vieną iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų arba pagal būstų savininkų siūlomą ir su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija suderintą šilumos paskirstymo metodą. 10 straipsnis. Normatyvai kompensacijoms apskaičiuoti 1. Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:1) būsto naudingojo ploto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui: vienam iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių arba vienam gyvenančiam asmeniui – 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam kitam šeimos nariui – 12 kvadratinių metrų. Šie plotai nustatomi pagal kadastrinių matavimų duomenis;2) karšto vandens – po 1, 5 kubinio metro kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 3) šalto vandens ir nuotekų – po 2 kubinius metrus kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba po 3, 5 kubinio metro kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys.2. Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvus būstui šildyti ir karštam vandeniui paruošti tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.3. Šeimai, kurios nariui, deklaravusiam gyvenamąją vietą būste, kompensacija pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama, apskaičiuojant būsto naudingojo ploto normatyvą, šiam nariui tenkanti būsto naudingojo ploto normatyvo dalis nenustatoma. 11 straipsnis. Valstybės remiamų pajamų dydžio taikymasPiniginei socialinei paramai apskaičiuoti taikomas valstybės remiamų pajamų dydis to mėnesio, už kurį socialinė pašalpa ar kompensacijos yra skiriamos. KETVIRTASIS SKIRSNISTURTO VERTĖS NORMATYVO PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI NUSTATYMAS 12 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtas 1. Skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas: 1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai;2) privalomos registruoti transporto priemonės; 3) privaloma registruoti žemės ūkio technika;4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių;5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jei jų bendra vertė viršija 4 000 litų;6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jei jų bendra vertė viršija 2 000 litų;7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 2 000 litų;8) piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų;9) gautos (negrąžintos) paskolos, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų, išskyrus valstybės paskolas aukštųjų mokyklų studentams; 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų;.11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą bei atkuriamos santaupos ir kitos atkuriamos lėšos.2. Į šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitoma per laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio duomenų apie turtą pateikimo, perleisto nuosavybėn kitam asmeniui šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodyto turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip šeimos arba vieno gyvenančio asmens nuosavybėn įsigyto naujo turto vertė ar gautos piniginės lėšos. 13 straipsnis. Nekilnojamojo turto normatyvai1. Būsto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui yra 60 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam šeimos nariui. 2. Žemės sklypo normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:1) namų valdos žemės sklypo ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;2) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, neviršijančio 1 hektaro (įskaitant jame esančią namų valdos žemę), ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai; 3) didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, ir miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto – 3, 5 hektaro.3. Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, gyvenamąją vietą deklaravusiems (gyvenantiems) mieste, didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, ir miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto normatyvas yra 6 arai. 4. Jei šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi du ir daugiau ne tos pačios paskirties žemės sklypų, taikomas vienos paskirties didžiausios vertės žemės sklypo ploto normatyvas.5. Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, neturintiems žemės sklypo, taikomas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas žemės sklypo ploto normatyvas. 14 straipsnis. Turto vertės normatyvo apskaičiavimas1. Šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas kiekvieno tipo (būsto ir žemės sklypo) nekilnojamojo turto vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto normatyvą dauginant iš pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos (kai neturi gyvenamosios vietos – vietovės, kurioje gyvena) vidutinės nekilnojamojo to tipo turto rinkos vertės.2. Šio įstatymo 13 straipsnyje nurodyto kiekvieno tipo nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę tvirtina Komisija privalomam registruoti turtui įvertinti pagal kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. vidutines nekilnojamojo turto rinkos kainas Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei rajonuose (be savivaldybių centrų).3. Nekilnojamojo turto vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant abiejų tipų (būsto ir vieno iš žemės sklypų) nekilnojamojo turto vertes.4. Kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 45 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 30 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui ir 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui iki 18 metų. 5. Turto vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą, nurodytą šio straipsnio 3 dalyje, ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių bei pajų vertės normatyvą, nurodytą šio straipsnio 4 dalyje. PENKTASIS SKIRSNISPAJAMŲ PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI APSKAIČIAVIMAS 15 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamos1. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:1) su darbo santykiais susijusios pajamos;2) autorinis atlyginimas;3) pensijos ir (ar) pensijų išmokos, šalpos išmokos, išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas; 4) dividendai;5) palūkanos;6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;7) individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą;8) pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;9) išmokos žemės ūkio veiklai;10) piniginės lėšos, gautos vaikui išlaikyti (alimentai);11) kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems, kompensacijas donorams; 12) išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;13) išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;14) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa; 15) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);16) labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius;17) gautos dovanų piniginės lėšos;18) paveldėtos piniginės lėšos;19) užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;20) turto pardavimo pajamos, išskyrus įskaitomas į turtą;21) turto nuomos pajamos;22) loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;23) kitos faktiškai gaunamos pajamos.2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos imamos išskaičiavus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.3. Skiriant socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijos bei socialinė pašalpa į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitomos.4. Skiriamos būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijos į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitomos.5. Piniginės lėšos, mokamos vaikui išlaikyti (alimentai), į jas mokančio asmens pajamas neįskaitomos. 6. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, kas mėnesį gaunamos pašalpos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.7. Vienkartinės, už du ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos mėnesinės išmokos ir piniginės lėšos vaikui išlaikyti (alimentai) įskaitomos į pajamas tų mėnesių, kuriais jos buvo išmokėtos.8. Vienam iš tėvų vaiko (vaikų) išlaikymui gavus teismo priteistą konkrečią pinigų sumą, vidutinė vaikui (vaikams) išlaikyti skirta suma per mėnesį apskaičiuojama gautą pinigų sumą padalijus iš mėnesių iki vaiko pilnametystės skaičiaus. 9. Išlaikymą vaikui (vaikams) priteisus tam tikru turtu, į šeimos pajamas įskaitomos iš to turto naudojimo (nuomos) gaunamos pajamos. Šias pajamas pareiškėjas pats nurodo prašyme-paraiškoje.10. Pajamos iš žemės ūkio veiklos nustatomos pagal šios veiklos apskaitos dokumentus. Jei tokių dokumentų nėra, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvus. Jeigu nėra galimybės nustatyti pajamų pagal šiuos normatyvus arba žemės ūkio veikla nevykdoma, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų. 16 straipsnis. Pajamų socialinei pašalpai gauti apskaičiavimas1. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos:1) pagal vidutines 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnyje;2) pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jei bent vieno šeimos nario arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, buvo gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.3. Jei šeimos nariui socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama, tačiau jis gauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis iš šeimos pajamų atimama ir socialinė pašalpa skiriama likusiems šeimos nariams.4. Jei šeimos nariui socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama ir jis negauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o socialinė pašalpa skiriama likusiems šeimoms nariams. 17 straipsnis. Pajamų kompensacijoms gauti apskaičiavimas1. Kompensacijos apskaičiuojamos pagal visų šeimos narių vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams arba gyvenamąją vietą deklaravusio vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas. 2. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos kompensacijoms gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 16 straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatyta tvarka.3. Socialinę pašalpą gaunančiai šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensacijos apskaičiuojamos pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę pašalpą, įskaitant pagal šias pajamas paskirtos socialinės pašalpos dydį. 4. Jei šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymą, tai pagal šį įstatymą nustatytos kompensacijos apskaičiuojamos nuo likusios išlaidų dalies. 5. Viename būste gyvenamąją vietą deklaravus dviem ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), visų būste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos sudedant kiekvienos šeimos šiame būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams tenkančią vidutinių mėnesio pajamų dalį ir (arba) vienų gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, prieš tai atėmus jiems (jam) tenkančių valstybės remiamų pajamų dydį.6. Jei šeimos nariui kompensacijos pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiamos, tačiau jis gauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis iš šeimos pajamų atimama ir kompensacijos skiriamos likusiems šeimos nariams.7. Jei šeimos nariui kompensacijos pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiamos ir jis negauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o kompensacijos skiriamos likusiems šeimos nariams. ŠEŠTASIS SKIRSNIS, 10 straipsnis. Nekilnojamojo turto normatyvai
2018-07-01
19 straipsnis. Vaiko teisė dalyvauti vaikų apsaugos programose, 56 straipsnis. Tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų atsakomybė, 16 straipsnis. Vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį, 3 straipsnis. Teisėti vaiko atstovai, 11 straipsnis. Vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, 44 straipsnis. Vaiko apsauga nuo alkoholinių gėrimų bei rūkymo, 42 straipsnis. Vaiko apsauga nuo išnaudojimo darbe, 58 straipsnis. Vaiko teisių apsaugos institucijos ir jų veiklos organizavimas, 31 straipsnis. Lėšos negalios vaikams, 61 straipsnis. Visuomeninė vaiko teisių apsauga, 57 straipsnis. Kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė, 12 straipsnis. Vaiko turtinės teisės, 24 straipsnis. Vaiko teisė bendrauti su atskirai gyvenančiais tėvais, 36 straipsnis. Vaiko talento ir gabumų ugdymas, 47 straipsnis. Vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, 34 straipsnis. Vaiko teisės į mokslą bendrosios nuostatos, 2 straipsnis. Vaiko sąvoka, 27 straipsnis. Negalios vaiko sąvoka ir jo teisių reglamentavimas, 18 straipsnis. Vaiko pabėgėlio teisės, 6 straipsnis. Pagrindinės vaiko teisių apsaugos garantijos, 38 straipsnis. Vaiko, kuriam atimta arba apribota laisvė, teisė į mokslą, 54 straipsnis. Vaiko, kuriam apribota ar atimta laisvė, teisės ir jų garantijos, 41 straipsnis. Darbo vietų našlaičiams ir kitiems vaikams rezervavimas, mokesčių lengvatos darbdaviams, 4 straipsnis. Bendrosios vaiko teisių apsaugos nuostatos, 49 straipsnis. Drausmės bei priverčiamųjų auklėjamojo poveikio priemonių vaikui taikymas, 15 straipsnis. Vaiko teisė į valstybės paramą ir išlaikymą, Full text, 21 straipsnis. Tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų pareiga auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti vaiką, 17 straipsnis. Vaikų, priklausančių Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), teisės, 45 straipsnis. Vaiko apsauga nuo narkotinių, nuodingųjų, kitų stipriai veikiančių priemonių bei medžiagų vartojimo, 26 straipsnis. Įvaikinimas, 23 straipsnis. Vaiko teisė gyventi kartu su tėvais ar juos atstojančiais asmenimis, 37 straipsnis. Vaikų, vengiančių privalomo mokslo, kontrolė, 62 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas, 20 straipsnis. Vaiko teisių šeimoje nustatymas, 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, 53 straipsnis. Vaiko procesinių teisių ypatumai ir jų garantijos, 59 straipsnis. Valstybės institucijos ir vaiko teisių apsauga, 14 straipsnis. Vaiko socialinės teisės, 55 straipsnis. Bendrosios nuostatos, 13 straipsnis. Vaiko teisė į gyvenamąjį būstą, 7 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir augti, 35 straipsnis. Vaiko teisės į mokslą garantijos, 50 straipsnis. Vaiko teisinės atsakomybės bendrosios nuostatos, 9 straipsnis. Vaiko teisė į individualybę ir jos išsaugojimą, 51 straipsnis. Vaikui skiriamų nuobaudų, bausmių rūšių bei dydžio ribojimas, 571 straipsnis. Asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas, darbo apribojimai, 33 straipsnis. Mokytojų, auklėtojų, socialinių darbuotojų rengimas darbui su vaikais, turinčiais fizinių ar psichinių negalių, 8 straipsnis. Vaiko teisė būti sveikam, 22 straipsnis. Valstybės parama šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus, 32 straipsnis. Negalios vaiko socialinės veiklos (užimtumo) garantijos, 39 straipsnis. Bendrosios vaiko darbo veiklos nuostatos, 28 straipsnis. Negalios vaiko teisė gyventi pilnavertį gyvenimą, 40 straipsnis. Vaikų sauga darbe, 52 straipsnis. Alternatyvių bausmei poveikio priemonių skyrimas nusikaltusiam vaikui, 25 straipsnis. Globa ir rūpyba, 29 straipsnis. Speciali negalios vaiko priežiūra, 30 straipsnis. Aplinkos pritaikymas negalios vaikui, 46 straipsnis. Vaikas ir žaidimai, filmai, visuomenės informavimo priemonės, 5 straipsnis. Įstatymai ir kiti teisės aktai, nustatantys vaiko teises ir jų apsaugą, 43 straipsnis. Vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrosios nuostatos, 60 straipsnis. Vietos savivaldos institucijos ir vaiko teisių apsauga, 48 straipsnis. Pagrindinės vaiko pareigos ir jo atsakomybės ugdymas, 10 straipsnis. Vaiko teisė į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę
birželis 2018
89 pakeitimai
2018-06-15
108 straipsnis. Priežiūros institucijos įgaliojimai kitoje valstybėje narėje licencijuotų finansų maklerio įmonių filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, 76 straipsnis. Vertybinių popierių, 19 straipsnis. Finansų maklerio įmonės, 56 straipsnis. Narystė reguliuojamoje rinkoje, 121 straipsnis. Pradinio kapitalo reikalavimai, 92 straipsnis. Atsargumo priemonės, 64 straipsnis. Finansinių priemonių apskaitos pagrindai, 42 straipsnis. Finansų maklerio įmonių, 58 straipsnis. Ikiprekybinės, 81 straipsnis. Priežiūros institucijos, 73 straipsnis. Priežiūros institucijos valdybos, 31 straipsnis. Finansų maklerio įmonių, 102 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės nagrinėjant finansinių priemonių rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, 24 straipsnis. Pareiga vykdyti kliento, 47 straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus pareigos, 2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis, 105 straipsnis. Finansų maklerio įmonės reorganizavimas, 27 straipsnis. Profesionalieji klientai be atskiro pripažinimo, 106 straipsnis. Finansų maklerio įmonės bankrotas, 251 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus finansų maklerio įmonėje, 18 straipsnis. Vertybinių popierių, 38 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje, 98 straipsnis. Įstatymo nuostatų taikymas, 54 straipsnis. Finansinių priemonių, 86 straipsnis. Finansų maklerio įmonėms, 21 straipsnis. Pareiga vengti interesų konfliktų, 71 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos uždaviniai ir funkcijos, 45 straipsnis. Atsisakymo išduoti reguliuojamos rinkos licenciją pagrindai, 37 straipsnis. Lietuvos Respublikoje, 109 straipsnis. Atsargumo priemonės, kurių gali imtis priežiūros institucija dėl kitoje valstybėje narėje licencijuotų finansų maklerio įmonių, 122 straipsnis. Kapitalo rezervai, 53 straipsnis. Reguliuojamos rinkos, 114 straipsnis. Piniginės baudos, 13 straipsnis. Organizaciniai reikalavimai, 101 straipsnis. Alternatyvus (neteisminis) investuotojų ginčų sprendimas, 851 straipsnis. Vertybinių, 66 straipsnis. Pranešimai apie sąskaitos būklę, 104 straipsnis. Finansų maklerio įmonės laikinojo administratoriaus skyrimas, 50 straipsnis. Reikalavimai asmenims, 79 straipsnis. Bendradarbiavimas vykdant, 113 straipsnis. Poveikio priemonių skyrimo tvarka, 9 straipsnis. Finansų maklerio įmonės vadovai, 51 straipsnis. Reguliuojamos rinkos, 33 straipsnis. Sisteminę prekybą, 22 straipsnis. Finansų maklerio įmonės, 72 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos teisės įgyvendinant jai pavestas funkcijas, 87 straipsnis. Finansų maklerio įmonės bankrotas, 29 straipsnis. Sandoriai su tinkamomis sandorio šalimis, įstatymas, Finansų įstaigų įstatymas ir šio įstatymo 83 straipsnis., 5 straipsnis. Finansų maklerio įmonės licencijos apimtis, 60 straipsnis. Reguliuojamos rinkos, 95 straipsnis. Priežiūros institucijos, 48 straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus valdymas, 78 straipsnis. Vertybinių popierių, 731 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus, 96 straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas, 16 straipsnis. Papildomi reikalavimai, 3 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos, 11 straipsnis. Narystė pripažintoje investuotojų draudimo sistemoje, 44 straipsnis. Licencijavimas ir taikytina teisė, 63 straipsnis. Draudimas manipuliuoti rinka, 74 straipsnis. Įgaliojimų, 61 straipsnis. Reguliuojamų rinkų sąrašas, 89 straipsnis. Priežiūros institucijos, 57 straipsnis. Prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje, 12 straipsnis. Kapitalo reikalavimai, 69 straipsnis. Vertybinių popierių, 90 straipsnis. Atsargumo priemonės, 36 straipsnis. Poprekybinės informacijos, 34 straipsnis. Finansų maklerio įmonių, 75 straipsnis. Apribojimai prekiauti, 82 straipsnis. Priežiūros institucijos, 43 straipsnis. Finansų maklerio įmonių, 6 straipsnis. Licencijos išdavimo tvarka, 65 straipsnis. Finansinių priemonių sąskaitų, 93 straipsnis. Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonių veiklos, 94 straipsnis. Poveikio priemonių skyrimo tvarka, 99 straipsnis. Keitimasis informacija su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, 4 straipsnis. Investicinių paslaugų teikimas – licencijuojama veikla, 41 straipsnis. Finansų maklerio įmonės, 103 straipsnis. Laikinasis atstovas finansų maklerio įmonės veiklos priežiūrai, 49 straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovai, 15 straipsnis. Finansų maklerio įmonių auditas, Full text, 111 straipsnis. Priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės, 17 straipsnis. Priežiūros institucijų, 84 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai, 26 straipsnis. Vertybinių popierių, 68 straipsnis. Centrinio depozitoriumo teisės ir pareigos, 107 straipsnis. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra, 23 straipsnis. Investicinių paslaugų, 62 straipsnis. Draudimas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant finansinėmis priemonėmis1. Asmenims, kurie viešai neatskleistą informaciją turi dėl to, kad yra emitento administracijos darbuotojai, valdymo ar priežiūros organų nariai ar tokia informacija jiems yra prieinama dėl jų tarnybinės padėties, profesijos, pareigų arba dėl buvimo emitento akcininku, ar dėl to, kad ją gavo nusikalstamu būdu, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai bandyti sudaryti ar sudaryti savo ar trečiojo asmens sąskaita sandorius dėl finansinių priemonių, su kuriomis informacija susijusi, kol ji bus viešai atskleista. Jeigu nurodytas asmuo yra juridinis asmuo, atitinkamas draudimas taip pat taikomas fiziniams asmenims, dalyvaujantiems priimant sprendimus dėl sandorių to juridinio asmens sąskaita sudarymo.2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims taip pat draudžiama: 1) tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti viešai neatskleistą informaciją kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai informacija atskleidžiama įprastai vykdant tarnybinę, profesinę veiklą arba pareigas; 2) remiantis viešai neatskleista informacija rekomenduoti, paskatinti ar pasiūlyti kitam asmeniui sudaryti sandorį dėl finansinių priemonių, su kuriomis viešai neatskleista informacija yra susijusi.3. Draudimai, nustatyti šiame straipsnyje, taip pat taikomi kiekvienam viešai neatskleistą informaciją turinčiam asmeniui, kuris žino ar turi žinoti, kad ta informacija nėra viešai atskleista. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti draudimai netaikomi sandorių, sudarytų iki viešai neatskleistos informacijos sužinojimo, vykdymui. 4. Emitento vadovai ir su jais glaudžiai susiję asmenys, kurių sąrašą nustato Vertybinių popierių komisija, šios nustatyta tvarka ir terminais turi pranešti apie sandorius, kuriuos jie sudarė savo sąskaita dėl jų vadovaujamo emitento vertybinių popierių ir dėl išvestinių ar kitų su tais vertybiniais popieriais susietų finansinių priemonių. Šiuose pranešimuose turi būti nurodoma sandorių rūšis, skaičius, datos, perleistų ar įsigytų finansinių priemonių rūšis ir skaičius, sandorių suma, atsiskaitymo forma ir kiti Vertybinių popierių komisijos reikalaujami duomenys. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama visuomenei Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka.5. Emitentas ar emitento vardu ar sąskaita veikiantis asmuo, kuris, atlikdamas įprastines tarnybines, profesines ar kitas pareigas, viešai neatskleistą informaciją atskleidžia bet kuriam trečiajam asmeniui, turi tuo pačiu metu (jei atskleidimas iš anksto neapgalvotas – tuoj pat po atskleidimo) veiksmingai paskelbti visą šią informaciją visuomenei. Šis reikalavimas netaikomas, jei informaciją sužinojęs asmuo privalo laikytis konfidencialumo pareigos, atsirandančios iš teisės aktų, įmonės įstatų ar sutarties. Emitentai ar asmenys, veikiantys emitentų vardu ar jų sąskaita, Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka turi jai pranešti duomenis (įskaitant asmens kodus) apie asmenis, turinčius teisę sužinoti viešai neatskleistą informaciją darbo sutarčių ar kitokiais pagrindais, ir apie asmenis, susijusius su emitentu.6. Finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga, tarpininkaudama sudarant sandorį ir pagrįstai įtardama, kad sandoris vyktų pažeidžiant šio straipsnio 1, 2 ar 3 dalyje arba 63 straipsnyje nustatytus draudimus, turi nedelsdama apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai. 7. Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje numatyti draudimai netaikomi Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Lietuvos banko, Europos centrinių bankų sistemos ar kitos panašias funkcijas vykdančios institucijos, ar pagal jų pavedimą veikiančio asmens operacijoms pinigų politikos, valiutos kurso reguliavimo, valstybės skolos ir rezervų tvarkymo politikos srityje.8. Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje numatyti draudimai netaikomi savų akcijų supirkimui ar kainų stabilizavimui, jeigu jis vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka.9. Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje numatyti draudimai ir reikalavimai finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama Lietuvos Respublikoje esančiose ar veikiančiose reguliuojamose rinkose (arba dėl kurių įtraukimo į tokias rinkas yra kreiptasi), atžvilgiu taikomi tiek veiksmams, atliktiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek už jos ribų. Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje numatyti draudimai ir reikalavimai finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama Europos Sąjungos valstybių narių reguliuojamose rinkose (arba dėl kurių įtraukimo į tokias rinkas yra kreiptasi), atžvilgiu taikomi veiksmams, atliktiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, net jei atitinkamas sandoris yra sudarytas už tokios rinkos ribų. 10. Šiame straipsnyje numatyti draudimai taikomi ir finansinėms priemonėms, kuriomis nėra prekiaujama šio straipsnio 9 dalyje numatytose rinkose, jeigu šių priemonių vertė yra susieta su 9 dalyje numatytomis finansinėmis priemonėmis. 63 straipsnis. Draudimas manipuliuoti rinka, 20 straipsnis. Pareiga, 67 straipsnis. Centrinis depozitoriumas, 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, 59 straipsnis. Poprekybinės informacijos, 14 straipsnis. Makleriai, 55 straipsnis. Prekybos finansinėmis, 7 straipsnis. Atsisakymo išduoti, 85 straipsnis. Vertybinių popierių, 97 straipsnis. Baigiamosios nuostatos, 35 straipsnis. Ikiprekybinės, 70 straipsnis. Priežiūros institucijos uždaviniai ir funkcijos, 4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis. 80 straipsnis. Keitimasis informacija, 8 straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai, 32 straipsnis. Daugiašalės prekybos, 39 straipsnis. Lietuvos Respublikoje, 28 straipsnis. Asmenys, kurie gali būti pripažinti profesionaliaisiais klientais, 40 straipsnis. Kitose valstybėse narėse, 52 straipsnis. Reguliuojamos rinkos, 88 straipsnis. Laikinasis, 25 straipsnis. Kiti reikalavimai vykdant klientų pavedimus, 77 straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti, 30 straipsnis. Vertybinių popierių, 46 straipsnis. Reguliuojamos rinkos, 91 straipsnis. Vertybinių popierių, 100 straipsnis. Santykiai su auditoriais, 112 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai, 10 straipsnis. Finansų maklerio įmonės akcijų įsigijimas ir perleidimas, 110 straipsnis. Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonių veiklos trečiosiose valstybėse priežiūra
sausis 2018
131 pakeitimai
2018-01-01
15 straipsnis. Informacijos teikimas1. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos bei kiti juridiniai asmenys savivaldybių administracijų prašymu privalo nemokamai teikti išmokoms skirti ir mokėti reikalingą informaciją. 2. Savivaldybių administracijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka turi teikti duomenis apie jų teritorijose gyvenančioms šeimoms (asmenims) išmokėtas išmokas. 16 straipsnis. Savivaldybių administracijų sprendimų apskundimas Savivaldybės administracijos sprendimas dėl asmens teisės gauti šio įstatymo nustatytą išmoką gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka., Full text, 19 straipsnis. Išmokų gavėjų pareigos, 21 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas, 17 straipsnis. Išmokų teikimas socialinės rizikos, 23 straipsnis. Savivaldybių administracijų sprendimų apskundimas, 16 straipsnis. Savivaldybių, 20 straipsnis. Savivaldybių administracijų pareiga užtikrinti šio įstatymo nustatytų išmokų skyrimą ir mokėjimą bei garantuoti paskirtų ir mokėtų išmokų tęstinumą 1. Savivaldybių administracijos nuo 2004 m. liepos 1 d. skiria ir moka šio įstatymo nustatytas išmokas arba toliau tęsia iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų pašalpų mokėjimą, išskyrus globos (rūpybos) išmoką asmenims, kurie mokosi profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose. Jas iki 2004 m. gruodžio 31 d. skiria ir moka šios mokyklos.2. Savivaldybių administracijos iki 2004 m. liepos 1 d. patikrina paskirtų pašalpų šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, gavėjų bylas ir priima sprendimą skirti ir mokėti pagal šio įstatymo nuostatas priklausančias išmokas be naujo asmens prašymo ir apie naujų išmokų paskyrimą informuoja išmokos gavėją., 11 straipsnis. Įstatymo, 1 straipsnis. Įstatymo, 14 straipsnis. Išmokų, 13 straipsnis. Kreipimosi dėl išmokų ir jų mokėjimo terminai1. Vienkartinė išmoka gimus vaikui skiriama, jei dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos. Vaiką įvaikinusiam asmeniui arba vaiko globėjui ji mokama, jei jie kreipiasi per 6 mėnesius nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos, bet ne vėliau kaip iki vaikui sukaks pusantrų metų, ir jeigu vienkartinė išmoka už šį vaiką anksčiau nebuvo išmokėta. 2. Išmoka vaikui, išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui ir globos (rūpybos) išmoka skiriama ir mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo savivaldybės administracijai dienos. 3. Vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti skiriama, jei prašymą šiai išmokai skirti savivaldybės administracijai asmuo pateikė, iki jam sukako 25 metai.4. Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai skiriama, jei dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo sveikatos priežiūros įstaigos pažymos išdavimo dienos. 5. Jei išmokos gavėjas, gaunantis išmoką pagal deklaruotą gyvenamąją vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, – pagal savivaldybę, kurioje gyvena), persikelia gyventi į kitą savivaldybę, išmokos mokėjimas ankstesnėje savivaldybėje nutraukiamas, išmokėjus ją už tą mėnesį, kurį asmuo pakeitė deklaruotą gyvenamąją vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybę, kurioje gyvena). Naujai deklaruojamos gyvenamosios vietos savivaldybėje (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybėje, kurioje apsigyvena) ši išmoka skiriama ir mokama nustatyta tvarka, bet ne anksčiau kaip nuo kito mėnesio po to, kai asmens deklaruojama gyvenamoji vieta (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybė, kurioje gyvena) buvo pakeista.6. Asmeniui, kuriam išmoka paskirta ar mokama, mirus, iki mirties dienos neišmokėta išmokos suma išmokama Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka., 101 straipsnis. Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, 7 straipsnis. Našlaičio stipendija, 102 straipsnis. Išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, 12 straipsnis. Išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka, 9 straipsnis. Lėšos, 24 straipsnis. Savivaldybių administracijų teisės, 8 straipsnis. Pašalpa našlaičiams ir, 22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, 25 straipsnis. Informacijos teikimas, 18 straipsnis papildomas 3 punktu nuo 2006 m. liepos 1, 5 straipsnis. Vaiko globos, 6 straipsnis. Išmoka vaikui, 4 straipsnis. Šeimos, 10 straipsnis.
2018-01-01
19 straipsnis., 56 straipsnis., 64 straipsnis. 58–63 straipsnių, 42 straipsnis., 58 straipsnis., invalidumo dėl sužalojimo darbe ar profesinės ligos atveju (31 straipsnis), 24 straipsnis., 47 straipsnis., 2 straipsnis., 27 straipsnis., 18 straipsnis., 38 straipsnis. Valstybinių socialinio, 54 straipsnis., draudimo senatvės pensijos dalis (21 straipsnis), įskaitant į stažą:, 45 straipsnis., 37 straipsnis., 53 straipsnis., 13 straipsnis., 66 straipsnis., 50 straipsnis., 9 straipsnis., 2000 m. sausio 1 d. 51 straipsnis netenka galios], 33 straipsnis., 22 straipsnis. Amžiaus ir būtinojo stažo, valstybinė socialinio draudimo II grupės invalidumo pensija (29 straipsnis) ir, 5 straipsnis., 60 straipsnis. 57–59 straipsnių nuostatų taikymas, 48 straipsnis. Asmens draudžiamųjų pajamų, K - asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas (16 straipsnis);, 3 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo, 11 straipsnis., 44 straipsnis., 63 straipsnis. Valstybinių, 61 straipsnis., 57 straipsnis. Valstybinių, socialinio draudimo bazinei pensijai (12 straipsnis) ar jos daliai., 36 straipsnis., turinčiam teisę gauti našlių pensiją (34 straipsnis) - 50 procentų jos, 6 straipsnis. Valstybinės socialinio, 65 straipsnis. Valstybinių, 41 straipsnis. Pensijos mokėjimas, 4 straipsnis., 15 straipsnis. Metinio draudžiamųjų pajamų, Full text, 17 straipsnis., 26 straipsnis., pensininko draudžiamąsias pajamas ir amžių (23 straipsnis) per laikotarpį, už, 62 straipsnis. Neperskaičiuotų, 20 straipsnis., 67 straipsnis. Kompensacijos už, 1 straipsnis., 59 straipsnis. Valstybinių, 14 straipsnis., 55 straipsnis., 7 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo, našlaičiui (35 straipsnis) - 25 procentus jos dydžio, jei teisę gauti šią, 8 straipsnis., 32 straipsnis. Pensijų mokėjimas, 39 straipsnis., mažesnis už būtinąjį invalidumo pensijai stažą (28 straipsnis), į stažą, 40 straipsnis., kalinimo metu ar tremtyje (52 straipsnis)., 25 straipsnis., 30 straipsnis., 46 straipsnis., 43 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo, 10 straipsnis. Valstybinio socialinio pensijų
2018-01-01
19 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų darbo užmokestis, pensijos ir kitos socialinės garantijos, 56 straipsnis. Darbas poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinis darbas, 16 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų nepriklausomumas, 3 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos teisiniai pagrindai, 11 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovybė, 44 straipsnis. Atleidimo iš tarnybos apskundimo tvarka ir grąžinimo į tarnybą pagrindai, 63 straipsnis. Pareigūnams teikiama pagalba, 64 straipsnis. Kitos garantijos, 42 straipsnis. Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos kitais atvejais, 58 straipsnis. Atostogos, 31 straipsnis. Pareigūnų atestacija, 61 straipsnis. Pareigūnų socialinis draudimas ir pensijos, 57 straipsnis. Tarnybos laikas, 12 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus ir jo pavaduotojų atleidimo iš pareigų pagrindai, 24 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo įsigaliojimas, 36 straipsnis. Pareigūno asmens duomenys ir asmens byla, 47 straipsnis. Pareigūnų skatinimas ir apdovanojimai, 34 straipsnis. Tarnybinis pažymėjimas ir tarnybinis ženklas, 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos, 27 straipsnis. Pareigūnų pareigybės Specialiųjų tyrimų tarnyboje, 18 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų teisė panaudoti prievartą, 6 straipsnis. Pareiga teikti informaciją Specialiųjų tyrimų tarnybai, 38 straipsnis. Laikinas pavedimas atlikti kitas pareigas ir laikinas pavedimas atlikti kito pareigūno funkcijas, 65 straipsnis. Šiame skyriuje nurodytų socialinių garantijų finansavimo šaltiniai, 54 straipsnis. Priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, 41 straipsnis. Pareigūno atleidimas iš tarnybos jam atsistatydinus savo noru, 49 straipsnis. Pareigūnų tarnybinių nusižengimų tyrimo subjektai, nuobaudų skyrimo tvarka ir nuobaudų išnykimas, 15 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams taikomi apribojimai, Full text, 111 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos struktūrinių padalinių, nesančių kitame struktūriniame padalinyje, vadovų ir pavaduotojų priėmimas ir jų tarnybinis kaitumas, 21 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos materialinis ir techninis aprūpinimas, 17 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos ir jos pareigūnų veiklos garantijos, 45 straipsnis. Pareigūnų rezervas, 26 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos ir jos pareigūnų veiklos garantijos, 68 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas, 23 straipsnis. Kitų teisės aktų galiojimas ir Vyriausybės uždaviniai, 37 straipsnis. Perkėlimas į kitas pareigas, 62 straipsnis. Pareigūnų papildoma sveikatos priežiūra, 20 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos finansavimas, 67 straipsnis. Prievartos priemonės ir jų naudojimo sąlygos, 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, 53 straipsnis. Priedas už tarnybinį rangą, 59 straipsnis. Kompensacijos ir pašalpos, 14 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų pareigos, 55 straipsnis. Priemokos, 13 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų teisės, 7 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniai, 35 straipsnis. Pareigūnų įgaliojimai, tarpusavio tarnybos santykiai ir atsakomybė, 66 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų teisė panaudoti prievartą, 50 straipsnis. Pareigūnų materialinė atsakomybė, 9 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos bei jos padalinių steigimas ir likvidavimas, 51 straipsnis. Pareigūnų darbo užmokestis, 33 straipsnis. Tarnybos stažas, 8 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos funkcijos, 22 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos kontrolė, 32 straipsnis. Pareigūnų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas, 39 straipsnis. Pareigūno nušalinimas nuo pareigų, 28 straipsnis. Tarnybiniai rangai, 40 straipsnis. Pareigūnų atleidimas iš tarnybos, 52 straipsnis. Pareiginė alga, 25 straipsnis. Pareigūnų nepriklausomumas, 29 straipsnis. Tarnybos pakopos, 30 straipsnis. Pareigybių, tarnybinių rangų ir tarnybos pakopų derinimas, 46 straipsnis. Pareigūno statuso atkūrimas, 5 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos profesiniai ryšiai, 43 straipsnis. Atleidimo iš tarnybos tvarka, 60 straipsnis. Išeitinės išmokos pareigūnams, atleidžiamiems iš tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje, 48 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos, 10 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojai
2018-01-01
15 straipsnis. Atsakomybė už valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimus, Full text, 19 straipsnis. Pasienio teisinis režimas valstybės sienos apsaugos zonoje, 21 straipsnis. Pasienio juosta ir jos teisinis režimas, 17 straipsnis. Pasienio teisinio režimo pagrindai ir galiojimo teritorinės ribos, 26 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos teisiniai pagrindai ir subjektai, 23 straipsnis. Pasienio kontrolės punktų ir valstybės sienos perėjimo punktų steigimas, statyba, įrengimas ir atidarymas, 16 straipsnis. Valstybės sienos kirtimo laikinas apribojimas arba nutraukimas, 20 straipsnis. Pasienio teisinis režimas Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Kuršių marių bei kituose vidaus vandenyse, 3 straipsnis. Valstybės sienos nustatymas, 11 straipsnis. Reikalavimai ir draudimai orlaiviams ir kitiems skraidymo aparatams, kertantiems valstybės sieną ir skrendantiems Lietuvos Respublikos teritorija, 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, 14 straipsnis. Draudimas gabenti per valstybės sieną branduolinį arba kitą masinio naikinimo ginklą, 13 straipsnis. Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kariuomenės vykimas per valstybės sieną, 7 straipsnis. Užsienio valstybių laivų taikaus plaukimo Lietuvos Respublikos teritorine jūra teisė, 31 straipsnis. Netekę galios teisės aktai, 12 straipsnis. Gelbėjimo pajėgų bei technikos vykimas per valstybės sieną, 9 straipsnis. Laivų ir kitų plaukiojimų priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolė, 24 straipsnis. Pasienio kontrolės punktų veiklos teisinis režimas, 8 straipsnis. Reikalavimai ir draudimai laivams bei kitoms plaukiojimo priemonėms, plaukiančioms Lietuvos Respublikos teritorine jūra, į Lietuvos Respublikos jūros, vidaus vandenų uostus ar iš jų, 22 straipsnis. Pasienio juostos tvarkymas, 28 straipsnis. Valstybės sienos apsauga ginkluoto užpuolimo, karo ar nepaprastosios padėties atveju, 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos, 25 straipsnis. Patikrinimas, atliekamas pasienio kontrolės punktuose, 27 straipsnis. Valstybės sienos įgaliotinių veikla, 29 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių galiojimas, 30 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei, 18 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos zonos ribos, 5 straipsnis. Valstybės sienos kirtimo bendrieji reikalavimai, 6 straipsnis. Supaprastinta valstybės sienos kirtimo tvarka, 4 straipsnis. Valstybės sienos žymėjimas vietovėje, 10 straipsnis. Pasienio policijos laivo ginkluotės naudojimas
2018-01-01
78 straipsnis. Žalos atlyginimas dėl šio įstatymo reikalavimų nesilaikymo, 76 straipsnis. Koncesijos sutarties pripažinimas negaliojančia, 19 straipsnis. Tarptautinės sutartys, 56 straipsnis. Konkurencinio dialogo sąlygos, 202 straipsnis. Pretenzijų ir skundų nagrinėjimas, taikinimas, žalos atlyginimas, 16 straipsnis. Muitų lengvatos, 3 straipsnis. Koncesijos objektai, 11 straipsnis. Koncesijos konkursas, 44 straipsnis. Dalyvio techninis ir (ar) profesinis pajėgumas, 63 straipsnis. Koncesijos sutarties nutraukimas, 64 straipsnis. Informacijos apie dalyvius skelbimas, kai yra esminis sutarties pažeidimas, 42 straipsnis. Dalyvio tinkamumas verstis veikla, 58 straipsnis. Informavimas apie koncesijos suteikimo procedūros rezultatus, 74 straipsnis. Pretenzijos nagrinėjimas suteikiančiojoje institucijoje ar įgaliotojoje institucijoje, 73 straipsnis. Pretenzijos pateikimo suteikiančiajai institucijai ar įgaliotajai institucijai, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminai, 31 straipsnis. Koncesijos dokumentų turinys, 61 straipsnis. Subranga, 57 straipsnis. Konkurencinio dialogo vykdymas, 12 straipsnis. Koncesijos sutartis, 69 straipsnis. Koncesijų stebėsenos ataskaitos, 281 straipsnis. Koncesijų suteikimą kontroliuojančios institucijos, 24 straipsnis. Taikoma teisė, 36 straipsnis. Paraiškos ir pasiūlymo pateikimas, 47 straipsnis. Konkurso vykdymas, 34 straipsnis. Techninės specifikacijos, 2 straipsnis. Įstatyme vartojamos sąvokos, 75 straipsnis. Prašymo ar ieškinio nagrinėjimas teisme, 27 straipsnis. Mokėjimai pagal koncesijos sutartį, 18 straipsnis. Ginčų dėl koncesijos sprendimas, 6 straipsnis. Koncesijos suteikimo principai, 38 straipsnis. Pasiūlymo galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimas, 65 straipsnis. Koncesijų valdyme dalyvaujančios institucijos, 54 straipsnis. Sąlygos, kai koncesijos gali būti suteikiamos be konkurso, 4 straipsnis. Veiklos koncesijų pagrindu sritys ir ribojimai, 41 straipsnis. Kvalifikacijos tikrinimas, 49 straipsnis. Preliminarių neįsipareigojamųjų pasiūlymų vertinimas, 15 straipsnis. Koncesininkų apmokestinimas, Full text, 21 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei, 17 straipsnis. Koncesininkų nuosavybės teisė, 45 straipsnis. Dalyvio kvalifikacijos patvirtinimo priemonės, 71 straipsnis. Suteikiančiosios institucijos vadovų ir kitų įgaliotų asmenų atsakomybė, 26 straipsnis. Koncesijos sutarties nutraukimas, 68 straipsnis. Koncesijų suteikimo eigą pagrindžiantys dokumentai ir informacija, jų saugojimas, 23 straipsnis. Prievolių įvykdymo užtikrinimas, 37 straipsnis. Pasiūlymo galiojimo terminas, jo keitimas ir atšaukimas, 62 straipsnis. Koncesijos sutarties keitimas jos galiojimo laikotarpiu, 20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, 67 straipsnis. Koncesijų ataskaitos, 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, 53 straipsnis. Derybos, 59 straipsnis. Pranešimas apie sprendimą sudaryti koncesijos sutartį, 14 straipsnis. Koncesijos sutarties pasibaigimas ir nutraukimas, 55 straipsnis. Koncesijos suteikimas be konkurso, 13 straipsnis. Privalomi koncesijos sutarties reikalavimai, 7 straipsnis. Koncesijos suteikimo tvarka, 35 straipsnis. Įrodinėjimo priemonės, 66 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos ir Centrinės projektų valdymo agentūros funkcijos, 50 straipsnis. Išsamių įsipareigojamųjų pasiūlymų pateikimas, 9 straipsnis. Konkurso organizavimo komisija, 70 straipsnis. Europos Sąjungos teisės pažeidimo nagrinėjimas, 51 straipsnis. Išsamių įsipareigojamųjų pasiūlymų vertinimas ir palyginimas, 33 straipsnis. Koncesijos dokumentų teikimas, 8 straipsnis. Teisė dalyvauti koncesijos konkurse, 22 straipsnis. Koncesijos sutarties turinys, 32 straipsnis. Subrangos reikalavimai, 39 straipsnis. Alternatyvūs pasiūlymai, 28 straipsnis. Koncesininkų lygybė, 40 straipsnis. Susipažinimas su paraiška ar pasiūlymu, 52 straipsnis. Vertinimo kriterijai, 211 straipsnis. Koncesijos sutarties šalys, 25 straipsnis. Ginčų sprendimas, 72 straipsnis. Teisė ginčyti suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos veiksmus ir priimtus sprendimus, 29 straipsnis. Tarptautinės sutartys, 77 straipsnis. Alternatyvios sankcijos ir jų taikymas, 30 straipsnis. Įstatymo taikymas naujos branduolinės (atominės) elektrinės projektui, 46 straipsnis. Rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais, 5 straipsnis. Licencijuojama veikla, 201 straipsnis. Viešosios darbų koncesijos suteikimo ypatumai, 43 straipsnis. Dalyvio ekonominis ir finansinis pajėgumas, 60 straipsnis. Koncesijos sutarties sudarymas, 48 straipsnis. Preliminarių neįsipareigojamųjų pasiūlymų pateikimas, 10 straipsnis. Koncesijos sąlygos
2018-01-01
Full text, 17 straipsnis. Piniginės, 23 straipsnis. Informacijos teikimas1. Pažymas apie asmens, pageidaujančio gauti piniginę socialinę paramą, turimą turtą ir pajamas juridiniai ir fiziniai asmenys nemokamai pateikia per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.2. Valstybės ir savivaldybių įmonės, institucijos, įstaigos ir organizacijos savivaldybių administracijų prašymu nemokamai teikia joms informaciją, reikalingą piniginei socialinei paramai skirti. 3. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybių administracijos teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie jų teritorijose gyvenančioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims suteiktą piniginę socialinę paramą bei jos reikalavimu kitus duomenis apie šią paramą.4. Savivaldybių administracijos užtikrina šeimų ir vienų gyvenančių asmenų pateiktų piniginei socialinei paramai gauti duomenų konfidencialumą. SEPTINTASIS SKIRSNISPINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ GAUNANČIOS ŠEIMOS IR VIENO GYVENANČIO ASMENS PAREIGOS 24 straipsnis. Piniginę socialinę paramą gaunančios šeimos ir vieno gyvenančio asmens pareigos1. Piniginę socialinę paramą gaunanti šeima ir vienas gyvenantis asmuo privalo:1) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią šeimos arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, bei būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus; 2) per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui;3) savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;4) sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą; 5) dalyvauti savivaldybės administracijos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką organizuojamuose visuomenei naudinguose darbuose. 2. Bedarbiai šeimos nariai ir vieni gyvenantys asmenys privalo vykdyti teritorinių darbo biržų sudarytuose individualiuose įdarbinimo planuose nustatytus įsipareigojimus (neatsisakyti profesinio mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo, siūlomo darbo, viešųjų bei Užimtumo fondo remiamų darbų ir kita). AŠTUNTASIS SKIRSNISNETEISĖTAI GAUTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS IŠIEŠKOJIMAS 25 straipsnis. Dėl gavėjo kaltės neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos išieškojimas 1. Nustačius, kad šeima arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, šeimos narius ar kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą sumą arba ją mokėti dalimis. 2. Negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai šeima arba vienas gyvenantis asmuo ne trumpiau kaip 3 mėnesius po paskutinio paramos gavimo laikotarpio nesikreipė dėl piniginės socialinės paramos, yra išieškoma savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš gavėjui priklausančios piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį. 26 straipsnis. Dėl savivaldybės administracijos kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos išieškojimas Dėl savivaldybės administracijos kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos lėšos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. DEVINTASIS SKIRSNISBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 27 straipsnis. Piniginės socialinės paramos gavėjų teisės į socialinę paramą užtikrinimas, 20 straipsnis. Piniginės socialinės paramos, PIRMASIS SKIRSNISBENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas1. Šio įstatymo paskirtis – įvertinus nepasiturinčių šeimų ir vienų gyvenančių asmenų turtą ir pajamas, kai suaugę šeimos nariai ir vieni gyvenantys asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, nustatyti valstybės teikiamos piniginės socialinės paramos dydį ir teikimo sąlygas, gavėjų teises ir pareigas, finansavimo šaltinius.2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos1. Artimi giminaičiai – tai tiesiosios ir šoninės linijos giminaičiai: tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys.2. Būstas (gyvenamosios patalpos) (toliau – būstas) – vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos vienam asmeniui ar šeimai gyventi ir atitinkančios statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kitus) reikalavimus. 3. Būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendras grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas., 8 straipsnis. Socialinės pašalpos dydis1. Socialinė pašalpa sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodytą socialinę pašalpą vaikui.2. Socialinė pašalpa vaikui sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam šeimos nariui ir vidutinių šeimos pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį. 9 straipsnis. Kompensacijų dydis1. Šeimoms arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojama:1) šildymo sezono metu – išlaidų už būsto šildymą, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus, dalis, viršijanti 20 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio; 2) išlaidų už faktinį šalto vandens, bet ne didesnį už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų; 3) išlaidų už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus, dalis, viršijanti 5 procentus šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų.2. Jei daugiabučio namo savininkai ar savininkų bendrija yra pasinaudojusi valstybės teikiamais tiksliniais kreditais šilumos taupymo priemonėms įgyvendinti arba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų modernizavimo programą ar ją atitinkančias savivaldybių patvirtintas programas įgyvendina daugiabučio namo modernizavimo investicijų projektą, būsto šildymo išlaidų kompensacija skaičiuojama taikant energijos ar kuro sąnaudų normatyvą, iki bus visiškai išmokėtas tikslinis kreditas. Kompensacijos, apskaičiuotos taikant energijos ar kuro sąnaudų normatyvą, ir kompensacijos, apskaičiuotos pagal faktiškai sunaudotą energiją ar kurą, skirtumas panaudojamas kreditui grąžinti ir palūkanoms apmokėti.3. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamoms neviršijant valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio, skiriama būsto šildymo išlaidų kompensacija yra lygi faktinėms išlaidoms už būsto šildymą, jei būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti yra ne didesni už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus. 4. Apskaičiuojant išlaidas būsto šildymui ir karštam vandeniui, energijos ir kuro sąnaudos įvertinamos pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kainas, taikant vienanares centralizuotai teikiamos šilumos kainas, o kuro, už kurį atsiskaitoma kas mėnesį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, – pagal nustatytas tiekėjų kainas; kietojo ar kitokio kuro, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, – pagal savivaldybėse patvirtintas vidutines kainas. 5. Jei namui, kuriame gyvenamąją vietą yra deklaravę dvi ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, šildyti ir (ar) karštam vandeniui paruošti yra įrengta bendra autonominė katilinė, kompensacijos apskaičiuojamos atskirai kiekvienai (kiekvienam) iš jų. Katilinėje per mėnesį sunaudotas kuras perskaičiuojamas į pagamintą šilumą, o šiluma būstams ir skirtingoms reikmėms (būstui šildyti bei karštam vandeniui paruošti) paskirstoma pagal būstų savininkų pasirinktą vieną iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų arba pagal būstų savininkų siūlomą ir su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija suderintą šilumos paskirstymo metodą. 10 straipsnis. Normatyvai kompensacijoms apskaičiuoti 1. Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:1) būsto naudingojo ploto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui: vienam iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių arba vienam gyvenančiam asmeniui – 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam kitam šeimos nariui – 12 kvadratinių metrų. Šie plotai nustatomi pagal kadastrinių matavimų duomenis;2) karšto vandens – po 1, 5 kubinio metro kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 3) šalto vandens ir nuotekų – po 2 kubinius metrus kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba po 3, 5 kubinio metro kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys.2. Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvus būstui šildyti ir karštam vandeniui paruošti tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.3. Šeimai, kurios nariui, deklaravusiam gyvenamąją vietą būste, kompensacija pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama, apskaičiuojant būsto naudingojo ploto normatyvą, šiam nariui tenkanti būsto naudingojo ploto normatyvo dalis nenustatoma. 11 straipsnis. Valstybės remiamų pajamų dydžio taikymasPiniginei socialinei paramai apskaičiuoti taikomas valstybės remiamų pajamų dydis to mėnesio, už kurį socialinė pašalpa ar kompensacijos yra skiriamos. KETVIRTASIS SKIRSNISTURTO VERTĖS NORMATYVO PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI NUSTATYMAS 12 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtas 1. Skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas: 1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai;2) privalomos registruoti transporto priemonės; 3) privaloma registruoti žemės ūkio technika;4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių;5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jei jų bendra vertė viršija 4 000 litų;6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jei jų bendra vertė viršija 2 000 litų;7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 2 000 litų;8) piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų;9) gautos (negrąžintos) paskolos, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų, išskyrus valstybės paskolas aukštųjų mokyklų studentams; 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų;.11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą bei atkuriamos santaupos ir kitos atkuriamos lėšos.2. Į šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitoma per laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio duomenų apie turtą pateikimo, perleisto nuosavybėn kitam asmeniui šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodyto turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip šeimos arba vieno gyvenančio asmens nuosavybėn įsigyto naujo turto vertė ar gautos piniginės lėšos. 13 straipsnis. Nekilnojamojo turto normatyvai1. Būsto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui yra 60 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam šeimos nariui. 2. Žemės sklypo normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:1) namų valdos žemės sklypo ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;2) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, neviršijančio 1 hektaro (įskaitant jame esančią namų valdos žemę), ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai; 3) didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, ir miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto – 3, 5 hektaro.3. Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, gyvenamąją vietą deklaravusiems (gyvenantiems) mieste, didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, ir miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto normatyvas yra 6 arai. 4. Jei šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi du ir daugiau ne tos pačios paskirties žemės sklypų, taikomas vienos paskirties didžiausios vertės žemės sklypo ploto normatyvas.5. Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, neturintiems žemės sklypo, taikomas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas žemės sklypo ploto normatyvas. 14 straipsnis. Turto vertės normatyvo apskaičiavimas1. Šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas kiekvieno tipo (būsto ir žemės sklypo) nekilnojamojo turto vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto normatyvą dauginant iš pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos (kai neturi gyvenamosios vietos – vietovės, kurioje gyvena) vidutinės nekilnojamojo to tipo turto rinkos vertės.2. Šio įstatymo 13 straipsnyje nurodyto kiekvieno tipo nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę tvirtina Komisija privalomam registruoti turtui įvertinti pagal kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. vidutines nekilnojamojo turto rinkos kainas Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei rajonuose (be savivaldybių centrų).3. Nekilnojamojo turto vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant abiejų tipų (būsto ir vieno iš žemės sklypų) nekilnojamojo turto vertes.4. Kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 45 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 30 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui ir 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui iki 18 metų. 5. Turto vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą, nurodytą šio straipsnio 3 dalyje, ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių bei pajų vertės normatyvą, nurodytą šio straipsnio 4 dalyje. PENKTASIS SKIRSNISPAJAMŲ PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI APSKAIČIAVIMAS 15 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamos1. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:1) su darbo santykiais susijusios pajamos;2) autorinis atlyginimas;3) pensijos ir (ar) pensijų išmokos, šalpos išmokos, išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas; 4) dividendai;5) palūkanos;6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;7) individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą;8) pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;9) išmokos žemės ūkio veiklai;10) piniginės lėšos, gautos vaikui išlaikyti (alimentai);11) kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems, kompensacijas donorams; 12) išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;13) išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;14) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa; 15) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);16) labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius;17) gautos dovanų piniginės lėšos;18) paveldėtos piniginės lėšos;19) užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;20) turto pardavimo pajamos, išskyrus įskaitomas į turtą;21) turto nuomos pajamos;22) loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;23) kitos faktiškai gaunamos pajamos.2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos imamos išskaičiavus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.3. Skiriant socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijos bei socialinė pašalpa į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitomos.4. Skiriamos būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijos į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitomos.5. Piniginės lėšos, mokamos vaikui išlaikyti (alimentai), į jas mokančio asmens pajamas neįskaitomos. 6. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, kas mėnesį gaunamos pašalpos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.7. Vienkartinės, už du ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos mėnesinės išmokos ir piniginės lėšos vaikui išlaikyti (alimentai) įskaitomos į pajamas tų mėnesių, kuriais jos buvo išmokėtos.8. Vienam iš tėvų vaiko (vaikų) išlaikymui gavus teismo priteistą konkrečią pinigų sumą, vidutinė vaikui (vaikams) išlaikyti skirta suma per mėnesį apskaičiuojama gautą pinigų sumą padalijus iš mėnesių iki vaiko pilnametystės skaičiaus. 9. Išlaikymą vaikui (vaikams) priteisus tam tikru turtu, į šeimos pajamas įskaitomos iš to turto naudojimo (nuomos) gaunamos pajamos. Šias pajamas pareiškėjas pats nurodo prašyme-paraiškoje.10. Pajamos iš žemės ūkio veiklos nustatomos pagal šios veiklos apskaitos dokumentus. Jei tokių dokumentų nėra, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvus. Jeigu nėra galimybės nustatyti pajamų pagal šiuos normatyvus arba žemės ūkio veikla nevykdoma, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų. 16 straipsnis. Pajamų socialinei pašalpai gauti apskaičiavimas1. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos:1) pagal vidutines 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnyje;2) pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jei bent vieno šeimos nario arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, buvo gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.3. Jei šeimos nariui socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama, tačiau jis gauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis iš šeimos pajamų atimama ir socialinė pašalpa skiriama likusiems šeimos nariams.4. Jei šeimos nariui socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama ir jis negauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o socialinė pašalpa skiriama likusiems šeimoms nariams. 17 straipsnis. Pajamų kompensacijoms gauti apskaičiavimas1. Kompensacijos apskaičiuojamos pagal visų šeimos narių vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams arba gyvenamąją vietą deklaravusio vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas. 2. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos kompensacijoms gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 16 straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatyta tvarka.3. Socialinę pašalpą gaunančiai šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensacijos apskaičiuojamos pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę pašalpą, įskaitant pagal šias pajamas paskirtos socialinės pašalpos dydį. 4. Jei šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymą, tai pagal šį įstatymą nustatytos kompensacijos apskaičiuojamos nuo likusios išlaidų dalies. 5. Viename būste gyvenamąją vietą deklaravus dviem ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), visų būste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos sudedant kiekvienos šeimos šiame būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams tenkančią vidutinių mėnesio pajamų dalį ir (arba) vienų gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, prieš tai atėmus jiems (jam) tenkančių valstybės remiamų pajamų dydį.6. Jei šeimos nariui kompensacijos pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiamos, tačiau jis gauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis iš šeimos pajamų atimama ir kompensacijos skiriamos likusiems šeimos nariams.7. Jei šeimos nariui kompensacijos pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiamos ir jis negauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o kompensacijos skiriamos likusiems šeimos nariams. ŠEŠTASIS SKIRSNIS, 25 straipsnis. Savivaldybės sprendimo dėl, 4 straipsnis., 10 straipsnis. Nekilnojamojo turto normatyvai
Legalize